- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-530-560/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 20.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. įmonės ieškinį atsakovui S. Š. dėl pripažinimo ieškovui teisės be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovo valdomos 40/100 dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui ir leidimą rekonstruoti statinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs teismo prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovo valdomos 40/100 dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui ir leidimą rekonstruoti statinį (b.1.175-176, t.5).
Ieškinyje nurodė, kad turi teisę į išplėstinę pastato rekonstrukciją, jam priklausanti namo dalis yra avarinės būklės ir ją būtina rekonstruoti. Šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Tyrimai ir projektai“ 2005-06-14 statinio ekspertize, kuria nustatyta, kad gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 40/100 dalies, valdomos ieškovo, būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 straipsnis) ir tolesnis šios namo dalies eksploatavimas be rekonstrukcijos gali sukelti tokias pasekmes: didesnę nei leistina viso pastato deformaciją, žalą kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai, netgi atskirų statinio elementų griūtį; statinio konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų pastato dalies gyventojų sveikatai, dėl blogos hidroizoliacijos, susidėvėjusio stogo ir nesandarių langų į pastato vidų patenka drėgmė, kuri ardo vidaus apdailą bei sudaro pagrindą pelėsio atsiradimui, kas yra pavojinga gyventojų sveikatai; dėl blogos statinio būklės galimi nelaimingi atsitikimai, jame gyvenančių asmenų fizinės traumos; neekonomišką pastato dalies eksploatavimą, nepagrįstai dideles pastato dalies eksploatavimo išlaidas. Teigė, jog atsakovas, nors ir nurodo kad neprieštarauja ieškovo namo dalies rekonstrukcijai, bet iš esmės sutinka tik su tuo, kad ieškovas atliktų tik savo namo dalies paprastąjį remontą, bet nedarytų kitų, leistinų ir naudingų ieškovui rekonstrukcijos numatomų pakeitimų, kaip savo statinio dalies užstatomo ploto padidinimo iki 10 proc. savo statinio dalies aukštingumo padidinimo, leidžiančio įrengti pastate gyvenamąsias patalpas ir pan.. Pažymėjo, jog atsakovas ne tik vengia bendradarbiauti atliekant viso normaliai susidėvėjusio statinio rekonstrukcijos parengiamuosius darbus, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindamas laiką ir trukdydamas jam operatyviai atlikti jo namo dalies rekonstrukciją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog atsakovas sutinka ir neginčija ieškovo teisės atlikti jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją, tačiau mano, kad ieškovo planuojama rekonstrukcija pagal kartu su 2008-01-15 patikslintu ieškiniu pateiktus projektinius pasiūlymus (statinio architektūrinės dalies projektą) pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, atsakovas nesutinka su nurodytos ieškovo teisės įgyvendinimo būdu. Atsakovo teises pažeidžia ieškovo ketinimas vykdant rekonstrukciją nugriauti jam priklausančio namo dalį ir statyti naują mūrinį namą, kuris bus sublokuotas su atsakovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Pažymi, kad ieškovui ir atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1940 metų statybos, medinis, jo konstrukcijos yra susidėvėjusios. UAB „Statybos ekspertų biuras“ 2005-07-11 atliko statinio ekspertizę ir nurodė, kad dalies (40/100) medinio esamo gyvenamojo namo nugriovimas pažeistų likusios statinio dalies, priklausančios atsakovui, mechaninį patvarumą ir pastovumą, neatmestina ir šios namo dalies griūtis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu ieškovo A. V. patikslintą ieškinį dalyje pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo valdomos 40/100 dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui, atmetė; ieškovo patikslintą ieškinį dalyje pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad ieškovas A. V. ir atsakovas S. Š. yra gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, ieškovui priklauso 40/100, o atsakovui 60/100 namo dalys. Byloje esantys ieškovo ir atsakovo pareiškimai, atsakymai į juos, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro liudijimai, priešprojektiniai pasiūlymai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl ieškovo norimo gauti atsakovo sutikimo projektavimo techninių sąlygų rekonstrukcijai atlikti gavimo, tačiau šalys šiuo klausimu nesusitarė. Apie ketinamus atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbus, ieškovas pateikė dvibučio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektinius sprendinius (bendroji dalis, architektūrinė dalis, architektas P. B.); konstrukcinius brėžinius (konstruktorius V. Š.); J. Ž. IĮ Inžinerinių -geologinių tyrinėjimų įmonės atliktus inžinerinius - geologinius tyrinėjimus; V. Š. parengtus projektinius pasiūlymus. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi paskirta teismo ginčo statinio (gyvenamojo namo) techninės būklės ir projektinių pasiūlymų įvertinimo ekspertizė ir ją pavesta atlikti ekspertui L. U., 2010-02-02 nutartimi paskirta pakartotinė teismo ginčo statinio (gyvenamojo namo) techninės būklės ir projektinių pasiūlymų įvertinimo ekspertizė ir ją pavesta atlikti ekspertui V. B. E..
Teismas, vadovaudamasis eksperto L. U. išvadomis, konstatavo, kad ieškovo parengti priešprojektiniai pasiūlymai, iš esmės praktiškai atitinka jiems keliamus Statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų (STR) reikalavimus. Juose yra rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, jie parengti asmens, turinčio tam reikiamą architekto kvalifikaciją. Nurodė, kad ieškovo ketinami atlikti statybos darbai nėra naujo statinio statyba, o namo dalies rekonstravimas, tai patvirtino eksperto L. U. išvados bei nepaneigė eksperto V. B. E. išvados (CPK 177, 180, 212, 216, 218 str.).
Teismas laikė, kad tiek eksperto L. U., tiek eksperto V. B. E. išvados, patvirtina, kad ieškovo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai nėra pakankami daryti išvadą, kad planuojami atlikti ieškovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbai, nepažeis atsakovo (žmogaus su negalia) - kitos namo dalies bendrasavininkio bei jo šeimos narių interesų. Dėl ieškovo ketinamų atlikti statybos darbų yra galima atsakovui priklausančios namo dalies atskirų konstrukcijų griūtis, nugriovus ieškovui priklausančią namo dalį, atsakovui priklausančios namo dalies siena (jungianti ieškovo ir atsakovo namo dalis), lieka neapsaugota, niekaip neparemta, gali įlūžti atsakovo namo dalies stogas, nesant vieningo namo architektūrinio ir konstrukcinio projekto, yra ribojama atsakovo teisė ateityje atlikti atsakovui priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Be to, dėl ketinamų atlikti darbų, gali būti pažeista atsakovo namo dalies dūmtraukio sistema, jos funkcionavimas, galima atsakovui priklausančio rūsio deformacija, o dėl užsitęsiančių stogo darbų, atsakovui priklausanti namo dalis liks atvira, o tai gali sudaryti sąlygas galimiems įsilaužimams. Ekspertai nurodė, kad saugiausias variantas butų žemės sklype statyti atskirą namą. Ekspertai taip pat patvirtino, kad atliekamų ieškovo ketinamų atlikti statybos darbų metu, dėl galimos viso bei namo dalies griūties, atsakovo šeima turėtų išsikelti. Ieškovas, atsakovui atkakliai siūlant savo galimus ginčo klausimo byloje sprendimo būdus, atlikus byloje dvi ieškovo pateiktų priešprojektinių pasiūlymų ekspertizes, išklausius ekspertų nuomonių, nepateikė jokių pasiūlymų, sprendinių, pagrindžiančių klausimų, susijusių su atsakovo šeimos galimu išsikėlimu rekonstrukcijos laikotarpiui, atsakovui priklausančios namo sienos sutvirtinimu, stogo, dūmtraukių būklės. Atsakovui priklausanti namo dalis yra vienintelis jo ir jo šeimos gyvenamasis būstas, kurioje atsakovo šeima gyvena ilgą laiką, atsakovas yra su negalia, gulintis ligonis, negalintis savarankiškai judėti.
Teismas pripažino, kad atsakovo nesutikimas su ieškovo ketinama atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija yra pagrįstas bei protingai motyvuotas. Dėl nurodytos priežasties teismas ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo valdomos 40/100 dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui laikė neįrodytu ir todėl netenkintinu (CPK 178 str., CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą, ieškovas ieškiniu, prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 jo valdomos dalies pilną rekonstrukciją, apimančią pamatų, nešančių sienų, stogo ir kitų namo dalių atnaujinimą, gaunant iš Vilniaus rajono savivaldybės projektavimo techninių sąlygų sąvadą bei leidimą rekonstruoti statinį. Tada, nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovas 2006-11-23 raštišku pareiškimu (t. 3, b.1. 2) atsisakė nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-12-07 sprendimu ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį, priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė CPK 293 str. 4 p. pagrindu. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 str.). Todėl ieškovo patikslintas ieškinys dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mano valdomos 40/100 namo dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinkle ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui ir leidimą rekonstruoti statinį, ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos bei apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad siūloma namo dalies rekonstrukcija yra būtina, galima ir progresyvi, nes jos metu būtų ne tik pakeistos susidėvėjusios statinio dalys, esančios apelianto valdomoje dalyje, bet ir būtų sutvirtintos ir atsakovo valdomų namo dalių bendros konstrukcijos, pradedant bendra siena (įskaitant ir po ja esančius pamatus) ir baigiant stogo konstrukcija. Be to, apelianto valdoma namo dalis yra avarinės būklės ir ją būtina rekonstruoti. Tai patvirtina UAB „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės išvados bei teismo paskirto eksperto L. U. ekspertizės išvados. Eksperto L. U. atsakymai į klausimus dėl esamo statinio būklės ir galimybės toliau jį eksploatuoti parodo, kad apelianto numatomi rekonstrukcijos darbai yra vienintelė alternatyva statinio griūčiai, o atsakovo keliami reikalavimai ir teiginiai yra nepagrįsti arba tik hipotetiniai. Statybos įstatymo nuostatomis, privalomam projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikti mano projektiniai pasiūlymai yra didesnės apimties ir išsamesni, nei reikalauja įstatymas, ir atitinka STR reikalavimus šiame projekto rengimo etape, ką ir pažymi ekspertas atsakymuose į 1-ą ir 2-ą klausimus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pastato ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmė yra labai svarbus faktorius, sprendžiant statinio rekonstravimo pagrįstumo ir, atitinkamai, atsakovo atsikirtimų prieš rekonstrukciją pagrįstumą. CK 6.266 str. norma, įpareigojanti apsaugoti trečiuosius asmenis nuo statinio sugriuvimo, netiesiogiai nukreipia bendrasavininkius atlikti ir statytojų pareigą siekti, kad ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statini veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotekų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). Apeliaciniame skunde teigiama, kad rekonstruotinas statinys šiuo metu neatitinka beveik visų aukščiau nurodytų statinio esminių reikalavimų ir turi būti atnaujintas arba atliekant kapitalinį remontą, ar rekonstruojant. Nors atsakovas pareiškia, kad neprieštarauja rekonstrukcijai, o tik prieštarauja jos atlikimo būdui, tačiau savo esme jo prieštaravimai užkerta galimybę nuardyti susidėvėjusius apelianto valdomos dalies namo pamatus, sienas, perdangos dalį, stogo konstrukciją, verandos dalį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad vienintelė realiai galima neigiama rekonstrukcijos pasekmė atsakovui yra galimas kamino traukos sumažėjimas dėl apelianto valdomos namo dalies aukštingumo padidinimo. Tačiau atsakovo statinio dalis, įskaitant kaminą taip pat yra susidėvėjusi ir jai reikalingas kapitalinis remontas, įskaitant ir kamino kapitalinį remontą, tai rekonstrukcijos draudimas, vien dėl galimo kamino traukos sumažėjimo, kai tai sudaro nežymią išlaidų dalį ir su kaupu mano yra kompensuojamos man atliekant bendrų statinio konstrukcijų stiprinimo darbus, laikytina neproporcingu ribojimu. Teigiama, kad rekonstrukcija pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, sudarytų galimybę dabar esamą vienbutį gyvenamąjį namą paversti dvibučiu gyvenamuoju namu ir abiem bendrasavininkiams įregistruoti savo valdomas gyvenamojo namo dalis kaip atskirus butus. Tai progresyvus siekis, nes, išskyrus bendrą sieną, nebeliktų bendros nuosavybės objektų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kita galima atsakovui neigiama pasekmė, kurią nustatė pirmos instancijos teismo paskirtas ekspertas – galima pastato griūtis nėra būtina pasekmė, o priklauso nuo to, kaip rekonstrukcija būtų atlikta. Ekspertas L. U., iškvietus jį liudyti teisme, patvirtino, kad nerekonstruojamas ar kapitaliai neremontuojamas statinys ir taip sugrius, nes jis jau yra atgyvenęs. Be to, duodamas paaiškinimus teisme, šis ekspertas akcentavo, kad griūties galima išvengti atlikus konstrukcijų tyrimą bei tinkamai parengus statybos technologijos projektą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad iš priešprojektinių pasiūlymų negalima spręsti, kaip bus atskirta namo palėpė ar kaip įrengtas ar sustiprintas rūsys, kaip bus prisijungta prie vandentiekio tinkle ir ar tam nereikės prisijungti prie atsakovo įrengto vandentiekio. Apeliantas nurodo, kad dar 2005 metais UAB „Vilniaus vandenys“ jam išdavė vandentiekio projektavimo sąlygas, yra parengtas vandentiekio projektas, kurio savivaldybė nepatvirtino tik dėl to, kad nebuvo atsakovo sutikimo ir buvo iškelta ši byla. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad vandentiekis į ieškovo namo dalį bus atvestas per jo sklypą ir kad prie šio vandentiekio numatyta galimybė prisijunti ir atsakovui. Teigiama, kad teismas nepagrįstai apelianto priešprojektiniuose pasiūlymuose įžvelgia atsakovo teisių pažeidimus, įpareigodamas įrodyti, kad statinio priešprojektiniai pasiūlymai nepažeis atsakovo teisių. Atsakovo teisių pažeidimas šiuo atveju protingai gali būti siejamas tik su tokia statinio rekonstrukcija, kai ji atliekama tokiu būdu, kai jos įtakoje pakis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygos kitaip, nei numato techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir naudojimo sąlygas.
Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad eksperto V. B. E. 2011-02-28 statybos techninės ekspertizės yra akivaizdžiai neobjektyvi, daugelis pateiktų išvadų akivaizdžiai prieštarauja ankstesnių ekspertizių išvadoms. Teigiama, kad ekspertui B. E. pateikiant klausimus, teismas nurodė atlikti visus reikiamus tyrimus, bandymus, skaičiavimus ir stebėjimus. Vizuali statinio apžiūra nenurodoma ir negali būti prilyginama aukščiau išvardytiems nurodymams, todėl apžiūros pagrindu eksperto V. E. surašyti atsakymai negali būti laikomi visaverčiais ir argumentuotai patvirtinti matematiniais dydžiais ir skaičiavimais.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje buvo pareiškęs priešieškinį. Priešieškinis buvo tikslintas net 6 kartus. Visais atvejais patikslintais priešieškiniais buvo keliamos buvo vis naujos aplinkybės, kuriomis buvo siekiama apriboti rekonstrukcijos mastą. Dėl to esmingai išaugo bylinėjimosi išlaidos, nes apeliantas kiekvienu atveju turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į priešieškinį. Galiausiai atsakovas atsisakė priešieškinio. Atsakovui atsisakius priešieškinio, jis turi pareigą apeliantui atlyginti dėl to patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viso bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 10 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 3 000 Lt teismo ekspertizės išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikti projektiniai pasiūlymai (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektai) leidžia teigti, kad ieškovo planuojami statybos darbai yra naujo statinio statyba, bet ne statinio rekonstrukcija. Pagal pateiktus projektinius pasiūlymus atsakovui S. Š. priklausančio gyvenamojo namo dalis ir ieškovo A. V. nauja pastatyta gyvenamojo namo dalis būtų/taptų sublokuotas dviejų butų gyvenamasis namas, sublokuotas ant gretimų sklypų. Kartu su statinio architektūrinės dalies projektu atsakovas pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad pastato dalys bus atskirtos ugniasiene. Ugniasienė yra statybinė konstrukcija, kuri naudojama statant du atskirus sublokuotus namus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija 2009-09-30 atsakyme „Dėl statinio statybos rūšies nustatymo“ nurodė, kad A. V. planuojami statybos darbai priskirtini naujo statinio statybai.
Atsiliepime nurodoma, jog ieškovo keliamas reikalavimas dėl ieškovo teisės pripažinimo gauti be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei gauti Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektui nėra konkretus, t.y. nėra aišku, prie kokių tiksliai inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ieškovas siekia prisijungimo. Be to, iš ieškinio reikalavimų neaišku ir tai, kokios apimties/turinio specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui siekia gauti ieškovas be atsakovo sutikimo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (LAT 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002, 2009 m. kovo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo planuojami atlikti statybos darbai akivaizdžiai pažeis bendraturčio - atsakovo S. Š. teises ir teisėtus interesus: 1) Atsakovui priklausančios 60/100 gyvenamojo namo dalies (ar atskirų konstrukcijų: stogo, sienos ir kt.) griūtis; 2) Bendros namo sienos, bendro stogo konstrukcijų pažeidimai; 3) nenustatyta gyvenamojo namo palėpės naudojimosi tvarka, t.y. nėra aišku, kokiu plotu ir kokia dalimi (kurioje vietoje) palėpės šiuo metu naudojasi ieškovas bei atsakovas ir kokia palėpės dalimi bendraturčiai naudosis po apelianto atliktų statybos darbų; 3) būtų sukelta S. Š. priklausančios verandos, pažymėtos indeksu 2-5, griūtis; 4) atsakovo priklausančio 6 kv. m. ploto rūsio deformacija; 5) skirtingų gyvenamojo namo aukščių vietose galimos koncentruotos sniego apkrovos, t.y. sniego maišų susidarymo tikimybė, kurios gali sudaryti sąlygas nerekonstruojamos namo dalies griūčiai; 6) bus sutrikdytos atsakovo priklausančios nerekonstruojamos namo dalies dūmtraukių traukos sąlygos; 7) bus pažeistas bendras gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vientisumas ir abiejų statinių fasadų tradicinis architektūrinis vaizdas (per 70 susiklosčiusi gyvenamojo namo aplinka) (LR Statybos įst. 2 str. 1 d.); 8) nesant vieningo gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) projekto bus apribotos atsakovo S. Š. teisės ateityje atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ar kitokio pobūdžio statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo A. V. teisės atlikti ieškovui priklausančios gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40/100 dalies rekonstrukciją, pagal į bylą pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Atsakovas S. Š., kaip gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone bendraturtis, kuriam priklauso 60/100 gyvenamojo namo dalis, nesutinka, kad ieškovas atliktų ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją tokiu būdu, kaip numatyta ieškovo į bylą pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose.
