- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-923-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05269-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Osvis“
- Kategorijos
- 2.6.11Civilinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-430-301/2019 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvis“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. ieškinyje prašė nutraukti 2017 m. spalio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui (pardavėjui) UAB „Osvis“ automobilį, o ieškovei grąžinti sumokėtą 3500 Eur sumą, priteisti iš atsakovo ieškovei 400 Eur nuostolių atlyginimą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė iš atsakovo 2017 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 3500 Eur įsigijo automobilį SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje šio automobilio trūkumai nebuvo nurodyti. Po kurio laiko automobilis pradėjo gesti, o 2017 m. lapkričio mėn. iš užsienio grįžęs jos draugas įvertino, kad automobilis turi trūkumų, todėl pirktas automobilis buvo nugabentas į UAB „M. E.“ ir jam nustatyta eilė gedimų, kuriems pašalinti reikalinga 1356 Eur suma. Ieškovė 2017 m. lapkričio 27 d. pareikalavo atsakovo atsiimti jai parduotą nekokybišką automobilį ir grąžinti jai sumokėtą 3500 Eur sumą bei padengti patirtus 400 Eur dydžio nuostolius (atsakovui sumokėjo už variklio pagrindinio diržo pakeitimą, už tepalų pakeitimą, už filtrų pakeitimą bei automobilio registracijos išlaidos ir kt.). Iš atsakovo jokio atsakymo negavo, todėl kreipėsi į teismą. Sugedus automobiliui ji patyrė stresą, nes atidėjo planus numatytoms išvykoms, automobiliu nuo jo įsigijimo naudojosi labai trumpai (mėnesį), automobilis buvo ir jos darbo įrankis, todėl negalėdama juo naudotis patyrė didelius nepatogumus. Šis įvykis ją sukrėtė emociškai, todėl patyrė dvasinius išgyvenimus: pati turėjo ieškoti meistrų, kurie pašalintų gedimus, patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir turėjo papildomų rūpesčių. Automobilio pirkimo metu netikrino, nors pardavėjas siūlė jai tai padaryti. Nesitikrino todėl, kad pardavėją V. K. gerai pažinojo ir juo pasitikėjo. Atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje paduodamo daikto (automobilio) defektų (trūkumų) nenurodė, tai reiškia, kad patvirtino, jog parduoda automobilį be defektų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė ir paaiškino, kad automobilis SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo pardavimo ieškovei 2017 m. spalio 13 d. metu buvo 13-kos metų senumo, jo rida užfiksuota UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ 2017 m. spalio 13 d. techninės apžiūros metu – 247 137 km. Automobilis praėjo techninę apžiūrą UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“, tačiau buvo nustatytas stabdžių galinės lemputės gedimas ir šviesų sureguliavimo trūkumai, kurie buvo pašalinti ir konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, gedimų nenustatyta. Prieš automobilio pardavimą atsakovas patarė ieškovei (kaip įprasta įsigyjant naudotą automobilį) pasikeisti automobilio pagrindinį variklio diržą, tepalus bei filtrus, ir ieškovės prašymu šiuos darbus atliko už 400 Eur, kuriuos jam padavė ieškovė. Automobilio pardavimo metu jokių važiuoklės, vairo mechanizmo gedimų nebuvo. Ieškovė įsigytu automobiliu naudojosi 1 mėnesį laiko ir nuvažiavo 1750 km. Tai patvirtina, kad automobilis po pardavimo ieškovei buvo tinkamas naudotis ir ieškovė juo naudojosi aktyviai. Tik tokio naudojimosi eigoje pradėjo drebėti smagratis, todėl ieškovė 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į UAB „M. E.“. Dalis iš UAB „M. E.“ akte ir ekspertizės akte nustatytų gedimų yra momentiniai, dalis - nusidėvėjimo pasekmė. Gedimų, kurių automobilio pardavimo metu jame dar nebuvo ir kurie atsirado ir išryškėjo ieškovės automobilio eksploatacijos eigoje, - atsakovas kaip pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje negalėjo nurodyti, nes jų pats nežinojo. Atsakovas kaip pardavėjas pareigas įvykdė tinkamai, o ieškovė pretenzijas dėl automobilio pareiškė po mėnesio nuvažiavusi juo 1750 km, vadinasi, automobilyje jo pardavimo metu tų gedimų nebuvo. Akte išreikšta ekspertų nuomonė, jog 2018 m. birželio 27 d. techninės apžiūros metu ir 2017 m. lapkričio 22 d. UAB „M. E.“ automobilio gedimai buvo ir 2017 m. spalio 13 d. apžiūros metu UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“, yra niekuo nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad prieš sudarant ginčijamą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį 2017 m. spalio 13 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ ir surašyta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, apžiūra galioja iki 2019 m. spalio 13 d., gedimai nenustatyti. Techninės apžiūros metu užfiksuota automobilio rida – 247 137 km. Praėjus dviem dienoms po techninės apžiūros, t. y. 2017 m. spalio 16 d. ieškovė šį automobilį nusipirko iš atsakovo, automobilio papildomai netikrindama servise, nors atsakovas tai padaryti jai siūlė. Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į UAB „M. E. “ dėl, ieškovės teigimu, automobilio vibracijos. UAB „M. E.“ 2017 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas automobilio patikrinimas ir surašytas automobilio defektacijos aktas, kuriame nurodyti šie remontuotini automobilio defektai: amortizatoriaus atraminės gumos keitimas 2 vnt., apsauga pusašio 1 vnt., apsauga stabdžių disko 2 vnt., atrama amortizatoriaus 2 vnt., atraminis guolis 2 vnt., eksploatacinės medžiagos, įvorė 4 vnt., laikiklis stabilizatoriaus, lynas rankinio stabdžio, priekinės svirties įvorių keitimas 4 vnt., pusašio lankstaus šarnyro gumos keitimas priek., rankinio stabdžio troso keitimas, ratų geometrijos nustatymas, smagračio keitimas, smagratis, spyruoklė, stabdžių stūmokliukas, stabdžių disko apsaugos keitimas, stabdžių sistemos nuorinimas, galinių stabdžių žarnelių keitimas, priekinių stabdžių žarnelių keitimas, priekinės stabilizatoriaus traukės keitimas, galinio suporto remontas, stabdžių žarnelė – bendra preliminari remonto kaina 1356 Eur. Be to, surašytas ir komercinis pasiūlymas serija U Nr. 13055319 dėl keistinų detalių, kurių bendra vertė 1356 Eur. UAB „M. E.“ 2017 m. lapkričio 22 d. defektacijos akte yra užfiksuota automobilio rida – 248 887 km. Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties pagrindu BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ atliko automobilio SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autotechninę ekspertizę. Ekspertizės akto Nr. 2018-12-03/1 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad šio automobilio techninė apžiūra buvo atliekama 2018 m. birželio 27 d.10 val. UAB „M. E.“ autoserviso patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota automobilio rida – 248 935 km, o apžiūra atlikta iš dalies remiantis UAB „M. E.“ surašytu 2017 m. lapkričio 22 d. defektacijos aktu. Į teismo nutartyje pateiktą klausimą, kokie gedimai yra automobilio važiuoklėje ir variklyje, ekspertizės akte atsakyta (lapas 5-8), kad 2018 m. birželio 27 d. apžiūros metu važiuoklėje buvo nustatyti šie gedimai: pažeista priekinio kairės pusės amortizatoriaus apsauga nuo purvo; juntamas priekinių tiek kairės, tiek dešinės pusių amortizatorių atraminių guolių išsidėvėjimas; lūžusi priekinė kairės pusės spyruoklė; pažeista priekinės svirties kairės pusės guminė įvorė; pažeista priekinės svirties dešinės pusės guminė įvorė; išsidėvėjęs priekinio stabilizatoriaus kairės pusės traukės šarnyras; taip pat nustatytas pastebimai netolygus variklio darbas, tačiau akivaizdžių automobilio variklio/variklio komponentų defektų techninės apžiūros metu nenustatyta, o atliktos kompiuterinės diagnostikos ataskaitoje nėra duomenų, nurodančių variklio netolygaus darbo galimas priežastis. Akte konstatuota, kad 2018 m. birželio 27 d. apžiūros metu nustatyti gedimai atsirado ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu. Akto 5-8 lape atsakyme į teismo nutartyje pateiktą 2-ąjį klausimą – kokiu laiku šie gedimai galėjo atsirasti - nurodyta: “ manome“, kad 2018 m. birželio 27 d. techninės apžiūros metu ir 2017 m. lapkričio 22 d. UAB „M. E.“ automobilio defektacijos akte nurodyti gedimai, o ypač - pažeista priekinio kairės pusės amortizatoriaus apsauga nuo purvo, juntamas priekinių tiek kairės, tiek dešinės pusių amortizatorių atraminių guolių išsidėvėjimas, lūžusi priekinė kairės pusės spyruoklė, pažeista priekinės svirties kairės pusės guminė įvorė, pažeista priekinės svirties dešinės pusės guminė įvorė, priekinė kairės pusės lanksti stabdžių sistemos žarnelė suskirdusi, galinė kairės pusės lanksti stabdžių sistemos žarnelė suskirdusi, galinė dešinės pusės lanksti stabdžių sistemos žarnelė suskirdusi, išsidėvėjęs priekinio stabilizatoriaus kairės pusės traukės šarnyras – automobilyje buvo ir 2017 m. spalio 13 d. techninės apžiūros UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ metu, tačiau dėl kažkokių priežasčių jie nebuvo nustatyti ir įvertinti kaip didelis arba pavojingas trūkumas. Į 3-ajį klausimą - nustatyti ar tikri spidometro parodymai - ekspertai neturi galimybės atsakyti. Ekspertizės akto 6-8 lape nurodyta, kad automobilio 2018 m. birželio 27 d. apžiūros metu nustatytų gedimų (išskyrus tikėtinus – prietaisų skydelyje įsižiebusios lemputės dėl p. 17. 18. 19 - el. įrangos gedimus) kilmė (susidarymo priežastis) yra ilgalaikis agresyvus aplinkos poveikis (drėgmė, purvas, druskos aplinkoje, žema ir aukšta aplinkos temperatūra ir kt.) taip pat statinės ir dinaminės apkrovos (nuosavas automobilio svoris, apkrovos susidarančios automobiliu greitėjant, lėtėjant, važiuojant kelio nelygumais ir kt.). Ekspertizės akte (7-8 lapas - atsakymas į teismo nutartyje nurodyta 5-ą klausimą) konstatuota, kad nustatyti defektai automobilio eksploataciją daro nesaugia, nepašalinus šių trūkumų automobilis negali būti eksploatuojamas, o juos pašalinus ir gavus techninės apžiūros išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, automobilis gali būti eksploatuojamas (lapas 7-8- atsakymas į 6-ąjį klausimą). Ekspertizės akte ją atlikę specialistai teigia (lapas 8-8 -atsakymas į 7-ąjį klausimą), kad nustatyti automobilio trūkumai yra būdingi analogiško amžiaus automobiliams.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog atsakovo parduotas ieškovei automobilis SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo pardavimo metu jau turėjo trūkumų, kurie nurodyti privalomų nurodyti apie motorinę transporto priemonę trūkumų sąraše. Ekspertų nuomonė („Manome...“), nurodyta atsakant į 2-ąjį klausimą, jog 1,2,3,6,7,8,10,11,15 punktuose nurodyti gedimai buvo ir 2017 m. spalio 13 d. techninės apžiūros metu, yra niekuo nepagrįsta tiriamojoje akto dalyje, tik konstatuoti minėti gedimai, nurodant, kokias detales būtina keisti. Teismas padarė išvadą, kad nepagrįsta specialistų nuomonė negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog tie gedimai jau buvo automobilio pardavimo ir/ar jo perdavimo ieškovei metu.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad automobilio eksploatacijos metu atsiradę gedimai buvo nustatyti po automobilio pirkimo (2017 m. spalio 16 d.) praėjus daugiau nei mėnesiui laiko – tai yra 2017 m. lapkričio 22 d., kada ieškovė per šį laiką įsigytu automobiliu nuvažiavo 1750 km. Turint omenyje automobilio eksploatavimo nuo jo pagaminimo metų (pirmos registracijos data -2005 m. vasario 25 d.) trukmę - 12-likos metų ir 8 mėnesių bei atsižvelgus į ieškovės naudojamo automobilio intensyvumą (ieškovė automobilį naudojo asmeniniais ir darbo reikalais ir per 1 mėnesį nuvažiavo net 1750 km, natūralu, kad bet kuriuo metu staiga galėjo paaiškėti ir iškilti vienokie ar kitokie automobilio eksploatacijos metu atsirandantys gedimai/nusidėvėjimai/ir/ar kt. defektai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą sprendė, kad ieškovė nepateikė neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jos ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai/defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir/ar jo perdavimo ieškovei metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir kurie buvo nuslėpti apgaunant pirkėją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau-apeliantė) E. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis, tuo tarpu apeliantės duomenys buvo vertinami kritiškai. Teismas neatsižvelgė nei į UAB „M. E.“ pateiktas išvadas apie nustatytus gedimus, nei į BĮ UAB „Transporto mokslinis tyrimo centras“ pateiktos ekspertizės išvadas, kuriose aiškiai nurodoma, kad nustatyti gedimai atsirado dar iki UAB „Marijampolės techninės apžiūros centro“ pateiktos išvados. Šiuo atveju defektai jau buvo, tik jie identifikuoti po sutarties sudarymo.
1.2. Teismas neteisingai nustatė, kad tik įsigijus automobilį jis pradėjo gesti. Teismo proceso metu buvo konstatuota, jog pirmas gedimas atsirado tik užregistravus automobilį, ko neneigė ir atsakovas. Pažymėtina, kad atlikta techninė apžiūra automobiliui neįrodo, kad jis neturėjo defektų. Šiuo atveju teismas tapatino automobilio techninę apžiūrą su automobilio kokybe. Pastebėtina, kad techninės apžiūros metu automobilių visų agregatų veikimas nėra tikrinamas.
1.3. Pirkėjas renkasi konkretų pardavėją pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteiks visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, o įsigytos prekės atitiks pateiktą informaciją apie jas. Šiuo atveju apeliantė pasitikėjo pardavėju, kadangi jį gerai pažinojo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Osvis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Defektų bei keistinų detalių sąrašas savaime neparodo to fakto, jog šie defektai jau buvo sudarant sandorį. UAB „Transporto mokslinis tyrimo centras“ parengtas ekspertizės aktas kelia pagrįstas abejones jį pateikusios įstaigos kompetencija, kadangi prie ekspertizės akto nėra pateikti jį surašiusių asmenų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai. Automobilio techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie automobilio defektai, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje). Visi defektai atsirado vėliau, ilgalaikio bei intensyvaus apeliantės naudojimo metu. Nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į servisą apeliantė automobiliu nuvažiavo 1750 km., kas tik patvirtina, jog automobilio defektai išaiškėjo ne iškart po sandorio sudarymo, o tik jį naudojus pakankamai ilgą laiką ir intensyviu režimu.
2.2. Tai, kad automobilis sandorio sudarymo metu buvo tinkamas naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį, patvirtina ir 2017 m. spalio 13 d. atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota tik priekinių bei galinių žibintų neatitikimai techniniams reikalavimams, kas apžiūrą atlikusio UAB „Marijampolės techninės apžiūros centro“ darbuotojo vertinama kaip nežymūs defektai, o pati transporto priemonė vertinama kaip atitinkanti techninius reikalavimus.
2.3. Atsakovas nėra suteikęs neribotos garantijos jo parduotam automobiliui, joks teisės aktas jo neįpareigoja šalinti visus po sandorio sudarymo atsirandančius defektus nepriklausomai nuo to, kada tie defektai išryškėjo, ir kokį kilometrų kiekį nuvažiavo automobilis. Jeigu atsakovas ir turėtų prievolę šalinti kokius nors defektus, tai tie defektai turėtų būti buvę sandorio sudarymo metu arba išryškėję iškart po jo sudarymo. Atsakovo nuomone, apeliantė, įsigijusi beveik 13 metų automobilį, juo naudojosi pakankamai ilgą laiką ir intensyviai, po ko išaiškėjus, jog tolimesniam automobilio naudojimui yra reikalingos investicijos ir visiškai nenorėdama investuoti į jo remontą, nusprendė reikšti pretenzijas atsakovui dėl automobilio techninės būklės, prie ko ji pati yra prisidėjusi. Tačiau toks reikalavimas, atsakovo nuomone, yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto daikto – automobilio - – kokybės ir pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdo (CK 6.363 str.).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 16 d. nupirko iš atsakovės UAB „Osvis“ 2005 m. gamybos transporto priemonę S. A., kurios rida pardavimo dieną buvo 242060 km, už 3500 Eur (b.l. 5). Nėra ginčo, kad ieškovė yra vartotoja, pirkusi automobilį asmeniniam naudojimui, o atsakovė – įmonė, nuo 2007 m. užsiimanti prekyba automobiliais (b.l. 34-41), ką pripažino ir atsakovo UAB „Osvis“ diorektorius V. K. 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (garso įrašo nuo 15:54 min.). Todėl šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 str. str.), bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.350 - 6.364 str. str.
13. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
14. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
15. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
16. Iš šalių pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartyje nenurodytas nė vienas transporto priemonės trūkumas (b.l. 5). Pardavėjo padarytas įrašas, kad automobiliui garantija nesuteikiama, kolegijos nuomone, neatleidžia pardavėjo nuo bendrosios pareigos parduoti daiktą, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas įrašė, kad garantijos parduodamam automobiliui nesuteikia, tai reiškia, kad vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
17. Byloje nustatyta, kad automobilis ieškovei buvo perduotas po pirkimo, t.y. 2017 m. spalio 16 d., ieškovė automobiliu naudojosi iki 2017 m. lapkričio 22 d. (vieną mėnesį ir 6 dienas), po ko pateikė automobilį įmonei „M. E.“, kuri nustatė 24 automobilio defektus, kurių visų preliminari remonto kaina yra 1356 Eur, kas sudaro 38,74 proc. nuo sumokėtos už automobilį kainos (b.l. 54-55). Pagal preliminarias remonto kainas, didžiausi nustatyti defektai yra smagratis (482 Eur) ir smagračio keitimas (200 Eur), priekinės svirties įvorių keitimas (4 vnt., 100 Eur), amortizatoriaus atraminės gumos keitimas (2 vnt., 70 Eur). Kiti nustatyti gedimai: stabdžių disko apsauga ( 38 Eur), amortizatoriaus atrama ( 37 Eur), atraminis guolis ( 19 Eur), stabilizatoriaus laikiklis ( 18,60 Eur), įvorė ( 4 vnt., 73,20 Eur), pusašio lankstaus šarnyro guma ( 20 Eur), rankinio stabdžio trosas ( 15 Eur), spyruoklė ( 35 Eur), stabdžių stūmokliukas ir manžetai ( 14,80 Eur), stabdžių disko apsaugos ( 2 vnt., 60 Eur), galinių stabdžių žarnelės( 2 vnt., 20 Eur), priekinių stabdžių žarnelės ( 2 vnt., 10 Eur), priekinės stabilizatoriaus traukės keitimas ( 12 Eur), galinio suporto remontas ( 26 Eur), stabdžių žarnelės (3 vnt., 32,40 Eur). Kolegija daro išvadą, kad nustatytų defektų pobūdis ir apimtis leidžia spręsti, kad šie visi defektai negalėjo atsirasti per vieną mėnesį, labiau tikėtina, kad jie egzistavo jau automobilio pardavimo metu.
18. Ieškovės atstovas pateikė ginčo automobilio istoriją, gautą paieškoje pagal VIN numerį (interneto prieiga: https://www.carvertical.com/lt/pirmine-ataskaita), iš kurios matyti, kad smagračio defektas ginčo automobiliui buvo nustatytas dar 2006 m. kovo 9 d. ( b.l. 103). Teismo posėdyje paaiškinimus teikęs atsakovės atstovas V. K. teigė apie automobilio istoriją nieko nežinojęs, o smagratis tikriausiai buvo sutaisytas (2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 1:06:37 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, viena vertus, pardavėjas, būdamas prekybos automobiliais profesionalas, turėjo pats patikrinti visus prieinamus duomenis apie automobilį, žinoti apie šį defektą ir pranešti pirkėjai, o nepranešęs atsako už šį trūkumą (CK 6.333 str. 1 d.). Kita vertus, įrodymų, kad smagratis buvo sutaisytas, atsakovas nepateikė. Kaip minėta, būtent smagratis ir sudaro didžiausią pagal ištaisymo kainą automobilio defektą (žr. 17 pastraipą).
19. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas yra nustatęs taisyklę, kad daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Tačiau šioje byloje atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado po ginčo pardavimo ir kad dėl tų trūkumų yra ieškovės kaltė. CPK 178 str. nustatyta bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šiuo atveju būtent atsakovė turėjo įrodinėti, kad visi automobilio defektai atsirado jau po automobilio pardavimo, tačiau atsakovė to neįrodė.
20. Pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje autotechninę ekspertizę, pateikė ekspertui klausimus, kokie gedimai nustatyti ginčo automobilio važiuoklėje ir variklyje, kada jie galėjo atsirasti, ar nustatyti gedimai trukdo eksploatuoti automobilį pagal paskirtį ir kt. (b.l. 80). Ekspertizės akte yra nustatytos šešios pozicijos automobilio važiuoklės gedimų, tame skaičiuje amortizatoriaus atraminių guolių išsidėvėjimas, lūžusi priekinė kairės pusės spyruoklė, išsidėvėjęs priekinio stabilizatoriaus kairės pusės traukės šarnyras ir kt. (ekspertizės akto l.5). Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad visi nustatyti gedimai, o ypač pažeista priekinio kairės pusės amortizatoriaus apsauga, priekinių kairės ir dešinės pusės atraminių guolių išsidėvėjimas, lūžusi priekinė kairės pusės spyruoklė, pažeistos priekinės svirties įvorės, suskirdusios lanksčios stabdžių sistemos žarnelės, išsidėvėjęs priekinio stabilizatoriaus kairės pusės traukės šarnyras, automobilyje buvo jau ir iki pardavimo ieškovei, t.y. 2017 m. spalio 13d., tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo konstatuoti atliekant 2017 m. spalio 13 d. techninę apžiūrą ir nebuvo tinkamai įvertinti (ekspertizės akto l.6). Atsakydamas į klausimą, ar automobilis yra tinkamas eksploatuoti, ekspertas nurodė, kad nepašalinus trūkumų automobilis negali būti eksploatuojamas (ekspertizės akto l.7). Kolegija sprendžia, kad atsakovė būdama automobilių prekybos profesionalė netinkamai atliko automobilio techninę priežiūrą prieš parduodant, kaip minėta, nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų pardavimo sutartyje, kas turėjo esminės reikšmės susiformuojant ieškovės valiai pirkti ginčo automobilį. Ieškovė teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu ne kartą pakartojo, kad ji pasitikėjo automobilio pardavėju, kurį žinojo profesionaliai užsiimant automobilių prekyba, todėl tikėjosi, kad parduodamo daikto trūkumai bus sąžiningai atskleisti, tačiau to nebuvo padaryta.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.431-1 straipsnio nuostatos yra specialios normos teisiniams santykiams, atsiradusiems kilus ginčui dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Šiame straipsnyje numatyta, jog privalomų duomenų ir trūkumų, kokie turi būti nurodyti tokios transporto priemonės įsigijimo sutartyje, sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 yra patvirtintas Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas (toliau- Sąrašas), jame nurodyta, kad tokie gedimai kaip stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų trūkumai turi būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo atveju, kaip minėta, pirkimo-pardavimo sutartyje jokie trūkumai nurodyti nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš ekspertizės akto nustatęs, kad automobilyje jau ginčo pardavimo momentu buvo eilė trūkumų, susijusių su stabdžių sistema, važiuokle, apšvietimu, turėjo tenkinti ieškinį, nes pardavėjas turėjo pareigą, bet nenurodė pirkėjai automobilio trūkumų, kurie yra esminiai. Vertintina, kad trūkumai, kurie yra išvardinti aukščiau minėtame Sąraše, yra esminiai daikto trūkumai, kuriuos nustačius, sutartis gali būti nutraukta. Analogiška išvada sprendžiant klausimą dėl daikto trūkumų vertinimo yra padaryta ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1340-275/2018.
22. Tai, kad atsakovas pardavė naudotą automobilį, kurį teismo posėdžio metu pats pavadino „senu metalo gabalu“, ir kad ieškovė prieš pirkdama atskirai nepatikrino automobilio būklės, esant galiojančiai jo techninei apžiūrai, nėra aplinkybės, kurios būtų reikšmingos sprendžiant, ar turi teisę daiktą įsigijęs asmuo atsisakyti nuo tokios sutarties. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pardavus kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą ir pardavėjui su pirkėju neaptarus jo trūkumų, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo sutarties. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra apribota tik tokiais daikto trūkumais, kurie yra nepašalinami, taigi, toks teisių gynimo būdas gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6. 333 str., 6.334 str., 6.350-6.363 str.), netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 str.), ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl netinkamos kokybės parduoto daikto. Todėl yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti, apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies: nutraukti 2017 m. spalio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui (pardavėjui) UAB „Osvis“ automobilį, o ieškovei grąžinti sumokėtą 3500 Eur sumą.
24. Reikalavimas dėl 400 Eur nuostolių atlyginimo netenkintinas, nes ieškovė nepateikė jos patirtus nuostolius (už tepalų keitimą ir automobilio registraciją) įrodančių dokumentų.
25. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009), todėl būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis.
26. Ieškovė nurodė, kad patyrė nepatogumų ir papildomų rūpesčių dėl netinkamos transporto priemonės. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės patirti nepatogumai ir papildomi rūpesčiai yra akivaizdūs, nors ieškovė pirko seną automobilį, tačiau ji negalėjo tikėtis, kad jau per pirmąjį eksploatavimo mėnesį reikės įdėti papildomų pastangų ir lėšų įsigytą daiktą remontuoti, todėl atsižvelgiant į bylos faktinės aplinkybes ir į teismų praktiką pakankamas atlyginimas būtų priteisti 200 Eur už patirtą neturtinę žalą (pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-160-440/2018 vartotojai buvo priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktą buto remontą).
27. Priėmus naują teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 89 proc. (prašė priteisti 3500 Eur pagal sutartį, 400 Eur nuostolių ir neturtinę žalą, kurios dydis neskaičiuojamas, nes neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, šiuo atveju priteista tik 3500 Eur). Ieškovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 147,55 Eur žyminio mokesčio, 400 Eur išlaidų už atstovavimą, ir 720 Eur už ekspertizę, iš viso 1267,55 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovės priteistina 1128,12 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Atsakovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 700 Eur už atstovavimą. Atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestiems reikalavimams priteistina 77 Eur (11 proc.). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1051,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CK 6.130 str.).
28. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 147,55 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur už atstovavimą, iš viso 297,55 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei priteistina iš atsakovės 264,82 Eur. Atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 300 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovei iš ieškovės priteistina 33 Eur, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 231,82 Eur.
29. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą abejose instancijose yra 11,28 Eur. Jos priteistinos iš atsakovės proporcingai atmestiems reikalavimams - 10 Eur ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2017 m. spalio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Osvis“ ir E. K. ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „Osvis“, įm.k. 300976573, automobilį SEAT ALTEA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš UAB „Osvis“ 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) sumokėtą kainą, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1282,94 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš UAB „Osvis“, įm.k. 300976573, 10 Eur (dešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.