- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2-838-1141/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03523-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. C.
- Advokatai
- Vilma Gečaitė, Kristina Baliūnaitė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. C. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei A. C. (toliau – ir atsakovė) priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), suformuojant du atskirus turtinius vienetus pagal architekto L. P. parengtą dviejų turtinių vienetų formavimo schemą, Namą padalijant į du gyvenamosios paskirties pastatus atliekant paprastąjį remontą. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. gruodžio 18 d. rezoliucija.
2. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 40/100 Namo dalių, o atsakovei 60/100 Namo dalių, Namas stovi dviejuose žemės sklypuose, t. y. tiek atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir ieškovo žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad jo sklypo riba eitų ieškovo ir atsakovės patalpas skiriančios vidinės pastato sienos centru. Taigi, po atidalijimo ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nesikirstų. Ieškovas ir atsakovė, tuo metu veikusi kaip S. Š. atstovė, 2005 m. gegužės 5 d. sudarė notarinį susitarimą dėl Namo naudojimosi tvarkos.
3. Ieškovas nurodė, kad atliekant paprastąjį remontą, verandoje 1-7 ašyje A formuojamus 2 turtinius vienetus skirianti pertvara pastorinama iš ieškovui priklausysiančios verandos pusės įrengiant papildomai akmens vata apšiltintą pertvarą, o įrengus karkasines pertvaras, koridoriuose 1-1 ir 1-2 projektuojamos tualeto ir dušo patalpos. Esamoje pastogėje, atliekant paprastąjį remontą, įrengiama pertvara virš pirmame aukšte formuojamus du turtinius vienetus skiriančios sienos ašyje 2. Esamos sienos, skiriančios pastato dalis, atitinka priešgaisrinėms užtvaroms keliamus reikalavimus, kiekvienas turtinis vienetas yra visiškai autonomiškas ir nepriklausomas nuo kito turtinio vieneto. Dėl rūsio ieškovas nurodė, kad statant Namo priestatus buvo įrengtos rūsio patalpos, bet jos nebuvo inventorizuotos ir pažymėtos patalpų plane.
4. Ieškovo vertinimu Namo atidalijimo projektas yra racionalus, nepažeidžia bendraturčių teisių bei nedaro neproporcingos žalos Namo paskirčiai. Ieškovo siūlomas Namo atidalijimo būdas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių valdomas dalis, projektui įgyvendinti yra reikalinga atlikti tik paprastojo remonto darbus ir jokie kiti darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir kt.), kuriems būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nėra ir nebus reikalingi. Paprastojo remonto darbus ieškovas atliks iš savo lėšų, paprastojo remonto metu nereikės griauti ar ardyti jokių Namo laikančiųjų konstrukcijų, tiesiog reikėtų įrengti keletą karkasinių pertvarų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. C. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad architektas L. P. vadovavosi ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotais 1996 m. kovo 1 d. Namo kadastriniais matavimais, o matininkės L. P. 2023 m. vasario 2 d. parengta kadastrinių matavimų byla, todėl architekto pavaizduotoje schemoje Namo pasidalinimas neatitinka Nekilnojamojo registro duomenų, kurie yra nenuginčyti ir laikomi teisingais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog nekilnojamasis daiktas turi būti apibrėžiamas tik pagal įregistruotus kadastro duomenis. Pasak atsakovės, ieškovas, norėdamas atsidalinti Namo pastogę pirmiausiai turėtų atlikti jos kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Analogiškai nesant įregistruotų visų rūsio patalpų kadastrinių matavimų šių patalpų taip pat nėra galimybės padalinti, todėl atidalinant Namą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra reikalinga parengti viso Namo kadastrinius matavimus.
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo siūlomas atidalijimas pažeidžia jos interesus. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar formuojant du savarankiškus namus yra galimybė tai padaryti paprastojo remonto būdu. Namas yra pastatytas 1940 metais, Namo sienos rąstinės, tokio Namo gyvavimo trukmė yra 65 metai ir jau yra pasibaigusi 2005 metais. Ieškovui ir atsakovei priklausančias Namo dalis skirianti siena ir kitos Namo konstrukcijos nebeatitinka esminių statinio reikalavimų (apsaugos nuo triukšmo). Be to, schemoje nėra atvaizduota atsakovei priklausanti rūsio patalpa, esanti po patalpa 2-7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2005 m., kai tapo Namo dalies savininku, savo dalies visiškai neremontavo, ta Namo dalis yra avarinės būklės. Suformavus du atskirus turtinius vienetus, dėl ieškovo Namo dalies avarinės būklės atsakovei kiltų dar didesnių problemų, nes neliktų bendrų Namo konstrukcijų, kurias prižiūrėti ir remontuoti pareigą turi abu bendraturčiai.
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ankstesnėse civilinėse bylose siekė gauti leidimą be atsakovės sutikimo atlikti Namo dalies rekonstrukciją, nugriaunant Namo dalį ir pastatant naują Namo dalį, todėl atsakovės įsitikinimu suformavus du atskirus turtinius vienetus ieškovas nugriaus savo dalį ir tai neabejotinai turės neigiamos įtakos atsakovėms teisėms ir teisėtiems interesams, nes tai, kaip nustatyta kitose bylose, sudarytų atsakovės Namo dalies griūties riziką ir sukeltų grėsmę šioje Namo dalyje gyvenančių žmonių saugumui.
8. Dublike ieškovas papildomai pažymėjo, kad Schema atitinka faktinę situaciją. Ieškovas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus vien tai, kad prašomas atidalyti objektas nėra įregistruotas NT registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti jo teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Pasak ieškovo, atsakovė nepagrįstai paprastojo remonto darbus prilygina rekonstrukcijos darbams su iš to kylančiomis tomis pačiomis pasekmėmis – neigiamai paveiks jos turto dalį. Ieškovas dublike taip pat nurodo, kad jam priklausančios pastato dalies būklė yra avarinė, ieškovas ne kartą (2018 metais, 2019 metais ir 2021 metais) kreipėsi į atsakovę su pasiūlymais kartu ar vienam atlikti avarinės būklės Namo rekonstrukciją, tačiau atsakovė nesutiko, todėl atsakovei nesutinkant ir su paprastuoju remontu, ieškovas atsiduria aklavietėje, jam užkertamas kelias naudotis savo turtu.
9. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2159-580/2023 nekilnojamasis daiktas turi būti apibrėžiamas tik pagal įregistruotus kadastro duomenis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurių šiuo atveju Schemoje nėra numatyta. Atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo atsakyta, jog ruošiantis Namo rekonstrukcijai reikalingas pilnos apimties statinio projektas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, o atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
12. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo laikomasi nuostatos, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, turi atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat turi nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
13. Pasak ieškovo, jo siūlomas Namo atidalijimo projektas yra racionalus, nepažeidžia bendraturčių teisių bei nedaro neproporcingos žalos Namo paskirčiai. Namo atidalijimo būdas, ieškovo nuomone, yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių valdomas dalis, projektui įgyvendinti yra reikalinga atlikti tik paprastojo remonto darbus ir jokie kiti darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir kt.) nėra ir nebus reikalingi. Paprastojo remonto metu, pasak ieškovo, nereikės griauti ar ardyti jokių Namo laikančiųjų konstrukcijų, tiesiog reikėtų įrengti keletą karkasinių pertvarų. Atsakovė su tuo nesutiko, atsiliepime nurodydama, kad Namo konstrukcijos nebeatitinka esminių statinio reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2005 m., kai tapo Namo dalies savininku, savo dalies visiškai neremontavo, ta Namo dalis yra avarinės būklės, ieškovas norėjo ją nugriauti ir pastatyti naują, tačiau teismai konstatavo, kad tai gali sukelti kitos Namo dalies griūties riziką ir pavojų jame gyvenantiems žmonėms.
14. Nagrinėjamu atveju šalims bendra daline nuosavybės teise priklausantis turtas yra 1940 metų statybos Namas, jo gyvenamasis plotas yra 75,75 kv. m (bendras 130,84 kv. m), Namo sienos yra rąstinės, o Namo šildymas – krosninis. Namo kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1996 m. kovo 1 d., buvo nustatyta, kad Namo nusidėvėjimas yra 68 proc. (1 t., b. l. 10). Ieškovui Nekilnojamojo turto (toliau – NT) registre nuo 2005 m. vasario 24 d. yra įregistruota nuosavybės teisė į 40/100 dalių Namo, o atsakovei nuo 2016 m. balandžio 26 d. yra įregistruota nuosavybės teisė į 60/100 dalių Namo. Nuo 2005 m. gegužės 26 d. NT registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad 2005 m. gegužės 5 d. notarine tvarka sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. 1-3168 dėl naudojimosi Namu. Iš byloje esančio minėto susitarimo matyti, kad jo šalimis buvo ieškovas ir S. (S.) Š.. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po S. Š. mirties šio Namo bendraturčio teisės ir pareigos atiteko atsakovei. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad minėtas ieškovo ir S. Š. 2005 m. gegužės 5 d. sudarytas susitarimas po to, kai atsakovė tapo 60/100 dalių Namo savininkė, toliau galioja ir jai. Pagal minėtą susitarimą, buvo sutarta, kad ieškovas atskirai naudosis Namo patalpomis, pažymėtomis plane 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas yra 50,84 kv. m, o S. Š. (šiuo metu – atsakovė) atskirai naudosis Namo patalpomis, pažymėtomis plane 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 ir 2-9, kurių bendras plotas 80 kv. m. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė naudojasi šia Namo dalimi (gyvena joje), o ieškovas jam priskirtomis naudojimuisi Namo patalpomis nesinaudoja.
15. Ieškovas siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projekto vadovo/architekto L. P., veikiančio pagal individualią projektavimo veiklą, parengtą dviejų turtinių vienetų formavimo schemą (toliau – Schema), kurios bendrojoje dalyje yra nurodyti bendrieji statinio (Namo) rodikliai, be kita ko, ir tai, kad Namo gyvenamasis plotas yra 94,57 kv. m. Šalia minėto rodiklio nurodyta pastaba (kiekis po schemos) – „nepakito“ (1 t., b. l. 26). Kaip minėta, pagal NT registre įregistruotus Namo kadastrinius duomenis Namo gyvenamasis plotas yra 75,75 kv. m, t. y. Schemoje nurodytas Namo gyvenamasis plotas yra 18,82 kv. m didesnis, nei viešuosiuose registruose įregistruoti oficialūs Namo kadastro duomenys. Schemos bendrojoje dalyje taip pat nurodyta, kad Namo bendrasis plotas yra 201,34 kv. m. Šalia šio rodiklio nurodyta pastaba (kiekis po schemos) – „Su pastogės pat.“. Taigi, ir bendras Namo plotas Schemoje neatitinka oficialių duomenų ir yra 70,50 km. m didesnis, nei Namo kadastriniai duomenys. Nesant NT registre įregistruotų visų Namo patalpų (rūsio ir kt.) kadastrinių matavimų šių patalpų nėra galimybės padalinti. Atidalinant Namą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra reikalinga parengti viso Namo kadastrinius matavimus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas viso Namo, kurį siekia atidalinti padalijant Namą į du atskirus namus, kadastrinių matavimų nėra atlikęs. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad negalėjo to padaryti, nes atsakovė į savo Namo dalį neįsileidžia, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Vis dėlto, net jei taip ir būtų, ieškovas galėtų siekti šios savo kaip Namo bendraturčio teisės įgyvendinimo teismo tvarka.
16. Schemoje nurodyta, kad kiekvienas turtinis vienetas yra visiškai autonomiškas ir nepriklausomas nuo kito turtinio vieneto (1 t., b. l. 29). Vis dėlto, liudytoju apklaustas Schemą rengęs architektas L. P. teismo posėdyje šios aplinkybės patvirtinti negalėjo, nurodydamas, kad Schemoje formuojami atskiri statiniai turės bendrą stogą ir bendrą sieną (2024 m. gegužės 8 d. posėdžio garso įrašo 30–33 min.). Atsakovės atstovės paklaustas, kokiais dokumentais remdamasis jis Schemoje pažymėjo patekimą į pastogės patalpas iš abiejų atskirų Schema formuojamų statinių, architektas nurodė, kad rėmėsi A. V. patvirtinimu, kad patekimas į pastogę yra iš abiejų Namo dalių. Paklaustas, ar yra galima padalinti Namą į du atskirus statinius, jei viename iš jų nėra patekimo į pastogę, liudytojas nurodė „žinoma, negalima“, „dėl to aš ir rodžiau, kad į pastogę yra du laiptai savo Schemoje“ (2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 50–53 min.). Schemoje nurodyta, kad techninio projekto dokumentacijoje pateikti statinių architektūriniai sprendimai neprieštarauja statinio esminiams reikalavimams, tačiau taip pat nurodyta, kad atsakomybė už šio projekto sprendinių atitikimą Lietuvos Respublikos statybų norminei bazei tenka projekto rengėjui iki statybos pradžios, o projektinę dokumentaciją privalo peržiūrėti rangovas ir pateikti projektuotojui pastabas apie projekto neatitikimą galiojančiai norminei bazei. Be to, Schemoje nurodyta, kad projekto vadovas pasilieka teisę keisti architektūros sprendinius kituose projektavimo (statybos) etapuose, nekeisdamas esminių pastato savybių (reikalavimų) (1 t., b. l. 30).
17. Atsakovė į bylą pateikė firmos „Tyrimai ir projektai“ 2005 m. birželio 14 d. Statinio būklės tyrimo aktą Nr. 5/65 dėl Namo 40/100 dalies, priklausančios A. V., būklės ir avaringumo nustatymo (toliau – Aktas), kurį pasirašė atestuotas statinio ekspertizės vadovas V. M. ir inžinierius dr. J. M.. Akte, be kita ko, nurodyta, kad perdangų sijų deformacijos gali lemti atskirų elementų griūtį, kas sukeltų žalą kitoms statinio dalims (2 t., b. l. 13), taip pat nurodyta, kad yrančių statinio konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų pastato dalies gyventojų sveikatai, taip pat, kad būtina parengti statinio rekonstrukcijos projektą statinio 40/100 dalies avarinei būklei pašalinti (2 t., b. l. 14).
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 4.3 punkte nurodyta, kad avarinis statinys yra toks, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Mechaninis atsparumas ir pastovumas yra vienas iš esminių statinio reikalavimų, numatytų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011. Mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo esmė, kad apkrovos, veikiančios statinį tiek statybos, tiek ir naudojimo metu turi nesukelti viso statinio ar jo dalies griūties, leistinas ribas viršijančių didelių deformacijų, žalos kitoms statinio dalims. Taigi, avarinis statinys (jo dalis) negali būti naudojamas, nes tai gali sukelti jo griūtį, taip pat gali padaryti žalą kitoms statinio dalims.
19. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-494/2012 atmetė A. V. patikslintą ieškinį dėl pripažinimo jam teisės be atsakovo (S. Š.) sutikimo atlikti Namo dalies rekonstrukciją (2 t., b. l. 15–30), o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 33–43). Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad A. V. teisė atlikti Namo dalies rekonstrukciją nėra kvestionuojama, tačiau jo pasirinktas savo teisės rekonstruoti Namą įgyvendinimo būdas (pagal ieškovo pridėtą statinio bendrosios ir architektūrinės dalies projektą) neabejotinai pažeis kito Namo bendraturčio teises.
20. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo ir iki kreipimosi į teismą dėl Namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (2023 m. lapkričio 28 d.) būtų rengęs kitą savo naudojamos Namo dalies rekonstrukcijos projektą, siekdamas pašalinti šios Namo dalies avarinę būklę, nustatytą atestuoto statinio ekspertizės vadovo bei inžinieriaus dar 2005 m. birželio 14 d. Minėta Namo dalies itin bloga būklė akivaizdžiai matyti ir iš byloje esančios Namo fotofiksacijos, atliktos 2010 m. lapkričio 20 d. (2 t., b. l. 87–96). Šiai išvadai padaryti šiuo atveju net nėra būtinos specialios, ekspertinės žinios. Ieškovas į bylą neteikė duomenų, jog pastaruosius beveik 20 metų (nuo 2005 metų) jam naudoti priskirtoje Namo dalyje atliko kokius nors darbus, todėl teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad minėta Namo dalis neabejotinai yra avarinės būklės ir šiuo metu. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad jokie kiti darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir kt.) nebus reikalingi. Teismas pažymi, kad liudytoju apklaustas architektas L. P. teismo posėdyje atsakovės paklaustas, ar ieškovui formuojamame name yra įmanoma gyventi, nurodė, kad Schema tų klausimų nesprendžia, kad „gyvenimo klausimus spręstų rekonstravimo projektas arba kapitalinio remonto“ (2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 54 min.). Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra leista ieškovui jo siektu būdu (nugriaunant ir pastatant kitą) atlikti minėtos Namo dalies rekonstrukcijos, nes tai pažeistų kitų asmenų teises, atsakovė pagrįstai baiminasi, kad atlikus Namo atidalijimą į du atskirus namus, iš esmės nieko nekeičiant, atsakovas įgys teisę su jam atidalinta Namo dalimi elgtis savo nuožiūra, be kita ko, ir taip, kaip jam nebuvo leista kaip Namo (vieno turtinio vieneto) bendraturčiui.
21. Teismas papildomai pažymi, kad paprastasis remontas yra viena iš statybos rūšių. Tai nurodė ir liudytoju apklaustas Schemą parengęs architektas L. P. (2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 min.). Kaip minėta, mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo neatitinkantis statinys statybos metu (taigi, ir paprastojo remonto metu) gali sukelti viso statinio ar jo dalies griūtį ar padaryti kitą reikšmingą žalą kitoms statinio dalims, todėl teismas negali patvirtinti tokio Namo atidalijimo būdo, kai kartu yra reikalinga atlikti ir remonto darbus pagal tokią Schemą, kurią parengęs asmuo visiškai atsisako prisiimti atsakomybę, nurodydamas, kad yra atsakingas tik iki statybos pradžios. Tokia situacija neabejotinai lemtų kito bendraturčio (atsakovės) teisių pažeidimą, nes reikiamą kvalifikaciją ir atestaciją turintys asmenys nepatvirtina, jog konkrečius nurodytus darbus atlikti yra visiškai saugu. Atsižvelgiant į Namo (ypač į ieškovui priskirtos naudoti Namo dalies) būklę tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui.
22. Kaip minėta, teismas turi spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, o atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu nėra galimas nes pažeidžia ieškovės teises ir teisėtą interesą saugiai naudotis ta Namo dalimi, kuri nėra avarinės būklės, be to toks atidalijimo būdas neatitinka proporcingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Atidalijus avarinės būklės Namo dalį į atskirą turtinį vienetą (atskirą statinį), kai atskirus statinius jungs viena ir ta pati siena, kai atskiri statiniai bus po vienu ir tuo pačiu stogu, lems situaciją, kad ieškovas, disponuodamas savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu avarinės būklės statiniu, galės savo tolesnių veiksmų nederinti su atsakove, atliekant statybos darbus (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar net griovimo) nebus reikalingas atsakovės sutikimas, o, kaip minėta, pagal teismų įsiteisėjusius sprendimus tai tam tikrais atvejais (priklausomai nuo projektinių sprendinių) gali neabejotinai pažeisti kita Namo dalimi besinaudojančių asmenų teises, sukeliant pavojų jų saugumui.
23. Kaip nurodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ieškovo teisė atlikti Namo dalies rekonstrukciją nėra nei kvestionuojama, nei paneigiama, tiesiog ieškovas tai turi padaryti nepažeidžiant kitų asmenų (šiuo atveju – atsakovės) teisių. Atlikus naujus Namo kadastrinius matavimus ir atlikus Namo dalies rekonstrukciją abiem bendraturčiams priimtinu ir saugiu būdu (nepavykus susitarti dėl to kreipiantis į teismą), ieškovas galės siekti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, formuojant atskirus turtinius vienetus. Šiuo metu spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra galimybės atsižvelgiant į tai, kad viena Namo dalis (priskirta naudoti ieškovui) jau 2005 metais buvo pripažinta avarinės būklės, o ieškovas šios problemos beveik 20 metų neišsprendė, todėl atidalijimas natūra (formuojant iš Namo du atskirus statinius) yra neįmanomas nedarant neproporcingos žalos daiktui (kitai Namo daliai), atitinkamai, nepažeidžiant kitų asmenų (atsakovės) teisių.
24. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
25. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 5 478,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė 2023 m. liepos 6 d. sumokėjo 347,88 Eur advokatų kontorai „Makauskas ir Gečaitė Monere Lege“ pagal 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2023 m. birželio 9 d. konsultacijas, atsakymo į 2023 m. gegužės 24 d. pasiūlymo parengimą. Taigi, šios išlaidos atsakovės buvo patirtos dar iki ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu. Atsakovė priėmė sprendimą bendrauti su Namo bendraturčiu naudodamasi advokato pagalba, todėl šios atsakovės išlaidos nevertinamos kaip bylinėjimosi išlaidos ir atsakovei iš ieškovo nepriteisiamos. Tais pačiais motyvais nepriteisiamos ir atsakovės patirtos 417,45 Eur išlaidos advokatų kontorai už atsakovei 2023 m. lapkričio 6 d. suteiktą konsultaciją ir parengtą atsakymą į ieškovo 2023 m. spalio 19 d. pranešimą. 2024 m. sausio 9 d. atsakovė sumokėjo advokatų kontorai 278,30 Eur už dar vieno atsakymo ieškovui parengimą ir už prašymo teismui dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo parengimą ir pateikimą teismui. Už pastarąjį prašymą atsakovė advokatų kontorai sumokėjo 57,50 Eur neįskaitant PVM. Iš 2024 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad tam prašymui parengti ir pateikti teismui buvo skirta beveik valanda laiko. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad negalima toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad prašymas suteikti prieigą prie bylos, nereikalauja didelių advokato darbo laiko sąnaudų, už šias paslaugas patirtas išlaidas teismas priteisia atsakovei iš dalies, t. y. priteisia 20 Eur. Kitų atsakovės patirtų pagal minėtą sąskaitą išlaidų teismas atsakovei nepriteisia, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė sumokėjo 1 252,35 Eur, o už tripliko parengimą atsakovė sumokėjo advokatų kontorai dar 834,90 Eur. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir atitinkančiomis advokato darbo laiko sąnaudas, todėl jas priteisia atsakovei iš antrosios pusės (ieškovo). 2024 m. kovo 13 d. atsakovė sumokėjo advokatų kontorai 556,60 Eur už tai, kad advokatė ruošėsi teismo posėdžiui ir jame dalyvavo (iš viso 3,5 val.), be to už tai, kad beveik valandą buvo rengiamas teismui prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2024 m. kovo 15 d. posėdis truko 2 valandas, todėl teismo vertinimu, kartu su pasirengimu jam, galėjo būti užtrunkama 3,5 val., vis dėlto, teismas šiek tiek sumažina prašomą priteisti sumą, atsižvelgdamas į tai, kad prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas negalėjo sąlygoti beveik valandos advokato darbo laiko. Taigi, teismas šią sumą už minėtas teisines paslaugas mažina iki 500 Eur. Galiausiai atsakovė 2024 m. gegužės 8 d. sumokėjo advokatų kontorai 1 391,50 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą dar dviejuose teismo posėdžiuose (iš viso už 5 val. advokato darbo) bei už baigiamosios kalbos parengimą (dar už 5 val. advokato darbo). 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio trukmė buvo 2 val., o 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio trukmė buvo 3 val., atsižvelgiant į tai, kad šiems posėdžiams reikėjo pasiruošti, teismas pripažįsta šias išlaidas pagrįstomis ir atitinkančiomis advokato darbo laiko sąnaudas. Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 3 998,75 Eur (20 Eur +1 252,35 Eur + 834,90 Eur + 500 Eur +1 391,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur. Jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. V. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 998,75 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.