- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2227-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33726-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- N. G.
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7 000 Eur negrąžintą kreditą, 717,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2 996,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,44 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 24 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ir atsakovas 2020 m. gegužės 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovė suteikė atsakovui 7 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 5 082,80 Eur palūkanų, 1 196,19 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2020 m. gegužės 6 d. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį, visi identifikavimo veiksmai atlikti su atsakovu. Ieškovė nežinojo apie kitus asmenis, bandančius pasinaudoti atsakovo asmens duomenimis ar jį apgauti. Atsakovas identifikuotas, jam pateiktos bendrosios ir specialiosios vartojimo kredito sutarties sąlygos, vartojimo kredito pasiūlymas. Atsakovas patvirtino jam pateiktus dokumentus ir 2020 m. gegužės 4 d. 19.15 val. pasirašė šešiaženkliu kodu, atsiųstu į atsakovo vardu sistemoje registruotą telefono numerį +370 667 50178, sutartį. Ieškovė, prieš išmokėdama atsakovui vartojimo kreditą, pareikalavo, kad jis patvirtintų savo tapatybę platformoje „Markid“. Tapatybės patvirtinimo metu padarytos atsakovo veido ir dokumento nuotraukos. Identifikavus asmenį, paskola išmokėta atsakovui į jo vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Neo Finance“. Atsakovas pervedė lėšas iš šios sąskaitos į jo vardu registruotą sąskaitą Swedbank, AB, iš kurio gautas jo tapatybę ir sutikimą tikrinti duomenis patvirtinantis 0,01 Eur mokėjimas. Atsakovas pasirašė vartojimo kredito sutarties sąlygas. Jis identifikuotas pagal teisės aktus. Ieškovė, vertindama atsakovo galimybę skolintis, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis, pajamas patvirtinančiais dokumentais. Ieškovė negalėjo naudotis kitomis duomenų bazėmis, nes atsakovas nurodė esąs statutinis pareigūnas. Atsakovas nurodė, kad paraiškos teikimo metu jo paskutinių keturių mėnesių pajamų vidurkis – apie 1 000 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas pateikė ieškovei banko sąskaitos išrašą ir Krašto apsaugos ministerijos išduotą pažymėjimą. Pagal šį išrašą, atsakovas gavo 3 734,44 Eur (vidutiniškai po 933,61 Eur per mėnesį) pajamas iš Lietuvos kariuomenės. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo nurodyta pajamų suma skyrėsi nuo banko sąskaitos išraše paskaičiuotos sumos, ieškovė, vertindama atsakovo pajamas, vadovavosi mažesne suma. Sistemoje „BKA“ nebuvo duomenų apie atsakovo turimus įsipareigojimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad A. D. 2020 m. kovo mėn. paėmė atsakovo telefoną, piniginę, kurioje buvo atsakovo asmens dokumentai, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Jis pasiūlė atsakovui užsidirbti 100 Eur, jeigu padės sutvarkyti kažkokius reikalus. Po kurio laiko A. D. pranešė atsakovui, kad jam reikės paimti iš sąskaitos pinigus bei atiduoti kažkokiam žmogui. Šis asmuo nuvežė jį į Swedbank, AB, skyrių išgryninti pinigus. Atsakovas atidavė išgrynintus pinigus kitam asmeniui. Atsakovas sužinojo iš kitų asmenų, kad jo vardu padirbtas karininko pažymėjimas, sukurtas elektroninis paštas. Atsakovas, bijodamas susidorojimo ir nieko nesuprasdamas, niekam apie tai neprasitarė. Atsakovas teigė, kad jam taikytas specialusis ugdymas dėl specialiųjų poreikių, jis sunkokai suvokia tam tikras gyvenimo aplinkybes. Psichologo vertinimo išvadoje nustatyta, kad jo žinios apie aplinką silpnos, sunku reikšti mintis žodžiu, pasakoti, silpna trumpalaikė mechaninė atmintis, bloga vizualinė motorinė koordinacija, sutrikęs dėmesys, jis nesupranta priežasties ir pasekmės ryšio socialinėje situacijoje. Atsakovas, gavęs teismo pranešimą apie civilinės bylos iškėlimą, suprato, kad jo pažįstami asmenys, pasinaudoję jo asmens duomenimis, suklastojo vartojimo kreditui gauti reikalingus dokumentus. Ieškovė neįrodė kredito sutarties sudarymo su atsakovu fakto, kad atsakovas suteikė jai reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą. Kredito sumokėjimo į jo banko sąskaitą faktas neįrodo kredito sutarties sudarymo. Ieškovei neatlikus tinkamo atsakovo asmens identifikavimo, atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir su jomis sutikti. Atsakovas 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6–ojo policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau – Vilniaus apskrities VPK) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį. Atsakovas teigė, kad jam nepriklauso telefono Nr. +370 667 50178. Ieškovės pateiktas Swedbank, AB, sąskaitos išrašas – ne iš atsakovo sąskaitos. Išraše nurodytas iš Lietuvos kariuomenės gautas atlyginimas, avansas, daugybė pirkinių atliktų Jonavos prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, Jonavos bankomate išgrynintos lėšos. Atsakovas Jonavoje negyveno ir nėra buvęs. Ieškovės pateiktame pažymėjime – ne atsakovo nuotrauka, nuotraukoje nepažįstamas asmuo. Atsakovas niekada niekur nedirbo ir negavo pajamų. Pinigų sumokėjimo į atsakovo banko sąskaitą faktas, esant abejonėms, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra įrodymas apie vartojimo kredito sutarties sudarymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį: 1) pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kurioje nustatyta taikyti kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuojamas pagal specialiosiose sąlygose nustatytą 24 proc. metinę palūkanų normą; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo 7 000 Eur negrąžintą kreditą, 717,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 7 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 6 d.), 1 196,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,44 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 8 913,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisė atsakovui iš ieškovės 45,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas sutartyje nurodytas kredito gavėju. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma – 7 000 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 24 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 32,91 proc., kredito terminas – 60 mėnesių, bendra vartojimo kredito kaina – 13 278,99 Eur. Atsakovas, patvirtindamas registraciją ir bendrąsias kredito sąlygas, pervedė 1 ct iš savo sąskaitos į ieškovės sąskaitą. Suteiktas 7 000 Eur kreditas pervestas į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT03 35200786 4216 7513.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neįrodė, jog sandorio sudarymo metu nebuvo jo valios vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, pinigai neperduoti jam pagal vartojimo kredito sutartį.
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad teismuose nėra baudžiamųjų bylų, kuriose atsakovas dalyvautų nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, 2020 m. spalio 8 d. priimtas sprendimas už akių, nes atsakovas nevykdė pagal su UAB „Sostinės kreditai“ 2020 m. balandžio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį (civilinė byla e2-31183-909/2020). Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad 2020 m. metų balandžio–gegužės mėn. gavo dar 3 kreditus. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas leido draugams naudotis jo asmens duomenimis, telefonu, suprato, kad draugai teikia paraiškas (užklausimus) kreditams gauti, pats pasidarė savo nuotrauką, kuri pateikta ieškovei su prašymu, žinojo, jog draugai planuoja padirbti pažymėjimą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų psichinių sutrikimų, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti turtinių santykių srityse. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi sąskaitą banke, savarankiškai disponuoja joje esančiomis lėšomis, sudarinėja sandorius. Tai, kad 2011 metais atsakovui nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, nėra pagrindas priešingai išvadai, nes 2020 m. spalio 6 d. profesinio ugdymo sutartyje nėra informacijos apie šiuo metu atsakovui taikytinus specialius ugdymo poreikius. Atsakovui duodant paaiškinimus žodžiu, teismui nekilo abejonių dėl jo gebėjimų reikšti mintis bei suvokti aplinkybes. Atsakovo paaiškinimai nuoseklūs, atsakymai į klausimus tikslūs, elgesio ir pasekmių vertinimas adekvatus.
8. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, susiję prieš jį galbūt padaryta nusikalstama veika (jo vardu neteisėtai paimant kreditą pagal vartojimo kredito sutartį), nepagrįsti įrodymais. Atsakovas leido tretiesiems asmenims naudotis savo telefonu, asmens dokumentu, todėl jam tenka rizika prisiimti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai juos vykdyti. Atsakovas patvirtino, kad žinojo draugų ketinimą įsigyti suklastotus dokumentus. Paskolos suma 2020 m. gegužės 6 d. pervesta į atsakovo atidarytą sąskaitą Nr. LT03 35200786 4216 7513. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo kreditas paimtas, esant atsakovo valiai sukurti paskolos teisinius santykius, todėl jam tenka pareiga atsakyti pagal sutartį (CK 1.63, 1.64 straipsniai).
9. Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė nuo 2020 m. spalio 13 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7 000 Eur negrąžinto kredito pagrįstas (CK 6.870 straipsnis).
10. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2020 m. spalio 13 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu.
11. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. gegužės 6 d. Ieškovė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, tikėjosi gauti pajamų iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d. Atsakovas nepadengė pradelstų mokėjimų per ieškovės nustatytą terminą (iki 2020 m. spalio 13 d.), todėl ieškovė nuo 2020 m. spalio 13 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Teismas įvertino tai, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. 24 proc. palūkanų dydis nustatytas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 7 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d.
12. Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (bendrųjų sąlygų 1.28 punktas). Jis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, skolos valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutartims administruoti taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.
13. Pagal vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nesikeičia prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos. Priešingas negu išdėstytas aptariamų vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
14. Teismas ex officio pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir jo papunkčių sąlygas, 5.4 ir 5.11 punktų sąlygas, taip pat jas papildančias sutarties specialiosios dalies sąlygas, esančias skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčio „be nuolaidos“ apskaičiavimu (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
15. Teismas pažymėjo, kad, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai neaptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šalys individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Pripažinus nesąžiningomis vartojimo kredito sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos su atsakovu, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
16. 1 196,19 Eur tarpininkavimo mokesčio suma išdalyta 60 mėnesių ir įtraukta į atsakovui pateiktą mokėjimo grafiką, pavadinant preliminariu tarpininkavimo mokesčiu, kaip dalis bendros kas mėnesį mokėtinos įmokos sumos. Atsakovas nesumokėjo nė vienos kasmėnesinės įmokos, kuri apimtų taip pat ir apskaičiuotą tarpininkavimo mokesčio dalį.
17. Teismas nenustatė, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 24 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 24 proc. kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 24 proc. metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc. (0,05 proc. x 360 d.).
18. Teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika ir taikydamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, ir, esant neapibrėžtam kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiui bei ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad po 60 mėnesių kreditas nebus grąžintas, atmeta ieškinio reikalavimą dėl 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą. Teismas atsižvelgė į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma imperatyvi, ir sprendė, kad vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes jo metu atlikti veiksmai ir nustatytos aplinkybės turėtų tiesioginę reikšmę civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui ir galutiniam sprendimui (CPK 164 straipsnio 4 dalis).
19.2. Apeliantas iš karto kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gruodžio 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantas prašė teismo stabdyti civilinę bylą. Šis prašymas nepažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Nors ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuriame būtų grindžiamas kaltinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, ir kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, neteikia pagrindo privalomam civilinės bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vis dėlto tai – fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Šio tyrimo metu atlikti veiksmai ir nustatytos aplinkybės turėtų tiesioginę reikšmę civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Pagrindas stabdyti bylą sietinas su ieškinio dalyku ir jo pagrindu. Dėl to nėra galimybės tinkamai išnagrinėti ieškinio iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
19.3. Ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl aplinkybių, kad ne apeliantas sudarė vartojimo kredito sutartį ir atliko kitus veiksmus. A. D. 2020 m. kovo mėn. paėmė iš atsakovo telefoną, piniginę, kurioje buvo atsakovo asmens dokumentai, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Vėliau A. D. pranešė apeliantui, kad jam reiks paimti pinigus iš sąskaitos ir atiduoti kitam asmeniui. A. D. su T. I. ir E. B. nuvežė atsakovą į banką. Banko darbuotoja perdavė atsakovui 7 000 Eur. Atsakovas, išėjęs iš banko, atidavė pinigus T. I.. Nurodyti asmenys grasino atsakovui, kad šis tylėtų ir neturėtų jiems jokių pretenzijų. Apeliantas nežinojo, kad tai kredito pinigai. Jis manė, kad tai – jų pinigai, pervesti į jo sąskaitą, kuriuos jis turėjo jiems atiduoti. Atsakovas iš jų sužinojo, kad T. I. suklastojo karininko pažymėjimą, kad sukurtas atsakovo elektroninis paštas, bet nežinojo, kad imamas kreditas.
19.4. Ieškovė neįrodė kredito sutarties sudarymo su atsakovu fakto, nors ir pinigai pervesti į apelianto sąskaitą, nėra vienos iš esminių sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog, sudarant sandorį, nebuvo jo valios vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį jam neperduoti. Ieškovė neįrodė, jog apeliantas savo valia ir veiksmais būtų suteikęs ieškovei reikalingus ir patikimus duomenis. Nebuvo apelianto valios sudaryti kredito sutartį. Kredito sumokėjimo į apelianto banko sąskaitą faktas neįrodo sutarties sudarymo. Apeliantas nepatvirtino vartojimo kredito sutarties sąlygų. Ieškovė netinkamai identifikavo apeliantą, todėl jis neturėjo galimybės susipažinti su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir išreikšti savo valią. Apeliantas neigia vartojimo kredito sutarties sudarymo faktą, jam nekyla pareiga atsiskaityti pagal šią sutartį.
19.5. Ieškovės nurodytas telefono numeris + 370 667 50178 nepriklauso atsakovui. Ieškovė pateikė ne atsakovo banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodytos iš Lietuvos kariuomenės gautos darbo santykiais susijusios išmokos, mokėjimai, atlikti Jonavos prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, išgryninto lėšos Jonavos bankomate. Apeliantas ten negyveno. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių. Ieškovės pateiktame pažymėjime ne apelianto nuotrauka, nuotraukoje nepažįstamas asmuo. Ieškovė netikrino karininko pažymėjime nurodytų duomenų. Apeliantas niekada nedirbo ir negavo pajamų. Jis mokosi VŠĮ Profesinio mokymo centre „Žirmūnai“.
19.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė pažeidė Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Ji neįvertino atsakovo tvarių pajamų, nesivadovavo atsakingojo skolinimo reikalavimais (Nuostatų 18 punktas). Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
19.7. Apeliantas apie draugų ketinimus įsigyti suklastotus dokumentus sužinojo po to, kai paėmė pinigus iš banko. Dėl to paskolos suma pervesta į atsakovo sąskaitą be jo žinios.
19.8. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo apelianto paaiškinimus, kad atsakovas suprato, jog užklausimai padaryti, naudojant jo asmens duomenis, draugai, pasinaudodami jo asmens duomenimis, bando gauti kreditą, pats pasidarė savo nuotrauką, kuri pateikta kredito įstaigai teikiant paraišką kreditui gauti. Tačiau teismas neįvertino, kad apeliantas nesuprato ir nežinojo, kad šie veiksmai padaryti siekiant paimti kreditą apelianto vardu. Teismas neteisingai nustatė faktus, kad apeliantas suprato, kad turės grąžinti pinigus. Jis tai teigė turėdamas omenyje, kad pinigus turės grąžinti tie asmenys, kurie juos gavo, bet ne tai, kad pats turės juos grąžinti.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20.1. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, dalyvaujančių civilinėje byloje, nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą. Teismas, nustatęs, kad yra CPK 164 straipsnyje įtvirtintas fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, turi teisę, bet ne pareigą stabdyti bylos nagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo stadija pradinė. Baudžiamoji byla neperduota teismui. sustabdžius civilinę bylą neapibrėžtam laikui, būtų pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai.
20.2. Ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. gavo apelianto paraišką. Ieškovė, nustatydama atsakovo tapatybę, naudojosi UAB „MarkID“ teikiama nuotolinio identifikavimo paslauga. Kliento identifikacija vyko tikruoju laiku. Klientas turėjo užfiksuoti ne tik savo asmens dokumento nuotraukas, bet taip pat ir nufotografuoti savo atvaizdą. Speciali programa užtikrina, kad nuotraukų padarymas procesas būtų nepertraukiamas ir būtų neįmanoma jų perduoti ne tikruoju laiku. Visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai atlikti naudojant tapatybės patvirtinimo priemones, laikomi pasirašytais elektroniniu parašu ir prilyginami sandoriams, sudarytiems rašytine forma. Vartojimo kredito gavėjas, susipažinęs su vartojimo kredito sutartimis, jas pasirašo sistemoje įvesdamas šešių skaitmenų kodą, kuris išsiunčiamas į sistemoje registruotą vartojimo kredito gavėjo telefono numerį. Ieškovės valdoma platforma suprogramuota taip, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvedus gauto kodo ilgiau negu 15 minučių, vartojimo kredito gavėjas automatiškai atjungiamas nuo savo paskyros. Vartojimo kredito gavėjui siekiant pakartotinai pasirašyti pateiktas sutartis, sistema paprašo inicijuoti naujo kodo siuntimą. Kai vartojimo kredito gavėjas pasirašo vartojimo kredito sutartis ir jų priedus, jos sukuriamos ir pateikiamos vartojimo kredito gavėjo asmeninėje paskyroje. Ši diena laikoma vartojimo kredito sutarties sudarymo diena.
20.3. Apeliantas 2020 m. gegužės 4 d. 19.15 val. pasirašė jam pateiktus dokumentus (standartinę informaciją apie kreditą, vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir vartojimo kredito specialiąsias sąlygas) šešiaženkliu kodu, atsiųstu į jo vardu ieškovės sistemoje registruotą telefono numerį +370 667 50178, t. y. apeliantas susipažino su jam pateiktomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, standartine informacija apie kreditą (kredito pasiūlymu) ir šiuos dokumentus pasirašė. Ieškovė, prieš išmokėdama kreditą, paprašė apelianto patvirtinti savo tapatybę platformoje „MarkID“. Tapatybės patvirtinimo metu tikruoju laiku padarytos apelianto veido ir dokumento nuotraukos. Nėra galimybės įkelti nuotraukas kaip atskirus dokumentus, nes jos padaromos tik sistemos viduje. Atlikus šiuos veiksmus ir patikrinus identifikaciją rankiniu būdu, įsitikinta, kad kreipėsi pats apeliantas, nes sutapo veido nuotrauka ir nuotrauka dokumente. Ieškovė, identifikavusi asmenį, pervedė lėšas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą „Neo Finance“, AB. Atsakovas vėliau šias lėšas pervedė į Swedbank, AB esančią sąskaitą, iš kurios gautas jo leidimas tikrinto jo tapatybę ir duomenis – atsakovas pervedė ieškovei 1 ct. Apeliantas pasirašė vartojimo kredito sutarties sąlygas, buvo tinkamai identifikuotas.
20.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas patvirtino, kad pats leido draugams naudotis jo asmens duomenimis ir telefonu, suprato, kad draugai teikia paraiškas (užklausimus) kreditams gauti, pats pasidarė savo nuotrauką, kuri pateikta ieškovei su prašymu kreditui gauti, žinojo, jog draugai planuoja padirbti pažymėjimą. Apeliantas savo vardu turi sąskaitą banke, savarankiškai disponuoja sąskaitoje esančiomis lėšomis, sudarinėja sandorius. Dėl to argumentai, jog apeliantas nesuprato ir nežinojo, kad visi šie veiksmai daromi, siekiant paimti kreditą jo vardu, nepagrįsti. Apeliantas siekia išvengti prievolės.
20.5. Kredito sutartis sudaryta tinkamai. Apeliantas neįrodė, kad kiti asmenys panaudojo jo asmens duomenis prieš jo valią. Ieškovė nežinojo apie galbūt neteisėtą apelianto asmens duomenų panaudojimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
3. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos sustabdymo, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir vartojimo kredito gavėjo valios sudaryti sandorį.
4. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovė suteikė atsakovui 7 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui.
6. Atsakovas teigia, kad jis nesudarė nurodytos sutarties. Kiti asmenys pasinaudojo jo asmens duomenimis ir telefonu, suklastojo darbo pažymėjimą. Atsakovas paėmė pinigus iš banko sąskaitos, bet juos atidavė kitam asmeniui. Dėl to Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gruodžio 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
7. Ieškovė teigia, kad kredito gavėjo tapatybė identifikuota platformoje „MarkID“, tikruoju laiku atlikus atsakovo ir jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotraukas. Be to, atsakovas, patvirtindamas registraciją ir bendrąsias kredito sąlygas, pervedė 0,01 Eur iš savo banko sąskaitos, į ieškovės sąskaitą. Ieškovė 7 000 Eur kreditą pervedė į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą.
Dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui
8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti civilinę bylą, nes pagal atsakovo prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
9. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai. Pagal nurodyto straipsnio 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka.
10. Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas kreipėsi su pranešimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Dėl to pradėtas ikiteisminį tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48863-20). Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, kuriose atsakovas dalyvautų kai nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytiems asmenims A. D., T. I. ir E. B. būtų pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti privalomą bylos sustabdymo pagrindą, įtvirtintą CPK 163 straipsnio 3 punkte.
11. CPK 164 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė sustabdyti civilinę bylą, kai paskelbta atsakovo paieška, teismas paskiria ekspertizę, kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad būtina sustabdyti bylą.
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės suteikto vartojimo kredito atsakovui.
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios yra įstatyme nurodytas pagrindas sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje (nagrinėjamu atveju galbūt dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo išduodant paskolas), nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
15. Kasacinis teismas konstatavo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 26 punktas).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą. Į bylą pateikta pažyma, kad 2020 m. gruodžio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą. Atsakovo teiginiai, kad ikiteisminiame tyrime bus nustatytos vartojimo kredito suteikimo aplinkybės, susijusios su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą. Atsakovas nenurodė, kokios reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir negalėjo būti nustatytos bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, jog ne atsakovui priklauso telefono numeris, banko sąskaita, kurios išrašas pateiktas ieškovei, atsakovas pateikė kito asmens nuotrauką, padarytą identifikuojant kredito gavėją sutarties sudarymo metu ir kt., galėjo būti nustatytos ir įvertintos civilinio proceso tvarka. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Sustabdžius civilinę bylą, esant tik pradėtam ikiteisminiam tyrimui, būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Pažymėtina, kad paaiškėjus kitoms, negu narinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atsakovas turi teisę reikalauti, jog iš jo be pagrindo gavę lėšų asmenys jas grąžintų. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su būtinumu stabdyti civilinę bylą.
Dėl kredito gavėjo valios vartojimo kredito sutarties sudarymo metu
17. Atsakovas nesutinka, kad sudarė su ieškove vartojimo kredito sandorį, nes sandoris turi valios trūkumų.
18. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (CK 6.886 straipsnio 2 dalis).
19. Paskolos sutartis – tai susitarimas, kurio viena šalis – paskolos davėjas – perduoda kitai šaliai – paskolos gavėjui – nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas be kita ko visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė yra arba jos nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
21. Atsakovas teigė, kad jis nenorėjo sudaryti vartojimo kredito sutarties, sutartį sudarė kitas asmuo. Tai reiškia, kad atsakovas kelia apsimestinio sandorio klausimą (CK 1.87 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad kitas asmuo A. D. 2020 m. kovo mėn. paėmė iš jo telefoną, piniginę, kurioje buvo atsakovo asmens dokumentai, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad jis leido draugams naudotis savo telefonu ir asmens duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nežinojo, jog jo vardu bus paimtas kreditas, bet duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad jo draugai teikia paraiškas kreditui gauti, planuoja suklastoti pažymėjimą.
22. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas galėjo nesuprasti, kad kiti asmenys siekė gauti kreditą jo vardu. Tai, kad 2011 metais atsakovui nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, nėra pagrindas spręsti, jog jis negeba tvarkyti savo pajamų ir išlaidų. Atsakovas turi sąskaitą banke, pats disponuoja jam priklausančiomis lėšomis. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad teismo sprendimu jam būtų apribotas veiksnumas kurioje nors turtinių santykių srityje (CK 2.10 straipsnis). Atsakovas geba savarankiškai sudaryti sandorius – tai patvirtina į bylą pateikta profesinio mokymo sutartis. Atsakovas teisme patvirtino, kad gavo dar tris vartojimo kreditus, t. y. jis žinojo, kokius veiksmus reikia atlikti, kad gautų paskolą. Atsakovas nurodė, kad tretieji asmenys norėjo kažką nusipirkti, bet jau turėjo skolų, todėl paskolos paimtos atsakovo vardu. Atsakovas paėmė iš banko pinigus, kuriuos ieškovė pervedė į atsakovo banko sąskaitą kaip kredito dalyką. Atsakovas nurodė, kad aptariamus pinigus perdavė savo draugams. Pažymėtina, kad atsakovo ir jo draugų santykiai neturi reikšmės jo ir ieškovės vartojimo kredito sutartiniams santykiams. Jeigu atsakovas mano, kad kiti asmenys nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita ar dėl jų nusikalstamų veiksmų jis patyrė žalos, tai jis turi teisę savo pažeistas teises ginti reikšdamas reikalavimus nurodytiems asmenins dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ar žalos atlyginimo. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nesuprato, jog jo asmens duomenys bus panaudoti kreditams gauti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovas, leisdamas kitiems asmenims naudotis savo telefonu ir asmens duomenimis, prisiėmė riziką vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
23. Atsakovas teigia, kad tretieji asmenys atliko nusikalstamus veiksmus, paėmė vartojimo kreditą atsakovo vardu, grasino atsakovui, kad šis niekam nepasakotų. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis suprato, kad paimtą kreditą reiks grąžinti. Akcentuotina tai, kad atsakovas, suprasdamas, kad tretieji asmenys pasinaudojo jo asmens duomenimis, žinodamas, kad jo vardu paimtas kreditas, suklastotas karininko pažymėjimas, nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad suprato, jog jo draugai siunčia bankams užklausas, kad gautų kreditą. Atsakovo teigimu, A. D. su E. B. pasakė atsakovui, kad jiems kažkas nepavyko, todėl jie suras nepažįstamus, kurie daro darbo pažymėjimus. Vėliau paaiškėjo, kad jų draugai klastoja dokumentus. Atsakovas teigia, kad jam buvo nemalonu tą girdėti, bet jis nesiėmė jokių priemonių. Atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
24. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant, naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų: 1) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas.
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2020 balandžio 30 d. gavo apelianto paraišką kreditui gauti. Ieškovė, nustatydama apelianto tapatybę nuotoliniu būdu, naudojosi UAB „MarkID“, teikiama nuotolinio identifikavimo paslauga. Kliento identifikacija vyko tikruoju laiku, t. y. tos pačios sesijos metu klientas nufotgrafuoja save ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ieškovė nurodė, kad speciali programa užtikrina, kad nuotraukų atlikimo procesas būtų nepertraukiamas ir neįmanoma perduoti ne tuo pačiu metu darytų nuotraukų. UAB „MarkID“ užklausoje nurodyta, kad paraišką kreditui pateikė atsakovas, asmens, pateikusio paraišką kreditui gauti, nuotrauka palyginta su atsakovo asmens tapatybės kortelės nuotrauka ir nustatyta 77 proc. tikimybė, kad dokumente ir prieš kamerą yra tas pats asmuo, asmens identifikacija patvirtinta. Tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuotas atsakovo veido atvaizdas. Tai patvirtino taip pat ir pats atsakovas. Be to, kliento tapatybei nustatyti ieškovė panaudojo papildomus duomenis – pirmas atsakovo mokėjimas atliktas iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė paaiškino, kad paslaugos klientams teikiamos ir sutartys sudaromos naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas, sudaręs vartojimo kredito sutartį, turi teisę naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis elektroniniais kanalais. Šalys, vadovaudamos CK 6.192 straipsniu ir Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsniu, susitarė, kad visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai atlikti naudojant tapatybės patvirtinimo priemones, laikomi pasirašytais elektroniniu parašu ir prilyginami sandoriams, sudarytiems rašytine forma, ir sukelia tokius pat teisinius padarinius kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinti vartojimo kredito gavėjo ar šalių parašais. Vartojimo kredito gavėjas, susipažinęs su vartojimo kredito sutartimis, jas pasirašo sistemoje įvesdamas šešių skaitmenų kodą, kuris išsiunčiamas į sistemoje registruotą vartojimo kredito gavėjo telefono numerį. Ieškovės valdoma platforma suprogramuota taip, kad vartojimo kredito gavėjui neįvedus gauto kodo ilgiau negu 15 minučių, vartojimo kredito gavėjas atjungiamas nuo jo paskyros. Vartojimo kredito gavėjui siekiant pakartotinai pasirašyti pateiktas sutartis, sistema paprašo inicijuoti naujo kodo siuntimą. Kai vartojimo kredito gavėjas pasirašo vartojimo kredito sutartis ir jų priedus, jos kompiuterine programa parengiamos ir pateikiamos vartojimo kredito gavėjo asmeninėje paskyroje. Ši diena yra laikoma vartojimo kredito sutarties sudarymo diena.
27. Apeliantas 2020 m. gegužės 4 d. 19.15 val. pasirašė jam pateiktus dokumentus šešiaženkliu kodu, atsiųstu į jo vardu ieškovės sistemoje registruotą telefono numerį +370 667 50178. Apeliantas susipažino su visomis jam pateiktomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis bei su standartine informacija apie kreditą (kredito pasiūlymu) bei pasirašė šiuos dokumentus. Patvirtinus atsakovo tapatybę, jam išmokėta paskola į jo vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Neo Finance“. Atsakovas pervedė gautas lėšas į savo vardu registruotą sąskaitą Swedbank, AB, iš kurios gautas jo tapatybę ir sutikimą tikrinti duomenis patvirtinantis 1 ct mokėjimas. Nurodyti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad suteikta paskola banko pavedimu pervesta į asmeninę atsakovo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui (atsakovui). Aplinkybė, kad atsakovas, išgryninęs pinigus, juos perdavė tretiesiems asmenims, nepaneigia pinigų perdavimo atsakovui fakto. Ieškovė neatsakinga už tai, kur atsakovas panaudojo ir kam perdavė iš ieškovės gautus pinigus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas sudarė su ieškove vartojimo kredito sutartį. Ieškovė tinkamai įvykdė pareigą įsitikinti atsakovo tapatybe ir patikimumu. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nebuvo jo valios sudaryti sutartį, jis neturėjo galimybės susipažinti su sutarties bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis.
28. Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus, siekdama identifikuoti asmenį, nustatyti jo mokumą, tvarias pajamas. Atsakovas, leisdamas tretiesiems asmenims naudotis jo asmens duomenimis, žinodamas apie suklastotą karininko pažymėjimą, nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo apie tai ieškovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Atsakovas nurodė, kad į policiją kreipėsi po to, kai tėvai sužinojo apie paimtą kreditą. Ieškovė negalėjo įvertinti atsakovo tikrosios finansinės būklės, nes jai pateiktas suklastotas karininko pažymėjimas. Dėl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus ir neįvertino atsakovo tvarių pajamų, nesivadovavo atsakingojo skolinimo reikalavimais. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalį.
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nuotrauka padaryta tikruoju sutarties su ieškove sudarymo metu. Tuo pačiu metu ieškovė išsiuntė šešių skaitmenų kodą, reikalingą sutarčiai pasirašyti, telefono Nr. +370 667 50178. Atsakovas ar asmenys, kuriems atsakovas leido naudotis savo asmens duomenis, šį kodą suvedė į ieškovės sistemą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas paaiškino, kad 7 000 Eur paskola paimta, naudojantis jo telefonu, sukūrus elektroninį paštą ir telefono numerį. Sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galimybės patikrinti atsakovo pateiktų duomenų teisingumo. Aplinkybė, kad ieškovei pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės vykdyti sutartines prievoles, nes atsakovas savo valia perdavė tretiesiems asmenims savo asmens duomenis, žinojo apie ketinimą suklastoti karininko pažymėjimą ir kitų asmenų ketinimą gauti vartojimo kreditą.
30. Teisėju kolegija daro išvadą, kad įrodymų visetas patvirtina, jog sandorio sudarymo metu buvo visos esminės paskolos sutarties sąlygos. Atsakovas neįrodė, kad nebuvo jo valios sudaryti sutartį su ieškove (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir jas įvertino.
31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą.