Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2159-580/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-21
Bylos Nr.: e2S-2159-580/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22277-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: D. S., R. Š., L. Š.
Ieškovas: V. M.

Kategorijos

3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-2159-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22277-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.8.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. Š., L. Š., R. Š., D. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės be bendraturčių sutikimo atlikti būtinus veiksmus ir pagal atsakovės D. S. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. prašo:

1.1. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį rūsyje pažymėtą indeksu R1-1, dalis pirmame aukšte pažymėtas indeksais: 1-19, 1-18, 1-15, 1-20, 1-21, dalis pastogėje (mansardoje) pažymėtais indeksais 1-25, 1-27, 1-30, 1-31 ir paskirti šias patalpas ieškovui V. M. pagal architekto P. B. parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą bei pagal 2008-02-08 UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą;

Šalies argumentai

1.2. pripažinti ieškovui teisę be bendraturčių L. Š., R. Š., R. Š. ir D. S. sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovui priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti iš atsakovų R. Š., L. Š., R. Š., D. S. visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė D. S. priešieškiniu prašo pripažinti D. S. teisę be bendraturčių atsakovų V. M., L. Š. ir R. Š. sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie D. S. naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektą, atlikti kitus teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalijant D. S. priklausančias nuosavybės teise patalpas 1-32 iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3. Ieškovas V. M., atsakovai R. Š., L. Š., R. Š. teismui pateikė jų 2023-07-04 sudarytą taikos sutartį. Šalys prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė D. S. neprivalo būti įtraukta į taikos sutartį, nes jos dalis atidalinta dar 2006 m., o ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo jai nereiškiamas. D. S. yra atsakovė dėl kito reikalavimo. Patvirtinus taikos sutartį, ginčas liktų tik dėl atsakovės D. S. nesutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus teisės aktais nustatytus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovui priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovė D. S. prašė 2023-07-04 sudarytos taikos sutarties netvirtinti, kol bus pateikta teismui tvirtinti kita visų šalių pasirašyta taikos sutartis arba kol bus pateikti duomenys, kad V. M. buvo pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį, bet pastarasis atsisakė. Nurodė, kad apie taikos sutarties rengimą ieškovas ir kiti atsakovai D. S. nepranešė. Taikos sutarties turinys ydingas teisine prasme dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų. Ieškinyje D. S. yra įvardinta kaip atsakovė, o privalomojo bendrininkavimo atveju taikos sutarties tvirtinimui reikalingas visų bendrasavininkių, tarp jų ir atsakovės D. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. 2023-07-04 sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad:

5.1. taikos sutartį sudarė ieškovas su trimis atsakovais. Į taikos sutartį neįtraukta atsakovė D. S., kuri yra prašomo atidalinti namo bendraturtė. D. S. realioji dalis nustatyta ir atidalinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią gyvenamojo namo 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė, plane pažymėta 1-16 (9,99 kv. m), ir kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-17 (17 kv. m), atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka B. V. (jos patalpas nupirko atsakovė D. S.) asmeninėn nuosavybėn. Kitos gyvenamojo namo dalys, t. y. plytų kaminas, pažymėtas indeksu 1-17 ir 1-14, katilinė, pagal inventorinę bylą pažymėta indeksu R-1 (5,65 kv. m), geriamojo vandens betoninių žiedų šulinys, plane pažymėtas indeksu „k“ ir vartai iš metalinio kampuočio, plane pažymėti indeksu t2, yra pagrindiniai daikto priklausiniai ir priklauso kiekvienam medinio namo bendrasavininkiui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl toliau lieka bendro naudojimo;

5.2. teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad anksčiau nurodytame sprendime minimos patalpos 1-16 ir 1-17, atidalintos atsakovei D. S., atitinka UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytą patalpą, pažymėta indeksu 1-32, kurios plotas iš esmės sutampa (26,68 kv. m). Nežymų ploto pasikeitimą sąlygojo tikslesni kadastriniai matavimai. D. S. realioji nuosavybės dalis nustatyta ir atidalinta, dėl jų taikos sutartimi nesitariama, o likusi bendro naudojimo patalpa R-1 (5,65 kv. m) taikos sutartimi nedalinama ir lieka bendro naudojimo. Nedalinami ir kaminas, šulinys bei vartai, kurie priskirti bendram naudojimui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį, kuria teismas patvirtino ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. 2023-07-04 sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad:

6.1. ieškovas ieškinyje remiasi architekto P. B. parengta vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schema bei 2008-02-08 UAB „Granvalda“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kuria patvirtinti kadastriniai matavimai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Taikos sutarties pasirašymo metu pirmo aukšto patalpos neatitiko UAB „Granvalda“ kadastrinių matavimų, nes pirmame aukšte nėra patalpos 1-15 (3,40 kv. m); nėra pertvarkos, skiriančios patalpas 1-15 ir 1-18; neatitinka patalpos 1-18 (14,51 kv. m) plotas, taikos sutartimi fiksuotas didesnis plotas; nėra lauko durų į patalpą 1-15; nėra lauko durų į patalpą 1-32 (26,68 kv. m). UAB „Geodezijos centras“ parengtame 2023-06-30 gyvenamojo namo 1A1/m naudojimosi tvarkos ir dalių apskaičiavimai prieštarauja apskaičiavimams, pateiktiems 2008-02-08 UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje;

6.2. teismui patvirtinus taikos sutartį, bet neištyrus aplinkybių, tuo veiksmu buvo išspręstas ir atsakovės priešieškiniu keliamas ginčas. Įsiteisėję taikos sutarties punktai turi prejudicinę reikšmę likusios bylos dalies sprendimui. Taikos sutartimi išspręsta daugiau reikalavimų, nei keliama ieškiniu, buvo viršyti ieškinio reikalavimai. Ieškinyje nėra reikalavimo atidalinti atsakovams Š. priklausančias patalpas, atsakovai Š. su tokiu reikalavimu į teismą nesikreipė ir žyminio mokesčio nemokėjo. Taikos sutartimi negali būti sprendžiami klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą;

6.3. šalys viena kitai suteikia teises pagal slapta nuo D. S. 2022-02-15 atliktus UAB „Inreal Geo“ kadastrinius matavimus. Taikos sutartimi ieškovui priskirti betoniniai laiptai ir terasa, pažymėti indeksu T1, tačiau ieškinyje nėra reikalavimo dėl terasos betoninių laiptų padalinimo. Be to, UAB „Granvalda“ matavimuose terasa žymima indeksu 3a1/ž;

6.4. patvirtinęs susitarimą dėl rūsio patalpos R1-1 (10,17 kv. m) priskyrimo ieškovui, teismas nepasisakė, kodėl atmeta atsakovės argumentus dėl ieškinio reikalavimo atidalinti rūsį atmetimo iki ieškovas nepašalins galimo gaisro ir gamtinių dujų sprogimo grėsmės, nes rūsys iš tikrųjų yra gamtinėmis dujomis kūrenama katilinė ir iki šiol neturi atskirų durų ir reikiamos ventiliacijos. Atsakovė ginčija katilinės teisėtumą, kadangi katilinė įrengta savavališkai, be projekto ir tinkama naudotis pripažinta slaptai bei D. S. sutikimo galimai suklastotu 2017-04-07 patalpų pripažinimo tinkamomis naudotis aktu, kuris iš esmės pataisytas neaiškiomis aplinkybėmis. Šiuo metu yra du akto variantai;

6.5. taikos sutarties pateikimas atsakovei buvo staigmena, su ja taikos sutartis nederinta. L. Š. parašas taikos sutartyje ir atstovavimo sutartyje yra visiškai skirtingas. Bendrasavininkės D. S. turto dalis 14 / 100 susitarime nurodyta, eliminuojant atsakovę. Taikos sutartimi atsisakoma reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu, paliekant reikalavimus D. S. atžvilgiu, t. y. reikalaujant D. S. butą traktuoti bendrai su kitų atsakovų, kaip Butą Nr. 2 pagal architekto P. B. schemą. Taikos sutartyje atsakovas Š. priskiriamas butas apibūdintas kaip butas Nr. 2;

6.6. tvirtinant susitarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nebuvo nustatyta nuo kokios dalies bylinėjimosi išlaidų šalys atsisakė, šios sumos nustatymą paliekant ieškovo valiai;

6.7. bendrasavininkiai yra privalomojo bendrininkavimo subjektai, kadangi atsakovus sieja itin glaudūs ryšiai, bendra teisė ir pareiga, visi turto bendrasavininkiai yra įtraukiami dalyvauti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Įsigaliojus taikos sutarčiai būtų pablogintos D. S. gyvenimo sąlygos bei jos galimybės gintis nuo ieškinio reikalavimų;

6.8. apeliantė nurodo ieškovo atliktos 2007 m. rekonstrukcijos trūkumus, dėl kurių siūlo tartis: pašalinti gaisro ir sprogimo grėsmę patalpoje R1-1; susitarti dėl 4,98 kv. m ploto žemės sklypo, ant kurio pastatyta patalpa 1-15 ir dalis terasos, kurią ieškovas prašo atidalinti jam; įrengti vandens latakus; nugriauti tvorą ir jos betoninį pamatą, įrengtus prie atsakovės sklypo ribos; pašalinti stalą ir kėdes nuo atsakovės buto lango. Atsakovė teikia siūlymus dėl taikaus ginčo sprendimo, bet negauna atsakymo. Architektas K. K. parengė trijų butų atidalinimo schemą. 2023-04-06 atsakovė D. S. gavo atsakovų Š. pranešimą, kad jie formuoja atskirą nekilnojamojo turto objektą.

7. Ieškovas V. M. prašo atmesti D. S. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

7.1. atsakovė nenurodė argumentų, kad taikos sutartis pažeidžia jos teises, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas įvertino, jog taikos sutartis nepažeidžia atsakovės teisių ir jų nekeičia, todėl taikos sutartis gali būti tvirtinama ir nedalyvaujant atsakovei. Taikos sutartyje ieškovas ir atsakovai susitarė dėl visų tarp ieškovo ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. nagrinėjamų reikalavimų. Ginčo dalykas yra nuosavybės atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl taikos sutartimi ginčo dalyko ribos neperžengtos;

7.2. taikos sutartis nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių. Ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. susitarė dėl visų patalpų, kurias ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir paskirti jas ieškovui. Ieškovas ieškinyje vadovavosi architekto P. B. parengta vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schema bei įregistruota 2008-02-08 UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. UAB „Inreal Geo“ matininkė S. D. 2022-02-15 parengė nekilnojamojo daikto – patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuri atitinka faktinę gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), situaciją ir yra tikslesnė nei 2008-02-08 UAB „Granvalda“ kadastrinių matavimų byla. Atsakovė sutinka, kad 2008-02-08 UAB „Granvalda“ kadastrinių matavimų byla neatitinka faktinio patalpų stovio ir tai nurodo savo atskirajame skunde;

7.3. byloje kilo klausimas dėl bendrasavininkiams priklausančių gyvenamojo namo 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), idealiųjų dalių, kadangi ieškovui atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, idealiosios dalys nebuvo perskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ir atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. 2023-04-25 sudarė paslaugų sutartį su UAB „Geodezijos centras“ dėl gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projekto parengimo. UAB „Geodezijos centras“ 2023-06-30 parengė Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį paskaičiuota, jog ieškovui priklauso 50 / 100 namo dalys (103,43 kv. m), o atsakovams R. Š., L. Š. ir R. Š. priklauso 36 / 100 namo dalys (72,85 kv. m). Ieškovas ir atsakovai taikos sutartyje vadovaujasi 2022-02-15 UAB „Inreal Geo“ parengta kadastrinių matavimų byla ir 2023-06-30 Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektu;

7.4. atsakovės realioji nuosavybės dalis buvo nustatyta ir atidalinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006;

7.5. teiginiais, kad ieškovo dujinis katilas kelia gaisro ar gamtinių dujų sprogimo grėsmę, atsakovė klaidina teismą. Jokio gamtinėmis dujomis apkūrenamo katilo ieškovo patalpoje, pažymėtoje indeksu R1-1, nėra. Gyvenamojo namo pirmo aukšto plane, suderintame su AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialu, matyti, kad ieškovo dujinis katilas stovi virtuvėje. Ieškovas 2023-08-01 gavo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pranešimą apie 2023-08-03 planuojamą atlikti pastato dujų sistemos techninį patikrinimą. Atlikus dujų sistemos techninį patikrinimą, ieškovas iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2023-08-03 gavo gamtinių dujų sistemos sandarumo bandymo aktą, kuriame nurodyta, kad bandymo rezultatas yra teigiamas, gamtinių dujų sistemos yra sandarios;

7.6. atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. ir apeliantės nesiejo bendrininkų santykiai, kadangi atsakovės realioji nuosavybės dalis buvo nustatyta teismo 2006-03-09 sprendimu. Taikos sutartis nėra nedalomai susijusi su atsakovės teisėmis ar pareigomis, todėl nurodytas CPK straipsnis ir jo ribojimai nagrinėjamu atveju netaikomi.

Atsiliepimas

8. Atsakovai R. Š., L. Š. ir R. Š. prašo atmesti D. S. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

8.1. taikos sutarties turiniui nėra atskirai keliami reikalavimai dėl teisminio ginčo. Bet kuri teismui teikiama tvirtinti taikos sutartis yra ginčo šalių sutarties laisvės ir dispozityvumo principo įgyvendinimo rezultatas, o ginčo šalys yra laisvos užbaigti kilusį ginčą tokiu būdu, kuris jų vertinimu labiausiai atitinka kiekvienos šalies interesus;

8.2. apeliantė nepagrindė, kad taikos sutartimi sutarta dėl ginčo išsprendimo tvarkos, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taikos sutartimi buvo sutarta tik dėl ieškovo ieškinio atsisakymo ir bylos šalių V. M. ir atsakovų Š. tarpusavio santykių. Taikos sutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl D. S. teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria patvirtinta byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pateikta taikos sutartis, jos nepasirašius vienam iš atsakovų.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. M., kartu su atsakovais D. S., R. Š., L. Š. ir R. Š. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/6 dalys gyvenamojo namo, D. S. R. Š.. L. Š. ir R. Š. – po 1/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. siekia suformuoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą ir atsidalinti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Architektas P. B. 2022-06-16 parengė vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą aprašą. Nekilnojamojo turto registre registruoti UAB „Granvalda“ atlikti kadastriniai matavimai pagal 2008-02-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

13. Ieškovas ir atsakovai taikos sutartyje vadovaujasi 2022-02-15 UAB „Inreal Geo“ parengta kadastrinių matavimų byla ir UAB „Geodezijos centras“ 2023-06-30 Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektu; UAB „Inreal Geo“ parengta kadastrinių matavimų byla teismui pateikta 2022-11-16.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 patvirtina šalių taikos sutartis, pagal kurią gyvenamojo namo 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė, plane pažymėta 1-16 (9,99 kv. m) ir kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-17 (17 kv. m), atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka B. V. asmeninėn nuosavybėn. Kitos gyvenamojo namo dalys, t. y. plytų kaminas, pažymėtas indeksu 1-17 ir 1-14, katilinė, pažymėta indeksu R-1 (5,65 kv. m), geriamojo vandens betoninių žiedų šulinys, plane pažymėtas indeksu „k“ ir vartai iš metalinio kampuočio, plane pažymėti indeksu t2, yra pagrindiniai daikto priklausiniai ir lieka bendro naudojimo. B. V. patalpas nupirko atsakovė D. S..

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Ieškovas prašo priimti ir prijungti prie civilinės bylos kartu su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus – Gyvenamojo namo pirmo aukšto planą, suderintą su AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialu; 2023-08-01 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pranešimą apie 2023-08-03 planuojamą atlikti pastato dujų sistemos techninį patikrinimą; 2023-08-03 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ gamtinių dujų sistemos sandarumo bandymo aktą; ieškovo dujinio katilo fotonuotraukas. Pažymi, kad papildomų rašytinių įrodymų (t. y. įrodymų susijusių su Ieškovo dujiniu katinu) pateikimo būtinybė iškilo atsakovei pateikus atskirąjį skundą. Ieškovas taip pat pažymi, kad papildomi rašytiniai įrodymai dėl ieškovo dujinio katilo paneigia atsakovės klaidingai nurodytas aplinkybes atskirajame skunde. Atsakovė D. S. su 2023-08-31 prašymu pateikė 2023-08-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nurodo, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo teismui priėmus skundžiamą nutartį.

16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas įrodymus prijungti, kadangi ginčas dėl dujinio katilo įrengimo yra kilęs vėliau, ieškovo ir atsakovės įrodymai yra pateikti dėl faktų, kurių vertinimas reguliuojamas viešosios teisės normų.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo pagrįstumo

18. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.

19. Taikos sutartis sudaryta tarp nekilnojamojo turto bendraturčių, į sutarties sudarymą, neįtraukiant apeliantės, kuri taip pat yra padalinto turto bendrasavininkė. Taikos sutartimi sutarta dėl pagal 2023-06-30 Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą sutarties šalims priklausančių turto dalių: ieškovui V. M. priklauso 50 / 100 namo dalys (103,43 kv. m); atsakovams priklauso 36 / 100 namo dalys (72,85 kv. m); bendras namo plotas 204,84 kv. m (be R-3, R-4 ir R-5 neįregistruotų Namo rūsio patalpų). Ieškovas atsisako reikalavimų atsakovų Š. atžvilgiu ir šalys konkrečiomis patalpomis pasidalina rūsio, pirmos aukšto ir pastogės patalpas, nurodo, kad vieni kitų atžvilgiu neprieštarauja, kad kita šalis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins ir įregistruos nuosavybės teises į pasidalintas patalpas. Taip pat sutarta, jog kiekvienas turi teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktais nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

20. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

21. Apeliantė nurodo, jog teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, kadangi taikos sutartimi sutartas nekilnojamojo daikto pasidalinimas neatitinka Nekilnojamojo registro duomenų, kurie yra nenuginčyti ir laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šis pagrindas svarstytinas, kaip taikos sutarties atitikimas imperatyvioms teisės normoms. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruoti UAB „Granvalda“ atlikti kadastriniai matavimai pagal 2008-02-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (duomenys galioja nuo 2008-03-26). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, gyvenamasis namas yra registruotas kaip vieno buto pastatas: bendras plotas: 198,92 kv. m; naudingas plotas: 176,82 kv. m; gyvenamasis plotas: 123,56 kv. m; rūsių (pusrūsių) plotas: 22,10 kv. m. Taikos sutartimi patalpos dalinamos pagal 2022-02-15 UAB „Inreal GEO“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuri nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, ir 2023-06-30 Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo eilę nesutapimų tarp Nekilnojamojo turto registre registruotos UAB „Granvalda“ 2008-02-08 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir faktinio stovio.

22. Aptarti duomenys rodo, jog taikos sutartimi yra susitarta dėl nekilnojamojo daikto padalinimo pagal Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Vien padalintas gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 204,84 kv. m, o registruotas – 198,92 kv. m. Be to, sulyginus su UAB „Granvalda“ kadastro duomenimis matyti, jog šiuo metu yra išardyta pertvara tarp patalpų 1-15 ir 1-18, apjungiant patalpas į vieną ir padidinant patalpos 1-18 plotą.

23. Nekilnojamasis turtas yra registruojamas daiktas. Nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra registruotinas juridinis faktas (CK 4.254 straipsnio 1, 2 punktai). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, jog nekilnojamasis daiktas turi būti apibrėžiamas pagal įregistruotus kadastro duomenis.

24. Pateiktu ieškiniu ieškovas siekia suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą daugiabučiame name. Tuo tikslu ieškovas parengė architekto P. B. schemą, kurią Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ kartu su reglamento nurodytais reikalaujamais dokumentais, tarp jų rašytiniais statinio savininkų sutikimais siekia pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatytos paskirties pažymai gauti. Reglamento 122 punktas nurodo, kad gavęs reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą, jei būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus ir suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

25. Teismo vertinimu, rengiant pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punktą reikiamą schemą, šioje schemoje nėra būtina remtis įregistruotais nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais. Kaip matyti iš reglamento 119 punkto, prie prašymo yra pridedama iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla. Reglamento 118 punktas nustato veiksmus, kuriuos atlikus, taikoma ieškovo siekiama procedūra, o reglamento 122 punktas nustato, jog pertvarkyti daikto kadastriniai matavimai atliekami po pažymos gavimo. Veiksmai, kurie įforminami aptarta procedūra, iš esmės yra nukreipti tam, kad būtų nekilnojamasis daiktas būtų pakeistas, tai reiškia, jog būtų pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

26. Iš patvirtintos taikos sutarties matyti, jog buvo susitarta ne dėl ieškovo teisių gynimo, ieškovui pasinaudojant Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nustatyta procedūra, kaip kad yra reikalaujama pareikštu ieškiniu, o tarp ieškovo ir atsakovų Š. susitarta dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pasidalinimo. Taikos sutartimi patvirtintas ne bendraturčių sutikimas pagal architekto P. B. schemą, pagal kurią suformuluoti ieškinio reikalavimai, tačiau taikos susitarimas sudarytas pagal 2023-06-30 UAB „Geodezijos centras“ Gyvenamojo namo 1A1/m naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą. Vertintina, kad 2023-06-30 projektas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkto reikalavimų pagal šiame punkte nurodytą schemos sudėtį.

27. Reglamento 114 punkte detaliai nurodyta schemos sudėtis: schemos antraštinis lapas schemos dokumentų žiniaraštis; aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28], projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos); statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija; naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai. Tuo tarpu 2023-06-30 UAB „Geodezijos centras“ Gyvenamojo namo 1A1/m naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą sudaro tik plotų pasidalinimo lentelė ir planai.

28. Šiuo atveju, net jei ir laikyti 2023-06-30 projektą dokumentu, kuris atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkte nustatytą schemą, sudaroma padėtis, kad atsakovų Š. sutikimai pagal 2023-06-30 projektą ir atsakovės D. S. ieškiniu prašomas sutikimas pagal kitą – architekto P. B. schemą, negali būti panaudoti ieškovo nuosavybės įteisinimui pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 122 punktą, kadangi sutikimai būtų duoti dėl skirtingų schemų.

29. Atsakovė D. S. nurodo, jog teismo patvirtinta taikos sutartimi yra susitarta dėl didesnės ginčo apimties, nei yra bylos dalykas, bei pažymi, kad taikos sutartimi gali būti išsprendžiami tik tie reikalavimai, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai Š. jokių reikalavimų teisme nereiškė, tačiau taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies atidalinimo.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012 išaiškinta, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis). Tai reiškia, kad ir taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi; tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami. Taigi, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, kuria buvo išspręsti ir atsakovų Š. teisių ir pareigų klausimai, jiems priskiriant nurodytas gyvenamojo namo dalis, peržengė byloje pareikštų reikalavimų apimtį.

31. Daroma išvada, kad ginčijama taikos sutartis sudaryta ir teismo patvirtinta pažeidžiant reikalavimą, kad taikos sutartimi gali būti išsprendžiami tik byloje nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai, be to, taikos sutartimi patvirtinus nekilnojamojo turto padalinimą pagal kitą, nei prašoma ieškiniu, planą, yra paneigiamas ieškinio reikalavimų tikslingumas, kadangi atsakovams Š. sutikimus davus pagal kitą padalinimo planą, ieškovas negalės tinkamai įvykdyti reglamento 118 punkte aprašytos pareigos pateikti reikiamus dokumentus gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Dėl šių priežasčių ginčijama nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, naikintina ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas taikos sutartį patvirtino nepagrįstai, kitų atskirojo skundo argumentų analizė teisinio rezultato nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų argumentų nepasisako, siekdamas neišreikšti išankstinės nuomonės dėl bylos esmės.

33. Taip pat apeliantė prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Sprendžiama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovo V. M. ir atsakovų R. Š., L. Š. ir R. Š. 2023-07-04 sudarytą taikos sutartį.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė