Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. V. (M. V.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Patenkinęs 80 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 176 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.4. Patenkinus apeliantės ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 5 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K012548827, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovui M. V. 700 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą kredito sumą, mokant mėnesines įmokas nurodytas sutartyje (bendra kredito gavėjo mokama suma 1 015,20 Eur; sutartyje numatyta 19 proc. metinė palūkanų norma, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 223,76 Eur; tarpininkavimo mokestis). Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį, ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pranešimu nuo 2020 m. liepos 14 d. nutraukė sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos.

8. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

9. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

10. Bylos duomenimis, ieškovė 2020 m. liepos 14 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Tačiau tai neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad įrodė negautų pajamų faktą.

13. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 19 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 223,76 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. sausio 5 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

14. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, vartojimo kredito sutarties Nr. K012548827 Specialiųjų sąlygų bei kredito pasiūlyme esančios Dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkos, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 5 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 procentų metinių palūkanų dydžio pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. t. y. 2020 m. liepos 14 d. – 609 Eur; 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 609 Eur; 2020 m. rugsėjo 5 d. – 592,98 Eur; 2020 m. spalio 5 d. – 576,71 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. – 560,18 Eur; 2020 m. gruodžio 5 d. –543,39 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 526,33 Eur; 2021 m. vasario 5 d. – 509 Eur; 2021 m. kovo 5 d. – 491,40 Eur, 2021 m. balandžio 5 d. – 473,52 Eur, 2021 m. gegužės 5 d. – 455,36 Eur, 2021 m. birželio 5 d. – 436,91 Eur; 2021 m. liepos 5 d. – 418,17 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 399,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 5 d. – 379,79 Eur; 2021 m. spalio 5 d. – 360,14 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. – 340,18 Eur; 2021 m. gruodžio 5 d. – 319,91 Eur; 2022 m. sausio 5 d. – 299,32 Eur; 2022 m. vasario 5 d. – 278,40 Eur, 2022 m. kovo 5 d. – 257,15 Eur; 2022 m. balandžio 5 d. – 235,56 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 213,63 Eur; 2022 m. birželio 5 d. – 191,35 Eur, 2022 m. liepos 5 d. – 168,72 Eur; 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 145,73 Eur, 2022 m. rugsėjo 5 d. – 122,38 Eur, 2022 m. spalio 5 d. – 98,66 Eur, 2022 m. lapkričio 5 d. – 74,56 Eur; 2022 m. gruodžio 5 d. – 50,08 Eur, 2023 m. sausio 5 d. – 25,16 Eur.

15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant 19 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 5 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 24 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

17. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad ieškinio suma yra 907,04 Eur, reikalavimo dėl nuostolių, negautų pajamų forma, konkrečia suma neįvertino, t. y. šis reikalavimas neįtakojo patenkintų/ atmestų reikalavimo skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

18. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovo priteisiama 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės UAB „ NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 609 Eur (šešis šimtus devynis eurus 00 ct) negrąžintą kreditą, 43,34 Eur (keturiasdešimt tris eurus 34 ct) mokėjimo palūkanų, 73,66 Eur (septyniasdešimt tris eurus 66 ct) tarpininkavimo mokestį, 2,70 Eur (du eurus 70 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 19 procentų metinių palūkanų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 5 d., nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2020 m. liepos 14 d. – 609 Eur; 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 609 Eur; 2020 m. rugsėjo 5 d. – 592,98 Eur; 2020 m. spalio 5 d. – 576,71 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. – 560,18 Eur; 2020 m. gruodžio 5 d. –543,39 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 526,33 Eur; 2021 m. vasario 5 d. – 509 Eur; 2021 m. kovo 5 d. – 491,40 Eur, 2021 m. balandžio 5 d. – 473,52 Eur, 2021 m. gegužės 5 d. – 455,36 Eur, 2021 m. birželio 5 d. – 436,91 Eur; 2021 m. liepos 5 d. – 418,17 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 399,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 5 d. – 379,79 Eur; 2021 m. spalio 5 d. – 360,14 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. – 340,18 Eur; 2021 m. gruodžio 5 d. – 319,91 Eur; 2022 m. sausio 5 d. – 299,32 Eur; 2022 m. vasario 5 d. – 278,40 Eur, 2022 m. kovo 5 d. – 257,15 Eur; 2022 m. balandžio 5 d. – 235,56 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 213,63 Eur; 2022 m. birželio 5 d. – 191,35 Eur, 2022 m. liepos 5 d. – 168,72 Eur; 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 145,73 Eur, 2022 m. rugsėjo 5 d. – 122,38 Eur, 2022 m. spalio 5 d. – 98,66 Eur, 2022 m. lapkričio 5 d. – 74,56 Eur; 2022 m. gruodžio 5 d. – 50,08 Eur, 2023 m. sausio 5 d. – 25,16 Eur; taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (728,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atmesti likusius ieškinio reikalavimus.

Priteisti iš atsakovo M. V. ieškovei AB „NEO Finance“ 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.