Byloje esantys ieškovo ir atsakovo pareiškimai, atsakymai į juos, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro liudijimai, priešprojektiniai pasiūlymai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl ieškovo norimo gauti atsakovo sutikimo projektavimo techninių sąlygų rekonstrukcijai atlikti gavimo, tačiau šalys šiuo klausimu nesusitarė (t. 1, b.1.29-30, 31-37, 41, 49-51, 57-64).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (LR CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2008).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas neginčija ieškovo teisės į jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos atlikimą, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo minėtos teisės įgyvendinimo būdu, kuris, atsakovo manymu, pažeis atsakovo, kaip namo bendrasavininkio teises. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliantas įrodinėja savo teisę atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo 40/100 dalies rekonstrukciją. Ši apelianto teisė nėra kvestionuojama ir dėl jos nagrinėjamoje byloje nėra ginčo. Esminė nagrinėjamoje byloje ginčo dalyką sudaranti aplinkybė yra, ar atsakovas pagrįstai atsisakė duoti leidimą (sutikimą) rekonstruoti ieškovui priklausančią pastato dalį, ar ieškovo pasirinktas savo teisės (į gyvenamojo namo rekonstrukciją) įgyvendinimo būdas nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, 2012-01-30 sprendimu konstatavo, kad ieškovo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai nėra pakankami daryti išvadą, kad planuojami atlikti ieškovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbai, nepažeis atsakovo (žmogaus su negalia) – kitos namo dalies bendrasavininkio bei jo šeimos narių interesų. Teismas, vadovaudamasis ekspertų L. U. ir V. B. E. ekspertizės aktų išvadomis, nustatė, kad dėl ieškovo ketinamų atlikti statybos darbų yra galima atsakovui priklausančios namo dalies atskirų konstrukcijų griūtis, nugriovus ieškovui priklausančią namo dalį, atsakovui priklausančios namo dalies siena (jungianti ieškovo ir atsakovo namo dalis), lieka neapsaugota, niekaip neparemta, gali įlūžti atsakovo namo dalies stogas, nesant vieningo namo architektūrinio ir konstrukcinio projekto, yra ribojama atsakovo teisė ateityje atlikti atsakovui priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Be to, dėl ketinamų atlikti darbų, gali būti pažeista atsakovo namo dalies dūmtraukio sistema, jos funkcionavimas, galima atsakovui priklausančio rūsio deformacija, o dėl užsitęsiančių stogo darbų, atsakovui priklausanti namo dalis liks atvira, o tai gali sudaryti sąlygas galimiems įsilaužimams. Ekspertai nurodė, kad saugiausias variantas butų žemės sklype statyti atskirą namą. Ekspertai taip pat patvirtino, kad atliekamų ieškovo ketinamų atlikti statybos darbų metu, dėl galimos viso bei namo dalies griūties, atsakovo šeima turėtų išsikelti.
Apeliantas, nesutikdamas su šiais pirmos instancijos teismo motyvais, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui galintys kilti pavojai yra menami, nerealūs, nekyla iš parengtų priešprojektinių pasiūlymų. Šiuos argumentus apeliantas įrodinėja UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo 2005-06-14 aktu Nr. 5/65 ir eksperto L. U. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės aktu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuose aktuose pateiktos išvados dėl apeliantui priklausančios namo dalies avaringumo požymių ir esminių reikalavimų neatitikimo yra identiškos ir patvirtina ne tik poreikį rekonstruoti statinį bet ir didžiosios rekonstrukcijos darbų dalies būtinybe. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išvadas dėl tam tikros aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas į bylą yra pateikęs UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo 2005-06-14 aktą Nr. 5/65 (t. 1, b.l. 52-56), atsakovas yra pateikęs UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio techninės ekspertizės 2005-07-11 aktą Nr. 152T/05 „Dėl medinio vieno aukšto dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pusės namo nugriovimo ir naujo pastato statybos techninės ekspertizės“ (t. 1, b.l. 66-69), pirmos instancijos teismo 2008-06-16 nutarties pagrindu ekspertas L. U. atliko ginčo statinio (gyvenamojo namo), (duomenys neskelbtini), techninės būklės ir projektinių pasiūlymų įvertinimo ekspertizę (priedas prie bylos iš viso 242 lapai), pirmos instancijos teismo 2010-02-02 nutarties pagrindu, ekspertas V. B. E. 2011-02-28 atliko pakartotinę ginčo statinio techninės būklės ir projektinių pasiūlymų įvertinimo ekspertizę (t. 5, b.l. 144-169).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eksperto V. B. E. 2011-02-28 statybos techninės ekspertizės aktas neturėtų būti vertinamas, kadangi, apelianto nuomone, šis ekspertas buvo šališkas, be to, ekspertizės akto išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad ekspertas V. B. E., atlikdamas ekspertizę, buvo šališkas ar buvo suinteresuotas nagrinėjama byla. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apelianto motyvai dėl eksperto V. B. E. šališkumo didžiąja dalimi yra grindžiami ekspertizės akto išvadų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju eksperto B. E. ekspertizės aktas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, yra vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, laikantis įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str. 1 d., 218 str. 1 d.). Taigi, įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai nėra pakankami daryti išvadą, kad planuojami atlikti ieškovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbai, nepažeis atsakovo – kitos namo dalies bendrasavininkio bei jo šeimos narių interesų. Ekspertas L. U. pasisakydamas pirmuoju ieškovo klausimu, ar galima ieškovo pastato dalies rekonstrukcija pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, ekspertizės akte nurodė, kad būtina įvertinti žmonių sužalojimo riziką ir maksimaliai atkreipti dėmesį į priemones, kurios apsaugotų nerekonstruojamas konstrukcijas. Šioms priemonėms įgyvendinti (užtikrinti) būtina parengti atskirą (specialią) techninio projekto dalį, priklausomai nuo pastato techninės būklės, technologijos projektą ir esamo pastato tyrimus. Net užtikrinus anksčiau minėtas sąlygas, yra tikimybė, kad statybų metu bus pažeisti statybos ir higienos normų reikalavimai, todėl ekspertas pateikė išvadą, kad statybos darbų metu nepageidaujamas žmonių (ypač ligotų) buvimas rekonstruojamame pastate. Atsakydamas į atsakovo antrąjį klausimą ekspertas L. U. nurodė, kad tik atlikus visus paminėtus darbus (atlikus reikiamus tyrimus bei parengus reikiamus projektus) bus galima daryti galutinę išvadą, ar įmanoma atlikti namo dalies rekonstrukciją pagal A. V. pateiktus projektinius pasiūlymus. Ši eksperto L. U. išvada neprieštarauja eksperto V. B. E. ekspertizės akte pateiktai išvadai, kad ardymo ir rekonstravimo darbų įvertinimui reikia atlikti detalesnį esamų statybinių konstrukcijų būklės tyrimą.
Apeliantas taip pat nepaneigė pirmos instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog dėl ieškovo ketinamų atlikti statybos darbų yra galima atsakovui priklausančios namo dalies atskirų konstrukcijų griūtis, nugriovus ieškovui priklausančią namo dalį, atsakovui priklausančios namo dalies siena (jungianti ieškovo ir atsakovo namo dalis) lieka neapsaugota, niekaip neparemta, gali įlūžti atsakovo namo dalies stogas. Pastato ar atskirų jo dalių griūtis dėl ieškovo projektiniuose pasiūlymuose nurodytų namo rekonstrukcijos darbų (šių darbų atlikimo pobūdis), neabejotinai pažeidžia kito bendraturčio – S. Š. – teises ir teisėtus interesus (CK 4.75 str.). Ieškovas, nagrinėjant šią civilinę bylą, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų paminėtas ekspertų L. U. ir V. B. E. išvadas dėl gyvenamojo namo ar atskirų jo konstrukcijų griūties (CPK 178 str.).
Apeliantas teigia, kad galima pastato griūtis nėra būtina pasekmė, o priklauso nuo to kaip rekonstrukcija būtų atlikta. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertai L. U. ir V. B. E. pateikė išvadas įvertinę tuos dokumentus, kuriuos pats ieškovas yra pateikęs į bylą, t.y. priešprojektinius pasiūlymus, pagal kuriuos yra numatyta atlikti apelianto pastato dalies rekonstrukcija, ir pateiktos aiškios bei kategoriškos išvados apie galimą atsakovo pastato dalies arba atskirų jo konstrukcijų griūtį. Ekspertas L. U., atsakydamas į pirmąjį atsakovo klausimą nurodė, kad net parengus visus minėtus projektinius dokumentus, įvertinant esamą pastato būklę, teigti, kad statybos darbai neturės neigiamo poveikio kitai (nerekonstruojamai) statinio daliai, negalima. Atsakydamas į ketvirtąjį atsakovo S. Š. klausimą pažymėjo, kad yra labai sunku apibrėžti, kokius konkrečius neigiamus padarinius atsakovo namo daliai gali sukelti A. V. priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbai. Atsakydamas į nurodytą klausimą ekspertas pripažino, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal A. V. projektą turės neigiamą įtaką S. Š. gyvenamojo namo daliai, kadangi gali griūti atskiros gyvenamojo namo konstrukcijos. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. U. taip pat nepaneigė to fakto, kad galima atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies griūtis. Ekspertas V. B. E. 2011-02-28 ekspertizės akte padarė išvadą, kad dėl A. V. planuojamų rekonstrukcijos darbų yra galima gyvenamojoje namo (ar atskirų jo konstrukcijų: stogo, sienos, verandos) griūtis. Analogiška išvada yra padaryta ir 2005-07-11 UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio techninės ekspertizės akte, kurioje daroma išvada, jog dalies 40/100 medinio namo nugriovimas pažeistų statinio dalies, priklausančios S. Š. mechaninį patvarumą ir pastovumą, neatmestina ir šios dalies griūtis, kadangi neeksploatuojamos pastogės konstrukcijos yra bendros, o kitų paliekamos statinio dalies konstrukcijų gyvavimo trukmė yra pasibaigusi (t. 1, b. l. 66).
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantui atliekant rekonstrukcijos darbus viena iš atsakovui galimai kilsiančių neigiamų pasekmių yra galimas atsakovo kamino traukos sumažėjimas dėl apelianto valdomos namo dalies aukštingumo padidinimo, tačiau nurodo, kad atsakovas kaminą gali paaukštinti 1 metru, kas sudarytų nežymias išlaidas, bei laiko, kad rekonstrukcijos ribojimas vien dėl kamino traukos sumažėjimo laikytinas neproporcingu ribojimu. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ekspertas L. U. pateikė išvadą, jog dėl ieškovo rekonstruojamos pastato dalies aukštingumo, atsakovo dūmtraukių sistemos funkcionavimas gali būti pažeistas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog yra techninės galimybės paaukštinti atsakovui priklausančios namo dalies kaminą, taip pat nėra pateikta įrodymų, kokios būtų šių darbų atlikimo sąnaudos (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali išsamiai įvertinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad galimas atsakovo kamino traukos sumažėjimas dėl apelianto valdomos namo dalies aukštingumo padidinimo nebuvo vienintelis ieškovo ieškinio atmetimo pagrindas, todėl yra netikslinga šią vieną aplinkybę vertinti kaip proporcingą ar neproporcingą ribojimą visų apelianto numatomų atlikti darbų kontekste.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo rūsio sustiprinimo darbai turėtų būti nesunkiai įvykdomi tais pačiais metodais kaip ir bendros sienos sustiprinimas, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertas L. U., atsakydamas į dešimtąjį atsakovo klausimą dėl galimybės netrukdomai naudotis ir eksploatuoti jam priklausantį 6 kv. m. rūsį, pažymėjo, kad S. Š. priklausančio 6 kv. m. ploto rūsio dalies sustiprinimo darbai projekte nenumatyti, todėl vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą be papildomų tyrimų labai sudėtinga. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 26 d., būtini esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie numatomos vykdyti rekonstrukcijos poveikį atsakovo rūsiui bei nenumatyta galimybė išvengti neigiamų pasekmių. Aukščiau nurodytų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas V. B. E. 2011-02-28 ekspertizės akte atsakydamas į klausimą dėl ieškovo projektinių pasiūlymų įgyvendinimo pasekmių atsakovui priklausančiai pastato daliai pažymėjo, kad statybos metu būtų atidengta galinė, neapšiltintoji siena iki tol, kol būtų įrengti poliniai pamatai jos sutvirtinimo karkasui įrengti, po to sienai įrengti bei ją papildomai apšiltinti; būtų atvertas pastogės skliautas, kuris esamu momentu nėra pertvertas, tektų išardyti bent dalį stogo, ir atviru galu likęs stogas galėtų būti vėjo nukeltas; atidengus namo galą statybos laikotarpyje būtų sudarytos sąlygos įsilaužimams į S. Š. priklausančią namo dalį; bet kokia intervencija į esamos verandos, žymimos indeksu 2-5 konstrukcijas neabejotinai gali sukelti jos griūtį. Šios eksperto ekspertizės akto išvados neprieštarauja eksperto L. U. ekspertizės aktui, todėl laikytinos papildomai patvirtinančiomis apelianto numatomų atlikti rekonstrukcijos darbų poveikį atsakovo pastato daliai.
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš patikslintame ieškinyje suformuluoto reikalavimo nėra aišku prie kokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ieškovas siekia prisijungti. Nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ dar 2005 metais apeliantui išdavė vandentiekio projektavimo sąlygas, kurios yra pateiktos į bylą, bet ir parengtas vandentiekio projektas, kurio savivaldybė nepatvirtino tik todėl, kad nebuvo atsakovo sutikimo ir buvo iškelta ši byla. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2011-04-05 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo patikslino 2008-01-15 patikslinto ieškinio reikalavimus (t. b. l.1-10, t. 5, b. l. 175-176) bei prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 valdomos dalies rekonstrukciją pagal pridedamus priešprojektinius pasiūlymus (statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą), gaunant be atsakovo sutikimo prisijungimo sąlygas prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bei Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui ir leidimą rekonstruoti statinį. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nėra nurodyta jokių motyvų, prie kokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ieškovas siekia prisijungti. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo reikalavimą suformuluoti taip, kad, visų pirma, jis būtų aiškus pastato bendraturčiui (atsakovui) S. Š. dėl ieškovo numatomų atliktų darbų apimties ir pobūdžio. Antra, šis reikalavimas turi būti aiškus teismui, kuris vertina, ar pagrįstai bendraturtis (atsakovas) nedavė sutikimo ieškovui vykdyti numatytą rekonstrukciją. Nurodytų motyvų pagrindu laikytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nėra pakankamai aiškus ir konkretizuotas.
Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, nepaneigdama ieškovo teisės į jam priklausančios pastato dalies rekonstrukciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas neproporcingai pažeistų atsakovo S. Š. teises ir teisėtus interesus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantui priklausančios pastato dalies rekonstrukcija gali labai pabloginti atsakovui priklausančios pastato 60/100 dalies būklę, t.y. sąlygoti šios pastato dalies ar atskirų pastato dalių konstrukcijų griūtį bei kitas aukščiau įvardintas neigiamas pasekmes. Vertinant ginčo situaciją pastato bendraturčių interesų derinimo prasme, būtina pažymėti, kad ieškovas negali savo teisės (atlikti jam priklausančios pastato dalies rekonstrukciją) įgyventi tokiu būdu, kad iš esmės būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nesutikimas su ieškovo ketinama atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija yra pagrįstas ir protingai motyvuotas. Ieškovo į bylą pateiktų projektinių pasiūlymų įgyvendinimas gali padaryti esminę žalą atsakovo turtui (atsakovui priklausančiai pastato 60/100 daliai) bei paties atsakovo sveikatai (dėl pastato ar atskirų jo dalių griūties, statybos ir higienos normų nesilaikymo). Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai reikšminga aplinkybe, kad atsakovui priklausanti namo dalis yra vienintelis jo šeimos gyvenamasis būstas, kurioje atsakovo šeima gyvena ilgą laiką, atsakovas yra su negalia, gulintis ligonis, negalintis savarankiškai judėti. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie galimą atsakovo išsikėlimą iš šeimos gyvenamojo būsto ieškovui priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos vykdymo laikotarpiu.
Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo patikslintas ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl to nepasisako.
Apeliantas A. V. taip pat ginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovui S. Š. atsisakius nuo priešieškinio. Pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, kad atsakovas gynėsi nuo jam pareikštų ieškinio reikalavimų teikdamas teismui priešieškinį dėl įpareigojimų ieškovui, gaunant projektavimo sąlygų sąvadą. Nepagrįstus reikalavimus, akivaizdžiai pažeidžiančius atsakovo interesus, pareiškė ieškovas, į kuriuos atsakovas privalėjo atsikirsti. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutartyje pažymėta, kad po byloje atliktų L. U. ir V. B. E. ekspertizių atsakovui tapo aišku, jog ieškovo pasirinktas rekonstrukcijos būdas atsakovui yra nepriimtinas, nes gresia atsakovui priklausančio namo dalies (ar atskirų namo konstrukcijų) griūtis. Priešieškinio atsisakymą lėmė objektyvios teismo ekspertų pateiktos išvados dėl ieškovo A. V. pasirinkto namo dalies rekonstrukcijos būdo. Atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl jo procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 str. 4 d.). Teismui iš esmės galutiniu teismo sprendimu išnagrinėjus bylą ir ieškovo reikalavimus atmetus, priešieškinio atsisakymas nesudaro jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovo A. V. naudai bet kokias patirtas išlaidas iš atsakovo S. Š., todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas ir bylą išsprendė teisingai. Naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V. atsakovo S. Š. naudai 2 613,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.