Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė R. B. (nuomininkė) ir atsakovė G. R. (nuomotoja) 2014 m. spalio mėn. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., nuomos laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2017-11-01 (I t. 4, 8-9, 13 b.l.). Nuomos sutartis Nekilnojamo turto registre įregistruota nuo 2015-04-14.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkės iškeldinimo.

Tiek ieškovė tiek atsakovė skirtingu pagrindu ir dėl skirtingų priežasčių prašo teismo nutraukti 2014 m. sudarytą buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį teismo sprendimu.

Ieškovė pradžiai buvo pateikus teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – įpareigoti AB LESTO sudaryti su nuomininke nuomojamo buto elektros tiekimo sutartį ir atnaujinti elektros tiekimą butui, (duomenys neskelbtini). 2015-04-16 teismo nutartimi šis prašymas netenkintas, nutartis įsiteisėjusi. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti nuomojamo buto trūkumus, užtikrinant tinkamą elektros tiekimą iki nuomos sutarties pabaigos, ir priteisti 609,23 Eur nuostolių bei 1000 Eur neturtinės žalos. 2015-04-30 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigodamas atsakovę užtikrinti elektros tiekimą į nuomojamą butą iki nuomos sutarties pabaigos, nutartis įsiteisėjusi. Kadangi elektros tiekimas butui atnaujintas nuo 2015-05-07, ieškovė atitinkamai patikslino ieškinio reikalavimus, ir prašo teismo nutraukti šią nuomos sutartį remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.498 str. 1 d. 3 p. – nuomotoja kliudo nuomininkei naudoti butą pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, t.y. neužtikrina elektros energijos tiekimo, neteisėtai kviečia televizijos atstovus, dėl „įvairių užkabinėjimų“ ir trukdymų normaliai naudotis nuomojamu daiktu. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo nutraukti nuomos sutartį remiantis CK 6.611 straipsniu, nes nuomininkė R. B. naudoja gyvenamą patalpą ne pagal paskirtį, ją gadina, neužtikrina priešgaisrinės saugos reikalavimų, nemoka nuomos mokesčio bei visų mokėtinų buto komunalinių patarnavimų mokesčių. Teigia, kad laikinai elektros energijos tiekimas nuomojamam butui nutrauktas nuomotojai pamačius, kad nuomininkė nesilaikydama jokių priešgaisrinių apsaugos reikalavimų ant kartotinių dėžių laikė elektrinę viryklę, ant kurios gamino valgį, bute buvo pilna dėžių, kurios galėjo užsidegti, o sandėliavimo patalpose draudžiama naudoti virykles, šildytuvus ir kitus buitinius prietaisus. Be to nuomininkė pati, net ne dujinės tarnybos (ką patvirtino AB „Lietuvos dujos“) be savininkės sutikimo ir žinios buvo atsijungus dujinę viryklę, kuri atsakovės teigimu yra veikianti ir neleidžia dujų. Nutraukus nuomos sutartį atsakovė prašo teismo iškeldinti nuomininkę nesuteikiant jai kitos gyvenamos patalpos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Ieškovė pripažįsta, kad elektros energija buvo nutraukta laikinai (nepilną mėnesį, laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07), po to elektros energija nuomojamam butui teikiama be sutrikimų. Nuomininkė laikotarpiu kai elektra buvo atjungta reiškė tiek AB LESTO prašymą su ja sudaryti sutartį (I t. 51-52, 66 b.l.), tiek buto nuomotojai prašymą užtikrinti elektros energijos teikimą (I t. 49 b.l.), tačiau nuomos sutarties nutraukti nereikalavo. Ieškovė neįvardija kitų žymių trukdžių, dėl kurių ji faktiškai negali pagal paskirtį naudotis nuomojamu daiktu (pvz. atjungtas šildymas, vanduo, nesudaroma galimybė mokėti mokesčius už butą), o nesutarimai su nuomotoja ir „įvairūs užkabinėjimai“ nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuomotoja iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir kad dėl to nuomininkė negali naudoti daikto pagal paskirtį. Be to televizijos atstovų kvietimo neteisėtumas kol kas nėra niekur konstatuotas, Visuomenės informavimo etikos komisija žurnalistų ir operatorių veiklos neteisėtumo, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų nepripažino (II t. 22-23 b.l.). Nuomininkės ir nuomotojos ginčas dėl nuomininkės teisės į privatų gyvenimą bei garbės ir orumo pažeidimo 2015-05-19 televizijos laidoje „TV3 pagalba“ parodant reportažą nuomojame bute (II t. 94-101 b.l.) tik pradėtas nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme (c.b. Nr. e2-730-875/2016). Visa tai įvertinęs, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad dėl nuomotojos kaltės nuomos sutartis turi būti nutraukta anksčiau termino (CPK 185 str.).

Susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimus, nors iš filmuotos medžiagos ir nuotraukų (II t. 24-29, 34 b.l.) nematyti, kad elektrinė viryklė nuomos pradžioj stovėjo ant kartoninių dėžių, kas neabejotinai neatitinka jokių priešgaisrinių saugos reikalavimų, o dabar padėta ant staliuko, tačiau kadangi ieškovė iš esmės pati to neneigė, be to tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl ko nuomotoja nedelsiant kreipėsi į AB Lesto dėl elektros butui atjungimo, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, kad taip ir buvo. Nepaisant to, kad nuomininkė nuomojamą butą draudžia, tačiau buvę grubūs priešgaisrinės saugos pažeidimai, kurie gali pasikartoti, nes nuomininkė bute turi labai daug daiktų, o staliukas reikalingas ir valgyti, ir pasidėti indus, gaminti valgį, elektrinė viryklė vėl gali būti padėta ant kartoninių dėžių, nes spintelių virtuvėje įsigyti, taip pat dujinės viryklės statyti nuomininkė neketina, todėl yra reali grėsmė, kad butas gali būti sunaikintas ugnies, ir tai sudaro pagrindą reikalauti nuomotojai nutraukti prieš terminą nuomos sutartį ir reikalauti nuomininkę išsikraustyti. Be to tai, kad bute buvusi dujinė viryklė buvo nesaugi naudoti, kad leido dujas pagrįsti tik pačios ieškovės paaiškinimais, liudytojo V. V. rašytiniais paaiškinimais, nepatvirtintais notaro (II t. 85 b.l.), kuris nebuvo atvykęs liudyti į teismą, kuriais teismas vadovautis negali. Pažymėtina, kad dujinė viryklė kaip padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujanti specialių žinių ją pajungiant ir/ar atjungiant ir užaklinant dujas, taip pat esant buto savininkės ir dujų tiekėjo sutarčiai dėl dujų butui tiekimo, turėtų būti atjungiama paties dujų tiekėjo, kuris patvirtino, kad jų tarnyba į minėta butą kviesta nebuvo (I t. 172-173 b.l., II t. 71-73 b.l.). Tai dar viena priežastis, dėl kurios nuomotoja, bijanti dėl savo turto saugumo, turi teisę reikalauti prieš terminą nutraukti nuomos sutartį. Dar vienas nuomotojos teises pažeidžiantis faktas – nuomininkė, pasikeitus duris, nedavė atsarginių raktų nuomotojai, ko ji iš esmės neginčijo, todėl, jei būtų kas nutikę, nuomotoja net negalėtų įeiti į savo butą, įleisti į butą avarines tarnybas.

Įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų I. J., N. D. ir ieškovės draugės D. D. parodymus, teismas nenustatė, kad nuomojamas butas (duomenys neskelbtini)., būtų gadinamas, naudojamas ne pagal paskirtį (gyvenamoji), kaip sandėlis, kad buto nuomininkė būtų sandėliavusi komercinei veiklai skirtus, o ne savo asmeninius daiktus (CPK 185 str.). Reikia pastebėti, kad filmuotoje medžiagoje nuomininkei atidarius dėžes buvo matyti indai, kiti asmeninio naudojimo daiktai, o daiktų ir dėžių gausu buvo dėl to, kad nuomininkė, kaip ji pati paaiškino, į nuomojamą vieno kambario butą atsikraustė iš gyvenamo namo, baldais laikinai nuomojamo buto apstatyti neketino. Tai, kad kitoje byloje, su kitais proceso dalyviais - UAB „Šiaulių lyra“ ir R. B., konstatuota, kad nuomininkė naudojo negyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį, t.y. kaip gyvenamas, kad neatsiskaitė pilnai su nuomotoju (Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-20 sprendimas c.b. Nr. 2-3083-949/2015, kuris apeliacinės instancijos teismo nepakeistas; II t. 89-93 b.l.) dar nereiškia, kad galima konstatuoti analogiškus pažeidimus ir šioje byloje ir kad galima kitos bylos sprendime nustatytais faktais vadovautis kaip prejudiciniais šioje byloje.

Nuomininkė R. B. pati pripažino, kad kurį laiką (kol buvo atjungta elektra, kol vyksta bylinėjimasis) nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko atsakovė jai pareiškė priešieškininius reikalavimus, neigia, kad yra komunalinių patarnavimų mokesčių skolų. Tą paneigia ne tik atsakovės paaiškinimai, bet ir byloje esantys dokumentai, pačios atsakovės paskaičiavimai (I t. 61-62, 179-180 b.l.). Byloje yra nuomininkės raštai, kad ji nuomos nemokės (I t. 62, 94-95 b.l.), mokestį už nuomą ieškovė vėl pradėjo mokėti atsakovei pareiškus priešieškinį (nuo 2015 m. lapkričio mėn. už spalį ir t.t.), tą pripažįsta ir buto nuomotoja (atsakovė), kurios teigimu ankstesnės nuomos ir komunalinių mokesčių skolos nuomininkė iki šiol nepadengė.

Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad būtent ieškovė iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir dėl jos kaltės nuomos sutartis turi būti nutraukta prieš terminą, todėl teismas sprendimu nutraukia 2014 m. ieškovės ir atsakovės sudarytą buto, adresu (duomenys neskelbtini)., nuomos sutartį, o ieškovė su visais ieškovės daiktais iškeldintina iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).

Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 1104,68 Eur nuostolių atlyginimo už nuomos sutarties pažeidimą – dėl žalos, padarytos jai nuomotojos reikalavimu laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 AB Lesto atjungus elektros energijos tiekimą nuomojamam butui. Turtinę žalą prašo priteisti vadovaujantis CK 6.485 str. 4 d. ir pateiktais kvitais (I t. 34-48, 97-112 b.l.). Ieškovės teigimu šią žalą sudaro jos tiesioginės išlaidos: maisto, arbatos, kavos gėrimų pirkimas kavinėse, degalinėse, nes namie maisto išsivirti neturėjo galimybės, baterijų pirkimas, registruotų laiškų siuntimo išlaidos, lankymasis pas gydytojus ir medicininių tyrimų atlikimas, kuro išlaidos, susijusios su vykimu į elektros tinklus, dėl teisinės pagalbos, važiavimai į kavines, rūbų valymo paslaugos, vaistų nuo psoriazės paūmėjimo ir nuo streso pirkimas. Ieškovės atstovės teigimu atsakovė, nepagrįstai atjungdama elektros tiekimą į butą, žinodama, kad dujinė viryklė bute neveikia, o ieškovė naudojasi elektrine virykle, privalo atlyginti ieškovės maitinimosi kavinėse išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, ir yra ieškovės patirti nuostoliai.

Atsakovė nesutinka atlyginti šiuos nuostolius kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovės atstovės teigimu nuomininkė pati kalta dėl elektros atjungimo neužtikrindama priešgaisrinės saugos reikalavimų, bute galėjo naudotis dujine virykle, kurią neteisėtai ir savavališkai atjungė, taip pati padidindama savo išlaidas. Atstovė pažymi, kad daugelis ieškovės pateiktų kvitų – tai beveik vienu laiku pirktos kelios maisto porcijos, kelios kavos, arbatos, ko viena ieškovė negalėjo nei suvalgyti nei išgerti, o teismui teikdama nesusijusius su elektros energijos atjungimu kvitus, be to įskaičiuodama ne pirmo būtinumo ir nesusijusias išlaidas, tokias kaip striukės valymas, kuro išlaidos vykstant į kavines, dėl teisinės pagalbos, į Lesto, siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė veikė savo rizika, prisiimdama atsakomybę už savo veiksmų neigiamus padarinius. Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų (kvitų ar pan.), neaprašė, nedetalizavo, kokie maisto produktai ir už kokią sumą sugedo šaldytuve atjungus elektrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 buvo konstatuota, kad CK 6.249 str. str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Susipažinus su ieškovės pateiktais kvitais iš tiesų matyti, kad mokėjimai kavinėse UAB „Sipas“, UAB „Gretvėja“ (kavinė „Kapitonas Morganas“), UAB „Aukštaičių fortas“ (restoranas FORTAS), UAB „Delano“ ir kitose daugiausia atlikti kortele (todėl teikiami kvitai, išspausdinti kelių minučių skirtumu po du), maisto porcijos ir gėrimai dažniausiai už du asmenis, o užeigoje „Smakų smakas“, UAB Smuklė žarija bei pvz. 2015-04-30 restorane FORTAS ir už tris asmenis (pvz. I t. 36, 38, 40, 43, 45, 46, 100, 102, 105, 107, 112 b.l.). Kavos ir kitų gėrimų degalinėse pirkta praktiškai kasdien ir ne po vieną kartą. Išlaidos karštiems gėrimams (tokiems kaip arbata, kava) ir šiltam maistui laikotarpiu ir tik vienam asmeniui (nuomininkei), kada elektra nuomojamam butui buvo atjungta yra pateisinamos. Taip pat pateisinamos ieškovės laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-05-07 turėtos papildomos išlaidos žibintuvėlio įsigijimui 2015-04-10 ir baterijoms, kad nuomininkė galėtų pasišviesti nuomojamam bute tamsiu paros metu, kad galėtų naudotis radiją ir kitus prietaisus, kuriems elektros energija nebūtina. Tačiau niekuo nepateisinamos nuomininkės pridedamos išlaidos mineraliniam vandeniui, kurio vartojimas nėra susijęs su elektros atjungimu, nepateisinamos ir striukės valymo paslaugos, naujos radijos Panasonic už 50,33 Eur pirkimas, mokestis už Splius ir Bitės paslaugas (I t. 34 b.l.), taip pat niekuo nepagrįstos išlaidos kurui, ieškovės teigimu vykstant nenurodytu laikotarpiu į kavines, į Lesto (nors pateiktas raštas bendrovei ir neaišku ar buvo vykta ir kada), kreipiantis teisinės pagalbos, pašto išlaidos (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat nei iš ieškovės paaiškinimų nei jos pateiktų dokumentų niekuo nepagrįsta, kad būtent dėl atsakovės veiksmų jai paūmėjo ligos, reikėjo pirkti daugiau vaistų. Ieškovė pateikė teismui bendro pobūdžio medicininius pažymėjimus, surašytus 2015 m. balandžio mėn. apie jos ligas, šios ligos nėra ūmios (I t. 53, 55 b.l.). Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų (kvitų ar pan.), neaprašė, nedetalizavo, kokie maisto produktai ir už kokią sumą sugedo šaldytuve atjungus elektrą. Neužtikrindama elektros tiekimo nuomojamam butui atsakovė iš tiesų veikė neteisėtai, ši priemonė, drausminti nuomininkę, buvo neadekvati nuomininkės padarytam pažeidimui ir trukdė jai pilnai naudoti nuomojamą būstą pagal paskirtį, yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir tiesioginių nuomininkės patirtų nuostolių. Todėl šiuo atveju teismo vertinimu pagrįsti, adekvatūs ir įrodyti ieškovės nuostoliai dėl laikino elektros atjungimo nuomojamam butui yra 547,10 Eur (ieškovės išlaidų vienam asmeniui maitinimuisi kavinėse ir karštiems gėrimams kvitų suma) + trečdalis sumos (18,55 Eur), sumokėtos kavinėse už tris asmenis, viso 565,65 Eur, kurie yra priteistini ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 1898,88 Eurų išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų prieš terminą nutraukus terminuotą nuomos sutartį dėl nuomotojos kaltės, o atsakovė priešieškiniu ginčija ir prašo leisti atsisakyti 2014 m. šalių sudarytos buto nuomos sutarties sąlygos, pagal kurią nuomotoja, „nutraukdama sutartį nepasibaigus terminui <...> atlygina (nuomininkei) R. B. investuotus į buto remontą pinigus (pagal čekius ir be jų)“ kaip nesąžiningos, neatitikusios šalių suderintos valios, pasirašytos skubotai, net neperskaičius, pasinaudojant nuomotojos sveikatos problemomis ir suteikusios pranašumą ieškovei, kuri nuomotojai pasiūlė sutarties sąlygas.

Ieškovės teigimu butas, (duomenys neskelbtini), buvo gerinamas nuomotojos sutikimu, ir tik atlikus būsto pagerinimo darbus, prasidėjo atsakovės nepagrįsti priekabiavimai. Ieškinyje nurodyta, kad yra šios pagerinimo išlaidos: langas, durys, palangės 535,80 Eur, klozetas 54,73 Eur, žarna 3,62 Eur, kilimėlis, hermetikas, montažiniai klijai 5,06 Eur., tapetai 28,02 Eur, dyzelinas 18,17 Eur, juosta dvipusė 0,79 Eur, lango rankena, plokštė 2,68 Eur, žarna aukšto spaudimo 7,24 Eur, strypas, medsraigčiai 5,79 Eur., vamzdžiai, laikikliai 5,28 Eur, dažai, pasta 29,73 Eur., klijai, šepetys, kotas 11,86 Eur, plėvelė, dažai 6,07 Eur, dažai akriliniai, dažų vonelė 4,54 Eur, kabliukai 0,57 Eur, laikiklis lentynai, darbinės pirštinės, emalį 9,64 Eur, linoleumas, volelis su rankena 7,13 Eur, jungiklis 1,82 Eur, viso 1274,37 Eur (šios išlaidos pagal pridedamus mokėjimo dokumentus; I t. 80-86, 88-92 b.l.); durų apdaila 20,27 Eur, vonia 76,74 Eur, maišytuvas 41,99 Eur., plastikas 5,79 Eur, 2 dažų voleliai 2,80 Eur, darbai vonioje 28,96 Eur, rakto pakeitimas 14,48 Eur, linoleumas 8,68 Eur, sieniniai dažai 10,13 Eur, ventiliacinės grotelės 2,02 Eur, darbas 14,48 Eur, balkono klijai 7,53 Eur, dažymas 8,68 Eur, virtuvės sienų dažymas 14,48 Eur, kriauklė su maišytuvu ir pajungimu 86,88 Eur, koridoriaus tapetų klijavimas 28,96, klijai 8,68 Eur, durų rankenų dažai 5,50 Eur, 2 rozetės 5,78 Eur, atsikraustymo išlaidos 115,84 Eur, išsikraustymo išlaidos 115,84 Eur, viso 624,51 Eur (šios išlaidos be mokėjimo dokumentų, pagal vestą pridedamą sąrašą; I t. 81, 87 b.l.).

Ieškovė teigia, kad tikėdamasi butą nuomotis visus tris metus, atliko eilę buto remonto darbų, kuriuos pradėjo dar prieš faktiškai pradėdama nuomotis butą ir juo naudotis, - keitė langą, duris, klozetą, atliko kitus pagerinimus, kadangi jos teigimu butas buvo itin prastos būklės. Sutartį nutraukus anksčiau laiko, prašo įpareigoti atsakovę atlyginti visas jos nurodytas išlaidas, net ir be čekių, nes šalys taip susitarė. Ieškovės atstovės teigimu šalys sutartį, taip pat ir ginčijamą sutarties sąlygą, pasirašė laisva valia, abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Be to sutartyje yra ir sąlyga, pagal kurią „po 3 metų nuomos R. B. investicijos į butą palieka“ nuomotojai. Todėl atsakovė nepagrįstai prašo teismo leisti atsisakyti vykdyti nuomos sutarties sąlygą, su kuria pasirašant sutartį ji sutiko. Ieškovės teigimu atsakovė ir su ankstesniais nuomininkais elgdavosi panašiai – šie jos butui darė įvairius remontus ir nepasibaigus nuomos terminui buvo priversti išsikraustyti, palikdami nuomotojai pagerinimus, už kuriuos ji jiems nekompensuodavo. Tą tariamai turėtų patvirtinti ieškovės kviesti liudytojai.

Atsakovė nesutinka apmokėti buto pagerinimo išlaidų, išskyrus tas, dėl kurių prieš išsinuomojant butą ginčo šalys susitarė – tai pakeitimas virtuvės lango (vietoj buvusio medinio įsidėti plastikinį) ir išorinių durų (į metalines, su sąlyga, kad nuomotojai, kaip buto savininkei, bus duoti naujų durų raktai). Atsakovės teigimu dar iki buto perdavimo nuomininkei R. B. buvo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai, už kuriuos atsakovė pati mokėjo meistrui, o medžiagos nupirktos iš jos lėšų: nupirktas ir meistro paklotas linoleumas virtuvėje, vonioje, tualete ir koridoriuje; nupirkti ir meistro suklijuoti tapetai; nupirkti dažai virtuvei (nuomotojos leidimu virtuvę persidažė pati ieškovė). Gavusi patikslintą ieškinį, prieduose atsakovė pamatė, kad R. B. pasisavino jos pirkinių čekį - 2014-10-16 UAB “Šiaulių lyra” kvitą Nr. 465026/46 ir jį pateikė teismui kaip neva savo patirtų išlaidų butui pagerinti įrodymą, nors iš tiesų atsakovės teigimu už prekes (dažai fasadiniai, volelis, tonavimo pasta, nuolaidų kortelė) 102,67 Lt sumokėjo ji, su prekėmis pirkta nuolaidų kortelė yra atsakovės žinioje (I t. 91, 184 b.l.), parduotuvėje buvo ji ir ieškovė. Atsakovės teigimu jokiems kitiems buto remonto darbams jos leidimas, sutikimas niekada nebuvo duotas.

Atsakovė pateikė teismui kvitus, iš kurių matyti, kad 2014-10-14 įsigyti tapetai už 96,75 Lt, o 2014-10-20 įsigytas klozeto komplektas Cersanit su dangčiu už 189,00 Lt su 0,89 Lt nuolaida, o 2014-10-22 žarna aukšto spaudimo už 12,50 Lt (I t. 88 b.l.). Ieškovė taip pat pateikia teismui eilę kvitų dėl santechnikos ir apdailos medžiagų įsigijimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. lapkričio pradžios (t.y. nuomojamų patalpų jai perdavimo), kur ne visur išminusuoja niekuo nesusijusias prekes (pvz. teleloto bilietas). Pažymėtina, kad tuo metu R. B. vis dar nuomojos iš UAB „Šiaulių lyra“ negyvenamas patalpas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurias bandė pritaikyti gyvenamosioms patalpoms įsirengdama vandens įvadą, šildymą, plautuvę (II t. 89-90 b.l.). Kadangi atsakovės teigimu ji nedavė jokio sutikimo tokiems darbams, o ieškovė neįrodė būtinumo atlikti šiuos darbus ir kad šie darbai realiai atlikti ir panaudotos čekiuose nurodytos medžiagos nuomojame iš atsakovės bute, be to 2014-10-16 čekyje nurodytas medžiagas (dažai ir kt.) atsakovės teigimu apmokėjo ji, todėl visa tai įvertinęs teismas atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus kitus ieškovės reikalavimus dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, įskaitant ir tuos, kurių čekių ji nepateikė, tik išvardino, nepagrįsdama šių išlaidų kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais).

Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 1500,00 Eurų neturtinės žalos. Šią žalą kildina dėl atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis, dėl TV3 pagalbos iškvietimo (prašymą dėl tokio pat dydžio neturtinės žalos priteisimo yra pareiškus ir ieškinyje dėl jos garbės ir orumo gynimo), viešo ir nepagrįsto ieškovės žeminimo, trukdymo tinkamai naudotis išsinuomotu butu, dėl neteisėto elektros energijos atjungimo, dėl ko ji buvo priversta valgyti kavinėse, pirkti kavą degalinėse, prašytis pas kaimynus išsilyginti drabužius, pasikrauti telefoną. Ieškovės teigimu dėl to jai paūmėjo lėtinės ligos, psoriazė, stuburo kaklinės ir lumbosakralinės dalies osteochondrozė, kadangi neturėjo galimybės šildyti kaklo srities, dėti karštų kompresų, juto didelį stresą, kuris jai yra labai pavojingas, nes serga pirmine arterine hipertenzija, didelės rizikos, hipertoninė kardioapatija, širdies nepakankamumu. Ieškovė, turėdama uždarų patalpų baimę, patyrė papildomų išgyvenimų. Pablogėjus sveikatai, ieškovė turėjo papildomai pirktis vaistus, pateikia kvitus, medicininius dokumentus (I t. 53, 55 b.l.). Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Atsakovės atstovė nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė neturtinės žalos kilimą kildina iš nuomos teisinių santykių, o įstatymas (konkrečiu atveju CK) reglamentuojantis gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, už nuomos sutarties vykdymo pažeidimus nėra numatęs neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė pati patyrė ir patiria stresą, sveikatos pablogėjimą, priversta pirktis vaistus. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad neva nuomotoja su nuomininke nebendrauja, nebendradarbiauja, yra priešingai - pati ieškovė su atsakove nebendrauja, nuomotoja nebeturi galimybės patekti į savo butą, ieškovė iškilusio ginčo net nesiėmė spręsti taikiai, su atsakove bendrauja tik registruotais laiškais, per antstolį, advokatę, teismą. Ieškovė vienašališkai atsisako vykdyti prievolę (nemoka nuomos mokesčio, nemoka visų mokėtinų buto komunalinių patarnavimo mokesčių), nors CK 6.59 straipsnyje nustatytas šalims draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas.

Ieškovės teigimu, atsakovei pažeidus nuomos sutarties sąlygas, taip pat dėl televizijos į butą kvietimų 2015-03-07 ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, kad kol nebus užtikrintas elektros tiekimas, nuomos mokestį skaičiuotų iš depozito, sumokėto pasirašant sutartį, be to 2015-05-05 ieškovė raštu pranešė nuomotojai, kad pinigų už buto nuomą nemokės kol vyks teismo procesas (I t. 94-96 b.l.). Ieškovė patvirtino, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu nuomos mokesčio nemokėjo, pateikia piniginių perlaidų nuomotojai ir komunalinių mokesčių kvitus, sumokėtus 2016 m. sausio mėn. už 2015 m. gruodžio mėn. (II t. 112-114 b.l.).