Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2958-1097/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-10
Bylos Nr.: e2-2958-1097/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33404-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: R. N., J. N.
Atsakovas: I. L.
Advokatai: Domas Pakėnas, Dmitrijus Korsakovas

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-2958-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33404-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,dalyvaujant ieškovų R. N. ir J. N. atstovui advokatui Domui Pakėnui,atsakovės I. L. atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir J. N. patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai R. N. ir J. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei I. L. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) pagal ieškovų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą (toliau – Projektas), nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro atsakovei priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksai 3-1, 3-2, 3-4) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.); o ieškovams nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro ieškovams priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 2), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksas 3-3) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.); 2) pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą.

2. Ieškovai nurodė, kad dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 2, o atsakovei – Butas Nr. 1. Šie du butai patenka į atskirai suformuotus žemės sklypus, t. y. Namą į dvi dalis skiria ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba. Name virš butų yra neįrengta pastogė, kurios patalpos tarp bendraturčių – ieškovų ir atsakovės – atidalintos pagal kadastrinių matavimų pagrindu MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą pastogės patalpų atidalijimo schemą / planą Nr. V299-SP-AK-1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu. Ieškovai nurodė, kad jų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengė Dvibučio gyvenamojo namo atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą (toliau – Projektas), kuriuo sprendinių pagrindu ieškovai siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, padalijant Namą į du vienbučius gyvenamuosius namus, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Ieškovai paaiškino, kad pagal Projektą antruoju etapu, tik parengus atskirus teisės aktuose nustatytus privalomuosius dokumentus ir / ar projektus, numatyta galimybė griauti ieškovams priklausantį atidalytą vienbutį gyvenamąjį namą (likusiam atsakovei priklausančiam vienbučiam gyvenamajam namui statoma nauja siena, atitinkanti išorinės sienos parametrus, nustatytus statybos techniniuose reglamentuose). Ieškovai pabrėžė, kad šioje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su atidalyto namo griovimu, o Projekte pavaizduoti galimi preliminarūs antru etapu planuojami atlikti griovimo darbai yra informacinio pobūdžio. Šioje byloje ieškovai siekia visiško jiems priklausančios Namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalinant Namą į du atskirus turtinius vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus. Bendraturčių santykiai nėra geri, atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, todėl nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, tiek ieškovams, tiek atsakovei palengvėtų ir supaprastėtų nuosavybės teisių įgyvendinimas. Ieškovų užsakymu parengtas Projektas ir pagal jį prašomas Namo atidalijimo ir padalinimo būdas yra racionaliausias, tinkamiausias ir priimtiniausias, atitinka šalių interesus, nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Namas pagal jame esančių turtinių vienetų – butų ir pastogės patalpų – išsidėstymą jau dabar yra aiškiai atskirtas ir gali būti padalintas natūra, kitaip tariant, Namo padalinimas yra techniškai įgyvendinamas ir atsakovei nesukeltų jokių papildomų įpareigojimų ar apsunkinimų. Ieškovams ir atsakovei priklausantys butai jau šiuo metu yra eksploatuojami autonomiškai, t. y. butuose yra įrengti atskiri inžinerinių sistemų įvadai, atskiri įėjimai iš lauko. Todėl prašomas Namo atidalijimas ir padalinimas į du atskirus gyvenamuosius namus nesukeltų jokių techninių kliūčių ar papildomų įpareigojimų, susijusių su atskirų gyvenamųjų namų pritaikymu atskiram ir nepriklausomam funkcionavimui. Be to, Namą į dvi dalis skiria ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba, todėl logiška ir racionalu Namą padalinti taip, kad naujai suformuoti turtiniai vienetai – atskiri gyvenamieji namai – patektų į atskirus žemės sklypus. Toks Namo padalinimo variantas yra bene vienintelis galimas variantas, užkertantis kelią galimiems ginčams ateityje (pvz., dėl naudojimosi žemės sklypais) ir užtikrinantis visišką nekilnojamojo turto atskyrimą (atidalijimą). Ieškovų teigimu, atsakovės atsisakymas ir vengimas duoti sutikimą / susitarti / bendradarbiauti dėl Namo atidalijimo ir padalinimo laikytinas nepagrįstu, ribojančiu ieškovų teisę savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu turtu ir pažeidžiančiu ieškovų teisę atidalyti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. L. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog ji nebendradarbiauja, yra nepagrįsti, o ieškovai siekia atsidalinti Namą neteisėtais būdais. Atsakovė nurodė nesutinkanti su siūlomu Namo padalijimo būdu natūra ir ieškovų nurodomais argumentais. Pačiame ieškovų pateiktame Projekte nurodyta, jog Projekto antras etapas, susijęs su ieškovams atidalintos Namo dalies griovimu, bus vykdomas rengiant atskirus teisės aktuose nustatytus projektus. Taigi, pateiktame atidalijimo Projekte nėra aiškiai numatyta ir atsakovei nėra aiškiai atskleidžiama, kaip techniškai bus įgyvendinamas Namo atidalinimas natūra, t. y. kaip bus atskirti namo pamatai, sienos, stogo konstrukcijos ir stogas. Tai, kad Projektas, kuriame atsakovei, kaip Namo bendraturtei, nėra atskleidžiamos visos Namo padalinimo natūra sąlygos, o teikiama nuoroda į kitus projektus, kurie atsakovei nėra žinomi ir atsakovės sutikimo šiems projektams įgyvendinti nėra prašoma, prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio nuostatoms, pagal kurias, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo klausimą, visi bendraturčiai turi lygias teises. Atsakovės teigimu, patenkinus ieškovų patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą leisti pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) namo paskirties pakeitimui ir namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą, būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės, nes ieškovai įgytų teisę Namą atidalinti savo nuožiūra, t. y. pagal atskirus projektus, kurie yra nežinomi nei atsakovei, nei šią bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal įstatymo reikalavimus, daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad dalinant Namą pagal jų teikiamą Projektą nebus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, nes Projekte nėra detalizuojamos techninės Namo padalinimo sąlygos, o tik yra nurodyta, kad atsidalinimas natūra, t. y. visiškas Namo dalių atskyrimas ir ieškovams priklausančio dalies nugriovimas bus vykdomas pagal atsakovei ir teismui nežinomus atskirus projektus. Atsakovės teigimu, šiuo atveju Namo padalinimas natūra pagal Projektą yra negalimas, nes yra didelė rizika, kad fiziškai atskiriant Namą į dvi dalis, atsakovei tenkantis namas gali sugriūti ir tokiu būdu būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, t. y. neliktų Namo ir atsakovė bei jos šeimos nariai neturėtų kur gyventi. Pagal teikiamą Projektą padalinus Namą, ieškovams priklausanti Namo dalis bus griaunama, tačiau pagal Projektą atidalinamas Namo dalis skiria paprasta išilginė siena, o pastogę skiria ne siena, o tik pertvara. Ieškovai nurodo, kad Namo dalis skiria atraminė siena, tačiau nepateikia jokių techninių duomenų apie tokios sienos egzistavimą. Išilginė siena negali laikyti namo perdangos ir namo stogo konstrukcijų, nes iš esmės neturi pamato. Prie Projekto pridedamas Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2017 m. vasario 14 d. Statinio būklės tyrimo aktas Nr. 17-12 T, kuriame nurodyta, kad pastatas turi avarinės būklės požymių, o tolimesnės pastato pamatų, medinių sienų, perdangų, konstrukcijų deformavimas gali lemti pastato griūtį. Nugriovus Namo dalį, likusi Namo dalis liktų be išorinės laikančios išilginės sienos, todėl atsakovei tenkančios Namo dalies būklė, kuri ir taip jau yra avarinė, dar labiau pablogėtų. Projekte nėra pateikiama nei su Namo atidalinimu susijusių darbų, kurie apima išilginės sienos pamatų, išorinės sienos statybą, stogo konstrukcijų pertvarkymą įkainiai, medžiagos, jų kaina ir kiekiai. Nėra pateikta jokių išilginės išorinės sienos ir pamatų stogo konstrukcijos pertvarkymo brėžinių. Nėra aišku, koks rangovas atliks sudėtingus su Namo atidalinimu susijusius, griovimo ir statybos darbus, ar ieškovo samdomas rangovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir kokia apimtimi, kas atsakys už atsakovei padarytą žalą, jeigu vykdant Namo atidalinimo darbus, nugriūtų atsakovei tenkanti Namo dalis. Akivaizdu, kad dėl Namo atidalinimo darbų, kurių metu bus griaunama namo dalis, statomi nauji išilginės išorinės sienos pamatai ir siena, pertvarkomos stogo konstrukcijos, atsakovė ir jos šeimos nariai negalės gyventi atsakovei priklausančiame bute, todėl ieškovai turi padengti visas atsakovės ir jos šeimos narių būsto nuomos, turto saugojimo Namo atidalinimo laikotarpiu ir kitas su Namo atidalinimu susijusias išlaidas. Šie klausimai Projekte ir patikslintame ieškinyje nėra aptarti. Neišsprendus atsakovės ir jos šeimos narių patiriamų išlaidų ir nepatogumų, susijusių su Namo atidalinimu, bus pažeidžiamos atsakovės ir kartu su ja gyvenančių šeimos narių teisės. Be to, pagal ieškovų siūlomą Projektą nugriovus ieškovų Namo dalį, atsakovės Namo daliai turėtų būti statoma nauja išorinė siena, kuria pastatyti reikės įrengti pamatus, įgilintus žemiau įšalo ribos, nes dabartinės išilginės ienos pamatai yra įgilinti tik 0,2 m. Namo pagal išilginę sieną atidalinimo riba sutampa su ieškovų ir atsakovės sklypų riba. Projekte nurodoma, kad siena privalo nesumažinti inventorizuoto ploto, todėl iš Projekto akivaizdu, kad atsakovei priskirtino namo pamatus ir išorinę sieną planuojama statyti ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Dėl šios priežasties būtų pažeidžiamos atsakovės teisės, nes dalis namo atsidurtų ieškovų sklype. Projekte nėra išspręstas atsakovės teisės naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu klausimas, todėl atsakovė neturės galimybių prieiti prie savo namo pamatų ir išorinės sienos, jų prižiūrėti, remontuoti ir panašiai. Todėl ir dėl šios aplinkybės, Namo atidalinimas pagal siūlomą Projektą yra negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad ieškovai siekia transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę pagal Projektą ir pakeisti gyvenamojo namo paskirtį, t. y. dvibutį gyvenamąjį namą atidalinti į du vienbučius gyvenamuosius namus. Atidalijimas šalių teisių bei teisėtų interesų nepažeis, nes bendraturčiams teks ir bus atidalinta tai, kuo jie dabar naudojasi. Ginčo dėl patalpų naudojimo nėra. Pabrėžė, kad šioje byloje ieškovai tik siekia suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, o klausimas, ar ieškovai griaus savo namo dalį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Griovimo darbai bus atliekami pagal visus teisės aktų reikalavimus, bus rengiami statybą leidžiantys dokumentai, rengiami projektai, todėl atsakovė savo teises galės ginti leidimo griauti išdavimo metu. Ieškovų atstovo teigimu, pateiktas Projektas atitinka keliamus reikalavimus ir yra pakankamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimui spręsti. Taip pat ieškovų atstovas nurodė, kad faktiškai bendraturčiai yra atsidaliję ir turtu naudojasi atskirai vienas nuo kito, t. y. bendrumo faktiškai nėra, jis išlikęs tik registracijoje nekilnojamojo turto registre. Šį bendrumą ieškovai ir siekia pabaigti. Ieškovų atstovo teigimu, atsakovė neįrodė, jog dėl tokio atidalijimo bus pažeista jos teisė ar padaryta turtui esminės žalos. Nepateikta duomenų, kurie patvirtintų teiginius dėl namo griūties tikimybės – ekspertų ar specialistų išvadų. Atsakovė remiasi deklaratyviais, nedetalizuotais teiginiais. Pagrindiniai atsakovės argumentai yra statybos proceso dalis, o tai – ateities klausimas ir ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tik teismui pripažinus ieškovų teisę atidalinti turtą ir įregistravus atskirus nekilnojamojo turto objektus bus sprendžiama dėl galimų griovimo / statybos darbų ir rengiami tam reikalingi teisės aktuose apibrėžti statybos dokumentai, o griovimas bus vykdomas prižiūrint specialistams, įstatymų nustatyta tvarka, gavus reikiamus leidimus ir t. t. Šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad byloje siekiama tik atidalijimo suformuluojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, teikiamas Projektas atitinka šį tikslą – tai tik priešprojektinis pasiūlymas. Teismas neprivalo tikrinti šio priešprojektinio pasiūlymo sprendinių. Statybos darbams bus rengiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai ir statybos įstatymo reikalavimus atitinkantis projektas. Tačiau ieškovams reikalingas teismo sprendimas šioje byloje dėl atidalijimo, kad jie galėtų rengti statybos darbams reikiamus dokumentus be atsakovės sutikimo. Be to, Namas stovi ant dviejų žemės sklypų, todėl bendrasavininkai pažeidžia vienas kito nuosavybę – negauna atlyginimo už naudojimąsi vienas kito žeme. Atidalijus šalims priklausantys namai liktų jiems priklausančiuose žemės sklypuose. Būtų išspręstas ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovų tikslas – jiems priklausančios Namo dalies griovimo darbai. Iš esmės ieškovai siekia suformuoti atskirą namą ir atlikti veiksmus savo nuožiūra, be atsakovės sutikimo. Tačiau atsakovė nesutinka su griovimo / statybos darbų atlikimu pagal ieškovų pateiktą Projektą. Ieškovai pripažino, kad šis dokumentas nėra statybos darbų projektas, tai tik priešprojektinis pasiūlymas, t. y. tik teorinis pasiūlymas, eskizas. Dėl to nėra aišku, kaip būtų techniškai atliekamas ieškovų siekiamas pastato atidalijimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal statinio būklės tyrimo akto 5.2 punktą pastato būklė yra avarinė, jis gali sugriūti. Atsakovė pagrįstai teigia, kad, nesant tinkamai parengto projekto su reikiamais techniniais sprendiniais, yra pagrindas manyti, jog pastato dalies atidalijimas ir griovimas padarytų esminės žalos turtui, jį sunaikintų. Taigi, atsakovė nesutinka su darbų pagal pateiktą Projektą atlikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pastebėtina, kad bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, tačiau bendraturčiai gali ginčyti kito bendraturčio siūlomą teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija ieškovų teisės reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su prašomu atidalijimo būdu.

7. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-803/2019). Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), statybos pradžia – 1940 m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 proc. (toliau – Namas). Šiame pastate yra patalpos: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis ieškovams (toliau – Butas Nr. 2); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei (toliau – Butas Nr. 1); 3) negyvenama patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pastogė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą pastogės patalpų atidalinimo schemą / planą V299-SP3-AK-1, nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka virš jai priklausančio Buto Nr. 1 esančios pastogės patalpos, pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-4, o ieškovams nuosavybės teise atitenka virš jiems nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 2 esanti pastogės patalpa, pažymėta indeksu 3-3.

9. Taigi, nagrinėjamu atveju susidariusi faktinė situacija, kai visos Name esančios patalpos bendraturčiams yra atidalintos ir patalpų, kurios priklausytų ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, pastate nebėra: ieškovams nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 2 ir virš jo esanti pastogės dalis, o atsakovei nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 1 ir virš jo esanti pastogės dalis. Ieškovai ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje jų atstovas patvirtino, kad Namas pagal jame esančių turtinių vienetų – butų ir pastogės patalpų – išsidėstymą jau dabar yra aiškiai atskirtas, ieškovams ir atsakovei priklausantys butai šiuo metu yra eksploatuojami autonomiškai, t. y. butuose yra įrengti atskiri inžinerinių sistemų įvadai, atskiri įėjimai iš lauko. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Namas yra dvibutis. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio 1 dalį, pabrėžia, kad atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos). Butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu visos ginčo Name esančios patalpos yra padalintos ir nuosavybės teise priklauso ieškovams arba atsakovei, t. y. nėra patalpų, kurios priklausytų ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso pagrindinės namo konstrukcijos. Dėl to kritiškai vertintini ieškovų teiginiai, kad nuosavybės bendrumo iš esmės nėra likę, o tereikia esamą atsiskyrimą ,,įforminti“ nekilnojamojo turto registre.

11. Iš procesinių dokumentų turinio ir šalių paaiškinimų matyti, kad keliamas klausimas dėl visiško bendrosios dalinės nuosavybės statuso pabaigos atidalijant likusias bendrąja daline nuosavybe esančias Namo konstrukcijas – ieškovai nurodo, kad siekia visiško jiems priklausančios Namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės padalinant esamą dviejų butų pastatą į du vienbučius gyvenamuosius namus. Ieškovų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Namo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), padalinant jį į du vienbučius gyvenamuosius namus, turėtų būti keičiama suformuojamų nekilnojamojo turto objektų paskirtis – į gyvenamąją (vieno buto pastatai). Paaiškindami tokį siekį, ieškovai nurodo, kad jų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengė ,,Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą“ (toliau – Projektas), kuriame numatytų sprendinių pagrindu ieškovai šioje byloje pirmiausia siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, padalijant Namą į du vienbučius gyvenamuosius namus, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, o antruoju etapu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, parengus teisės aktuose nustatytus privalomuosius statybos dokumentus / projektus, numatyta galimybė griauti ieškovams priklausantį atidalytą vienbutį gyvenamąjį namą, o likusiam atsakovei priklausančiam vienbučiam gyvenamajam namui statoma nauja siena, atitinkanti išorinės sienos parametrus, nustatytus statybos techniniuose reglamentuose. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir jų atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad šioje byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su atidalyto ieškovams priskirto namo griovimu, o Projekte pavaizduoti galimi preliminarūs antru etapu planuojami atlikti griovimo darbai yra informacinio pobūdžio ir pateikti tik kaip galimų sprendinių variantas, be to, siekdami atlikti antrame etape numatomus darbus ieškovai privalės parengti teisės aktuose numatytus projektus, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir kt. Ieškovų tvirtinimu – šios bylos klausimas ir nagrinėjimo ribos – tik pirmojo etapo klausimas, t. y. ,,teorinis“ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas ir pastato paskirties pakeitimas, dvibutį gyvenamąjį namą atidalijant į du vienbučius gyvenamuosius namus. Atsižvelgdami į tai, ieškovai formuluoja ieškinio reikalavimus: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) pagal ieškovų užsakymu MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą (toliau – Projektas), nustatant, kad atsakovei nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro atsakovei priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksai 3-1, 3-2, 3-4) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.); o ieškovams nuosavybės teise atitenka Projekte suprojektuotas vienbutis gyvenamasis namas, kurį sudaro ieškovams priklausantis Name esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 2), virš jo esančios neįrengtos pastogės patalpos (indeksas 3-3) ir susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.); 2) pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą.

12. Atsižvelgiant į nurodytą, apibrėžtinos ginčo ribos ir specifika: nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tai, kas lieka bendrąja daline nuosavybe po to, kai visos pastate esančios patalpos yra atidalintos, naudojamos autonomiškai, o bendroji dalinė nuosavybė likusi į pagrindines pastato konstrukcijas – pamatus, sienas, stogą ir pan. Be to, iš ieškovų nurodomų aplinkybių, dėstomų argumentų ir formuluojamų reikalavimų taip pat matyti, kad prašoma atidalinti pagal Projektą, kuriame keičiama tai, ką ieškovai įvardija pastato ,,paskirtimi“ – dvibutis Namas atidalijamas į du vienbučius namus, taip pat prašoma pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento Namo padalinimui į du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą. Akivaizdu, kad tokie reikalavimai peržengia įprastai tokio pobūdžio bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamus klausimus, o sisteminis pareikštų dviejų ieškinio reikalavimų aiškinimas leidžia manyti, jog reikalavimo esmė yra ieškovų siekis spręsti pastato rekonstrukcijos (jiems priklausančios pastato dalies nugriovimo ir perstatymo kitokios konfigūracijos ir lokacijos pastatais ieškovams priklausančiame žemės sklype) be atsakovės sutikimo klausimus, šio tikslo siekiant per reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (visiško, ieškovų teigimu, ,,teorinio“ atidalijimo būdu – atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimu, kas leistų ieškovams dėl jiems priskirto namo likimo spręsti be atsakovės valios ar sutikimo).

13. Pažymėtina, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Šios bylos kontekste tai reikšminga, nes, pirma, tai verčia kritiškai vertinti ieškovų teiginius ir pasirinkimą byloje siekti tik ,,teorinio“ Namo atidalijimo ir dėstyti argumentus, jog statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantys pastato rekonstrukcijos projektai bus rengiami vėliau, siekiant gauti statybos leidimus, o atsakovė galės tuo metu ginti savo teises. Tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą ieškovai įgytų teisę savarankiškai ir savo nuožiūra disponuoti atidalintu turtu. Antra, nurodyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto taikymas siejamas su daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimu, o ne su daikto paskirties ar tipo keitimu. Šiai bylai nagrinėti esminės reikšmės neturi tai, ar korektiškai ieškovai pastato ,,paskirties“ sąvoka įvardija jo buvimą ,,vienbučiu“ arba ,,dvibučiu“ pastatu, nors pažymėtina, kad pastato buvimas dvibučiu ar vienbučiu apibrėžiamas per tipo kategoriją – pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 5.1 punktą, pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius; o pagal 6 punktą – gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai, gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai. Šiai bylai svarbiau tai, kad pagal ieškovų prašomą atidalijimo būdą, dvibutis namas būtų atidalijamas į du vienbučius namus pakeičiant dvibučio namo butus skiriančios sienos technines savybes. Akivaizdu, kad nuo to suformuoti vienbučiai namai realiai liks ,,susiglaudę“ siena, todėl galima būtų kalbėti apie sublokuotų (blokuotų) vienbučių gyvenamųjų pastatų sąvoką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punkte apibrėžiama, kad sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai – gyvenamieji pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Iš Projekto galima būtų manyti, jog ieškovai techniškai taip įsivaizduotų Namo atidalijimą, tačiau pastebėtina, jog iš įtvirtintos sąvokos matyti, kad vien nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas (kaip ieškovai supranta ,,teorinį“ atidalijimą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus), nėra pakankamas pastato tipui pakeisti – būtini statybos rekonstrukcijos darbai. Taigi, pastato buvimas vienbučiu ar dvibučiu siejamas ne tiek su teisine jo registracija nekilnojamojo turto registre, bet, visų pirma, su tam tikrais techniniais parametrais ir pastato, kaip nekilnojamojo daikto, savybėmis. Ieškovai neįrodė, kad šioms savybėms pakeisti užtenka pakeisti ,,teorinę“ pastato registraciją nekilnojamojo turto registre iš dvibučio į du vienbučius pastatus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nurodomos aplinkybės, susijusios su antrajame etape atliktinais statybos / rekonstrukcijos / griovimo darbais, kurių metu reikėtų iš naujo suformuoti vieną esminių pastato konstrukcijų – naują išorinę pastato sieną, patvirtina, kad Namo atidalijimas lemtų poreikį keisti / formuoti naujas pastato esmines konstrukcijas, t. y. atlikti esminių Namo dalių rekonstrukcijos / statybos darbus. Manytina, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas tokiu atveju nėra pakankamas – teisiniai instrumentai nepakeičia pastato techninių savybių.

14. Ši aplinkybė vertintina kartu su formuluojamu antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu – pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą. Pastebėtina, jog du ieškinio reikalavimai tarpusavyje yra prieštaringi: jei būtų patenkintas pirmasis – Namas visiškai atidalintas, tai bendraturčių teisinis režimas pasibaigtų ir antrasis ieškinio reikalavimas nebebūtų aktualus ir nebegalėtų būti patenkintas (nes atsakovė nebebūtų bendraturtė). Tačiau jau pats antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo formulavimas aiškiai suponuoja ieškovų interesą spręsti Namo rekonstrukcijos klausimą. Dėl to akivaizdu, kad toks klausimas negali būti sprendžiamas vien ,,teoriniu“ lygmeniu nustatant formalų atidalijimą pagal brėžiniuose pavaizduotas ribas.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų pasirinkimas šioje byloje kelti vien ,,teorinio“ atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą neatitinka ir pirmiau aptartos formuojamos teismų praktikos. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; kt.). Atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Tokio pobūdžio išaiškinimai, nurodant, jog turi būti vertinama, ar pasirinktas atidalijimo būdas nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, bus techniškai priimtinas, fiziškai įmanomas įgyvendinti ir pan., suponuoja pareigą neapsiriboti teorinių brėžinių dokumentuose vertinimu.

16. Įvertinus šios bylos ypatumą, kylantį iš prašomos atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės pobūdžio – tai yra esminės pastato konstrukcijos, kurių atidalijimas reikalautų tam tikrų naujų pastato esminių elementų (išorinės sienos) sukūrimą ar esamų perdarymą (stogo konstrukcijos pokyčius, pamatų gilinimą ir pan.), taip pat atsižvelgiant į antrąjį ieškinio reikalavimą ir identifikavus ieškovų prašymą leisti atlikti veiksmus su bendrąja daline nuosavybe be bendraturčio sutikimo, pastebėtina tai, kad ieškovai siekia įgyvendinti savo teisę į statybą. Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais veiksmais, gauti jų sutikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Pažymėtina ir tai, kad kitas bendraturtis (šiuo atveju ieškovai) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovei svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai atliekant rekonstrukcijos darbus.

17. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs tokio tam tikra prasme mišraus pobūdžio klausimus, kai buvo reiškiami ieškovų prašymai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes ieškovai siekė įgyvendinti savo teisę į statybą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nutarčių priėmimo metu), t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).

18. Apibendrinant visą, kas pasakyta, darytina išvada, kad sprendžiant šį ginčą esminė užduotis – ieškovų pasirinkto atidalijimo būdo, kurį jie atskleidžia Projekte, vertinimas.

19. Šioje byloje ginčo ir šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas – gyvenamasis namas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų galima nustatyti, kad gyvenamasis namas yra medinis (sienos – rąstai), 1940–1960 m. statybos, 66 proc. fizinio nusidėvėjimo. Ieškovų pateiktame 2017 m. vasario 14 d. statinio būklės tyrimo akte Nr. 17-12T, įvertinus dalies ginčo Namo būklę, 5.1 išvadų punkte nurodyta, kad pastato būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų; tolimesnės pastato pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijų deformacijos gali lemti pastato griūtį; pagrindinės pastato konstrukcijos (sienos ir perdangos) pažeistos puvinio, todėl tolimesnė jų eksploatacija nesaugi – atskiros konstrukcijos praradusios savo laikomąją galią; užfiksuoti plyšiai pamatuose; esama pastato konstrukcijų būklė neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Akto 5.2 punkte konstatuota, kad pastato konstrukcijų būklė atitinka avarinės būklės požymius ir yra avarinė; dėl puvinio pažeistų pastato medinių konstrukcijų ir deformuotų pastato pamatų kapitalinis pastato remontas netikslingas. Akto 5.3 punkte nurodyta, kad pastato avarinės būklės atsiradimo priežastis – pastato konstrukcijų bendras susidėvėjimas ir dalinis suirimas; pastatas pastatytas 1940 metais ir faktiškai eksploatuojamas virš 77 metų, kas yra apie 1,3 karto ilgiau, nei nustatyta pastato gyvavimo trukmė. Atsakovė, grįsdama teiginius dėl avarinės Namo būklės, rėmėsi šiomis akto išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kad išvados parengtos statybos ekspertinių žinių turinčio asmens, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovų teiginius, jog byloje nėra duomenų apie prastą Namo būklę. Taip pat, šio akto išvados patvirtina ir tai, jog prasta Namo būklė kelia abejonių dėl galimybės saugiai atlikti rekonstrukcijos darbus atidalijant dvibutį pastatą į du vienbučius – įrengiant išorinės sienos parametrus atitinkančią naują sieną, suformuojant jai būtinus pamatus, keičiant stogo konstrukcijas ir pan. Iš akto 5.4 punkto matyti, kad vertinta galimybė demontuoti dalį Namo ir nurodyta, jog tai įmanoma, tačiau būtina atsižvelgti į liekančią pastato dalį (kuri pagal Projektą būtų formuojama kaip atsakovei priskiriamas vienbutis namas). Ieškovai, prašydami atidalinti Namą pateikė MB ,,Vilniaus architektai“ parengtą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą (kaip minėta, tekste – Projektas). Iš šio Projekto matyti, kad iš esmės jis yra sudarytas Namo kadastrinių matavimų bylų duomenų pagrindu aprašant esamą situaciją, grafiškai pavaizduojant suformuotus atskirus vienbučius namus. Taip pat aprašomas antrasis etapas – ieškovams priklausančio suformuoto vienbučio gyvenamojo namo griovimas ir naujos sienos statymas likusiame name. Taip pat pateikiama bendro Namo vaizdo, likusio nugriovus dalį pastato, vizualizacija. Pastebėtina, kad pateikti techniniai sprendiniai itin lakoniški – iš esmės yra perkeltas 2017 m. vasario 14 d. statinio būklės tyrimo akto išvadų 5.4 punkto tekstas, kuriame buvo pateiktos tam tikros rekomendacijos. Taip pat viename iš brėžinių yra pavaizduota naujos išorinės sienos vieta ir aprašytas jos sprendinys. Ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Projektas yra informacinio pobūdžio dokumentas, priešprojektiniai pasiūlymai, nes, kaip minėta, laikėsi pozicijos, jog šioje byloje, sprendžiant tik atidalijimo klausimą, tokio dokumento pakanka, o statybos darbams reikalingi dokumentai, projektai bus rengiami vėliau.

20. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas, be to, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Teismo vertinimu, pateiktas Projektas šių reikalavimų neatitinka ir negali būti laikomas tinkamu būsimos rekonstrukcijos planų atkleidimu. Iš pateikto Projekto matyti, kad tai tik pagrindinę idėją bendrais bruožais atspindintis dokumentas, tačiau jis vaizduoja Namo padalijimo pjūvius dokumentuose ir nepateikia informacijos apie esminius techninius sprendinius. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas, iš esmės nėra galimybės įvertinti tokio pasiūlymo realaus įgyvendinimo sąlygų ir potencialaus pavojaus. Kaip matyti, Projekte nėra privalomų normatyvinių statybos techninių reikalavimų: esamos būklės laikančiųjų medinių konstrukcijų įvertinimas ir paaiškinimas, kaip jos atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, formuluojamas statinio būklės tyrimo akto pagrindu, tačiau nėra pateikiama jokios informacijos apie rizikų įvertinimą ir su tuo susijusius konkrečius sprendinius. Manytina, kad turėjo būti atliktas realus techninių rekonstrukcijos galimybių vertinimas ne tik tuo aspektu (kaip atlikta statinio būklės akte) – ar įmanoma nugriauti dalį pastato, tačiau ir tuo aspektu – ar įmanoma saugi likusios pastato dalies eksploatacija ir kaip tai būtų įgyvendinama, atsižvelgiant į pastato avarinę būklę. Taip pat Projekte pateikti tik tam tikri naujos laikančiosios sienos sprendiniai, tačiau nepateiktos laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schemos; nepateikti stogo atskyrimo ir medinių sienų jungimo su nauja siena sprendiniai; nėra pateikta stogo konstrukcijos ir pamatų gilinimo, tvirtinimo sprendinių. Pažymėtina, kad pastato konstrukcijos funkcionuoja kaip vientisa erdvinė konstrukcija, todėl, nesant nurodytų kompleksinių sprendinių, kuriais bus formuojamos naujos ir perdaromos esamos pastato esminės konstrukcijos (stogas, pamatai), pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad egzistuoja reali galimybė, jog Namas ieškovų prašomo atidalijimo būdo neatlaikys ir nugrius. Ieškovai nesiėmė priemonių šiai gana akivaizdžiai tikimybei paneigti; neįrodinėjo, ar tokie avarinės būklės, 1940 m. statybos pastato pertvarkymo darbai iš viso įmanomi tuo aspektu, jog likusi dalis galėtų tinkamai funkcionuoti atskirai (minėta, statinio būklės tyrimo akte koncentruotasi į tai, ar įmanoma dalį pastato nugriauti). Iš pateikto Projekto nėra galimybės nustatyti ir įsitikinti, kad atsakovei atidalyta turto dalis, suformuota kaip atskiras vienbutis gyvenamasis namas, pastačius naują išorinės sienos techninius reikalavimus atitinkančią sieną bei rekonstravus kitas esmines pastato konstrukcines dalis (stogą, pamatus), atitiks esminius statinio reikalavimus, keliamus teisės aktuose (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Dėl to ieškovų pateiktas eskizinis atidalijimo Projektas pažeidžia kito bendraturčio – atsakovės – teises, nes iš pateikto Projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar įvertinta avarinė namo būklė ir ar išspręsti su tuo susiję mechaninio atsparumo bei pastovumo reikalavimų klausimai, bei kokie tų klausimų esminiai sprendiniai. Pripažintina, kad toks itin apibendrinto pobūdžio dokumentas iš esmės atitinka tik ieškovų interesus – iš bylos medžiagos matyti, jog jie nėra suinteresuoti saugia Namo eksploatacija po rekonstrukcijos, nes savąją dalį ketina griauti. Šiuo aspektu ir rengti dokumentai, todėl juose nėra gilintasi į atsakovei, suinteresuotai išlaikyti funkcionuojančia atidalijamą turto dalį, aktualius klausimus. Dėl to, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros ir bendraturčių lygiateisiškumo principus, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, jog pateiktas Projektas nėra pakankamas nustatyti, ar ieškovų reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, fiziškai įmanomas įgyvendinti be neproporcingos žalos visam pastatui.

21. Įvertinęs nurodytą, atsižvelgdamas į tai, jog nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovų prašomo atidalijimo būdo techninį priimtinumą, įmanomumą, ir esant pagrįstų abejonių dėl pernelyg didelės siūlomo atidalijimo būdo rizikos padaryti neproporcingą žalą atidalijamam turtui, teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Eigu, atidalinimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektą.

22. Kartu, atsižvelgiant į tai, jog pateiktas Projektas nėra išsamus, itin apibendrinančio pobūdžio, nesuteikiantis pagrindinės informacijos apie ketinamus įgyvendinti sprendinius, atmestinas ir antras patikslinto ieškinio reikalavimas. Minėta, jog pagal formuojamą teismų praktiką, bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Šiuo atveju, nesant pakankamai konkretizuotų tokių darbų ir pagrindinių projektinių sprendinių, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be bendraturtės atsakovės sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant gauti statybą leidžiantį(-čius) dokumentą(-us) Namo paskirties pakeitimui ir Namo padalinimui į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du vienbučius gyvenamuosius namus pagal Projektą pažeistų bendraturtės nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Taigi, teismas konstatuoja, kad siūlomas atidalijimo būdas susijęs su esminių pastato konstrukcijų pakeitimais, o pateiktas Projektas nėra pakankamas tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad prašomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, nepaneigs atsakovės teisių į nuosavybę. Pateikta teisinio reguliavimo ir teismų praktikos analizė leidžia konstatuoti, kad atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas negali būti sprendžiamas išimtinai teoriškai, remiantis formaliu dokumentų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

23. Šios išvados nepaneigia ieškovų pozicija, kad nurodyti klausimai, susiję su statybos darbais, jų saugumu, reikalingų dokumentų ir leidimų gavimu ir pan., bus sprendžiami ateityje, nes visi statybos darbai bus atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikalingus statybą leidžiančius dokumentus ir t. t. Nors ieškovai nurodė, kad atsakovė galės savo teises ginti tada, tačiau nepaaiškino, koks šių teiginių santykis su pirmuoju ieškinio reikalavimu – visiškai pasibaigus bendrosios nuosavybės režimui atsakovės valia dėl ieškovams priklausančio atskiro suformuoto nekilnojamojo turto objekto – vienbučio gyvenamojo namo – nebūtų aktuali. Be to, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje toks į ateitį nukreipiamas argumentavimas pripažįstamas netinkamu ir nepakankamu sprendžiant klausimą dėl atidalijimo būdo tinkamumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, vertino situaciją, kai apeliacinės instancijos teismas buvo tenkinęs reikalavimą dėl atidalijimo, argumentais, jog projektuotojui bei rangovui tenka atitinkama atsakomybė, jog ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, bei nurodydamas sąlygą, jog statybos projektavimo darbai bus atliekami pagal teisės aktų reikalavimus ir kontroliuojami statybą leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos. Tokioje situacijoje kasacinis teismas nurodė, jog ,,apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta teismui nepatikrinus ir nenustačius, ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, neišnagrinėjus šiuo aspektu atsakovų teiktų atsikirtimų, o šių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas vis dėlto laikė aktualiomis, nustatymo, atitinkamai ir įvertinimo, pareigą, kuri tenka bylą nagrinėjančiam teismui, perkėlus statybą leidžiančius dokumentus išduodančiai institucijai.“ Kasacinis teismas pabrėžė, kad tokioje byloje esminis klausimas – ,,ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti. Siekdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes, teismas turėjo skirti ekspertizę, tirti ir vertinti jos atlikimo metu gautus faktinius duomenis ir jais remdamasis spręsti šalių ginčą, o ne nusišalinti nuo šio aktualaus klausimo nagrinėjimo, jo nagrinėjimą nukeldamas į laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo.“ Taigi, ir šios bylos kontekste techniniai klausimai, susiję su fiziniu Namo padalijimu pagal Projektą, negali būti paliekami ateities procesams, o privalo būti įvertinti atidalijimo būdo proporcingumo ir įmanomumo aspektais. Šioje byloje tokio pobūdžio klausimai kelti atsakovės ir sukonkretinti teismo posėdžio metu, tačiau ieškovai pasirinko ir pabrėžtinai laikėsi pozicijos, jog ,,teoriniam“ Namo padalijimui tai nėra aktualu. Atsižvelgiant į šalių rungimosi principą ir dispozityvumo reikalavimus, ieškovams apsisprendus netikslinti techninių prašomo atidalijimo būdo detalių, o laikantis pozicijos dėl tokių duomenų nereikalingumo šios bylos kontekste, ieškovams tenka rizika dėl to, kad Projektas pripažintas nepakankamu atskleisti, kaip iš vieno dvibučio pastato bus techniškai įrengiami du atskiri vienbučiai pastatai. Pripažinus Projektą nepakankamu prašomam atidalijimo būdui pripažinti proporcingu bei nedarančiu pernelyg didelės žalos atidalijamam turtui, ieškinys atmestinas. Atidalijimo Projektas, kuriame atspindėta tik idėja, eskizas, tačiau neaptartos galimybės techniškai išsaugoti ir saugiai eksploatuoti liekančią atidalintą atsakovei Namo dalį, iš esmės atitinka tik ieškovų interesus ir neužtikrina sąžiningos bendraturčių teisių pusiausvyros.

24. Šios išvados nepaneigia ieškovų teiginiai, kad Namą būtina atidalinti jų prašomu būdu pagal Projektą dėl to, jog šiuo metu Namą skiria ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba ir galimi ginčai dėl žemės naudojimo. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba nustatyta taip, jog išilgai dalina Namą ir ieškovų naudojama Namo dalis, kurioje yra jiems priklausantis Butas Nr. 2, yra ieškovams priklausančiame žemės sklype, o atsakovės naudojama Namo dalis, kurioje yra jai priklausantis Butas Nr. 1, yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad iki šiol būtų kilę bendraturčių ginčų dėl žemės sklypų naudojimo. Kita vertus, atsižvelgiant į ieškovų siūlomą Projektą, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, jog, formuojant naują išorinę sieną, tačiau siekiant išlaikyti nepakitusį atsakovei tenkančių patalpų plotą, ši siena turėtų būti platinama ieškovų žemės sklypo sąskaita. Taip pat dėl to galėtų kilti klausimas dėl atsakovės galimybės naudotis ieškovų žemės sklypu pastatui prižiūrėti. Taigi, hipotetinio ginčo galimybės yra bet kuriuo iš nurodytų atvejų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas jai iš ieškovų nepriteisiamas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,04 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovų R. N. ir J. N. patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė