Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-540-569/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-03
Bylos Nr.: 2A-540-569/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: G. R.

Kategorijos

2.5.10Civilinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. 2A-540-569/2016

Teismo procesinis Nr. 2-70-3-02966-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.16.; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei G. R. dėl nuomos sutarties nutraukimo, žalos ir pagerinimo išlaidų priteisimo, taip pat pagal atsakovės G. R. priešieškinį ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkės iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti 2014 spalio mėn. sudarytą terminuotą buto, adresu (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį tarp nuomininkės ir nuomotojos, priteisti ieškovei iš atsakovės 1104,68 Eur nuostolių atlyginimą už nuomos sutarties pažeidimą, 1898,88 Eur išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų, 1500,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai buvo nuolat trukdoma naudotis nuomojamu daiktu, nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 vienašališkai buvo atjungta elektros energija, dėl ko patyrė nuostolių. Ieškovei susisiekus su elektros energijos tiekėju, elektros tiekimas jai nebuvo atnaujintas, elektros tiekimas atnaujintas tik 2015-04-30 nutartimi įpareigojus atsakovę užtikrinti elektros tiekimą į nuomojamą butą iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

Atsakovė G. R. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė leisti atsisakyti nuomos sutarties sąlygos, kad G. R. atlygina R. B. investuotus į buto remontą pinigus (pagal čekius ir be jų), nutraukti terminuotą nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojos G. R. ir nuomininkės R. B., ir iškeldinti R. B. iš G. R. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, priteisti atsakovei iš ieškovės 305,34 Eur nuomos mokesčio skolą ir 19,91 Eur komunalinių mokesčių skolą, viso 325,25 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuomos sutarties sąlygas surašė ieškovė, jos nebuvo suderintos su senyvo amžiaus atsakove. Sutartį atsakovė pasirašė skubotai, neįsigilinus į jos sąlygas, kurių viena yra nesąžininga nuomotojos atžvilgiu – atlyginti nuomininkei investuotus į buto remontą pinigus pagal čekius ir be jų. Mano, kad ieškovė, nurodydama, kad pagerino nuomojamą butą, nepateikė tai pagrindžiančių čekių, dalis remonto darbų apmokėti atsakovės lėšomis, mano, kad ieškovė galėjo atlikti tik tuos darbus, dėl kurių ji tarėsi su nuomotoja išsinuomojant butą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2014 m. spalio mėn. nuomotojos G. R. ir nuomininkės R. B. sudarytą buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ir iškeldino R. B. iš G. R. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės G. R. ieškovei R. B. 565,65 Eur nuostolių, 535,80 Eur išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų bei 468,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės R. B. atsakovei G. R. 289,04 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (289,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1137,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės R. B. 53,63 Eur žyminio mokesčio ir 18,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškovė neįvardija žymių trukdžių, dėl kurių ji faktiškai negali pagal paskirtį naudotis nuomojamu daiktu, o nesutarimai su nuomotoja nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuomotoja iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir kad dėl to nuomininkė negali naudoti daikto pagal paskirtį. Nuomininkės ir nuomotojos ginčas dėl nuomininkės teisės į privatų gyvenimą bei garbės ir orumo pažeidimo 2015-05-19 televizijos laidoje „TV3 pagalba“ parodant reportažą nuomojame bute tik pradėtas nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-730-875/2016). Visa tai įvertinęs, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad dėl nuomotojos kaltės nuomos sutartis turi būti nutraukta anksčiau termino. Nepaisant to, kad nuomininkė nuomojamą butą draudžia, buvo grubūs priešgaisrinės saugos pažeidimai, todėl yra reali grėsmė, kad butas gali būti sunaikintas ugnies, ir tai sudaro pagrindą reikalauti nuomotojai nutraukti prieš terminą nuomos sutartį ir reikalauti nuomininkę išsikraustyti. Dar vienas nuomotojos teises pažeidžiantis faktas – nuomininkė, pasikeitus duris, nedavė atsarginių raktų nuomotojai, ko ji iš esmės neginčijo, todėl, jei būtų kas nutikę, nuomotoja net negalėtų įeiti į savo butą, įleisti į butą avarines tarnybas. Nuomininkė R. B. pati pripažino, kad kurį laiką (kol buvo atjungta elektra, kol vyksta bylinėjimasis) nemokėjo nuomos mokesčio. Visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad būtent ieškovė iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir dėl jos kaltės nuomos sutartis turi būti nutraukta prieš terminą.

Teismas pažymėjo, kad neužtikrindama elektros tiekimo nuomojamam butui atsakovė iš tiesų veikė neteisėtai, ši priemonė drausminti nuomininkę, buvo neadekvati nuomininkės padarytam pažeidimui ir trukdė jai pilnai naudoti nuomojamą būstą pagal paskirtį, yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir tiesioginių nuomininkės patirtų nuostolių. Todėl šiuo atveju teismo vertinimu pagrįsti, adekvatūs ir įrodyti ieškovės nuostoliai dėl laikino elektros atjungimo nuomojamam butui yra 547,10 Eur (ieškovės išlaidų vienam asmeniui maitinimuisi kavinėse ir karštiems gėrimams kvitų suma) + trečdalis sumos (18,55 Eur), sumokėtos kavinėse už tris asmenis, viso 565,65 Eur, kurie yra priteistini ieškovei iš atsakovės. Teismas vertino, kad yra pagrindas ieškovei priteisti tas būsto pagerinimo išlaidas, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Kadangi nuomininkė nepagrįstai nemokėjo viso sutarto nuomos mokesčio (kas mėnesį po 72,41 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio – spalio mėnesius, todėl ieškovei nepaneigus, kad nuomos skola pilnai padengta, iš jos teismo priteista atsakovės prašoma šio mokesčio skola, ją iš dalies (pusiau) sumažinant už laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 dėl elektros atjungimo nuomininkės turėtų nepatogumų, viso priteisiant atsakovei iš ieškovės 269,13 Eur nuomos mokesčio skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinys civilinėje byloje Nr. 2-62-901/2016, priimti naują sprendimą ir tenkinti apeliantės ieškinį pilnai, priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Liudytojas N. D. patvirtino, jog atsakovė, turėdama nuomojamo buto atsarginius raktus, pastoviai, be nuomininkų leidimo užeidavo į butą ir rado ją rūkančią bute, taip buvo pažeista nuomininkų teisė į privatumą. Būtent dėl šios priežasties atsakovei ir nebuvo suteiktas atsarginis raktas. Iš pateiktos Priešgaisrinės apsaugos pažymos matyti, jog priešgaisriniai reikalavimai pažeisti nebuvo, todėl visiškai akivaizdu, jog atsakovei nebuvo jokio reikalo kviesti avarines tarnybas. Apeliantė savo lėšomis apdraudė nuomojamą butą nuo visų nelaimingų atsitikimų, kas akivaizdžiai parodo, jog jokių nuostolių atsakovė nebūtų patyrusi. Raktų nedavimas atsakovei jos teisių niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti, o hipotetiniai teiginiai, jog nuomojamas butas galėjo būti sunaikintas ugnies, yra niekuo nepagrįsti.

Nei nuomos sutartyje, nei jokiuose teisės aktuose nėra jokio įsakmaus nurodymo, jog nuomininkas privalo maistą gaminti ant dujinės viryklės. Apeliantė nusprendė maistą gaminti ant elektrinės viryklės, nes jai atrodė, jog dujinė viryklė nesandari ir leidžia dujas. Ar taip buvo iš tiesų, bylos nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, kadangi tik nuomininkas sprendžia, kur ir kokiomis priemonėmis gaminti maistą. Maisto gaminimas elektrinės viryklės pagalba negalėjo pažeisti atsakovės teisių ir kelti grėsmės jos turtui.

Dėl atsakovės kaltės kilo konfliktas, kadangi ji vertė klastoti dokumentus ir juos teikti socialiniams darbuotojams, kas yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje ir ką iš esmės pripažino pati atsakovė. Šitaip vyko todėl, kad atsakovė norėjo gauti kompensacijas už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidas. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, tuo metu, kai butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) jau buvo išnuomotas apeliantei, atsakovei laikotarpyje 2014-10-01 iki 2015-02-01 buvo mokamos kompensacijos, kadangi atsakovė nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui, kad butas, esantis aukščiau minėtu adresu, nėra išnuomotas. Atsakovė prašė apeliantės pasirašyti raštą, kuriame būtų teigiama, jog apeliantė yra atsakovės giminaitė ir jai nemoka nuomos mokesčio, kad ir toliau būtų atsakovė galėtu gauti kompensacijas už šildymą bei vandenį. Kadangi apeliantė atsisakė tai padaryti, atsakovė vienašališkai, neįspėjusi apeliantės nei žodžiu, nei raštu, atjungė nuomojame bute elektros energijos tiekimą. Šitoks atsakovės elgesys, būtent ši aplinkybė ir lėmė kilusį konfliktą, kadangi naudoti nuomojamą daiktą (butą) pagal paskirtį tapo praktiškai neįmanoma.

Atsakovė laikotarpyje 2014-10-01 iki 2015-02-01 gaudavo kompensacijas už šildymą bei vandenį. Bylos nagrinėjimo metu šis dokumentas nebuvo pateiktas, kadangi jis buvo gautas tik 2016-03-09, t. y., jau išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-62-901/2016. Būtent ši pažyma įrodo, jog atsakovė klastojo duomenis, pateikiamus Šiaulių miesto savivaldybės socialinės paramos skyriui, tuo pagrindu neteisėtai gaudama kompensacijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas savo sprendime nurodo, jog dujinė viryklė buvo atjungta savavališkai, be dujų tiekėjo žinios ir nurodo, jog tai dar viena priežastis, suteikianti atsakovei teisę nutraukti sutartį pirmą laiko. Tačiau teismo sprendime nenurodoma, kokį būtent teisės aktą ar taisykles pažeidė apeliantė, atjungdama dujinę viryklę. Net dujų tarnybos atstovas nenurodė, jog dujinės viryklės atjungimas būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus ar taisykles.

2015-02-20, atlikus gyvenimo sąlygų patikrinimą, buvo nustatyta, jog tuo metu K. S. jau gyveno kartu su apeliante. Todėl neabejotina, jog apeliantė pirkdavo maistą dviem asmenims. Apeliantė niekada nepirkdavo maisto trims asmenims, kaip teigiama teismo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė parodė, jog nesant galimybės pasigaminti maistą namie, ji pirkdavo maistą kavinėje ir papildomai pirkdavo maistą išsinešimui, kad nebereiktų su mažu vaiku vakare vykti iš namų.

Atsakovė G. R. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teisminis procesas nėra pagrindas nuomininkei nemokėti sutarto nuomos mokesčio nuomotojai. Nuo 2015-10-19 iki kol vyko bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nuomininkė nuomos mokestį, komunalinius mokesčius mokėjo (305,34 Eur nuomos mokesčio skola ir 19,91 Eur komunalinių mokesčių skola buvo likusi), tačiau nuo 2016 metų kovo mėnesio vėl nebemoka nuomos mokesčio, nuo vasario mėnesio - komunalinių mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai nurodė, kad elektrinės viryklės padėjimas ant kartoninių dėžių ir valgio gaminimas neabejotinai neatitinka jokių priešgaisrinių saugos reikalavimų. Kad buvo būtent taip patvirtino filmuota medžiaga - pačios ieškovės pateiktas 2015-05-19 televizijos laidos „TV pagalba“ įrašas. Įraše aiškiai matyti kaip reporteris, norėdamas pažiūrėti, kas sudėta kartoninėse dėžėse virtuvėje, nuima plokštę nuo dviejų dėžių - būtent ant tos plokštės, padėtos ant kartoninių dėžių, ir gaminosi valgį ieškovė R. B.. Tokią pavojingą, priešgaisrinius saugos reikalavimus pažeidžiančią situaciją savo nuosavybėje atsakovė pamatė 2015 metų vasario mėnesį, kai nuomininkės iš anksto neinformavusi užėjo pas ją. Tuo tarpu Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojas bute adresu (duomenys neskelbtini), lankėsi 2015 metų gegužės 13 d. ir tada bendrųjų saugos taisyklių pažeidimų neužfiksavo, nes tuo laikotarpiu virtuvėje vaizdas jau buvo pasikeitęs - dujinė viryklė buvo padėta ant staliuko, ne ant kartoninių dėžių.

Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais paaiškinimais dėl dujinės viryklės atjungimo aplinkybių, ieškovės pateiktais teismui V. V. rašytiniais paaiškinimais, nes ieškovė nurodė teismui prieštaringas dujinės viryklės atjungimo aplinkybes. Pagal šalių susitarimą ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovei duoti pakeistų durų raktus, tačiau nesąžiningai to nepadarė, tai matyti iš 2015-05-19 televizijos laidos „TV pagalba“ įrašo.

Iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad maistas kavinėse, degalinėse buvo pirktas ne vienam ar dviem asmenims, o keletui asmenų (pvz., užeigoje „Smakų smakas“ ieškovė pirko 5 skirtingus karštus patiekalus), pateikti kvitai (dauguma), atspausdinti kelių minučių skirtumu, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė realiai nurodomų išlaidų nepatyrė, o nesąžiningai rinko kvitus, čekius ir pateikė teismui, siekdama nepagrįstai gauti sau turtinės naudos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo

Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir iš šios sutarties nutraukimo kilusių padarinių. Ieškovė R. B., kaip nuomininkė, ir atsakovė G. R., kaip nuomotoja, 2014 m. spalio mėn. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Sutartyje nustatytas terminuotas nuomos laikotarpis: nuo 2014-11-01 iki 2017-11-01. Nekilnojamo turto registre Sutartis įregistruota nuo 2015 m. balandžio 14 d., terminas nurodytas nuo 2014-11-01 iki 2017-11-01.

Šalys nesutaria dėl Sutarties nutraukimo pagrindo: ieškovė R. B. teigia, kad atsakovė pažeidė sutartį, kadangi nutraukė elektros tiekimą, dėl ko ieškovė negalėjo tinkamai naudotis būstu, patyrė išlaidų. Tuo tarpu atsakovė G. R. teigia, kad ieškovė pažeidė priešgaisrinius saugos reikalavimus, elektrinę viryklę laikydama ant kartoninių dėžių, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į AB Lesto dėl elektros butui atjungimui, taip pat teigė, kad ieškovė būstą naudojo sandėliavimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė G. R. 2015-04-09 kreipėsi į AB Lesto su prašymu nutraukti sutartį, 2015-04-10 nutrauktas elektros energijos tiekimas atsakovės butui. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad elektros energija buvo nutraukta nepilną mėnesį, laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07, o po to elektros energija nuomojamam butui teikiama be sutrikimų. Ieškovė, atsakovei nutraukus elektros tiekimo sutartį, teikė prašymą AB Lesto sudaryti elektros tiekimo sutartį su ja, tačiau įmonė nesutiko sudaryti sutarties, kadangi ieškovė nebuvo buto savininkė, o atsakovė aiškiai išreiškė nesutikimą dėl elektros energijos tiekimo. Tačiau ir po elektros tiekimo nutraukimo ieškovė nesiekė nutraukti Sutarties.

Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad jokių apribojimų dėžių laikymui, dujinės viryklės ar elektrinės viryklės naudojimui šalys nenumatė. Nėra nustatyta, kad ieškovė R. B. neturėjo teisės atjungti dujinės viryklės ar kad pati ieškovė ją atjungė. Ieškovės teigimu, dujinė viryklė buvo nesaugi naudoti. Tačiau aplinkybės, susijusios su dujinės viryklės atjungimu, ieškovės pozicijoje yra prieštaringos: ieškinyje ieškovė nurodė, kad „dujinė viryklė neveikia taip, kaip reikia, prie savininkės buvo patikrinta, kad ši viryklė praleidžia dujas, todėl yra nesaugi, o pati savininkė išnuomodama butą, leido man naudotis elektrine plytele“, atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad būnat kartu su atsakove „dujininkai užsuko dujinę viryklę“, byloje esančiais V. V. rašytiniais paaiškinimais, nepatvirtintais notaro, kuris nebuvo atvykęs liudyti į teismą, jis pats atjungė dujinę viryklę. Taigi, aplinkybės su dujinės viryklės atjungimu yra prieštaringos. Teisėjų kolegijos vertinimu, dujinės viryklės atjungimo aplinkybės nėra reikšmingos šiai bylai, kadangi nei sutartimi, nei vėlesniu susitarimu šalys neapribojo galimybės naudotis elektrine virykle.

Iš Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-05-15 rašto Nr. S1-623 matyti, kad 2015 m. gegužės 13 d. buvo atliktas operatyvinis priešgaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) G. R. nuomojamame bute, bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Elektros energija buvo nutraukta laikinai, laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07, t. y., iki minėto patikrinimo. Teisėjų kolegija vertina, kad buto savininkei, atsakovei, galėjo kilti įtarimų, pamačius, kad ieškovė elektrinę viryklę laiko ant dėžių. Atsakovė, siekdama užtikrinti savo būsto saugumą, turėjo teisę nutraukti elektros tiekimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų davusi terminą ieškovei užsitikrinti būsto saugumui, kad būtų įspėjusi iš anksto apie galimą elektros energijos tiekimo nutraukimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas atsakovei įrodyti, kad ji saugiai naudoja bute esančią elektrinę viryklę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad šalis siejo konfliktiniai santykiai, jos tinkamai nebendradarbiavo. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog dujinė viryklė buvo atjungta savavališkai, be dujų tiekėjo žinios, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų šiai aplinkybei nustatyti, kadangi bylos šalių versijos dėl dujinės viryklės nesutampa. AB „Lietuvos dujos“ 2015-06-08 rašte nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), negauta prašymų dėl dujų tiekimo nutraukimo, tačiau šis raštas neįrodo, kad pati ieškovė atjungė dujinę viryklę.

Pažymėtina, kad televizijos atstovų kvietimo neteisėtumas bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytas. Visuomenės informavimo etikos komisija žurnalistų ir operatorių veiklos neteisėtumo, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų nepripažino. Aplinkybė, kad buto savininkė neįspėjusi ieškovės ateidavo į išnuomotą butą, nesuteikė ieškovei teisės pakeitus durų raktus atsarginio rakto neduoti buto savininkei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi raštu susitarti dėl atsakovės apsilankymo laiko, dažnumo, kad nebūtų pažeistas jos privatumas. Pažymėtina, kad atsakovės iš anksto neįspėtas apsilankymas išnuomotame bute nors ir nėra tinkamas, tačiau yra sąlygotas atsakovės abejonėmis dėl savo būsto saugumo. Abi šalys pakankamai nebendradarbiavo, kad šiuos konfliktus taikiai išspręstų. Aplinkybė, jog tarp šalių kilo konfliktas dėl to, kad atsakovė, norėdama gauti kompensacijas už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidas, prašė ieškovės pasirašyti raštą kuriame būtų teigiama, jog apeliantė yra atsakovės giminaitė ir jai nemoka nuomos mokesčio, o ieškovei nesutikus, nutraukė elektros tiekimą, nėra reikšminga, kadangi elektros tiekimas buvo nutrauktas atsakovei bijant galimo gaisro kilimo. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė elektros energijos tiekimą būtų nutraukusi dėl negautų kompensacijų.

Byloje nėra nustatyta, kad nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) būtų gadinamas, naudojamas ne pagal paskirtį (gyvenamoji), kaip sandėlis, kad buto nuomininkė būtų sandėliavusi komercinei veiklai skirtus, o ne savo asmeninius daiktus. Tą patvirtina šalių paaiškinimus, liudytojų I. J., N. D. ir ieškovės draugės D. D. parodymai teisme. Pažymėtina, kad šalims atskirai dėl to nesusitarus, asmeniui negalima uždrausti dėžėse laikyti savo daiktus, jei bute nėra pakankamai baldų jiems visiems sudėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad televizijos filmuotoje medžiagoje nuomininkei atidarius dėžes buvo matyti asmeninio naudojimo daiktai, o daiktų ir dėžių buvo dėl to, kad nuomininkė, kaip ji pati paaiškino, į nuomojamą vieno kambario butą atsikraustė iš gyvenamo namo. Ieškovė R. B. neneigia, kad kurį laiką nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko atsakovė jai pareiškė priešieškininius reikalavimus. Ieškovė siuntė atsakovei raštus, kad ji nuomos nemokės tol, kol vyks teisminis procesas, taip pat, kad nuoma būtų dengiama depozito lėšomis. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamu atveju sudarytoje Sutartyje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Taigi, tiek teisės aktai, tiek šalių sudaryta Sutartis numatė pareigą ieškovei R. B. mokėti nuomos mokestį.

CK 6.497 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu: nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. CK 6.498 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininko reikalavimu: nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi įstatyme įtvirtintus nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių Sutartį nutraukė dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nemokėjo nuomos mokesčio, t. y. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovė nutraukė elektros tiekimą (laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07), nereiškia, kad ieškovė negalėjo naudoti buto pagal jo paskirtį, kadangi ji turėjo galimybes naudoti dujinę viryklę (ją pasikeisti, jei bute esanti dujinė viryklė nebuvo tinkama naudojimui ir nebuvo galima jos pataisyti). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė iš buto po elektros tiekimo nutraukimo neišsikėlė, kas reiškia, jog nepaisant to, kad dėl šio veiksmo ieškovė patyrė daug nepatogumų, ji butų galėjo naudotis pagal paskirtį.

Dėl nuostolių atlyginimo, nutraukus elektros energijos tiekimą

Ieškovė teigia, kad patyrė 1104,68 Eur nuostolius laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 AB Lesto atjungus elektros energijos tiekimą nuomojamam butui. Byloje pateiktais kvitais nuostolius sudaro maisto išlaidos kavinėse, registruotų laiškų siuntimo išlaidos, baterijų pirkimas, lankymasis pas gydytojus ir medicininių tyrimų atlikimas, kuro išlaidos, rūbų valymo paslaugos, vaistų nuo psoriazės paūmėjimo ir nuo streso pirkimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius kvitus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė 565,65 Eur nuostolių, patirtų dėl laikino elektros atjungimo nuomojamam butui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ji maistą pirko trims asmenims, priteisdamas išlaidas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu K. S. jau gyveno kartu su apeliante

CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio faktinį pagrindą. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07, kai AB Lesto atjungė elektros energijos tiekimą nuomojamam butui, ji gyveno kartu su savo anūke K. S.. Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-961 Dėl K. S. laikinosios globos nustatymo tėvų prašymu, ieškovė R. B. paskirta K. S. laikinąja globėja nuo 2015 m. liepos 30 d. Tuo tarpu elektros nuomojamame bute nebuvo nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07, t. y. anksčiau nei buvo nustatyta laikinoji globa. Pažymėtina, kad ieškovė 2015-04-13 pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pas ją svečiuojasi anūkė. Jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 ieškovės anūkės gyvenamoji vieta buvo deklaruota atsakovės bute, byloje nepateikta.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidas karštiems gėrimams ir šiltam maistui tik vienam asmeniui (nuomininkei), kada elektra nuomojamam butui buvo atjungta. Teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti aplinkybės, ar ieškovė pirktas kelias porcijas parsinešdavo namo, ar jos būdavo skirtos kitiems asmenims. Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku, kiek ieškovė įprastai patiria maisto išlaidų ir kokia tiksliai apimtimi jos padidėjo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei turėtas papildomas išlaidas žibintuvėlio įsigijimui 2015-04-10 ir baterijoms. Tačiau ne visos ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su elektros tiekimo nutraukimu, t. y. išlaidos mineraliniam vandeniui, striukės valymo paslaugos, nauja radija Panasonic už 50,33 Eur, mokestis už Splius ir Bitės paslaugas, išlaidos kurui, vaistų pirkimas, neįrodyta, kokie maisto produktai sugedo šaldytuve atjungus elektrą. Minėtos išlaidos negali būti priteistinos kaip nuostoliai, patirti dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Kadangi elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas iš anksto neįspėjus ieškovės, neduodant jai protingo termino įrodyti atsakovei, kad jos naudojama elektrinė viryklė nekelia gaisro pavojaus atsakovės būstui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 565,65 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 547,10 Eur (ieškovės išlaidų vienam asmeniui maitinimuisi kavinėse ir karštiems gėrimams kvitų suma) + trečdalis sumos (18,55 Eur), sumokėtos kavinėse už tris asmenis.

Dėl išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų priteisimo

Šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, kad atsakovė nutraukdama sutartį nepasibaigus terminui turi atlyginti ieškovei R. B. investuotus į buto remontą pinigus (pagal čekius ir be jų). Sutarties pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1898,88 Eurų išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų prieš terminą nutraukus terminuotą nuomos sutartį dėl nuomotojos kaltės. Pirmosios instancijos teismas minėtos sutarties nuostatos nepripažino nesąžiningos, atsakovė teismo sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, kadangi tai nepatenka į apeliacijos objektą.

Šalims sutartyje numačius, kad anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį nuomotoja įsipareigoja atlyginti nuomininkei už pagerinimus su čekiais ir be čekių, ieškovei tenka pareiga visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti jos patirtas būsto pagerinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ieškovės pateiktus dokumentus, kuriais ji grindė būsto pagerinimo išlaidas: 2014-11-03 PVM sąskaita-faktūra AG Nr. 102199 ieškovė už vieną langą, vidinę ir lauko palanges, montavimo darbus, seifo tipo duris, jų montavimą ir apdailą 2014-10-09, 2014-11-27 ir 2015-02-09 UAB „Agetas“ sumokėjo 535,80 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės, atsižvelgdamas į tai, šalys dėl šių išlaidų buvo susitarusios. Tačiau kitų išlaidų (kvitai dėl 2014-10-14 įsigytų tapetų, o 2014-10-20 įsigyto klozeto komplekto Cersanit su dangčiu, 2014-10-22 žarnos aukšto spaudimo, dėl santechnikos ir apdailos medžiagų įsigijimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. lapkričio pradžios) pagrįstumo ieškovė neįrodė leistinomis priemonėmis, kadangi tų išlaidų metu ieškovė R. B. nuomojosi iš UAB „Šiaulių lyra“ negyvenamas patalpas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jas bandė pritaikyti gyvenamosioms patalpoms, todėl neįrodyta, kad šios išlaidos patirtos būtent atsakovės būstui pagerinti, juo labiau, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl šių išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų priteisimo klausimą, pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė tik tas būsto pagerinimo išlaidas, kurios įrodytos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti jos naudai 1500,00 Eur neturtinę žalą iš atsakovės, dėl jos patirtų nepatogumų atjungus elektrą, dėl televizijos kvietimo, dėl sveikatos pablogėjimo. Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintas išimtinis neturtinės žalos atlyginimas, t. y., neturtinė žala atlyginama tik tuo atveju, kai tokios žalos atlyginimą numato įstatymas konkrečiu atveju. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo leidėjas neįtvirtino šalims galimybės nuomos santykiuose reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė. Kaip jau minėta, ieškovė neįrodė, kad jos sveikata būtų pablogėjusi būtent dėl nepatogumų, susijusių su nuomos sutartimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė į bylą pateikė 2015 m. balandžio mėnesį surašytus bendro pobūdžio medicininius pažymėjimus, kur surašytos jos ligos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios ligos nėra ūmios.

Dėl ieškovės skolos už nuomą ir komunalines paslaugas

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovės G. R. priešieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės R. B. atsakovei G. R. priteisė 289,04 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (289,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodo, kad nėra skolinga atsakovei, kadangi 2015 m. kovo 7 d. ji išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama, kad nuomos mokestį atsakovė skaičiuotų iš depozito, sumokėto pasirašant sutartį, kol nebus užtikrintas elektros tiekimas, o 2015 m. gegužės 5 d. pranešimu nurodė, kad pinigų už buto nuomą nemokės tol, kol vyks teismo procesas. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė netinkamai vertina depozito prasmę. Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos Sutartį, numatė, kad 231,70 Eur depozitas bus gražintas ieškovei kai ji atsakovei grąžins butą. Esant tokiam šalių susitarimui, ieškovė būtų galėjusi užskaityti depozitą už nuomą ir mokesčius tik tuo atveju, jei su tuo sutiktų atsakovė. Vienašališkai negalint užskaityti depozito, ieškovei nemokėjus nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio – spalio mėnesius, teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 269,13 Eur nuomos mokesčio skolos, sumažindamas nuomos mokestį už laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 dėl elektros atjungimo nuomininkės turėtų nepatogumų. Iš ieškovės taip pat pagrįstai atsakovės naudai priteista komunalinių patarnavimų skola, kurią sudaro 19,91 Eur. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 19,91 Eur nėra elektros atnaujinimo mokestis.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius bei CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Apeliantės skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Iš apeliantės atsakovė prašo priteisti 400 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (156-157 b. l., II t.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 400 eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės ieškovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. R. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina MuchtarovienėVilija Valantienė