Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-04-11 · Civilinė byla Nr. e2-440-892/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
e2-440-892/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02968-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
B. V.
Trečiasis asmuo
A. V.
Advokatai
Kristina Baliūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-440-892/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02968-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovui E. K.

ieškovo atstovei advokatei Kristinai Baliūnienei

atsakovei B. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei B. V. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė nutraukti 2022 m. rugsėjo 6 d. tarp šalių sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti automobilį atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 5 000 Eur sumokėtą automobilio kainą, priteisti 941,93 Eur dydžio nuostolius, 300 Eur neturtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės 2022 m. rugsėjo 6 d. įgijo automobilį Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėja sutarties dalyje dėl įvykiai ir trūkumai nurodė: „Po kapitalinio variklio remonto gali atsirasti keli tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti abratkes gumytes“. Tuo tarpu skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta „geras, prižiūrėtas automobilis. Jokių papildomų investicijų nereikalauja“. Įsigijęs automobilį ieškovas jį nupoliravo bei įgijo naujas padangas. 2022 m. rugsėjo 13 d. nuvažiavus apie 220 km pastebėta, kad rūksta dūmai iš automobilio, išbėga antifrizas. Automobilį pristačius meistrui nustatyta jo būklė ir konstatuota, kad bėga dyzelinis kuras, antifrizas sistemoje dingsta, antifrizo bakelyje yra daug tepalo, elektronikos gedimai. Apie šiuos gedimus buvo informuota atsakovė. Jai nesutinkant su ieškovo reikalavimais ieškovas kreipėsi į B. M. firmą „A.“, kuri, dalyvaujant atsakovei, atliko automobilio patikrą ir nustatė šiuos trūkumus: 1) automobilio variklio alyva gausiai patenka į aušinimo sistemą; 2) bėga kuras, antifrizas teka per vandens siurblį, alyva pastebėta aušinimo skysčio bakelyje; 3) elektronikos gedimai, generatoriaus blokas neveikia; 4) automatinės pavarų dėžės klaida. Nurodyta, kad automobilio eksploatuoti nerekomenduojama. Ieškovas teigė, kad patyrė papildomas išlaidas su automobilio įsigijimu ir defektų konstatavimu, tai yra sumokėjo 244,70 Eur taršos mokestį, 150 Eur už poliravimą, 400 Eur už padangas, 70 Eur sumokėjo už defektaciją, patirtos išlaidos kitoms transporto priemonėms sudaro 77,23 Eur. Nustačius automobilio trūkumus ieškovas patyrė psichologinį stresą ir sukrėtimą, jį kankino nemiga, buvo sunku atsipalaiduoti, nuolat vargino mintys apie susiklosčiusią situaciją, prasidėjusius teisminius procesus, atsirado papildomų nepatogumų negalint naudotis automobiliu, nes ieškovas yra IV kurso studentas, dirba naktinį darbą, važiuojant į darbą ir studijas jam būtinas automobilis, tačiau įgijus nekokybišką automobilį jis nuolat turėjo patirti papildomas išlaidas naudojantis City bee ir Bolt paslaugomis.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pardavėja aptarė automobilio trūkumus ir pirkėjas, pasirašydamas sutartį su jais sutiko. Pirkėjas prieš pasirašant sutartį patikrino automobilį, su juo pravažiavo, dėl automobilio būklės nenurodė jokių pretenzijų, atsisakė atlikti papildomą automobilio apžiūrą. Ieškovo pateiktas defektacijos aktas neįrodo, kad buvo parduotas automobilis, neatitinkantis pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų bei įstatymo reikalavimų. Pirkėjas turėjo galimybę naudoti automobilį pagal paskirtį. Pirkėjas buvo informuotas, kad dėl sutartyje išdėstytų trūkumų būtina atlikti remonto darbus, tačiau ieškovas iš karto pradėjo automobilį naudoti ir iki pranešimo apie sutarties nutraukimą nuvažiavo daugiau nei 400 km, ši aplinkybė galėjo sąlygoti automobilio gedimą, dėl kurio jo negalima eksploatuoti. Sutartyje aptarto transporto priemonės remonto ieškovas neatliko, pastebėjęs dūmus nepasirūpino automobilio nugabenimu į servisą, toliau jį eksploatavo.

3. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė sutartyje nurodė tik nežymius trūkumus, kurie nesudarė pagrindo atsakovui abejoti transporto priemonės galimybe naudoti pagal paskirtį. Atsakovė jokių kitų defektų nenurodė, nepateikė pastabų, kuriose būtų aptarti elektronikos gedimai, variklio veikimo ypatybės. Priešingai, atsakovė, sutartyje nurodydama, kad automobilis yra po kapitalinio remonto, suklaidino ieškovą, nes minėta pastaba reiškė, jog automobilis veiks be priekaištų. Ieškovas, įvertinęs informaciją apie automobilio būklę (po kapitalinio remonto) buvo užtikrintas, kad įgyja geros būklės automobilį. Atsakovė apie daikto trūkumus buvo informuota praėjus 8 dienoms nuo sutarties sudarymo, atsakydama į žinutę atsakovė paprašė surašyti pretenziją raštu. Defektacijos aktas pagrindžia, kad atsakovė pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančią prekę. Ieškovas pažymėjo, kad per 8 dienas, nuvažiavus tik 411 km dėl natūralaus nusidėvėjimo negali atsirasti tokio pobūdžio trūkumai, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, todėl darytina išvada, kad atsakovė nuslėpė esminius automobilio trūkumus, kurie akivaizdžiai egzistavo pirkimo – pardavimo metu. Atsakovė sudarant sutartį apie būtinumą remontuoti automobilį neužsiminė, tik rekomendavo pasikeisti abratkes gumytes. Ieškovas pastebėjęs dūmus ir kitus trūkumus 2022 m. rugsėjo 13 d. nuvyko pas meistrą, kuris įvertino automobilio būklę, informavo apie trūkumus atsakovę. Vėliau kreipėsi į servisą dėl išsamios apžiūros ir apie tai pranešė atsakovei.

Atsiliepimas

4. Atsakovė triplike nurodė, kad sutartyje buvo atskleisti automobilio trūkumai, ieškovas nepagrįstai pabrėžia tik sutartyje nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo po kapitalinio remonto. Prieš sudarydamas sutartį ieškovas patikrino automobilį, dėl jo būklės nepareiškė jokių pretenzijų, atlikti papildomą apžiūrą atsisakė ir tik po 14 dienų nuo sutarties sudarymo kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Prieš parduodama automobilį atsakovė atliko jo kapitalinį remontą už 2 353 Eur sumą, pakeitė tarpines už 40 Eur, atliko automobilio apžiūrą UAB „B.“ servise, kur buvo konstatuoti trūkumai, nurodyti sutartyje (skysčio prasiskverbimas (galimai kuro per grįžtamos žarnelės)) bei aušinimo išsiplėtimo bakelyje pastebėtas tepalas. Prieš pasirašant sutartį ieškovui buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 5 d. automobilio patirtos lapas. Minėtos aplinkybės įrodo, kad prieš sutarties sudarymą jokių kitų trūkumų, apie kuriuos atsakovė galėjo žinoti nebuvo. Atsakovė teigė, kad ieškovo defektacijos akte nurodyti trūkumai negalėjo egzistuoti sutarties sudarymo metu, tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 5 d. automobilio patikros lapas. Defektacijos akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti tik dėl ieškovo kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį, nes ieškovas buvo informuotas, kad būtina atlikti automobilio remonto darbus, tačiau to nepadaręs eksploatavo automobilį, kas galėjo sąlygoti automobilio gedimą ir negalėjimą jį eksploatuoti. Sutartyje nurodyto automobilio remonto pirkėjas neatliko taip pat pastebėjęs dūmus, nepasirūpino jo nugabenimu į servisą, toliau jį eksploatavo. Telefoninio pokalbio metu ieškovas prasitarė atsakovei, kad dėl smarkaus garso atjungė automobilio aušinimo sistemos ventiliatorių ir važinėjo automobiliu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad automobilio pradinė kaina buvo 6 500 Eur, prieš sutarties sudarymą atsakovė nuleido ieškovui kainą iki 5 000 Eur dėl automobilio trūkumų, nurodytų 2022 m. rugsėjo 5 d. automobilio patikros lape.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos faktinės aplinkybės

5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 6 d. 12:42 val. su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovės transporto priemonę JAGUR XF, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 000 Eur. Sutartyje nurodyta: „po kapitalinio remonto gali atsirasti tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti abratkes gumytes“. Skelbime dėl automobilio pardavimo buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra be defektų, geras, prižiūrėtas automobilis, jokių papildomų investicijų nereikalauja (b.l. 12-14).

6. Ieškovas į bylą pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. B. M. firmos „A.“ defektacijos aktą, kuriame nurodyti pastebėti automobilio trūkumai: 1) automobilio variklio alyva gausiai patenka į aušinimo sistemą, bėga kuras, antifrizas teka per vandens siurblį, alyva pastebėta aušinimo skysčio bakelyje; 2) elektronikos gedimai, generatoriaus blokas neveikia; 3) automatinės pavarų dėžės klaida. Eksploatuoti nerekomenduoja.

Bylai aktualios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

8. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas yra nustatęs taisyklę, kad daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

9. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

10. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodytą praktiką). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas

11. 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad ieškojo automobilio be defektų, kurio nereikėtų tvarkyti, nes studijuoja ir dirba naktinį darbą, todėl automobilis jam yra būtinas. Pardavėja atrodė nusimananti automobiliuose. Ieškovas teigė, kad paklausus atsakovės dėl automobilio būklės, ji atsakė, kad gali atsirasti tepalo lašiukų antifizo bakelyje, bet tai nėra defektas, rekomendavo pasikeisti gumytes. Ieškovui paklausus, ar nereikia tvarkyti, atsakė, kad nereikia. Nuvažiavęs į Marijampolę ieškovas pastebėjo defektą, motoristai įvertinę pasakė, kad buvo tvarkyta kaip pardavimui. Ieškovas kvietė atsakovę į automobilio apžiūrą, atsakovė atvyko, tačiau surašant defektacijos aktą nedalyvavo, išvyko anksčiau. Ieškovas teigė, kad atsakovės į bylą pateiktą defektacijos aktą mato pirmą kartą. Automobilio, nustačius defektus, neeksploatuoja. Paaiškino, kad yra jautrus, paėmė akademines atostogas, patyrė pakankamai streso dėl sandorio. Prieš pirkdamas neatliko apžiūros, nes pasitikėjo pardavėja, kuri atrodė daug išmananti, atsakė į visus klausimus. Ieškovas teigė, kad niekas neatjungė radiatoriaus ventiliatoriaus, jis pilnai dirbo, kai nusipirko. Servise sutvarkė ventiliatorių. Pirktas automobilis buvo po įvykio, iki galo nesutvarkytas.

12. 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad automobilį įgijo prieš 1,5 metų šeimos reikmėms. Jį remontavo metus. Sutvarkius pradėjo važinėti, atsirado kvapas, pradėjo bėgti dyzelis. Nusprendė parduoti automobilį, nes buvo per brangu jį išlaikyti. Dėl trūkumų sumažino kainą. Pripažino, kad turėjo defektų lapą, bet jo nerodė ieškovui ir nesakė apie jį, advokatas ne taip parašė procesiniuose dokumentuose. Automobilio kapitalinį remontą atliko buvęs sutuoktinis, kuris yra labai geras mechanikas. Kai ieškovas pasiūlė automobilį apžiūrėti servise, atsakovė nesiūlė kito serviso, kuriame tai galima būtų atlikti. Rugsėjo 13 d. ieškovas paskambino ir pasakė, kad atjungė aušintuvą, problemos nesibaigė, nori vežti į servisą, kur dirba ieškovo pažįstami. Ieškovas išvardijo defektus, kuriuos atsakovė jam susakė. Atsakovė teigė, kad ieškovas atvykęs minėjo, kad jau buvo grąžinęs nupirktą automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. B. parodė, kad atlieka automobilių apžiūras. Nagrinėjamu atveju žiūrėjo paviršutinius gedimus. Susipažinęs su ieškovo pateiktu 2022 m. rugsėjo 15 d. B. M. firmos „A.“ defektacijos aktu nurodė, kad tepalas išsiplėtimo bakelyje gali būti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti nuo paprasčiausios iki sudėtingiausios. Viena iš priežasčių gali būti po variklio remonto tinkamai neišplautas variklis, bet gali būti ir priežastys, dėl kurių reiktų didelio remonto.

14. Liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad važiuodamas miegojo ir nieko paaiškinti negali. Liudytoja apklausta atsakovės sesuo A. Č. parodė, kad jai važiuojant kartu su atsakove paskambino ieškovas, reiškė pretenzijas dėl nupirkto automobilio, nurodė, kad nuvažiavo į servisą, atjungė ventiliatorių, nes ūžė. Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad girdėjo atsakovės pokalbį su ieškovu, pastarasis pasakė, kad buvo atjungtas ventiliatorius, automobilis pradėjo leisti dūmus, vėliau patikslino, kad girdėjo, jog ventiliatorius buvo atjungtas servise.

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos ieškovas ketino įgyti automobilį be trūkumų. Atsakovė skelbime nurodė, kad automobilis yra be defektų, geras, prižiūrėtas automobilis, jokių papildomų investicijų nereikalauja. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad „po kapitalinio remonto gali atsirasti tepalo lašiukai antifrizo paviršiuje, rekomenduojama pasikeisti abraktkes gumytes“. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė atsakovė, apie būtinumą atlikti automobilio remontą nei skelbime, nei sutartyje nebuvo nurodyta, aplinkybė dėl tepalo lašiukų antifrizo paviršiuje buvo nurodyta kaip galima, o pasikeisti gumytes buvo tik rekomenduota. Taigi, kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, minėti trūkumai neturėjo riboti ieškovo galimybę eksploatuoti automobilį, jų šalinimas neturėjo pareikalauti daug lėšų. Tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti 2022 m. rugpjūčio 11 d. automobilio apžiūros lapai, kuriuose nurodyta, kad klientas kreipėsi dėl kuro kvapo, garso iš po kapoto, kuro nuotėkio, variklis po kapitalinio remonto, nurodyti nustatyti gedimai: bėga Camanrail sistemos tarpinukės (akivaizdus nuotėkis), numatoma darbų kaina nurodoma autoremontas – 33 Eur, tarpinės 4 vnt. – 7 Eur (b.l. 89).

16. Kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, nuvažiavus apie 220 km pastebėta, kad rūksta dūmai iš automobilio, išbėga antifrizas. Nuvežus automobilį patikrai 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo nustatyti šie trūkumai: 1) automobilio variklio alyva gausiai patenka į aušinimo sistemą, bėga kuras, antifrizas teka per vandens siurblį, alyva pastebėta aušinimo skysčio bakelyje; 2) elektronikos gedimai, generatoriaus blokas neveikia; 3) automatinės pavarų dėžės klaida. Eksploatuoti nerekomenduoja. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. B., atliekantis automobilių apžiūras, parodė, kad paminėti defektai gali būti sąlygoti priežasčių, dėl kurių reiktų išplauti variklį arba atlikti didelį jo remontą.

17. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad praėjus 8 dienoms nuo sandorio sudarymo nuvažiavus apie 460 km (b. l. 10, 22) specialistai, apžiūrėję automobilį, dėl aptiktų trūkumų rekomendavo jo neeksploatuoti. Praėjęs neilgas laiko tarpas po sandorio sudarymo bei aplinkybė, kad trūkumai išryškėjo pravažiavus pakankamai nedidelį atstumą, o taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovė automobilį pardavė praėjus keliems mėnesiais po variklio kapitalinio remonto, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad aplinkybės, lėmusios automobilio gedimus, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas, egzistavo pardavimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad atsakovė sudarė asmens, gerai išmanančio automobilio mechaniką, įspūdį, tokią aplinkybę pakankamai patvirtina ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje, visgi, atsakovė galėjo nežinoti apie esminius automobilio trūkumus, tačiau minėta aplinkybė neatleidžia jos nuo įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 3 dalyje). Byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovą įrodžius, kad jam buvo perduotas daiktas su trūkumais. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo perduotas tinkamos kokybės ir jo vėliau išryškėję trūkumai buvo sąlygoti ieškovo veiksmų, atliktų po automobilio perdavimo. Tokia atsakovės pozicija buvo grindžiama tik pačios atsakovės paaiškinimais, kurie yra tik prielaidomis, nes nėra patvirtinti jokiais patikimais įrodymais. Atsakovė teigė, kad ieškovas atjungė ventiliatorių, dėl ko atsirado esminiai automobilio trūkumai, tačiau tinkamai šių aplinkybių neįrodė. Atsakovės kviestų liudytojų parodymai buvo nerišlūs, dviprasmiški ir nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovo veiksmų sugadinant automobilį po jo įsigijimo. Aplinkybė, kad ieškovas patikrino automobilį juo pravažiuodamas ar, kad, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį netikrino automobilio pas specialistus teisinės reikšmės neturi, nes tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Tai nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-278-866/2020). Įtikinami ieškovo argumentai, kad nustatyti trūkumai buvo paslėpti, nes siekiant juos nustatyti buvo būtina specialistų pagalba. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti pardavėja aprodančia automobilį ir teigiančia, kad esminių trūkumų automobilis neturi (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Išvados

18. CPK 178 str. nustatyta bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma pakankamai patvirtina minėtą aplinkybę. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodinėti, kad automobilio defektai/juos sąlygojusios priežastys atsirado po automobilio pardavimo ar dėl jų yra ieškovo kaltė. Atsakovė pakankamai įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes nepateikė (žr. palyginimui Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-923-638/2019). Šioje byloje atsakovė tik savo paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju nėra įtikinami ir pakankami įrodinėjo, kad automobilio trūkumai atsirado po ginčo automobilio pardavimo ir kad dėl tų trūkumų yra ieškovo kaltė, tačiau tokios aplinkybės yra tik atsakovės nuomonė. Nagrinėjant bylą ne kartą buvo suteikta teisė teikti prašymą dėl ekspertizės automobilio trūkumų priežastims nustatyti skyrimo, tačiau tokia teise nebuvo pasinaudota. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad norėjo įgyti automobilį be trūkumų, nes jo reikėjo ieškovo reikmėms, skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis geros būklės, nereikalaujantis remonto, tačiau praėjus kelioms dienoms po sandorio sudarymo specialistai rekomendavo dėl nustatytų trūkumų jo neeksploatuoti, o liudytoju apklaustas O. B. parodė, kad gedimai gali būti dideli, todėl konstatuotina, kad atsakovė parduodama nekokybišką automobilį iš esmės pažeidė sutartį, nes ieškovas neįgijo tai, ko tikėjosi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja byloje nustatytu, kad atsakovė, perduodama esminės sutarties sąlygos neatitinkantį (nekokybišką) daiktą iš esmės pažeidė sutartį, todėl remiantis CK 6.217 str. 1 d., CK 6.363 str. 7 d., 8 d. ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo bei sumokėtos prekės kainos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenktininas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-278-866/2020 ir kt.). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama sumokėta automobilio kaina (5 000 Eur), o iš ieškovo atsakovei priteisiamas automobilis.

