Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir kitą žmogų sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ilgai sirgo bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra jis 2022 m. liepos 31 d., apie 4.50 val., Palangoje, Vytauto g. 84, kavinėje „Rąžė“, tyčia apipylė kokteiliu M. V., po ko, prie kavinės „Rąžė“, smogė galva M. V. į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tuoj po to O. G. vieną kartą smogė ranka į veidą J. L., padarydamas pastarajam galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimus su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tais pačiais veiksmais dėl prie kavinės kilusių muštynių sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, O. G. veiksmų kvalifikavimas

Teismas, vertindamas šioje byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat atsižvelgia ir į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendyje, kuriuo teisiškai įvertinti bei kvalifikuoti nuteistųjų E. B. bei E. M. veiksmai dėl to paties įvykio, teismo nustatytas aplinkybes, minėtame nuosprendyje aptartus tų pačių teismo posėdyje apklaustų asmenų minėtam teismui duotus parodymus (2 t., b.l. 171-179).

Išanalizavęs ir įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei juos sugretinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad neginčijamai nustatytos tokios O. G. pareikštame kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog kaltinamasis O. G. kavinėje apipylė kokteiliu M. V., po to, prie kavinės „Rąžė“ smogė galva nukentėjusiajam M. V. į veidą, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą, tuoj po to vieną kartą smogė ranka į veidą nukentėjusiajam J. L.

Nors kaltinamasis O. G. teisme neigė, jog dėl jo vieno suduoto smūgio į veidą J. L., šiam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai ir pastarojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nukentėjusiajam J. L. specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo O. G. veiksmais.

Nustatyta, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį: jis, 2022 m. liepos 31 d., apie 4.50 val. Palangoje, Vytauto g. 84, lauke prie kavinės „Rąžė“, kilusio konflikto tarp M. V. ir E. B. metu, sudavė smūgį kojos keliu nukentėjusiajam J. L. į veidą, padarydamas pastarajam galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimai su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tais pačiais veiksmais dėl kavinės teritorijoje sukeltų muštynių sutrikdė visuomenės rimtį. Nuosprendžio 30-ame punkte teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje nėra sprendžiamas O. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, veiksmai bei kaltės klausimas (2 t., b.l. 171-179).

Taigi, byloje aptariamo konflikto metu E. M. atlikti veiksmai nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu jau įvertinti minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame be kita ko padaryta išvada, kad nenustatyta, jog buvo būtini E. B. ir E. M. tarpusavyje suderinti veiksmai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata ir teismas konstatavo, kad E. M. ir E. B. veikė atskirai, nenustatęs jų veikimo bendrininkų grupėje.

Šioje byloje teismas sprendžia kaltinamojo O. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio buvo išskirtas į atskirą, veiksmų kvalifikavimo ir kaltės klausimą.

Pažymėtina, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios viso proceso metu nukentėjusysis J. L. nurodė prisimenąs tik vieną - būtent kaltinamojo O. G. jam į veidą suduotą smūgį, nuo kurio, kaip teigė nukentėjusysis, jis apsvaigo, jam aptemo akyse, bet sąmonės neprarado. Smūgis buvo stiprus, jis pajuto skausmą, atsitraukė.

2022 m. lapkričio 3 d. buvo surašyta užduotis atlikti objektų tyrimą, kurioje specialistui nurodytos tokios aplinkybės: 2022 m. liepos 31 d., apie 4.50 val. adresu Vytauto g. 84, Palangoje, sumuštas J. L., kuriam suduotas vienas smūgis į veido sritį ir nenustatytas smūgių skaičius į įvairias kūno vietas. Po įvykio J. L. pristatytas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (1 t., b.l. 77-78).

2022 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1268/2022 (03) konstatuoti tokie J. L. nustatyti sužalojimai - galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiu su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos penkios trauminių kontaktų sritys, išsidėsčiusios veidinėje galvos dalyje, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu ar daiktais. Kadangi visos trauminių kontaktų sritys yra išsidėsčiusios viena šalia kitos apie kairę akį ir nosį, todėl visus veido sužalojimus J. L. galėjo patirti vienmomentiškai, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. liepos 31 d., apie 6.10 val. (nurodyta gyd. S. R. konsultacijos data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Dėl galvos sumušimo padaryti nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80-82).

Vertindamas specialisto išvados turinį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo medicinos ekspertas nenurodė keliais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam J. L. buvo padaryti nustatyti sužalojimai, o išvada, kad visus veido sužalojimus J. L. galėjo patirti vienmomentiškai pagrįsta tuo, kad nustatytos penkios trauminių kontaktų sritys yra išsidėsčiusios viena šalia kitos apie kairę akį ir nosį.

Akivaizdu, kad tokiais atvejais, kai prieš nukentėjusį asmenį smurtauja keli asmenys, yra itin sunku nustatyti, kurio asmens veiksmai sukelia vienus ar kitus sužalojimus, ypatingai jei sutampa trauminių kontaktų sritys. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad O. G. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam J. L. į veidą, o įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį J. L. smurtavo ir nuteistasis E. M., kuris nukentėjusiajam J. L. sudavė smūgį kojos keliu į veidą.

Tiek E. M., tiek šioje byloje kaltinamas O. G. prieš nukentėjusįjį J. L. smurtavo to paties įvykio metu, kaltinamojo O. G. bei nuteistojo E. M. smūgiai buvo suduoti į tą pačią nukentėjusiojo J. L. kūno dalį, t.y. šio veidą. Specialisto išvadoje nenustatyta, jog veido sužalojimus J. L. patyrė tik vieną kartą tiesiogiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daiktais, priešingai, nurodoma, kad medicininiuose dokumentuose nurodytos penkios trauminių kontaktų sritys, išsidėsčiusios veidinėje galvos dalyje, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu ar daiktais, o dėl to, kad visos trauminių kontaktų sritys yra išsidėsčiusios viena šalia kitos apie kairę akį ir nosį, visus veido sužalojimus J. L. galėjo patirti ir vienmomentiškai, ir būtent dėl galvos sumušimo metu padarytų nosies kaulų ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžių J. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šioje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis O. G. prieš nukentėjusįjį J. L. smurtavo susitaręs su E. M.. Kaip matyti iš kaltinamojo O. G., teisme apklaustų nukentėjusiųjų M. V., J. L. ir nuteistųjų E. B. bei E. M. parodymų, muštynės įvyko spontaniškai, aktyvius smurtinius veiksmus atliko tiek kaltinamasis O. G., tiek nuteistasis E. M., tiek ir nukentėjusysis J. L.. Kaip matyti iš specialisto išvados turinio, nėra pagrindo išvadai, kad buvo būtini tarpusavyje suderinti kaltinamojo O. G. ir nuteistojo E. M. veiksmai, kad būtų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam J. L. padarytas kaltinamojo O. G. veiksmais. Teismui nenustačius, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas J. L. padarytas bendrininkų grupe su E. M., iš O. G. pareikšto kaltinimo šalintina jame nurodyta aplinkybė, jog tuo pačiu metu prieš J. L. smurtavo ir E. M. bei aplinkybė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas J. L. padarytas O. G. ir E. M. bendrais veiksmais.

Nors kaltinamojo O. G. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, tačiau teismas nenustatė, jog O. G. veiksmai atlikti iš chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-266-648/2022). Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, tai yra, kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020, 2K-266-648/2022).

Nors šioje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp O. G. ir jo draugų kompanijos bei nukentėjusiųjų M. V. su J. L. prasidėjo po to, kai O. G. kavinėje apipylė M. V., tačiau nenustatyta, kad O. G. konfliktą toliau tęsė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai buvo apipiltas gėrimu, o vėliau apsaugos darbuotojo išprašytas iš kavinės, nukentėjusysis M. V. nenurimo – paskambino J. L., pasakė, kad buvo apipiltas kokteiliu, pakvietė ateiti, taip pat kvietė O. G. išeiti į lauką pasikalbėti (rašydamas žinutes liudytojui G. R., kad šis pakviestų savo draugelį). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog grupė asmenų, kurioje buvo kaltinamasis O. G., ir nukentėjusieji iki šio įvykio buvo iš matymo pažįstami, buvo kilę iš vieno miesto. Nukentėjusysis J. L. teigė, kad muštynių neprovokavo, tačiau neneigė, jog draugo pakviestas atėjo prie kavinės, nusprendė palaukti ir išsiaiškinti dėl kokteilio, taip pat pats O. G. ir jo draugų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius prieš jam O. G. suduotą smūgį. Kaltinamasis O. G. tvirtino, jog nukentėjusysis J. L. buvo neblaivus (šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys), elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, todėl gindamasis nuo agresyvaus J. L. elgesio jis sudavė smūgį pastarajam į veidą. Taigi, nors šis konfliktas ir fizinio smurto panaudojimas įvyko viešoje vietoje, vis dėl to, fizinis smurtas prieš J. L. buvo panaudotas ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų – kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto, o ne noro pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Teismas konstatuoja, kad O. G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, tai yra nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju O. G. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas taip pat daro išvadą, jog kaltinamasis O. G. viešoje vietoje atliktais veiksmais - tai yra suduodamas savo galva smūgį nukentėjusiajam M. V. į galvą ir taip jam sukeldamas fizinį skausmą, o nukentėjusiajam J. L. suduodamas smūgį ranka į galvą ir taip pastarajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024).

BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-73-654/2024). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-255-697/2022, 2K-106-697/2024, 2K-93-387/2024).

BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019, 2K-159-976/2021 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad dėl kaltinamojo O. G. smurtinių veiksmų viešoje vietoje – prie kavinės smogus galva nukentėjusiajam M. V. į pastarojo galvą, po to ranka suduodant vieną kartą į veidą nukentėjusiajam J. L., matant pašaliniams (apsaugos darbuotojams, konflikte aktyviai nedalyvavusiam liudytojui G. R.), buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir dėl to kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, konstatuotina, kad O. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Nors kaltinamasis O. G. tvirtino, jog sužaloti J. L. nenorėjo, nuo jo tik gynėsi, o konflikto neprovokavo, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.

Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024, 2K-7-48-495/2024). Nustačius specifinę abipusių muštynių situaciją, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Tokiu atveju abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais ir teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021, 2K-124-719/2022).

Atsižvelgiant į kilusio konflikto pobūdį, kurio pradžiai įtakos turėjo būtent kaltinamojo O. G. veiksmai (M. V. apipylimas gėrimu), tuomet nukentėjusiajam M. V. pasikvietus draugą J. L. ir kviečiant O. G. dėl apipylimo išeiti pasikalbėti iš kavinės, o pastarajam su draugų kompanija išėjus iš kavinės ir priėjus prie nukentėjusiųjų, pirmieji fiziniai veiksmai buvo būtent iš kaltinamojo O. G. ir jo draugų pusės, t. y. E. B. apspjovė M. V., o O. G. šiam nukentėjusiajam smogė į galvą su savo galva, o po to sudavė ranka smūgį J. L.. Besitęsiant konfliktui, kilo abipusės grumtynės ir muštynės tarp kaltinamojo ir jo draugų bei nukentėjusiųjų. Konfliktinės situacijos inicijavimas, jos nenutraukimas ir O. G. veiksmai prieš nukentėjusiuosius leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pavojingo kėsinimosi prieš O. G. nebuvo, o abi pusės atliko puolimo veiksmus, taigi, nagrinėjamu atveju vyko abipusės muštynės, o ne buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Nors O. G. pareikštame kaltinime taip pat buvo nurodytos tokios faktinės aplinkybės, kad O. G. įvykio metu buvo „apsvaigęs nuo alkoholio“, „įžūliai demonstruodamas panieką ir provokuodamas konfliktą“, apipylė „alkoholiniu“ kokteiliu, „kartu su E. M. bei E. B. nusekė paskui M. V. į lauką ir ten sukėlė muštynes“, „E. B. apspjovus M. V.“, ,, tuo pat metu prieš J. L. smurtaujant ir E. M. bei E. B.“, bei tai, kad nukentėjusiajam J. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais O. G., E. M. „ir E. B.“ veiksmais ir kad dėl „įžūlaus O. G. elgesio kavinės salėje“ buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau minėtos aplinkybės iš O. G. pareikšto kaltinimo šalintinos kaip perteklinės, nesusijusios su pareikštu kaltinimu šiam kaltinamajam arba neįrodytos.

Pažymėtina, kad viso proceso metu kaltinamasis O. G. tvirtino, jog nebuvo vartojęs alkoholio, kavinėje vartojo nealkoholinius gėrimus, tokių jo teiginių nepaneigia jokie bylos duomenys. Nė vienas byloje apklaustų asmenų, mačiusių O. G. nagrinėjamo įvykio metu, nepatvirtino, kad jis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kaltinamojo organizme nebuvo išmatuota, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis O. G. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar apipylė M. V. būtent alkoholiniu kokteiliu, o ne nealkoholiniu gėrimu.

