- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-1248-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01292-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) 6 185,88 Eur nuostolių atlyginimą, 726 Eur ginčo sprendimo išlaidas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2023 m. birželio 15 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 733366/00 pagrindu, tarpininkaujant SIA „C. L.“ Lietuvos filialui, iš atsakovo (pardavėjo) įsigijo 2012 m. pagamintą automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), už 16 000 Eur. Ieškovas atsakovui sumokėjo 7 685 Eur avansą , o likusi suma buvo finansuojama lizingo bendrovės. Ieškovas nurodė, kad apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), automobilio būklė atrodė itin gera, automobilis atrodė lyg naujas. Atsakovas tikino, kad automobiliui atliktas aptarnavimas, buvo uždėtos visiškai naujos vasarinės padangos, nors kaina, kurią sumokėjo už automobilį, šio modelio rinkoje yra gana aukšta. Atsakovas patikino, kad 15 000 km jokio papildomo serviso atlikinėti nereikės. Atsakovas taip pat suteikė 5 000 km garantiją visam automobiliui. Įsigijus automobilį, pradėjus jį eksploatuoti, jokių defektų ieškovas nepastebėjo. Praėjus apie 2 mėnesiams, važiuojant užmiestiniu keliu, lyg iš niekur nieko pasigirdo stiprus kalimo garsas. Kilo įtarimas dėl paslėpto variklio defekto. Automobilis, pasitelkus evakuatorių, buvo pristatytas į mažąją bendriją (toliau – MB) „Teya Motors“, kur atlikus techninės būklės patikrinimą nustatyta daug paslėptų defektų. Atsakovas buvo informuotas apie nustatytus defektus ir kviestas į defektaciją tiek el. paštu, tiek SMS žinute, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir į defektaciją neatvyko. Ieškovo teigimu, atsakovas žinojo, kokie paslėpti defektai nustatyti, nepareiškė jokio noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir paslėptų defektų nustatyme, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą, pasirinko pasyvią poziciją. Ieškovas pateikė atsakovui 2024 m. kovo 29 d. rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir davė 10 dienų terminą pateikti atsiliepimą. Ieškovas, be kita ko, reikalavo kompensuoti 9 703,09 Eur automobilio remonto išlaidas. 2024 m. balandžio 2 d. atsakovas el. paštu atsakė, kad pretenzija yra atmestina, nes automobilis suremontuotas už neadekvačiai didelę sumą. Ieškovas nesutiko su atsakovo nuomone, tačiau, norėdamas išspręsti situaciją taikiai, atsakė į atsakovo laišką ir pasiūlė 1 003,09 Eur sumažinti kompensavimo sumą, t. y. iki 8 700 Eur. Atsakovas pateikė argumentus, kad 4 000 Eur pakanka automobilio remontui, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Šalims nepavyko susitarti dėl taikos sutarties suderinimo. Atsakovas taip pat siūlė suremontuoti automobilį, tačiau ieškovas nebepasitikėjo atsakovu ir to nenorėjo, nes abejojo, ar automobilis bus suremontuotas tinkamai. Atsakovas automobilio įsigijimo metu neįvardijo, kad automobilis turi paslėptų defektų. Ieškovas, žinodamas apie tokią automobilio būklę, apskritai nebūtų automobilio įsigijęs. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad nuostoliai susideda iš: 820 Eur išlaidų dalinei remonto paslaugai, variklio ardymo, 2 720,38 Eur išlaidų variklio surinkimo darbams, 1 345 Eur išlaidų alksniniam velenui su įdėklais, 4 100 Eur – variklio cilindro blokui su stūmokliais. Bendra aukščiau nurodytų automobilio remonto darbų ir detalių kaina yra 8 985,38 Eur. Automobilio defektavimo paslaugos ieškovui kainavo 423,50 Eur, evakuatoriaus paslauga – 36 Eur, skelbimas iš Autoplius.lt - 15 Eur, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autopretenzija“ konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo – 242 Eur, ieškinio parengimas – 484 Eur. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 10 185,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 4 000 Eur, nors ieškovas su tokia suma niekada nesutiko ir nebuvo tokia suma atskirai niekada aptarta su atsakovu, ši suma išskaitoma iš ieškovo patirtų 10 185,88 Eur nuostolių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 6 185,88 Eur nuostolių atlyginimo suma.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis ieškovui buvo perduotas 2023 m. birželio 15 d. Pagal transporto priemonės apžiūros aktą (skiltyje „Transporto priemonės savininko nusiskundimai“) ieškovo įtarimai dėl galimo automobilio gedimo pasireiškė 2023 m. rugsėjo 21 d., po to buvo nuspręsta automobilio daugiau neeksploatuoti. Apie defektus ieškovas sužinojo po daugiau nei 3 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra 12 metų senumo, naudotas, didesne nei 200 000 km rida, be to, nežinoma, ar perdavus jį ieškovo žinion automobilis buvo tinkamai eksploatuojamas, nėra pagrindo konstatuoti, kad variklio gedimas laikytinas paslėptu defektu, kadangi jis galėjo atsirasti ir dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta. Ieškovas nuostolius yra išvardinęs ieškinio 21-25 punktuose, kurių bendra suma yra lygi 9 461,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui yra atlyginęs 4 000 Eur, ieškovo nuostolių suma yra lygi 5 461,09 Eur, tuo tarpu pastarasis reikalauja 6 187,09 Eur. Ieškovo nurodytos 726 Eur išlaidos už konsultacijas buvo patirtos ne dėl atsakovo kaltės, todėl pastarasis neturi pareigos jų kompensuoti. Ginčas galėjo būti išspręstas ikiteisminėje stadijoje, nesikreipiant į trečiuosius asmenis. Net ir nustačius, kad šios išlaidos yra pagrįstos, jos yra akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Autopretenzija“ nesuteikė ieškovui kvalifikuotos teisinės pagalbos parengiant ieškinį. Atsakovas, siekdamas taikaus, greito ir efektyvaus ginčo išsprendimo, tą pačią dieną, kai buvo informuotas apie gedimą, pasiūlė ieškovui savo išlaidomis pašalinti gedimą – atsakovas pasiūlė paimti automobilį, jį suremontuoti ir grąžinti. Ieškovas šio pasiūlymo nepriėmė. Automobiliui buvo suteikta 5 000 km (arba 3 mėn.) naudojimo garantija (priklausomai nuo to, kuri sąlyga bus išpildyta anksčiau). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis galimai sugedo po daugiau nei 3 mėn., automobilio naudojimo garantija aptariamo defekto atsiradimo metu nebegaliojo. Nepaisant to, atsakovas, būdamas sąžiningas, siūlė ieškovui sutvarkyti atsiradusius gedimus. Ieškovui nesutikus su atsakovo pasiūlymu, 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovas sutiko nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus po to, kai automobilis bus grąžintas. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovui pasiūlius sudaryti taikos sutartį su sąlyga, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis būtų nutraukta, atsakovas grąžintų ieškovo sumokėtus pinigus (16 000 Eur), o ieškovas grąžintų atsakovui automobilį, atsakovas su šiomis sąlygomis iš esmės sutiko. Vis dėlto po minėtos taikos sutarties gavimo atsakovas paskambino ieškovui ir paaiškino, kad šiuo atveju tikslingiausia visų pirma grąžinti automobilį atsakovui, po to pastarasis jį apžiūrėjęs ir įsitikinęs, kad nėra papildomų defektų, nedelsiant grąžintų pinigus. Atsakovas norėjo apžiūrėti automobilį ir įsitikinti, kad automobiliui nebuvo padaryta daugiau gedimų, ir tuomet grąžinti pinigus. Ieškovas su atsakovo siūlytomis sąlygom nesutiko. Remonto suma (12 166,63 Eur) šiuo atveju viršija 75 proc. automobilio vertės (t. y. 16 000 Eur). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 proc. turto rinkos vertės. Nors minėta teisės norma reguliuoja eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą ir draudimo išmokų mokėjimą, tačiau ja galima remtis ir nagrinėjamu atveju, kadangi šia norma nustatytas automobilio remonto ekonominis tikslingumas, kas būtent ir yra aktualu nagrinėjamu atveju. Ieškovas neinformavo atsakovo apie planuojamą automobilio remontą, iki šio remonto nesupažindino atsakovo su defektų aktu ir su juo nesitarė dėl automobilių trūkumų šalinimo. Ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą remontuoti automobilį pagal MB „Teya motors“ pateiktą sąmatą. Apie jau atliktus automobilio remonto darbus tapo žinoma tik gavus pretenziją, t. y. jau po to, kai šie darbi buvo atlikti. Nei apie planuojamus remonto darbus, nei apie numatytas remonto darbų išlaidas atsakovas nebuvo informuotas. Ieškovui netinkamai informavo atsakovą apie defekto šalinimą, atsakovas dėl to neteko galimybės daryti poveikį su automobilio defekto šalinimu susijusiam procesui, defekto šalinimo būdui ir kainai. Nustatytas automobilio defektas galėjo būti pašalintas patiriant kelis kartus mažesnes išlaidas, nei jas nurodo ieškovas, naudojant tik dalį naujų detalių ar jų nenaudojant. Pasirinkus naudotą variklį, kuriam įprastai suteikiama pardavėjo garantija, vietoje naujo, toks automobilio remontas būtų proporcingas ir adekvatus defektų pašalinimo būdas. Automobilio variklį ieškovas galėjo įsigyti už 3 300 Eur. Automobilio remonto metu tokių variklių kainos buvo dar žemesnės (apie 2 500 Eur). Variklio keitimo darbų kaina priklauso nuo serviso, tačiau, atsakovo įsitikinimu, naudoto variklio ir jo pakeitimo darbų kaina galėjo neviršyti 4 000 Eur. Kitas galimas automobilio remonto variantas – įsigyti restauruotą variklio bloką su velenu, kurio apytikslė kaina yra 2 100 Eur (ieškovas už 4 100 Eur įsigijo tik tuščią bloką) ir jį pakeisti. Pakeitimo kaina vėlgi gali skirtis, tačiau apytiksliai darbai neturėtų kainuoti daugiau kaip 1 000 Eur, taigi galutinė automobilio remonto kaina nesiekia 4 000 Eur. Egzistavo daugiau nei keli būdai suremontuoti automobilį patiriant žymiai mažesnes išlaidas, neviršijančias 4 000 Eur, kuriuos atsakovas geranoriškai kompensavo ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2025 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 401,50 Eur nuostolių atlyginimą, o kitos ieškinio dalies netenkino, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi viena sandorio šalis (ieškovas) yra fizinis asmuo, pirkęs automobilį savo buitinėms reikmėms, kita sandorio šalis (atsakovas) yra verslininkas, vykdantis automobilių prekybą ir gaunantis iš to pajamas (pelną). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas pardavė naudotą automobilį kaip neturintį defektų, tai yra sandorio sudarymo metu neatskleidė to, jog jam buvo žinoma, kad automobilio variklis buvo remontuotas.
7. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį, tai yra, kad automobilis netinkamos kokybės, neatitinka įprastų naudoto automobilio kokybės reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog parduodamo daikto (automobilio) trūkumai buvo esminiai ir jie buvo neaptarti sutartyje, ieškovo lūkestis buvo nusipirkti ne bet kokios kokybės automobilį, o būtent geros kokybės ir tinkamą naudoti, kadangi ieškovas yra nurodęs, jog, žinodamas trūkumus, jis nebūtų automobilio pirkęs, ir teismas neturi pagrindo ieškovu netikėti, daiktas netinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį, jo naudojimas gali kelti grėsmę ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų saugumui. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.
8. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas atsakovui pranešė du kartus, kada vyks automobilio apžiūra dėl trūkumų nustatymo, o atsakovas, nieko nepranešdamas, neatvyko ir apžiūroje nedalyvavo. 2024 m. kovo 29 d. ieškovas teikė pretenziją raštu atsakovui, kuris 2024 m. balandžio 2 d. atsakė, kad nesutinka su pretenzija, nes automobilis suremontuotas už per didelę sumą. Vėliau šalys derino galimybę ginčą išspręsti taikiai, tačiau to nepavyko padaryti. Teismas pažymėjo, kad aktualu bylai tai, jog ieškovas apie trūkumus sužinojo maždaug po dviejų mėnesių nuo sandorio sudarymo, pats atsakovas pripažino, jog pranešimą iš ieškovo apie defektus gavo 2023 m. rugsėjo 25 d., aktas dėl automobilio trūkumų surašytas ir automobilis apžiūrėtas 2023 m. spalio 25 d., pretenziją ieškovas pateikė 2024 m. kovo 29 d., kai automobilis faktiškai jau buvo suremontuotas ir ieškovas atsakovui nepranešė, kad automobilis bus remontuojamas, taip pat neinformavo apie automobilio remontavimo vietą bei kokios detalės bus perkamos ir kiek jos kainuos.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.348 straipsnio 1 dalies nuostatą pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas – per protingą terminą, dėl kurio teismas jau yra pasisakęs šiame sprendime, ir vertina, jog ieškovas atsakovui apie automobilio trūkumus pranešė per protingą terminą. Teismas nurodė, kad sutinka, jog ieškovas nepranešė atsakovui apie tai, kokias detales bei už kiek ketina pirkti ir kur remontuos automobilį, tačiau vertina, kad atsakovui tikrai buvo žinoma sandorio sudarymo metu apie automobilio variklio defektą, jis automobilį pardavė apie tai neinformavęs pirkėjo, todėl atsakovas prarado teisę remtis CK 6.348 straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklėmis.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog išlaidos variklio remontui būtų buvusios žymiai mažesnės, jeigu ieškovas jam būtų pranešęs iki automobilio remonto pradžios, kur bei už kiek automobilį remontuos. Teismas vertino, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai nepakankami išvadoms, jog automobilį buvo galima suremontuoti už žymiai mažesnę sumą ar kad dėl to atsakovas turėjo nepaprastai didelių išlaidų, daryti. Teismas nurodė, kad nesivadovauja atsakovo atsiliepime nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktu, nustatančiu, kad turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 proc. rinkos vertės, kadangi tarp ginčo šalių susiklostė ne tokie santykiai, kokius reglamentuoja minėtas nutarimas.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo detaliai išvardija, iš ko, jo manymu, susideda prašoma priteisti suma: 820 Eur sudaro dalinės remonto paslaugos, variklio ardymas, detalės (alkūninis velenas su įdėklu) sudaro 1 345 Eur, variklio cilindro blokas su stūmokliais – 4 100 Eur, išlaidos dėl trūkumų nustatymo – 423,50 Eur, 2 720,38 Eur – variklio surinkimo darbai, evakuatoriaus paslauga – 36 Eur, skelbimo iš Autoplius.lt išankstinė sąskaita – 15 Eur, UAB „Autopretenzija“ išlaidos – 726 Eur (242 Eur ir 484 Eur), bendra suma 10 185,88 Eur. Atsakovui sumokėjus 4 000 Eur, ieškovas prašo priteisti 6 185,88 Eur nuostolių sumą (10 185,88 Eur – 4 000 Eur). Teismas pažymėjo, kad kaip nuostolius vertina ieškovo sumas, nurodytas ir susijusias su automobilio variklio remontu, ir pagrįstomis bei įrodytomis laiko šias sumas: 820 Eur (variklio ardymas ir dalinio remonto paslaugos), detalės 1 345 Eur ir 4 100 Eur, išlaidos dėl trūkumų nustatymo 423,50 Eur, 36 Eur evakuatoriaus išlaidos, 15 Eur skelbimo išlaidos, 726 Eur išlaidos UAB „Autopretenzija. Vertindamas prašymą priteisti 2 720,38 Eur sumą, teismas pažymėjo, kad pateiktoje 2024 m. kovo 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilio variklio ir remonto paslaugos kainuoja 1 936 Eur, ir šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo. Kitas šioje sąskaitoje nurodytas pozicijas teismas laikė kaip nesusijusias su automobilio variklio defektu ir likusios pagal nurodytą sąskaitą sumos, tai yra 784 Eur, ieškovui nepriteisė (2 720,38 Eur – 1 936 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
12. Vertindamas ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovo 726 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenziją atsakovui, ruošiant taikos sutartį ir ieškinį teismui, taip pat išlaidas, susijusias su archyvinio Autoplius.lt skelbimo gavimu (15 Eur), teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nustatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo jas neišvengiamai turėjo patirti dėl bylos nagrinėjimo ir kad nebuvo galima apsieiti be jų. Atlyginimas, sumokėtas už procesinio dokumento parengimą subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies (advokato, jo padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos), nei į CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamos iš ginčą (bylą) pralaimėjusios šalies. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas šias išlaidas prašo priteisti kaip nuostolių (žalos) atlyginimą – ieškovas pirko automobilį savo reikmėms, yra vartotojas ir turėjo lūkestį įgyti geros kokybės, tinkamą naudoti pagal paskirtį automobilį, nežinojo bei neprivalėjo žinoti paslėpto trūkumo (variklio defekto), dėl kurio automobilio nebuvo galimybės naudoti pagal įprastinę paskirtį, nekeliant pavojaus sau ir aplinkiniams. Teismas vertino, kad jeigu automobilį atsakovas būtų pardavęs tinkamos kokybės, ieškovui nebūtų reikėję ieškoti archyve šio automobilio pardavimo skelbimo (15 Eur). Teismas nurodė, kad priteisė iš atsakovo ieškovui 726 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“, nes šias išlaidas laikė pagrįstomis ir būtinomis, kadangi ieškovas siekė santykius su atsakovu sureguliuoti pirmiausia be teismo, susitarti taikiai, o vėliau, prieš teikdamas ieškinį, ieškovas turėjo atlikti tokius veiksmus kaip automobilio būklės nustatymas ir pan., o šiais klausimais ieškovą būtent ir konsultavo UAB „Autopretenzija“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas D. S. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas priimtą sprendimą grindžia iš esmės tik kai kuriais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (MB „Teya Motors“ transporto priemonės apžiūros aktu, ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais) bei liudytojo A. M. parodymais. Skundžiamu sprendimu taip ir liko neįvertinti bei neaptarti atsakovo pateikti įrodymai: atsakovo ieškovui rašytos trumposios SMS žinutės, rodant iniciatyvą sužinoti transporto priemonės gedimus, bandant rasti abipusį sprendimą, siūlant grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir taikyti restituciją; skelbimų nuorodos – ištraukos, iliustruojančios rinkoje vyraujančias naudotų variklio blokų, alkūninių velenų su stūmokliais pardavimo kainas; MB „A.B Auto Fix“ pažyma apie transporto priemonės remontui reikalingas detales bei jų kainą-remonto sąmata, t. y. už kiek šis autoservisas galėtų įsigyti detales (naudotas) bei atlikti remonto darbus. Liko neaišku, kodėl ieškovo pateiktiems įrodymams buvo suteiktas prioritetas.
13.2. Atsakovas šioje byloje nuo ieškinio reikalavimų turėjo galimybę gintis teikdamas tik priešpriešinius įrodymus apie automobilio remonto darbų bei detalių (dalių) kainas, vyraujančias rinkoje. Atsakovo, kaip pardavėjo, gynybinė padėtis yra iš esmės apsunkinta – savo žinioje, priešingai nei ieškovas, atsakovas neturi ginčo automobilio ir negali jo pristatyti į atskirus autoservisus gyvoms apžiūroms ir įvertinimui, siekiant sužinoti remonto darbų, naudotinų detalių ar dalių kainas. Kokie dar papildomi įrodymai (pagrindžiantys, kad remonto darbai būtų buvę atlikti už ženkliai mažesnę kainą, nei sumokėjo ieškovas) galėjo būti pateikti, teismas skundžiamame sprendime nenurodė ir plačiau apie tai nepasisakė. Asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas.
13.3. Naudotas daiktas visais atvejais pasižymi natūralaus nusidėvėjimo požymiais, t. y. jo dalys, detalės yra naudotos tam tikrą laikotarpį, mechanizmai natūraliai nusidėvėję nuo nuolatinio eksploatavimo. Apelianto vertinimu, naudotos transporto priemonės taisymas naujomis dalimis yra ne tik, kad neprotingas, tačiau ir neatitinkantis elementarios ekonominės, galiausiai ir „techninės“ logikos. Transporto priemonę sudaro gausybė mechanizmų, tarpusavyje neatsiejamai susijusių vienas su kitu. Akivaizdu, kad vieną iš jungiamųjų mechanizmų palikus naudotą, o kitą pakeitus visiškai nauju, naudotas mechanizmas dėl savo turimų natūralaus nusidėvėjimo požymių darys akivaizdžią įtaką naujos dalies ar detalės dar greitesniam nusidėvėjimui ir veikimui, todėl tikrai ne visais atvejais būtina keisti buvusias naudotas detales visiškai naujomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Tuo atveju, jei pirkėjas daikto trūkumus šalina pats ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes.
13.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad alkūninis velenas (su indėklų komplektu) buvo pirktas ne iš BMW automobilių atstovybės, o iš UAB „Automobilių industrija“, kaip ir variklio cilindro blokas su stūmokliais. Tiek alkūninio veleno su indėklais, tiek ir variklio cilindro bloko su stūmokliais kainos, kurias sumokėjo ieškovas, yra gana panašios (kiek mažesnės) į tas, kurios nurodytos MB „Teya Motors“ parengtoje sąmatoje pagal BMW automobilių atstovybės skelbiamas naujų, originalių detalių kainas. Bylos nagrinėjimo metu, teikdamas paaiškinimus ir atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, ieškovas nurodė, kad dalis pirktų detalių buvo naudotos, restauruotos (pavyzdžiui, variklio blokas su stūmokliais), kita dalis (įskaitant alkūninį veleną su indėklais) – naujos, kadangi naujų detalių reikalautų pati remonto technologija. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. M., atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, kad remonto metu buvo panaudotas restauruotas (naudotas) variklio cilindro blokas su stūmokliais. Pasak liudytojo, alkūninis velenas nebūtinai turi būti keičiamas nauju, gali būti atliekamas ir šios dalies remontas. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, liudytojas nurodė, kad jis neturi profesinio išsilavinimo, kuris būtų susijęs su automechanika, remonto darbus atliko vienas pats. Liudytojas paaiškino, kad remonto darbams panaudojo jau visiškai surinktą variklį: variklio blokas su alkūniniu velenu buvo surinkti su kitomis papildomomis detalėmis; paties variklio liudytojas neremontavo, jį tik įmontavo, („sudėjo“) į automobilį. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nuolat kartojo, kad neturi specialiųjų žinių automobilių srityje, tad visais klausimais tarėsi su savo srities specialistais. Vis dėlto ir ginčo transporto priemonę remontavęs liudytojas neturi specialiųjų žinių ir atitinkamo išsilavinimo. Akivaizdu, kad mėgėjų patarimai ir nesidomėjimas galimybe atlikti remonto darbus pigiau, tačiau tokiomis pat naudotomis, restauruotomis dalimis, kaip ir buvo atlikta, neturėtų būti „perkeliami“ apeliantui – tokia našta nagrinėjamo ginčo atveju virto 5 000 Eur suma, kuri bet kuriam verslininkui yra reikšmingas praradimas.
13.5. Didžiausią ieškovui priteistinų nuostolių (remonto darbų) sumą sudarė būtent naudotos, restauruotos dalies (variklio bloko su stūmokliais) įsigijimas. Sulyginus naujos ir originalios dalies (variklio bloko su stūmokliais) įsigijimo kainą su ta, už kurią ieškovas įsigijo naudotą, restauruotą dalį, matyti, kad skirtumas yra itin nežymus – virš 1 000 Eur. Tuo tarpu atsakovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad variklio bloką ieškovas galėjo įsigyti ir už 3 000 Eur nesiekiančią sumą, bet teismas atsakovo pateiktų įrodymų nevertino.
13.6. Skundžiamu sprendimu formuojama ydinga praktika, leidžianti pirkėjams iš esmės piktnaudžiauti pasirinktu teisių gynimo būdu, kaip galimybe praturtėti pardavėjo sąskaita (juolab, kai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atmetė atsakovo pasiūlymą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo). Teismui ignoravus tai, kad ieškovas deklaravo įsigijęs visiškai naujas detales už naujoms dalims taikytiną kainą, susiklostė tokia faktinė situacija, kai ieškovas iš tiesų už ženkliai didesnę kainą įsigijo naudotas dalis, kai lygiai tą patį buvo galima padaryti ir už atsakovo nurodytas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas mažesnes kainas. Teismo priimtame sprendime nėra nurodyti jokie motyvai bei nenurodomi jokie byloje esantys įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas ir ieškovo naudai priteistinas sumas. Ginčas tarp šalių byloje kilo ne dėl defektų pobūdžio, o būtent dėl defektų šalinimui patirtų išlaidų dydžio protingumo ir proporcingumo. Priimtu sprendimu teismas iš esmės neatsakė į pagrindinį klausimą – kas byloje patvirtina, kad ieškovo patirtos konkrečios išlaidos buvo būtinos, protingos ir, kad tokie remonto darbai negalėjo būti atlikti už mažesnę, pavyzdžiui, atsakovo byloje nurodytą kainą.
13.7. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į ginčo transporto priemonės įsigijimo kainą bei jos santykį su remonto darbų kaina. Ieškovas automobilį įsigijo už 16 000 Eur, o visa remonto darbų kaina siekė 8 985,38 Eur, t. y. sudarė daugiau nei pusę ginčo automobilio kainos. Netinkamos kokybės daikto remonto kainos santykis su to daikto kaina yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos teismų praktikoje sprendžiama dėl pirkėjo teisių gynimo būdo proporcingumo. Pavyzdžiui, kasacinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, spręsdamas dėl automobilio „Nissan“ pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, padarė išvadą, kad remonto kaina, sudaranti vien 7,3 proc. nuo automobilio pirkimo kainos, laikytina didele. Nagrinėjamu atveju remonto darbų kaina sudaro apie 60 proc. ginčo automobilio kainos.
Atsiliepimas
14. Ieškovas S. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų, kurie iš tiesų patvirtintų, kad ginčo automobilio variklio remonto darbai būtų kainavę mažiau nei ieškovo patirtos išlaidos šių trūkumų pašalinimui. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė vos kelis rašytinius įrodymus, t. y. užsienio portalų skelbimų ištraukas, kuriose nurodytos net ne ginčo automobilio variklio detalės (variklio blokai) bei vieną komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, jog jame pateiktos detalių bei darbų kainos niekuo nepagrįstos, tendencingai nurodytos būtent atsakovo naudai, siekiant sumažinti ieškovo nuostolių sumą, galiausiai pateiktas siūlymas parengtas net neįvertinus remontuotino daikto.
14.2. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis cituojama klaidingai – atsakovo nurodytoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nepasisakė, kad naudoto automobilio remonto suma, siekianti 7.3 proc. automobilio kainos, yra didelė. Priešingai, buvo sprendžiama, ar automobilio, kuris turi gamyklinę garantiją, atsiradusių trūkumų ištaisymo kaina (1 853 Eur) yra pagrįsta taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą. Taigi atsakovo nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma precedentu ieškovo ir atsakovo ginčui spręsti.
Šalies argumentai
14.3. Apeliantas visiškai nepagrįstai klaidina teismą apeliaciniame skunde teigdamas, kad automobilio variklio bloką buvo galima įsigyti pigiau (už 3 000 Eur nesiekiančią kainą). Ieškovas už restauruotą variklio bloką (kartu su stūmokliais) mokėjo 4 100 Eur. Taigi ieškovas įsigijo ne tik patikimą ir garantinį terminą turinčią detalę, tačiau į šios detalės kainą įėjo ir kitas būtinas variklio komponentas – stūmokliai. Vien tai leidžia spręsti, kad atsakovo argumentai, jog restauruoto variklio bloko kartu su stūmokliais įsigijimo kaina yra neproporcingai didelė, vertinti kritiškai.
14.4. 2024 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad už 4 000 Eur sumą, kurią, kaip pakankamą pašalinti sugedusio automobilio variklio trūkumus įvardijo atsakovas, galima atlikti nebent prevencinį remontą dar veikiančiam varikliui. Kaip nustatyta byloje, ginčo automobilio variklis sugedo ir buvo neremontuojamas, ko neneigė ir pats atsakovas. Atsakovas neneigė ir to, kad ankstesnis variklis jau buvo nekokybiškai tvarkytas virinant variklio bloką (atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tai žinojo, pats užsakė remonto paslaugas, tačiau šį faktą nuslėpė parduodamas automobilį), ko nenumato jokios nė vieno automobilių gamintojų techninio aptarnavimo instrukcijos.
Atsiliepimas
14.5. Atsakovas, teigdamas, kad už variklio bloką ieškovas galėjo sumokėti mažesnę pinigų sumą, t. y. iki 3 000 Eur, šį savo teiginį grindė užsienio naudotų automobilių detalių skelbimų informacija, kurią pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas pridėjo net ne ginčo automobilio variklio blokų skelbimus. Ginčo automobilis yra BMW X5 E70, tuo tarpu atsakovas kaip vieną iš skelbimų nurodė net ne tokio modelio variklio bloką, t. y. tinkamą BMW F01, F10 modeliams. Vien tai suponuoja išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai neatlaiko įrodymų sąsajumo kriterijaus su ginčo dalyku.
14.6. Atsakovas pateikė kito skelbimo iš Lenkijos portalo allegro.pl momentinę ekrano nuotrauką, kurioje neva nurodyta, kad toks restauruotas variklio blokas kainuoja 9 000 zlotų, kas konvertavus į eurus sudaro 2 097,51 Eur. Toks įrodymas vertintinas kritiškai, nes yra neinformatyvus bei neišsamus. Iš pridėto skelbimo nėra galimybės nustatyti, ar tokiai detalei bus suteikiama garantija, be to, detalė yra ne Lietuvoje, todėl ją reiktų parsigabenti į Lietuvą, kas reikštų papildomas išlaidas, kurių atsakovas nenurodė.
14.7. Atsakovas į bylą pateikė MB „A.B Auto Fix“ 2024 m. rugsėjo 9 d. komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad ginčo automobilio variklio remonto (keitimo) kaina sudarytų 3 209 Eur. Minėtame komerciniame pasiūlyme nurodyta pozicija „naudotas sveikas variklio blokas“ reiškia, kad atsakovas siūlytų keisti variklį, kuriame būtų neaiškios būklės ir resurso variklio blokas. Būtent variklio blokas yra esminis variklio komponentas, kuris negali būti keičiamas į neaiškios būklės, nes pakartotinai gedimo atveju remonto kaštai automatiškai dvigubėtų, t. y. reiktų vėl keisti sugadintas detales, atlikti remonto darbus. Be to, iš pateikto komercinio pasiūlymo nematyti variklio stūmoklių, be kurių variklis net neužsivestų, jau nekalbant apie tinkamą eksploataciją. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad minėtas komercinis pasiūlymas, parengtas atsakovo užsakymu, pateiktas siekiant ne įrodyti objektyvią variklio remonto (keitimo) kainą, tačiau sumažinti ieškovo prašomą nuostolių sumą.
14.8. Atsakovo pateikti naudotų detalių skelbimai nereiškia, kad būtent tokias naudotas dalis turėjo naudoti ieškovas tam, kad būtų iš tiesų tinkamai pašalinti automobilio trūkumai. Kaip atskleidė paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai teismo posėdžio metu, atsakovas tikėjosi automobilį sutvarkyti minimaliais kaštais, kas reiškia, kad automobilio variklis galėtų bet kada sugesti pakartotinai po trumpo laiko.
14.9. Ieškovas pateikė išsamų palyginimą, kiek skiriasi naudotų ir naujų ginčo automobilio detalių kainos. Iš pateiktos suvestinės aiškiai matyti, kad naujas alkūninis velenas, įsigyjant šią detalę iš oficialaus BMW detalių tiekėjo UAB „Krasta Auto“, kainuotų 1 996,65 Eur, ieškovas už taip pat naują alkūninį veleną su indėklų komplektu sumokėjo 1 111,57 Eur. Variklio blokas, kurį dažnai akcentavo apeliantas, įsigyjant šią detalę iš oficialaus BMW detalių tiekėjo UAB „Krasta Auto“, kainuotų 5 001,77 Eur be PVM, o ieškovas už šį restauruotą (kartu su stūmokliais) varikio bloką sumokėjo 3 388,43 Eur be PVM (4100 Eur su PVM). Taigi ieškovas sumokėjo ženkliai mažiau nei pirkdamas dalis iš oficialaus BMW atstovo, kas reiškia, kad remonto išlaidos, susijusios su įsigyjamomis detalėmis, buvo objektyviai proporcingos tam, kad daiktas atliktų savo paskirtį ir ginčo automobilio nereikėtų tvarkyti netrukus arba po kuriuo laiko.
14.10. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo pagarsinti duomenys iš kitos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose išnagrinėtos bylos Nr. e2-205-329/2024, kurioje taip pat atsakovui D. S. buvo pareikštas ieškinys dėl netinkamos kokybės transporto priemonės pardavimo. Šioje byloje (kuri baigta taikos sutartimi) D. S. pardavė pirkėjui automobilį su pakeistu varikliu, kurio modifikacija visiškai neatitiko konkretaus ginčo automobilio modelio. Šios aplinkybės patvirtino, kad apelianto veiksmai parduodant transporto priemones pasižymi pirkėjų klaidinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. ieškovas iš atsakovo įsigijo 2012 m. gamybos automobilį BMW X5 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) už bendrą 16 000 Eur kainą (7 685 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui kaip pradinę įmoką, o dėl likusios automobilio kainos sumos buvo sudaryta lizingo sutartis su SIA „C. L.“ Lietuvos filialu). Atsakovas suteikė ieškovui 5 000 km arba 3 mėn. sutartinę garantiją. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui eksploatuojant automobilį buvo nustatytas paslėptas automobilio variklio defektas (ieškovo teigimu, aplinkybė, kad jis automobilį įsigijo su defektu, paaiškėjo praėjus 2 mėnesiams nuo automobilio įsigijimo). Į bylą ieškovas pateikė MB „Teya Motors“ 2023 m. spalio 25 d. automobilio apžiūros aktą, kuriame nurodyti automobilio defektai ir numatyti defektų šalinimo darbai bei jų kaina. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2023 m. kovo 28 d. pretenzija, prašydamas kompensuoti automobilio remonto išlaidas, vadovaujantis 2023 m. spalio 25 d. defektiniu aktu, bendrai 9 703,09 Eur sumai (į ją įeina defektavimo, detalių, remonto išlaidos, evakuatoriaus išlaidos, skelbimo kopijos, bei UAB „Autopretenzija“ konsultacija rengiant pretenziją). Atsakovas pateikė atsakymą ieškovui, kuriame nesutiko su automobilio defektų šalinimo kaina, siūlė automobilį suremontuoti pigiau, taip pat nurodė, kad sutinka atlyginti ieškovui 4 000 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų (2024 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė 4 000 Eur sumą ieškovui). Ieškovas su atsakovo pozicija nesutiko. Tarp ginčo šalių vyko derybos ir dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau susitarti nepavyko.
19. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumo. Ieškovas, įvertinęs atsakovo jam jau sumokėtą sumą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 187,09 Eur šalinant automobilio defektus ieškovo patirtus nuostolius bei 726 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, laikydamasis pozicijos, kad egzistavo daugiau nei keli būdai suremontuoti automobilį patiriant žymiai mažesnes išlaidas, neviršijančias 4 000 Eur, kuriuos atsakovas geranoriškai kompensavo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 401,50 Eur nuostolių atlyginimą ir 2 476,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsakė į pagrindinį klausimą – kas byloje patvirtina, kad ieškovo patirtos konkrečios išlaidos buvo būtinos, protingos ir kad tokie remonto darbai negalėjo būti atlikti už atsakovo byloje nurodytą mažesnę kainą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateiktais atsakovo įrodymais, neįvertino, kad automobilio remonto darbų kaina šiuo atveju sudarė neproporcingai didelę dalį visos automobilio vertės.
21. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas, sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, veikė kaip verslininkas, o ieškovas, kuris yra fizinis asmuo, ginčo sutartį sudarė su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais (vartojimo) tikslais. Taigi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, bylos faktinės aplinkybės kartu yra vertinamos vartotojų teisių apsaugos kontekste (CK 6.2281 – 6.2283 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo (vartotojo) teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
22. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Remiantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022). Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
23. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti išlaidas, kurias ieškovas patyrė šalindamas automobilio trūkumus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
26. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl automobilio trūkumų fakto, atsakovas iš esmės neginčijo ir savo atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija ir ieškovo už automobilio defektų šalinimą sumokėtų sumų, kurias ieškovas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais (MB „Teya Motors“ transporto priemonės apžiūros aktu, sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir kt.), tačiau siekia pagrįsti, kad ieškovas naudotą automobilį galėjo suremontuoti ir patirdamas ženkliai mažesnes išlaidas (t. y. ne didesnes nei 4 000 Eur, kas, apelianto manymu, yra pagrįsta automobilio defektų šalinimo išlaidų suma ginčo situacijoje). Taigi šioje byloje spręstinas ieškovo patirtų automobilio remonto išlaidų dydžio protingumo ir proporcingumo klausimas.
27. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo įsigytas automobilis dėl išaiškėjusių jo variklio defektų buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. išaiškėjo esminis automobilio trūkumas, kurį žinodamas ieškovas nebūtų tokio automobilio įsigijęs. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad automobilis dar prieš jį parduodant ieškovui turėjo variklio trūkumų, kurie, atsakovo teigimu, buvo suremontuoti dar iki automobilio pardavimo ieškovui, todėl atsakovas nemanė, jog turėjo pareigą apie tokius buvusius trūkumus pranešti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po trūkumų išaiškėjimo ieškovas kreipėsi į atsakovą (atsakovas pripažino, kad pranešimą iš ieškovo apie automobilio defektus gavo 2023 m. rugsėjo 25 d.), kvietė jį atvykti į automobilio apžiūrą, kuri buvo atlikta 2023 m. spalio 25 d. ir surašytas MB „Teya Motors“ apžiūros aktas, tačiau atsakovas apžiūroje nedalyvavo. Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs informaciją apie automobilio gedimus, atsakovas tą pačią dieną (2023 m. rugsėjo 25 d.) nurodė ieškovui, kad automobilio defektavimas yra nereikalingas, ir pasiūlė automobilį suremontuoti savo lėšomis, tačiau ieškovas su tokiu siūlymu nesutiko, nes, kaip nurodė ieškovas, nepasitikėjo, kad atsakovas tai atliks kokybiškai. Iki ieškinio teismui padavimo dienos tarp ieškovo ir atsakovo vyko tam tikros derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau šalims susitarti nepavyko. Atsakovas, apeliaciniame skunde ginčydamas ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo racionalumą, be kita ko, teigia, kad ieškovas ginčo šalių derybų metu atmetė atsakovo pasiūlymą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Vis dėlto iš ginčo šalių procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad, siūlydamas nutraukti sutartį, atsakovas kėlė papildomas sąlygas – prašė automobilį atvežti patikrinti į (duomenys neskelbtini) (ieškovas, bylos duomenimis, gyvena (duomenys neskelbtini)), kad galėtų nustatyti, ar nėra papildomų automobilio defektų. Taigi byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovas šiuo atveju neturėjo jokio objektyvaus pagrindo pasitikėti atsakovu ir leisti jam atlikti automobilio remontą ar bandyti tartis dėl sutarties, kurios pagrindu buvo įsigytas automobilis, nutraukimo, kadangi atsakovo veiksmai ieškovui kėlė pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo: automobilis ieškovui buvo parduotas kaip neturintis defektų, nors atsakovo jau buvo remontuotas dėl variklio trūkumų, o atsakovas, būdamas verslininkas, šią aplinkybę, parduodamas automobilį ieškovui, nutylėjo. Taigi šiame kontekste nekyla abejonių, kad ginčo situacijoje ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – automobilio remonto atlikimas ir automobilio pardavėjui pareikštas reikalavimas atlyginti remonto išlaidas bei kitus nuostolius – yra racionalus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pasirinkęs kokį nors kitą savo teisių gynimo būdą ieškovas būtų galėjęs tikėtis, kad jo teisės bus apgintos efektyviai.
28. Be to, aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi šiuo atveju ieškovas pasirinko ne sutarties atsisakymą, kuris teismų praktikoje laikomas išimtine priemone pirkėjo teisėms apginti, o kitą priemonę, skirtą dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti.
29. Vertinant apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos automobilio remontui buvo neproporcingai didelės ir kad automobilį buvo galima suremontuoti pigiau, įsigyjant naudotas detales, pažymėtina, kad tokių atsakovo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus paties atsakovo pateiktus skelbimus iš interneto svetainių ir 2024 m. rugsėjo 9 d. MB „A.B Auto Fix“ automobilio remonto kainų pasiūlymą, kuriame nurodyta 3 209 Eur automobilio remontui reikalinga suma (CPK 178 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė detalių motyvų, kodėl šiuos įrodymus laiko nepakankamais atsakovo pozicijai pagrįsti, abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų skelbimų apie už 2 100 – 3 300 Eur parduodamus variklio blokus, juose nėra duomenų, kad jie yra tinkami ieškovo automobilio modeliui (kaip pagrįstai nurodyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas kaip vieną iš skelbimų nurodė net ne tokiam modeliui, kaip ieškovo automobilis, tinkamą variklio bloką, t. y. skirtą ne BMW X5 E70 automobiliams, o BMW F01, F10 modeliams), nėra pateikta jokių įrodymų, kad, panaudojus atsakovo nurodytas dalis automobilio defektų šalinimui, automobilis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsakovas, kuris verčiasi automobilių prekyba, turėdamas galimybę naudotis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, galimybe prašyti teismo iškviesti liudytoją, kreiptis dėl teismo leidimo atlikti automobilio apžiūrą išdavimo ir kt., iš esmės pasirinko pakankamai pasyvią poziciją ir pateikė vienintelį jokiais kitais įrodymais nepagrįstą MB „A.B Auto Fix“ automobilio remonto kainų pasiūlymą, nepakankamą paneigti ieškovo į bylą pateiktiems įrodymams, kurie yra ne tik išsamesni, bet ir objektyvesni, kadangi yra gauti iš skirtingų šaltinių (oficialaus BMW atstovo UAB „Krasta Auto“, MB „Teya Motors“ ir kt.).
30. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė oficialaus BMW atstovo UAB „Krasta Auto“ informaciją apie tai, kad, įsigydamas atitinkamas dalis iš oficialaus BMW atstovo, ieškovas už automobilio defektų šalinimą būtų sumokėjęs dar daugiau nei faktiškai sumokėjo. Pavyzdžiui, ieškovas už alkūninį veleną su indėklų komplektu sumokėjo 1 111,57 Eur (be PVM), o įsigydamas šias detales iš UAB „Krasta Auto“ ieškovas būtų sumokėjęs mažiausiai 1 996,65 Eur (be PVM), kadangi kaina nurodyta be indėklų; už variklio cilindro bloką su stūmokliais ieškovas sumokėjo 3 388,43 Eur (be PVM), o įsigydamas tai iš UAB „Krasta Auto“ ieškovas būtų sumokėjęs 5 001,77 Eur (be PVM); už variklio keitimą ieškovas sumokėjo 1 600 Eur (be PVM), o UAB „Krasta Auto“ atitinkama paslauga būtų kainavusi 2 140 Eur (be PVM). MB „Teya Motors“ 2023 m. spalio 25 d. akte nurodyti 12 166,63 Eur preliminarūs automobilio atstatymo kaštai (3 025 Eur darbų ir 9 141,63 Eur detalių įsigijimo kaštai), UAB „Krasta Auto“ automobilio remontas galėjo būti atliktas preliminariai už 11 061,71 Eur, o ieškovas už automobilio defektų pašalinimą sumokėjo 8 201,38 Eur (8 985,38 Eur ieškovo ieškinio reikalavimų patikslinime nurodyta suma – 784 Eur skundžiamame sprendime nustatyta nepagrįstai ieškovo prašomų priteisti išlaidų dalis). Taigi ieškovas faktiškai už automobilio remontą sumokėjo mažiau nei buvo nurodyta tiek MB „Teya Motors“ apžiūros akte, tiek UAB „Krasta Auto“ pasiūlyme. Aplinkybę, kad būtent tokia ieškovo už automobilio remontą sumokėta suma yra racionali, pagrindė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas automobilį remontavęs A. M., kuris, be kita ko, nurodė, jog automobilio variklio remonto ginčo situacijoje kokybiškai atlikti nebuvo įmanoma, reikėjo keisti esmines automobilio dalis, kurios vien be darbų kainos ir kitų smulkių detalių būtų kainavusios mažiausiai 3 500 Eur. Taigi paminėti duomenys nepatvirtina, kad ieškovas turėjo net ir tikėtiną galimybę automobilio remontą atlikti pigiau nei faktiškai buvo sumokėta už defektų pašalinimą. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad automobilio remontas galėjo būti atliktas ir už brangesnę kainą.
31. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
32. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma šiuo atveju pagrindžia, jog ieškovas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, pasirinko racionalų savo teisių gynimo būdą, o remonto išlaidos, kurias jis patyrė, siekdamas pašalinti automobilio defektus, buvo pagrįstos, kadangi nebuvo nustatyta, jog tokį remontą būtų buvę įmanoma atlikti pigiau. Ieškovo pozicija byloje yra pagrįsta tiek iš skirtingų šaltinių gautais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo parodymais. Atsakovas, teigdamas, kad automobilio remontą buvo galima atlikti už ne daugiau kaip 4 000 Eur, į bylą nepateikė jokių įrodymų, tiesiogiai ir objektyviai pagrindžiančių tokią galimybę, taip pat niekaip nepagrindė, kad už tokią sumą suremontuotas automobilis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju byloje esančiais įrodymais nepagrįsta atsakovo abejonė apie galimas mažesnes automobilio remonto išlaidas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 742,40 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą priteistino užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš apelianto.
37. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.