Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei K. I. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 18,24 proc. Atkreipė dėmesį, kad sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatyme numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numatė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (18,24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovui neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo 2020-06-23 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022-01-14 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei, dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo 2022-01-15 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2020-01-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K468066501, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1 050,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022-01-14, visa palūkanų suma – 210,96 Eur (metinė palūkanų norma 18,24 proc.), tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 302,43 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 177,60 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 124,83 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 1 385,79 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 32,17 proc.). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2022-01-14. Ieškovas sutartį nutraukė 2020-06-23, kadangi atsakovė nemokėjo įmokų.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

20. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Remiantis vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad atsakovė privalėjo ieškovui ne tik grąžinti jai suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 18,24 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2022-01-14, tačiau 2020-06-23 ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė, kadangi atsakovė nemokėjo įmokų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo (pelno) palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovas nurodyto dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, prašė priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl toks ieškovo reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytą išaiškinimą dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 18,24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už 1 050 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022-01-14 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisimo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė. Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

25. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 straipsnis., 6.261 straipsnis). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

26. Tarp ginčo šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta vartojimo kredito sutarties 6.1 papunkčio nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą.

27. Vertinant aptariamą vartojimo kredito sutarties sąlygą kitų vartojimo kredito sutarties sąlygų kontekste galima daryti išvadą, kad vartojimo kredito sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas susietas su vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 18,24 proc. metine palūkanų norma, t. y. nustatyta, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoja) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 18,24 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 18,24 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Taigi, vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. netesybų už kiekvieną pavėluotą dieną dydis (18 proc. metinių palūkanų norma).

29. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, nutarties 12 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 75 punktas). Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

30. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (kompensacinių palūkanų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu ginčo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas 18,24 proc. kompensuojamųjų palūkanų dydis yra nesąžiningas, nes jis viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 proc. metinių palūkanų norma, tačiau ne už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali viršyti 18 proc. dydžio metinės palūkanos normos, o šalių sudarytoje sutartyje nustatytas nesąžiningas 18,24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydis, laikytina, kad sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovės civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Aptartas palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną). Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga, pažeidžianti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovo prašomų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, už 1050,00 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo 2022-01-15 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei nepagrįstai priteisė 18,24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (6,94 Eur), skaičiuojamų nuo 2020-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki 2020-06-23 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

33. Apeliacinės instancijos teismas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 18,24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, ex officio pripažįsta nesąžiningu ir negaliojančia ab initio. Apeliacinis skundas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 6,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki 2020-06-23 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pakeičiama ir ieškinio reikalavimas nurodytoje dalyje netenkinamas.

34. Ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, atmetė reikalavimą dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 18,24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, ex officio pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio, pakeitė sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 6,94 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir nurodyto reikalavimo netenkino. Nors dalis apeliacinio skundo buvo patenkinta, tačiau apeliacinės instancijos teismas išeidamas už apeliacinio skundo ribų panaikino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovo AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą.

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. sausio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K468066501 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 18,24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovui AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės K. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 050,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 78,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už 1 050 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022-01-14 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 302,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už 1 437,41 Eur priteistą sumą nuo 2020 m. liepos 3 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.