- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1483-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05423-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mindaugo Šimonio ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-848/2019 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. M. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos už transporto priemonę priteisimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės J. P. ir atsakovo R. M. sudarytą transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti ieškovei jos sumokėtus 700 Eur, o atsakovui R. M. - transporto priemonę Ford Focus, priteisti ieškovei iš atsakovo 905 Eur nuostolių atlyginimą, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės Ford Focus pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko minėtą automobilį už 700 Eur. Prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė atsakovo teiravosi, kokia yra parduodamo automobilio techninė būklė, bei paaiškino, kad jai automobilis yra reikalingas skubiai, nes ji turi vykti darbiniais reikalais iš Kauno į Klaipėdą. Atsakovas patikino, jog parduodamo automobilio techninė būklė, atsižvelgiant į jo eksploatacijos laikotarpį, yra ganėtinai gera. Ieškovė, atsižvelgusi į parduodamo automobilio kainą, kuri buvo neženkliai didesnė, nei kitų panašios modifikacijos bei tų pačių gamybos metų automobilių, taip pat į tai, jog ketinamam pirkti automobiliui 2017 m. kovo 14 d. (3 mėn. prieš ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą) buvo atlikta techninė apžiūra, kurios galiojimas nustatytas iki 2019 m. kovo 30 d., įkalbėta atsakovo nusipirko automobilį. Ieškovė automobiliu 2017 m. liepos 22 d. išvyko iš Žiegždrių į Klaipėdą, tačiau tik pravažiavus Kryžkalnį ieškovės vairuojamoje transporto priemonėje staiga prietaisų skydelyje užsidegė tepalų lemputė ir automobilis užgeso, iš jo išsiliejo tepalai. Automobilis buvo nutemptas į Klaipėdoje esantį autoservisą UAB „Esmidanas“. 2017 m. liepos 24 d. buvo įvertinti automobilio gedimai. Atsakovas pažadėjo ieškovei padengti pusę automobilio remonto kainos, tačiau vėliau savo įsipareigojimų neįvykdė, neatsakinėjo nei į ieškovės skambučius, nei į trumpąsias žinutes. Ieškovei išsiaiškinus, jog reikia keisti variklį ir remontas kainuos apie 800 Eur, ieškovė susisiekė su UAB „Transvara“ meistrais, kurie nurodė, jog galima remontą atlikti už 600 Eur, todėl automobilis buvo pargabentas į Kauną. UAB „Transvara“ atlikus variklio kapitalinį remontą, paaiškėjo daugiau automobilio gedimų, kad automobilyje sudėtos jo modifikacijai netinkamos detalės, kurias būtina keisti, todėl įvertinus, jog remontas papildomai gali kainuoti dar 800 Eur, automobilio nuspręsta neremontuoti ir jis paliktas UAB „Transvara“ teritorijoje saugojimui. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. atsakovas privalo grąžinti ieškovei 700 Eur sumokėtą kainą, o ieškovė atsisako sutarties ir grąžina atsakovui automobilį, taip pat ieškovei iš atsakovo priteistini jos dėl nupirkto automobilio gedimų patirti nuostoliai. Ieškovė dėl sudaryto sandorio patyrė 905 Eur nuostolius: už transporto priemonės nutempimą į Klaipėdą – 40 Eur, už transporto priemonės nutempimą iš Klaipėdos į Kauną – 60 Eur, už automobilio remontą UAB „Transvara“ – 605 Eur, transporto priemonės vertinimo ataskaitos atlikimas – 200 Eur. Taip pat ieškovė dėl parduoto nekokybiško automobilio patyrė itin didelius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, taip pat nesavalaikiai atliko savo darbines funkcijas, dėl ko grėsė nemalonumai darbe. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 600 Eur.
3. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis siūlė ieškovei nuvežti automobilį apžiūrai į autoservisą, nes automobilis yra senas, 2000 m. gamybos, jo rida viršija 500 000 kilometrų. Tačiau ieškovei automobilis patiko, pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta atsakovo namuose, ją surašė pati ieškovė. Atsakovas apie jokius užslėptus trūkumus nežinojo ir nesistengė jų nuslėpti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad automobilis, kaip tokių metų ir ridos, buvo pakankamai geros būklės, buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 30 d. Atsakovas šiuo automobiliu kiekvieną dieną važiavo po 100 km į darbą ir atgal į namus, tačiau jokių gedimų nepastebėjo. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo–pardavimo metu automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas bei, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas siekė apgauti ar suklaidinti ieškovę. Prieš perkant automobilį ieškovei buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti ir įvertinti jo techninę būklę, o aplinkybę, kad parduotas automobilis buvo netinkamas eksploatuoti, paneigia tai, kad pati ieškovė juo važiavo iki atsakovo namų, po sandorio sudarymo išvažiavo juo link Kauno, kitą dieną, kaip teigia, važiavo į Klaipėdą. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, UAB „Esmidanas“ vertinimo dokumentas bei serviso UAB „Transvara“ išrašyta sąskaita faktūra niekaip neįrodo, jog automobilis jo pirkimo dieną iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, o pakeistos detalės ir atlikti darbai yra būtent šio automobilio, juo labiau, kad ieškovė, pastebėjusi automobilio gedimus, nesikreipė į techninės apžiūros įmonę, kur būtų galima nustatyti transporto priemonės trūkumus. Ieškovės pirkta transporto priemonė Ford Focus sutarties sudarymo metu buvo daugiau nei 17 metų, dėl ko smulkūs automobilio gedimai ar tam tikrų susidėvėjusių detalių keitimas yra normalus ir tikėtinas reiškinys. Atsakovo vertinimu, ieškovės elgesys už automobilio remontą sumokėti beveik tiek, kiek buvo sumokėta už patį automobilį, yra neapdairus ir neprotingas. Ieškovė, prieš atlikdama remonto darbus, turėjo pasidomėti jų kaina ir būtinybe. Ieškovė, įsigijus automobilį juo viso nuvažiavo apie 990 km, taigi paneigiama aplinkybė, kad jau kitą dieną po sandorio sudarymo automobilis buvo nevažiuojantis. Nėra jokių abejonių, kad automobilis buvo naudotas pagal tiesioginę paskirtį ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančia 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės J. P. ir atsakovo R. M. sudarytą transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; grąžino ieškovei J. P. jos sumokėtus 700 Eur, o atsakovui R. M. transporto priemonę Ford Focus; priteisė ieškovei iš atsakovo 200 Eur nuostolių atlyginimo, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 876,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovės 104 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, kokie buvo deklaruojami automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, joje nenurodžius jokių transporto priemonės trūkumų, kurių pirkėja - ieškovė protingai tikėjosi įgydama ir naudodama automobilį pagal įprastinę jo paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
6. Teismas nurodė, kad tai, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. IĮ „A. P. firma“ atliktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje ir UAB „Esmidanas“ 2017 m. liepos 24 d. užsakyme–sutartyje Nr. 2994 nustatyti automobilio defektai egzistavo automobilio pardavimo metu 2017 m. liepos 21 d., patvirtina rašytiniai įrodymai bei eksperto ir liudytojo UAB „Transvara“ šaltkalvio duoti parodymai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, atliko tam tikrų mechanizmų remonto darbus, patyrė eismo įvykį, kitaip apgadino automobilį, jį netinkamai eksploatavo, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą. Vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai, todėl net ir atlikus techninę apžiūrą, negalima teigti, kad jokie trūkumai neegzistavo.
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės, kaip pirkėjos, atidumo ir rūpestingumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė neturi specialių techninių žinių. Ieškovė nepareikalavo atlikti automobilio patikrinimo autoservise, kadangi atsakovas patvirtino ieškovei, kad automobilio techninė būklė gera, atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, automobilis pardavimo metu važiavo, nebuvo akivaizdžių jo mechanizmų gedimų požymių. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui nenurodžius nei automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, nei automobilio apžiūrėjimo metu žodžiu aplinkybių apie transporto priemonės trūkumus, ieškovė neturėjo faktinio pagrindo reikalauti apžiūrėti automobilį autoservise.
8. Teismas, spręsdamas dėl nustatytų automobilio trūkumų pobūdžio, atsižvelgė į tai, kad nustatytų automobilio defektų apžiūrint automobilį išoriškai pastebėti neįmanoma, nes buvo ir nematomi variklio defektai. Nustatytus automobilio mechanizmų trūkumus teismas vertino kaip paslėptus automobilio trūkumus, kurių ieškovė neprivalėjo pastebėti bei už kuriuos jų neatskleidęs yra atsakingas pardavėjas, kurio pareiga garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Atsižvelgęs į automobilio remontui reikalingų detalių kainą, viršijančią automobilio vidutinę vertę bei kelis kartus viršijančią automobilio rinkos vertę, taip pat į tai, jog automobilis šiuo metu neeksploatuojamas, nustatytų defektų šalinimo išlaidų atsakovas atlyginti nesutiko, dėl geranoriško ginčo išsprendimo nedėjo jokių pastangų, teismas sprendė, kad nustatyti ir pirkėjai neatskleisti automobilio trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl 2017 m. liepos 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė ir taikė restituciją.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė išlaidas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes jis pardavė ieškovei netinkamos kokybės automobilį, neatskleidęs jo trūkumų. Ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais sutartiniuose automobilio pirkimo–pardavimo santykiuose. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio - 40 Eur nuostolio dėl automobilio tempimo į Klaipėdą, 60 Eur dėl automobilio tempimo iš Klaipėdos į Kauną, taip pat 605 Eur išlaidų už automobilio remontą. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog už byloje atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą patyrė 200 Eur išlaidas.
10. Teismas nustatė, jog dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus – stresinė situacija kelyje, negalėjimas atlikti savo tiesioginių funkcijų darbe (įvykio dieną ieškovė turėjo vykti į skautų stovyklą, kurioje buvo nustatyta detali renginio programa, stovykloje ieškovė buvo paskirta atsakinga už moksleivių saugą, sveikatą ir tvarką, turėjo pasirūpinti maisto pristatymu), buvo priversta rūpintis sugedusiu automobiliu, taip pat patyrė papildomus rūpesčius dėl transporto paieškos. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ieškovei teismas priteisė 600 Eur neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 185-191). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendimo dėstomojoje dalyje analizavo teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir su tuo susijusias aplinkybes, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė sutartį pripažinti negaliojančia. Toks sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodė nei vieno iš sutarties negaliojimo pagrindų.
11.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog automobilis yra labai senas - 17 metų, jo rida viršija 500 000 kilometrų. Byloje nepateikta įrodymų, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo, kad atsakovui iki perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, todėl negali kilti atsakovo atsakomybė dėl automobilio variklio trūkumo. Tiek ekspertas, tiek liudytojas UAB „Transvara“ šaltkalvis patvirtino, kad tokie defektai gali atsirasti ir po truputį alyvai lašant, ir staigiu alyvos pratekėjimu. Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu automobilis buvo naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.
11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. IĮ „A. P. firma“ atliktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje ir UAB „Esmidanas“ 2017 m. liepos 24 d. užsakyme–sutartyje nustatyti automobilio defektai egzistavo automobilio pardavimo metu 2017 m. liepos 21 d. Byloje nėra duomenų kategoriškai patvirtinančių faktą, kad automobilis sugedo 2017 m. liepos 22 d. Tai, kad ieškovė minėtą dieną skambino atsakovui, taip pat šios aplinkybės nepatvirtina. IĮ „A. P. firma“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje buvo nustatinėjama transporto priemonės rinkos vertė, o ne atliekama techninė transporto priemonės ekspertizė, ji atlikta jau po transporto priemonės remonto UAB „Esmidanas“ - tik praėjus trims dienoms po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas neneigia, kad ieškovė su juo susisiekė telefonu, ir sakė, kad nutrūko generatoriaus dirželis.
11.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė automobilį eksploatavo ilgesnį laiką, nes jo rida padidėjusi 990 km, todėl eksploatuojant seną automobilį normalu, jog jį reikia remontuoti, keisti detales. Neįtikėtina, kad automobilis būtų tempiamas lanksčiąja vilktimi, kai tempiančiame mikroautobuse buvo vaikai. Net ir važiuojant aplinkeliais nuo Kryžkalnio iki Karklės, vėliau į Klaipėdą, o po to į Kauną, mažai tikėtina, kad būtų nuvažiuotas 990 km atstumas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis buvo tempiamas neužvedus variklio. Taigi, tempiant automobilį neveikė vairo stiprintuvas bei negalėjo skaičiuotis rida.
11.5. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas pirkėjai neatskleidė paslėptų automobilio trūkumų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovei įsigyjant seną naudotą automobilį, ji negalėjo tikėtis, kad automobilis bus kaip naujas. Pirkėja pati turėjo įvertinti automobilio techninę būklę, turėjo teisę konsultuotis su reikiama informacija galinčiais teikti asmenimis. Negalima tikėtis, kad 17 metų eksploatuojamas automobilis nebus nusidėvėjęs.
11.6. Teismas, vadovaudamasis tik ieškovės duotais paaiškinimais, padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikta įrodymų, kokias dar automobilio detales reikia keisti ir, ar tų detalių keitimas yra būtinas. Negalima daryti išvados, kad automobilis yra neeksploatuojamas, jeigu, kaip teigia ieškovė, transporto priemonei buvo atliktas kapitalinis variklio remontas.
11.7. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą ieškovei. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo jos patirtas išlaidas.
11.8. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė neįrodė ir niekaip nepagrindė patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jos išgyvenimus, pablogėjusią sveikatą, patirtą stresą ir pan., net duodama paaiškinimus ieškovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kaip pasireiškė jos neva patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 2 t. b. l. 1-5). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti esant labiau tikėtiną ieškovės nurodytą aplinkybę, kad IĮ „A. P. firma“ ir UAB „Esmidanas“ nustatyti automobilio gedimai bei trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu, kuriuos atsakovas privalėjo, tačiau neatskleidė pirkėjai. Tarp šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nepažymėti jokie automobilio trūkumai.
12.2. Atsakovas teismui nurodė, kad tai nėra jo pirmasis automobilis, jis automobilius perka, pavažinėja, tada juos parduoda, perka kitą, kas daro tikėtina išvadą, jog apie nustatytas byloje aplinkybes atsakovas žinojo bei turėjo suprasti. Atsakovas, eksploatuodamas automobilį, turėjo rūpintis jo remontu ir priežiūra, turėjo pareigą žinoti automobilio gedimus, trūkumus, susidėvėjusias ir keistinas detales ir apie tai informuoti pirkėją.
12.3. Atsakovas pripažino, kad jis žinojo apie parduodamo automobilio esminius trūkumus, nes jau pardavimo metu egzistavo aplinkybės, jog bet kuriuo metu gali įvykti automobilio kritinis gedimas (buvo padidėjusios automobilio alyvos sąnaudos) ir parduoto automobilio nebus galima naudoti tais tikslais, kuriais pirkėjas ketino jį naudoti. Tai laikytina esminiu pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, todėl ieškovė turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes parduotas daiktas neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.
12.4. Teismas pagrįstai sprendė, jog vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka, nes techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai. Todėl net ir atlikus techninę apžiūrą, negalima teigti, kad jokie trūkumai neegzistavo.
12.5. Atsakovas automobilį eksploatavo trumpą laiką, jo teigimu, automobiliu nuvažiavo apie 2000 km, todėl akivaizdu, jog pastebėjęs automobilio esminius gedimus jis kuo skubiau nusprendė automobilį parduoti, išvengiant didelių nuostolių, kadangi žinojo kokie yra automobilio esamų gedimų remonto kaštai.
12.6. Liudytojai V. S. ir A. L. patvirtino, kad rida tempiant automobilį skaičiuojasi, priešingų duomenų atsakovas nepateikė. Kad automobilis nebuvo eksploatuojamas ilgą laiką, patvirtina ir ieškovės pateiktos priklausančio abonento skambučių išklotinės, jog ji skambino atsakovui įvykio dieną, automobilio apžiūros dieną, taip pat UAB „Esmidanas“ užsakymas–sutartis, kad automobilis buvo apžiūrėtas po kelių dienų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė patyrė eismo įvykį, kitaip apgadino automobilį, kad netinkamai eksploatavo automobilį, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą, todėl atsakovo tik deklaratyvus įvykių neigimas neįrodo fakto nebuvimo.
12.7. Ieškovė dėl susiklosčiusios situacijos patyrė itin neigiamus išgyvenimus, nepatogumus - stresinė situacija kelyje, kuomet sugedus tik iš vakaro pirktam automobiliui, negalėjo savalaikiai atlikti savo tiesioginių funkcijų darbe. Ji buvo priversta rūpintis sugedusiu automobiliu, taip pat patyrė papildomus rūpesčius dėl transporto paieškos, nes turėjo pasirūpinti maistu, prašyti trečiųjų asmenų pagalbos, todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovei 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikavimas dėl automobilio pirkimo–pradavimo sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ginčas byloje kilo dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės J. P. ir atsakovo R. M. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė iš atsakovo už 700 Eur įsigijo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirmosios registracijos data 2000 m. balandžio 10 d. Šioje sutartyje jokie transporto priemonės trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, kad parduodama transporto priemonė trūkumų neturi, automobilio rida pardavimo metu 523612 km, techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. kovo 30 d. (apžiūra atlikta – 2017 m. kovo 14 d.).
17. Ieškovei J. P. nupirktu automobiliu kitą dieną (2017 m. liepos 22 d.) vykstant iš Žiegždrių į Klaipėdą, privažiavus Kryžkalnį, automobilis sugedo (prietaisų skydelyje užsidegė tepalų lemputė ir automobilis užgeso), ir jo toliau nebuvo įmanoma eksploatuoti. Apie automobilio gedimą ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovą (tą patvirtina pateikta telekomunikacijų bendrovės teiktų paslaugų išklotinė – 2017 m. liepos 22 d. fiksuotas skambutis atsakovui, to neginčijo ir atsakovas), vėliau (2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d.) ieškovė atsakovui telefonu rašė trumpąsias žinutes dėl taikaus ginčo sprendimo, į kurias atsakovas neatsakė, t. y. kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė atsakovą informavo apie automobilio gedimus. Kad automobilis 2017 m. liepos 22 d. sugedo (iš variklio ištekėjo tepalai) iš esmės patvirtino ir liudytojas A. L., nutempęs automobilį iš sugedimo vietos į Klaipėdoje esantį servisą, o po to - iš Klaipėdos į Kauną.
18. Ieškovės užsakymu UAB „Esmidanas“ (Klaipėdoje) 2017 m. liepos 24 d. preliminariai įvertino automobilio gedimus, keistinas detales: alkūninio veleno priekinis riebokšlis, paskirstymo velenėlio riebokšlis, dangtelio tarpinė, turbinos vamzdelis nesandarus, generatoriaus diržo gedimas, paskirstymo diržo komplektas, aušinimo skystis, taip pat nurodė, kad po variklio remonto rekomenduojama keisti variklio alyvą. Ieškovės užsakymu 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „Transvara“ (Kaune) atliko automobilio remontą (išrašyta PVM sąskaita faktūra 605 Eur sumai). Tačiau jį atlikus, ieškovės teigimu, paaiškėjo daugiau gedimų, kurių remontas papildomai būtų kainavęs apie 800 Eur, todėl ieškovė, negalėdama automobilio eksploatuoti, nusprendė daugiau jo neremontuoti.
19. Liudytojas V. Š., UAB „Transvara“ šaltkalvis atlikęs automobilio remontą, teismo posėdyje patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog automobilis į servisą buvo atvilktas nevažiuojantis, iš variklio buvo išbėgę tepalai. Taip pat nurodė, kad tokie defektai, kaip ginčo automobilyje nustatyti, gali atsirasti ir staiga, ir alyvai lašant po truputį. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P., 2017 m. rugsėjo 11 d. atlikęs ginčo automobilio vidutinės rinkos vertės įvertinimą, teismo posėdyje nurodė, kad variklio gedimas galėjo atsirasti dėl variklio bei jo detalių ilgalaikio nusidėvėjimo jo eksploatacijos metu. Kadangi dėl šio gedimo padidėja alyvos, kuro sąnaudos, gali matytis alyvos pratekėjimas, liudytojo vertinimu, automobilio pardavėjas apie tokus trūkumus galėjo žinoti, taip pat eksploatuojant automobilį turėjo jausti variklio švaistyklinės grupės defektus. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad, atlikdamas ginčo automobilio vidutinės rinkos vertės įvertinimą, automobilio defektų nenustatinėjo, nustatant turo vertę buvo remiamasi UAB „Esmidanas“ nurodytais defektais.
Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės
20. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.
22. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimas įvyko jau kitą dieną po jo įsigijimo, dėl ko jo nebuvo galimybės (nesuremontavus) toliau naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės gedimą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio gedimas įvyko praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo, t. y. sekančią dieną po jo įsigijimo. Nors nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 21 d.), kai buvo užfiksuota automobilio rida 523612 km, iki 2017 m. rugsėjo 11 d. atlikto ginčo automobilio vidutinės rinkos vertės įvertinimo, kai šioje ataskaitoje buvo nurodyta rida 524603 km, automobilio rida pakito 991 km, tačiau tai savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Nupirktas automobilis sugedo jau sekančią dieną, jis dėl gedimo savo eiga važiuoti negalėjo, todėl lanksčiąja vilktimi buvo tempiamas kelis šimtus kilometrų (nuo Kryžkalnio į Klaipėdą, iš Klaipėdos į Kauną). Kadangi vilkimas automagistralėje pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiamas, automobilis buvo velkama kitais keliais (ilgesniais), dėl ko teismas sutinka su ieškove, kad dalis automobilio ridos susidarė automobiliui važiuojant ne savo eiga, o jį velkant kitai transporto priemonei. Atsakovas jokių įrodymų, kad velkant automobilį Ford Focus, kurio pirmosios registracijos data 2000 m. balandžio 10 d., odometras nefiksuoja nuvažiuoto atstumo, nepateikė, todėl teismui spręsti, jog gedimas įvyko dėl ieškovės intensyvios ar netinkamos automobilio eksploatacijos nėra pagrindo. Teismas sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis senas (17 metų), o jo rida didelė (viršija 500 000 km), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką (vieną dieną) ir savo rizika pirko automobilį. Pažymėtina ir tai, kad automobilio kokybė priklauso ne tik nuo tokių objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu.
25. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje jokie jo trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus.
27. Neteisėtiems pardavėjo veiksmams (netinkamam sutarties vykdymui), kaip vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoti nepakanka vien nustatyti, kad parduotas daiktas turi trūkumų – garantijos atveju turi būti nustatyta (tai įrodyti turi pirkėjas), kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento ar dėl iki perdavimo buvusių priežasčių, o pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai), daro išvadą, kad ne vien parduoto daikto trūkumų faktas įrodytas, taip pat įrodyta, kad šie trūkumai atsirado dėl variklio detalių ilgalaikio nusidėvėjimo jo eksploatacijos metu, t. y. dėl iki perdavimo buvusių priežasčių, ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę, juolab, kad pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą ir be kaltės.
29. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė (automobilio pirkėja) pasirinko reikalauti iš atsakovo (automobilio pardavėjo) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nupirkto daikto kokybės trūkumas (variklio gedimas) yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovei atsisakyti sutarties, todėl pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nesutiko atlyginti pirkėjo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, be to, iš esmės neginčijo, jog automobilio remontas viršytų automobilio vidutinę rinkos vertę, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad sekančią dieną nuo daikto perdavimo pirkėjui paaiškėjo automobilio trūkumai, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taigi, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, tai sudarė pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių, pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ginčijama sandorių negaliojimo pagrindais. Kadangi teismas ex officio, atlikęs tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį įvertinimą, privalėjo pritaikyti tinkamą atsakovės pažeistų teisių gynimo būdą, nes tai yra susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimas, priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, patikslina, nutraukiant pirkimo– pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovei jos sumokėtus 700 Eur, o ieškovę - atsakovui ginčo transporto priemonę.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 200 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė iki kreipimosi į teismą, atsakovui nesutikus taikiai išspręsti ginčą, siekdama įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl nupirkto automobilio rinkos vertės, jo vertės sugedus automobiliui bei tai, jog automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga (CK 6.245 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
32. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog dėl kelyje sugedusio automobilio ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. stresinę situaciją kelyje, negalėjo atlikti savo tiesioginių funkcijų darbe (įvykio dieną ieškovė turėjo vykti į skautų stovyklą, kurioje buvo nustatyta detali renginio programa, stovykloje ieškovė buvo paskirta atsakinga už moksleivių saugą, sveikatą ir tvarką, turėjo pasirūpinti maisto pristatymu), buvo priversta rūpintis sugedusiu automobiliu, taip pat patyrė papildomus rūpesčius dėl transporto paieškos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.
33. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015, 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016; kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad neturtinę žalą ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, atmetant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo panaikinama ir ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita teismo sprendimo dalis iš esmės paliktina nepakeista, tik patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje esminis ginčas kilo dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kuris buvo išspręstas ieškovės naudai, laiko, kad byloje buvo patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 25 procentai.
37. Ieškovė pateikė duomenis apie 1784 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (1184 Eur pirmosios instancijos teisme, 600 Eur apeliaciniame procese). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 884 Eur (400 Eur pirmosios instancijos teisme, 484 Eur apeliaciniame procese). Vadovaujantis nutarties 37 pastraipoje nustatyta proporcija, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokia tvarka: ieškovei iš atsakovo priteisia 1338 Eur (1784 Eur x 75 proc.), o atsakovui iš ieškovės 221 Eur (884 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 1117 Eur (1338 Eur – 221 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
38. Taikant tą pačią proporciją skirstomos ir teismų 22,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės valstybei priteisiama 5,72 Eur (22,89 Eur x 25 proc.) išlaidų, iš atsakovo valstybei priteisiama 17,17 Eur (22,89 Eur x 75 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą atmesti.
„Nutraukti 2017 m. liepos 21 d. tarp ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, ir įpareigoti atsakovą R. M. grąžinti ieškovei J. P. jos sumokėtus 700 Eur (septynis šimtus eurų), o ieškovę J. P. įpareigoti grąžinti atsakovui R. M. transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) nuostolių atlyginimo.“
Priteisti ieškovei J. P. iš atsakovo R. M. 1117 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. M. 17,17 Eur (septyniolika eurų 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. P. 5,72 Eur (penkis eurus 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.