Be to, kaltinamajame akte bei valstybės kaltintojos baigiamojoje kalboje O. G. apsvaigimą prašoma pripažinti ir jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo O. G. teiginius, jog įvykio metu jis buvo blaivus, todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Ištirta bylos medžiaga nepatvirtina, kad O. G. apipylė M. V. gėrimu „įžūliai demonstruodamas panieką ir provokuodamas konfliktą“ bei tai, kad jis „kartu su E. M. bei E. B. nusekė paskui M. V. į lauką ir ten sukėlė muštynes“. Nors kaltinamasis O. G. neneigė, kad M. V. užkliuvus ir jo gėrimui išsipylus, jis likusį kokteilį išpylė ant M. V., taigi, akivaizdu, kad taip pasielgė tyčia, tačiau po apipylimo kilusio konflikto iš kavinės apsaugos darbuotojo buvo išprašytas būtent M. V. ir konfliktas tęsėsi ne O. G., o būtent nukentėjusiojo M. V. iniciatyva ir pastangomis (M. V. rašydamas žinutes O. G. draugui G. R., kvietė O. G. išeiti iš kavinės pakalbėti, skambino draugui J. L. ir pakvietė jį ateiti), taigi, bylos duomenys nepatvirtina, jog apipildamas gėrimu nukentėjusįjį M. V., O. G. provokavo konfliktą, o juo labiau, kad savo iniciatyva šį nusekė į lauką ir ten sukėlė muštynes.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. B. nagrinėjamo įvykio metu atlikti veiksmai jau įvertinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl iš O. G. kaltinimo šalintina jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturinti aplinkybė - „E. B. apspjovus M. V.“. Kadangi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu E. B. pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, konstatuojant, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, iš O. G. kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nesunkų J. L. sveikatos sutrikdymą jis padarė bendrais veiksmais su E. B.. Nors teismas nustatė, kad kaltinamasis O. G. kavinėje tyčia apipylė M. V. kokteiliu, ir tokie jo veiksmai turėjo įtakos vėlesnei konflikto eigai bei jo eskalavimui už kavinės ribų nebe kaltinamojo O. G., o paties nukentėjusiojo M. V. tolimesniais veiksmais, visgi, nenustatyta, kad minėtu O. G. veiksmu kavinėje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir šis poelgis siekė tokį pavojingumą, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės kad dėl „įžūlaus O. G. elgesio kavinės salėje“ buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, šalintinos iš O. G. pareikšto kaltinimo. Taip pat patikslintina kaltinimo aplinkybė, kad muštynės vyko prie kavinės, o ne kavinės terasoje, kaip nurodoma kaltinime, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog smūgiai nukentėjusiesiems suduoti ne kavinėje ar jos teritorijoje (terasoje), o jau už jos ribų, arčiau „Rimi“ parduotuvės.

Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta, jog O. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir kitą žmogų sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ilgai sirgo bei tais pačiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra jis 2022 m. liepos 31 d., apie 4.50 val., Palangoje, Vytauto g. 84, kavinėje „Rąžė“, tyčia apipylė kokteiliu M. V., po ko, prie kavinės „Rąžė“, smogė galva M. V. į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tuoj po to O. G. vieną kartą smogė ranka į veidą J. L., padarydamas pastarajam galvos, veido kaktinės, kairės akies, kairės smilkininės bei skruosto srities sumušimus su poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruvomis kairės akies vokų junginėse, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis su nedideliu vidiniu poslinkiu, abipusiais nosikaulių lūžiais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tais pačiais veiksmais dėl prie kavinės kilusių muštynių sutrikdė visuomenės rimtį. Tokie O. G. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje bei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

Kaltinamojo O. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos tokios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę O. G., teismas įvertina tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, savo kaltę byloje O. G. pripažino iš dalies, neigdamas, jog jo veiksmais buvo nesunkiai sužalotas J. L.. Kaltinamasis O. G. iki sulaikymo nedirbo, iki šioje tiriamų nusikaltimų ir po jų padarymo Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, 2024 m. balandžio 29 d. buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę Suomijoje už minėtoje valstybėje padarytą nusikalstamą veiką (2 t., b.l. 165-167), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b.l. 69).

Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, parenkamas didesnis nei minimalus.

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o nustato bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimą pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, kuris, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrins skiriamos bausmės paskirtį (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi O. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b.l. 90-91). Kaltinamajam O. G. šiuo nuosprendžiu skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl minėta kardomoji priemonė panaikinama ir iki bausmės vykdymo pradžios kita kardomoji priemonė neskiriama, kadangi šiuo metu kaltinamasis atlieka bausmę Suomijos Respublikos kalėjime.

Vadovaudamasis Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių 30 bei 31 punktų reikalavimais, dėl 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduoto Europos arešto orderio O. G. sulaikyti (2 t., b.l. 110-115) atšaukimo, teismas nepasisako, kadangi išnykus išduoto Europos arešto orderio sąlygoms ir pagrindams, Europos arešto orderis atšaukiamas jį išdavusios institucijos sprendimu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugpjūčio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 320,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš O. G. priteisimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam O. G. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Zigmas Pocius, gynėjas šiam kaltinamajam paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę kitoje valstybėje ir jo galimybės pasinaudoti teise į gynybą apribotos. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą turtą, jis Suomijos Respublikos laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas iš kaltinamojo proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir O. G. paskirti subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi O. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo O. G. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančio kaltinamojo – per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos - gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.