- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1846-981/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03523-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. C. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei A. C. (toliau – ir atsakovė) priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas arba Pastatas ), suformuojant du atskirus turtinius vienetus pagal architekto L. P. parengtą dviejų turtinių vienetų formavimo schemą (toliau – Schema), Namą padalijant į du gyvenamosios paskirties pastatus atliekant paprastąjį remontą.
2. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 40/100 Namo dalių, o atsakovei – 60/100 Namo dalių, Namas stovi dviejuose žemės sklypuose, atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad jo sklypo riba eitų ieškovo ir atsakovės patalpas skiriančios vidinės pastato sienos centru, t. y. po atidalijimo ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nesikirstų. Ieškovas ir atsakovė, tuo metu veikusi kaip S. Š. atstovė, 2005 m. gegužės 5 d. sudarė notarinį susitarimą dėl Namo naudojimosi tvarkos.
3. Ieškovas nurodė, kad jis ketina atlikti paprastąjį remontą, kurio metu verandoje 1-7 ašyje A formuojamus 2 turtinius vienetus skirianti pertvara pastorinama iš ieškovui priklausysiančios verandos pusės įrengiant papildomai akmens vata apšiltintą pertvarą, o įrengus karkasines pertvaras, koridoriuose 1-1 ir 1-2 projektuojamos tualeto ir dušo patalpos. Esamoje pastogėje, atliekant paprastąjį remontą, įrengiama pertvara virš pirmame aukšte formuojamus du turtinius vienetus skiriančios sienos ašyje 2. Esamos sienos, skiriančios pastato dalis, atitinka priešgaisrinėms užtvaroms keliamus reikalavimus, kiekvienas turtinis vienetas yra visiškai autonomiškas ir nepriklausomas nuo kito turtinio vieneto. Dėl rūsio ieškovas nurodė, kad statant Namo priestatus buvo įrengtos rūsio patalpos, bet jos nebuvo inventorizuotos ir pažymėtos patalpų plane.
4. Ieškovo vertinimu ieškovo siūlomas Namo atidalijimo būdas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių valdomas dalis, projektui įgyvendinti yra reikalinga atlikti tik paprastojo remonto darbus ir jokie kiti darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir kt.), kuriems būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nėra ir nebus reikalingi. Paprastojo remonto darbus ieškovas atliks iš savo lėšų, paprastojo remonto metu nereikės griauti ar ardyti jokių Namo laikančiųjų konstrukcijų, tiesiog reikėtų įrengti keletą karkasinių pertvarų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. C. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad architektas L. P. vadovavosi ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotais 1996 m. kovo 1 d. Namo kadastriniais matavimais, o matininkės L. P. 2023 m. vasario 2 d. parengta kadastrinių matavimų byla, todėl architekto pavaizduotoje schemoje Namo pasidalinimas neatitinka valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – Nekilnojamojo turto registras, NT) duomenų, kurie yra nenuginčyti ir laikomi teisingais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Ieškovas, norėdamas atsidalinti Namo pastogę, pirmiausiai turėtų atlikti jos kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Analogiškai nesant įregistruotų visų rūsio patalpų kadastrinių matavimų šių patalpų taip pat nėra galimybės padalinti, todėl atidalinant Namą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra reikalinga parengti viso Namo kadastrinius matavimus.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovo siūlomas atidalijimas pažeidžia jos interesus. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar formuojant du savarankiškus namus yra galimybė tai padaryti paprastojo remonto būdu. Pažymėjo, kad Namas yra pastatytas 1940 metais, Namo sienos rąstinės, tokio Namo gyvavimo trukmė yra 65 metai ir jau yra pasibaigusi 2005 metais. Ieškovui ir atsakovei priklausančias Namo dalis skirianti siena ir kitos Namo konstrukcijos nebeatitinka esminių statinio reikalavimų (apsaugos nuo triukšmo). Be to, schemoje nėra atvaizduota atsakovei priklausanti rūsio patalpa, esanti po patalpa 2-7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2005 m., kai tapo Namo dalies savininku, savo dalies visiškai neremontavo, ta Namo dalis yra avarinės būklės. Suformavus du atskirus turtinius vienetus, dėl ieškovo Namo dalies avarinės būklės atsakovei kiltų dar didesnių problemų, nes neliktų bendrų Namo konstrukcijų, kurias prižiūrėti ir remontuoti pareigą turi abu bendraturčiai.
7. Atsakovės įsitikinimu suformavus du atskirus turtinius vienetus ieškovas nugriaus savo dalį, ir tai iššauktų atsakovės Namo dalies griūties riziką ir sukeltų grėsmę šioje Namo dalyje gyvenančių žmonių saugumui.
8. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, kad Namo Schema atitinka faktinę situaciją. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus vien tai, kad prašomas atidalyti objektas nėra įregistruotas NT registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti jo teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
9. Ieškovo vertinimu atsakovė nepagrįstai paprastojo remonto darbus prilygina rekonstrukcijos darbams su iš to kylančiomis pasekmėmis. Pažymėjo, kad jam priklausančios pastato dalies būklė yra avarinė, ieškovas ne kartą (2018 metais, 2019 metais ir 2021 metais) kreipėsi į atsakovę su pasiūlymais kartu ar vienam atlikti avarinės būklės Namo rekonstrukciją, tačiau atsakovė nesutiko, todėl atsakovei nesutinkant ir su paprastuoju remontu, ieškovas atsiduria aklavietėje, jam užkertamas kelias naudotis savo turtu.
10. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2159-580/2023 nekilnojamasis daiktas turi būti apibrėžiamas tik pagal įregistruotus kadastro duomenis. Atkreipė dėmesį į tai, kas tuo atveju, jeigu priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurių šiuo atveju Schemoje nėra numatyta. Atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo atsakyta, jog ruošiantis Namo rekonstrukcijai reikalingas pilnos apimties statinio projektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus turtinius vienetus pagal architekto L. P. parengtą dviejų turtinių vienetų formavimo schemą, atliekant paprastąjį remontą Namą padalijus į du gyvenamosios paskirties pastatus.
12. Teismas konstatavo, kad bendras Namo plotas Schemoje neatitinka oficialių duomenų ir yra 70,50 kv. m didesnis nei Namo kadastriniai duomenys: pagal projekto vadovo/architekto L. P. parengtą Schemą Namo gyvenamasis plotas yra 94,57 kv. m. Šalia minėto rodiklio nurodyta pastaba (kiekis po schemos) – „nepakito“. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Namo kadastrinius duomenis Namo gyvenamasis plotas yra 75,75 kv. m, t. y. Schemoje nurodytas Namo gyvenamasis plotas yra 18,82 kv. m didesnis nei viešuosiuose registruose įregistruoti oficialūs Namo kadastro duomenys. Schemos bendrojoje dalyje taip pat nurodyta, kad Namo bendrasis plotas yra 201,34 kv. m. Šalia šio rodiklio nurodyta pastaba (kiekis po schemos) – „Su pastogės pat.“. Bendras Namo plotas pagal Schemą yra 70,50 km. m didesnis nei Namo kadastriniai duomenys. Teismas sprendė, kad nesant NT registre įregistruotų visų Namo patalpų (rūsio ir kt.) kadastrinių matavimų, šių patalpų nėra galimybės padalinti, ieškovas viso Namo, kurį siekia atidalinti padalijant Namą į du atskirus namus, kadastrinių matavimų nėra atlikęs, nesiekė šios savo kaip Namo bendraturčio teisės įgyvendinimo teismo tvarka.
13. Įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą firmos „Tyrimai ir projektai“ 2005 m. birželio 14 d. Statinio būklės tyrimo aktą Nr. 5/65, kuriame nurodyta, kad būtina parengti statinio rekonstrukcijos projektą statinio 40/100 dalies avarinei būklei pašalinti, duomenis, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-494/2012 atmetė ieškovo patikslintą ieškinį dėl pripažinimo jam teisės be atsakovo (S. Š.) sutikimo atlikti Namo dalies rekonstrukciją, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2023 m. lapkričio 28 d.) būtų rengęs kitą savo naudojamos Namo dalies rekonstrukcijos projektą ar beveik 20 metų (nuo 2005 metų) jam naudoti priskirtoje Namo dalyje atliko kokius nors darbus siekdamas pašalinti šios Namo dalies avarinę būklę, teismas sprendė, kad ieškovui priklausanti Namo dalis neabejotinai ir šiuo metu yra avarinės būklės.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra leista ieškovui jo siektu būdu (nugriaunant ir pastatant kitą) atlikti minėtos Namo dalies rekonstrukcijos, priėjo prie išvados, jog atsakovė pagrįstai baiminasi, kad atlikus Namo atidalijimą į du atskirus namus, iš esmės nieko nekeičiant, atsakovas įgys teisę su jam atidalinta Namo dalimi elgtis savo nuožiūra, be kita ko, ir taip, kaip jam nebuvo leista kaip Namo (vieno turtinio vieneto) bendraturčiui. Teismas papildomai pažymėjo, kad paprastasis remontas yra viena iš statybos rūšių. Mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo neatitinkantis statinys statybos metu (taigi, ir paprastojo remonto metu) gali sukelti viso statinio ar jo dalies griūtį ar padaryti kitą reikšmingą žalą kitoms statinio dalims, todėl teismas negali patvirtinti tokio Namo atidalijimo būdo, kai kartu yra reikalinga atlikti ir remonto darbus pagal tokią Schemą, kurią parengęs asmuo visiškai atsisako prisiimti atsakomybę, nurodydamas, kad yra atsakingas tik iki statybos pradžios. Tokia situacija lemtų kito bendraturčio (atsakovės) teisių pažeidimą, nes reikiamą kvalifikaciją ir atestaciją turintys asmenys nepatvirtina, jog konkrečius nurodytus darbus atlikti yra visiškai saugu.
15. Teismas nurodė, jog ieškovo prašomas atidalijimo būdas neatitinka proporcingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, nes atidalijus avarinės būklės Namo dalį į atskirą turtinį vienetą (atskirą statinį), kai atskirus statinius jungs viena ir ta pati siena, kai atskiri statiniai bus po vienu ir tuo pačiu stogu, lems situaciją, kad ieškovas, disponuodamas savo avarinės būklės statiniu, galės savo tolesnių veiksmų nederinti su atsakove, atliekant statybos darbus (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar net griovimo) nebus reikalingas atsakovės sutikimas.
16. Teismas pabrėžė, kad ieškovo teisė atlikti Namo dalies rekonstrukciją nėra nei kvestionuojama, nei paneigiama, tiesiog ieškovas tai turi padaryti nepažeidžiant atsakovės teisių, atlikus naujus Namo kadastrinius matavimus ir Namo dalies rekonstrukciją abiem bendraturčiams priimtinu ir saugiu būdu. Teismas konstatavo, kad šiuo metu spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra galimybės, atidalijimas natūra (formuojant iš Namo du atskirus statinius) yra neįmanomas nedarant neproporcingos žalos daiktui (kitai Namo daliai), atitinkamai, nepažeidžiant kitų asmenų (atsakovės) teisių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovas A. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) ieškinį tenkinti visiškai; 2) netenkinus ieškinio, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 3) priimti į bylą naujus įrodymus; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 600 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės normas, nes pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą būsto valgomųjų (virtuvių) plotai nebuvo įtraukiami į gyvenamąjį plotą, o pagal galiojančius teisės aktus būsto plotai yra apibūdinami ir matuojami pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” (III skyrius 4.7) nuostatas. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 149.1.1 punktas nustato, kad gyvenamąjį plotą sudaro gyvenamosios paskirties patalpoje esančių kambarių ir virtuvės plotų suma. Kambarys – patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 kv. m grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai ir kitos gyventi tinkančios apšiltintos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv. m; pagal 49.1.2 punktą virtuvės įskaičiuojamos į kambarių skaičių. Būsto virtuvių plotai yra įtraukiami į namo gyvenamąjį plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Namo gyvenamajame plote neatsispindi Namo virtuvės plotai. Namo (ieškovo ir atsakovės) virtuvės faktiškai egzistuoja ir jų plotai yra užfiksuoti Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 44364 (Schemos 38 psl.). Dėl aukščiau nurodyto, pagal parengtą Schemą, namo gyvenamąjį plotą sudaro gyvenamųjų patalpų plotas, t. y. 75,75 kv. m ir abiejų bendraturčių Namo virtuvių plotai, t. y. atsakovės 11.01 kv. m ir ieškovo 7,81 kv. m (Schemos 38 psl.), iš viso 94,57 kv. m. Dėl to Schemoje pažymima, kad gyvenamieji plotai kiekvienas atskirai ir kartu paėmus „nepakito“ ir jie yra užfiksuoti 1996 m. Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 44364.
17.2. Teismas, konstatavęs, kad Schemoje nurodytas 201,34 kv. m plotas yra 70,50 kv. m didesnis nei nurodytas oficialiuose dokumentuose (130,84 kv. m), neįvertino, kad į Namo bendrąjį plotą yra įskaičiuojama pastogės patalpa, kuri ir sudaro 70,50 kv. m. Šiuo atveju architektas rėmėsi 2023 m. vasario 2 d. valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro matininkės L. P. parengtos kadastrinių duomenų bylos matavimais, kuriuose užfiksuota pastogės patalpa, esanti virš ieškovui priklausančios Namo dalies, nurodė, kad Namo bendrąjį plotą sudaro patalpų plotai ir suformuotos pastogės plotai: atsakovės 40,30 kv. m ir ieškovo 30,20 kv. m (70,50 kv. m). Procentais suformuotų dviejų turtinių vienetų patalpų plotai idealiai atitinka valdomas 60/100 (atsakovės) ir 40/100 (ieškovo) dalis. Atitinkamai architektas apskaičiavo pastogės patalpos plotą, esančią virš atsakovei priklausančios Namo dalies.
17.3. Rengiant Schemą architektas rėmėsi 1996 m. Namų valdos techninės apskaitos byla ir 2023 m. L. P. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kuri Nekilnojamojo turto registre nėra registruota. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).
17.4. Nurodo, kad 1996 m. parengtoje Namų valdos techninės apskaitos byloje rūsio plano (atsakovės) nebuvo ir dėl to į Schemą jos neįtrauktos. Tačiau svarbu ir tai, kad atsakovės rūsio patalpos faktiškai randasi jos naudojamo Namo dalyje ir „nesikerta“ su ieškovo naudojama Namo dalimi, dėl ko nereikia atlikti jokių darbų ir pakeitimų atsakovės rūsio patalpoje, siekiant atidalinti turtą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės dėl rūsio neturi užkirsti kelio turto atidalijimui. Atsakovė bet kada galės atlikti savo turto dalies kadastrinius matavimus ir rūsio patalpas į jas įtraukti. Architekto L. P. parengta Schema savo pobūdžiu yra projektinė ir joje pateikti sprendiniai bei skaičiavimai rodo suformuotų dviejų turtinių vienetų plotus, kurie nepažeidžia bendraturčių valdomų dalių plotų ir proporcijų. Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie siekiamo atidalyti turto apibrėžtumą.
17.5. Teismas skundžiame sprendime išdėsto tam tikras aplinkybes dėl Schemoje formuojamų atskirų statinių bendro stogo ir sienos, tačiau iki galo nėra aišku, kokios konkrečios išvados dėl jų daromos. Galima suprasti, kad ginčo Turto atidalyti negalima, kadangi jis nebus autonomiškas ir nepriklausomas vienas nuo kito. Teismas individualiai nevertino faktinės situacijos, kad Namas yra 1940 m. statybos. Tuo laikotarpiu buvo populiaru statyti taip vadinamus “dviejų galų namus“. Normalu, kad tokio pobūdžio namai turi bendrą stogą ir bendrą sieną. Vadovaujantis teismo išvada susidaro situacija, kad „dviejų galų namo“ neįmanoma atidalinti dėl bendros sienos ir stogo, tai yra reikėtų taip atskirti namo dalis, kad jos nieko bendro neturėtų. Tai nelogiška. Šiai dienai statant du atskirus vieno buto pastatus, jie turi turėti atskiras sienas, tačiau toks reikalavimas atsakovės ir ieškovo turtui, atsižvelgiant į jo statybos laiką, netaikomas. Pažymėjo, kad pastogės pertvaros įrengimas, neliečiant nei stogo, nei bendros sienos, leis kiekvienam savininkui autonomiškai naudotis nuosavais turtiniais vienetais, atskirtais pertvara (pastogėje) ir atskira siena (pirmame aukšte).
17.6. Teismas nepagrįstai abejoja liudytojo architekto duotais parodymais, paremtais ieškovo žodiniu patvirtinimu, kad patekimas į pastogę yra iš abiejų Namo pusių. Atsakovės laiptai yra užfiksuoti 2008 m. teismo eksperto L. U. ekspertizės akto 61 psl. fotofiksacijoje 2-1, 72 pav. (patalpos 2-1 bendras vaizdas taške 2.34). Patalpų žymėjimas pagal 1996 m. namų valdos kadastrinių duomenų bylą Nr. 44364. Atsakovė niekaip nepaneigė fakto, kad ji visada naudojosi savo rūsiu ir nuosava palėpės dalimi, patekdama į šias patalpas laiptais, įrengtais jos valdomoje dalyje. Schemos sprendiniai parengti taip, kad kiekvienas iš savininkų iš savo valdomos atidalintos statinio dalies galėtų laisvai naudotis savo nuosavybe, nevaržydamas kitos pusės interesų, taip pat ir patekimo į nuosavas patalpas. Todėl paprastojo remonto būdu įrengiama karkasinė pastogės pertvara suformuos dvi atskiras patalpas su atskirais laiptais savo dalyje.
17.7. Atsakydamas į teismo argumentus dėl atsakomybės už projekto sprendinių atitikimą Statybų norminei bazei, apeliantas nurodo, kad architekto kaip Schemos rengėjo atsakomybės už statybos darbus, išskyrus paprastojo remonto projektą, Statybos įstatymas nenumato, kadangi šiuo atveju architektas atsako už sprendinių atitikimą norminiams aktams. Teiginys, kad projekto vadovas pasilieka teisę keisti architektūros sprendinius kituose projektavimo (statybos) etapuose, nekeisdamas esminių pastato savybių (reikalavimų), yra įprastas projektų rengime, t. y. šiuo atveju aiškiai pasakyta, kad tai gali būti tik kituose statybos, o ne atidalijimo schemos etapuose. Įprasta, kad pridavus namą naudojimui, atsakomybė už tokių neatitikimų pasekmes tenka rangovui.
17.8. Teismo argumentai dėl to, ką ieškovas darys su atidalyta Namo dalimi ateityje, t. y. galimai griaus, atliks kitus darbus, pažeidžiančius atsakovės interesus, yra hipotetiniai, o tokiais teiginiais teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Apskritai be rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto, teisės aktai numato ir paprastojo remonto darbus (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“). Siekiant atidalyti Namą, reikės atlikti tik paprastojo remonto darbus, kurie yra aprašyti Schemoje. Byloje yra pateiktas teismo eksperto prof. L. U. teismo ekspertizės aktas, kurio išvadose pažymima, kad visas statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl nesaugus eksploatuoti, reikalinga atlikti Namo rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Dėl to ieškovas siūlė atsakovei rengti rekonstrukcijos projektą, tačiau bendradarbiauti buvo atsisakyta.
17.9. Prie bylos pridėti sprendimai patvirtina, kad ieškovas parengė savo dalies rekonstrukcijos projektą ir prašė teismo leisti jam atlikti šiuos darbus be bendraturtės sutikimo. Kadangi toks leidimas nebuvo gautas, ieškovas atskirais registruotais laiškais kreipėsi į bendraturtę tam, kad suderintų savo veiksmus, t. y. kartu arba ieškovui atskirai rengti rekonstrukcijos projektą pagal naujai parengtus eskizinius pasiūlymus. Vis dėlto atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu dėl viso statinio būklės gerinimo ir be ieškovo sutikimo savo Namo dalyje įrengė naujo tipo stogo dangą (2021 m. gruodžio 18 d. atsakovės atsakymas) su naujomis laikančiomis konstrukcijų detalėmis (gegnėmis ir grebėstais), naujai išmūrijo dūmtraukį, iš vidaus apšildė esamą bendrą ir lauko sienas ir vykdė kitus statybos darbus. Atliktų darbų teismo posėdžio metu atsakovė nepaneigė. Pažymi, kad tokių darbų atlikimas ant tų pačių sienų nesukėlė jokios grėsmės statiniui, todėl atidalijimo Schemoje suprojektuota pastogėje įrengti lengvų konstrukcijų pertvara nebūtinai gali pažeisti atsakovės interesus ir pakenkti jos pastato dalims.
17.10. Teismas nevertino, kaip paprastojo remonto darbai, aprašyti Schemoje (verandoje du turtinius vienetus skirianti pertvara būtų pastorinama iš ieškovui priklausančios verandos pusės įrengiant papildomai akmens vata apšiltintą pertvarą, pertvaros įrengimas pastogėje), gali neigiamai paveikti atsakovės interesus, pakenkti atsakovės pastato dalims, kai atsakovė jau atliko tokius statybos darbus savo pusėje. Iš esmės teismas nustato ieškovui sąlygas (pašalinti avarinę būklę rekonstrukcijos būdu), kurių joks teisės aktas nenumato ir taip užkerta kelią ieškovui atidalyti turtą jo siekiamu būdu, nepaisant to, kad 2024 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu architektas L. P. paaiškino, kad pastogėje nėra sienos, dėl to reikalinga pastatyti pertvarą, kuri būtų sudaryta iš lengvų cinkuotų profilių karkaso. Tokia pertvara nebūtų laikanti, ji būtų įrengiama ant esamos laikančios pirmo aukšto medinių rąstų sienos. Pagal L. P. tokios pertvaros pastogėje pastatymas neigiamo poveikio nei atsakovės gyvenimo sąlygoms, nei jos pastato dalims nedarytų pertvara reikalinga tam, kad galima būtų atskirti ir atlikus kadastrinius matavimus įregistruoti atskiras ir iki šiol naudojamas atskirai palėpės patalpas.
17.11. Teismas klaidingai daro išvadą, kad dar 2005 m. avarine pripažinta tik ieškovo namo dalis, nors byloje pateikti duomenys – 2005 m. birželio 19 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ aktas, 2005 m. liepos 11 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ ir 2008 m. teismo eksperto L. U. ekspertizių aktai vienareikšmiškai nurodo, kad visas namas yra avarinės būklės, o tai tiek pagal Statybos įstatymo nuostatas, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 ir 4.83 straipsnių nuostatas įpareigoja abu bendraturčius sąžiningai, nepažeidžiant kitos pusės interesų, rūpintis viso namo būkle, ką atsakovas 20 metų stengiasi daryti. Šiuo atveju, pagal architekto L. P. parengtą atidalijimo schemą, suformuoti du turtiniai vienetai niekaip nevaržo ar apriboja kiekvieno iš bendraturčių teisių ir galimybių, ir priešingai, proporcingai didina valdomų patalpų plotus ir vertę. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis pateikė tokį atidalijimo variantą, kuris yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos daiktui ir nepažeidžia nei bendraturtės, nei kitų asmenų teisių.
17.12. Teismas suabejojo liudytojo L. P. duotais parodymais, kad patekimas į pastogę yra iš abiejų Namo pusių, nes tokią informaciją architektui pateikė ieškovas, t. y. dėl šios priežasties liudytojo duotus parodymus teismas galimai vertina kaip nepatikimus, dėl ko yra kvestionuojamas ir Schemos teisėtumas. Tokį vertinimą ieškovas laiko siurpriziniu. Be to, teismas nesiūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų, todėl ieškovas, siekiant pašalinti visas abejones, teikia papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės patekimo į pastogę laiptai yra užfiksuoti 2008 m. teismo eksperto L. U. ekspertizės akto 61 psl. fotofiksacijoje 2.1.72 pav. (patalpos 2-1 bendras vaizdas taške 2.34). Patalpa, žymima indeksu 2-1, naudojasi būtent atsakovė. Pažymi, kad atsakovė į bylą pateikė tik dalį minėto akto, t. y. išvadas, todėl ieškovas teismo prašo prijungti minėtą fotofiksaciją, siekdamas įrodyti savo teiginius (ieškovas pateiktų visą ekspertizės aktą, tačiau jo visa apimtimi nėra išsaugojęs, todėl teikia tik foto nuotrauką). Mano, kad šių naujų įrodymų pridėjimas turės esminę reikšmę teismo sprendimo teisėtumui bei neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
18. Atsakovė A. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; iš apelianto priteisti atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
18.1. Architekto L. P. parengta dviejų turtinių vienetų formavimo Schema (toliau – Schema) gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą padalijant į du gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus atliekant paprastąjį remontą prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pagal Schemą buvo siekiama vieną Pastatą (kuris priklauso dviem skirtingiems savininkams) padalinti į du savarankiškus Pastatus tarp jų neprojektuojant priešgaisrinės sienos. Taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės) 94 punkte nurodyta, kad jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą (toliau – priešgaisrinė siena (ekranas). Taisyklių 95 punkte nurodyta, jog priešgaisrinės sienos (ekranai) turi būti iš ne žemesnės kaip A2–s2, d0 degumo klasės statybos produktų.
18.2. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ginčo Pastatas yra pastatytas 1940 metais, o Pastato sienos pastatytos iš rąstų. Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (toliau – STR) nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį. Minėto STR priedo 2.4 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, kurie yra pastatyti iš rąstų, gyvavimo trukmė yra 65 metai. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad Pastato laikančiųjų ir kitų Pastato konstrukcijų gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi ir neatitinka keliamų reikalavimų (gyvavimo trukmė baigėsi 2005 m.).
18.3. Ieškovui ir atsakovei priklausančias Pastato dalis skirianti siena bei kitos Pastato konstrukcijos nebeatitinka esminių statinio reikalavimų. Pavyzdžiui, Schemos aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad: „pirmame aukšte ašyje 2 dviejų savininkų patalpas skirianti medinių rąstų siena nekeičiama“. Pastato dalis skirianti pertvarinė siena neatitinka esminio statinio reikalavimo „Apsauga nuo triukšmo“ (statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“), nes yra pasibaigusi rąstų gyvavimo trukmė. Šis esminis statinio reikalavimas apima apsaugą nuo gretimoje patalpoje spinduliuojamo oro triukšmo, kuris turi užtikrinti pakankamą uždarosios erdvės (statinio patalpų) garso izoliaciją, (STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ 10.2, 11 .3 punktai). Atsižvelgiant į tai, pagal tokią Schemą Pastatas negali būti atidalintas, nes architekto L. P. Schema prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
18.4. Architekto L. P. Schemoje nėra atvaizduota atsakovei priklausanti rūsio patalpa, esanti po patalpa „2-7“, nurodyta registruotuose 1996 m. kovo 1 d. Schemoje ir naujuose kadastriniuose matavimuose atvaizduotos rūsio patalpos nėra atidalinamos proporcingai bendraturčių turimai nuosavybės daliai. Ieškovui priklausanti rūsio patalpa yra atvaizduota tik matininkės L. P. 2023 m. vasario 2 d. parengtoje (neįregistruotoje) kadastrinių matavimų byloje ir yra žymima indeksu „R-1“. Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis 1996 m. kovo 1 d. įregistruotais kadastriniais matavimais, atsakovei priklausančio rūsio patalpos, žymimos indeksu „R“, plotas yra 6,00 m². Ieškovui priklausančios rūsio patalpos, L. P. 2023 m. vasario 2 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje, žymimos indeksu „R-1“, plotas yra 8,09 m². Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklauso 60/100 dalys Pastato, o ieškovui 40/100 dalys Pastato, atsakovei priklausanti rūsio patalpa turėtų sudaryti 8,45 m², o ieškovui priklausanti rūsio patalpa turėtų sudaryti 5,64 m². Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog Schema nepažeidžia bendraturčių valdomų dalių plotų ir proporcijų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų visų namo patalpų (rūsio ir kt.) kadastrinių matavimų, šių patalpų nėra galimybės padalinti.
18.5. Architekto L. P. Schemoje atvaizduotas nekilnojamojo daikto (Pastato) pasidalinimas neatitinka nekilnojamojo registro duomenų (1996 m. kovo 1 d. kadastrinių matavimų bylos), kurie yra nenuginčyti ir laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre registruotoje 1996 m. kovo 1 d. kadastrinių matavimų byloje nėra pažymėtos pastogės. Neatlikus pastogės teisinės registracijos VĮ „Regitrų centras“, šio daikto padalinti negalima. Analogiškai, nesant įregistruotų visų rūsio patalpų kadastrinių matavimų, šių patalpų taip pat nėra galimybės padalinti.
18.6. Architektas L. P. 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad rengiant Schemą turi būti vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ įregistruotais kadastriniais matavimais. Tačiau iš Schemos turinio matyti, kad architektas L. P. vadovavosi ir VĮ Registrų centre neįregistruota matininkės L. P. 2023 m. vasario 2 d. parengta kadastrinių matavimų byla (Schemos 48-54 psl.), kurioje yra Namo palėpės patalpos. Paklaustas apie tai, kokiu būdu atsakovė pateks į pastogę, į kurią pagal 2023 m. vasario 2 d. kadastrinių matavimų bylą yra tik vienas patekimas, architektas negalėjo atsakyti. Vadovaujantis nurodytu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog kadastriniai matavimai nėra įregistruoti viešame registre, neturi esminės reikšmės. Namo plotas Schemoje neatitinka įregistruotų kadastrinių matavimų duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atidalinant namą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra reikalinga parengti viso namo kadastrinius matavimus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė nei vieno konkretaus ir aiškaus įrodymo, pagal kurį būtų galima nustatyti bendraturčiams tenkančias realias turto dalis. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl gamybinio pastato atidalijimo, kurio baigtumas buvo tik 47 procentai.
18.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino, kad dėl bendros sienos ir stogo nėra galimybės atidalinti pastato į du visiškai atskirus turtinius vienetus. Akcentavo, kad ieškovas pagal į bylą pateiktą Schemą buvo pasirinkęs savo teisių įgyvendinimo būdą, reikalaudamas suformuoti du atskirus pastatus, o ne du savarankiškus butus viename pastate. Atsakovė kartu su 2024 m. vasario 21 d. tripliku į nagrinėjamą bylą pateikė specialisto V. B. E. 2024 m. vasario 13 d. išvadą dėl Pastato padalinimo į du atskirus namus/pastatus (toliau – Specialisto išvada), kuris nurodė, jog: vietoje ugniasienės pastogės dalyje numatytoji įrengti ugniai atspari pertvara gaisriniu požiūriu negali atskirti atitinkamų namo stogų dalių (Specialisto išdavos 3.1.5. punktas); Schema parengta neįvertinus esminės aplinkybės, jog namas negali būti padalintas į du atskirus namus, turinčius vieną bendrą sieną (Specialisto išvados 3.1.3. punktas). Atkreipė dėmesį, kad Schemą parengęs architektas L. P. 2024 m. gegužės 8 d. vykusio teismo posėdžio metu iš esmės taip pat patvirtino V. B. E. išvadą, jog pastatas negali būti padalintas į du atskirus namus, turinčius vieną bendrą sieną.
18.8. Architektas L. P., 2025 m. gegužės 8 d. vykusiame teismo posėdyje atsakydamas į klausimą dėl Pastatų autonomiškumo po atidalijimo, paaiškino, jog <...>„Pastatas turi bendrą sieną ir stogą, tai autonomiškumas yra sąlyginis“. Architektas L. P. teikdamas paaiškinimus nenurodė, kad pagal jo parengtą Schemą suformuoti namai galės būti autonomiški, t. y. savarankiški turtiniai vienetai. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai ir tinkamai įvertino, kad dėl bendros sienos ir stogo (autonomiškumo nebuvimo), nėra galimybės atidalinti Namo į du visiškai atskirus turtinius vienetus (t. y. visiškai atskirus pastatus).
18.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai įvertino Namo būklę, kad ieškovo pusėje jis yra avarinė, ir remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais nustatė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu (formuojant atskirą/savarankišką pastatą) nėra galimas, nes pažeidžia atsakovės interesus ir teisėtą interesą saugiai naudotis ta Namo dalimi, kuri nėra avarinės būklės. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad net ir paprastojo remonto darbai dėl ieškovo naudojamos Namo dalies avarinės būklės gali sukelti Namo ar jo dalies griūtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip paprastojo remonto darbai gali neigiamai paveikti atsakovės interesus ir jos naudojamas Namo dalis.
18.10. Atsakovės vertinimu, ieškovas pagal Schemą formuodamas du atskirus pastatus, o ne dvi atskiras patalpas (butus), pasirinko netinkamą savo kaip bendraturčio teisės atsidalinti patalpas įgyvendinimo būdą. Ieškovui suformavus du atskirus statinius (namus) pagal Schemą, vizualiai, de facto, būtų matomas vienas namas, tačiau teisiškai, de jure, egzistuotų du atskiri pastatai. Tokiu atveju ieškovas bet kokius naujai suformuoto statinio remonto, rekonstrukcijos ar griovimo veiksmus galėtų atlikti be atsakovės sutikimo. Ieškovui nusprendus nugriauti savo suformuotą atskirą pastatą, tai sukeltų neigiamas pasekmes likusios Pastato dalies konstrukcijoms, sudarytų Pastato dalies griūties riziką bei sukeltų grėsmę Pastate gyvenančių žmonių saugumui. Tai patvirtina ir 2005 m. liepos 11 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio techninės ekspertizės akto išvados. Todėl ieškovui pasirinkus netinkamą teisės atsidalinti patalpas įgyvendinimo būdą, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
21. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų
22. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė 2008 m. teismo eksperto L. U. ekspertizės akto 61 psl. foto fiksacijoją 2.1.72 pav. (patalpos 2-1 bendras vaizdas taške 2.34), nurodo, kad joje yra atsakovės patekimo į pastogę laiptai, nes patalpa, žymima indeksu 2-1, naudojasi būtent atsakovė. Ieškovo vertinimu šių naujų įrodymų priėmimas turės esminę reikšmę teismo sprendimo teisėtumui bei neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
23. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl pateikiamų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas visų pirma nepagrindė, kodėl naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir kodėl šio įrodymo ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, kartu su apeliaciniu skundu teikiama foto fiksacija įrodinėjamos aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiant dėl ieškovo pasirinkto atidalijimo būdo tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo pateiktą foto fiksaciją.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
25. Šalims nuosavybės teise priklauso 1940 metų statybos Namas, kurio gyvenamasis plotas – 75,75 kv. m (bendras 130,84 kv. m), Namo sienos yra rąstinės, Namo šildymas – krosninis. Kadastriniais duomenimis, kurie nustatyti 1996 m. kovo 1 d., Namo nusidėvėjimas yra 68 proc. (e. t. 1, b. l. 10). Ieškovui Nekilnojamojo turto registre nuo 2005 m. vasario 24 d. yra įregistruota asmeninės nuosavybės teisė į 40/100 dalių Namo, atsakovei nuo 2016 m. balandžio 26 d. yra įregistruota asmeninės nuosavybės teisė į 60/100 dalių Namo. Nuo 2005 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad 2005 m. gegužės 5 d. notarine tvarka sudarytas bendraturčių ieškovo ir S. (S.) Š. susitarimas Nr. 1-3168 dėl naudojimosi Namu. Po S. Š. mirties šio Namo bendraturčio teisės ir pareigos atiteko atsakovei, tarp šalių nėra ginčo dėl 2005 m. gegužės 5 d. susitarimu Nr. 1-3168 nustatytos naudojimosi Namu tvarkos. Pagal minėtą susitarimą buvo sutarta, kad ieškovas atskirai naudosis Namo patalpomis, pažymėtomis plane 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas yra 50,84 kv. m, o S. Š. (šiuo metu – atsakovė) atskirai naudosis Namo patalpomis, pažymėtomis plane 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 ir 2-9, kurių bendras plotas 80 kv. m. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gyvena pagal 2005 m. gegužės 5 d. susitarimu Nr. 1-3168 nustatytą naudojimosi tvarką priskirtoje Namo dalyje, o ieškovas jam priskirtomis Namo patalpomis nesinaudoja.
26. Šalys teismine tvarka ginčus dėl Namo bando išspręsti jau nuo 2012 metų: Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-494/2012 atmetė ieškovo A. V. patikslintą ieškinį dėl pripažinimo jam teisės be atsakovo (S. Š.) sutikimo atlikti Namo dalies rekonstrukciją (e. t., b. l. 15–30), o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-530-560/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (e. t. 2, b. l. 33–43). Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad A. V. teisė atlikti Namo dalies rekonstrukciją nėra kvestionuojama, tačiau jo pasirinktas savo teisės rekonstruoti Namą įgyvendinimo būdas (pagal ieškovo pridėtą statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą) neabejotinai pažeis kito Namo bendraturčio teises ir teisėtus interesus, nurodė, kad ieškovui A. V. priklausančios Pastato dalies rekonstrukcija gali labai pabloginti atsakovui (S. Š.) priklausančios Namo 60/100 dalių būklę, t. y. sąlygoti šios pastato dalies arba atskirų Pastato dalių konstrukcijų griūtį.
27. Byloje esančiame firmos „Tyrimai ir projektai“ 2005 m. birželio 14 d. Statinio būklės tyrimo akte Nr. 5/65 dėl Namo 40/100 dalies, priklausančios A. V., būklės ir avaringumo nustatymo konstatuota, kad perdangų sijų deformacijos gali lemti atskirų elementų griūtį, kas sukeltų žalą kitoms statinio dalims (e. t. 2, b. l. 13); <...> yrančių statinio konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų pastato dalies gyventojų sveikatai; <...> būtina parengti statinio rekonstrukcijos projektą statinio 40/100 dalies avarinei būklei pašalinti (e. t. 2, b. l. 14). Ieškovui priklausančios Namo dalies itin blogą būklę patvirtina byloje esanti Namo foto fiksacija, atlikta dar 2010 m. lapkričio 20 d. (e. t. 2, b. l. 87–96). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 20 metų, nepažeisdamas kitos pusės interesų, stengiasi rūpintis viso namo būkle. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas po minėtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą šioje byloje dėl Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2023 m. lapkričio 28 d.) būtų rengęs kitą savo naudojamos Namo dalies rekonstrukcijos projektą siekdamas pašalinti šios Namo dalies avarinę būklę arba jam naudotis priskirtoje Namo dalyje būtų atlikęs kokius nors darbus.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projekto vadovo/architekto L. P. parengtą dviejų turtinių vienetų formavimo Schemą atliekant paprastąjį remontą Namą padalinus į du gyvenamosios paskirties pastatus (Projekto 2023-10-11 perdavimo - priėmimo aktas Nr. 23.03). Atsakovės vertinimu, ieškovas, pagal Schemą atliekant Namo paprastąjį remontą formuodamas du atskirus pastatus, o ne dvi atskiras patalpas (butus), be avarinės būklės namo dalies rekonstrukcijos, neatlikus namo kadastrinių matavimų, pasirinko netinkamą savo kaip bendraturčio teisės atsidalinti patalpas įgyvendinimo būdą.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (ne)tinkamumo
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo metu spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra galimybės, nes viena Namo dalis (priskirta naudoti ieškovui) jau 2005 metais buvo pripažinta avarinės būklės, ieškovas šios problemos beveik per 20 metų neišsprendė, todėl atidalijimas natūra (formuojant iš Namo du atskirus statinius) yra neįmanomas nedarant neproporcingos žalos kitai Namo daliai, atitinkamai, nepažeidžiant kitų asmenų (atsakovės) teisių, ir ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė kaip nepagrįstą.
30. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas apeliaciniame skunde teikia alternatyvius prašymus: panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; netenkinus ieškinio, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis pateikė tokį atidalijimo variantą, kuris yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos daiktui ir nepažeidžia nei bendraturtės (atsakovė), nei kitų asmenų teisių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
31. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą, bylos medžiagą įvertino ieškovo apeliaciniame skunde iškeltais aspektais, ir priėjo prie išvados, kad apelianto skundo teiginiai nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atliekant ginčo Namo paprastąjį remontą pagal ieškovo pateiktą Namo atidalijimo Schemą.
32. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
33. Byloje keliamas klausimas dėl visiško bendrosios dalinės nuosavybės statuso pabaigos, t. y. visiško šalims priklausančio Namo atidalijimo, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, ieškovui iš esmės siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tai, kas lieka bendrąja daline nuosavybe po to, kai visos pastate esančios patalpos pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis yra faktiškai atidalintos, naudojamos autonomiškai, o bendroji dalinė nuosavybė likusi į pagrindines pastato konstrukcijas – pamatus, sienas, stogą ir pan., taip pat rūsį ir palėpę, kurių kadastriniai matavimai nėra atlikti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
34. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija ieškovo teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su prašomu atidalijimo būdu. Atsakovė akcentuoja tai, kad ieškovui (apeliantui) suformavus du atskirus statinius (namus) pagal Schemą, vizualiai, de facto, būtų matomas vienas namas, tačiau teisiškai, de jure, egzistuotų du atskiri pastatai, todėl tokiu atveju ieškovas bet kokius naujai suformuoto statinio remonto, rekonstrukcijos ar griovimo veiksmus galėtų atlikti be atsakovės sutikimo. Apeliantas, atsikirsdamas į šiuos ieškovės argumentus, nurodo, jog tai, ką ieškovas darys su atidalyta Namo dalimi ateityje, t. y. galimai griaus, atliks kitus darbus, pažeidžiančius atsakovės interesus, yra hipotetiniai, todėl tokiais teiginiais teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Apeliantas pabrėžia, jog pateikė procedūriškai ir techniškai optimalų variantą, atliekant parastąjį remontą nereikės griauti ar ardyti jokių Namo laikančiųjų konstrukcijų, tiesiog reikėtų įrengti keletą karkasinių pertvarų.
35. Šiuo atveju Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Schemoje nurodoma, jog atliekant paprastąjį remontą (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“) verandoje 1-7 ašyje A formuojamus 2 (du) turtinius vienetus skirianti pertvara pastorinama iš ieškovui priklausysiančios verandos pusės įrengiant papildomai akmens vata apšiltintą pertvarą, o įrengus karkasines pertvaras, koridoriuose 1-1 ir 1-2 projektuojamos tualeto ir dušo patalpos. Esamoje pastogėje įrengiama pertvara virš pirmame aukšte formuojamus du turtinius vienetus skiriančios sienos ašyje 2. Schemoje taip pat nurodoma, kad esamos sienos, skiriančios pastato dalis, atitinka priešgaisrinėms užtvaroms keliamus reikalavimus, kiekvienas turtinis vienetas yra visiškai autonomiškas ir nepriklausomas nuo kito turtinio vieneto; Namo rūsio patalpos nėra inventorizuotos ir pažymėtos patalpų plane.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Pirmiau nurodytas apelianto siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atlikus paprastąjį remontą ir pastačius keletą pertvarų, nors formaliai atrodo techniškai paprastai įgyvendinamas, tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, kuomet ieškovas siekia visiško šalims priklausančių Namo dalių autonomiškumo, kuriam įgyvendinti turėtų būti atskirti „dviejų galų“ namo pamatai, sienos ir stogo konstrukcijos, atidalintos neregistruotos rūsio ir palėpės patalpos, kad pagal Schemą kiekvienas turtinis vienetas taptų visiškai autonomiškas ir nepriklausomas nuo kito turtinio vieneto, kelių vidinių šalims priklausančias Namo dalis skiriančių pertvarų įrengimas visiškam Namo atidalinimui nėra pakankama techninė priemonė.
37. Tokioje byloje esminis klausimas, ar ieškovo reikalaujamas atidalijimo variantas yra techniškai priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Pastato padalijimas, kuris įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma siejamas su tam tikrais techniniais parametrais ir pastato, kaip nekilnojamojo daikto, savybėmis. Apeliantas neįrodė, kad šioms savybėms pakeisti užtenka įrengti vidines namo pertvaras ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre du turtinius vienetus (CPK 178 straipsniai). Byloje esančioje 2024 m. vasario 13 d. specialisto V. B. E. išvadoje dėl Pastato padalinimo į du atskirus namus/pastatus (toliau – Specialisto išvada) nurodoma, kad: vietoje ugniasienės pastogės dalyje numatytoji įrengti ugniai atspari pertvara gaisriniu požiūriu negali atskirti atitinkamų namo stogų dalių (Specialisto išvados 3.1.5. punktas); <...> Schema parengta neįvertinus esminės aplinkybės, jog namas negali būti padalintas į du atskirus namus, turinčius vieną bendrą sieną (Specialisto išvados 3.1.3. punktas). Pažymėtina, kad Schemą parengęs architektas L. P., 2025 m. gegužės 8 d. vykusiame teismo posėdyje atsakydamas į klausimą dėl Pastatų autonomiškumo po atidalijimo, paaiškino, jog <...>„Pastatas turi bendrą sieną ir stogą, tai autonomiškumas yra sąlyginis“.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui siekiant jo Namo dalies visiško autonomiškumo, reikėtų ne kelių pertvarų namo viduje, bet iš naujo suformuoti vieną esminių pastato konstrukcijų – naują išorinę pastato sieną, rekonstruoti stogą, pamatus, dėl to Namo atidalijimas lemtų poreikį keisti / formuoti naujas pastato esmines konstrukcijas, t. y. atlikti esminių Namo dalių rekonstrukcijos / statybos darbus. Tokiu atveju apsiribojimas tik keliomis Namo vidinėmis pertvaromis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymui nėra pakankamas, nes nepakeičia pastato techninių savybių.
39. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai ir tinkamai įvertino, jog pagal ieškovo į bylą pateiktą Schemą ieškovas reikalauja suformuoti ne viename Name du atskirus butus, o du atskirus pastatus, todėl pagrįstai sprendė, kad be Namo rekonstrukcijos nėra galimybės atidalinti Namo į du visiškai atskirus turtinius vienetus, kas leistų ieškovui dėl jiems priskirto namo dalies likimo spręsti be atsakovės valios ar sutikimo.
40. Aktualu ir tai, jog pagal apelianto teismui pateiktą Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Schemą prašomas patvirtinti atidalijimo būdams yra negalimas dėl apeliantui priklausančios 1940 m. statybos rastinio Namo dalies avarinės būklės. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas nuo 2005 m. birželio 14 d. Statinio būklės tyrimo akte (šios nutarties 27 punktas) konstatuotos jam priskirtos Namo dalies avarinės būklės nustatymo momento būtų atlikęs avarinės būklės šalinimo darbus.
41. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 4.3 punktu, kuriame nurodyta, kad avarinis statinys yra toks, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, kurį apibūdina statinį statybos ir naudojimo metu veikiančios apkrovos (Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011), pagrįstai konstatavo, kad toliau naudoti jį nesaugu, o leidimas ieškovui avarinės būklės Namo dalies atidalijimą atliekant paprastąjį remontą suponuotų kito Namo bendraturčio (atsakovės) teisėms ir teisėtiems interesams grėsmę galinčią sukelti situaciją – galimą atsakovei priklausančios Namo dalies griūtį ir grėsmę jame gyvenančių žmonių saugumui.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju būtina ieškovui priklausančios namo dalies rekonstrukcija abiem bendraturčiams priimtinu ir saugiu būdu. Apeliantas aiškiai deklaravo, kad jokie kiti darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir kt.) Namui nebus reikalingi, tuo patvirtindamas, kad, jo vertinimu, techniškai paprastą (ekonomišką), tačiau šiuo atveju neįgyvendinamą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – atidalinti Namą į du visiškai atskirus turtinius vienetus – jis pasirinko, nes savo Namo dalies neketina rekonstruoti. Tačiau tai, jog yra būtina atlikti rekonstrukciją, iš esmės pripažįsta ir ieškovas, apeliaciniame skunde akcentuodamas, kad atsakovės atlikti savo Namo dalies rekonstrukciniai darbai nesukėlė jokios grėsmės statiniui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, visiškai suprantami ir pagrįsti atsakovės nuogąstavimai dėl ieškovo veiksmų tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas ir ieškovas įgytų teisę su jam atidalinta Namo dalimi elgtis savo nuožiūra, taip pat ir ieškovui jo siektu rekonstrukcijos būdu, kurį ieškovui uždraudė teismas (šios nutarties 26 punktas), nugriauti savo Namo dalį.
43. Bylos duomenys patvirtina, jog bendras Namo plotas Schemoje neatitinka oficialių duomenų ir yra 70,50 km. m didesnis nei Namo kadastriniai duomenys: pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Namo kadastrinius duomenis Namo gyvenamasis plotas – 75,75 kv. m; Schemoje Namo gyvenamasis plotas – 94,57 kv. m (kiekis po schemos) – „nepakito“ (e. t. 1, b. l. 26); Schemos bendrojoje dalyje Namo bendrasis plotas – 201,34 kv. m (kiekis po schemos) – „Su pastogės pat.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti bendraturčiams tenkančias realias turto dalis ir tinkamai įgyvendinti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūras, taip pat yra būtina atlikti visų Namo patalpų, tarp jų ir palėpės bei rūsio kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visas Namo patalpas. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl 100 procentų pabaigto Namo, kurio dalis yra avarinės būklės, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus turtinius vienetus. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, kurioje buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės dėl nebaigto statyti gamybinio pastato (baigtumas 47 procentai) atidalijimo ir kasacinis teismas išaiškino, jog vien ta aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas jo bendrasis plotas, nors pats statinys ir nuosavybės teisės į jį registre įregistruoti, negali būti kliūtis vienam ar keliems bendraturčiams atidalyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios.
44. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-803/2019; 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-453-560/2022).
45. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas) ir pagrįstai ieškovo pateiktą Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Schemą pripažino netinkama techniškai įgyvendinti ieškovo siekį atidalinti Namą į du visiškai atskirus turtinius vienetus konstatavęs, kad toks atidalijimo būdas pažeis Namo bendraturtės (atsakovės) interesus, ir ieškinį atmetė, nes apelianto pateiktas Namo atidalijimo būdas iš esmės atitinka tik apelianto interesus ir neužtikrina sąžiningos bendraturčių teisių pusiausvyros.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinusi nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
49. Apeliantas į bylą pateikė įrodymus, jog jis patyrė 131 EUR žyminio mokesčio išlaidų bei 600 EUR advokatės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme rengiant apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 1 113,20 EUR advokatės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Įvertinus atsakovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, teisinės konsultacijos), nustatyta, kad jos neviršija rekomenduotinos priteisti sumos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų, atsakovės prašomos priteisti 1113,20 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsižvelgiant į tai, atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 113,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-838-1141/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 113,20 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą trylika eurų ir 20 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.