- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-73-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės)A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regionoapylinkės teismo 2022-10-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį dėl uzufrukto nustatymo pareikštą J. D. (J. D.), išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pagal atsakovo J. D. (J. D.)priešieškinį ieškovei A. J., išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai, M. D. ir M. D. M. D. ir M. D. pilnametystės, uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini):gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant A. J., M. D. ir M. D. naudotis ieškinio pateikimo metu jų užimamu šio gyvenamojo namo kambariu, o name esančiomis bendro naudojimo patalpomis (vonios kambariu, virtuve) paliekant naudotis kartu su J. D.;ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant jį naudotis kartu su J. D..
2. Atsakovas priešieškiniu prašė pašalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatų valdymo teisės pažeidimus, priverstinai iškeldinant iš gyvenamojo namo ir ūkio patalpų ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš ieškovės 2 750 Eur skolos sumą už gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą, susidariusią per paskutinių 55 mėnesių laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-08-01, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) Butrimonių Šv. M. A. bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, kuri nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė dvynių dukrų – M. D. ir M. D.. Pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1091-75/2011 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų M. D. M. D.gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina A. J., iš tėvo J. D. kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio kasmėnesinis išlaikymas. Pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10704-419/2021 nepilnametėms M. D. ir M. D. nustatytas išlaikymo dydis buvo pakeistas, padidinant jį nuo 200 Lt (57,92 Eur) iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis.
4. Ieškinyje teigiama, kad nepilnamečiai vaikai bei ieškovė šiuo metu faktiškai gyvena J. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini).Paaiškino, kad name yra 4 gyvenamieji kambariai, virtuvė ir vonios kambarys. Ieškovė su vaikais užima vieną kambarį, kitame kambaryje gyvena atsakovas , dar kitame kambaryje gyvena atsakovo motina ir vienas kambarys yra laisvas, virtuve ir vonios kambariu visi namo gyventojai naudojasi bendrai. Teigė, kad tame pačiame žemės sklype yra įregistruoti 6 įvairūs ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai (inžineriniai statiniai), ji naudojasi ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame laiko jai priklausančias vištas, malkoms laikyti taip pat naudojasi malkine, kuri buvo pastatyta apytiksliai 2008 m., tačiau Nekilnojamojo turto registre ji neįregistruota. Pažymėjo, kad iš atsakovo gavo 2022-03-31 įspėjimą dėl savanoriško išsikraustymo iš savavališkai (be teisėto pagrindo) naudojamo namo ir ūkio pastatų, kuriuo atsakovas pareikalavo per 60 kalendorinių dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2022 m. gegužės mėnesio pabaigos, išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio namo ir ūkinių pastatų bei padengti visus su namo ir ūkinių pastatų eksploatacija susijusius įsiskolinimus, susidariusius iki išsikraustymo dienos, taip pat nurodė, kad iki įspėjime nustatyto termino namo ir ūkinių pastatų neatlaisvinus, jis be papildomo įspėjimo kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Pabrėžė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, todėl iškeldinimas bus taikomas ir nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
5. Ieškovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 66,21 m² bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po savo tėvų, tačiau šis namas yra 1940 m. statybos ir daugiau kaip 10 metų nebuvo eksploatuojamas, dėl ko jo būklė yra avarinė, gyventi ten neįmanoma. Teigė, kad abu nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), ieškovės darbovietė taip pat yra (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, nesant nuomojamų gyvenamųjų namų ir butų pasiūlos (duomenys neskelbtini), tikslinga jų ieškoti (duomenys neskelbtini)ir aplink jį, tai yra (duomenys neskelbtini)esančiuose kaimuose ir miesteliuose, tačiau ieškinio rengimo dieną (duomenys neskelbtini)ir jo prieigose nebuvo nei vieno nuomojamo gyvenamojo namo. (duomenys neskelbtini)nuomai buvo siūlomi du butai, nuomos kaina: 540 - 550 Eur/mėn., neįskaitant komunalinių mokesčių. Nurodė, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius metus (nuo 2021-05-01 iki 2022-04-30), neatskaičius mokesčių, sudarė 703,03 Eur, o atskaičius mokesčius - 553,49 Eur, taip pat kiekvienam vaikui gauna po 73,50 Eur dydžio išmoką, t. y. iš viso 147 Eur per mėnesį, atsakovo abiem vaikams kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis 400 Eur, taigi, visos ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1 100,49 Eur, tačiau iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti ne tik save, bet ir abi savo nepilnametes dukteris. Tuo atveju, jei ieškovė būtų priversta išsikraustyti į nuomojamą būstą, tai mažiausiai pusę savo pajamų turėtų skirti vien tik nuomos mokesčiui, dėl ko būtų stipriai apribotas kitų vaikų poreikių patenkinimas. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise taip pat priklauso keli žemės sklypai, visų jų bendra vidutinė rinkos vertė yra 4 899,00 Eur, svarstys jų pardavimo klausimą, kad galėtų gauti lėšų gyvenamojo namo remontui, arba viso turimo nekilnojamojo turto pardavimo klausimą, kad galėtų nupirkti kitą tinkamą gyventi nekilnojamąjį turtą. Anksčiau šio klausimo svarstyti negalėjo, nes galimybę nevaržomai disponuoti visu paminėtu nekilnojamuoju turtu įgijo visai neseniai, yra reikalingas laikas parduoti esamą nekilnojamąjį turtą ir nupirkti bei pritaikyti gyvenimui kitą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad su ieškove susipažino 2004 metais bei 2005metų vasaros pradžioje pradėjo kartu gyventi ieškovei A. J. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji paveldėjo po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini)gimė dvi dukros, kurių gyvenamoji vieta buvo ir iki šiol deklaruota būtent šiuo adresu. Pažymėjo, kad šiame name jie gyveno iki 2007 metų lapkričio mėnesio, o vėliau buvo nuspręsta persikelti laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kuris priklausė atsakovo tėvams. Pabrėžė, kad 2011-06-21 J. D. ir Č. D. asmeninės nuosavybės teise padovanojo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei žemės sklypu. Pažymėjo, kad išvykus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuolatos prižiūrimas, kadangi atsakovas kartu su ieškove nuolatos atvykdavo ir tvarkė namus bei aplinką, vėliau buvo išnuomotas ieškovės vaikaitės V. J. šeimai, kuri šiame name gyveno iki 2020 metų, be to namu, ūkio pastatais ir žemės sklypu nuolatos rūpinosi ir ieškovės brolis S. J. (S. J.). Paaiškino, kad ieškovei gyventi jo tėvų namuose tapo labai patogu, kadangi pastaroji gaudavo nuompinigius iš vaikaitės V. J., be to visos išlaidos susijusios su namo, (duomenys neskelbtini), išlaikymu teko išimtinai vien tik atsakovui J. D., kadangi ieškovė materialiai neprisidėjo nei prie namo, (duomenys neskelbtini) išlaikymo, nei prie šio turto priežiūros, todėl pareiškus pastabą ieškovei, jau 2016 metais tarp jų prasidėjo nesutarimai, kurie dažniausiai peraugdavo į konfliktines situacijas. Pažymėjo, kad su kiekvienais metais konfliktai tik aštrėjo, kol 2017 metų gruodžio mėnesio pradžioje ieškovė kartu su atsakovu kartu jau nebegyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio.
7. Atsakovas paaiškino, kad 2018 metų pradžioje geranoriškai kreipėsi į ieškovę prašydamas pastarąją išsikelti iš jam priklausančio gyvenamojo namo. Ieškovė tuo metu paprašė leisti jai dar pagyventi pas atsakovą bei nurodė, kad negali išsikelti į jai priklausantį namą, kol pastarasis dar yra išnuomotas V. J. šeimai bei patikino, kad kai tik ši su šeima išsikels, ji grįš gyventi į jai priklausančius namus ir jis sutiko palaukti. Teigia, kad 2020 metais susižinojęs, kad V. J. šeima jau atlaisvino A. J. priklausančio gyvenamojo namo patalpas, pakartotinai paprašius ieškovę išsikelti iš namo bei sumokėti priklausančius komunalinius mokesčius, pastaroji pradėjo inicijuoti įvairius teisminius ginčus. Ieškovas 2022-03-31 išsiuntė ieškovei oficialų įspėjimą ir suteikė 60 kalendorinių dienų terminą tam, kad pastaroji išsikraustytų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo ir ūkinių pastatų, padengtų su namo ir ūkinių pastatų eksploatacija susijusį įsiskolinimą, susidariusį iki išsikraustymo dienos.
8. Atkreipė dėmesį, kad šiai dienai nuo išsiųsto ieškovei pranešimo dėl išsikraustymo dienos praėjo penkių mėnesių laikotarpis, tačiau iš pastarosios elgesio ir veiksmų yra matyti, kad ji geranoriškai neketina išsikraustyti bei atlaisvinti užimamas patalpas. Pabrėžė, kad būdamas teisėtu namo su ūkiniais pastatais bei žemės sklypu savininku, negali šio turto valdyti savo nuožiūra dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad teikia rašytinius įrodymus, kad per pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį gyvenamojo namo išlaikymui yra sumokėjęs už sunaudotą elektros energiją (įskaitant mokestį už šiukšlių išvežimą)- 622,98 Eur sumą; už namo draudimą -134 Eursumą; už malkų įsigijimą žiemos sezonui- 763,45 Eursumą; už šaltą vandenį-25 Eursumą; už interneto paslaugas (buvo mokama po 15 Eurper mėnesį iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio), t.y. per 12 mėnesių laikotarpį sumokėta 180 Eursuma; taip pat namo teritorijos priežiūra (teritorijos šienavimas, tvarkymas, kuro bei tepalų žoliapjovei įsigijimas ir pan.) bei smulkūs namo remonto darbai (čiaupų remontas, guminių žarnų pirkimas ir pan.) per 12 mėnesių laikotarpį sudaro 350 Eursumą, bendra atsakovo išlaidų suma per dvylikos mėnesių laikotarpį sudaro 2075,43 Eursumą arba 172,95 Eurper mėnesį (2075,43 Eur: 12 mėn.= 172,95 Eur), kadangi gyvenamajame name nuolatos gyvena 5 asmenys, todėl kiekvienam asmeniui tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui išlaidų suma per mėnesį sudaro 34,59 Eursumą, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu kartu su ieškove yra nustatyta ir dviejų vaikų gyvenamoji vieta, be to atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį moka kiekvienam vaikui po 200 Eurišlaikymo sumą, todėl ieškovės dalis (įskaitant ir dviejų vaikų) tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui per mėnesį vidutiniškai sudaro 103,77 Eursumą (34,59 Eurx 3 asmenų = 103,77 Eur), be to, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu neturi galimybės pateikti visus kvitus kurie patvirtintų patirtas išlaidas per visą 55 mėnesių laikotarpį, t.y. paskaičiuotą nuo 2018-01-01 iki 2022-08-01, todėl 50 procentų mažina prašomos priteisti kompensacijos dydį, prašo priteisti iš A. J. 2 750 Eur skolos sumą už gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą susidariusią per paskutinių 55 mėnesių laikotarpį (55 mėn. x 50 Eur= 2750 Eur).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
10. Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai kartu su motina, ieškove gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad šiame name vaikai pradėjo gyventi kuomet jiems buvo vieneri metai. Pabrėžė, kad ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso paveldėtas po tėvų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) tačiau jo būklė yra avarinė ir jo eksploatuoti nėra galimybės, kadangi ieškovės pajamos per mėnesį yra 1100,49 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti ne tik save, tačiau ir dvi nepilnametes dukras, galimybės nuomotis būsto ji neturi, kadangi nuomos kainos didelės, tokiu būdu mokant būsto nuomos mokestį būtų stipriai apribota kitų vaikų poreikių tenkinimas,nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), todėl ji turi užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą, kuri nebūtų nutolusi nuo lankomos mokyklos. Nurodė, kadSocialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovės šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai M. D. ir M. D. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, 2019-02-20, 2021-07-19 nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, 2020-11-30 nustatytas galimas smurtas prieš vaikus.Paaiškino, kad atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ieškovės turtinę padėtį, kad gaudama nedideles pajamas stengiasi užtikrinti geriausius vaikų interesus bei į tai, kad ieškovė neturi galimybės įsigyti kitą būstą, o jį išsinuomojus būtų apriboti kiti vaikų poreikiai, Tarnybos vertinimu, teismui patenkinus ieškovės ieškinį būtų tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. interesai.
11. Išvadojepagal atsakovo priešieškinį institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad priešieškinio reikalavimai reiškiami tik ieškovei, t. y.pilnamečiui asmeniui, atsakovas siekia pašalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioturto valdymo pažeidimus. Tarnyba pateikė teismui išvadą pagal ieškovės pateiktą ieškinį, kuristiesiogiai susijęs su nepilnamečiais vaikais, dėl to Tarnyba palaiko pagal ieškovės ieškinį pateiktąišvadą – teismui patenkinus ieškovės ieškinį dėl uzufrukto nustatymo būtų tinkamai užtikrintinepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-10-05sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
13.Pirmosios instancijos teismasnenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių ieškovė negali išsikraustyti iš atsakovo nekilnojamojo turto, taip pat teismas nustatė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus moteris, jos darbingumas nėra apribotas, objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat teismas nenustatė. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog anksčiau ieškovė užsiėmė gyvulių auginimu, kodėl dabar papildoma veikla neužsiima neaišku. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – namą, sklypų, taip pat yra gavusi beveik 7 000 Eur išmoką iš atsakovo dėl vaikų išlaikymo įsisikolinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad aktyviai siekė susirasti kitą būstą arba remontuoti savo turimą namą, ieškovė apsiribojo tik duomenų iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo pateikimu ir pateikė tik naujos statybos buto nuomos skelbimo duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad uzufrukto nustatymas neproporcingas atsakovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaiko teisę į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda). Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vaikų gyvenamąja vieta turi pasirūpinti tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Šiuo atveju vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, taigi ji ir turi užtikrinti tinkamas vaikų gyvenamosios vietos sąlygas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, tačiau panaudos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, teigė, kad gyveno ir gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė atsakovui nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas 2022-03-31 persiuntė ieškovei pareiškimą, kuriame nurodė per 60 dienų išsikelti iš užimamo namo. Ieškovė neneigė, kad tokį pranešimą buvo gavusi. Taigi atsakovui įspėjus ieškovę, po trijų mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos, panaudos sutartis buvo nutraukta. Atsakovas buvo nustatęs ieškovei terminą per 60 dienų išsikelti iš namo, tačiau ieškovė iki šiol iš namo neišsikėlė. Nutrūkus panaudos santykiams, ieškovė neturi teisinio pagrindo toliau gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name.
15. Skundžiamame sprendime prieita išvada, kad ieškovė savavališkai gyvendama atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat savavališkai naudodamasi ir atsakovui priklausančiu žemės sklypu bei ūkio pastatu, pažeidžia jo teisę į nuosavybę bei trukdo jam savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – atsakovas yra aptariamo turto savininkas ir jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos ieškovės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti ieškovę iš atsakovui priklausančio buto (CK4.37, 4.98 straipsniai). Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės iškeldinimo patenkino –iškeldino ieškovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Teismas pažymėjo, kad įstatymai neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises, o pareiga pasirūpinti nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta tenka nepilnamečio vaiko tėvams (šioje byloje ieškovei) ir šiuo atveju negali būti perkeliama atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis Nr. 3K-3-128/2011; 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-473/2009; 2010-10-25 nutartis Nr. 3K-3-410/2010).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl ieškovės iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2023-05-05. Teismo vertinimu, 7 mėnesių terminas bus pakankamas, kad ieškovė susirastų kitą nuomojamą būstą arba gautų socialinį būstą, arba susiremontuotų savo turimą namą, arba pardavusi savo turimą nekilnojamąjį turtą (namą, sklypus) nusipirktų kitą būstą.
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatlygintinai keletą metų naudojasi atsakovo gyvenamuoju būstu, taip pat į tai, kad atsakovas neturi visų mokėjimo kvitų, tačiau mažina prašomą priteisti sumą net 50 procentų, yra logiška taikyti patirtų išlaidų metinį vidurkį, be to nurodytos išlaidos yra protingos ir būtinos, o ir pati ieškovė neneigia, kad namas iš esmės yra išlaikomas atsakovo. Teismas atsakovo reikalavimąpatenkino ir iš ieškovės priteisėskolą už gyvenamojo namo išlaikymąnuo 2018-01-01iki 2022-08-01 - 2 750 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantė(ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-05sprendimąir bei priimti naują sprendimą – ieškovėsieškinįpatenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
19.Apeliantėnurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo motyvuojant tuo, kad ieškovė gali surasti geriau apmokamą darbą ir gauti papildomų pajamų, naikintinas kaip nepagrįstas objektyviais įrodymais. Teigia, kad nėra duomenų, jog ieškovė turėtų ir nesinaudotų galimybe gauti geriau apmokamą darbą. Priešingai, bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna papildomų pajamų už žemės ūkio naudmenų deklaravimą, taip pat gauna teisės aktuose numatytas išmokas vaikams. Taigi, ieškovė yra atlikusi visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad galėtų gauti kuo didesnes pajamas. Nepaisant to, ieškovės pajamų šiuo metu neužtenka būstui pakeisti (išsamiau pasisakyta žemiau), dėl ko ieškovė ir prašo nustatyti jai ir vaikams laikiną (1,5 metų) uzufruktą į atsakovo namą.
Šalies argumentai
20. Apeliantė paaiškina, kad ieškinyje buvo nurodyta, kad atlikus paiešką tame pačiame (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu atsakovo name su vaikais gyvena ieškovė, nuomos pasiūlymų nebuvo. Tuo tarpu atlikus individualių namų ir butų nuomos pasiūlymų paieškas (duomenys neskelbtini)ir aplink jį, tai yra (duomenys neskelbtini)esančiuose kaimuose ir miesteliuose, pavyko surasti tik du butus, kurių nuomos kaina 540 – 550 Eur/mėn., neįskaitant komunalinių mokesčių. Abu šie butai buvo naujos statybos gyvenamajame name, tačiau tai buvo vieninteliai siūlomi butai nuomai. Tad ieškovė abu šiuos pasiūlymus nurodė ne dėl to, kad tai buvo vieninteliai pasiūlymai nuomotis naujus butus, o todėl, kad tai buvo vieninteliai pasiūlymai nuomotis būstą (duomenys neskelbtini)ir jo prieigose.
21. Ieškovė neneigia, kad prieš 15 metų jos namas buvo tinkamas gyventi, nes jame nuolat buvo gyvenama, jis buvo prižiūrimas, žiemą šildomas. Tačiau šalims išsikėlus gyventi į tuomet dar atsakovo tėvų namą, ieškovės namas buvo paliktas stovėti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po šalių išsikėlimo iš ieškovės namo, jame epizodiškai ir neilgai gyveno keli ieškovės giminaičiai, tačiau namo būklės tai nepagerino. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosiosinstancijos teismo išvada, jog ieškovės namas yra tinkamas gyventi šiuo metu, nes buvo tinkamas gyventi prieš 15 metų, yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
22. Apeliantė taip pat paaiškina, kad net atmetus ieškovės argumentą dėl 7 000 Eur panaudojimo dukrų studijoms ir prie šios sumos pridėjus ieškovės žemės sklypų vertę (4 899,00 Eur), vis tiek negalima konstatuoti, kad ieškovė disponuoja pakankamai didele pinigų suma, kuri leidžia jai kardinaliai išspręsti būsto problemą, įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą ar net, turint omenyje šio meto kainas, suremontuojant ieškovei priklausantį namą.
23. Ieškovės vertinimu pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kaip atsisakymas nustatyti uzufruktą ir sprendimas priverstinai iškeldinti ieškovę paveiks nepilnamečius vaikus. Ieškovė pažymi, kad visą šį procesą dėl uzufrukto nustatymo ji pradėjo pirmiausia dėl savo dukrų, norėdama apsaugoti jų interesus, suteikti galimybę bent iki pilnametystės gyventi ir mokytis name, kuriame jie pragyveno faktiškai visą savo gyvenimą. Taip pat nurodė, kad atsakovas, norėdamas prisiteisti faktiškai patirtų išlaidų namo priežiūrai dalį, turėjo nurodyti, kokias konkrečiai išlaidas jis patyrė ir kokiais dokumentais šios išlaidos yra pagrįstos. Bet kokių vidurkių nuo turimų sąskaitų ir pačio atsakovo nurodomų, bet dokumentais nepagrįstų, sumų skaičiavimas šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės pateikti būsto nuomos skelbimai vertintini kritiškai,kadangi pateikti skelbimai apie nuomojamą butą naujos (2022 metų) statybos name, nurodomanuomos kaina virš 500 Eur, o tai atitinka Vilniaus nekilnojamojo turto nuomos kainas. Senosstatybos namuose butų nuomos kainos yra ženkliai mažesnės negu naujos. Socialiniuose tinkluose yra patalpintas ne vienas skelbimas dėl nuomojamų butų (duomenys neskelbtini)bei nuomos kainos kartu su nuomojamais baldais ir namų apyvokos reikmenimis yra nuo 250 eurų iki 300 eurų.
25. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovės pateiktos jos namo nuotraukos parodo ne namo techninę būklę, o tiesiog tvarkos nebuvimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu naudojosi ieškovės vaikaitė V. J. su savo šeima bei šiuo turtu nuolatos rūpinosi ieškovės brolis S. J. (šias aplinkybes patvirtina prijungta civilinė byla Nr.e2YT789419/2022). Be to ieškovei priklausantis namas yra pilnai įrengtas, jo baigtumo procentas sudaro 100 proc., name yra išvedžiota elektra, iškąstas šulinys, taip pat įrengta vietinė šildymo sistema. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės konfliktiškas charakteris bei nepagristas neveikimas leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju jeigu būtų nustatytas uzufruktas iki dukroms sueis 18 metų, ieškovė geranoriškai neišsikraustys iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, todėl tenkindamas priešieškinį pripažino ieškovės iškeldinimą kaip proporcingą atsakovo teisių gynybos priemonę.
26. Atsakovaspaaiškino, kad pirmosios instancijos teismui pateikė oficialius dokumentus bei turimus kvitus kurie patvirtina pastarojo turėtas išlaidas gyvenamojo namo išlaikymui. Natūralu ir objektyviai suprantama, kad visų kvitų, kaip pavyzdžiui kvitai už kuro ir tepalų įsigijimą žoliapjovei, kvitai detalių vandens čiaupo pakeitimui, ar kvitų už įsigytas detales skirtas einamiesiems remonto darbams atlikti sugedus buitiniams prietaisams, atsakovas pateikti negali, tačiau atsakovo priešieškinyje nurodoma tokių išlaidų bendra metinė suma 350 Eur (kas sudaro po 29 Eur sumą per mėnesį) yra logiška ir nehiperbolizuota. Be to atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė detalius duomenis susijusius su gyvenamojo namo išlaikymu ir taip pat pateikė turimus kvitus patvirtinančius šias išlaidas. Kaip teisingai priimtame sprendime nurodo primosios instancijos teismas, ieškovė neatlygintinai keletą metų naudojasi atsakovo gyvenamuoju būstu, o kadangi atsakovas neturi visų mokėjimo kvitų, tačiau mažina prašomą priteisti sumą net 50 procentų, todėl yra logiška taikyti patirtų išlaidų metinį vidurkį, be to nurodytos išlaidos yra protingos ir būtinos, o ir pati ieškovė neneigia, kad namas iš esmės yra išlaikomas atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl uzufrukto nustatymo į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalį, ūkinį pastatą ir žemės sklypą.
29.Siekiantužtikrintivaikoteisęįbūstą,tinkamųjovystymuisisąlygųsudarymą,CKnustatytasnepilnamečiovaikoteisėsnaudotisvienoištėvųgyvenamąjapatalpa,kaivaiko tėvainutraukiasantuoką,išlikimasnustatantuzufruktąįtokiągyvenamąjąpatalpą(CK3.71straipsnis).PagalCK3.71straipsnio1dalį,jeigugyvenamojipatalpayravienosutuoktinionuosavybė,teismassavosprendimugalinustatytiuzufruktąirpaliktijojegyventikitąsutuoktinį,jeigusujuoposantuokosnutraukimoliekagyventinepilnamečiaivaikai.CK3.86straipsnio2dalyjenustatyta,kadsutuoktiniui,sukuriuoliekagyventinepilnamečiaivaikai,teismosprendimugalibūtisuteikiamateisėnaudotisšeimosturtuarjodalimi(uzufruktas).
30. Kasacinisteismasyraišaiškinęskadteismaskiekvienukonkrečiuatveju,atsižvelgdamasįvaikointeresųprioritetinėsgynybosprincipą,turiįvertintivisasgalimybes,kaipužtikrintinepilnamečiamsvaikamsteisęturėtijųporeikiusatitinkantįgyvenamąjįbūstą.Sprendžiantšiuosklausimusbūtinaatsižvelgtiįkiekvienojebylojenustatytaskonkrečiasfaktinesaplinkybes:tėvųelgesį,turtinępadėtį,galimybesjiemsapsirūpintigyvenamuojubūstu,kreditoriųelgesįirpan.Būtinaapsvarstytivisusįmanomuskonkrečiojesituacijojevaikointeresųapsaugosbūdus,siekiant,kadvaikuibūtųužtikrintastinkamasteisėsįgyvenamąjįbūstąįgyvendinimas,kuopirmiausiaturipasirūpintitėvai,irkadnebūtųneproporcingaisuvaržomoskitųasmenųteisės.Toksaiškinimasatitinkaformuojamąkasacinioteismopraktiką,kadpriimdamisprendimąnustatytiuzufruktoteisę,teismaiturėtųišanalizuoti,aruzufruktonustatymunebuspažeistasproporcingumoprincipas,t.y.arvaikoteisėįgyvenamąjįbūstąnegalibūtiapgintakitu būdu.Taireiškia,kadteismasturiįvertinti,arnėragalimybėskitaipužtikrintivaikoteisęįgyvenamąjįbūstą,t.y.artėvaineturikito(kitų)gyvenamojobūsto,artėvųpajamosyrapakankamos,jogbūtųgalimaįsigytikitągyvenamąjįbūstą,arnėragalimybėsnuomotisarkitaisteisėtaispagrindais(pvz. panauda)gyventikitiemsasmenimspriklausančiamebūste(LietuvosAukščiausiojoTeismoCiviliniųbylųskyriausteisėjųkolegijos 2014-01-14 nutartis civilinėjebylojeNr.3K-3-140/2014; 2016-04-28 nutartis civilinėjebylojeNr.3K-3-255-916/2016).
31. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra darbingo amžiaus moteris, todėl ji turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir taip aprūpinti save ir nepilnamečius vaikus pajamomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad anksčiau ieškovė užsiėmė gyvulių auginimu, kodėl dabar papildoma veikla neužsiima neaišku. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – namą, sklypų, taip pat yra gavusi beveik 7 000 Eur išmoką iš atsakovo dėl vaikų išlaikymo įsisikolinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad aktyviai siekė susirasti kitą būstą arba remontuoti savo turimą namą, ieškovė apsiribojo tik duomenų iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo pateikimu. Ieškovė pateikė tik naujos statybos buto nuomos skelbimo duomenis.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad uzufrukto nustatymas neproporcingas atsakovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaikų teisę į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda).
32. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovė turėtų ir nesinaudotų galimybe gauti geriau apmokamą darbą. Laikosi pozicijos, kad bylos duomenys patvirtinta, jog ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna papildomų pajamų už žemės ūkio naudmenų deklaravimą, taip pat gauna teisės aktuose numatytas išmokas vaikams. Paaiškino, kad yra atlikusi visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad galėtų gauti kuo didesnes pajamas. Nepaisant to, ieškovės pajamų šiuo metu neužtenka būstui pakeisti. Remiantis interneto portalo www.aruodas.lt žemėlapiu, ieškinio rengimo dieną (duomenys neskelbtini)ir jo prieigose nebuvo nei vieno nuomojamo gyvenamojo namo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini)nuomai buvo siūlomi tik du butai, nuomos kaina: 540 – 550 Eur/mėn., neįskaitant komunalinių mokesčių. Apeliantės vertinimu pirmosiosinstancijos teismo išvada, jog ieškovės namas yra tinkamas gyventi šiuo metu, nes buvo tinkamas gyventi prieš 15 metų, yra nepagrįsta.
33. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosiprincipo reikalavimu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimųar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).Todėl ieškovei neteikiant teismui įrodymų, kurie patvirtintų jog pastaroji visgi ieškojo geriauapmokamo darbo, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą, t.y.jog ieškovė aktyviais veiksmais siekė pagerinti savo materialinę padėtį ieškodama geriau apmokamo darbo.Taigi, ieškovė gali dirbti ir gauti pajamų bei atitinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.
34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ir pateikia, tai patvirtinančius įrodymus, kad viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose yra patalpintas ne vienas skelbimas dėl nuomojamų butų (duomenys neskelbtini)bei nuomos kainos kartu su nuomojamais baldais ir namų apyvokos reikmenimis yra nuo 250 Eur iki 300 Eur. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovė nebuvo pateikusi skelbimo, jog ieško būsto nuomai, todėl ieškovės pateiktos teismui skelbimo nuotraukos apie nuomojamą būstą vien tik tam, kad formaliai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismo pagristai buvo įvertintos kaip ieškovės neaktyvūs veiksmai, kuriais faktiškai nebuvo siekdama susirasti kito būsto.
35. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)savininke pastaroji tapo nuo 2021 metų, o žemės sklypų (pagal patvirtintą taikos sutartį) savininke tapo prieš keturis mėnesius iki nustatyti uzufruktą inicijavimo dienos. Tam, kad pagristi valdomo nekilnojamojo turto vertę, ieškovė siūlo remtis byloje esančiais NTR išrašais, tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad toks nekilnojamojo turto vertės nustatymas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrįstumo bei realiai neatspindėtų šio turto vertės realizavimo atveju, kadangi NTR išraše yra pateikiamas tik masinis, o ne individualus turto vertinimas.
36. Kasacinis teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012yra konstatavęs, jog vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso; vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Taigi, šiuo atveju uzufrukto nustatymas į vaikų tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK3.155 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į vienam iš tėvų priklausantį turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-49/2010), todėl vien tai, jog ieškovė asmeninėmis pastangomis negali užtikrinti vaikui nuolatinės gyvenamosios vietos nėra pagrindas nustatyti uzufruktą į atsakovo turtą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog uzufrukto nustatymas šiuo atveju neproporcingas atsakovo teisėtų interesų suvaržymas, nes vaikų teisė į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda).
37. Pažymėtina, kad iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2008).
38. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemiaCKketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančiasCKXXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2011).
39. Nustatyta, kad buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, panaudos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, teigė, kad gyveno ir gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė atsakovui būtų mokėjusi nuomos mokestį.PagalCK6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi, pati normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad panaudos sutartis yra realinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-128-611/2018).
40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-238-915/2015). Taigi, panaudos sutartis yra realinis sandoris, todėl ji laikytina sudaryta tik nuo panaudos sutarties dalyku esančio daikto perdavimo panaudos gavėjui momento.Pažymėtina ir tai, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-143-695/2019).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2022-03-31 persiuntė ieškovei pareiškimą, kuriame nurodė per 60 dienų išsikelti iš užimamo namo. Ieškovė neneigė, kad tokį pranešimą buvo gavusi.Nėra duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų susiklostę prievoliniai santykiai (CPK178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kurieCK6.642 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukti. Pažymėtina, jog nutrūkus panaudos santykiams, ieškovė neturi teisinio pagrindo toliau gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste be teisinio pagrindo gyvena ieškovė, ji pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus – atsakovas negali naudotis savo nuosavybe.
42. Pabrėžtina, kad atsakovas be ieškovės kartu prašo iškeldinti ir šalių nepilnamečius vaikus. Lietuvos RespublikosKonstitucijos39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 straipsnio 1, 5, 6 punktai,13 straipsnio 1 dalis).Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo13straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą apsaugos požiūriu tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje svarbu laikytis interesų pusiausvyros principo.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautųvaiko teisių konvencijos3straipsnis,Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206-415/2016; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2006).
44. Kaip jau buvo minėta, pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. Kadangi ieškovė yra darbingo amžiaus moteris, ji gali dirbti ir gauti pajamų, kurios užtektų gyvenamosios vietos nuomai, o atitinkamai atsakovas, esant būtinumui, gali mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. nesant duomenų, kad tėvai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams (užtikrinti vaiko teisės į gyvenamąjį būstą), nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinė būtinybė ginti vaiko interesus suvaržant būsto savininko (atsakovo) teises. Todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų iš atsakovui asmeninės nuosavybės priklausančio būsto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė teisėtos priežasties, dėl kurios ji turi teisę toliau gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovę su nepilnamečiu vaiku iškeldinti.
45. Spręstina, kad nors atsakovas nepagrindė visų išlaidų namui išlaikyti, tačiau nereikalauja įrodymų, kad namas turi būti šildomas šaltuoju metų laiku, namo gyventojai vartoja elektros energiją, vandenį, sukaupia atliekas, kurias reikia išvežti, gali sugesti kuri nors namo įranga. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog ieškovė, gyvendama name nuo 2018-01-01 iki 2022-08-01, privalo sumokėti išlaidų namui išlaikyti dalį- 2 750 Eur. Ieškovė neįrodė, kad iš jos priteista išlaidų suma yra pernelyg didelė, nepateikė atitinkamų ieškovės poziciją pagrindžiančių skaičiavimų, be to, jos reikalavimas visiškai atmesti ieškovo reikalavimą dėl išlaidų namui išlaikyti priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, prieštaruajantis protingumo principui (gyvenimas name neišvengiamai susijęs su jo išlaikymo išlaidomis).
46. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
48. Apibendrinant nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
49.CPK93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovaspateikė įrodymų, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijos patyrė bylinėjimosi išlaidas - 500 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regionoapylinkės teismo 2022-10-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.