Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui H. S. dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Consultationes et solutiones“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė ieškovės naudai iš atsakovo H. S. (toliau – ir atsakovas) priteisti 39 944,00 Eur nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. H. S., veikdamas pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 m. vasario 1 d., veiklos pavadinimas: santechnikos darbai, žodinės sutarties, sudarytos su I. L., pagrindu, savo lėšomis ir medžiagomis įsipareigojo atlikti drenažo sistemų rekonstrukciją, perkloti buitinių nuotekų liniją, papildomai suprojektuoti ir pakloti lietaus kanalizacijos liniją, iš būsimų vamzdynų trasos išpjauti augančius medžius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. L.;

1.2. H. S. atlikus rangos darbus, buvo surašytas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuris 2015 m. lapkričio 20 d. išsiųstas I. L. pasirašyti. I. L. nepasirašius akto, rangovas H. S. 2016 m. sausio 5 d. pasirašė vienasmeniškai;

1.3. I. L. neapmokėjus už atliktus darbus, H. S. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2848-615/2017 ieškovo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą, apelianto ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė H. S. iš atsakovės I. L. 26 456,85 Eur skolą už atliktus darbus, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 202,85 Eur bylinėjimosi išlaidų;

1.4. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybos procesų valdymas“ 2020 m. spalio 30 d. parengė ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 2020-10-30-1 (toliau – ir ekspertinio tyrimo ataskaita), kurios metu nustatyta, kad rangovas H. S. netinkamai atliko statybos rangos darbus, nes įrengti inžineriniai tinklai neatitinka projektinės dokumentacijos (techninių projektų), 2013 m. vasario mėn. L. N. parengto „Vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai į sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ ir 2008 m. UAB „Hidroprojektas“ parengto „(duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), drenažo sistemų rekonstrukcija užstatomoje teritorijoje“ sprendinių, techninių specifikacijų bei projektinės dokumentacijos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;

1.5. Po UAB „Netkada“ atlikto pakartotinio buitinių nuotekų šulinių Nr. 204 (Nr. 190), Nr. 242 (Nr. 188) ir lietaus vandens tinklų šulinių Nr. 191 (Nr. 185), Nr. 203 (Nr. 183) geodezinio matavimo, rangovo H. S. atlikti darbai neatitiko projekto ir / ar buvo netinkamai atlikti;

1.6. Įvertinus atsakovo nebaigtus darbus ir defektus, buvo sudarytas sąnaudų kiekių žiniaraštis, pagal kurį nustatyti H. S. tenkantys atlikti darbai, kiekiai ir apimtys. Ekspertinio tyrimo metu priede buvo nustatyta, kad rangovui H. S. tenkanti neatliktų darbų ir defektų šalinimo darbų kaina su PVM – 39 944,86 Eur. Šią kainą sudaro: statybos montavimo darbai – 33 012,28 Eur, inžinerinės paslaugos – 3 301,23 Eur, užsakovo rezervas – 3 631,35 Eur;

1.7. 2021 m. sausio 8 d. H. S. antstolis įteikė I. L. vardu parengtą 2021 m. sausio 5 d. pretenziją dėl rangovo H. S. netinkamai atliktų statybos rangos darbų, įrengtų inžinerinių tinklų neatitikimo projektinės dokumentacijos (techninių projektų), statybos projekto ir sprendinių, techninių specifikacijų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pretenzijoje buvo nurodytas terminas, per kurį ieškovė I. L. prašė rangovo H. S. neatlygintinai juos pašalinti. 2021 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu buvo gautas H. S. atsakymas į pretenziją, kuriuo atsisakyta neatlygintinai pašalinti defektus;

1.8. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti 2008 m. atsakovo atliktiems drenažo, buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklams statyti darbams išduoti statybos leidimai. Statybos darbus vykdant be galiojančio statybos leidimo, statinio statyba laikoma savavališka. Dalis projektų nebuvo suderinta su reikiamomis institucijomis, todėl darytina išvada, kad atsakovo atlikti darbai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti ir pradėti eksploatuoti ne tik 2008 m., bet ir šiai dienai;

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. dėl nustatytų rangovo H. S. netinkamai atliktų statybos rangos darbų, įrengtų inžinerinių tinklų neatitikimo projektinės dokumentacijos (techninių projektų), sprendinių, techninių specifikacijų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimų kasdien patiria ženklią žalą, įvertinus H. S. atsisakymą neatlygintinai ištaisyti nustatytus trūkumus, ieškovė 2021 m. vasario 8 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nuo šio pranešimo įteikimo dienos savarankiškai pasirinktu rangovu savo lėšomis ir jėga pradės organizuoti rangovo H. S. netinkamai atliktų darbų, nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų šalinimo darbus;

1.10. Kadangi darbų priėmimo perdavimo aktas vienašališkai H. S. pasirašytas 2016 m. sausio 5 d., įvertinus tai, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019 konstatavo, kad šis momentas laikomas darbų priėmimu, pripažintina, kad garantinis terminas statybos darbams skaičiuotinas nuo 2016 m. sausio 5 d. ir jis nėra pasibaigęs;

1.11. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl neatlygintino rangos darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo, t. y. tinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą ir sudarė sąlygas darbus atlikusiam atsakovui pačiam ištaisyti atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovas atsisakė šiuos trūkumus pašalinti;

1.12. Atsakovas yra atsakingas už jo atliktų statybos rangos darbų trūkumų, defektų ir pažaidų ištaisymą, todėl privalo atlyginti ieškovei specialistų apskaičiuotas trūkumų šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 39 944,00 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui 2 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Šalys neginčijo, kad jas siejo statybos rangos teisiniai santykiai 2008 m. žodinės sutarties pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu ieškovė siekia, kad iš atsakovo būtų priteisti nuostoliai, patirti netinkamai atliktų (neatliktų) darbų trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų teisių gynimo būdų. Toks teisių gynimo būdas būtų galimas, jeigu užsakovo (t. y. ieškovės) teisė pašalinti darbų trūkumus būtų nustatyta rangos sutartyje. Tačiau šalys dėl rangos darbų susitarė žodžiu, taigi, nėra ir rašytinio susitarimo dėl užsakovo teisės pašalinti darbų trūkumus. Vadinasi, šis teisių gynimo būdas ieškovės pasirinktas netinkamai;

2.2. 2008 m. spalio 21 d. surašyti paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nenuginčyti. Ieškovė pati ar per atstovus nėra pareiškusi reikalavimo dėl 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, ieškovei tenka tokio akto surašymo teisiniai padariniai. Toks elgesys, kai ieškovė akto nepasirašė ir neaptarė darbų trūkumo, eliminuoja užsakovės (ieškovės) teisę remtis akivaizdžiu darbų trūkumų faktu;

2.3. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime konstatavus, kad ieškovė pažeidė savo pareigą priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti, ieškovė netenka teisės iš atsakovo reikalauti, kad jo darbų rezultatas atitiktų kokybės ir normatyvinius reikalavimus;

2.4. Ginčo buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai bei drenažo sistema yra lauko inžineriniai tinklai, o tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 10 metų garantinis terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 11 d. Ieškovė atsakovui pretenziją dėl nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo pareiškė 2021 m. sausio 5 d. Ieškiniu dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 25 d. Taigi, ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino, o ieškovės reikalavimas dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pareikštas per garantinį terminą;

2.5. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad rangos darbai atsakovo buvo atlikti su trūkumais, remiasi ataskaita, kurioje užfiksuota, kad rangovas H. S. netinkamai atliko statybos darbus, nes įrengti inžineriniai tinklai neatitinka projektinės dokumentacijos (techninių projektų), t. y. 2013 m. vasario mėn. parengto projekto ir 2008 m. UAB „Hidroprojektas“. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tokį projektą turėjo ir darbus atliko pagal jo sprendinius, o kita vertus, reikalavimas 2008 m. rudenį atliktiems darbams vadovautis 2013 m. vasario mėn. parengto projekto sprendiniais yra prieštaraujantis bendriesiems teisės principams;

2.6. Šulinių elementai turi atitikti LST EN 13598 ar lygiavertį standartą, o protarpinės vamzdžių perėjimui per šulinio sienutę – LST ISO 4435:2004 arba lygiavertį standartą. Duomenų, kad atsakovo panaudotos medžiagos neatitiko 2008 m. kokybinių medžiagiškumo reikalavimų, byloje nėra;

2.7. Ataskaitoje nurodyti defektai, tokie kaip šuliniuose korozijos pažeistos lipynės ir jų šalinimo darbai, nuotekų šalinimo siūlės užteršimas biologinės kilmės teršalais teikia pagrindą pritarti atsakovo aiškinimui, kad dalis ieškovės nurodomų trūkumų atsirado dėl jos pačios turto nepriežiūros. Teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad prie įrengto šulinio jau yra prisijungęs naujas vartotojas ir suformuotas naujas betono latakas. Pagal išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2848-615/2017 duomenis, šuliniuose Nr. 203 ir Nr. 204 nuotekų ir lietaus kanalizacijos sistemų vamzdžius pajungė ir UAB „Perkūno plaktukas“. Visa tai nesudaro pagrindo teigti, kad šulinių žiedai pažeisti mechaniškai būtent atsakovo, jam netinkamai atliekant rangos darbus;

2.8. Apžiūros metu endoskopu buvo nustatyta, kad PVC Ø=145/160 mm ir PVC Ø=180/200 mm drenažo vamzdžiai yra gofruoti (viduje ir išorėje) su kiaurymėmis / perforuoti (t. y. sugeria dirvos drėgmę ir vandenį). Tokios eksperto nustatytos aplinkybės iš esmės atitinka atsakovo paaiškinimus teisme, kad pakloti vamzdžiai yra geresnės klasės, nei numatyti projekte, ir pripažintini kaip nesukeliantys neigiamų pasekmių ieškovei;

2.9. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo įsipareigojęs įteisinti atliktų darbų rezultatą ir gavęs už tai atlygį;

2.10. Atsakovas 2008 m. rudenį atliko drenažo sistemų rekonstrukciją. Nėra pagrindo vertinti, kad šio tinklo rekonstrukcija prieštarauja melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ nuostatoms;

2.11. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovo (rangovo) perduotas atliktų darbų rezultatas yra netinkamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo prijungti teikiamus rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti I. L. naudai iš H. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Ieškovė kreipėsi į teismą nepasibaigus atsakovo statybos darbams skaičiuotinam garantiniam terminui;

3.2. Atsakovo atlikti darbai nėra tinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį, o defektai nustatyti nepasibaigus garantiniam laikotarpiui. Rangovui H. S. atsisakius neatlygintinai pašalinti ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytus, priede patikslintus ir prieduose nurodytus darbų defektus ieškovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti ekspertinio tyrimo aktu ir priedu nustatytas bei lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas darbų trūkumų, defektų ir pažaidų šalinimo išlaidas. Ieškovei kasdien patiriant žalą dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų, atsakovui nebendraujant su ieškove, neieškant bendro kompromiso taikiai išspręsti ginčą, atsisakius neatlygintinai sutvarkyti darbų defektus ji ėmėsi veiksmų darbų defektus ištaisyti savo lėšomis;

3.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai padarė išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovo perduotas atliktų darbų rezultatas yra netinkamas, nors atsakovas turėjo įrodyti, kad šių darbų trūkumai / defektai atsirado ne dėl jo kaltės;

3.4. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė ekspertinio tyrimo ataskaitos ir joje nurodytų išvadų, nemotyvavo, kodėl jos yra nevertinamos ir atmetamos, tuo labiau, kad ir atsakovas nepaneigė tokių išvadų ir neįrodė savo atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių. Ieškovė neprašė skirti teismo ekspertizės, nes atsakovas nepaneigė ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodytų trūkumų;

3.5. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo skirti teismo ekspertizę, nes atsakovo netinkamai ir nekokybiškai atlikti rangos darbai buvo iš dalies ištaisyti. Todėl nebuvo objekto, kurį teismo ekspertas galėtų tirti;

3.6. Vienašališkai atsakovui pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktą, ieškovė neprarado teisės remtis darbų trūkumais, kadangi atsakovas atliko darbus, kurie buvo ne tik paslėpti, tačiau jų įvertinimui reikėjo specialių žinių, kurių ieškovė neturėjo;

3.7. Teismas, remdamasis aktais, neįvertino, kad juose nėra ieškovės parašų, o vietoje jos užsakovu nurodytas savivaldybės darbuotojas, kuris neaišku kokiais pagrindais veikė ieškovės vardu ir už ją pasirašė neturėdamas tam įgaliojimų. Tuo labiau, leidimų statybai atsakovas neturėjo, projektai nebuvo suderinti kompetentingų institucijų, o savivaldybės pateiktas J. M. projektas nepasirašytas autoriaus, todėl negalėjo būti surašomi ir minėti aktai, kurie reikšmės bylai teisingai išspręsti neturi;

3.8. Civilinę bylą nagrinėjo teisėja, kuri yra dirbusi tame pačiame teisme su atsakovo atstovu. Atsakovo atstovo sutuoktinė V. G. taip pat yra teisėja, kuri Kauno apygardos teisme nagrinėja civilines bylas. Taigi, buvo pažeisti objektyvaus nešališko bylos nagrinėjimo principai. Be to, bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tendencinga;

3.9. Teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir neobjektyviai vertinusi esamą situaciją priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl pažeistos ieškovės teisės į nešališką teismą sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Consultationes et solutiones“ prašė apeliantės apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi ir prijungti prie bylos teikiamą rašytinį įrodymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Darbų rezultatas turi turėti esminį dokumentą – statybos darbų žurnalą, kuris yra pirminis dokumentas statybos užbaigimo procedūros procese bei garantuoja, kad viskas atlikta pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau šiuo atveju rangovas nepateikė statybos žurnalo, nes jo neturi, kadangi darbus atliko neturėdamas nei projektų, nei statybą leidžiančių dokumentų;

4.2. Ieškovė į teismą kreipėsi nepasibaigus atsakovo statybos darbams skaičiuotinam garantiniam terminui. Tad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti ekspertinio tyrimo aktu ir priedu nustatytas bei lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas darbų trūkumų, defektų ir pažaidų šalinimo išlaidas, kadangi atsakovo atlikti darbai netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį, o defektai nustatyti nepasibaigus garantiniam laikotarpiui;

4.3. Defektų faktą įrodė ieškovės pateikti įrodymai, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita, ekspertinį tyrimą atlikusio ir į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto E. L. parodymai ir jo rašytiniai paaiškinimai, priedas, priedų sąvadas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, lokalinė sąmata, rašytiniai paaiškinimai, faktinių išlaidų detalizacija ir kt.;

4.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tuo faktu, kad apeliantė padalino sklypą, kurį paveldėjo, ir pakeitė jo paskirtį, nepagrįstai priėjo išvados, kad ieškovė prilyginama verslininkei ir jai neva turėtų būti taikomi aukštesni veiklos standartai;

4.5. Atsakovui vienašališkai pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktą apeliantė neprarado teisės remtis darbų trūkumais, nes atlikti darbai buvo paslėpti ir šių darbų įvertinimui reikėjo specialių žinių, kurių ieškovė neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovę pripažino verslininke, o ne vartotoja, kuri neturi specialių žinių, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškovė prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu;

4.6. Požeminiai tinklai (lietaus, vandens, nuotekų) priduodami tik pilnai ir tinkamai užbaigti, o ne dalinai, o šiuo atveju atsakovas lietaus nuotekų tinklo (atkarpoje tarp šulinių Nr.203 (189) ir Nr. 191 (185)) darbus atliko be suderinto projekto, be statybą leidžiančio dokumento, dėl ko ieškovė negali tinklu tinkamai naudotis. Ūkio – buities (buitinių nuotekų) tinklo (atkarpoje tarp šulinių Nr. 192, Nr. 204 (190) ir Nr. 242 (188)) darbus atsakovas atliko nekokybiškai, su defektais, trūkumais ir pažaidomis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino;

4.7. Teismas remiasi 2008 m. spalio 21 d. surašytais aktais, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad šiuos aktus pasirašinėjo ne ieškovė, o užsakovu nurodytas savivaldybės darbuotojas, kuris neturėjo jokių įgaliojimų veikti ieškovės vardu. Be to, nėra ir techninės priežiūros kaip proceso dalyvio parašo, nors nustatyta, kad H. S. atliekamiems drenažo, buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklų įrengimo darbams statinio techninė priežiūra buvo privaloma;

4.8. Paslėptų darbų akte nurodoma klaidinga informacija, kadangi nei projektų, nei statybą leidžiančių dokumentų nėra, dėl ko ieškovė negali naudoti savavališkai pastatytų tinklų, o pateiktas J. M. projektas nėra pasirašytas autoriaus, todėl ir minėti aktai negalėjo būti surašyti;

4.9. Ieškovės sklype melioracijos tinklai nebuvo nurašyti, be to, drenažo rekonstrukcija atlikta pažeidžiant melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ nuostatas. Už jų rekonstrukciją atsakovui priteista skola iš ieškovės, todėl nekyla abejonių, kad šis tinklas turėjo būti įrengtas kokybiškai;

4.10. Bylą nagrinėjusi teisėja su atsakovo atstovu K. G. yra dirbusi Kauno apylinkės teisme, o su jo sutuoktine V. G. iki šiol kartu dirba Kauno apygardos teisme. Teismas turėjo šias aplinkybes pagarsinti prieš formuluodamas klausimą dėl nušalinimo, bet to nepadarė. Visa tai kėlė ir kelia pagrįstas abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo. Be to, iš teismo vedamo proceso ir užduodamų klausimų manytina, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę ir buvo tendencingas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą H. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti H. S. iš I. L. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Apeliantė per 2014 m. laikotarpį sudarė bent 3 atsakovui žinomus žemės sklypų perleidimo sandorius, o pati nurodė, kad tokių buvo 5. Apeliantė taip pat yra pardavusi sklypų ir kitose vietose, veikdama pagal įgaliojimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad jos veiksmai nebuvo vienkartiniai, o tai yra akivaizdus tęstinės individualiosios veiklos iš nekilnojamojo turto pardavimo požymis, patvirtinantis, kad apeliantė yra verslininkė. Todėl šioje byloje negalima konstatuoti silpnesniosios teisinių santykių šalies buvimo ir vartojimo teisinių santykių egzistavimo;

5.2. Ieškovė buvo pasirinkusi statybą ūkio būdu arba bent jau mišriu būdu, kadangi nesudarė oficialios statybų rangos sutarties bei nepaskyrė objektui generalinio rangovo, visus statybos rangos darbus padalino keliems rangovams, pati rūpinosi arba turėjo rūpintis projektinės dokumentacijos parengimu bei statybos dokumentacijos užbaigimu, buvo atsakinga už statinio statybos vadovo paskyrimą. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad garantiniai terminai turėjo būti pradėti skaičiuoti nuo statybos užbaigimo dienos, t. y. vėliausiai 2008 m. spalio 31 d., nes iki to laiko drenažo tinklų, lietaus nuotekų tinklų bei buitinių nuotekų tinklų statyba jau buvo užbaigta;

5.3. Teikdama 2021 m. sausio 5 d. pretenziją dėl nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo ieškovė buvo praleidusi tiek 5, tiek ir 10 metų garantinius terminus, todėl ji negalėjo pareikšti ir 2021 m. vasario 25 d. ieškinio dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nes buvo praleidusi ieškinio senaties terminą;

5.4. Visi ieškovės įrodinėjami defektai, jeigu būtų įrodytas jų egzistavimas, išskyrus punkte Nr. 1 aprašytą šulinių žiedų pažeidimą ir punkte Nr. 2 aprašytą šulinių lipynių pažeidimą koroziją, atsirado iš karto po tokių darbų atlikimo, t. y. 2008 m. spalio 31 d. Todėl tokie darbų defektai laikytini atsiradę dar iki darbų priėmimo, o ne kaip defektai, atsiradę garantiniu laikotarpiu, ir jų šalinimui negali būti taikomos CK 6.664 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos;

5.5. Ieškovė vienašališkai atsakovo pasirašyto atliktų darbų akto teisme neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis ieškovei teisines pasekmes. Tokios teisinės pasekmės yra draudimas remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu vėliau, nes ieškovė atliktų darbų akte nepažymėjo jokių darbų trūkumo, nors tą galėjo padaryti, kadangi visi atsakovo atlikti darbai, kuriuos kaip defektus įrodinėja ieškovė, buvo lengvai pastebimi. Tuos darbus, kuriuos reikėjo užversti žemėmis (vamzdžių rūšis ir tipas, jų nuolydžiai ir t.t.), atsakovas laikė atvirus ir kvietė priimti ieškovę, tačiau, jai vengiant tokios savo pareigos šiuos darbus tinkamais naudoti pripažino 2008 m. spalio 21 d. sudaryta kompetentinga komisija. Be to, tinkamą ir inžineriniams įrenginiams pilnavertiškai funkcionuoti reikalingą nuolydžio įrengimą patvirtina geodezinės nuotraukos;

5.6. Tikėtina, kad po naujų įrenginių (šulinių žiedų ir juose įrengtų lipynių) sumontavimo ieškovės objekte per 12 metų nuo jų faktinio įrengimo tiek pati ieškovė, tiek ir su ja susiję tretieji asmenys ir / ar jų pasamdyti rangovai, bandydami patekti į šulinius, atidarinėdami dangčius ir pan. galėjo fiziškai sugadinti šulinio žiedus, dėl ko šiai dienai jų būklė pablogėjusi nuo 2008 m. pabaigoje buvusios būklės. Tačiau iš pačios ekspertinio tyrimo ataskaitos galima nustatyti, kad šie šulinio žiedų defektai atsirado dėl mechaninio jų pažeidimo, todėl negalima konstatuoti, kad tokie defektai atsirado dėl nekokybiškų įrenginių patiekimo ieškovei;

5.7. Tikėtina, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. nenaudojami ir neprižiūrimi įrenginiai galėjo būti palikti neuždengti, juos galėjo veikti lietaus vanduo ir kita patenkanti drėgmė, šie įrenginiai nebuvo perduoti vandens tiekimą vykdančios UAB „Kauno vandenys“ valdymui ir jos specialistų priežiūrai, todėl faktiškai įrenginiais niekas nesirūpino. Todėl natūralaus metalo konstrukcija – šulinių lipynės – galėjo būti paveiktos korozijos, tačiau dėl tokio jų nusidėvėjimo kalta pati ieškovė;

5.8. Žemės krūvas paliko kitas rangovas UAB „Perkūno plaktukas“ ir / arba kiti ieškovės užsakymu objekte darbus vykdę / paslaugas teikę asmenys, kadangi nuo pat 2008 m. ieškovė jokių pretenzijų dėl šių darbų neatlikimo atsakovui nereiškė, nors privalėjo tą padaryti;

5.9. Ieškovė privalėjo rūpinti objekto techninio projekto parengimu ir statybos leidimo gavimu;

5.10. Neaiškus ieškovės reikalavimas vadovautis ir atitikti 2013 m. vasario mėn. projekto sprendinius, kai darbai buvo atlikti 2008 m.;

5.11. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-11-221-2019 yra įtvirtinti tokie prejudicinę reikšmę turintys faktai: H. S. statybos rangos darbus atliko pilnai ir kokybiškai, kadangi už juos jam buvo priteistas pilnas apmokėjimas pagal ekspertizės nustatytą vertę; statybos leidžiančio dokumento galimas nebuvimas šiame ginče nedaro jokios įtakos pripažinimui, kad H. S. rangos darbus atliko pilnai ir kad jis turi teisę į darbų apmokėjimą;

5.12. Nesąžiningais ir melagingais laikytini ieškovės veiksmai ir elgesys, kai vienose bylose su savo sklypų pirkėjais ji siekia įrodyti, kad vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklų tiesimo darbai yra užbaigti ir kad sklypų pirkėjai gali šiais tinklais naudotis, tuo tarpu kitose bylose, kuriose rangovai prašo atlyginimo už tinklų tiesimo darbus, ieškovė laikosi pozicijos ir įrodinėja, kad tinklų statyba nėra užbaigta;

5.13. Visi inžineriniai tinklai yra pilnai užbaigti statyti, pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, užbaigusi visus jos nurodomus atsakovo atliktų darbų defektų ir trūkumų šalinimo darbus ir teisiškai pabaigusi statybas, turi turėti realią galimybę pagrįsti ir įrodyti, kad ji išleido 33 012,28 Eur lauko tinklų perklojimui, 3 301,23 Eur projektavimo ir inžinerinėms paslaugoms bei 3 631,35 Eur iš anksto nenumatytoms išlaidoms. Tačiau to ieškovė nedaro. Jos įrodinėjamos kaip būsimos ir turimos patirti išlaidos defektų ir trūkumų šalinimui bei statybos įteisinimui nepasitvirtino ir ieškovė tokių išlaidų nepatyrė;

5.14. Kitos išlaidos, pvz., UAB „Cramo“, UAB „TOI-TOI Lietuva“, UAB „Keitonas“ arba Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas dėl konteinerio biuro namelio, kėdžių, stalų, spintų, tualeto, konteinerio tvorų ir kitų daiktų nuomos yra nesusijusios su atsakovo atliktais darbais ir galimų jų defektų šalinimu. Daugelyje sąskaitų nėra nurodyta šių daiktų pristatymo vieta, todėl atsižvelgiant į tai, kad UAB „Consultationes et solutiones” verčiasi nekilnojamojo turto plėtros veikla, neatmestina galimybė, kad šios išlaidos buvo patirtos kituose objektuose;

5.15. Ieškovės priimti UAB „Consultationes et solutiones” sudaryti paslaugų perdavimo priėmimo aktai 9 987,97 Eur, 1 995,94 Eur, 3 500,14 Eur ir 8 981,83 Eur sumoms nėra pagrįsti mokestiniais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl jie neįrodo, kad ieškovė patyrė šias išlaidas defektų šalinimui ir statybos darbų įteisinimui;

5.16. Ieškovės teikiama UAB „Consultationes et solutiones” sudaryta lokalinė sąmata neįrodo, kad ieškovė realiai sumokėjo rangovui UAB „Consultationes et solutiones” 10 103,50 Eur už statybos darbų defektų šalinimą, kadangi ši sąmata nėra pagrįsta mokestiniais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės I. L. ieškinį atsakovui H. S. dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė prijungti teikiamus rašytinius įrodymus ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio patvarkymus, nurodė, kad šiuos įrodymus prašo prijungti tam, jog byla būtų visapusiškai išnagrinėta. Trečiasis asmuo UAB „Consultationes et solutiones“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė prijungti prie bylos teikiamą rašytinį įrodymą – 2021 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, nurodė, kad šis įrodymas prijungtinas tam, kad būtų aiškus atsiliepime pateiktas patikslinimas dėl Kauno rajono dalies inžinerinių tinklų pridavimo datų. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 kopiją, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 kopiją, portale www.skelbiu.lt skelbimų apie parduodamą sklypą (duomenys neskelbtini) kopijas ir I. L. 2021 m. sausio 26 d. atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. eA2-433-1087/2021 kopiją.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad dalis teikiamų įrodymų, t. y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 kopija ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 kopija, jau yra nagrinėjamoje byloje ir buvo pateikti ieškovės su ieškiniu (CBP-88), todėl atsisakytina priimti pakartotinai pateiktus teismo procesinius dokumentus. Vertindama ieškovės, trečiojo asmens ir likusius atsakovo apeliacinės instancijos teisme teikiamus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad, viena vertus, šalys nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šalys, teikdamos papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, bei siekdama priimti teisingą sprendimą, teisėjų kolegija nutaria priimti šalių pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų galimybę išsamiau ir teisingiau išspręsti bylą ir betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, kadangi byloje yra daug įrodymų ir faktinių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kurių nevertino priimdamas sprendimą.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

14. Teismų praktikoje pažymima, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokios proceso formos būtinumo nustatymas; išimtinė (diskrecijos) teisė tokį būtinumą konstatuoti suteikta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kuriomis grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nelaikytinos išskirtinėmis ar sudarančiomis pagrindą taikyti bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtį ir tenkinti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Šalys savo poziciją bylai reikšmingais klausimais išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, apeliantė buvo išklausyta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atliktų darbų bei jų tariamų trūkumų, yra pagrįstos ir teisingos. Vien apeliantės subjektyvus vertinimas, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka leistų išsamiau ir teisingiau išspręsti bylą ir ištirti visus byloje esančius įrodymus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui

16. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019 nusprendė Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir, be kita ko, priteisti H. S. iš I. L. 26 456,85 Eur skolą už atliktus darbus. Teismas nustatė, kad I. L. nuosavybės teise priklauso 2,9334 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 žemės sklypas padalintas į 25 sklypus, numatant paskirties pakeitimą iš žemės ūkio į kitą paskirtį. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties, šalims tariantis žodžiu, žemės sklypuose H. S. savo lėšomis atliko drenažo rekonstrukcijos ir lietaus kanalizacijos statybos darbus, kuriuos I. L. atsisakė priimti ir už juos sumokėti. Eksperto nustatyta atliktų darbų vertė yra 26 456,85 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-88, 1 t., b. l. 17).

17. 2020 m. sausio 27 d. tarp I. L. (užsakovo) ir UAB „Consultationes et solutiones“ (paslaugų teikėjo) sudaryta projektų vystymo ir rangos darbų proceso koordinavimo paslaugų sutartis, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo teikti užsakovui projektų vystymo koordinavimo paslaugas ir darbų koordinavimo paslaugas (sutarties 2.2 punktas). Šalys susitarė, kad užsakovas sumokės paslaugų teikėjui už paslaugas 10 500,00 Eur plius PVM atlyginimą (sutarties 5.1.1 punktas); visas paslaugų teikėjo vykdant sutartį patirtas išlaidas, kurių sutarties pasirašymo dieną preliminariai numatoma suma yra 55 525,00 Eur plius PVM (5 t., b. l. 152-156).

18. 2020 m. spalio 30 d. parengta ekspertinio tyrimo ataskaita, kurios objektas – (duomenys neskelbtini) kvartalinių vandentiekio, ūkio buities ir lietaus nuotekų tinklų, pajungiant prie kvartale skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esami vandentiekio bei ūkio – buities ir lietaus nuotekų tinklai; (duomenys neskelbtini) vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai į sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) drenažo sistema. Ataskaitoje nurodyta, kad rangovas H. S. neatliko ar netinkamai atliko šiuos darbus: a) Drenažas (drenažo projektas) – prie įrengtų rinktuvų nėra prijungti esami keraminiai sausintuvai, kaip buvo numatyta projekte; b) Drenažas (drenažo projektas) – rangovas pakeitė vamzdžių medžiagą. Drenažo projekto techninėje specifikacijoje numatyti HDPE vamzdžiai, sąnaudų kiekių žiniaraštyje PVC lygiasieniai vamzdžiai, įrengti PVC drenažo vamzdžiai su kiaurymėmis ir geotekstilės filtru. Rangovas pakeitė vamzdžių skersmenį (vietoje PVC rinktuvų DN160 ir PVC sausintuvų DN63 įrengti PVC perforuoti DN145/160 ir DN180/200 drenažo vamzdžiai su geotekstilės filtru); c) (duomenys neskelbtini) tinklų VN dalies techninis projektas, buitinių nuotekų tinklas – pakeistas tarpo tarp šulinių Nr. 204 (F1-2) ir Nr. 242 (F1-3) skersmuo, techniniame projekte buvo DN300, pastatyto tinklo skersmuo DN200; d) (duomenys neskelbtini) tinklų VN dalies techninis projektas, lietaus vandens tinklas – pakeista vamzdžių medžiaga. Projekto techninėse specifikacijose aprašyti ir sąnaudų kiekių žiniaraštyje priimti PVC vamzdžiai, pagal atliktų darbų aktą pastatyti PP vamzdžiai, nors paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 2 yra nurodyti PVC vamzdžiai; e) Buitinių ir lietaus vandens tinklai – vietoje techniniame projekte numatytų ketinių šulinių dangčių pastatė betoninius šulinių dangčius; f) Buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklai – nepastatė požeminių komunikacijų žymėjimo ženklų. Drenažo šulinių žymėjimo ženklai nebuvo numatyti drenažo techniniame projekte; g) Nesilaikė (duomenys neskelbtini) tinklų VN dalies techninio projekto, drenažo techninio projekto išilginiuose profiliuose pateiktų altitudžių ir nuolydžių; h) Tyrimui nepateiktas statybų darbų žurnalas, tačiau teismo ekspertizės akte, kurį atliko teismo ekspertas S. Z., iš statybos darbų žurnalo yra įdėti paslėptų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2. Nustatyta, kad būtini šie atlikti darbai nustatytiems inžinerinio statinio trūkumams, defektams ir pažaidoms pašalinti: 1. Prie pastatytų drenažo rinktuvų nėra prijungti esami keraminiai sausintuvai, kaip buvo numatyta projekte, todėl būtina juos prijungti, kad sausintuvai veiktų; 2. Perkloti drenažo, buitinių nuotekų, lietaus vandens tinklus: a) drenažo tinklo atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 203 yra su priešingu vandens tekėjimo krypčiai nuolydžiu, todėl drenažo tinklas negali atlikti dirvos sausinimo funkcijos; į šulinį Nr. 201 drenažo vamzdžiai įjungti nesilaikant nuotekų vamzdžių sujungimo taisyklės – ištekėjimo iš šulinio vamzdžio viršus neturi būti aukščiau už įtekėjimo vamzdžio viršų; b) DN400 lietaus vandens tinklo tarp šulinių Nr. 203 ir Nr. 191 nuolydis yra 0,0. Dėl mažo nuolydžio ir greičio blogai vyksta savaiminis tinklo išsivalymas nuo nuosėdų; c) buitinių nuotekų tarpas tarp šulinių Nr. 204 (F1-2) ir Nr. 242 (F1-3) yra pastatytas mažesnio skersmens nei nurodyta (duomenys neskelbtini) tinklų VN dalies techniniame projekte, nuolydis mažesnis už STR 2.07.01:2003 nurodytą minimalų nuolydį; d) buitinių nuotekų tinklai turi įlinkių; 3. Sutvarkyti nekokybiškai sumontuotus, mechaniškai pažeistus g/b šulinių elementus, pakeisti žiedus, kurių neįmanoma suremontuoti, pašalinti biologinės kilmės teršalus; tinkamai įrengti g/b šulinių hidroizoliaciją, tinkamai įrengti vamzdžių įvadus į gelžbetoninius šulinius, tinkamai suformuoti gelžbetoninių šulinių dugno latakus, pakeisti betoninius šulinių dangčius į ketinius dangčius, kurie buvo numatyta projekte; 4. Sutvarkyti korozijos pažeistas šulinių lipynes, tinkamai įrengti vamzdžių įvadus į gelžbetoninius ir plastikinius drenažo šulinius; 5. Drenažo projekte ant drenažo vamzdžio, kuris įjungiamas į lietaus šulinį, nebuvo numatytas atbulinis vožtuvas. Kad liūčių metu pasitvenkus lietaus tinklams vanduo netekėtų į melioracijos tinklus, įrengti atbulinį vožtuvą; 6. Įrengti šulinių žymėjimo ženklus. Ypač reikalingi drenažo šulinių žymėjimo ženklai, kadangi šuliniai yra po žeme.

19. I. L. H. S. pateikė 2021 m. sausio 5 d. pretenziją dėl nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo, kuria prašė neatlygintinai per 2 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos pašalinti ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytus ir prieduose nurodytus darbų defektus. H. S. 2021 m. sausio 26 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad pareikšti reikalavimai nepagrįsti, todėl nevykdytini.

20. I. L. H. S. pateikė 2021 m. vasario 8 d. pranešimą dėl nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo I. L. nuožiūra, lėšomis ir jėgomis, kuriame nurodė kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 I. L. yra paskirtos ir iki šiol skaičiuojamos pagal kiekvieną sprendimą po 50,00 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną dėl vandentiekio, lietaus, fekalinių nuotekų komunikacijų neįvedimą ir neįregistravimą viešajame registre. I. L. dėl H. S. netinkamai atliktų statybos rangos darbų, įrengtų inžinerinių tinklų neatitikimo projektinės dokumentacijos (techninių projektų), sprendinių, techninių specifikacijų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimų patiria žalą, todėl I. L. nuo šio pranešimo įteikimo H. S. dienos savarankiškai pasirinktu rangovu savo lėšomis ir jėga pradės organizuoti rangovo H. S. netinkamai atliktų darbų, nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų šalinimo darbus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-88, 1 t., b. l. 17).

21. 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtas ekspertinio tyrimo ataskaitos priedas, kuriame nurodyta, kad šie rangovo H. S. atlikti darbai neatitiko projekto ar buvo netinkamai atlikti: 1) Drenažas: a) Prie įrengtų rinktuvų nėra prijungti esami keraminiai sausintuvai, kaip buvo numatyta projekte; b) Rangovas pakeitė vamzdžių medžiagą; c) Rangovas pakeitė vamzdžių skersmenį; d) Ø180/200 drenažo tinklo atkarpa tarp šulinių Nr. 201 (Nr. 193) ir Nr. 203 (Nr.189) yra įrengta su priešingu vandens tekėjimo krypčiai nuolydžiu; į šulinį Nr. 201 (193) drenažo vamzdžiai įjungti nesilaikant drenažo vamzdžių sujungimo taisyklės – ištekėjimo iš šulinio vamzdžio viršus neturi būti aukščiau už įtekėjimo vamzdžių viršų; e) Drenažo projekte sausintuvo nuolydis yra 0,3 proc., t. y. mažesnis už melioracijos techniniame reglamente MTR 2.02.01:2006 nurodytą minimalų nuolydį. Suprojektuoto ir pastatyto rinktuvo nuolydis yra 0,2 proc., tai yra mažesnis už minimalų nuolydį, nurodytą MTR 2.02.01:2006; f) Atkasus drenažo šulinį Nr. 201 (193) nustatyta, kad vamzdžių įvadai į šulinį sumontuoti nekokybiškai, nesandariai, sandarinimas atliktas naudojant montažines putas, o ne specialias movas; g) Drenažo šuliniams, kurie įrengti po žeme, pažymėti nėra įrengti požeminių komunikacijų ženklai; h) Drenažo projekte ant drenažo vamzdžio, kuris įjungiamas į lietaus šulinį, nėra numatytas atbulinis vožtuvas; 2) Buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklai: a) Pakloti buitinių nuotekų tinklai yra PP medžiagos, o ne PVC; b) Tinklai pakloti nesilaikant projekto išilginiuose profiliuose nurodytų vamzdžių altitudžių ir nuolydžių; c) Šuliniai uždengti betoniniais dangčiais; d) Nekokybiškai įrengti vamzdynų įvadai į šiuos šulinius: Nr. 203 (189) ir Nr. 191 (185); e) Netinkamai įrengti latakai šiuose šuliniuose: Nr. 203 (189) ir Nr. 191 (185); f) Atliekant apžiūrą nerasta požeminių komunikacijų žymėjimo ženklų; g) Kadangi teritorijoje yra melioracijos tinklų, nėra aišku ar buvo numatyta, kad statybos metu pažeisti melioracijos tinklai būtų atstatyti; 3) Fiksuotos žemių krūvos, kurios turėjo būti išlygintos. Nurodyta H. S. tenkanti neatliktų darbų ir defektų šalinimo darbų kaina su PVM yra 39 944,86 Eur. Šią kainą sudaro 33 012,28 Eur statybos montavimo darbai, 3 301,23 Eur inžinerinės paslaugos, 3 631,35 Eur užsakovo rezervas (3 t., b. l. 67, 124).

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos (ne)šališkumo

22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeisti objektyvaus ir subjektyvaus šališkumo principai, o dėl pažeistos teisės į nešališką teismą sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teigė, kad bylą nagrinėjo teisėja, kuri yra dirbusi tame pačiame teisme su atsakovo atstovu, be to, atsakovo atstovo sutuoktinė V. G. yra teisėja, kartu su bylą išnagrinėjusia teisėja nagrinėjanti civilines bylas. Taip pat bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tendencinga. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

23. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42095/98) EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Consultationes et solutiones“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą, kuriuo prašė Kauno apygardos teismo teisėją A. R. nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo, taip pat išspręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tuo, kad teisėja A. R. su atsakovo atstovu K. G. ir jo sutuoktine V. G. kartu dirbo Kauno apylinkės teisme, o šiuo metu su atsakovo atstovo K. G. sutuoktine V. G. kartu dirba Kauno apygardos teisme. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-368-480/2022 persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti trečiojo asmens atstovo pareikšto nušalinimo teisėjai ir visiems Kauno apygardos teismo teisėjams klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-35-790/2021 nutarė UAB „Consultationes et solutiones“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjos A. R. ir Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo ir šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti. Teismas nurodė, kad abejonės dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, todėl prašymas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas; atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl konkretaus civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo turėtų būti sprendžiamas CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjos prašymas nušalinti teisėją A. R. nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo taip pat netenkinamas. Iš Kauno apygardos teisme vykusių vėlesnių 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžių informacinių pažymų nustatyta, kad nušalinimas nereikštas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 23-24 punktus), sprendžia, jog jos nesudaro pagrindo pritarti ieškovės pozicijai dėl teisėjos šališkumo ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirma, nušalinimas gali būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė prašymo dėl teisėjos nušalinimo, o ir duomenų, jog apie nurodomą nušalinimo pagrindą ji sužinojo bylą išnagrinėjus iš esmės, nepateikė. Antra, apeliantė taip pat nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjos šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas ir abstraktūs teiginiai dėl didesnio palankumo atsakovui, tendencingumo, savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto, juolab kad pagal trečiojo asmens pareiškimą jau buvo spręstas teisėjos nušalinimo klausimas (žr. šios nutarties 25 punktą), tačiau jis buvo netenkintas. Naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliantės dėstomus argumentus vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti sprendžiant nušalinimo klausimą (žr. šios nutarties 25 punktą), apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad teisėjo nušalinimas gali būti grindžiamas pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

28. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

31. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog šios nutarties 29 punkte aptartas įrodinėjimo naštos paskirstymas (užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis) taikytinas sprendžiant dėl rangovo atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. užsakovui (bylos atveju – ieškovei) reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Tačiau greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 47 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas yra atsakingas už jo atliktų statybos rangos darbų trūkumų, defektų ištaisymą, todėl privalo atlyginti ieškovei trūkumų šalinimų, pasitelkus trečiąjį asmenį, išlaidas, t. y. 39 944,86 Eur sumą, kurią sudaro 33 012,28 Eur statybos montavimo darbai, 3 301,23 Eur inžinerinės paslaugos ir 3 631,35 Eur užsakovo rezervas. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, kad iš atsakovo būtų priteisti nuostoliai, patirti netinkamai atliktų (neatliktų) darbų trūkumams pašalinti. Tokiu atveju jai tenka procesinė naštą įrodyti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai) (žr. šios nutarties 31 punktą). Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė netinkamo atsakovo perduoto atliktų darbų rezultato, nes atsakovas turėjo įrodyti, kad darbų trūkumai ir defektai atsirado ne dėl jo kaltės, o darbų defektą ieškovė įrodė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaneigė ekspertinio tyrimo ataskaitos ir joje nurodytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo perduotas atliktų darbų rezultatas yra netinkamas, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo.

33. Pirma, ekspertinio tyrimo ataskaitoje ir priede, kurių pagrindu ieškovė siekia įrodyti darbų defektus, nurodyta, kad rangovas H. S. neatliko ar netinkamai atliko drenažo, buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklų darbus ir neišlygino žemės krūvų (žr. šios nutarties 10, 13 punktus). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pareikštas per garantinį terminą, šios teismo išvados apeliantė neginčija, taip pat ir atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl šių teismo motyvų, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau nepasisako dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su garantinio termino skaičiavimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų atliktų darbų defektų turinį (vamzdžių įvadai į šulinį sumontuoti nekokybiškai, nesandariai, sandarinimas atliktas naudojant montažines putas; pastebėtos neišlyginto grunto sankaupos; prie įrenginių nėra prijungti esami keraminiai sausintuvai, pakeista vamzdžių medžiaga, tam tikra drenažo tinklo atkarpa tarp šulinių įrengta su priešingu vandens tekėjimo krypčių nuolydžiu, drenažo vamzdžiai įjungti nesilaikant drenažo vamzdžių sujungimo taisyklės, vamzdžių įvadai į šulinį sumontuoti nekokybiškai, nesandariai, sandarinimas atliktas naudojant montažines putas, o ne specialias movas; drenažo šuliniams, kurie įrengti po žeme, pažymėti nėra įrengti požeminių komunikacijų ženklai; ant drenažo vamzdžio, kuris įjungiamas į lietaus šulinį nėra numatytas atbulinis vožtuvas; buitinių nuotekų tinklai yra PP medžiagos, o ne PVC; tinklai pakloti nesilaikant projekto išilginiuose profiliuose nurodytų vamzdžių altitudžių ir nuolydžių, šuliniai sumontuoti nukrypstant nuo projektinių koordinačių; šuliniai uždengti betoniniais dangčiais, nors paprastai tokiais dangčiais šuliniai dengiami laikinai statybos metu, vėliau pakeičiami į ketinius dangčius; ekspertinio tyrimo metu pastatytų tinklų teritorijoje fiksuotos žemių krūvos, kurios turėjo būti išlygintos ir kt.), sprendžia, kad ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai, išskyrus ieškinyje nurodytus šulinių žiedų pažeidimus ir šulinių lipynių pažeidimus, pagal savo pobūdį galėtų būti priskirti darbų defektams, kurie galėjo atsirasti ne garantiniu laikotarpiu, o iki atliktų darbų užbaigimo (2008 m.), todėl tokie neatlikti ar netinkamai atlikti darbai nelaikyti trūkumais, atsiradusiais rangos darbų garantiniu laikotarpiu. Kiti ieškovės nurodyti defektai, t. y. šulinių žiedų ir lipynių pažeidimai, nors ir laikytini atsiradusiais jau po darbų priėmimo, tačiau jie yra ieškovės ar kitų išorinių veiksnių, o ne atsakovo darbų nulemti defektai. Ekspertinio tyrimo ataskaitos priede nustatyta, kad kai kurių šulinių (buitinių nuotekų – Nr. 204 (190) ir Nr. 242 (188), lietaus vandens – Nr. 191 (185)) žiedai yra pažeisti mechaniškai, šulinio Nr. 204 (190) betoninis dangtis įskilęs; nustatyta, kad šuliniuose (buitinių nuotekų – Nr. 204 (190) ir Nr. 242 (188), lietaus vandens – Nr. 203 (189) ir Nr. 191 (185)) lipynės labai pažeistos korozijos. Atsižvelgiant į nurodytų defektų apimtį, darytina labiau tikėtina išvada, kad nurodyti defektai yra atsiradę dėl mechaninio pažeidimo, šulinių žiedus veikiant mechanine jėga, ir dėl neprižiūrimų ir nenaudojamų šulinių lipynių, kurias paveikė korozija (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad defektai atsirado dėl objektų normalaus susidėvėjimo ir / ar netinkamo naudojimo, atsakovas neatsako už minėtus pažeidimus (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

34. Antra, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

35. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. buvo surašytas atliktų darbų aktas dėl drenažo sistemų rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį aktą rangovas 2016 m. sausio 5 d. pasirašė vienašališkai, I. L. atliktų darbų akto atsisakius. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019, nustatyta, kad I. L. be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, nors jai tai buvo pasiūlyta 2015 m. lapkričio 20 d. raštu, taip pat buvo pateiktas atliktų darbų aktas, todėl rangovas turėjo teisę atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Teismas taip pat nurodė, kad H. S. vienašališkai pasirašius aktą laikoma, kad darbus jis perdavė, o I. L. – priėmė.

36. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Šiuo atveju tiek 2008 m. atlikus darbus, tiek 2015 m. ieškovei teikiant pasirašyti atliktų darbų aktą, ji nenurodė darbų trūkumų, o ir byloje nėra duomenų, jog ji būtų dėjusi protingas pastangas jiems nustatyti. Todėl ieškovė, neįgyvendinusi savo teisės užfiksuoti rangovo darbų defektų atliktų darbų akte, neturi galimybės remtis akivaizdžių trūkumų faktu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės dalis nurodomų darbų, o būtent – betoninių šulinių dangčių sudėjimas, drenažo šulinių žymėjimo ženklų nenumatymas drenažo techniniame projekte ir žemės krūvų neišlyginimas, medžiagiškumas, nelaikytini paslėptais, priešingai, nurodyti trūkumai gali būti lengvai pastebimi (akivaizdūs) ir nustatyti priimant darbus. Tačiau ieškovė neįvykdė savo pareigos dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), nors tokia galimybė jai buvo sudaryta, ir atliktų darbų akte neužfiksavusi minėtų akivaizdžių defektų, ši neteko teisės remtis nurodytų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų akto neginčijo, toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės (žr. šios nutarties 34 punktą).

37. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog drenažo ir lietaus nuotekų tinklų darbų trūkumus sunku pastebėti, kadangi dalis jų paslėpti po žeme. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl drenažo ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbų buvo surašyti paslėptų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2. 2008 m. spalio 21 d. paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 1 dėl drenažo sistemų rekonstrukcijos darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad darbai atlikti pagal inž. J. M. parengtą projektą 2008 m., vykdant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo. Komisija nusprendė, kad leidžiama vykdyti tolesnius darbus, t. y. leidžiama užversti. 2008 m. spalio 21 d. paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 2 dėl lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad darbai atlikti pagal inž. J. M. parengtą tech. projektą 2008 m., vykdant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo. Komisija nusprendė, kad leidžiama vykdyti tolesnius darbus ir užversti. Šie duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo atlikti drenažo ir lietaus nuotekų tinklų pagrindinių elementų darbai buvo atlikti, patikrinti, šie darbai atitiko inž. J. M. 2008 m. parengtą techninį projektą, nukrypimų nuo projekto nustatyta nebuvo, todėl buvo leista atlikti tolesnius darbus ir atliktus darbus užversti. Taigi, nors šie darbai laikytini paslėptais, tačiau atlikus jų patikrą buvo nustatytas šių darbų tinkamumas ir atitiktis techniniam projektui. Nors apeliantė nurodė, kad paslėptų darbų patikrinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra pasirašiusi, o užsakovu nurodytas savivaldybės darbuotojas, tačiau šie argumentai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog darbai atlikti su trūkumais. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 taip pat nenuginčyti ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiuos aktus ginčytų. Be to, apeliantė neįrodinėjo, kad jai nebuvo sudaryta objektyvi galimybė dalyvauti pasirašant paslėptų darbų patikrinimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė turėjo objektyvią galimybę laiku atliktus darbus patikrinti, reikšti nesutikimą su jais ar pretenzijas dėl darbų kokybės, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

38. Trečia, ieškovė atsakovo darbų trūkumus įrodinėjo ekspertinio tyrimo atskaita, kurioje nurodyta, kad rangovas H. S. netinkamai atliko statybos darbus, nes įrengti inžineriniai tinklai neatitinka projektinės dokumentacijos (techninių projektų), t. y. 2013 m. vasario mėn. L. N. (kval. atest. Nr. (duomenys neskelbtini)) parengto „Vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai į sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projekto ir 2008 m. UAB „Hidroprojektas“. Tačiau apeliantė nepateikė duomenų, jog 2008 m. ginčo darbų atlikimo metu ieškovė atsakovui buvo perdavusi aptariamą projektą ir jis jį turėjo, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovas netinkamai atliko darbus.

39. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados grindžiamos ir ekspertiniam tyrimui pateikto 2013 m. Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Bauprojekt“ parengto „Kvartalinių vandentiekio, ūkio-buities ir lietaus nuotekų tinklų, pajungiant prie kvartale skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esamų vandentiekio bei ūkio-buities ir lietaus nuotekų tinklų, statybos projektas“ techninio projekto dalimis (pavyzdžiui, inžinerinių tinklų suvestinis planas M1:500, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis – 2 lapai ir kt.), tačiau projekto duomenų pagrindu pateikiamos išvados neįrodo 2008 m. atsakovo atliktų darbų trūkumo dėl prieš tai jau minėtų aplinkybių. Taigi, remiantis ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu, teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), o prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo ieškovė neteikė. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo objekto, kurį galėjo tirti teismo ekspertas, savaime nėra priežastis ieškovės pateiktą ekspertinio tyrimo ataskaitą vertinti kaip patikimu rašytiniu įrodymu.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės ir argumentai, viena vertus, neįrodo, jog neatlikti ar netinkamai atlikti darbai atsirado garantiniu laikotarpiu, kita vertus, ieškovė taip pat neįrodė netinkamo atsakovo perduoto atliktų darbų rezultato, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog ieškovė turėjo galimybę atliktus darbus patikrinti, reikšti pretenzijas, tačiau to nedarydama, prisiėmė sudaryto ir vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo akto padarinius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

41. Apeliantė, be kita ko, apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją laikė verslininke, kadangi vien aplinkybė apie turimą nekilnojamąjį turtą ir jo padalijimą, savaime neįrodo, jog ieškovė yra verslininkė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

42. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019, nustatė, kad I. L. nuosavybės teise priklauso 2,9334 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 žemės sklypas padalintas į 25 sklypus. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos ir A. R. atstovo duotų paaiškinimų matyti, jog I. L. turėtą žemės sklypą yra padalinusi į 25 atskirus žemės sklypus, kuriuos pardavinėja (6 t., b. l. 89). Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 nurodyta, kad atsakovė teigė, jog yra pardavusi apie 5 žemės sklypus ir šiuo metu pardavinėja 1 sklypą (6 t., b. l. 81). Atsakovas į bylą taip pat pateikė duomenis iš internetinės svetainės www.skelbiu.lt, kuriuose pateikta informacija apie pardavinėjamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 91-92). Aplinkybę apie parduotus atidalintus sklypus patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, kuris gautas atidalijus daiktą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise priklauso N. B. ir N. B., kurie nuosavybės teisę įregistravo 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kita dalis priklauso A. R., nuosavybės teisę įregistravusiai pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat ir A. P. ir R. P., kurie nuosavybės teisę įregistravo 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (5 t., b. l. 112-114). Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė, atidalijusi sklypą į 25 dalis ir šias dalis pardavinėdama, veikė kaip verslininkė CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies prasme (CPK 185 straipsnis). Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingai išvadai.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės I. L. ieškinį atsakovui H. S. dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

46. Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 t., b. l. 108-109), pateikė tai patvirtinančius duomenis (6 t., b. l. 110-113).

47. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 2 178,00 Eur išlaidų. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2,248,87 Eur (1,3 koeficientas x 1 729,90 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 178,00 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.