Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo I. G. (toliau – ir atsakovas) 7 245,47 Eur negrąžinto kredito dalį, 639,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 798,59 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 14,15 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 434,97 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588, pagal kuria atsakovui buvo suteiktas 6 900 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į jam išsiųstus raginimo laiškus. Todėl 2020 m. balandžio 1 d. atsakovui siųstais išankstiniais raštiškais pranešimais ji nutraukė su juo sudarytas Vartojimo kredito sutartis. Pažymėjo, kad atsakovas yra skolingas 7 245,47 Eur (1 156,74 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 6 088,73 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) vartojimo kredito sumą. Pasisakydama dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pažymėjo, kad, nutraukus Vartojimo kredito sutartis, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos. Nurodė, kad iš atsakovo reikalaujama priteisti 82,96 Eur mokėjimo palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos ir 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066) bei 556,47 Eur mokėjimo palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos ir 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588). Pasisakydama dėl tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad pagal Vartojimo kredito sutarčių 1.27 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Pažymėjo, kad AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Pažymėjo, kad pagal Vartojimo kredito sutarčių Specialiųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad Vartojimo kredito sutarčių 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 154,22 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 866,51 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y., vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Vartojimo kredito sutarčių 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Vartojimo kredito sutarčių 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi 5.14. punktu. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti 2 798,59 Eur (619,81 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 2 178,78 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) tarpininkavimo mokestį. Pasisakydama dėl kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad Vartojimo kredito sutarčių 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (16 proc. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 20 proc. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pažymėjo, kad palūkanos, viena vertus yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066) ir 14,15 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588).

3. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 7 245,47 Eur negrąžinto kredito dalį, 465,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 672,83 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 383,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 388,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs Vartojimo kredito sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove, t. y. būtų grąžinęs jai suteiktą kreditą, todėl sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 7 245,47 Eur negrąžinto kredito. Pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. K110197066 numatyta, jog metinė palūkanų norma yra 16 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio, o Vartojimo kredito sutartyje Nr. K073802588 numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 20 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 639,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 22 d., ir 16 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo. Pažymėjo, kad aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėjo, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ieškovė su atsakovu vartojimo kredito sutartis nutraukė 2020 m. balandžio 1 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. ir 16 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo. Sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2020 m. balandžio 1 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl 16 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmestinas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 82,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. ir reikalavimas priteisti 556,47 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. tenkintinas iš dalies – priteisiant iš atsakovo 61,86 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo dienos) ((1 156,74 Eur kreditas x 16 proc. palūkanos / 100) / 365 x 122 dienos) ir 403,69 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas paskaičiuotas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (sutarties nutraukimo dienos) ((6 088,73 Eur kreditas x 20 proc. palūkanos / 100) / 365 x 121 dienos), iš viso 465,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas. Pažymėjo, kad kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė. Pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 798,59 Eur tarpininkavimo mokestį (619,81 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 2 178,78 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588). Vartojimo kredito sutarčių 1.27 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų. Pagal Bendrųjų sąlygų 5.4. punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 be nuolaidos yra 619,81 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 465,59 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 154,22 Eur. Tarpininkavimo mokesčio suma pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588 be nuolaidos yra 2 178,78 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 312,27 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 866,51 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Vartojimo kredito sutarčių 5.11. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Specialiosiose kredito sutarties sąlygose, taip pat informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos. Nurodė, kad, kaip galima spręsti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą be nuolaidos. Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad, pažeidęs savo įsipareigojimus, atsakovas neteko teisės į nurodyto mokesčio nuolaidą (Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktai). Iš Vartojimo kredito sutarčių Specialiųjų sąlygų aišku, kad tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida buvo įskaičiuotos į bendrą vartojimo kredito sumas – pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 2 106,38 Eur (1 434,97 Eur kreditas, 517,19 Eur palūkanos ir 154,22 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida), pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588 11 835,11 Eur (6 900,00 Eur kreditas, 4 068,60 Eur palūkanos ir 866,51 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida). Įvertinęs Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį, darė išvada, kad toks mokestis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalies, 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, kaip nurodyta prieš tai, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kredito sutartyje numatyto dydžio tarpininkavimo mokestį. Ieškovės argumentai suponuoja, kad tarpininkavimo mokesčio padidinimą, jeigu skolininkas netinkamai vykdo sutartines prievoles, ieškovė sieja su poreikiu kompensuoti papildomas išlaidas (Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.4 punktas). Pastarosios pagal savo turinį ir esmę yra ieškovės dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo patiriami nuostoliai. Tarpininkavimo mokesčio nuolaidos dydis yra iš anksto išreikštas konkrečiu dydžiu, t. y. kaip iš anksto žinoma nuostolių suma (Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.3.1 ir 5.3.2 punktai). Taigi tarpininkavimo mokesčio nuolaidos taikymas yra siejamas su tinkamu prievolių vykdymu, o nuolaidos panaikinimas savaime reiškia skolininko nubaudimą. Atsižvelgiant į tai, darė išvada, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020, 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-367-855/2020, 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020, 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-565-779/2020, 2020 m balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020 ir kt.). Todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi pagal kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri, atsižvelgiant į konkrečios šio ginčo aplinkybes, galėtų būti priteista iš atsakovo, negali būti didesnė kaip 104,11 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 (1 156,74 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) ir ne didesnė kaip 547,99 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588 (6 088,73 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Prieš tai nurodyta, kad kintama tarpininkavimo mokesčio dalis (nuolaida) pagal kredito sutarties specialiąsias sąlygas yra pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 465,59 Eur ir Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588 yra 1 312,27 Eur, iš viso 1 777,86 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo kintamą tarpininkavimo mokesčio dalį tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 652,10 Eur (104,11 pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 547,99 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) dydžio tarpininkavimo mokesčio nuolaida. Nurodė, kad, pripažinus, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas – 1 020,73 Eur (154,22 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 866,51 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588). Bendrai iš atsakovo ieškovei priteisiamas 1 672,83 Eur (652,10 Eur + 1020,73 Eur) tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas. Pasisakydamas dėl kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,06 Eur sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos ir 14,15 Eur sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti jai iš atsakovo 639,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 22 d.); 2) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti jai iš atsakovo 20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti jai iš atsakovo 16 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti jai iš atsakovo 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 5) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti jai iš atsakovo 14,15 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 6) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovo 441 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 7) Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 8) Priteisti jai iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 9) Priteisti jai iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

7. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ginčijamas sprendimas priimtas 2020 m. birželio 10 d., t. y. praėjus vos šešiolikai dienų nuo minėtos nutarties priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Pažymėjo, kad per tokį trumpą laiko tarpą ji neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti jai įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje suformuotas naujasis precedentas, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes. Ginčijamas sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant mokėjimo (pelno) palūkanas visa apimtimi, t. y. 639,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 22 d. kreipimosi į teismą dienos bei 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl sutartinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas. Pažymėjo, kad su tokiu vertinimu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o CK 6.872 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, numatanti, jog palūkanos yra mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį, yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pažymėjo, kad nutraukė Vartojimo kredito sutartis su atsakovu, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal Vartojimo kredito sutartis. Pagal Vartojimo kredito sutarties 6.1 punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartis, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Akcentavo, kad turi teisę, nutraukus su atsakovu sudarytas Vartojimo kredito sutartis, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį netesybomis ir ieškovo prašomas sutartines palūkanas įskaitė į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies sumą. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant ieškovui priteisti prašomas sutartines palūkanas visa apimtimi. Pažymėjo, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, informavo apeliantą apie tai, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas. Taip pat teismas įpareigojo apeliantę pateikti teismui rašytinius įrodymus – Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 ir Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 priedus – Vartojimo kredito grąžinimo grafikus ir duomenis apie tai, kiek atsakovas faktiškai sumokėjo ieškovei pagal sudarytas Vartojimo kredito sutartis ir kokioms vartojimo kredito sumos dalims dengti jo sumokėta suma buvo įskaityta. Teismas taip pasiūlė apeliantei pateikti rašytinius paaiškinimus dėl su atsakovu sudarytų Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 ir Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 sąlygų, nustatančių tarpininkavimo mokesčio apibrėžtį ir šio mokesčio apskaičiavimą, bei dėl Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 sąlygų, numatančių 20 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų ir pelno palūkanų taikymą. Nutartimi apeliantei paaiškinta, kad teismas turi pareigą ex officio atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę.

10. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliacinės instancijos teismo pavedimu pateikė papildomus įrodymus – Vartojimo kredito sutarčių paskolų gražinimo grafikus, kuriose išskirtos faktiškai paskolos gavėjo mokėtos įmokos, įskaitant tarpininkavimo mokestį. Apeliantė taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl nustatytų vartojimo sutarčių sąlygų pagrįstumo bei jų atitikimo įstatymų imperatyvams. Apeliantė paaiškino, kad atsakovui Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 tarpininkavimo mokesčio nuolaida buvo panaikinta šeštoje gražinimo grafiko įmokoje, o Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 – ketvirtoje gražinimo grafiko įmokoje. Pasisakydama dėl atsakovui taikomų kompensuojamųjų palūkanų, nurodė, kad pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o CK 6.872 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, numatanti, jog palūkanos yra mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį, yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju šalys, sudarydamos Vartojimo kredito sutartis, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Pabrėžė, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokios prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas yra įspėjęs apeliantą apie tai, jog šioje byloje teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K110197066, pagal kuria atsakovui suteiktas 1 434,97 Eur vartojimo kreditas bei Vartojimo kredito sutartis Nr. K073802588, pagal kuria atsakovui suteiktas 6 900 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Vartojimo kredito sutartis nutraukė ir kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kompensuojamąsias palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

15. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria nutarta tenkinti iš dalies reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 639,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei dalį, kuria nutarta netenkinti reikalavimų priteisti jai iš atsakovo 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 14,15 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos.

16. Iš ginčijamo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pažymi, kad ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną, ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas. Akcentavo, kad neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu. Be to, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje suformuotas naujasis precedentas, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, jog pagal nusistovėjusią praktika? Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įgyvendindamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paaiškina ir patikslina šios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Remiantis tuo, darytina išvada, kad taip išaiškintą norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti prieš priimant sprendimą dėl prašymo išaiškinti, jei, be to, įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį dėl šios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo Denkavit italiana Sri., 61/79, EU:C:1980:100, 16 punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo Deutsche Telekom, C?50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Gmina Wrocław, C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; Brazdeikis, A. Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo.

19. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2020 m. birželio 10 d. priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai vadovavosi nauju kasacinio teismo išaiškinimu, jog kreditorės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia apeliantė, neturi įtakos precedento sukūrimo, ieškinio pateikimo laikas bei iki šio precedento galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką dėl teismo precedento retrospektyvaus taikymo teisiniams santykiams, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje esantį išaiškinimą, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei pelno palūkanas tik už laikotarpį iki Sutarties su atsakovu nutraukimo momento.

21. Vertinant apeliantės argumentą, jog teismas jai nesudarė galimybės patikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, pasisakytina, kad būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

22. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas nuo pat pradžių buvo ieškovės suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. ieškinio reikalavimas ir jo ribos buvo ir tebėra aiškūs, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekė pareikštu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę, būtų pažeidęs civilinio proceso įstatyme numatytas ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo proceso nuostatas, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šiuo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu ir juo labiau grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad ieškovei būtų nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

23. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti visų jai įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016)

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išaiškinimą, aplinkybė, jog apeliantė negalėjo reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių - negautų pajamų - atlyginimo, pagal kasacinio teismo suformuotą naują aiškinimo taisyklę, neužkerta kelio apeliantei pareikšti naują ieškinį dėl tokių nuostolių atlyginimo.

25. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise, įtvirtintą CPK 141 straipsnio 1 dalyje, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką. Pati ieškovė buvo pateikusi prašymą teismui priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo, todėl pati ieškovė turėjo pareigą sekti bylos procesą ir domėtis bylos eiga. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo net 16 dienų terminą, per kurį galėjo įvertinti Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamos praktikos įtaką šiam ieškovės inicijuotam civilinės bylos procesui. Kadangi ieškovė yra verslininkas, savo srities profesionalas, laikytina, kad ieškovė turėjo realią galimybę susipažinti su naujausia kasacinio teismo praktika bei pateikti į bylą reikšmingus paaiškinimus ar pareiškimus dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo.

26. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržiūrėti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje, kuria nutarta tenkinti iš dalies reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 639,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos bei dalyje, kuria nutarta netenkinti reikalavimų priteisti ieškovei iš atsakovo 16 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 156,74 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 20 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 088,73 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

27. Kitą ieškovės ginčijamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, lėmė pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamąją dalį) kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas. Todėl pirmiausia pasisakytina dėl ginčijamo sprendimo už akių dalies, susijusios su reikalavimu priteisti tarpininkavimo mokestį.

28. Pagal Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Vartojimo kredito Sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 7,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas). Pagal Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.4 papunktį, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. Pagal Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

29. Iš šių Vartojimo kredito sutarčių nuostatų ir Vartojimo kredito sutarčių Specialiųjų sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė Vartojimo kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojama pagal aukščiau išdėstytose Vartojimo kredito sutarčių nuostatose nurodytas taisykles.

30. Apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą įvertino ieškovės vartojimo kredito sutarčių nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu ir suformavo praktiką šio mokesčio priteisimo klausimu.

31. Apeliacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vartojimo kredito sutarčių bendrosiose sąlygose išdėstytos nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, todėl laikomasi pozicijos, kad šios nuostatos yra ex officio (pagal pareigas) pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis priteisiama, jei šalys jos konkretų dydį yra nurodžiusios sutarties specialiojoje dalyje (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-664-614/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1132-864/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1458-619/2020).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 020,73 Eur (154,22 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 866,51 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) tarpininkavimo mokesčio pastoviąją dalį, kurios konkretus dydis buvo aptartas Vartojimo kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose, bei 652,10 Eur (104,11 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 547,99 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588) tarpininkavimo mokesčio kintamąją dalį.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) pripažinti vartojimo sutarties sąlygas negaliojančiomis (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), nepaisydamas to, kad skundas dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio nepareikštas, sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama dalyje, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 652,10 Eur tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, nustatant, kad šioje dalyje ieškinys netenkintinas ir, kad yra pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 ir Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 Bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

34. Be to, pažymėtina, kad, susipažinus su ieškovės apeliaciniam teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad dalį tarpininkavimo mokesčio atsakovas ieškovei yra sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista tarpininkavimo mokesčio suma mažintina ir šiuo pagrindu. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas, vykdydamas Vartojimo kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, iš viso ieškovei sumokėjo 3 017,42 Eur sumą (573,49 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 2 443,93 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588), iš kurios 482,12 Eur suma buvo įskaityta kaip mokėjimas už tarpininkavimo mokestį (80,78 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 401,34 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 538,61 Eur tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis (73,44 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066 ir 465,17 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588).

35. Konstatavus, kad yra pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 ir Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 Bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, spręstinas klausimas dėl ieškovės reikalavimų priteisti jai iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas.

36. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066) ir 14,15 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 2 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K073802588).

37. Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

38. Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 Specialiosiose sąlygose numatytos 16 proc. palūkanos, o Vartojimo kredito sutartyje Nr. K073802588 – 20 proc. palūkanos.

39. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

40. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. K073802588 nustatytas palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Todėl teismas sprendžia, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, kuriuo šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

41. Tuo tarpu reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 3,06 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. K110197066) tenkintinas, nes Vartojimo kredito sutartyje Nr. K110197066 nustatytas palūkanų dydis neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus dydžio (18 proc.).

42. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 441 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bendra ieškinio suma sudaro 10 700,70 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 8 252,69 Eur. Patenkinus 77,12 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 340,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

43. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 1,6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 3,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. K110197066 ir Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. K073802588 Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 20 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovo I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 245,47 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 47 ct) negrąžinto kredito dalį, 465,55 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 55 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 538,61 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 61 ct) tarpininkavimo mokestį, 3,06 Eur (trijų eurų ir 06 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 252,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 340,10 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovo I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,44 Eur (trijų eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.