19. Remiantis CK 6.245 straipsniu sutartį pažeidusi šalis turi atlyginti dėl neteisėtų veiksmų kitai šaliai kilusius nuostolius. Pagal CK 6.363 str. pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už automobilio poliravimą sumokėjo 150 Eur, įgijo padangas už 400 Eur, 70 Eur sumokėjo už automobilio patikrą, 244,70 Eur – taršos mokestį, patyrė 77,23 Eur naudojantis kitomis transporto priemonėmis išlaidų (b. l. 29-46). Teismo posėdyje ieškovo atstovė sutiko, kad išlaidos padangoms negali būti pripažįstamos ieškovo nuostoliais, nes padangas kaip turtą ieškovas gali pasilikti, o automobilį grąžinti su pirkimo – pardavimo metu perduotomis padangomis. Todėl reikalavimas dalyje priteisti 400 Eur už padangas netenkintinas. Iš atsakovės ieškovui priteisina 541,93 Eur išlaidų, patirtų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

20. Ieškovas prašė priteisti 300 Eur neturtinės žalos. Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintas išimtinis neturtinės žalos atlyginimas, t. y., neturtinė žala atlyginama tik tuo atveju, kai tokios žalos atlyginimą numato įstatymas konkrečiu atveju. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis, byloje nėra duomenų, pakankamų konstatuoti, kad atsakovė pardavė automobilį verslo tikslais. Įstatymo leidėjas neįtvirtino galimybės priteisti neturtinę žalą, kai nutraukiama fizinių asmenų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (žr. palyginimui (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540-569/2016)). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Šioje byloje ieškovas tik formaliai nurodė, kad atsakovės veiksmai jam sukėlė nepatogumų, išgyvenimų, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Šioje byloje ieškovas įtikinamai neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl byloje esantys duomenys nesudarytų pagrindo priteisti žalą net jei tokią galimybę numatytų įstatymas (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-157-413/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-924/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1301-259/2020 Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-449-440/2021). Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. spalio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

22. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 340 Eur žyminį mokestį, į bylą pateikė teisinės pagalbos paslaugų detalizaciją ir įrodymus, kad patyrė 1 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. rugsėjo 16 d. 200 Eur pinigų priėmimo kvitas, 2022 m. rugsėjo 29 d. 550 Eur mokėjimo pavedimas, 2022 m. lapkričio 17 d. 100 Eur mokėjimo pavedimas, 2022 m. gruodžio 28 d. 200 Eur mokėjimo pavedimas, 2023 m. sausio 19 d. 300 Eur mokėjimo pavedimas, 2023 m. kovo 16 d. 200 Eur pinigų priėmimo kvitas), iš viso – 1 890 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 750 Eur (2022 m. rugsėjo 21 d. 100 Eur mokėjimo pavedimas, 2022 m. spalio 24 d. 500 Eur mokėjimo pavedimas, 2023 m. sausio 26 d. 150 Eur mokėjimo pavedimas).

25. Ieškovas šioje byloje pateikė du reikalavimus – prašė nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir priteisti žalą. Reikalavimas dėl sutarties nutraukimo patenkintas visiškai, reikalavimas dėl žalos priteisimo – iš dalies (patenkinta 43,64 procentai reikalavimų), todėl darytina išvada, kad patenktinta 72 procentai reikalavimų (50%+(50*43,64)/100). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1360,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovei priteistina 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 51,88 Eur. Todėl iš ieškovo priteistina 14,53 Eur, iš atsakovės - 37,35 Eur išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo E. K. 2022 m. rugsėjo 6 d. 12:42 val. su atsakove B. V. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovės transporto priemonę JAGUR XF, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 000 Eur ir taikyti restituciją.

Priteisti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už automobilį sumokėtus pinigus – 5 000 Eur (penkis trūkstančius Eur) įpareigojant ieškovą E. K. perduoti atsakovei B. V. automobilį JAGUR XF, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 541,93 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 93 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 541,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 360,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,53 Eur (keturiolika Eur, 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 37,35 Eur (trisdešimt septyni Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė