Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vadovaujantis Statybos įstatymą detalizuojančiu Statybos techniniu reglamento 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas" 49 punktu, aš, kaip statinio bendrasavininkis, užsakydamas statinio projektą projektuotojui turiu pateikti privalomuosius projekto rengimo dokumentus, kurių vienas yra notariškai patvirtintas atsakovo sutikimas statinio projektavimo sąlygoms gauti. Atsakovas tokį sutikimą duoti atsisako. Iš pradžių dėl tokio sutikimo gavimo kreipiausi į atsakovą žodžiu, vėliau raštu, pasiūlymus įteikdamas per notarą. Atsakovas duoti sutikimą atsisako įvairiais pretekstais.

Savo atsisakymą atsakovas grindė jo paties užsakytos ir 2005-07-11 UAB „Statybos ekspertų biuras" atliktos statinio techninės ekspertizės išvadomis. Atsakovo užsakyti ekspertai, pateikdami išvadas nenurodė, kokia buvo ekspertizės užduotis bei į kokius klausimus ji turėjo atsakyti, tačiau, atlikę tik atsakovo pastato dalies apžiūrą pateikė tokias išvadas dėl viso statinio: 1) ginčo statinio, pastatyto iš rąstų gyvavimo trukmė, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo trukmė" priedo eil. Nr. 2.4, normaliai jį naudojant, atitinka esminius statinio reikalavimus 65 metus; 2) kad ieškovo pastato dalies nugriovimas ir naujo statinio pastatymas sukeltų neigiamas pasekmes likusios dalies konstrukcijoms, gyvenančių.žmonių saugumui; 3) kad ieškovo siūlomi priešprojektiniai pasiūlymai yra ne pasiūlymai dėl pastato dalies rekonstrukcijos, o priešprojektiniai pasiūlymai dėl namo dalies nugriovimo ir kito, naujo statinio pastatymo; 4) kad atsakovui taip pat būtina kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir jo valdomo namo dalies rekonstrukcijai.

Remdamasis tomis išvadomis, atsakovas nurodė, kad tolesnis mano namo dalies rekonstrukcijos svarstymas galimas tik tada, kai bus išspręsti tokie klausimai, kaip vidinės namo sienos, besiribojančios su ieškovo valdoma namo dalimi sutvirtinimo, kaip išvengimo „sniego maišų susikaupimo" dėl naujo ir esamo statinio stogų skirtingų aukščių vietoje, verandos perstatymo, dūmtraukių traukos ir kiti klausimai. Nurodytina, kad visi tie klausimai, vadovaujantis jau anksčiau nurodytu Statybos techniniu reglamentu 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas", išsprendžiami būtent projekte. Projektas jau parengtas ir jame numatyti kiti atsakovo keliamų problemų sprendimo būdai, neprieštaraujantys teisinėms ir techninėms statybos normoms. Ieškovo statomos statinio dalies 1 aukšto plotas padidėja nepilnais 3 kv.m, t.y. nuo 50,84 kv.m iki 53,65 kv. m. Tai yra, pristatoma dalis (priestatas) yra ne didesnis nei 10 proc. statinio visų aukštų ploto. Antstatas įrengiamas virš esamos namo dalies ir jo įrengimas neprieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 daliai. Kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, ribojamas tik priestato, kuris pristatomas, plotas. 6,4 kv. m yra tik plotas, kuriame turėtų būti projektuojamas priestatas. Realiai priestato plotas, kadangi jis bus tik vieno aukšto ir bus tik ieškovo verandos dalies tęsinys iki lauko sienos kampo, atmetus sienos storį (apie 1,4 m) tebus tik apie 5,04 kv.m, kas nesudaro ir 10 proc. visų mano patalpų ploto, kuris yra 56,82 kv.m. Atsakovas prie ieškovo valdomos namo dalies ploto nepridėjo 6 kv.m rūsio patalpų, kurios inventorinėje byloje nurodytos 2 m x 3 m. Tokiu būdu visas ieškovo namo dalies naudingas plotas yra ne 50,82 kv.m, o 6 kv.m didesnis. Tuo tarpu, mansardos įrengimas - tai antstato įrengimas ir dėl to padidėjęs plotas neskaičiuotinas į nurodytus 10 proc. Be to, planuojama įrengti ir šiek tiek didesnį, nei šiuo metu jau nuo seno yra įrengtas, rūsys. Visos patalpos, kurios planuojamos įrengti esamose pastato ribose, tiek mansardoje, tiek rūsyje, negali būti skaičiuojamos kaip atsiradusios dėl priestato.

Atsakovas ne tik vengia bendradarbiauti atliekant viso normaliai susidėvėjusio statinio rekonstrukcijos parengiamuosius darbus, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindamas laiką ir trukdydamas man operatyviai atlikti mano namo dalies rekonstrukciją. Pažymėtina, kad net ir atsakovo samdyti ekspertai nurodo ne tik į ieškovo dalies bet ir viso pastato rekonstrukcijos būtinumą.

Atsakovo teises pažeidžia ieškovo ketinimas vykdant rekonstrukciją nugriauti jam priklausančio namo dalį ir statyti naują mūrinį namą, kuris bus sublokuotas su atsakovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Pažymėtina, kad ieškovui ir atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1940 metų statybos, medinis, jo konstrukcijos yra susidėvėjusios. UAB „Statybos ekspertų biuras" 2005-07-11 atliko statinio ekspertizę ir nurodė, kad dalies (40/100) medinio esamo gyvenamojo namo nugriovimas pažeistų likusios statinio dalies, priklausančios atsakovui, mechaninį patvarumą ir pastovumą, neatmestina ir šios namo dalies griūtis. Taip pat ir 2005-06-14 statinio būklės tyrimo akte, kurį ieškovo užsakymu paruošė UAB „Tyrimai ir projektai", yra minima, kad „statinio konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų dalies gyventojų sveikatai". Byloje esantys duomenys/rašytiniai įrodymai vienareikšmiai leidžia tvirtinti, kad namo dalies „rekonstravimas", ją visiškai nugriaunant, gali iš esmės pažeisti atsakovo kaip namo bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad į nagrinėjamą civilinę bylą naujai pateikti projektiniai pasiūlymai (kartu su 2008-01-15 patikslintu ieškiniu pateikta statinio architektūrinė dalis) leidžia vienareikšmiai tvirtinti, kad ieškovas, iš tiesų, ketina nugriauti jam priklausančią namo dalį ir jos vietoje pastatyti naują (visiškai atskirą) mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda. Tokią išvadą leidžia daryti ieškovo pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai: ketinimas bendraturčiams priklausančias namo dalis atskirti ugniasiene, didesnio ploto negu leistina priestato statyba, kiti projektinių pasiūlymų sprendiniai.

Kartu su statinio architektūrinės dalies projektu atsakovas pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad pastato dalys bus atskirtos ugniasiene (Aiškinamojo rašto 2.2.3. p.). Ugniasiene (priešgaisrinė, siena) - tai nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų (1999-12-27 STR 2.01.01 (2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" 10.41 p.). Paprastai ugniasiene yra statoma, siekiant apriboti gaisro plitimą iš statinio į statinį, kurie yra sujungti/sublokuoti (STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" 41.1 p.). Kaip matyti, ugniasiene yra statybinė konstrukcija, kuri naudojama statant du atskirus sublokuotus namus. Todėl ieškovo ketinimai statyti ugniasienę tik patvirtina, kad ieškovas ketina pilnai nugriauti jam priklausančią namo dalį ir statyti naują namą, kuris nuo atsakovui priklausančios namo dalies bus atskirtas ugniasiene. Paminėtus ieškovo ketinimus statyti kokybiškai naują statinį patvirtina ir paties ieškovo 2008-01-15 patikslintame ieškinyje dėstomi argumentai apie tai, kad jis „<...>savo namo konstrukcijų visiškai nerems į atsakovo namo dabar esamą sieną. <...> šalia jis planuoja pastatyti visiškai naują sieną, kuri pilnai bus jo sklypo ribose. O buvusi bendra siena liks visa atsakovų. " (2008-01-15 patikslinto ieškinio 8 psl.).

Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.31 p. priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visu aukštu, taip pat rūsio (pusrūsio), antstato, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kuro jis pristatomas, plotų sumą. Pažymėtina, kad ieškovas konkrečiai nenurodo, kokiu būdu jis atliko tokius priestato ploto paskaičiavimus (t.y. kad priestato plotas bus 5,04 kv. m.). Atsakovo skaičiavimais, net ir skaičiuojant pagal vidines namo sienas, priestato plotas pirmame aukšte yra apie 6,00 kv. m. [4,00 kv. m. x 1.50 kv. m. = 6,00 kv. m.] (žr. statinio architektūrinės dalies projekto pirmo aukšto planą), o ne 5,04 kv. m. (kaip teigia ieškovas).

Ieškovas nepagrįstai į priestato plotą kartu neįskaičiuoja mansardos (pastogės) ploto, nors tai yra būtina pagal pacituotą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.31 punktą. Ieškovo argumentas, kad mansardos plotas neturi būti įskaičiuojamas į priestato plotą, nes mansardos įrengimas yra antstato įrengimas yra visiškai nepagrįstas. Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.2 p. antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutinio aukšto ploto; kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis laikomas aukštu. Vertinant ieškovo pateiktą statinio architektūrinės dalies projektą, yra visiškai aišku, kad ieškovas antrame namo aukšte ketina įrengti gyvenamas patalpas (mansardą), o ne pagalbines patalpas (antstatą). Todėl ieškovo ketinamo pristatyti gyvenamojo namo priestato plotas turi būti skaičiuojamas bendrai sudedant visų priestato aukštų (pirmo aukšto ir pastogės) plotų sumą.

Būtina pastebėti, jog ieškovui pagal į bylą. pateiktą 2005-05-05 susitarimą, notarinio reg. Nr. 1-3168, priklauso 50,84 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalis, ieškovo ketinamas statyti priestatas yra 12 kv. m. [6 kv. m. (pirmas aukštas) + 6 kv. m. (pastogė) = 12 kv. m.], kas sudaro 23,60 procento jam priklausančio namo dalies ploto. Kaip matyti, priestato plotas viršija 10 procentų ieškovui priklausančios namo dalies ploto, todėl ieškovo ketinama atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcija laikytina nauja statyba (STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.31). Visi aukščiau išvardinti argumentai leidžia tvirtinti, kad ieškovo planuojama atlikti rekonstrukcija yra naujo statinio statyba, kuri bus atliekama nugriovus ieškovui priklausančią namo dalį. Toks rekonstrukcijos būdas (naujo statinio statyba), kaip yra nurodyta 2005-07-11 statinio techninės ekspertizės akte Nr. 152T/05 gali sukelti atsakovui priklausančios namo dalies konstrukcijų pažeidimą ar visos namo dalies griūtį, todėl pripažintinas kaip pažeidžiantis atsakovo S. Š. teises ir teisėtus interesus. Nugriovus ieškovui priklausančio namo dalį pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus, vidinė namo siena (esanti tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-7, 1-2, 1-1, 1-5 ir 2-5, 2-1, 2-2, 2-7) taptų lauko siena, negalinti atlikti lauko sienos funkcijų, todėl ją reikėtų sutvirtinti ir papildomai apšiltinti, sumontuojant/pastatant po ja visiškai naujus pamatus, taip pat papildomai turi būti sutvirtintos namo stogo konstrukcijos. Iš ieškovo projektinio pasiūlymo nėra aišku, ar jis planuoja sutvirtinti, apšiltinti bendraturčių namo dalis skiriančią sieną ir jei ketina - kokiu būdu tai padarys. Pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus dėl naujojo ir esamo statinio stogų skirtingų aukščių susikauptų „sniego maišai", todėl padidėtų apkrova esamai mano dalies stogo dangai ir konstrukcijoms ir jos turėtų būti keičiamos. Dėl naujo ir esamo statinio aukščių skirtumo atsakovui priklausančio mano dalies dūmtraukių trauka būtų nepakankama ir dūmtraukių sistema neveiktų bei tinkamai neatliktų savo funkcijų. Be to, projektiniuose pasiūlymuose ieškovas visiškai nenurodo, kaip bus sprendžiamas elektros tiekimo likusioje namo dalyje klausimas. Todėl atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui rekonstruoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, tokiu būdu, kokiu jis pageidauja.

Ieškovo ketinama atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia atsakovo teises dar ir todėl, kad šiuo metu nėra nustatyta bendru patalpų - pastogės (palėpės), naudojimosi tvarka. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ieškovas papildomai be 50,84 kv. m. gyvenamojo namo dalies valdo ir 6,00 kv. m. rūsį. 2007-11-27 patikslintame ieškinyje ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę be atsakovo sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, kuri apimtų ir rūsio po jam priklausančia namo dalimi įrengimą (žr. 2007-11-27 patikslinto ieškinio rezoliucinę dalį), t.y. ieškovas, neturėdamas rūsio, ketino jį įsirengti. Tačiau šiuo metu dėl nesuprantamų aplinkybių ieškovas jau tvirtina kitaip, t.y. tvirtina, kad 6 kv. m. rūsys priklauso jam asmeniškai ir rekonstruodamas gyvenamąjį namą ketina plėsti šio rūsio plotą. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje esantys duomenys, susiję su 40/100 gyvenamojo namo dalies nuosavybės perleidimu, patvirtina, kad rūsio savininkas yra atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, jog pardavėjas S. Š. 1960-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr, 10-12347, pirkėjai G. V. pardavė ir jos naudojimui atiteko butas iš dviejų gyvenamųjų kambarių, plane pažymėtų indeksais 1-3 (13,44 kv. m.), 1-4 (10,07 kv. m.), virtuvės 1-2 (5,48 kv. m.) ir koridoriaus H (4,46 kv. m.), o taip pat atskiras sandėlis, atžymėtas I-L-I/m. Likusios patalpos (tame tarpe ir rūsys) liko pardavėjo Š. S. pastoviame naudojime (1960-07-01 sutarties 5 p.). Vėliau, t.y. 2005-02-17 dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 1267, G. V. jai priklausančias patalpas, padovanojo savo sūnui A. V.. G. V. niekada nebuvo 6 kv. m. rūsio savininkė, todėl šio rūsio 2005-02-17 dovanojimo sutartimi negalėjo perduoti savo sūnui A. V..

Vilniaus rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Ekspertas L. U., nurodė, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus 2009 metų Teismo ekspertizės akte pagal 2008-06-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovui priklausantis pastatas yra vientisas, visas yra avarinės būklės. Viena pastato dalis, priklausanti ieškovui yra karkasinė, kita pastato dalis - apvalaus miško, kurios tarnavimo laikas ilgesnis, vienok, abi pastato dalys yra surištos, jas atskirti lengvai neišeina. Pateikti priešprojektiniai pasiūlymai yra išplėsti, bet jie neatitinka projekto lygiui, nėra visų skaičiavimų. Paneigti, kad nebus Š. priklausančios namo dalies griūties negalima. Rekonstrukcinius darbus reikia atlikti labai kruopščiai. Atliekant rekonstrukciją, kitoje namo dalyje nebus galima gyventi, žmonėms reikia suteikti galimybę gyventi kitur. geriau nugriauti visą pastatą ir pastatyti naują nei jį rekonstruoti, lėšos tos pačios. Inžineriniai tyrimai yra atliekami tam, kad suprasti, ar rekonstrukcijos metu pastatui negresia griūtis, tai nėra atlikta, todėl sunku atsakyti, kiek pastatas pajėgus atlaikyti. Jei bus atliekama namo rekonstrukcija, turi būti parengtas ir technologinis projektas, turi būti atlikti statinio ir statinio konstrukcijos inžineriniai projektai. Kad spręsti ginčą iš esmės, turi būti techninių projektų stadija, šiuo metu yra projekto pasiūlymai, o ne techninis projektas. Projektiniai pasiūlymai atitinka priešprojektinius pasiūlymus. Statinys neatitinka esminiams statinio reikalavimams, higienos, mechaninio pastovumo reikalavimams, yra avarinės būklės. Namas yra vientisas, jis yra dirbtinai padalintas, Š. priklausančioje dalyje yra 18 procentų nuolydis, deformavosi elementai. Pastatą reikia prižiūrėti kaip ir bet kokį statinį, yra tam tikros priemonės sutvirtinti pastatą, pavyzdžiui, papildomai jį paremti lentomis. Pastatas atgyveno savo, sunku pasakyti, kiek pastatas dar stovės.

Ekspertas B. E., palaikydamas 2011-02-28 Statybos techninės ekspertizės akte pagal 2010-02-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, išdėstytas išvadas, nurodė, kad namo dvi dalys buvo statytos skirtingais laikotarpiais, dalys skiriasi savo būkle. Š. namo dalis tvarkinga iš išorės ir iš vidaus. Namas buvo apžiūrėtas vizualios apžiūros būdu. Namas yra iš medienos, kuri vietomis yra pažeista kenkėjų. Tai nėra avarinė padėtis, galima tas dalis išpjauti ir lopyti, namas dar gali stovėti 30 metų. Blogesnė padėtis yra V. dalyje, kurioje negyvenama, ten yra viena sija supuvusi ir ją reikia pakeisti, užtektų paprasto arba kapitalinio remonto. Stogo gegnės sudėtos ne ritmiškai, ne reguliariai, tarpas yra ties veranda ir skiriamąja butų linija. Stogo danga yra šiferinė, beveik gera, išskyrus V. dalyje, kur yra nusmukęs vienas lakštas, kuris nėra tvarkomas, Š. dalyje stogas tvarkingas. Š. dalyje kaminai tvarkingi, jie yra sandarūs, neturi vertikalių ir horizontalių plyšių, kai plyšiai atsiranda, tai pro juos matosi dūmai, apaugę kaminai. Š. kaminai yra švarūs, jie yra saugūs, nėra pasvyrę. V. kaminai yra pasvirę, neprižiūrimi ir nukrypę. V. buto Nr. 1 patalpos labiau nusidevėjusios, nes ta dalis nėra prižiūrima, ten negyvenama, fasadai neperdažyti, vidus nevėdinamas, praardytos grindys, pertvaros. Dėl to, kad anksčiau atlikęs ekspertas ekspertizę nustatė, kad V. namo dalis, butas Nr. 1, yra avarinė, tai yra avarinė sija, kurią reikia keisti. Kai tai bus padaryta, tai avarinė padėtis prapuls. Jei sija bus keičiama, Š. dalis nebūtų pažeista. Nors yra du namo savininkai, namas yra vienetas, jis turi savo stogą. Statybos praktikoje bei statybos įstatyme yra neteisėtos tokios rekonstrukcijos, kokią siūlo V.. Yra namo rekonstrukcija, reikia atskirti namą, atskirti pastogės skliautą, sutvirtinti jį, kad namo liekamoji dalis liktų palikimas toliau naudoti. Reiktų įvesti naujus pamatus, pastatyti atskirą sieną, ištvert pastoginį skliautą, sutvirtinti visas dalis. Reikia atsižvelgti į architektūrą, į įstatymus ir tai yra pastatas, o ne pastato dalis. Dėl verandos, esančios iš gatvės pusės, atidalijimo,, tai lengva konstrukcija, stogas yra iš karčių, parengtas tiesiai ant pagrindinio pastato gegnių. Bet koks prisilietimas, reikštų, kad viską reiktų griauti, neįžiūri galimybės dalį verandos nugriauti, dalį palikti. Taip, kaip dabar yra suprojektuota bei nepaisymo viso namo konstrukcijos, kad namas tarnauja 70 metų, reiškia, kad bet koks pajudinimas ir viskas gali sugriūti. V. namo dalis yra ženkliai aukštesnė nei Š. namo dalis, sniego maišams susidaryti nėra pavojaus, tačiau, kada siena yra statmena, stogas yra pakeltas ir tam tikromis sąlygomis negali būti traukos, todėl žmonės gali nuolat gyventi uždūmintose patalpose arba reiks perstatyti kaminus Š. dalyje, jei V. dalis bus nugriauta. Kadangi tarpas tarp gegnių yra 2,2 m, tai gali susidaryti sniego maišai ir dėl sniego slėgio gali susidaryti avarinė situacija ir grius stogas. Rekonstruojant namą, kaip nurodo ieškovas, gali kilti grėsmė griūčiai kurios nors dalies ar viso namo. Atidarius sienas, lubas, namas yra atveriamas visuomenei, namas gali būti apvogtas, neaišku kiek laiko taip jis stovės, be to svarbi architektūra. Sklype yra vietos, ten galima statyti namą. Jei būtų statoma neužimtame sklype, tai ieškovo pasiūlymuose yra tvarkingai suprojektuota. Pabrėžia, kad yra statinio rekonstrukcija, o ne dalies statinio rekonstrukcija.

Kaip nustatyta byloje, ieškovas A. V. ir atsakovas S. Š. yra gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, bendrasavininkiai, ieškovui priklauso 40/100, o atsakovui 60/100 namo dalys ( b.l. 10-24, t. 1).

2005-03-09 ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių su prašymu jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadui gauti (b.l. 6-8, t. 1). Byloje esantys ieškovo ir atsakovo pareiškimai, atsakymai į juos, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro liudijimai, priešprojektiniai pasiūlymai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl ieškovo norimo gauti atsakovo sutikimo projektavimo techninių sąlygų rekonstrukcijai atlikti gavimo, tačiau šalys šiuo klausimu nesusitarė (t. 1, b.l.29-30, 31-37, 41, 49-51, 57-64, t.1).

2005-05-05 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas raštu susitarimas, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., kuriuo tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., patalpomis tvarka: ieškovui priskirta naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 1-1; 1-2, 1-3; 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, viso 50,84 kv. m bendro ploto, o atsakovui – 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5; 2-6; 2-7; 2-8 ir 2-9, viso 80 kv. m bendro ploto (t. 1, b.l. 47, 86-88).

Firmos „Tyrimai ir projektai“ Statinio būklės tyrimo 2005-06-14 akte Nr. 5/65 (b.l. 52-56, t.1) padarytos išvados, jog ieškovui priklausančios 40/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, dalies būklė atitinka techninio reglamento STR 1.12:2004 priede Nr.1 išvardintus avarinės būklės požymius ir yra avarinė, bei neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų Statybos įstatymo 4 str. , o būtent: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo: perdangų sijų deformacijos gali lemti atskirų elementų griūtį, kas sukeltų žalą kitoms statinio dalims; 2) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos: yrančių statinio konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų pastato dalies gyventojų sveikatai, į pastato vidų patenka drėgmė, kuri ardo vidaus apdailą bei sudaro pagrindą pelėsio atsiradimui, kas yra pavojinga gyventojų sveikatai; 3) saugaus naudojimo; nelygios pastato grindys gali lemti pastato dalimi besinaudojančių žmonių užkliuvimą bei kritimą patiriant traumas; 4) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo: patiriami žymūs šilumos nuostoliai.

Atsakovo pateikto UAB “Statybos ekspertų biuro” Statinio techninės ekspertizės 2005-07-11 akto Nr. 152T/05 “Dėl medinio vieno aukšto dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pusės namo nugriovimo ir naujo pastato statybos techninės ekspertizės” (b.l. 66-69, t.1) išvadose konstatuojama, jog gyvenamojo namo 40/100 dalių, kurios priklauso A. V., nugriovimas ir naujo mūrinio pastato statyba ne tik sukeltų neigiamas pasekmes likusios pastato dalies konstrukcijoms, bet sudarytų grėsmę čia gyvenančių žmonių saugumui dėl galimos šios pastato dalies griūties, todėl yra neleistinas. Dėl 60/100 dalių, priklausančių S,Š., nurodyta, kad pastarasis turi kreiptis į savivaldybę dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado parengimo, kuriame būtų numatytas statinio dalies kapitalinis remontas - visiškai atkuriantis statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, o ne naujo statinio statyba, pažeidžianti šiame akte nurodytas likusios statinio dalies konstrukcijas.

Apie ketinamus atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dalies rekonstrukcijos darbus, ieškovas pateikė Dvibučio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektinius sprendinius (bendroji dalis, architektūrinė dalis, architektas P. B.) (b.l.11-56, t.4); konstrukcinius brėžinius (konstruktorius V. Š.) (b.l.79 -90, t.4); J. Ž. IĮ Inžinerinių –geologinių tyrinėjimų įmonės atliktus inžinerinius - geologinius tyrinėjimus (b.l.92-97); V. Š. parengtus projektinius pasiūlymus (b, l 107- 112, t.4).

2008-06-16 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi paskirta teismo ginčo statinio (gyvenamojo namo) techninės būklės ir projektinių pasiūlymų įvertinimo ekspertizė ir ją pavesta atlikti ekspertui L. U. (b.l. 131-133,172-174, t.4).

Statybos įstatymo (aktuali 2011-12-05 redakcija) 2 str. nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (šio straipsnio 2 p.); inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (10 p.); susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės) (11 p.); statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (13 p.); naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (17 p.); statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (18 p.); projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (31 p.); prisijungimo sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (32 p.); statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą (92 p.).

Pagal Statybos įstatymo 3 str. 1, 2, 3 p. p., statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 4 str.1 d. apibrėžti esminiai statinio reikalavimai, kad: statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

Pagal Statybos įstatymo 6 str. 4d., statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Išvardintos sąlygos, tame tarpe - statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės.

Statybos įstatymo 20 str. (Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos) 1 d. apibrėžia, kad statybos projektas rengiamas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai, o rekonstravimo projektas - ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat, kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį. Šio straipsnio 4-8 dalyse nurodyta apie statytojo teisę pasirinkti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiekėją.

Statybos įstatymo 23 str. (Statybą leidžiantys dokumentai) 1 d. apibrėžta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra tame tarpe: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; šio straipsnio 2 d. nustato, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Išduodant leidimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas; šio straipsnio 8 d. nustatyta, jog leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, jų tarpe – statinio bendraturčių sutikimas; jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Analogiška nuostata įtvirtinta šio straipsnio 7 d., gaunant leidimą statyti naują statinį.