Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų K. V. ir G. V. ieškinį atsakovams L. J. ir R. J. dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme 2016 m. spalio 28 d. priimtas nagrinėti ieškovų G. V. ir K. V. ieškinys, kuriame prašoma: pripažinti neteisėtu sutarties pažeidimu atsakovų L. J. ir R. J. vienašališkai įvykdytą 2006 m. birželio 6 d. taikos sutarties, patvirtintos Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, vykdymo sustabdymą ir atsisakymą vykdyti taikos sutartį; priteisti ieškovams iš atsakovų dėl sutarties nevykdymo 115 848 Eur dydžio turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 4 d. teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėti patikslintas ieškovų ieškinys, kuriame prašoma: pripažinti atsakovus L. J. ir R. J. esminiai pažeidus 2008 m. birželio 6 d. taikos sutartį, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, sutartį nutraukti ir priteisti solidariai iš atsakovų L. J. ir R. J. 115 848 Eur nuostolių (žalos) bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2017 m. birželio 16 d., metu ieškovas G. V. pateikė ieškovų patikslinto ieškinio papildymą, kuriame prašoma papildomai:priteisti solidariai iš atsakovų L. J. ir R. J. 2 896,20 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą;pripažinti negaliojančia atsakovų L. J. ir R. J., iš vienos pusės, ir UAB „Litasta“, iš kitos pusės, 2013 m. sausio 28 d. sudarytą turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo (mainų) sutartį ir grąžinti ieškovams nekilnojamąjį turtą su priklausiniais natūra bei priteisti solidariai iš atsakovų ir UAB „Litasta“ nustatytinus nuostolius, atsiradusius dėl vėlesnio turto vertės po jo perleidimo 2013 m. sausio 28 d. pasikeitimo, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, be kita ko, nustatė ieškovams terminą „patikslinto ieškinio papildymo“ trūkumams pašalinti.Teismas darė išvadą, kad ieškovų pateikto „patikslinto ieškinio papildymo“ negalima laikyti ieškinio papildymu nei lingvistine, nei procesine prasme, kuomet šalis, pasinaudodama CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, gali papildyti, t. y. padidinti savo reikalavimus ar pakeisti vieną iš ieškinio elementų (arba ieškinio pagrindą, arba jo dalyką), kadangi tokį ieškinį priėmus tampa neaiškus ginčo dalykas, t. y. ar ieškovai dėl sutarties pažeidimo prašo priteisti iš atsakovų nuostolių (žalos) atlyginimą, ar reikalauja grąžinti jiems turtą natūrą, panaikinant 2013 m. sausio 28 d. turto mainų sandorį. Teismas sprendė, kad procesinis dokumentas paduotas su trūkumais, dėl to nustatė terminą jiems pašalinti (CPK 138 straipsnis). Nurodė, kad ieškovai, šalindami trūkumus, turi viename dokumente išdėstyti aiškius reikalavimus, pagal kuriuos jie prašo nagrinėti bylą (ieškinio dalykas), ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami šie reikalavimai (ieškinio pagrindas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, ir spręsti klausimą dėl ieškovų procesinio dokumento priėmimo iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovų pateiktame patikslinto ieškinio papildyme pasirinkti keli teisių gynimo būdai, kurie yra alternatyvūs.Teismui atsisakius išreikalauti iš atsakovų ir byloje nesant 2013 m. sausio 28 d. mainų sutarties, ieškovai objektyviai negali tiksliai ir išsamiai išdėstyti visus reikalavimus, todėl nurodytu faktiniu pagrindu pateikia preliminarų reikalavimą panaikinti turto perleidimo atsakovų nurodyta 2013 m. sausio 28 d. mainų sutartimi sandorį, preziumuodami turto įgijėjo UAB „Litasta“ nesąžiningumą.Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad nebėra aišku, koks yra ginčo dalykas, t. y. ar ieškovai dėl sutarties pažeidimo prašo priteisti iš atsakovų nuostolių (žalos) atlyginimą, ar reikalauja grąžinti jiems turtą natūrą, panaikinant 2013 m. sausio 28 d. turto mainų sandorį

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal ieškovų „patikslinto ieškinio papildymą“ tampa neaiškus ginčo dalykas, t. y. ar ieškovai dėl sutarties pažeidimo prašo priteisti iš atsakovų nuostolių (žalos) atlyginimą, ar reikalauja grąžinti jiems turtą natūrą, panaikinant 2013 m. sausio 28 d. turto mainų sandorį. Tokie neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovų) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apelianto siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Nors teisingai nurodoma atskirajame skunde, kad alternatyvūs reikalavimai civiliniame procese yra galimi (nutarties 12 punktas), tačiau jie turi būti aiškiai suformuluoti (kaip alternatyvūs), o šiuo atveju ieškovų reikalavimų lingvistinė formuluotė nesudaro pagrindo spręsti, kad pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs.Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą patikslinto ieškinio („patikslinto ieškinio papildymo“) trūkumams pašalinti, būtų iš esmės netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantams, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams G. V. ir K. V. terminą iki 2017 m. gruodžio 20 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje, pašalinti.