Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-453-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-12
Bylos Nr.: e2A-453-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33404-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: R. N., J. N.
Atsakovas: I. L., S. D., V. L.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-453-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33404-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.9.1.; 3.2.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir J. N. ieškinį atsakovei I. L. (nauji atsakovai - S. D. ir V. L.) dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) pagal ieškovų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą (toliau – Projektas), nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro atsakovei priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksai 3-1, 3-2, 3-4) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), o ieškovams nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro ieškovams priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 2), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksas 3-3) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) ir pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą.

2. Ieškovai nurodė, kad dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 2, o atsakovei – Butas Nr. 1. Šie du butai patenka į atskirai suformuotus žemės sklypus, t. y. Namą į dvi dalis skiria ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba. Name virš butų yra neįrengta pastogė, kurios patalpos tarp bendraturčių – ieškovų ir atsakovės – atidalintos pagal kadastrinių matavimų pagrindu MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą pastogės patalpų atidalijimo schemą / planą Nr. V299-SP-AK-1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu. Ieškovų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengė Dvibučio gyvenamojo namo atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą, kurio sprendinių pagrindu ieškovai siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, padalijant Namą į du vienbučius gyvenamuosius namus, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Pagal Projektą antruoju etapu, tik parengus atskirus teisės aktuose nustatytus privalomuosius dokumentus ir / ar projektus, numatyta galimybė griauti ieškovams priklausantį atidalytą vienbutį gyvenamąjį namą (likusiam atsakovei priklausančiam vienbučiam gyvenamajam namui statoma nauja siena, atitinkanti išorinės sienos parametrus, nustatytus statybos techniniuose reglamentuose). Ieškovai šioje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su atidalyto namo griovimu, o Projekte pavaizduoti galimi preliminarūs antru etapu planuojami atlikti griovimo darbai yra informacinio pobūdžio.

3. Bendraturčių santykiai nėra geri, atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, todėl nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams tiek ieškovams, tiek atsakovei palengvėtų ir supaprastėtų nuosavybės teisių įgyvendinimas. Ieškovų užsakymu parengtas Projektas ir pagal jį prašomas Namo atidalijimo ir padalinimo būdas yra racionaliausias, tinkamiausias ir priimtiniausias, atitinka šalių interesus, nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Namas pagal jame esančių turtinių vienetų – butų ir pastogės patalpų – išsidėstymą jau dabar yra aiškiai atskirtas ir gali būti padalintas natūra, kitaip tariant, Namo padalinimas yra techniškai įgyvendinamas ir atsakovei nesukeltų jokių papildomų įpareigojimų ar apsunkinimų. Ieškovams ir atsakovei priklausantys butai jau šiuo metu yra eksploatuojami autonomiškai, t. y. butuose yra įrengti atskiri inžinerinių sistemų įvadai, atskiri įėjimai iš lauko, todėl prašomas Namo atidalijimas ir padalinimas į du atskirus gyvenamuosius namus nesukeltų jokių techninių kliūčių ar papildomų įpareigojimų, susijusių su atskirų gyvenamųjų namų pritaikymu atskiram ir nepriklausomam funkcionavimui. Be to, Namą į dvi dalis skiria ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba. Toks Namo padalinimo variantas yra bene vienintelis galimas variantas, užkertantis kelią galimiems ginčams ateityje (pvz., dėl naudojimosi žemės sklypais) ir užtikrinantis visišką nekilnojamojo turto atskyrimą (atidalijimą). Atsakovės atsisakymas ir vengimas duoti sutikimą / susitarti / bendradarbiauti dėl Namo atidalijimo ir padalinimo laikytinas nepagrįstu, ribojančiu ieškovų teisę savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu turtu ir pažeidžiančiu ieškovų teisę atidalyti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsiliepimas

4. Atsakovė I. L. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog ji nebendradarbiauja yra nepagrįsti, o ieškovai siekia atsidalinti Namą neteisėtais būdais. Atsakovė nesutinka su siūlomu Namo padalijimo būdu natūra ir ieškovų nurodomais argumentais. Pačiame ieškovų pateiktame Projekte nurodyta, jog Projekto antras etapas, susijęs su ieškovams atidalintos Namo dalies griovimu, bus vykdomas rengiant atskirus teisės aktuose nustatytus projektus. Pateiktame atidalijimo Projekte nėra aiškiai numatyta ir atsakovei nėra aiškiai atskleidžiama, kaip techniškai bus įgyvendinamas Namo atidalinimas natūra, t. y. kaip bus atskirti namo pamatai, sienos, stogo konstrukcijos ir stogas. Projektas, kuriame atsakovei, kaip Namo bendraturtei, nėra atskleidžiamos visos Namo padalinimo natūra sąlygos, o teikiama nuoroda į kitus projektus, kurie atsakovei nėra žinomi ir atsakovės sutikimo šiems projektams įgyvendinti nėra prašoma, prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio nuostatoms, pagal kurias, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo klausimą, visi bendraturčiai turi lygias teises. Patenkinus ieškovų patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą leisti pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) namo paskirties pakeitimui ir namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą, būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės, nes ieškovai įgytų teisę Namą atidalinti savo nuožiūra, t. y. pagal atskirus projektus, kurie yra nežinomi nei atsakovei, nei šią bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal įstatymo reikalavimus, daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad dalinant Namą pagal jų teikiamą Projektą nebus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Šiuo atveju Namo padalinimas natūra pagal Projektą yra negalimas, nes yra didelė rizika, kad fiziškai atskiriant Namą į dvi dalis, atsakovei tenkantis namas gali sugriūti ir tokiu būdu būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Pagal teikiamą Projektą padalinus Namą, ieškovams priklausanti Namo dalis bus griaunama, tačiau pagal Projektą atidalinamas Namo dalis skiria paprasta išilginė siena, o pastogę skiria ne siena, o tik pertvara. Ieškovai nurodo, kad Namo dalis skiria atraminė siena, tačiau nepateikia jokių techninių duomenų apie tokios sienos egzistavimą. Išilginė siena negali laikyti namo perdangos ir namo stogo konstrukcijų, nes iš esmės neturi pamato.

6. Prie Projekto pridedamas Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2017 m. vasario 14 d. Statinio būklės tyrimo aktas Nr. 17-12 T, kuriame nurodyta, kad pastatas turi avarinės būklės požymių, o tolimesnės pastato pamatų, medinių sienų, perdangų, konstrukcijų deformavimas gali lemti pastato griūtį. Nugriovus Namo dalį, likusi Namo dalis liktų be išorinės laikančios išilginės sienos, todėl atsakovei tenkančios Namo dalies būklė, kuri ir taip jau yra avarinė, dar labiau pablogėtų. Projekte nėra pateikiama nei su Namo atidalinimu susijusių darbų, kurie apima išilginės sienos pamatų, išorinės sienos statybą, stogo konstrukcijų pertvarkymą įkainiai, medžiagos, jų kaina ir kiekiai. Nėra pateikta jokių išilginės išorinės sienos ir pamatų stogo konstrukcijos pertvarkymo brėžinių. Nėra aišku, koks rangovas atliks sudėtingus su Namo atidalinimu susijusius, griovimo ir statybos darbus, ar ieškovo samdomas rangovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir kokia apimtimi, kas atsakys už atsakovei padarytą žalą, jeigu vykdant Namo atidalinimo darbus, nugriūtų atsakovei tenkanti Namo dalis. Dėl Namo atidalinimo darbų, kurių metu bus griaunama namo dalis, statomi nauji išilginės išorinės sienos pamatai ir siena, pertvarkomos stogo konstrukcijos, atsakovė ir jos šeimos nariai negalės gyventi atsakovei priklausančiame bute, todėl ieškovai turi padengti visas atsakovės ir jos šeimos narių būsto nuomos, turto saugojimo Namo atidalinimo laikotarpiu ir kitas su Namo atidalinimu susijusias išlaidas. Šie klausimai Projekte ir patikslintame ieškinyje nėra aptarti. Pagal ieškovų siūlomą Projektą nugriovus ieškovų Namo dalį, atsakovės Namo daliai turėtų būti statoma nauja išorinė siena, kuria pastatyti reikės įrengti pamatus, įgilintus žemiau įšalo ribos, nes dabartinės išilginės sienos pamatai yra įgilinti tik 0,2 m. Namo pagal išilginę sieną atidalinimo riba sutampa su ieškovų ir atsakovės sklypų riba. Projekte nurodoma, kad siena privalo nesumažinti inventorizuoto ploto, todėl iš Projekto akivaizdu, kad atsakovei priskirtino namo pamatus ir išorinę sieną planuojama statyti ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Dėl šios priežasties būtų pažeidžiamos atsakovės teisės, nes dalis namo atsidurtų ieškovų sklype. Projekte nėra išspręstas atsakovės teisės naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu klausimas, todėl atsakovė neturės galimybių prieiti prie savo namo pamatų ir išorinės sienos, jų prižiūrėti, remontuoti ir panašiai. Todėl ir dėl šios aplinkybės, Namo atidalinimas pagal siūlomą Projektą yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad byloje atsakovė neginčija ieškovų teisės reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su prašomu atidalijimo būdu. Adresu (duomenys neskelbtini)yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), statybos pradžia – 1940 m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 proc. (toliau – Namas). Šiame pastate yra patalpos: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis ieškovams (toliau – Butas Nr. 2); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei (toliau – Butas Nr. 1); 3) negyvenama patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pastogė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą pastogės patalpų atidalinimo schemą / planą V299-SP3-AK-1, nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka virš jai priklausančio Buto Nr. 1 esančios pastogės patalpos, pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-4, o ieškovams nuosavybės teise atitenka virš jiems nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 2 esanti pastogės patalpa, pažymėta indeksu 3-3. Taigi visos Name esančios patalpos bendraturčiams yra atidalintos ir patalpų, kurios priklausytų ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, pastate nebėra. Ieškovams ir atsakovei priklausantys butai šiuo metu yra eksploatuojami autonomiškai, t. y. butuose yra įrengti atskiri inžinerinių sistemų įvadai, atskiri įėjimai iš lauko. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso pagrindinės namo konstrukcijos. Dėl to teismas kritiškai vertino ieškovų teiginius, kad nuosavybės bendrumo iš esmės nėra likę, o tereikia esamą atsiskyrimą ,,įforminti“ nekilnojamojo turto registre.

9. Ieškovai pabrėžė, kad šioje byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su atidalyto ieškovams priskirto namo griovimu, o Projekte pavaizduoti galimi preliminarūs antru etapu planuojami atlikti griovimo darbai yra informacinio pobūdžio ir pateikti tik kaip galimų sprendinių variantas, be to, siekdami atlikti antrame etape numatomus darbus ieškovai privalės parengti teisės aktuose numatytus projektus, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir kt. Taigi byloje prašoma atidalinti pagal Projektą, kuriame keičiama tai, ką ieškovai įvardija pastato ,,paskirtimi“ – dvibutis Namas atidalijamas į du vienbučius namus, taip pat prašoma pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento Namo padalinimui į du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą. Tokie reikalavimai peržengia įprastai tokio pobūdžio bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamus klausimus, o sisteminis pareikštų dviejų ieškinio reikalavimų aiškinimas leidžia manyti, jog reikalavimo esmė yra ieškovų siekis spręsti pastato rekonstrukcijos (jiems priklausančios pastato dalies nugriovimo ir perstatymo kitokios konfigūracijos ir lokacijos pastatais ieškovams priklausančiame žemės sklype) be atsakovės sutikimo klausimus. Tai verčia kritiškai vertinti ieškovų teiginius ir pasirinkimą byloje siekti tik ,,teorinio“ Namo atidalijimo ir dėstyti argumentus, jog statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantys pastato rekonstrukcijos projektai bus rengiami vėliau, siekiant gauti statybos leidimus, o atsakovė galės tuo metu ginti savo teises. Tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą ieškovai įgytų teisę savarankiškai ir savo nuožiūra disponuoti atidalintu turtu. Nurodyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymas siejamas su daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimu, o ne su daikto paskirties ar tipo keitimu. Vien nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas (kaip ieškovai supranta ,,teorinį“ atidalijimą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus), nėra pakankamas pastato tipui pakeisti – būtini statybos rekonstrukcijos darbai. Taigi, pastato buvimas vienbučiu ar dvibučiu siejamas ne tiek su teisine jo registracija nekilnojamojo turto registre, bet, visų pirma, su tam tikrais techniniais parametrais ir pastato, kaip nekilnojamojo daikto, savybėmis. Ieškovai neįrodė, kad šioms savybėms pakeisti užtenka pakeisti ,,teorinę“ pastato registraciją nekilnojamojo turto registre iš dvibučio į du vienbučius pastatus. Namo atidalijimas lemtų poreikį keisti / formuoti naujas pastato esmines konstrukcijas, t. y. atlikti esminių Namo dalių rekonstrukcijos / statybos darbus. Teismo vertinimu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas tokiu atveju nėra pakankamas – teisiniai instrumentai nepakeičia pastato techninių savybių.

10. Du ieškinio reikalavimai tarpusavyje yra prieštaringi: jei būtų patenkintas pirmasis – Namas visiškai atidalintas, tai bendraturčių teisinis režimas pasibaigtų ir antrasis ieškinio reikalavimas nebebūtų aktualus ir nebegalėtų būti patenkintas (nes atsakovė nebebūtų bendraturtė). Tačiau jau pats antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo formulavimas aiškiai suponuoja ieškovų interesą spręsti Namo rekonstrukcijos klausimą. Dėl to akivaizdu, kad toks klausimas negali būti sprendžiamas vien ,,teoriniu“ lygmeniu nustatant formalų atidalijimą pagal brėžiniuose pavaizduotas ribas. Tai ar pasirinktas atidalijimo būdas nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, bus techniškai priimtinas, fiziškai įmanomas įgyvendinti ir pan., suponuoja pareigą neapsiriboti teorinių brėžinių dokumentuose vertinimu. Ieškovai byloje siekia įgyvendinti savo teisę į statybą. Bendraturtis (šiuo atveju ieškovai) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovei svarbūs, kad atsakovė apsispręstų, ar nebus pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai atliekant rekonstrukcijos darbus. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teismas darė išvadą, kad sprendžiant šį ginčą esminė užduotis – ieškovų pasirinkto atidalijimo būdo, kurį jie atskleidžia Projekte, vertinimas.

11. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų galima nustatyti, kad gyvenamasis namas yra medinis (sienos – rąstai), 1940–1960 m. statybos, 66 proc. fizinio nusidėvėjimo. Ieškovų pateiktame 2017 m. vasario 14 d. statinio būklės tyrimo akte Nr. 17-12T, įvertinus dalies ginčo Namo būklę, 5.1 išvadų punkte nurodyta, kad pastato būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų; tolimesnės pastato pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijų deformacijos gali lemti pastato griūtį; pagrindinės pastato konstrukcijos (sienos ir perdangos) pažeistos puvinio, todėl tolimesnė jų eksploatacija nesaugi – atskiros konstrukcijos praradusios savo laikomąją galią; užfiksuoti plyšiai pamatuose; esama pastato konstrukcijų būklė neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Akto 5.2 punkte konstatuota, kad pastato konstrukcijų būklė atitinka avarinės būklės požymius ir yra avarinė. Prasta Namo būklė kelia abejonių dėl galimybės saugiai atlikti rekonstrukcijos darbus atidalijant dvibutį pastatą į du vienbučius – įrengiant išorinės sienos parametrus atitinkančią naują sieną, suformuojant jai būtinus pamatus, keičiant stogo konstrukcijas ir pan. Ieškovų pateikti techniniai sprendiniai itin lakoniški – iš esmės yra perkeltas 2017 m. vasario 14 d. statinio būklės tyrimo akto išvadų 5.4 punkto tekstas, kuriame buvo pateiktos tam tikros rekomendacijos. Taip pat viename iš brėžinių yra pavaizduota naujos išorinės sienos vieta ir aprašytas jos sprendinys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas, be to, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Teismo vertinimu, pateiktas Projektas šių reikalavimų neatitinka ir negali būti laikomas tinkamu būsimos rekonstrukcijos planų atkleidimu. Iš pateikto Projekto matyti, kad tai tik pagrindinę idėją bendrais bruožais atspindintis dokumentas, tačiau jis vaizduoja Namo padalijimo pjūvius dokumentuose ir nepateikia informacijos apie esminius techninius sprendinius. Projekte nėra privalomų normatyvinių statybos techninių reikalavimų: esamos būklės laikančiųjų medinių konstrukcijų įvertinimas ir paaiškinimas, kaip jos atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, formuluojamas statinio būklės tyrimo akto pagrindu, tačiau nėra pateikiama jokios informacijos apie rizikų įvertinimą ir su tuo susijusius konkrečius sprendinius.

12. Turėjo būti atliktas realus techninių rekonstrukcijos galimybių vertinimas ne tik tuo aspektu (kaip atlikta statinio būklės akte) – ar įmanoma nugriauti dalį pastato, tačiau ir tuo aspektu – ar įmanoma saugi likusios pastato dalies eksploatacija ir kaip tai būtų įgyvendinama, atsižvelgiant į pastato avarinę būklę. Projekte pateikti tik tam tikri naujos laikančiosios sienos sprendiniai, tačiau nepateiktos laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schemos; nepateikti stogo atskyrimo ir medinių sienų jungimo su nauja siena sprendiniai; nėra pateikta stogo konstrukcijos ir pamatų gilinimo, tvirtinimo sprendinių. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės teiginius, kad egzistuoja reali galimybė, jog Namas ieškovų prašomo atidalijimo būdo neatlaikys ir nugrius. Iš pateikto Projekto nėra galimybės nustatyti ir įsitikinti, kad atsakovei atidalyta turto dalis, suformuota kaip atskiras vienbutis gyvenamasis namas, pastačius naują išorinės sienos techninius reikalavimus atitinkančią sieną bei rekonstravus kitas esmines pastato konstrukcines dalis (stogą, pamatus), atitiks esminius statinio reikalavimus, keliamus teisės aktuose (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Dėl to teismas sprendė, jog ieškovų pateiktas eskizinis atidalijimo Projektas pažeidžia kito bendraturčio – atsakovės – teises. Toks itin apibendrinto pobūdžio dokumentas iš esmės atitinka tik ieškovų interesus – iš bylos medžiagos matyti, jog jie nėra suinteresuoti saugia Namo eksploatacija po rekonstrukcijos, nes savąją dalį ketina griauti. Šiuo aspektu ir rengti dokumentai, todėl juose nėra gilintasi į atsakovei, suinteresuotai išlaikyti funkcionuojančia atidalijamą turto dalį, aktualius klausimus.

13. Pagal formuojamą teismų praktiką, bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Šiuo atveju, nesant pakankamai konkretizuotų tokių darbų ir pagrindinių projektinių sprendinių, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą pažeistų bendraturtės nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Nors ieškovai nurodė, kad atsakovė galės savo teises ginti vėliau, tačiau nepaaiškino, koks šių teiginių santykis su pirmuoju ieškinio reikalavimu – visiškai pasibaigus bendrosios nuosavybės režimui atsakovės valia dėl ieškovams priklausančio atskiro suformuoto nekilnojamojo turto objekto – vienbučio gyvenamojo namo – nebūtų aktuali. Kasacinio teismo praktikoje toks į ateitį nukreipiamas argumentavimas pripažįstamas netinkamu ir nepakankamu sprendžiant klausimą dėl atidalijimo būdo tinkamumo. Techniniai klausimai, susiję su fiziniu Namo padalijimu pagal Projektą, negali būti paliekami ateities procesams, o privalo būti įvertinti atidalijimo būdo proporcingumo ir įmanomumo aspektais. Šioje byloje tokio pobūdžio klausimai kelti atsakovės ir sukonkretinti teismo posėdžio metu, tačiau ieškovai pasirinko ir pabrėžtinai laikėsi pozicijos, jog ,,teoriniam“ Namo padalijimui. Atsižvelgiant į šalių rungimosi principą ir dispozityvumo reikalavimus, ieškovams apsisprendus netikslinti techninių prašomo atidalijimo būdo detalių, o laikantis pozicijos dėl tokių duomenų nereikalingumo šios bylos kontekste, ieškovams tenka rizika dėl to, kad Projektas pripažintas nepakankamu atskleisti, kaip iš vieno dvibučio pastato bus techniškai įrengiami du atskiri vienbučiai pastatai. Atidalijimo Projektas, kuriame atspindėta tik idėja, eskizas, tačiau neaptartos galimybės techniškai išsaugoti ir saugiai eksploatuoti liekančią atidalintą atsakovei Namo dalį, iš esmės atitinka tik ieškovų interesus ir neužtikrina sąžiningos bendraturčių teisių pusiausvyros. Atsižvelgiant į ieškovų siūlomą Projektą, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, jog, formuojant naują išorinę sieną, tačiau siekiant išlaikyti nepakitusį atsakovei tenkančių patalpų plotą, ši siena turėtų būti platinama ieškovų žemės sklypo sąskaita. Taip pat dėl to galėtų kilti klausimas dėl atsakovės galimybės naudotis ieškovų žemės sklypu pastatui prižiūrėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovai R. N. ir J. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

15. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų pareikšti reikalavimai peržengia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi nustatyta ir išaiškinta, jog ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl namo atidalijimo tik suformavus atskirą nekilnojamąjį daiktą — pastogę ir aiškiai įvardijus, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Teismai aiškiai pasisakė, kad atidalijant Namą, būtina įvardyti kokius nekilnojamuosius daiktus siekiama suformuoti. Teismas neatliko viešosios teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų formavimą, vertinimo. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų siekis yra spręsti Namo rekonstravimo be atsakovės sutikimo klausimus. Tokia teismo išvada ieškovams yra visiškai netikėta ir padaryta išeinant už ginčo ribų. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Projekto sprendiniu priskyrimo kokiai nors statybos rūšiai. Teismas vienašališkai, savo iniciatyva, išplėtė bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas akivaizdžiai suklydo kvalifikuodamas statybos rūšį. Ieškovai šioje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su atidalyto Namo 2 griovimu. Namo 2 griovimo poreikio klausimas galėtų būti ir bus sprendžiamas tik atsidalinus bendrąją dalinę nuosavybę ir padalijus Namą į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Teismas, kvalifikuodamas statybos rūšį, ir nustatydamas, jog ieškovai siekia atlikti rekonstravimo darbus, akivaizdžiai suklydo, todėl visi sprendimo argumentai ir teismo išvados, kurios grindžiamos neva planuojamais rekonstravimo darbais, yra nepagrįsti ir neteisėti.

16. Sprendime žodis „teorinis“, rašomas kabutėse ir dažnai lydimas žodžių „tik“ ar „vien“, vartojamas siekiant supaprastinti ir sumenkinti ieškovų poziciją. Teismo sprendimas negali būti paremtas „etikečių klijavimu“, o motyvai negali turėti neigiamos ir ieškovų poziciją sumenkinančios emocijos bei šališkumo požymių. Namas pagal jame esančiu turtiniu vienetu — butu ir pastogės patalpų išsidėstymą jau dabar yra aiškiai atskirtas ir gali būti padalintas natūra. Namo atidalijimas ir padalinimas į du atskirus gyvenamuosius namus nesukeltų jokių techninių kliūčių ar papildomų įpareigojimų, susijusių su atskirų gyvenamųjų namų pritaikymu atskiram ir nepriklausomam funkcionavimui. Projekte numatytu Namo padalinimo būdu užtikrinamas visiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimas natūra ir sudaromos galimybės kiekvienam atidalyto nekilnojamojo turto objekto savininkui atskirai, savarankiškai ir savo nuožiūra spręsti, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teises. Nei atsakovė, nei teismas iš esmės nenurodė, kodėl būtent toks Namo atidalijimo būdas, kurio prašo ieškovai, yra netinkamas. Neplanuojant atlikti jokių Namo rekonstravimo darbų, nėra jokio pagrindo analizuoti perteklinius ir su byla nesusijusius teismo motyvus. Projekte aiškiai nurodoma, kad esama faktinė situacija leidžia atskirti Namą su per vidurį esančia laikančiosios sienos riba. Byloje nėra specialių žinių turinčių specialistų išvadų ar panašaus lygio svarių dokumentų, kurie paneigtų Projekto sprendiniuose numatytą Namo atidalijimo būdą ir galimybę jį įgyvendinti. Projekte antru etapu numatyti atlikti griovimo darbai yra informacinio pobūdžio ir pateikti tik kaip galimų sprendinių variantas. Teismas nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, jog ieškovai nėra suinteresuoti saugia Namo eksploatacija. Sprendimas nėra aiškus, nuoseklus ir suprantamas, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas laikytinas išvestiniu ir užtikrinančiu ieškovų teisių pagal pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą įgyvendinimą.

17. Atsakovai S. D. ir V. L. (pradinė atsakovė I. L. pakeista naujais atsakovais - S. D. ir V. L.) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

18. Nurodė, kad teismas neperžengė ginčo ribų, o sprendime atskleidė ieškovų pareikštų ieškinio reikalavimų esmę, išsamiai juos išnagrinėjo bei pagrįstai ir teisėtai atmetė. Apeliantai nepateikė nei vieno teisinio argumento, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė arba nukrypo nuo sprendime gausiai cituojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nesileido suklaidinamas ieškovų prieštaringos pozicijos, labai tiksliai išsiaiškino tikruosius ieškovų ketinimus. Ieškovų pateiktas Namo atidalinimo projektas ir ieškovų reiškiamas antras ieškinio reikalavimas paneigia ieškovų dėstomą poziciją ir patvirtina, kad ieškovai siekia be atsakovų sutikimo vykdyti su Namo atidalinimu susijusius griovimo ir statybos darbus. Nugriovus ieškovams priklausantį Namą 2, atsakovams priklausantis Namas 1 liktų be išorinės sienos, todėl akivaizdžiai gali sugriūti. Projekte nėra aiškiai numatyta ir atsakovams nėra aiškiai atskleidžiama, kaip techniškai bus įgyvendinamas Namo atidalinimas natūra, t. y. kaip bus atskirti namo pamatai, sienos, stogo konstrukcijos ir stogas. Patenkinus ieškovų ieškinyje suformuluotą reikalavimą, ieškovai įgytų teisę Namą atidalinti savo nuožiūra, t. y. pagal atskirus projektus, kurie yra nežinomi nei atsakovams, nei šią bylą nagrinėjantiems teismams. Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, neiškraipė ieškovų reikalavimų. Ieškovų reikalavimo esmė yra ieškovų siekis spręsti pastato rekonstrukcijos be atsakovės sutikimo klausimus. Būtų ne tik padalintas Namas, bet griaunama ir perstatoma ieškovams priklausanti namo dalis, statoma nauja išorinė atsakovams priklausančio namo dalies siena. Visi šie darbai, kuriuos ieškovai siekia atlikti be atsakovų sutikimo, atitinka statinio rekonstravimo sąvoką. Nurodyti darbai nėra statinio paprastas remontas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai siekia spręsti statinio rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo klausimus.

19. Ieškovai teikia nereikšmingus ir nepagrįstus argumentus, neva teismas privalėjo atsižvelgti į įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-110-820/2018 ir įsiteisėjusią nutartį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-603/2019, tačiau ieškovai nutyli, kad minėti procesiniai sprendimai buvo priimti civilinėje byloje, kuri buvo pradėta dėl to, kad ieškovai be pradinės atsakovės žinios, suklastojus jos parašą, jau buvo Namą atidalinę į du atskiro nekilnojamojo turto objektus, atidalinimą įregistravę Nekilnojamojo turto registre ir jau pradėję griauti. Tik po to, kai pradinė atsakovė 2017 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Namo atidalinimo pripažinimo neteisėtu ir į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo sustabdyti atsakovų neteisėti veiksmai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad ieškovai neturi teisės vietoj nugriautos Namo dalies statyti kitą pastatą. Projekte nėra aiškiai numatyta ir atsakovams nėra aiškiai atskleidžiama, kaip techniškai bus įgyvendinamas Namo atidalinimas natūra, t. y. kaip bus atskirti namo pamatai, sienos, stogo konstrukcijos ir stogas. Atsakovai nesutinka su apeliantų argumentais, kad projektas ir pagal jį prašomas Namo atidalijimo ir padalinimo būdas yra racionaliausias, tinkamiausias ir priimtiniausias, jis labiausiai atitinka šalių interesus. Projekte nėra detalizuojamos techninės Namo padalinimo sąlygos. Yra didelė rizika, kad fiziškai atskiriant Namą į dvi dalis, atsakovams tenkantis Namas 1 gali sugriūti ir tokiu būdu būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.

20. Išilginė siena, per kurią ketinama dalinti Namą, nėra įvardijama laikančiąja. Ši išilginė siena ir negalėtų būti laikančiąja, nes kaip nurodyta Projekte, yra pastatyta ant 0,2 m įgilintų pamatų. Namas šiuo metu yra avarinės būklės. Namas 1 be išorinės sienos liktų visiškai nestabilus, todėl kyla reali grėsmė, kad gali nugriūti. Projekte nėra pateikta brėžinių ir juos pagrindžiančių paskaičiavimų, iš kurių butų aiškus sienos ir pamatų storis, aukštis, apšiltinimas, vidaus ir išorės apdaila, medžiagos, jų kiekiai ir t.t. Namo atidalinimu yra suinteresuoti ieškovai, todėl atidalinimas turi būti atliekamas jų sąskaita. Ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamais namas turi priklausinį, t. y. 20,99 m2 ploto ūkinį pastatą, dalinant pagrindinį daiktą - Namą natūra į du savarankiškus daiktus – Namą 1 ir Namą 2, turi būti sprendžiamas ir antraeilio daikto padalinimo klausimas. Projekte nėra išspręstas atsakovų teisės naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu klausimas, todėl atsakovai neturės galimybių prieiti prie savo namo pamatų ir išorinės sienos, jų prižiūrėti, remontuoti ir panašiai. Iš pateikto Projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar įvertinta avarinė namo būklė ir ar išspręsti su tuo susiję mechaninio atsparumo bei pastovumo reikalavimų klausimai, bei kokie tų klausimų esminiai sprendiniai. Teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ir šios bylos kontekste techniniai klausimai, susiję su fiziniu Namo padalijimu pagal Projektą, negali būti paliekami ateities procesams, o privalo būti įvertinti atidalijimo būdo proporcingumo ir įmanomumo aspektais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

22. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), statybos pradžia – 1940 m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 proc.. Šiame pastate yra patalpos: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis ieškovams; 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei; 3) negyvenama patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pastogė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą pastogės patalpų atidalinimo schemą / planą V299-SP3-AK-1, nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka virš jai priklausančio Buto Nr. 1 esančios pastogės patalpos, pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-4, o ieškovams nuosavybės teise atitenka virš jiems nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 2 esanti pastogės patalpa, pažymėta indeksu 3-3.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovų ieškinio ir neatidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejų butų gyvenamojo namo bei nepripažino ieškovams teisės be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą.

24. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

25. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje esančių ieškovų pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl bendraturčių turto atidalinimo. Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas negali būti sprendžiamas išimtinai teoriškai, remiantis formaliu dokumentų vertinimu, teismas turi išsamiai įvertinti ar ieškovų siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas nepažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad namo atidalijimas ir padalinimas į du atskirus gyvenamuosius namus nesukeltų jokių techninių kliūčių ar papildomų įpareigojimų, susijusių su atskirų gyvenamųjų namų pritaikymu atskiram ir nepriklausomam funkcionavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį ieškovų argumentą paneigė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovų pateiktas Projektas neatitinka nustatytų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu. Ieškovų pateiktame projekte nėra privalomų normatyvinių statybos techninių reikalavimų, nėra detalizuota kaip ieškovai planuoja vykdyti darbus. Kadangi šalims priklausančio pastato konstrukcijos funkcionuoja kaip vientisa erdvinė konstrukcija, todėl be pateiktų sprendinių, kaip yra planuojamas įgyvendinti atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja reali galimybė, jog namas ieškovų prašomo atidalijimo būdo neatlaikys ir nugrius. Apeliantai nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau į bylą nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų.

26. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog neplanuojant atlikti jokių namo rekonstravimo darbų, nėra jokio pagrindo analizuoti perteklinius ir su byla nesusijusius teismo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi patys ieškovai byloje neneigia, bei jų pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog esminis ieškovų tikslas yra jiems priklausantį vienbutį gyvenamąjį namą griauti (likusiam vienbučiui gyvenamajam namui statoma nauja siena, atitinkanti išorinės sienos parametrus, nustatytus statybos techniniuose reglamentuose). Apeliantai nurodo, jog atsakovė savo teises galės ginti ateityje, kai bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovų namo griovimo, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas - ieškovai nepaaiškino, koks tokių teiginių santykis su pirmuoju ieškinio reikalavimu – visiškai pasibaigus bendrosios nuosavybės režimui atsakovės valia dėl ieškovams priklausančio atskiro suformuoto nekilnojamojo turto objekto – vienbučio gyvenamojo namo nebūtų aktuali. Pasibaigus bendrąjai dalinei nuosavybei ieškovai nebeturės pareigos derinti klausimų, susijusių su bendrąja šalių nuosavybe, kadangi tokia nuosavybė nebeegzistuos. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų siekis yra spręsti namo rekonstravimo be atsakovės sutikimo klausimus, ieškovams yra netikėta ir padaryta išeinant už ginčo ribų. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi tikruosius ieškovų ketinimus ir siekius, ieškovai turėjo galimybę teikti į bylą papildomus įrodymus, tačiau to nedarė. Pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta šalių paaiškinimas ir byloje esančiais įrodymais.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Taigi ieškovams šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovei nurodžius išsamius ir pagrįstus nesutikimo su ieškovų pateiktu projektu argumentus (jog projekte nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip ieškovai planuoja vykdyti namo griovimą), ieškovai papildomų duomenų į bylą neteikė ir savo pateiktų dokumentų netikslino, nors jiems byloje buvo sudaryta galimybė tikslinti savo ieškinio reikalavimus, pateikiamus įrodymus, teikti į bylą išsamią informaciją apie ketinamus atlikti statybos darbus tam, kad atsakovė ir teismas galėtų įvertinti jų atitikimą visų bendraturčių interesams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atidalijimo projektas, kuriame atspindėta tik idėja, eskizas, tačiau neaptartos galimybės techniškai išsaugoti ir saugiai eksploatuoti liekančią atidalintą atsakovei namo dalį, iš esmės atitinka tik ieškovų interesus ir neužtikrina sąžiningos bendraturčių teisių pusiausvyros.

28. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra aiškus, nuoseklus ir suprantamas, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovų apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, lygiomis dalimis atsakovams iš ieškovų priteisiant 680 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovų R. N. ir J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (kiekvienam atsakovui po 340 Eur bylinėjimosi išlaidų).

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusRūta Veniulytė-Jankūnienė