Kauno apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Bylos rašytinė medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė I. L. (toliau – ieškovė) ir atsakovas H. S. (toliau – atsakovas) 2008 m. žodžiu susitarė dėl nuotekų sistemų ir lietaus kanalizacijos sistemų įrengimo bei drenažo sistemų rekonstrukcijos darbų vykdymo. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2848-615/2017 (civilinė byla prijungta apžiūrai) ir Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje (civilinės bylos numeris apeliacinėje instancijoje – 2A-412-221/2018) byloje pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo išnagrinėjo ir šioje byloje keliamus klausimus, t. y. spręsdamas dėl skolos priteisimo, vertino aplinkybes dėl šalių 2008 m. sudarytame žodiniame susitarime dėl nuotekų sistemos ir lietaus kanalizacijos sistemų įrengimo bei drenažo sistemų rekonstrukcijos darbų vykdymo, darbų apimties ir kainos, I. L. nuosavybės teise priklausančiame 2,9334 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo padalintas į 25 sklypus bei atliktas sklypo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą paskirtį, ir žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).

Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 39 944 Eur nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti. Savo reikalavimą ieškovė grindžia UAB „Statybų procesų valdymas“ 2020 m. spalio 30 d. parengta ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2020-10-30-1 (toliau – Ataskaita; 2021 m. vasario 21 d. Nr. CBP-88 priedai) ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. jos priedu (toliau – Ataskaitos priedas; 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nr. DOK-19645 priedai), 2013-02 metais L. N. (kval. atest. Nr. 20765) parengtu „Vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai į sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, 2008 m. UAB „Hidroprojektas“ parengtu „(duomenys neskelbtini). kad. Nr. (duomenys neskelbtini), drenažo sistemų rekonstrukcija užstatomoje teritorijoje“ projektu (toliau – Drenažo projektas; 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nr. DOK-19647 priedai), G. B. Lokaline sąmata, sudaryta 2021.04 kainų lygiu (2021 m. rugpjūčio 30 d. Nr. DOK-19645 priedai).

Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje šalys neginčijo, kad jas siejo statybos rangos teisiniai santykiai 2008 m. žodinės sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad įstatymas statybos rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas).

Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis). Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (5 dalis).

Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ieškovė siekia, kad iš atsakovo būtų priteisti nuostoliai, patirti netinkamai atliktų (neatliktų) darbų trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų teisių gynimo būdų. Toks teisių gynimo būdas būtų galimas, jeigu užsakovo (t. y. ieškovės) teisė pašalinti darbų trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šalys dėl rangos darbų susitarė žodžiu, taigi nėra ir rašytinio susitarimo dėl užsakovo teisės pašalinti darbų trūkumus. Šia aplinkybe šalys nesirėmė ir ieškovė jos byloje neįrodinėjo. Vadinasi, šis teisių gynimo būdas ieškovės pasirinktas netinkamai.

Tačiau teismas turi diskrecijos teisę kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo nesaisto. Esant rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, bet ir to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be to, CK 6.664 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė vienašališkai žodinės sutarties nenutraukė remdamasi argumentais, susijusiais su sutarties vykdymo trūkumais, tačiau jau po to, kai teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2848-615/2017 ir joje Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs H. S. apeliacinį skundą, 2019 m. sprendime konstatavo, kad ieškovui (nagrinėjamos bylos atveju atsakovas) vienašališkai pasirašius aktą, laikoma, kad darbus jis perdavė, o atsakovė (nagrinėjamos bylos atveju ieškovė) – priėmė ir nuo šio momento atsakovei kilo pareiga sumokėti už atliktus darbus bei H. S. iš I. L. priteisė 26 465,85 Eur už atliktus darbus, ieškovei 2021 m. sausio 5 d. pareiškus pretenziją dėl nustatytų darbų trūkumų, defektų ir pažaidų pašalinimo ir atsakovui 2021 m. sausio 26 d. pateikus raštu atsakymą į pretenziją, nurodant, kad pretenzijoje pareikšti reikalavimai nepagrįsti, todėl nevykdytini, ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas 2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 m. vasario 1 d., veiklos kodas pagal klasifikatorių: 61, veiklos pavadinimas: santechnikos darbai. Vadinasi, ieškovui kaip verslo subjektui, profesionaliai teikiančiam statybos rangos paslaugas, turi būti taikomi aukštesni veiklos standartai, o kilus ginčui dėl statybos rangos darbų trūkumų ir siekdamas išvengti atsakomybės, jis turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Teismas pastebi, kad nagrinėjamos bylos duomenis apie jai nuosavybės teise priklausančius / priklausiusius žemės sklypus, vieno jų padalijimą į 25 sklypus bei atliktą sklypo paskirties pakeitimą iš žemės ūkio į kitą paskirtį, taip pat leidžia teigti, kad ir ieškovė nėra vartotojas, o veikia kaip verslo subjektas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad dar iki civilinės bylos Nr. 2-2848-615/2017 iškėlimo, šioje nagrinėjamojo civilinėje byloje ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų (advokatų), tačiau bylos duomenimis, nenuginčyti ir 2008 m. spalio 21 d. surašyti Paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2., ieškovė pati ar per atstovus nėra pareiškusi reikalavimo dėl 2015 m. lapkričio 10 d. Atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, ieškovei tenka tokio akto surašymo teisiniai padariniai.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės nurodomi atsakovo nekokybiškai atlikti ar neatlikti darbai, kuriuos šalinant trūkumus būtina atlikti (jų išsamus sąrašas pateikiamas patikslintame ieškinyje, 7–9 puslapyje), tokie kaip požeminės komunikacijos žymėjimo ženklų nebuvimas ir jų pastatymas, mechaniškai pažeistų šulinių žiedų demontavimas ir naujų sumontavimas, šuliniuose esančių korozija pažeistų lipynių sutvarkymas, statant paliktų žemių krūvų išlyginimas, betoninių šulinių dangčių pakeitimas į ketinius dangčius, dokumentacijos parengimas ir atliktų darbų dokumentacijos įteisinimas, yra pakankamai akivaizdūs trūkumai ir be papildomų įrodinėjimo priemonių, ir jie galėjo būti konstatuoti normaliai priimant darbą (CPK 185 straipsnis). Todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką, toks elgesys, kai ieškovė akto nepasirašė ir neaptarė darbų trūkumo, eliminuoja užsakovės (ieškovės) teisę remtis akivaizdžiu darbų trūkumų faktu.

Žemesnės instancijos teismas

Nors aukščiau nustatytos aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika yra pakankami patikslinto ieškinio atmetimui dėl buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklų darbų trūkumų šalinimo, dokumentacijos parengimo ir atliktų darbų dokumentacijos įteisinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai reiškiami ir dėl neįvykdytų drenažo darbų, drenažo perklojimo, o atsakovas ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį ir argumentuoja, kad jo atsakomybės dėl ieškovės nurodomų trūkumų nėra, teismas toliau analizuoja ir vertina bylos aplinkybes paminėtais aspektais.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinis teismas, aiškindamas rangovo pareigą garantuoti darbų rezultatų kokybę rangos sutartiniuose santykiuose, yra nurodęs, kad ši rangovo pareiga yra dvejopos prigimties: pareiga perduoti kokybišką darbų rezultatą ir pareiga garantuoti darbų rezultato kokybę per garantinį terminą. Kaip nurodė kasacinis teismas, darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 25 punktas; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 72 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.