Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-289-1021/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21923-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

2025 m. sausio 21 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urban hold“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, kompensacinių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

1. Ieškovė akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Urban hold“ (toliau – ir atsakovė) prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1721,09 Eur žalos atlyginimo, 169 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 8).

2.1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja J. J. (toliau – ir draudėja) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 15 d. buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl gedimo bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje. Šias aplinkybes patvirtina draudėjo pranešimas, elektroninis susirašinėjimas, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nuotraukos, video įrašas.

2.2. Ieškovė 2023 m. sausio 15 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 2 050,06 Eur dydžio draudimo išmoką. Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas:

2.2.1. 1 570,06 Eur draudimo išmoka (už sugadintas patalpas); šios žalos dydį patvirtina turto lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad tiesioginės išlaidos yra 1 563,34 Eur (+ PVM suma nuo medžiagų vertės 222,47 Eur × 21 procentas = 46,72 Eur ir atimama išskaita 40 Eur ((1563,34 Eur + 46,72 Eur PVM) – 40 Eur išskaita). Žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymai. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo. Draudimo išmoka, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą: 1 495,45 Eur + 33,64 Eur (PVM) = 1 529,09 Eur.

2.2.2. 480 Eur draudimo išmoka (už sugadintą skalbimo mašiną). Žalos dydį patvirtina darbų remonto aktas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vidutinė skalbimo mašinos rinkos kaina yra mažesnė, nei remonto kaina, buvo išmokėta 480 Eur. Žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. Draudimo išmoka už skalbimo mašiną, įvertinus 4 metų nusidėvėjimą, 480 Eur – (4 Eur × 15 procentų) = 192 Eur.

2.3. Taigi, bendra suma, kurią ieškovė išmokėjo, yra 2050,06 Eur (1570,06 Eur + 480 Eur). Tačiau, kaip minėta, žalos atlyginimas buvo išmokėtas neatskaičius nusidėvėjimo, todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai sudaro 1721,09 Eur (1529,09 Eur +192 Eur).

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jeigu žala yra padaryta, ją visais atvejais privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

2.5. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statinių priežiūros reglamentas) 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Statinių priežiūros reglamento 34 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja naudotojas.

2.6. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – ir Administravimo nuostatai), (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Administravimo nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Administravimo nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Administravimo nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Administravimo nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Administravimo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

2.7. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Urban hold“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakingas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. UAB „Urban hold“, būdamas administratoriumi, atsakingu už pastato, remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratoriui, priskiriamų pareigų pagal Statinių priežiūros reglamento nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės UAB „Urban hold“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą.

2.8. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, atsakovė, kaip administratorius, atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė) pagal CK 6.266 straipsnį( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

2.9. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

2.10. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 1 721,09 Eur žalos atlyginimo. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Tai patvirtina pretenzijos. Visgi, atsakovės žalos neatlygino.

2.11. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.12. Remiantis CK 6.261 straipsniu bei aptarta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 169 Eur (149,31 Eur + 19,69 Eur) kompensacinių palūkanų. Tai pagrindžia pateikiamas palūkanų skaičiavimas:

2.12.1. Dėl užliejimo atsiradusios žalos dydis (už patalpas), kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 1 529,09 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 149,31 Eur (1 529,09 Eur [žala] × 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] × 594 [praleistų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023 m. balandžio 18 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2023 m. kovo 2 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. spalio 31 d.).

2.12.2. Dėl užliejimo atsiradusios žalos dydis (už skalbimo mašiną), kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 192 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 19,69 Eur (192 Eur [žala] × 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] × 624 [praleistų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023 m. vasario 16 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2023 m. sausio 31 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. spalio 31 d.).

12. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta (e. b. l. 43-48):

3.1. Atsakovei nėra taikoma griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį ir kaltė yra būtinoji sąlyga kilti deliktinei atsakomybei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., LAT 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (LAT 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (pvz., LAT 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, LAT 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146- 403/2024 ).

3.2. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (LAT 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Taigi, griežtoji atsakomybė gali būti taikoma tik antrajai administratoriaus funkcijų grupei. Todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, kad „pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, atsakovas, kaip administratorius, atsako be kaltės“, nes griežtoji atsakomybė taikoma tik tam tikrais atvejais, kurių nėra šioje byloje.

3.3. Ieškovė neįrodė ir kitų deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Ieškovė nustatė, kad gedimas įvyko bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje, remdamasis draudėjo nuomone. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (LAT 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl gedimo bendruose vamzdynuose, juolab, neįrodyta, kad būtent atsakovė kalta dėl tariamo gedimo. Ieškovė neištyrė aplinkybių, nesutikdama su atsakovės pateiktais įrodymais apie įvykio priežastį, ieškovė nepasitelkė kitų ekspertų išsiaiškinti įvykio priežastis, netikrino kitų teorijų (kad apliejimas galėjo būti iš viršuje esančio buto) ir pan.

3.4. Atsakovė tinkamai vykdė savo funkcijas, vyko į vietą nustatyti draudiminio įvykio priežastį, bendradarbiavimo su ieškove. Atsakovė savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, funkcijas vykdė tinkamai, ne tik teikiant nuolatinę namo priežiūrą, bet ir reaguojant į konkretų įvykį, dėl kurio ir kilo žala. Atsakovė, gavusi draudėjo pranešimą, nedelsiant vyko į vietą ir jau 2023 m. sausio 16 d. išsikvietė techninį prižiūrėtoją mažąją bendriją (toliau – MB) „Ederas“, kuri surašė defektinį aktą, kuriame nustatė, kad bendro naudojimo vamzdynas tvarkingas (pateikė tai įrodančias nuotraukas, kad virš buto esantis vamzdynas sausas, neužfiksuota jokių prabėgimų bendrose vamzdžiuose) bei prabėgimas įvyko iš viršutinio buto arba paties 4 buto viduje esančių santechninių įrenginių. Taigi, remiantis atsakovės surinkta informacija ir MB „Ederas“ surašytu defektiniu aktu ir nuotraukomis, draudiminis įvykis greičiausiai atsitiko dėl užpylimo iš viršutinio buto, už kurį administratorius nėra ir negali būti atsakingas. Administravimo nuostatai aiškiai numato atsakovės, kaip administratoriaus, atsakomybės ribas, ir jis gali būti atsakingas (įrodžius visas deliktines atsakomybės sąlygas) tik dėl bendrojo naudojimo objektų defektų, o ne bute esančios įrangos. Bendrojo naudojimo įranga buvo patikrinta ir nustatyta, kad gedimas ne bendrojo naudojimo vamzdyne. Taip pat svarbu paminėti, kad atsakovė po įvykio jokių bendrojo naudojimo vamzdžių tvarkymo darbų neatliko, jei bendrojo naudojimo vamzdis būtų prakiuręs vanduo pro jį bėgtų ir toliau, tačiau jokių nusiskundimų daugiau gauta nebuvo. Be to, apie tokius darbus neišvengiamai būtų informuoti ir patys namo gyventojai, nes vanduo darbų metu būtų užsuktas.

3.5. Atsakovė nevengė bendrauti su ieškove bei teikė visą reikalingą informaciją, su žala nesutiko pagrįstai. Ieškovė prie ieškinio pateikė ieškovės siųstus elektroninius laiškus iš konteksto, nors susirašinėjimas vyko abipusis. Atsakovė teikia susirašinėjimą:

3.5.1. Ieškovės atstovė 2023 m. birželio 26 d. patikslino „Skambinau draudėjai, sako, kad užpylimas buvo 12 bute, buvo atvykusi avarinė“. Taigi, draudėja patvirtino atsakovės poziciją, kad apliejimas vyko iš viršaus, 12 bute, net buvo avarinė tarnyba.

3.5.2. Tą pačią dieną kitu laišku lygiai po 1 val. (atlikus „išsamų“ tyrimą) ieškovės atstovė nurodė, kad: „12 butas nesutiko su kalte dėl 2023 m. sausio 15 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) užpylimo. Nurodo, kad 12 bute visi vamzdynai buvo tvarkingi, o gedimą Urban Hold meistrai rado 4 bute bendrame vamzdyne (šachtoje) iki skaitliuko. T.y. defektas bendrame stove“. T.y., ieškovė, pasikalbėjusi su 12 butu (kuris iš esmės būtų suinteresuotas, jei gedimas būtų jo bute), nustatė, kad defektas yra bendrame stove ir dar 4 bute (draudėjo bute). Panašu, kad ieškovė nesiaiškino, ar tikrai 12 bute buvo avarinė, ieškovė nesitikslino informacijos pas draudėją (4 butą), kodėl šis teigia, kad užliejimas įvyko iš viršaus esančio (12 buto), jei gedimas nustatytas būtent pas jį.

3.5.3. Atsakovės atstovė reaguojant 2023 m. birželio 27 d. nurodo, kad jokie gedimai bendruose tinkluose nebuvo nustatyti, ir nežino, iš kur tokia informacija. Kaip minėta aukščiau šiame atsiliepime, 2023 m. sausio 16 d. atliekant apžiūrą buvo nustatyta priešingai, jog bendrojo naudojimo vamzdynai yra tvarkingi ir apliejimas galėjo įvykti iš viršutinio buto. Tačiau šios informacijos ieškovė net netikrino (apart skambučio 12 butui).

3.5.4. Ieškovė atstovė 2023 m. birželio 27 d. pakartotinai „ragina“ atsakovę atlyginti žalą bei patikslina, kad pakalbėjus su gyventojais „gedimas buvo bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje“. Tačiau, jei gedimas buvo rūsio patalpose, kokiu būdu vanduo iš rūsio galėjo aplieti pirmame ir antrame pastato aukšte esančius butus (t. y. 4 ir 12 butus), kurie buvo nustatyti pagal ieškovės teorijas bei pasitarimus su gyventojais.

3.6. Įvertus tarp šalių vykusią komunikaciją, matyti, kad ieškovė nustatinėjo draudiminio įvykio priežastį tik bendraujant telefonu su namo gyventojais ir jokių kitų veiksmų neatliekant. Gyventojų, su kuriais bendravo ieškovė, teorijos tarpusavyje nesutampa ir abu (tiek draudėjas – 4 butas, tiek galimai apliejęs 12 butas) yra suinteresuoti nebūti atsakingais už kilusią žalą. Pažymėtina, kad atsakovė nėra sulaukusi jokių prašymų atlyginti žalą ar registravusi jokių užpylimų 12 bute. Jei šio buto (12) gyventojas įsitikinęs, kad gedimas įvyko bendruose vamzdynuose, jis būtų kreipęsis į atsakovę ir prašęs atlyginti žalą (už apliejimus, avarinės tarnybos iškvietimą, jei ji iš vis buvo kviesta). Nustatytos ieškovės išvados dėl žalos nėra logiškos ir prieštarauja pačios ieškovės teiktai informacijai. Todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovė netinkamai ištyrė draudiminio įvykio aplinkybes bei nepagrįstai reikalauja žalos iš atsakovės.

4. Ieškovės 2025 m. sausio 7 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta (e. b. l. 69-72):

4.1. Administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (LAT 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

4.2. Atsakovė, atsiliepime į ieškinį, remdamasis ta pačia LAT 2024 m. liepos 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024), nurodo, kad, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame pavyzdyje kalbama būtent apie užsikimšusį vamzdyną, kas ginčo atveju nėra aktualu. Taigi, ginčo byloje, administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

4.3. Atsakovės pateiktas defektinis aktas niekaip nepaneigia atsakovės atsakomybės. Defektiniame akte pateikta tik viena nuotrauka, kuri net neaišku kokioje vietoje fotografuota. Nuotraukoje nesimato bendro naudojimo vamzdyno, neatitinka ieškovės video įraše matomo vaizdo, todėl galima daryti išvada, kad defektiniame akte pateikta nuotrauka yra ne tos vietos, kurioje įvyko prabėgimas. Ieškovės draudėjo butas yra per du aukštus. Trūkęs bendro naudojimo vamzdis eina sienoje ties laiptais. Ieškovė į bylą pateikė video įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip rūsyje, per bendro naudojimo vamzdį bėga vanduo.

4.4. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-691-854/2024), konstatuoja, kad: „namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir / ar kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo“. Atsakovė į bylą visiškai nepateikė jokių įrodymų apie pastato/bendro naudojimo objektų būklę iki įvykio, kokius veiksmus atliko, siekiant tinkamai atlikti savo pareigą, t. y., tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (vamzdžius), nepateikti jokie žurnalai, statinio apžiūros aktai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai atlikusi kasmetines statinio apžiūras, kaip numato teisinis reglamentavimas.

4.5. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatyta, kad bute (adresu: (duomenys neskelbtini) (tame pačiame kaip ir šioje civilinėje byloje)) vamzdyno defektai buvo nustatyti jau 2018 m. bei rekomenduota atlikti keitimo darbus, kad vamzdyno avarijos iki ginčo įvykio vyko ne vieną kartą (civilinė byla Nr. e2A-740-936/2022, 23 p.). Taip pat, Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad: „būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir panašiai“ (civilinė byla Nr. e2A-740-936/2022, 22 p.). Kaip minėta anksčiau, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie pastato/bendro naudojimo objektų būklę iki įvykio, kokių veiksmų ėmėsi ir kokias priemones rinkosi siekiant išvengti žalos.

4.6. Taigi, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad už užliejimo metu kilusią žalą atsakingas yra būtent atsakovė, todėl ji ir privalo šią žalą atlyginti. Atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti dokumentai niekaip nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, todėl atsakovės argumentai turėtų būti atmestini, o ieškovės ieškinys tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

5. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo. Kadangi bendra ieškovės reikalavimų suma neviršija 5000 Eur ir nei viena iš šalių nepareiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neteikė prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, be to CPK bylų skirstymo tvarka pakeista, ryšium su tuo, kad tokios bylos turėtų būti nagrinėjamos prioritetiškai rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, kai visi proceso dalyviai bei daiktiniai įrodymai yra Vilniuje, pareikalautų nepalyginamai daugiau laiko sąnaudų, didintų bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus.

III. Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

6. Nagrinėjamoje byloje pagal duomenis Būsto draudimo liudijime Nr. TAI Nr. 631689698 (e. b. l. 10-13) nustatyta, kad ieškovė šio liudijimo pagrindu nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. apdraudė draudėjai J. J. priklausantį turtą – butą, kurio plotas 107,33 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą, taip pat pagalbinį pastatą – garažą, kurio plotas 18,87 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas (tame tarpe šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avariją, vandens prasiskverbimą iš gretimų patalpų, vandens prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas, vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių).

7. Į bylą pateiktas Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas (Pastatų nuostolio aprašymas, žalos bylos Nr. 3297122, data 2023 m. vasario 15 d.) (e. b. l. 17-18), Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas (Namų turto nuostolio aprašymas, žalos bylos Nr. 3297123, data 2023 m. sausio 29 d.) (e. b. l. 19-20), patalpų planai, patalpų fotonuotraukos (e. b. l. 21-22), draudėjai adresuoti 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 21 d. pranešimai apie žalos atlyginimą (e. b. l. 25, 31) patvirtina, kad 2023 m. sausio 15 d. buvo fiksuotas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimas, dėl ko buvo apgadintos minėtos patalpos ir turtas jose: sulietos II aukšto svetainės, plane pažymėtos 4-4, lubos, siena, ant sienos kabantis gobelenas; sulietos laiptinės, plane pažymėtos 4-7, lubos; sulieta laiptinės, plane pažymėtos 4-2, siena; dėl suliejimo sugadinta virtuvės elektros instaliacija (po užliejimo neveikia 3 rozetės); dėl suliejimo sugadinta skalbimo mašina SIEMENS WM16S474DN (po užliejimo neveikia).

8. Remiantis duomenimis 2023 m. vasario 15 d. lokalinėje sąmatoje (e. b. l. 23-24), 2023 m. sausio 25 d. darbų/remonto akte MKRVL Nr. 5 (e. b. l. 28-29), draudėjai adresuotuose 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 21 d. pranešimuose apie žalos atlyginimą (e. b. l. 25, 31), 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymuose (e. b. l. 26, 27, 32), duomenimis apie skalbimo mašinų kainas (e. b. l. 30), nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 15 d. įvykį pripažino draudiminiu ir, vadovaudamasi nuostolio apskaičiavimu, išmokėjo draudėjai iš viso 2 050,06 Eur dydžio draudimo išmoką (iš šios sumos 1 656,17 Eur išmokėjo tiesiogiai draudėjai ir 393,89 Eur – Swedbank, AB draudėjos finansinių įsipareigojimų dengimui): 1570,06 Eur draudimo išmoka buvo sumokėta už sugadintas patalpas, 480 Eur draudimo išmoka buvo sumokėta už sugadintą skalbimo mašiną.

9. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei atlyginti dalį draudimo išmokos, išmokėtos draudėjai, – 1 721,09 Eur (įvertinus patalpų ir turto nusidėvėjimą), kadangi draudėjai priklausančių patalpų užliejimas įvyko dėl gedimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruose vamzdynuose, už kurių būklę ir priežiūrą yra atsakingas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y., atsakovė. Atsakovė neneigia to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. A30-3211/22 pagrindu atsakovė iki 2024 m. liepos 24 d. buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore; taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrų vamzdynų, priežiūrą. Taip pat tarp šalių nėra ginčo ir dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių. Tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo nesutinka, teigdama, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl gedimo bendruose vamzdynuose.

10. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

11. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į minėtą CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

12. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija), 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Administravimo nuostatų 4.3 punktas); rengia metinį ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Administravimo nuostatų 4.4 punktas); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Administravimo nuostatų 4.5 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas) ir kt.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte numatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal šio reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

14. Pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurioms priklauso ir vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą teisinį reglamentavimą, pripažįstama, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, buvo atsakinga už tinkamą šio daugiabučio namo vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynų priežiūrą, savalaikį jų defektų nustatymą ir šalinimą. Todėl ieškovei įrodžius, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos prižiūrėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus ir imtis veiksmų šalinant jų defektus, dėl ko ir įvyko vandens pratekėjimas iš vamzdyno į draudėjai priklausančias patalpas, atsakovei tekų atsakyti už dėl to atsiradusią žalą (esant kitoms civilinėms atsakomybės sąlygoms).

15. Ieškovė aplinkybę, kad vandens pratekėjimas į draudėjai priklausančias patalpas įvyko dėl defektų bendruose vamzdynuose, įrodinėja draudėjo pranešimu, elektroniniu susirašinėjimu, turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, nuotraukomis, video įrašu.

16. Ieškovės minimame į bylą pateiktame draudėjo pranešime (kompiuterinės programos išraše) fiksuota, kad: „<...> užpylimas iš 8 buto. Virš aplietas butas Nr. 4 yra pusė rūsio patalpos (nes draudėja iš rūsio patalpą perdarė į virtuvę). Įvykio dieną gedimas buvo bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje <...>“ (e. b. l. 14). Tačiau iš šio kompiuterinės programos išrašo neaišku, nei kada, nei kokio asmens pateikta informacija čia yra užfiksuota, pati informacija prieštaringa, nes, viena vertus, nurodoma, kad gedimas bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje, kita vertus, taip pat nurodoma, kad užpylimas iš 8 buto, tikėtina, esančio aukščiau nei rūsio patalpa.

17. Į bylą pateiktuose šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais išrašuose fiksuota (e. b. l. 15, 16, 50-52):

17.1. 2023 m. birželio 26 d., 15:06 val., ieškovės atstovas atsakovės atstovui rašė: „<...> Siunčiu draudėjo paaiškinimus dėl 2023 01 15 užpylimo. Skambinau draudėjai, sako kad užpylimas buvo 12 bute, buvo atvykusi avarinė. Prašau patikslinti 1) iš kurio buto bėgo 2023 01 15 vanduo, 2) ar įvykio dieną pastato bendri vamzdynai buvo tvarkingi. <...>“;

17.2. 2023 m. birželio 26 d., 16:05 val., ieškovės atstovas atsakovės atstovui rašė: „<...> 12 butas nesutiko su kalte dėl 2023 01 15 įvykusio (duomenys neskelbtini) užpylimo. Nurodo, kad 12 bute visi vamzdynai buvo tvarkingi, o gedimą Urban Hold meistrai rado 4 bute bendrame vamzdyne (šachtoje) iki skaitliuko. T.y. defektas bendrame stove. <...>“;

17.3. 2023 m. birželio 27 d., 11:06 val., atsakovo atstovas ieškovės atstovui rašė: „<...> Mes nesame nustatę tokių gedimų bendruose tinkluose, nežinau iš kur tokia informacija. <...>“;

17.4. 2023 m. birželio 27 d., 14:33 val., ieškovės atstovas atsakovės atstovui rašė: „<...> Dar kartą bendravau su namo (duomenys neskelbtini) gyventojais ir aplieto buto savininke. Situacija yra aiški. Virš aplietas butas Nr. 4 yra pusė rūsio patalpos (nes draudėja iš rūsio patalpą perdarė į virtuvę). Įvykio dieną gedimas buvo bendruose vamzdynuose rūsio patalpoje <...>“.

18. Iš šių elektroninio susirašinėjimo išrašų spręstina, kad 2023 m. birželio 26 d. (praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po įvykio) draudėjos patalpų užliejimo priežastis ieškovės atstovams nebuvo aiški, nes buvo prašoma papildomos informacijos iš atsakovės, apklausiami daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai; ieškovės atstovai atitinkamas išvadas dėl gedimo bendruose vamzdynuose padarė remdamiesi draudėjos, virš jos patalpų esančio buto savininko/-ės (beje, šiuose susirašinėjimuose virš esančio buto numeris nurodomas 12, kai tuo tarpu prieš tai aptartame draudėjo pranešime buvo nurodomas numeris 8), kitų gyventojų paaiškinimais.

19. Ieškovės į bylą pateiktame video įraše, kurio trukmė 17 sek., fiksuota šachta ir vamzdynas joje, matosi, kad vamzdžio išore teka vanduo, tačiau nėra matyti iš kur jis konkrečiai išteka. Be to nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad vaizdo įrašas darytas įvykio dieną 2023 m. sausio 15 d. (video įrašo modifikavimo data 2024 m. spalio 28 d.) daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir būtent kokioje konkrečioje vietoje, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį darė. Teismo vertinimu, ieškovė būdama protinga, pati darydami šį įrašą būtų užfiksavusi jo darymo laiką, konkrečią darymo vietą su daugiau informacijos, taip pat kas dalyvauja šio vaizdo įrašo daryme, t. y. turėjo tinkamai užfiksuoti bylai reikšmingą informaciją, tačiau elgėsi neapdairiai. Teismo vertinimu šiuo metu, praėjus nuo įvykio 2 metams, nėra jokių objektyvių aplinkybių atkurti tada buvusią padėtį, ir nustatyti objektyviai apžiūrint įvykio vietą iš kur tekėjo vanduo. Be to iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vanduo teka gana stipriai, kas rodo, jog turėjo būti atliktas su tuo susijęs remontas, jeigu tai tekėjo iš bendrų vamzdynų, tačiau į bylą jokių duomenų apie atliktą remontą nepateikta. Priešingai, atsakovės į bylą pateiktame MB „EdEras“ 2023 m. sausio 16 d. defektiniame akte fiksuota, kad „Po atliktos apžiūros (duomenys neskelbtini) rasti šie defektai: Gautas pranešimas, kad bėga vanduo 4 bute, patikrinus aukščiau esančias patalpas nustatyta, kad šachtose bendro naudojimo vamzdynai be defektų. Pratekėjimas galimai įvyko dėl aukščiau esančiame bute įvykusios avarijos arba dėl paties 4 buto vidaus santechnikos įrenginių. Bendro naudojimo vamzdynas tvarkingas, tai įrodo šioje nuotraukoje sausa bendro naudojimo vamzdynų šachta“; pateiktoje nuotraukoje matoma sausa šachta (e. b. l. 49).

20. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose, nuotraukose (e. b. l. 17-22) apskritai fiksuotas tik patalpų ir daiktų užliejimo faktas, bet ne priežastis, dėl ko įvyko užliejimas vandeniu. Teismo vertinimu ieškovė turėjo veikti protingai ir apdairiai, ir iš karto po draudiminio įvykio turėjo atlikti jo tyrimą, išsiaiškinti ne tik draudėjui padarytą turtinę žalą, bet nedelsiant aiškintis šio įvykio kilimo priežastį, bet kaip matyti iš ieškinio, ji to neatliko, prisiėmė sau riziką, kad praėjus daug laiko nuo įvykio nebus galimybės patikimai nustatyti žalos atsiradimo techninę priežastį.

21. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., LAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. LAT 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., LAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LAT 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Nagrinėjamoje byloje, atsakovei neigiant faktą, kad draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl bendro namo vamzdyno defekto, įvertinęs aukščiau aptartus ieškovės pateiktus įrodymus sprendžia, kad pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl bendro daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdyno defekto, avarijos. Pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi šalims buvo siūlyta iki paskirto teismo posėdžio pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Nors ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau papildomų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, nepateikė.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtintų privalomų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų buvimo, atitinkamai, reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

IV. Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.

24. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (kompensacinės palūkanos). CK 6.37 straisnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).

25. Taigi, įstatymas įtvirtina prievolę asmeniui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą, mokėti kreditoriui palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tačiau nagrinėjamoje byloje, nenustačius atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą ir šio ieškovės reikalavimo netenkinus, nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei nei kompensacines, nei procesines palūkanas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

27. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė iš viso 613 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 43 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 36) ir 570 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 37, 53-56). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, nėra jokio pagrindo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, o, kaip minėta, duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

29. Procesinių dokumentų siuntimo ar kitų valstybė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 310, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įteikti ieškovės atstovui ir atsakovei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.