Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. V. ir G. V. ieškinį atsakovams L. J. ir R. J. dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šalys 2002 m. sausio 17 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovai Gintaras ir K. V. suteikė atsakovams L. ir R. J. tikslinę 113 000 Lt (32 727,06 Eur) dydžio paskolą 0,1463 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kitų statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros) (toliau – Turto arba ginčo turto), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, o atsakovai įsipareigojo paskolą grąžinti natūra, t. y. perleisti ieškovams nuosavybės teises į ½ dalį Turto po to, kai atsakovai pilnai atsiskaitys su AB Sampo bankas pagal kreditavimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad šalys tame pačiame name gyvens kartu.

3. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, patvirtino šalių taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovai ir atsakovai, veikdami kiekvienas atskirai, įsipareigoja ieškoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo (1 punktas); ieškovams (G. ir K. V.) yra suteikiama teisė atstovauti atsakovus (L. ir R. J.) ir jų vardu atlikti visus ir bet kokius veiksmus, susijusius su pardavimo sutarties sudarymu, išskyrus teisę atsakovų vardu pasirašyti sutartis ir kreiptis į teismą (2 punktas); pardavimo sutarties kaina negali būti mažesnė nei 800 000 Lt (231 169 Eur), o pilno atsiskaitymo terminas – ilgesnis nei trys mėnesiai <...> (4 punktas); iki 2010 m. sausio 1 d. nepavykus parduoti Turto arba šalys raštu susitaria jo neparduoti, ieškovai ir atsakovai privalo atskirai kreiptis į individualiai parinktus turto vertintojus iš tuo metu AB Sampo bankas rekomenduojamų turto vertintojų tam, kad būtų nustatyta tikroji viso turto vertė. Gavus šiuos vertinimus, abi šalys privalo apie tai informuoti viena kitą, pateikti turto vertinimo ataskaitos kopiją ir leisti susipažinti su jos originalu (13 punktas); per tris mėnesius nuo Taikos sutarties 13 punkte nurodytų viso turto vertinimo apsikeitimų tarp šalių dienos, ieškovai įsipareigoja sumokėti į atsakovų nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke kompensacijos sumą, lygią pusei abiejų vertintojų nustatytam viso Turto verčių aritmetiniam vidurkiui. Visa Kompensacijos suma turi būti apmokėta vienu pavedimu, nebent šalys susitars kitaip. Praleidus šio mokėjimo terminą ieškovai įsipareigoja mokėti atsakovams 10 procentų dydžio delspinigius per metus nuo visos Kompensacijos sumos laikant, jog metuose yra 365 dienos (14 punktas) (t. 1, b. l. 19-24).

4. Atsakovų 2010 m. birželio 4 d. pareiškimo pagrindu (t. 1, b. l. 97), Kauno apygardas teismas 2010 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-588-601/2008 dėl priverstinio Taikos sutarties 13 ir 14 punktų vykdymo, kuris priimtas vykdyti antstolio S. U. 2010 m. liepos 9 d. patvarkymu (t. 3, b. l. 182, prijungtos c/b Nr. 2-588-601/2008 t. 1, b. l. 212 ).

5. Atsakovai 2013 m. sausio 28 d. sudarė su UAB „Litasta“ mainų sutartį, kuria išmainė ginčo turtą, mainų dienai įvertintą 310 000 Lt (89 782 Eur), į UAB „Litasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 155/1947 žemės sklypo dalį ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 203 000 Lt (58 793 Eur), su 107 000 Lt (30 989 Eur) dydžio priemoka, kurią UAB „Litasta“ įsipareigojo sumokėti atsakovams per tris metus nuo šios sutarties pasirašymo dienos (t. 3, b. l. 82-105).

6. Atsakovo R. J. 2013 m. kovo 4 d. prašymu vykdomoji byla dėl 63 064,76 Eur išieškojimo buvo užbaigta antstolio 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) (t. 3, b. l. 183, 184).

II. Ieškovų reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentais ir išvados

Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

8. Minėta, kad civilinė byla Nr. 2-588-601/2008 dėl nuosavybės teisių pripažinimo buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą Taikos sutartį.

9. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnis). Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; kt.). Todėl sutiktina su ieškovais, kad Taikos sutarties nutraukimas, jos sąlygų pakeitimas negali būti savarankiško ieškinio dalyku.

10. Kita vertus, taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors yra reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 104 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

11. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo sprendžiamas ieškovų ir atsakovų ginčas dėl teisės pripažinimo (nuosavybės teisių pripažinimo į ½ dalį Turto), gi nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas tų pačių šalių ginčas dėl minėtos ieškovų teisės pažeidimo nuostolių atlyginimo forma. Taigi abiejų bylų ginčo dalykas ir pagrindai yra skirtingi. Minėta, kad ieškovų reikalavimas dėl Taikos sutarties nutraukimo turėtų būti nagrinėjamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūros tvarka taikant proceso atnaujinimo institutą, tačiau toks dviejų ieškovų reikalavimų nagrinėjimas skirtinguose procesuose ir skirtingose bylose neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų nagrinėti bylą, taip pat prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, įtvirtintiems CPK 7 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju priėmus teismo sprendimą netaikant šių principų, nebūtų įgyvendintas teisingumas, nes šalių ginčas iš esmės liktų neišspręstas ir jo išsprendimas tęstųsi tik dėl formalaus civilinio proceso normų taikymo, nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nustačius, kad ieškovų pateiktas ieškinys kitu faktiniu pagrindu ir dėl kito dalyko, atsakovų argumentai dėl CPK 293 straipsnio taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio senaties termino

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

16. Taigi, pagal Taikos sutarties 5 punkto nuostatas pakankamais ir pagrįstais atsakovų įrodinėjamoms aplinkybėms apie tinkamą ieškovų informavimą perleidžiant Turtą tretiesiems asmenims įrodymais galėtų būti tik rašytiniai įrodymai, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Šalims sutartimi sulygus dėl konkrečios informavimo tvarkos, atsakovų argumentai dėl Mainų sutarties išviešinimo Nekilnojamojo turto registre 2013 m. sausio 28 d., nuo kurio ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, laikytini nepagrįstais. Ir priešingai, į bylą nepateikus kitų ieškovų poziciją dėl teisės pažeidimo momento nustatymo paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų argumentais, pagrįstais rašytiniais įrodymais, kad apie Turto perleidimą, taigi ir savo teisių pažeidimą jiems tapo žinoma 2013 m. gegužės 31 d., kuomet jie gavo Kauno apskrities VPK 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 28-34) (CPK 185 straipsnis)

17. Remiantis aptartomis aplinkybėmis yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas, todėl atsakovų prašymas jį taikyti laikytinas nepagrįstu.

Dėl Taikos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

19. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad Taikos sutarties 1 punktu šalys įsipareigojo Turtą parduoti ir ieškoti jo pirkėjo būtent pardavimo sutarčiai sudaryti. Pagal Taikos sutarties 5 punktą, apie pasiūlymą pirkti visą Turtą šalys įsipareigojo informuoti viena kitą raštu ar elektoriniu paštu, nurodydami esmines sutarties sąlygas – kainą, atsiskaitymo terminus, pirkėją ir finansines sąlygas. Turto pardavimo sutartį turėjo pasirašyti abi šalys (8 punktas). Akivaizdu, kad sudarydami 2010 m. sausio 28 d. Mainų sutartį atsakovai nesilaikė (pažeidė) minėtų Taikos sutarties sąlygų ir perleido Turtą UAB „Litasta“ neinformavusi apie tai ieškovų. Nepriklausomai nuo to, kad 2010 m. sausio 28 d. sandorio sudarymo metu buvo vykdomas priverstinis ieškovų prievolės vykdymas, tai nesuteikė atsakovams teisės vienašališkai nutraukti savo priešpriešinės prievolės įvykdymą ir atlikti veiksmus, kurie prieštaravo Taikos sutarties sąlygoms. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai pagal taikos sutartį abi šalys turi atlikti kitos naudai prievolę ir gali reikalauti atitinkamos prievolės įvykdymo savo naudai, bet kuri šalis, kurios naudai nustatyta prievolė nevykdoma, turi teisę reikalauti priverstinio vykdymo. Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintos sutarties, net ir esant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams. Nagrinėjamu atveju atsakovai atliko vienašališkus veiksmus vykdant priverstinį ieškovų skolos išieškojimą, nenutraukus Taikos sutarties, todėl sutiktina su ieškovų argumentais, kad atsakovai pažeidė tiek galiojančios Taikos sutarties, tiek CK 6.59 straipsnio reikalavimus, taigi pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyta.

20. Dėl nuostolių atsiradimo ir jų dydžio. Byloje nėra ginčo, kad pagal Taikos sutarties 13, 14 ir 15 punktų nuostatas Turto rinkos vertė, apskaičiavus ją vadovaujantis turto verčių vidurkiu, 2010 metais buvo 126 129,52 Eur (435 500 Lt) (t. 2, b. l. 71-74). Ieškovams sumokėjus pusę šios sumos (63 064,76 Eur) atsakovams, pastarieji turėjo perduoti ieškovams visą ginčo turtą. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nė viena iš šalių savo įsipareigojimų (ieškovai nesumokėjo Kompensacijos, atsakovai neperdavė Turto, tame tarpe iš išmainyto) neįvykdė dėl abipusės katės. Esant tokiai situacijai, sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovų reikalavimas atlyginti 115 848 Eur nuostolius, skaičiuojamus pagal Taikos sutarties 4 punkte nurodytą 231 696,01 Eur (800 000 Lt) viso ginčo turto vertę, neturi teisinio pagrindo. Tačiau, konstatavus Taikos sutarties pažeidimus ir iš atsakovų pusės (šio teismo sprendimo 19 punktas), ieškovai turi teisę į nuostolių atlyginimą vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad sudarius 2013 m. sausio 28 d. Mainų sutartį, atsakovai iš esmės padengė visus savo nuostolius, kurių neatlygino ieškovai, tačiau ieškovai negavo to, dėl ko šalys susitarė Taikos sutartimi. Pažymėtina, kad Mainų sutartimi, kuria ginčo turtas buvo išmainytas į UAB „Litasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 155/1947 žemės sklypo dalį, garažą ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), sandorio šalys įvertino 89 782 Eur (310 000 Lt) suma savo nuožiūra, nors pagal šioje sutartyje atspindėtus Nekilnojamojo turto registro duomenis tikroji ginčo turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 114 399,90 Eur (395 000 Lt), taigi labai panaši į jo vertę, kuria šalys įvertino ginčo turtą vadovaujantis Taikos sutarties 13, 14 punktais (t. 3, b. l. 82-105). Atsakovų argumentai, kad per šalies ekonominį nuosmukį Turto vertė sumažėjo iki 89 782 Eur neparemti minėtą aplinkybę patvirtinančiais kitais įrodymais, grindžiami prielaidomis ir asmenine atsakovų nuomone, prieštarauja oficialiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, todėl, vadovaujantis visišku nuostolių atlyginimo principu, teismas sprendžia, kad sudarius atsakovams Mainų sutartį ieškovai patyrė 114 399,90 Eur nuostolius.

21. Kaip minėta, ieškovai taipogi laiku ( t. y. pirmieji ) neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir liko skolingi atsakovams 63 064,76 Eur, dėl kurių išieškojimo buvo pradėtas vykdymo procesas. Išdavus atsakovams vykdomąjį dokumentą, vykdymo procesas turėjo būti pradėtas dėl pagrindinės 63 064,76 Eur skolos ir 10 proc. dydžio delspinigių per metus, skaičiuojamus nuo pagrindinės skolos sumos, laikant kad metuose yra 365 dienos, išieškojimo (c/b Nr. 2-588-601/2008, t. 1, b. l. 2012). Kaip teisingai nurodo atsakovai, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. sausio 28 d. ir priešingai nei nurodo atsakovai, jų dydis sudaro ne 17 449,78 Eur, bet 16 846,06 Eur ( 63 064,76 Eur x 10 proc. : 365 d. x 975 d.). Ieškovai vykdymo procese sumokėjo 3481,82 Eur (t. 1, b. l. 37, 38), be to, atsakovai gavo iš D. V. 2896,20 Eur avansą už ginčo turtą (t. 2, b. l. 151), ką patvirtino byloje apklausta liudytoja D. V.. Todėl ši suma įskaitytina į atsakovams atlygintiną nuostolių dalį. Sutiktina, kad vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis dėl įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovų sumokėtą 3481,82 Eur suma ir atsakovų gauti 2896,20 Eur, iš viso 6 378,02, pirmiausiai skirtini delspinigiams, dėl ko nepadengta delspinigių suma sudarytų 10 468,04 Eur (16 846,06 – 3481,82 – 2896,20 ). Tokiu būdu, įvertinus ieškovų praradimus ir atsakovų gautas pajamas, ieškovams reikalaujant atlyginti nuostolius dėl prarasto Turto ekvivalentu pinigais, atlygintina nuostolių sumą sudarytų 40 867,10 Eur ( 114 399,90 – 73 532,80, iš kurių 63 064,76 pagrindinė skola ir 10 468,04 delspinigiai). Vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis, laikytina, kad nustatyta antroji atsakomybės sąlyga – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

22. Dėl priežastinio ryšio. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininkų veiksmų rezultatu. Taigi ieškovai, siekdami kad atsakovams būtų taikyta civilinė atsakomybė, turėjo įrodyti, kad nuostolius jie patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Aukščiau aptartomis aplinkybėmis atsakovės neteisėti veiksmai ir nuostolių atsiradimo faktas nebuvo nustatyti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams sudarius Mainų sutartį, jie nusprendė nebevykdyti Taikos sutarties. Todėl yra pagrindas išvadai, kad minėta civilinės atsakomybės sąlyga taip pat nustatyta.

23. Dėl kaltės. Minėta, kad ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama. Atsakovai šios prezumpcijos neginčijo, todėl laikytina, kad egzistuoja ir minėta civilinės atsakomybės sąlyga.

24. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovų argumentus, kad ieškovų prašomi atlyginti nuostoliai turėtų būti mažinami atsakovų patirtais 4 229,89 Eur dydžio nuostoliais, patirtais vykdymo procese dėl sumokėtų 964,46 Eur vykdymo išlaidų ir 3 265,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų, bei 7 000 Eur Turto išlaikymo ir priežiūros išlaidų. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimą reglamentuoja CPK 611 straipsnis, kuriuo remiantis šios išlaidos turėjo būti išieškotos vykdomojoje byloje. Patirtų 3 265,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovai turėjo teisę reikalauti tose bylose, kuriose jie tas išlaidas patyrė. Turto išlaikymo dydį, kaip pripažįsta patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, jie nurodė apytikslį, t. y. aiškiai nenurodė, kada, už kokias paslaugas ir prižiūrimą Turto dalį šios išlaidos susidarė. Todėl mažinti nuostolius atsakovų nurodytomis sumomis nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

25. Dėl Taikos sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip nurodyta šio sprendimo 19-22 punktuose, Taikos sutartis nutrūko dėl abipusių Taikos sutarties šalių neteisėtų veiksmų, išsaugoti jos aptariamo ginčo situacijoje neįmanoma, todėl ieškovų prašymas nutraukti sutartį laikytinas pagrįstu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

26. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašymas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovų veiksmų jiems pablogėjo sveikata, šeima patyrė asmeninio gyvenimo nepatogumus ir suvaržymus.

27. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

28. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovai tik formaliai nurodo, kad atsakovų veiksmai jiems sukėlė sveikatos sutrikimų, jie patyrė nepatogumų, suvaržymų. Tačiau pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis – šiuo atveju ieškovai. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pačių ieškovų elgesys nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovai neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį procesinių palūkanų išieškojimo reglamentavimą, teismas pripažįstą ieškovų reikalavimą pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė tris materialinius reikalavimus (po 33,33 proc. kiekvienas): pirmas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo patenkintas (33,33 proc.); antras reikalavimas dėl 115 848 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovų ieškovams 40 867,10 Eur nuostolių atlyginimo (11,76 proc. = 40 867,10 Eur x 33,33 proc. / 100 proc.), trečias reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas (33,33 proc.). Taigi iš viso tenkintų reikalavimų dalis sudaro 45,09 proc., suapvalinus – 45 proc., atmestų – 55 proc.

32. Ieškovų turėtos bylinėjimosi pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 5 Eur (1 t., b. l. 6), 112 Eur (1 t., b. l. 74) ir 87 Eur (2 t., b. l. 147) sumokėtas žyminis mokestis, iš viso – 204 Eur. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovus atleido nuo 1692 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo (1 t., b. l. 42–44), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi pakeitė prieš tai minėtą teismo nutartį ir ieškovus atleido nuo 2300 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo (1 t., b. l. 66–70). Taigi, visa mokėtina žyminio mokesčio suma, nustatyta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi, yra 2417 Eur. Ieškovai yra sumokėję 204 Eur žyminio mokesčio, nuo 2300 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atliesti. Ieškovui G. V. nuo 2017 m. gruodžio 20 d. teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovei K. V. – nuo 2018 m. vasario 6 d. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti 45 proc., atitinkamai iš atsakovų valstybei priteistina 883,65 Eur (2417 Eur x 45 proc. / 100 proc. – 204 Eur), t. y. iš kiekvieno po 441,83 Eur.

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui pažymą apie ieškovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuri siekia 404,30 Eur (4 t., b. l. 130). Atitinkamai iš atsakovų valstybei, už ieškovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 181,80 Eur (404,38 Eur x 45 proc. / 100 proc.), t. y. iš kiekvieno po 90,90 Eur.

34. Atsakovų L. J. ir R. J. bylinėjimosi išlaidas sudarė 5496,75 Eur (5 t., b. l. 12–13), kurios susideda iš: atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t., b. l. 87–93); papildomų įrodymų pateikimą (1 t., b. l. 175–182), prašymo dėl teisminės mediacijos taikymo (2 t., b. l. 11–12); atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo (2 t., b. l. 58-60), turto vertinimo ataskaitos pateikimo (2 t., b. l. 69–77); atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo (2 t., b. l. 135–138); atsiliepimo į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 62–66); prašymo dėl bylos nutraukimo parengimo (3 t., b. l. 110–111); dviejų atsiliepimų į atskiruosius skundus pateikimo, kurių atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, tačiau priimti procesiniai dokumentai atsakovų naudai (2 t., b. l. 92–94; 169–170); prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas; prašymo dėl nuostolių atlyginimo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti rengimo (4 t., b. l. 126); dalyvavimas teismo posėdžiuose, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, konsultacijų atsakovams teikimas ir kt. Atsakovų atstovas advokatas Paulius Astromskis dalyvavo 13 teismo posėdžių, kurių bendra trukmė yra apie 10 val. Teismui nusprendus atmesti 55 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai iš ieškovų atsakovams turėtų būti priteista 3023,21 Eur (5496,75 Eur x 55 proc. / 100 proc.).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, į teismui pateiktų dokumentų gausą, papildomų prašymų ir atsikirtimų į juos rengimą, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.3., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos teisme atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo.

36. Atsakovas R. J. už liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje į teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. liepos 26 d. įmokėjo 100 Eur (3 t., b. l. 196), tačiau atvykę liudytojai, kurie teismo posėdžio metu buvo apklausti, priteisti jiems turėtas atvykimo išlaidas nepareiškė, todėl teismas šį klausimą išspręs atskirai priimta neskundžiama nutartimi.

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 39,22 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleisti, todėl iš atsakovų priteistinos išlaidos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kurios siekia 17,65 Eur, t. y. po 8,53 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti 2008 m. birželio 6 d. ieškovų G. V. ir K. V. bei atsakovų L. J. ir R. J. pasirašytą Taikos sutartį, kuri patvirtinta Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008.

Priteisti ieškovams G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40 867,10 Eur (keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 10 ct) nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (16 232,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovų prašymą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovams L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1511,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų ir 60 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 441,83 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 83 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 90,90 Eur (devyniasdešimt eurų 90 ct) už ieškovams suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 8,53 Eur (aštuonis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pasirinktų banko sąskaitų, nurodytų interneto puslapyje https://kat.teismas.lt/teismo-lankytojams/mokesciai-ir-baudos/78, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.