Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3050-1098/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: e2-3050-1098/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33726-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Leščinskienė
Atsakovas: N. G.
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Advokatai: Eligijus Seniutis, Gitana Kavaliauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3050-1098/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33726-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6; 3.2.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,atsakovui N. G. ir jo atstovei advokatei Gitanai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovui N. G. (toliau – atsakovas), kuriame prašo priteisti iš atsakovo 7 000,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 717,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 24,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2 996,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 m. gegužės 4 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K292704639 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu suteikė atsakovui 7 000,00 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 5 082,80 Eur palūkanų, 1 196,19 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2020 m. gegužes 6 d. suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovas iki šios dienos nevykdo vartojimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas, negautas pajamas, tarpininkavimo mokestį bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2020 metų kovo mėnesį A. D. paėmė iš atsakovo telefoną, piniginę, kurioje buvo atsakovo asmens dokumentai, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, bei mobilųjį telefoną. Minėtas asmuo pasiūlė jam užsidirbti 100 Eur, jeigu jis padės jam sutvarkyti kažkokius reikalus. Atsakovo teigimu, jis nesuprato, kokią pagalbą reikės suteikti. Praėjus kuriam laikui, tikslios datos nepamena, minėtas asmuo atsakovui pranešė, kad jam reikės paimti iš sąskaitos pinigus bei atiduoti kažkokiam žmogui. Šis asmuo nuvežė jį į AB „Swedbank“ skyrių nuimti grynųjų pinigų. Banko darbuotoja perdavė jam 7000 Eur grynais. Išėjęs iš banko, jis atidavė išgrynintus pinigus kitam asmeniui. Iš kitų asmenų sužinojo, kad jo vardu yra padirbtas karininko pažymėjimas, sukurtas elektroninis paštas. Bijodamas susidorojimo ir nieko nesuprasdamas, niekam apie tai neprasitarė, netgi ir savo artimiesiems. Paaiškino, kad jam buvo taikomas specialusis ugdymas dėl specialiųjų ugdymo poreikių, jis sunkokai suvokia tam tikras gyvenimiškas aplinkybes. Psichologo vertinimo išvadoje buvo nustatyta, kad jo žinios apie aplinką yra silpnos, jam labai sunku reikšti mintis žodžiu, pasakoti, silpna trumpalaikė mechaninė atmintis, bloga vizualinė motorinė koordinacija, sutrikęs dėmesys, nesupranta priežasties ir pasekmės ryšio socialinėje situacijoje. Atsakovo teigimu, tik gavęs teismo pranešimą apie civilinės bylos iškėlimą, suprato, kad jo pažįstami asmenys, pasinaudoję jo asmens duomenimis, suklastojo visus vartojimo kreditui gauti reikalingus dokumentus. Atsakovas pažymi, kad ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl vartojimo kredito grąžinimo, neįrodė kredito sutarties sudarymo su atsakovu fakto, nors pinigai ir buvo pervesti į jo sąskaitą, t. y. šiuo atveju nėra vienos iš esminių sutarties sąlygų egzistavimo fakto. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų suteikęs jai visus kredito gavimui reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą. Atsakovo vertinimu, kredito sumokėjimo į jo banko sąskaitą faktas, nėra įrodymas apie vartojimo kredito sutarties sudarymą. Ieškovei neatlikus tinkamo atsakovo asmens identifikavimo, atsakovas neturėjo jokios galimybės susipažinti su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir su jomis sutikti. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo kaltų asmenų atžvilgiu pradėjimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį, visi identifikavimo veiksmai bei kiti veiksmai buvo atliekami tik su atsakovu bei apie jokius kitus asmenis, bandančius pasinaudoti jo asmens duomenimis ar jį apgauti, nebuvo žinoma. Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta su atsakovu, sudarant vartojimo kredito sutartį, atsakovas buvo identifikuotas, jam buvo pateiktos bendrosios bei specialiosios vartojimo kredito sutarties sąlygos, buvo pateiktas vartojimo kredito pasiūlymas, jis visus jam pateiktus dokumentus patvirtino bei 2020 m. gegužės 4 d. 19 val. 15 min. šešiaženkliu kodu, kuris buvo atsiųstas į atsakovo vardu sistemoje registruotą telefono numerį (duomenys neskelbtini), pasirašė jam pateiktus dokumentus, t. y. standartinę informaciją apie kreditą, vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir vartojimo kredito specialiąsias sąlygas. Ieškovė pabrėžia, kad prieš išmokant atsakovui vartojimo kreditą, buvo pareikalauta, kad atsakovas patvirtintų savo tapatybę naudojat tapatybės patvirtinimo platformą „Markid“. Tapatybės patvirtinimo metu realiu laiku buvo padarytas atsakovo veido ir dokumento nuotraukos. Atlikus šiuos veiksmus ir patikrinus identifikaciją rankiniu būdu, buvo įsitikinta, kad kreipiasi pats atsakovas, veido nuotrauka ir nuotrauka dokumente sutapo. Po identifikacijos patvirtinimo, paskola buvo išmokėta atsakovui į jo vardu atidaryta sąskaitą, toje pačioje bendrovėje AB „Neo Finance“, iš kurios atsakovas lėšas pervedė į savo vardu registruotą sąskaitą banke AB „Swedbank?“, iš kurio ir buvo gautas jo tapatybę ir sutikimą tikrinti duomenis 0,01 Eur mokėjimas. Ieškovės vertinimu, ginčo vartojimo kredito sutarties sudarymo faktas su atsakovu yra akivaizdus, atsakovas pasirašė visas vartojimo kredito sutarties sąlygas bei buvo tinkamai identifikuotas, laikantis visų teisės aktuose keliamų reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad vertindama atsakovo galimybes skolintis, rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir pateiktais pajamas patvirtinančiais dokumentais. Kitomis duomenų bazėmis naudotis negalėjo, nes atsakovas nurodė esantis statutiniu pareigūnu, o ieškovei prieinama Sodros duomenų bazė informacijos apie statutinių tarnautojų pajamas neteikia. Atsakovas nurodė, kad jo tvarių pajamų vidurkis paraiškos teikimo metu per paskutinius 4 mėnesius vidutiniškai siekė 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Norėdama įvertinti atsakovo pajamas, ieškovė rėmėsi atsakovo pateiktu banko sąskaitos išrašu ir darbo statusą patvirtinančiu atsakovo pateiktu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotu pažymėjimu. Pagal pateiktą išrašą apskaičiuota, kad pajamos, gautos iš Lietuvos kariuomenės per paskutinius 4 vertinimo metus naudotus mėnesius (sausį, vasarį, kovą ir balandį), sudarė 3 734,44 Eur, vidutiniškai po 933,61 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nurodyta pajamų suma skiriasi nuo oficialiame banko sąskaitos išraše apskaičiuotos sumos, ieškovė tolimesniame vertinime rėmėsi mažesne gauta reikšme. Atsinaujinus „BKA“ sistemos duomenis, informacijos apie atsakovo turimus įsipareigojimus joje nebuvo, vertinimo metu jokių finansinių įsipareigojimų atsakovas neturėjo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateiktame triplike nurodo, kad šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad dėl visų ieškinyje ir dublike nurodytų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovui pranešta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2020 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Ieškovės dublike nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso atsakovui, jo vardu toks numeris niekada nebuvo ir šiuo metu nėra registruotas. Iš ieškovės pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad pateiktas išrašas nėra iš atsakovo sąskaitos, nurodytas iš Lietuvos kariuomenės gautas atlyginimas ir avansas, daugybė pirkinių atliktų Jonavos prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, nuimti gryni pinigai iš Jonavos bankomato, nors atsakovas ten niekada negyveno ir nėra buvęs. Ieškovės pateiktame pažymėjime yra ne atsakovo foto nuotrauka, nuotraukoje nepažįstamas asmuo. Nurodytas atlyginimas 933,61 Eur, įmonės veiklos sritis – apsauga, darbo stažas, tačiau atsakovas niekada niekur nedirbo ir pajamų nėra gavęs. Atsakovas pažymi, kad esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, ieškovė reikšdama šioje byloje atsakovui reikalavimą dėl vartojimo kredito grąžinimo negali įrodyti kredito sutarties sudarymo fakto būtent su atsakovu. Kyla pagrįstų abejonių, jog būtent atsakovas būtų suteikęs visus ieškovei reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą. Pinigų sumokėjimo į atsakovo banko sąskaitą faktas, esant tokioms pagrįstoms abejonėms, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo atveju taipogi nėra įrodymas apie vartojimo kredito sutarties sudarymą. Atsakovas toliau palaiko savo teiginį, jog nepatvirtino vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų. Ieškovei neatlikus tinkamo atsakovo identifikavimo, atsakovas neturėjo jokios galimybės susipažinti su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir su jomis sutikti.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atstovas papildomai paaiškino, kreditavimo santykiai susiklostė būtent su atsakovu N. G., sudarant vartojimo kredito sutartį nuotoliniu būdu atsakovas buvo tinkamai identifikuotas, jam buvo pateiktos vartojimo kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos, pinigai buvo išmokėti į atsakovo vardu registruotą sąskaitą, iš kurios ir buvo gautas 0,01 mokėjimo patvirtinimas.

8. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovė palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad draugas pasiūlė jam užsidirbti 100 Eur. Po kelių dienų draugas pasiėmė jo telefoną ir naudodamas jo asmens duomenis pradėjo siųsti užklausas kreditams gauti. Patvirtino, kad suprato, jog užklausimai buvo daromi naudojant jo asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą. Paskui draugas pasiūlė jam padirbti dokumentus – darbo pažymėjimą. Draugai viską darė be jo, kartais su jo pagalba iš namų. Pavyko paimti 7 000 Eur kreditą, kurį jis išgrynino nuvažiavęs į banką ir perdavė draugams. Vietoje sutartų 100 Eur gavo iš draugo 500 Eur už paimtą kreditą. Paaiškino, kad yra moksleivis, mokosi profesinio mokymo mokykloje virėjo specialybės, nedirba, mokslai sekasi pakankamai gerai, nemoka taupyti. Bendrai suprato, kad draugai, pasinaudodami jo asmens duomenimis, bando gauti kreditą. Pats pasidarė savo nuotrauką, kuri buvo pateikta kredito įstaigai teikiant paraišką kreditui gauti. Kredito suma buvo pervesta į jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Be šio kredito, 2020 m. metų balandžio-gegužės mėnesiais buvo gavęs dar 3 kreditus: 7 000 Eur, 1 500 Eur ir 1 000 Eur sumoms. Šiuos pinigus taip pat ėmė draugams. Supranta, kad blogai pasielgė susidėjęs su netinkamais draugais. Taip pat supranta, kad paskolintus pinigus reikės kažkada grąžinti. Draugai, imant kreditus, žadėjo padėti grąžinti pinigus, bet taip ir nepadėjo. Pinigais moka naudotis, savarankiškai naudojasi sąskaitose esančiomis lėšomis, sudaro pirkimo sandorius.

Atsiliepimas

10. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakovo valios sudaryti vartojimo sutartį, už jį veikė kiti asmenys. Jeigu ieškovė veiktų atsakingai, vartojimo sutartis nebūtų sudaryta. Jeigu teismas nuspręs, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta, prašo tenkinti reikalavimą tik dėl pagrindinės 7 000 Eur skolos, kitus ieškinio reikalavimus atmesti, nes kredito įstaiga netinkamai atliko atsakovo kreditingumo vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K292704639. Kita sutarties šalis – kredito gavėju sutartyje nurodytas atsakovas N. G.. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma – 7 000,00 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 24,00 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 32,91 proc., kredito terminas – 60 mėnesių, bendra vartojimo kredito kaina – 13 278,99 Eur. Atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovės sąskaitą pervedė 0,01 Eur mokėjimą, taip patvirtindamas registraciją ir bendrąsias kredito sąlygas. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės patvirtino šias aplinkybes, neginčijo aplinkybių, jog nurodyto dydžio 0,01 Eur mokėjimas buvo atliktas iš jo asmeninės banko sąskaitos, taip pat aplinkybių, kad suteiktas 7 000,00 Eur dydžio kreditas taip pat buvo pervestas į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia atsakovui perduota ir negrąžinta paskola, taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, negautas pajamas ir tarpininkavimo mokestį, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas).

14. Kaip jau minėta, atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis su ieškove faktiškai nesudarė sandorio, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad sudarant sandorį neegzistavo jo valia vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, taip pat neįrodė, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį jam nebuvo perduoti.

15. Atsakovas, teigdamas, kad faktiškai nesudarė ginčo vartojimo kredito sandorio, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, savo poziciją grindžia vien prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamųjų bylų, kuriose atsakovas dalyvautų nukentėjusiojo ir/ar civilinio ieškovo statusu, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu 2020 m. spalio 8 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje e2-31183-909/2020 dėl įsipareigojimų pagal 2020 m. balandžio 30 d. su UAB „Sostinės kreditai“ sudarytą vartojimo kredito sutartį nevykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad šalia ieškovės kredito, 2020 m. metų balandžio-gegužės mėnesiais buvo gavęs dar 3 kreditus: 7 000 Eur, 1 500 Eur ir 1 000 Eur sumoms. Duodamas teismui paaiškinimus atsakovas patvirtino, kad pats leido draugams naudotis jo asmens duomenimis ir telefonu, suprato, kad draugai teikia paraiškas (užklausimus) kreditams gauti, pats pasidarė savo nuotrauką, kuri buvo pateikta ieškovei su prašymu kreditui gauti, žinojo, jog draugai planuoja padirbti pažymėjimą. Taip pat atsakovas patvirtino, kad suprato, jog paimtą kreditą reikės grąžinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kažkokius psichinius sutrikimus, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų/išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo vardu turi sąskaitą banke, savarankiškai disponuoja sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, sudarinėja sandorius. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats atsakovas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie tai, kad 2011 m. atsakovui buvo nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi, kaip matyti iš 2020 m. spalio 6 d. profesinio ugdymo sutarties, joje nėra jokios informacijos apie šiuo metu atsakovui galimai taikytinus specialius ugdymosi poreikius. Be to, teismo posėdžio metu atsakovui duodant paaiškinimus žodžiu, teismui nekilo abejonių dėl atsakovo gebėjimo tinkamai reikšti mintis bei suvokti susidariusios situacijos aplinkybes. Atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs, atsakymai į klausimus tikslūs, elgesio ir pasekmių vertinimas adekvatus.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog jo atžvilgiu galimai buvo padaryta nusikalstama veika jo vardu neteisėtai paimant kreditą pagal vartojimo kredito sutartį, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovui leidus tretiesiems asmenims naudotis savo asmens duomenimis – telefonu, asmens dokumentu, atvaizdu, jam pačiam tenka rizika prisiimti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai juos vykdyti.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kredito paraiškoje pateiktą informaciją bei pateiktus dokumentus, taip pat įvertino prieinamų duomenų bazių duomenis bei priėmė sprendimą išduoti atsakovui 7 000 Eur kreditą. Tai, kad kredito įstaigai galimai buvo pateikti suklastoti dokumentai, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes kaip patvirtino pats atsakovas, jam buvo žinoma apie draugų ketinimą tokius dokumentus įsigyti. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad paskolos suma 2020 m. gegužės 6 d. buvo pervesta į atsakovo N. G. atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį buvo pervesti į atsakovo vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis atsikerta į ieškinio reikalavimus.

18. Teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ginčo kreditas buvo paimtas esant atsakovo valiai sukurti paskolos teisinius santykius, todėl jam tenka pareiga atsakyti pagal sutartį (CK 1.63, 1.64 straipsniai).

19. Aplinkybės, kad atsakovo įvardinti tretieji asmenys, panaudodami atsakovo duomenis, galimai galėjo išreikšti valią dėl kredito gavimo už atsakovą, taip pat kad į atsakovo sąskaitą pervestą kreditą galimai panaudojo ne kredito gavėjas, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, yra nereikšmingos. Minėta, kad bylos įrodymai patvirtina, kad atidaryta sąskaita yra atsakovo vardu, kreditas pagal vartojimo kredito sutartį paimtas su atsakovo žinia, šiam pritariant. Šiuo konkrečiu atveju žinojimas, suteikimas teisės naudotis savo asmens duomenis ir prisijungimais prilygintini valiai paimti paskolą. Tokios aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos, o atsakovas nuo jam pareikštų pretenzijų negali gintis remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su jo ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniais santykiais ir jų vykdymu. Tuo atveju, jei tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų galimai egzistavo kokie nors susitarimai, kurie ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi kredito paėmimo metu ir negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, atsakovas savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti pasinaudodamas įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais nukreipdamas atitinkamus reikalavimus tretiesiems asmenims.

Dėl 7 000 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo.

20. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) vartojimo kredito sutartinius santykius reguliuoja CK 6.886 straipsnis. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, visų pirma priskirtinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Tiek, kiek VKĮ vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių nereguliuoja, taikomos bendrosios sutarčių teisės ir kitos CK nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, skirti vartotojų apsaugai.

21. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

22. Remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K292704639 (toliau – bendrosios sąlygos) 1.8 punktu, bendra vartojimo kredito suma – bendra konkretaus vieno vartojimo kredito gavėjo visų dar bendrovei negrąžintų vartojimo kreditų suma. Vartojimo kreditas grąžinamas dalimis laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų specialiose sąlygose. Bendrovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą ir išsiųsdama vartojimo kredito gavėjui išankstinį raštišką pranešimą, nutraukti vartojimo kredito sutartį, esant visoms bendrųjų sąlygų 8.4.1. – 8.4.3. sąlygoms.

23. Remiantis vartojimo kredito sutarties specialiomis sąlygomis (toliau – specialiosios sąlygos), atsakovui asmeniniams poreikiams tenkinti buvo suteiktas 7 000 Eur dydžio vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, bendra vartojimo kredito suma – 13 278,99 Eur, vartojimo kredito palūkanų norma – 24,00 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 32,91 procentų, įmokos suma – 221,31 Eur.

24. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimo, išsiųsto atsakovui elektroniniu paštu, nurodytu vartojimo kredito sutartyje, atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir pranešimo išsiuntimo dienai susidarė įsiskolinimas, t. y. 1 013,40 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė per ieškovės nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, todėl ieškovė nuo 2020 m. spalio 13 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį esant visoms bendrųjų sąlygų 8.4.1. – 8.4.3. sąlygoms.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 000 Eur dydžio dalį negrąžinto kredito laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.870 straipsnis).

Dėl 717,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. spalio 13 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovui asmeniniams poreikiams tenkinti buvo suteiktas 7 000 Eur dydžio vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, vartojimo kredito palūkanų norma – 24,00 procentų.

27. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

28. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2020 m. spalio 13 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.), priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 717,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.

31. Dėl 24,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 6 d.).

32. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

33. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

34. Kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 000 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 6 d.).

36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

37. Nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. gegužės 6 d. Akivaizdu, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė per ieškovės nustatytą terminą (iki 2020 m. spalio 13 d.), todėl ieškovė nuo 2020 m. spalio 13 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.

38. Teismo vertinimu, remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, susidariusioje situacijoje ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose – 24,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

39. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, tenkina ieškinio reikalavimą dėl 24,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 7 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1165-577/2021 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. e2A-1795-580/2020; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1815-232/2020).

Dėl 2 996,19 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

40. Vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis, todėl vartojimo kredito teisiniams santykiams aktualus ir vartojimo sutartims skirtas reguliavimas, pvz., vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė.

41. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

42. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

43. Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka.

44. Vartojimo kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.

45. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

46. Pagal vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.

47. Priešingas nei išdėstytas aptariamų vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

48. Teismas, vykdydamas pareigą, nurodytą sprendimo už akių 41 punkte, konstatuoja, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.11 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios Sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), todėl negali būti taikomos, o vadovaujantis jomis pareikšti reikalavimai atsakovei atmestini.

49. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

50. Pažymėtina, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį.

51. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 1 196,19 Eur. Tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką.

52. Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus nesąžiningomis vartojimo kredito sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos su atsakovu, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

53. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t.y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, šalių aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis (1 196,19 Eur) atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

54. Minėta 1 196,19 Eur suma buvo išdalinta 60 mėnesių ir įtraukta į atsakovui pateiktą mokėjimo grafiką, pavadinant preliminariu tarpininkavimo mokesčiu, kaip dalis bendros kas mėnesį mokėtinos įmokos sumos.

55. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo sumokėjęs nei vienos kasmėnesinės įmokos, į kurią įeitų apskaičiuota dalis tarpininkavimo mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 1 196,19 Eur tarpininkavimo mokesčio (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-35020-854/2020).

Dėl 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) bei 24,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

56. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

57. Kaip minėta, pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24,00 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

59. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 24,00 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

60. Byloje nėra duomenų, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai buvo atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 24,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 24,00 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

61. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

62. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 24,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų (0,05 proc. x 360 d.).

63. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

64. Teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir taikydamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, ir esant neapibrėžtam kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiui, bei ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad po 60 mėnesių kreditas nebus grąžintas, atmeta ieškinio reikalavimą dėl 24,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą.

65. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020).

Dėl 5,00 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

66. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 913,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 721,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 241,00 Eur žyminis mokestis ir 480,33 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Ieškovė tinkamai pagrindė šių išlaidų dydį bei apmokėjimo faktą.

70. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 580 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Šių bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimo faktą atsakovas tinkamai pagrindė.

71. Abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomenduojamų dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas.

72. Nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų iš esmės patenkinti keturi, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 480,89 Eur (721,33 Eur (241,00 Eur žyminis mokestis + 480,33 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) – 240,44 Eur (721,33 Eur / 6)) bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės atsakovui 526,66 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 580,00 Eur / 6) * 2). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinas 45,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

73. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K292704639 Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K292704639 Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 24,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 7 000,00 Eur (septynių tūkstančių eurų 00 ct) negrąžintą kreditą,

- 717,66 Eur (septynių šimtų septyniolikos eurų 66 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.),

- 24,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 7 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d.,

- 1 196,19 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 19 ct) tarpininkavimo mokestį,

- 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.),

- 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 913,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance (juridinio asmens kodas 303225546) atsakovui N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,77 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė