Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „A.“ vadovu, nevedęs, turintis sugyventinę ir tris vaikus, nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 144 straipsnyje ir 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo pasidaręs darbe alkoholio kokteilį, alkoholį vartojo darbe. Vairavo automobilį, nesijautė apsvaigęs. Dalyvavo eismo įvykyje, pačio įvykio metu nematė močiutės. Kai įvyko tas smūgis, kažkur pasąmonėje suprato, kas įvyko, bet įsivaizdavo, jog tai buvo kažkoks ratas, nes nematė nei silueto žmogaus, nei rankos. Paspruko iš įvykio vietos, bet tikėjosi, jog tai buvo ratas. Automobilį paliko aikštelėje ir bėgo pažiūrėti kas ten buvo, o tada pamatė greitąją pagalbą ir suprato, jog įvyko kažkas negero. Grįžus prie automobilio buvo policija. Nurodė, jog nežino kas lėmė nematomumą, jis tiesiog nematė žmogaus. Važiavo greičiu iki 50 km/h. Buvo išgėręs pusę butelio brendžio, kuris buvo praskiestas, jį po truputį gėrė poros valandų bėgyje. Su savimi turėjo alkoholio kokteilį, alkoholį vartojo darbe, mašinoje nevartojo, planavo pasidarytą alkoholio kokteilį išgerti namuose. Alkoholį perpylė į kitą talpą, kad alkoholio vartojimo fakto neįtartų antra pusė. Kiek prisimena, jam buvo nustatyta promilės neblaivumas. Tą dieną nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, jas vartojo porą dienų iki įvykio, dėl to galėjo būti pas jį rasta psichotropinių medžiagų. Galėjo būti, kad apsvaigimas galėjo lemti blogą matomumą. Atsimena smūgį. Prisimena, kad smūgis buvo automobilio priekyje, jokios pusės nebuvo. Iš automobilio išlipo po įvykio, apžiūrėjo automobilį, bet nieko nesimatė, nes buvo tamsu. Iš atvažiavusių pareigūnų nebuvo nei vienos frazės, kad tai galėjo būti žmogus. Pajutęs smūgį sumažino greitį, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad jis išsigando. , nes buvo išgėręs. Manė, jog yra ratas nuo kito automobilio, vėliau galvojo gal tai buvo šuo, smūgio metu jam aptemo akys, negalvojo jog tai yra taip rimta, nes nematė žmogaus ar jo silueto. Pripažįsta, jog yra kaltas dėl šios situacijos, kad sėdo būdamas neblaivus prie vairo ir kad po eismo įvykio nesustojo, neišlipo ir nepagelbėjo. Jis blogai mato viena akimi. Kai darėsi sveikatos pažymą vairuotojo pažymėjimui problemų nekilo, buvo pripažinta, kad jis gali matyti ir vairuoti. Pripažįsta kaltinime nurodytu laiku pažeidęs nurodytus KET punktus. Pripažįsta, kad pasekmės kilo dėl jo nusikalstamų veikų. Pajutęs smūgį iš karto nesustojo, jam tarsi kažkoks „koridorius“ pasąmonėje atsivėrė, suprato kažką blogo padaręs, tačiau to nenorėjo sau pripažinti. Automobilį nuvairavo į šalia esančią neapšviestą degalinės aikštelę, pastatęs automobilį nubėgo iki eismo įvykio vietos. Ten nubėgęs suprato, kas įvyko, tačiau tikėjosi, jog tai netiesa. Vėliau jam policijos pareigūnė su žibintuvėlių parodė jo automobilį. Kažkiek atsimena ką kalbėjosi su policijos pareigūnais. Prisimena sakęs pareigūnams, kad automobilis jo, bet ne jis jį vairavo. Galėjo būti, kad sakė jog automobilis ne jo. Automobilis priklauso „A.“. Važiavo vienas iš darbo, buvo prieblanda, šlapias asfaltas, kelkraščiuose buvo sniego, važiavo antra juosta. Važiavo namo. Jam atrodė, kad eismas buvo intensyvus – aplink jį buvo automobilių, buvo priešpriešinėje juostoje automobilių. Prieš jį važiavo daug automobilių, gal jie jį apakino. Taip pat, toje vietoje yra reklaminiai stendai, kurie galėjo jį apakinti. Toje atkarpoje, kurioje važiavo, nėra pėsčiųjų perėjos, nėra kelio ženklo, įspėjančio apie pėsčiuosius. Ne pirmą kartą važiuoja tuo keliu. Iki kontakto su pėsčiąja, jo transporto priemonės greitis buvo iki 50 km/h. Visą laiką važiavo antroje juostoje, greičio nedidino. Iki pamatant pėsčiąj1 nebandė stabdyti, jos nematė, stabdė tik po įvykio. Jeigu būtų matęs pėsčiąją – būtų stabdęs. Negalėjo paaiškinti, kodėl nematė pėsčiosios, gal dėl tamsaus paros meto. Tuo keliu važiuojant galbūt turėjo galimybę pamatyti pėsčiąj1, bet nepametė, nesitikėjo toje kelio atkarpoje pamatyti žmonių. Toje atkarpoje pėstiesiems nėra saugu kirsti kelią. Šiuo metu gatvė yra apšviesta, tačiau tuo metu jam atrodė, jog gatvė nėra apšviesta, nors nuotraukose yra apšviesta. Nežino tikslaus leistino greičio minėtoje atkarpoje, mano jog ties 50 km/h-60 km/h. Jam žinoma, kad kaip vairuotojas, turi stengtis išvengti kliūties, jei ją mato, tačiau šiuo atveju nematė. Nesijautė apsvaigęs, tačiau apsvaigimas galėjo turėti įtakos jo reakcijai. Po šio įvykio nebuvo nė dienos, kad negalvotų apie šį įvykį. Atsisakė visų žalingų savo įpročių. Ikiteisminio tyrimo metu skambino ir rašė nukentėjusiosios anūkei, tačiau ji nenorėjo bendrauti, rašė atsiprašymo laišką. Atsiprašo anūkės. Jo gyvenimas pasikeitė. Šeima apie šį įvykį sužinojo iš žiniasklaidos. Jo antra pusė po šio įvykio jį paliko, tačiau vėliau pasigailėjo ir jį palaikė. Su juo gyvena du mažamečiai vaikai, o vyriausiasis vaikas gyvena pusę laiko su juo, prisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu jo darbinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, jo antra pusė daugiau uždirba šiuo metu, kadangi jis neteko teisės vairuoti (t. 2, b. l. 143-150).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. V. nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nereiškia civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 143-150).

Kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir prokuroras neprieštaravo, ir byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 5 d. kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2025 m. vasario 4 d., po 20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš darbo, adresu (duomenys neskelbtini). Išvykęs iš darbo, iš karto vyko link namų. Iš darbo išvyko vienas, keleivių automobilyje nebuvo. Iš darbo išvyko blaivus, automobilį vairavo blaivus. Paskutinį kartą alkoholį buvo vartojęs apie 3 dienas iki eismo įvykio dienos, t. y. 2025 m. vasario 1 d. (šeštadienį). Automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilio stabdžio ir vairo sistemos veikė tvarkingai. Važiuojant jautė nuovargį po darbo dienos. Vairavimo sąlygos buvo blogos, nes buvo tamsus paros metas, šlapia kelio danga, blogas matomumas. Iš darbo išvažiavęs įsuko į Ukmergės gatvę ir važiavo link namų. Pamena, kad Ukmergės gatve važiavo leistinu greičiu, t. y. apie 60 km/h. Eismas nebuvo intensyvus, o ar lenkė jį kitos transporto priemonės, į tai neatkreipė dėmesio. Pamena, kad važiuojant Ukmergės gatve jį akino šalikelėje, ties kelio važiuojamąja dalimi įrengti reklaminiai stendai, jų šviesa, bei jų atspindžiai nuo šlapios kelio dangos jį tiesiog akino. Važiuojant apie 60 km/h greičiu, staiga iš po automobilio apačios, o būtent dešinės priekinės pusės pajuto sklindantį duslų garsą. Nesuprato, kas nutiko. Iki išgirsto garso jokių kliūčių kelyje nematė, tad pagalvojo, kad gal kliudė kokį gyvūną arba kažkas atsitiko su jo automobilio rato padanga. Po išgirsto garso iš karto sulėtino greitį ir pasuko dešiniau link degalinės „Circle K“. Sustojo už degalinės ribų, ties buvusiu turgeliu. Išlipo iš mašinos, pažiūrėjo, kas nutiko, pamatė stipriau apgadintą automobilio priekį, tada dar labiau supanikavo, paėmė „Coca Colos“ butelį, kuriame buvo padarytas jo alkoholinis kokteilis, t. y. į „Coca Cola“ buvo įpilta brendžio. Minėtą kokteilį pasidarė dar darbe ir norėjo jį paslapčia nuo žmonos nusinešti namo ir ten vartoti. Norėjo, kad žmona neįtartų, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Po įvykusio eismo įvykio, iki policijos atvykimo išgėrė visą minėtą kokteilį. Pažymi, kad į „Coca Colos“ butelį, kur buvo apie 200 g colos, įpylė apie 400 g brendžio „Imperial“. Bendrai kokteilio buvo apie pusę to „Coca Colos“ butelio. Pamatęs apgadintą automobilį paėmė tą „Coca Colos“ butelį ir greitu tempu eidamas link įvykio vietos beveik visą išgėrė. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg. Kokteilį išgėrė ant tuščio skrandžio. Link įvykio vietos judėjo laukais, tikslu pasižiūrėti kas iš tikrųjų atsitiko, o pamatęs jau atvykusią greitąją, suprato, kad partrenkė žmogų. Supratęs, kad jau nereikia kviesti greitosios, kad būtinoji pagalba yra teikiama, grįžo atgal link mašinos. Link eismo įvykio vietos skubėjo su telefonu rankoje, tikslu kviesti greitąją pagalbą, bet pamatęs, kad iškviesta, grįžo atgal. Nežinojo ką daryti, supanikavo, grįžo iki mašinos. Mašina buvo neužrakinta, padėjo į mašinos vidų „Coca Colos“ butelį, atrodo, kad kažkur šalia patrepsėjo ir tada pastebėjo, kad atvažiavo pareigūnai. Bėgti niekur nesiruošė, tiesiog stovėjo šalia mašinos ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilio raktus kažkur pamėtė, kur tiksliai nežino, greičiausia skubant link įvykio vietos arba grįžtant link mašinos. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir klausė, kur raktai. Policijos pareigūnams atsakė, kad neturi. Pareigūnai patikrino blaivumą, patikrinimo metu pripūtė 1,18 promilės. Sutinka, kad vairavo transporto priemonę, bet nesutinka, kad vairavo ją neblaivus, nes alkoholį vartojo jau po įvykio, sustojęs, iki atvykstant policijos pareigūnams. Pripažįsta patį faktą, kad jo vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiąją. Bet kaip jau minėjo anksčiau, iki partrenkimo jis jos visiškai nematė, tad negali nurodyti kuria kryptimi ir kaip ji kirto kelią. Dėl nelaimingo atsitikimo labai gailisi ir pergyvena, nori susisiekti su žuvusiosios artimaisiais ir jų atsiprašyti, suteikti reikalingą pagalbą (t. 2, b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2026 m. sausio 29 d. kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino, labai gailėjosi ir nurodė, kad parodymus duos teisme. Dar kartą pabrėžė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, nes pėsčiosios tikrai nepastebėjo. Nebuvo dienos, kai negalvotų apie tą įvykį. Labai norėtų susisiekti su žuvusiosios anūke, norėtų jos atsiprašyti ir suteikti visą reikalingą pagalbą (t. 2, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. nurodė, kad pateikus įvykio vietoje išmėtytų daiktų nuotraukas, bei žuvusiosios moters nuotrauką, atpažino, kad tai yra jos močiutė Z. L. Močiutė turėjo du vaikus, abu jie mirė. Močiutės vyras yra miręs. Močiutė paskutiniu metu gyveno viena <...>. Močiutės laidotuvėmis rūpinsis ji. Prašo pripažinti nukentėjusiąja byloje, kad galėtų atstovauti mirusios močiutės interesus. Dėl močiutės mirties taip pat patyrė turtinę, moralinę, bei fizinę žalą (t. 1, b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji B. V. nurodė, kad 2025 m. vasario 4 d. eismo įvykio metu žuvo jos močiutė Z. L. Močiutės laidotuvėmis bei kapavietės tvarkymu rūpinosi tik ji. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į močiutę partrenkusio vairuotojo automobilio civilinės atsakomybės draudimą, o būtent – į BTA draudimą. Šiai dienai draudimo bendrovė atlygino patirtą turtinę žalą už močiutės laidojimą, o neturtinės žalos išmokos dydis dar yra sprendžiamas. Praeitą savaitę draudimo bendrovei pateikė visus prašytus dokumentus. Dėl civilinio ieškinio apsispręs ateityje, gavusi atsakymą iš BTA draudimo bendrovės dėl neturtinės žalos dydžio ir reikalui esant, civilinį ieškinį pateiks teisme (t. 1, b. l. 160-162).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. nurodė, kad dirbo <...> 2025 m. vasario 4 d., apie 21.10 val., iš Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti, pagal požymius, į Fabijoniškių mikrorajoną ieškoti automobilio Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galimai yra eismo įvykio – kurio metu žuvo žmogus – dalyvis. Važiuojant Fabijoniškių g., Vilniuje, būnat dešiniau nuo namo adresu Fabijoniškių g. 1, nusprendė patikrinti kitoje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur ankščiau buvo garažai. Įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę, dešinėje pusėje pastebėjo priekiu priparkuotą ieškomą – pranešime nurodytą automobilį. Automobilis VW priparkuotas tvarkingai, jo durys ir langai buvo uždaryti. Prie automobilio galinės dalies, iš vairuotojo pusės, pastebėjo vyrą, kuris tuo metu susirietęs rišosi batus, o juos pamatęs, nusisuko ir pradėjo trauktis nuo automobilio spartesniu žingsniu, vyras pradėjo judėti link PC LIDL, S. Stanevičiaus g. 2, Vilniuje. Nedelsiant privažiavo prie asmens iš išreiškė žodinį reikalavimą sustoti, pilietis sustojo, atrodė pasimetęs, uždavus klausimą ką jis čia veikia, į klausimą neatsakė, tylėjo, teiraujantis asmens, ar automobilis VW priklauso jam, pilietis nurodė, kad automobilis jam nepriklauso, jo nevairavo ir apie automobilį nieko nežino. Bendraujant su asmeniu, tuo metu porininkė apie tai pranešė per radijo ryšio stotelę. Bendraujant su asmeniu ir paprašius asmens prisistatyti, pastarasis nenorėjo pateikti savo duomenų, tačiau po kažkurio laiko nurodė savo duomenis ir asmenį nustatė per duomenų bazę. Greitu metu į įvykio vietą atvyko V1813, V1735. Atvykus kitoms pajėgoms, asmuo pateikė savo dokumentą, nurodė, kad yra įmonės – kurios vardu registruotas automobilis – savininkas, kad paskutinis automobiliu naudojosi jis. Taip pat buvo ieškomi automobilio rakteliai, tačiau niekur jų neaptiko. Asmuo dėvėjo juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportbačius NIKE, geltonos spalvos megztą kepurę, chaki spalvos striukę (t. 1, b. l. 103-107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G. nurodė, kad 2025 m. vasario protokole nurodyta 5 d., apie 19.00 val., kartu su D. V. atvyko su automobiliu „Lexus“, valst. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko, kad pasiimti daiktus iš garažo <...>. Atvykę pastebėjo, kad vietoje buvo asmuo vardu A. kartu su kažkokiu asmeniu, kurio ji nepažįsta. <...> Su A. nebendrauja, labiau bendrauja draugas D. V. Atvykę prie garažų, pradėjo krautis daiktus į savo automobilį. Kažkuriuo metu, <...> D. V. paprašė atiduoti pasiskolintus įrankius A. Nuėjusi pas jį ir atidavus įrankius, kiek pastebėjo, A. jai atrodė neblaivus, taip kaip jo kalbėsena buvo nerišli. Ar vartojo alkoholį A. nepastebėjo, kitų požymių nepastebėjo. Toliau, kažkuriuo metu toliau kraudama daiktus, pastebėjo tik, kad A. atsisėdo į automobilį VW, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo išvažinėti iš garažo vietos. Tiksliai neatsimena, tačiau galimai išvažiavo vienas. Tai pastebėjusi, iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kad praneštų apie tai policijai. Pabaigus krauti daiktus, ji su D. V. atsisėdo į automobilį ir pasakė savo draugui D. V., kad iškvietė policiją, taip, kaip jai atrodė, kad A. galimai neblaivus išvažiavo automobiliu. D. V. patvirtino jos žodžius ir pasakė, kad taip jis atrodo neblaivus ir galimai daug išgėrė. Vėliau kartu su D. V. pamatė naujienas per „Delfi“, straipsnius dėl eismo įvykio adresu Ukmergės gatvėje. Ji atpažino automobilį, su kuriuo įvyko eismo įvykis, kad tai yra tas pats, kuriuo išvažiavo A. Tiksliai nežino ar minėtą automobilį VW vairuoja tik A., yra mačiusi tik porą kartų A. vairuojantį automobilį VW, užvakar, t. y. 2025 m. vasario 3 d. ir vakar, t. y. 2025 m. vasario 4 d. (t. 1, b. l. 110-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. nurodė, kad 2025 m. vasario 4 d., apie 18.00 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge M., prie garažų, kadangi turėjo perduoti garažo savininkui raktus, nes minėtas garažas yra išnuomotas. Atvažiavęs prie garažo, iškart nuėjo link kito garažo bokso, kuriame dirba A. V. Minėtą asmenį pažįsta gana senai, su juo bendrauja tik darbo reikalais, dirbo kadaise kartu, bet vis tiek visada palaiko darbinį ryšį, kadangi garažai gana arti vienas kito. Nuėjo link jo ir pasisveikino, pastebėjo, kad A. V. yra visai linksmas, kalbus. Kiek yra žinoma, jis turi du automobilius, su kuriais pastoviai važinėja. Kiek yra žinoma jie yra baltos ir juodos spalvos, VW markės Transporteris, ar Multivanas. Būtent juodo automobilio yra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek jam yra žinoma, A. V. turėjo bėdų su policija, bei su alkoholiu, buvo įrengtas jo automobilyje blokas. Ar jis, būtent šiandien, galėjo vartoti alkoholį to nematė, tik žino, kad kai jis yra blaivus yra nekalbus, o būtent šiandien buvo nusiteikęs bendrauti su visais. Kiek atsimena, jis garaže buvo su dar vienu draugu, tačiau vardo nežino, bet jis, kiek pamena, greit išėjo. Susitvarkius savo reikalus, pastebėjo, kad į juodos spalvos Multivaną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo. A. V. ir išvažiavo link Ozo g. pusės. Kadangi su drauge įtarė, kad jis yra neblaivus, paskambino trumpuoju numeriu 112, kad pareigūnai patikrintų. Bet buvo įsitikinę, kad asmuo tikrai nėra blaivus ir nustebo, kad jis išvažiavo. Jis jau ne pirmą kartą atsisėda prie vairo būdamas neblaivus, tik jo nepagauna. <...> Pamatę per žinias iš karto atpažino minėtą automobilį bei vairuotoją (t. 1, b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. nurodė, kad 2025 m. vasario 4 d., apie 21 val., vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš darbo adresu <...>, į namus <...> . Buvo Ukmergės g., važiavo trečia eismo juosta kryptimi link A2 kelio. Būdamas netoli tilto, virš kurio yra Šeškinės g., pastebėjo kelyje siluetą, suprato, kad tai yra žmogus. Žmogus ėjo iš priešpriešinių eismo juostų link krypties, kuria vyko jis. Žmogus kirtęs skiriamąją juostą įžengė į eismo juostą, kuria važiavo jis. Jis pristabdė, žmogus žengė į antrą eismo juostą, o jis per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad antra eismo juosta, dideliu greičiu, atvažiuoja automobilis. Jis su minėtu žmogumi prasilenkė jam einant antra eismo juosta, link pirmos eismo juostos, per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, jis jį stebėjo ir pamatė, kad automobilis, kuris važiavo šia juosta nutrenkia žmogų. Smūgis buvo labai stiprus, matė, kaip nutrenktas žmogus krenta per automobilio stogą, kur toliau jis nukrito, nematė. Tada sulėtino greitį, o automobilis, kuris nutrenkė minėtą žmogų, nesustojo ir prisivijo jį. Jam vis dar važiuojant trečia eismo juosta, anas automobilis privažiavo šalia jo ir jų automobiliai susilygino. Pasižiūrėjo į vairuotoją, jis pasižiūrėjo į jį, tačiau nesustojo. Automobilio vairuotojas buvo vyras, <...>. Atpažinti minėtą vyrą galėtų. Po žvilgsnių susitikimo, vyras automobiliu pradėjo keisti važiavimo juostą, bei nusuko į pirmą eismo juostą. Kadangi neįsidėmėjo jo vairuojamo automobilio valstybinių numerių, nusprendė jį pasekti. Jo vairuojamas automobilis buvo Volkswagen Transporteris, tamsios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo jis išvažiavo į Fabijoniškių g. (ties restoranu McDonald`s) pasuko į dešinę, link S. Stanevičiaus g.). Minėtą automobilį nufilmavo savo turimu mobiliojo ryšio telefonu. Kadangi dėl matyto vaizdo patyrė stresą, sustojo nurimti, bei pranešti apie eismo įvykį bendruoju pagalbos numeriu, o minėtas automobilis nuvažiavo toliau, daugiau jo nesekė (t. 1, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytojas P. R. nurodė, kad 2025 m. vasario 4 d., prieš pat 21.00 val., išvyko iš darbo adresu (duomenys neskelbtini), ir vyko namo, pažymoje nurodytu adresu. Pamena, kad vairuojant automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsukus į Ozo gatvę, važiavimui link Ukmergės gatvės, netoli darbovietės, važiuojant pirma eismo juosta, pastebėjo, kad ties antru išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), tas išvažiavimas yra pastato gale, „naglai“ į Ozo gatvę bandė išvažiuoti tamsios spalvos VW MULTIVAN automobilio vairuotojas. Jis išlindo ant kelio, nors jo kelias buvo pagrindinis, bet vėliau suprato, kad VW MULTIVANO nepraleidžia, tad sustojo ir jis pravažiavo. Tuo momentu neatkreipė dėmesio, kas tą automobilį vairavo. Tęsiant važiavimą toliau, esant tamsiam paros metui, nelyjant, bei esant normaliai kelio dangai, važiavo Ukmergės gatvės trečia eismo juosta. Važiavo leistinu greičiu, iki 60 km/h greičiu, įjungęs artimųjų žibintų šviesas. Tuo metu priekyje arti ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Neprivažiavęs apie 20 m atstumu viaduko vedančio link Šeškinės gatvės, pastebėjo tolumoje, o būtent skiriamojoje eismo juostoje, juodą žmogaus šešėlį. Kai pamatė tą šešėlį, tai tas žmogus, arba ką tik buvo atėjęs arba stovėjo ties skiriamosios juostos ir trečios eismo juostos riba, t. y. ant skiriamosios juostos krašto. Pastebėtas žmogus, o būtent moteris, stovėjo dešine kūno puse link jo. Atstumo nuo to momento, kai ją pastebėjo, nurodyti negali. Pamatęs pėsčiąją sumažino greitį apytiksliai iki 30 km/h, tik pradėjus mažinti greitį, minėta moteris normaliu žingsniu įžengė į jo eismo juostą ir pradėjo ją kirsti. Pamatęs kad ji kerta jo eismo juostą, greitį dar labiau sumažino, važiavo apie 10 km/h greičiu. Viskas labai greitai įvyko, tad negali nurodyti tiksliai koks atstumas buvo nuo pėsčiosios iki jo, kai pėsčioji baigė kirsti jo eismo juostą, bet atstumas buvo. Pėsčiajai baigus kirsti jo eismo juostą, jis tokiu pat greičiu, t. y. apie 10 km/h pavažiavo į priekį, pavažiavo iki 10 m atstumą nuo to momento, kai ji baigė kirsti jo eismo juostą, ir tada išgirdo iš dešinės pusės sklindantį smūgį ir per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip ta moteris pakankamai aukštai virš automobilio stogo nuskrenda ir nukrenta. Kur nukrenta nematė. Iki išgirsto garso, atvažiuojančio, ta pačia kryptimi, iš paskos automobilio nematė, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į pėsčiąją. Atkreipus dėmesį smūgio metu pastebėjo, kad tas automobilis važiavo antra eismo juosta, t. y. gretima, jam iš dešinės. Atstumo nuo savęs iki to automobilio smūgio metu nurodyti negali, nes nematė. Pastebėjo tik tą automobilį po smūgio, kai jau moters kūnas skrido virš automobilio stogo, to atstumo irgi nurodyti negali, bet tą vaizdą matė per galinio vaizdo veidrodėlį. Iš paskos kitų automobilių nebuvo, tuo metu buvo tuščias kelias, kiti automobiliai Ukmergės gatve pradėjo važiuoti jau nusukus į dešinę, link McDonald‘s. Kai žmogus skrido, jo važiavimo greitis buvo apie 10 km/h. Per galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlį pastebėjo, kad pėsčiąją partrenkęs automobilis nesiruošia stabdyti, nes jis artėjo link jo. Tada vienu momentu jie susilygino, jis pažiūrėjo į automobilio vairuotoją, o jis į jį. Kaip suprato, moterį partrenkęs automobilio vairuotojas pristabdė iš karto po partrenkimo, bet ant kiek pristabdė, nurodyti negali, nes nematė, kaip ir kokiu greičiu jis važiavo iki partrenkimo. O pažiūrėjęs į jį VW MULTIVAN vairuotojas padidino greitį ir pradėjo šalintis, pasuko į dešinę, ties McDonald‘s, ten važiavo pagrindiniu keliu iki Fabijoniškių gatvės ir sankryžoje Fabijoniškių gatvėje pasuko dešiniau, važiavimui link S. Stanevičiaus gatvės. Paskui jį nevažiavo, įsiminęs numerius sustojo ir pranešė policijai paskambinęs 112. Patikslina, kad tai buvo „WV Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, vėliau jau namuose atgamino, kad tai buvo tas pats automobilis, kuris „naglai“ iš šalutinio kelio norėjo įvažiuoti į Ozo gatvę jo nepraleidęs. Klausimas: Kaip Jūs galvojate, ar automobilio vairuotojas suprato, kad įvyko eismo įvykis? Atsakymas. Žinoma, kad suprato. Apie tai sprendžiu pagal pamatytą jo veido išraišką, bei, kad pristabdė ir kad bandė šalintis. Klausimas: Kaip pėsčioji kirto kelio važiuojamąją dalį? Atsakymas: Ji kelią kirto iš kairės į dešinę žiūrint jo (liudytojo) važiavimo kryptimi, ėjo neskubant. Klausimas: Ar pėsčioji turėjo šviesą atspindinčius elementus prisegtus prie drabužių ar kitų daiktų? Atsakymas. Manau, kad neturėjo, nes jų nematė (t. 1, b. l. 123-125).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimo metu liudytojas P. R. 2025 m. balandžio 3 d. atvykęs į eismo įvykio vietą, nurodė, kad eismo įvykio dieną vairuojant „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės g., trečia eismo juosta, A2 kelio link. Važiuojant ir būnant atstumu apie 35,5 m iki viaduko, virš kurio yra Šeškinės g., pastebėjo tolumoje žmogaus šešėlį, kuris tuo metu buvo ties skiriamosios juostos kraštu. Tuo metu atstumas nuo jo vairuojamojo automobilio iki to žmogaus silueto buvo apie 74,7 m. Pamatęs žmogaus siluetą pradėjo mažinti greitį. Jam būnant iki pėsčiosios apie 49,8 m, pėsčioji įžengė į kelią, t. y. į jo eismo juostą ir ją kirto iš kairės į dešinę, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Vairuojamajam automobiliui būnant apie 23 m iki pėsčiosios, minėtoji baigė kirsti jo eismo juostą ir pradėjo žengti, normaliu žingsniu, į antrą eismo juostą. Pėsčiajai baigus kirsti jo eismo juostą, važiuojant apie 10 km/h, pavažiavo į priekį ir būnant apie 12,7 m nuo tos vietos, kai baigė kirsti, išgirdo duslų garsą, bei pažiūrėjo per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Dar nuo tos vietos (išgirdus garsą) pavažiavęs į priekį apie 31 m susilygino su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu, kuris partrenkė pėsčiąją. Vėliau važiavo paskui jį, kad įsidėmėtų jo valstybinį numerį (t. 1, b. l. 126-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. nurodė, kad 2025 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, bet pažiūrėjęs į telefono skambučių registrą, nustatė, kad 112 skambino vasario 4 d., 21.02 val. Esant tamsiam paros metui, nesningant, kieme, ties Ukmergės g. 224, Vilniuje, namu vedžiojo šuniuką. Vedžiojant šuniuką, išgirdo automobilių pypsėjimą, sklindantį nuo Ukmergės gatvės pusės, kažkur netoli PC „Iki“. Atkreipė dėmesį į tą išgirstą garsą ir pažiūrėjo, kas ten vyksta. Pamatė, kad Ukmergės gatvės eismo juostas skirtas važiuoti centro link, perėjo moteris, nors toje vietoje perėjos nėra. Kai pirmą kartą pamatė tą moterį, ji jau buvo skiriamojoje juostoje, tad gali tik spėlioti, kad jai pypseno automobiliai važiuojantys Ukmergės gatve centro link, nes ji neleistinoje vietoje kirto kelią. Bet kaip ir kokiu tempu ji kirto tą kelią, nematė. Vėliau pastebėjo, kaip minėta moteris skiriamąja eismo juosta, palei tvorą, ėjo kryptimi nuo centro Ateities gatvės link, ėjo link ten esančio tarpo tarp tvorų. Įdėmiai tos moters nesekė. Po to pamatė, kaip ji vėl pradėjo kirsti kitas Ukmergės kelio eismo uostas. Matė, kaip ji neskubėdama, paprastu žingsniu įžengė nuo skiriamosios juostos į Ukmergės gatvės arčiau skiriamosios juostos esančią eismo juostą, ar tuo metu ta juosta važiavo automobiliai ir jei važiavo, kokiu jie buvo atstumu, negali nurodyti, nes matomumą užstojo viadukas. Pagalvojo, kad greičiausia moteris įžengė įsitikinusi, kad jai yra saugu, nes prieš tai jai pypseno, bei jos ėjimo tempas buvo neskubančio žmogaus, todėl nusisuko ir jos nestebėjo. Ir po to išgirdo tik nepamena, ar stabdžių, ar garsino signalo garsą ir vėl atsisuko link jos žiūrėti. Ir tada pamatė pirmą, arčiau skiriamosios juostos pravažiuojančią mašiną, užstrigo tas momentas, tarsi ji praėjo palei tą pirmą mašiną nesureaguodama, o kita eismo juosta važiavęs automobilis ją nutrenkė. Nuo smūgio moteris skrido į tolį arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto. Kiek matė, ji buvo nublokšta į tolį, o ne į viršų. Minėtą veiksmą stebėjo apie 100 m, o gal ir didesniu atstumu. Matė, kad moterį partrenkė tamsios spalvos minivenas, bet nei modelio, nei markės, tiksliau nurodyti negali. Po partrenkimo minėtas automobilis, kaip ir bandė sustoti, po partrenkimo pavažiavęs apie 10 m, matėsi, kad sumažino važiavimo greitį, gal net trumpam ir buvo sustojęs ir po to vėl pradėjo važiuot degalinės „Cickle K“ kryptimi. Stebint minėtą automobilį, pastebėjo, kad jis nuvažiavo degalinės link, už degalinės pasuko dešiniau, pavažiavęs kitoje sankryžoje pasuko dešiniau ir toliau jo judėjimo nematė, nes užstojo pastatas. Nežino, kiek laiko nuo pačio partrenkimo 0.30-1 min. praėjo, surinko 112 ir pranešė apie matytą situaciją. Tada pamatė, kad ties įvykio vieta sustojo automobilis iš kurio išlipo vyras su moterimi ir mano, kad irgi pradėjo skambinti 112. Minėti žmonės pastatė trikampį ir rodė atvažiuojantiems nevažiuoti ta eismo juosta. Išvažiavo paimti draugės, iš karto arti priėjęs nebuvo, bet grįžtant, pamatė, kad dar stovi policijos ekipažas, tai sustojo padėti ir suteikti informacijos. Kas vairavo miniveną ir kiek važiavo jame asmenų nematė, per didelis atstumas buvo. Kaip buvo apsirengusi moteris nepasakys, neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 142-144).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 191/2025(01) nurodyta, kad remiantis Z. L. medicinos dokumento duomenimis, lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. Z. L. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame skruoste, dauginiais linijiniais odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, plėštine žaizda kairiame kelyje, minkštųjų audinių kraujosruva kakle, dešinės pusės dauginiais II-XII-o šonkaulių lūžiais, kairės pusės II-XII-o šonkaulių lūžiais, krūtinplėvės plyšimais, stuburo lūžiais su nugaros smegenų nutraukimu, dauginiais blužnies plyšimais, dešinio alkūnės sąnario išsiskyrimu, dešinio šlaunikaulio lūžiu, kairio šeivikaulio galvos sąnarinio paviršiaus išsiskyrimu, dešinio skruostikaulio smilkininės, kaktinės ir viršutinio žandikaulio ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio lūžiu. 2.-3. Z. L. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame skruoste, dauginiais linijiniais odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, plėštine žaizda kairiame kelyje, minkštųjų audinių kraujosruva kakle, dešinės pusės dauginiais II-XII-o šonkaulių lūžiais, kairės pusės II-XII-o šonkaulių lūžiais, krūtinplėvės plyšimais, stuburo lūžiais su nugaros smegenų nutraukimu, dauginiais blužnies plyšimais, dešinio alkūnės sąnario išsiskyrimu, dešinio šlaunikaulio lūžiu, kairio šeivikaulio galvos sąnarinio paviršiaus išsiskyrimu, dešinio skruostikaulio smilkininės, kaktinės ir viršutinio žandikaulio ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio lūžiu. Kūno sumušimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir/ar, galimai, paviršiais, neilgai trukus iki mirties. Kūno sumušimas, dėl stuburo lūžių su nugaros smegenų nutraukimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.5. punktą. 4. Z. L. sirgo širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, širdies ir stambiųjų kraujagyslių vožtuvų fibroze, širdies raumens fibroze, aortos ateroskleroze, kepenų, suriebėjimu, inkstų skleroze, galvos smegenų pamato kraujagyslių ateroskleroze, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Šios ligos įtakos mirčiai neturėjo. 5. Z. L. mirė nuo kūno sumušimo, patirto eismo įvykio metu. 6. Z. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. 7. Įvertinus. Z. L. lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų lokalizacijas, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis buvo suduotas į mirusiosios dešinę pusę. 8. Įvertinus Z. L. lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad sužalojimų jai padarymo metu Z. L. buvo vertikalioje padėtyje, pasisakyti ar bėgo/ėjo, ar stovėjo nėra galimybės. 9. Z. L. mirė nuo kūno sumušimo, patirto eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 151-155).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1018(25) ir 11-2139(25) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Vilniaus miesto Ukmergės gatvės dešinės pusės važiuojamąja dalimi antra eismo juosta kryptimi nuo miesto centro link kelio A2 važiavo automobilis „VW Multivan“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. V., ir artėjo prie per kelio važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę einančios pėsčiosios Z. L. Automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo priekinės dalies dešine puse ties žibintu turėjo sąlytį su pėsčiąja. Pėsčioji kelio pločio atžvilgiu buvo partrenkta antroje eismo juostoje, o kelio ilgio atžvilgiu – tikėtina ties menama linija, išvesta per skaičiumi 10 pažymėtą vietą skiriamojoje juostoje, iš kurios pėsčioj žengė į važiuojamąją dalį (per šią vietą eismo įvykio vietos plano masteliu išvesta raudonos spalvas brūkšninė linija (žr. I pav.)). Dėl sąlyčio su automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčioji buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi į prieki ir į dešinę, į vietą, kur eismo įvykio vietos plane buvo užfiksuota lavono gulėjimo vieta. Po pėsčiosios partrenkimo A. V. vairuojamo automobilio „VW Mulivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje nesustabdė, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2. Nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje (kelio važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu) buvo pėsčioji Z. L., kuomet ją partrenkė automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalima. 3. Nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą ir eismo įvykio metu judėjo automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalima. 4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio didžiausiu leistinu 60 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas mažiausias atstumas (reaguojant į kliūtį ir intensyviai stabdant transporto priemonę) yra apie 49,4 m. 5. Jeigu pėsčioji Z. L. automobilio „VW Multivan“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje iki jos partrenkimo vietos, keldama grėsmę eismo saugumui nuėjo didesnį negu 2,4-4,0 m atstumą, atitinkamai jos amžiaus ėjimo 2,9-4,8 km/h, greičiui, tai automobilio vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, laiku intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiosios partrenkimo vietos ir tokiu būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo. 6. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Multivan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60 km/h greičiu, pradėdamas reaguoti vairuojamos transporto priemonės stabdymui, jai esant didesniu negu 49,4 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir išvengti pėsčiosios partrenkimo. 7. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji Z. L., eidama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę vietoje kur draudžiama judėti per važiuojamąją dalį, t. y. toje vietoje kais yra skiriamoji juosta, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį artėjančio automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu pėsčioji Z. L. automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje iki jos partrenkimo vietos, keldama grėsmę eismo saugumui nuėjo didesnį negu 2,4-4,0 m atstumą, atitinkamai jos amžiaus ėjimo 2,9-4,8 km/h greičiui, tai automobilio vairuotojo A. V. veiksmai, – iškilus grėsmei eismo augumui (pėsčiajai einant per kelio važiuojamąją dalį), nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų pėsčiosios partrenkimo, kuomet, važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, tokią techninę galimybę turėjo, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 182-190).

2026 m. sausio 7 d. eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad 2026 m. sausio 6 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje netoli viaduko su Šeškinės gatve, kur 2025 m. vasario 4 d., apie 21.00 val., buvo partrenkta pėsčioji susitiko įtariamasis, jo gynėja, bei policijos pareigūnai. Dalyviams buvo paaiškinta matomumo eksperimento atlikimo eiga. Eksperimento metu dalyvavo, 2025 m. vasario 4 d., moterį partrenkęs automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš pat eksperimento atlikimo pradžią įtariamojo, A. V., buvo paprašyta automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynę nustatyti tokioje padėtyje, kokioje eismo įvykio vakarą vairavo. A. V. nustačius sėdynės padėtį už vairo atsisėdo G. P., (duomenys neskelbtini) cm ūgio. Kliūties matomumo iš vairuotojo vietos eksperimento metu buvo atlikti penki bandymai. Visais bandymais „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. P. važiavo apie 20 km/h greičiu Ukmergės gatvės antra eismo juosta įjungęs artimųjų žibintų šviesas, vairuotojas pamatęs kliūtį, o būtent kelyje stovinčią pėsčiąją, stabdė automobilį ir buvo matuojamas atstumas nuo automobilio iki pėsčiosios. Trečioje eismo juostoje su įjungtomis artimomis šviesomis stovėjo automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kelio važiuojamojoje dalyje dešiniu šonu atvažiuojančio „VW Multivan“ automobilio atžvilgiu stovėjo pėsčioji – V. K., (duomenys neskelbtini) cm ūgio, kuri buvo apsirengusi panašiai, kaip eismo įvykio metu partrenkta pėsčioji. V. K. vilkėjo bordinės spalvos kepurę, juodą striukę, margas kelnes, juodus batus, šviesą atspindinčių elementų prisegta nebuvo. Automobilio „Škoda Octavia“ padėtis bandymuose buvo keičiama kelio ilgio atžvilgiu, o pėsčiosios – kelio pločio atžvilgiu. Pėsčiosios padėtis kelio ilgio atžvilgiu keičiama nebuvo, ji stovėjo 14,5 m atstumu nuo įvažiavimo į Šeškinės gatvės kelio krašto kampo (pastaba pėsčiosios į kelią įžengimo vieta nustatyta 2025 m. vasario 4 d. eismo įvykio dieną, žiūrėti 2025 m. vasario 4 d. sudarytame eismo įvykio vietos plane). Matomumo eksperimento atlikimo metu eismas Ukmergės gatve nuo centro buvo pilnai uždarytas, priešinga Ukmergės gatvės kryptimi link cento eismo ribojimų nebuvo. 1 bandymas pradėtas 19:25 val., 5 bandymas baigtas – 19:39 val. 1 BANDYMAS: Pėsčioji stovi skiriamojoje juostoje, ties trečios eismo juostos kairiu kraštu, iki jos 49,8 m atstumu neprivažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 118,2 m atstumu. 2 BANDYMAS: Pėsčioji stovi trečioje eismo juostoje (jos viduryje), 1,70 m atstumu iki siauros brūkšninės linijos skiriančios antrą ir trečią eismo juostas, iki jos 37 m atstumu neprivažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 107,9 m atstumu. 3 BANDYMAS: Pėsčioji stovi ant siauros brūkšninės linijos skiriančios trečią ir antrą eismo juostas, iki jos 23 m atstumu neprivažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 66,3 m atstumu. 4 BANDYMAS: Pėsčioji stovi antroje eismo juostoje 1,60 m atstumu nuo siauros brūkšninės linijos skiriančios trečiąją ir antrą eismo juostą (antros viduryje), trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, kurio dešinės pusės statramstis yra lygiagrečiai su pėsčiąja, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 149,2 m atstumu. 5 BANDYMAS: Pėsčioji stovi antroje eismo juostoje 2,90 m atstumu nuo siauros brūkšninės linijos skiriančios trečiąją ir antrą eismo juostą, trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, kurio galinė dalis yra 3 m atstumu už pėsčiosios Fabijoniškių gatvės link, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 128,7 m atstumu. PASTABA. Kliūties matomumo eksperimentas atliktas blogesnėmis sąlygomis, nei buvo eismo įvykio dieną 2025 m. vasario 4 d. Eismo įvykio metu kelio važiuojamoji dalis buvo tik šlapia (žr. eismo įvykio vietos nuotraukas), o eksperimento atlikimo metu buvo žymiai šlapesnė, vietomis buvo suvažinėto sniego pėdsakai (žr. eksperimento nuotraukas) (t. 2, b. l. 1-12).

Specialisto paaiškinimų protokole 2026 m. sausio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas I. G. nurodė, kad 2025 m. liepos 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1018(25) / 11-2139(25) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Vilniaus miesto Ukmergės gatvės dešinės pusės važiuojamąja dalimi antra eismo juosta kryptimi nuo miesto centro link kelio A2 važiavo automobilis „VM Multivan“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. V., ir artėjo prie per kelio važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę einančios pėsčiosios Z. L. Automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo priekinės dalies dešine puse ties žibintu turėjo sąlytį su pėsčiąja. Pėsčioji kelio pločio atžvilgiu buvo partrenkta antroje eismo juostoje, o kelio ilgio atžvilgiu – tikėtina ties menama linija, išvesta per skaičiumi 10 pažymėtą vietą skiriamojoje juostoje, iš kurios pėsčioj žengė į važiuojamąją dalį (per šią vietą eismo įvykio vietos plano masteliu išvesta raudonos spalvas brūkšninė linija (žr. I pav.)). Dėl sąlyčio su automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčioji buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi į priekį ir į dešinę, į vietą, kur eismo įvykio vietos plane buvo užfiksuota lavono gulėjimo vieta. Po pėsčiosios partrenkimo A. V. vairuojamo automobilio „VW Mulivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje nesustabdė, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio didžiausiu leistinu 60 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas mažiausias atstumas (reaguojant į kliūtį ir intensyviai stabdant transporto priemonę) yra apie 49,4 m. Jeigu pėsčioji Z. L. automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje iki jos partrenkimo vietos, keldama grėsmę eismo saugumui nuėjo didesnį negu 2,4-4,0 m atstumą, atitinkamai jos amžiaus ėjimo 2,9-4,8 km/h, greičiui, tai automobilio vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, laiku intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiosios partrenkimo vietos ir tokiu būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Multivan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60 km/h greičiu, pradėdamas reaguoti vairuojamos transporto priemonės stabdymui, jai esant didesniu negu 49,4 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jeigu pėsčioji Z. L. automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje iki jos partrenkimo vietos, keldama grėsmę eismo saugumui nuėjo didesnį negu 2,4-4,0 m atstumą, atitinkamai jos amžiaus ėjimo 2,9-4,8 km/h greičiui, tai automobilio vairuotojo A. V. veiksmai, – iškilus grėsmei eismo augumui (pėsčiajai einant per kelio važiuojamąją dalį), nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų pėsčiosios partrenkimo, kuomet, važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, tokią techninę galimybę turėjo, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 2026 m. sausio 6 d. atliktas kliūties (pėsčiosios) matomumo eksperimentas iš automobilio „VM Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos. Viso buvo atlikti 5 bandymai. 1 BANDYMAS: Pėsčioji stovi skiriamojoje juostoje ties trečios eismo juostos kairiu kraštu, iki jos 49,8 m atstumu nedavažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 118,2 m atstumu. 2 BANDYMAS: Pėsčioji stovi trečioje eismo juostoje (jos viduryje), 1,70 m atstumu iki siauros brūkšninės linijos skiriančios antrą ir trečią eismo juostas, iki jos 37 m atstumu nedavažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 107,9 m atstumu. 3 BANDYMAS: Pėsčioji stovi ant siauros brūkšninės linijos skiriančios trečią ir antrą eismo juostas, iki jos 23 m atstumu nedavažiavęs trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 66,3 m atstumu. 4 BANDYMAS: Pėsčioji stovi antroje eismo juostoje 1,60 m atstumu nuo siauros brūkšninės linijos skiriančios trečiąją ir antrą eismo juostą (antros viduryje), trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, kurio dešinės pusės statramstis yra lygiagrečiai su pėsčiąja, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 149,2 m atstumu. 5 BANDYMAS: Pėsčioji stovi antroje eismo juostoje 2,90 m atstumu nuo siauros brūkšninės linijos skiriančios trečiąją ir antrą eismo juostą, trečioje eismo juostoje stovi automobilis „Škoda Octavia“, kurio galinė dalis yra 3 m atstumu už pėsčiosios Fabijoniškių gatvės link, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pėsčiąją pamato 128,7 m atstumu. Kliūties matomumo eksperimento metu nustatyta, kad mažiausiu atstumu pėsčiąją stovinčią ant siauros brūkšninės linijos skiriančios trečią ir antrą eismo juostas, vairuotojas važiuodamas apie 20 km/h greičiu pamato 66,3 m atstumu, o kitais bandymais tas atstumas yra dar didesnis. Atsižvelgus į atlikto matomumo eksperimento protokolo duomenis, prašytume nurodyti, ar automobilio „VM Multivan“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas A. V. eismo įvykio metu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo bei kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui? Esant eksperimento metu nustatytam kliūties matomumui (118,2 m, 107,9 m, 66,3 m, 149,2 m, 128,7 m), automobilio vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, laiku intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiosios partrenkimo vietos ir tokiu būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji Z. L., eidama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę vietoje, kur draudžiama judėti per važiuojamąją dalį, t. y. toje vietoje kur yra skiriamoji juosta, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį artėjančio automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Esant eksperimento metu nustatytam kliūties matomumui (118,2 m, 107,9 m, 66,3 m, 149,2 m, 128,7 m), automobilio vairuotojo A. V. veiksmai,– iškilus grėsmei eismo augumui (pėsčiajai einant per kelio važiuojamąją dalį), nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų pėsčiosios partrenkimo, kuomet, važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, tokią techninę galimybę turėjo,– techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 14-15).

2025 m. vasario 4-5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Ukmergės g. ties nuvažiavimu į viaduką link Šeškinės g., Vilniuje, A2 kelio kryptimi. Be kita ko nurodyta, kad įvykio vietoje įrengtas gavės apšvietimas, kuris įvykio metu veikė. Asfaltas – šlapias. Pridėta eismo įvykio schema ir nuotraukos iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 8-31).

2025 m. vasario 4-5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu Fabijoniškių g. 1, Vilniuje, buvo apžiūrėta transporto priemonė – automobilis VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko nurodyta, kad automobilio priekinės dešinės pusės bamperio aptiktos raudonos spalvos dėmės, apgadinimai. Taip pat, nurodyta, kad ant automobilio priekinės sėdynės sėdimos dalies aptiktas plastmasinis 1,5 l talpos butelis su rudos spalvos skysčiu, iš kurio sklido alkoholio kvapas. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 35-55).

2025 m. gegužės 17 d. – birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai, susiję su nagrinėjamu įvykiu (t. 1, b. l. 72-74).

2025 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, garso įrašai (t. 1, b. l. 99-100).

2025 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti VĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matomas judėjimas Ukmergės gatve abejomis kryptimis(t. 1, b. l. 92-96).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rašte nurodyta, kad nukentėjusiajai B. V. draudimo bendrovė išmokėjo laidojimo išlaidas – 2 560 Eur, gydymo išlaidas – 679,50 Eur, neturtinę žalą 15 000 Eur (t. 2, b. l. 112).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. vasario 4 d., 21.50 val. ir 22.06 val., alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0005, 2196732 pagalba, A. V. buvo nustatytas 1,18 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (t. 2 , b. l. 55-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 379/2025(01) nurodyta, kad A. V. šlapime rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,91 promilės etilo alkoholio. Šlapime benzodiazepinų, fentanilio, karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinilio karboksirūgšties nerasta (t. 2, b. l. 61).

Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį, pateikė kaltinamojo A. V. 2026 m. liepos 17 d. socialinio tyrimo išvadą (t. 2, b. l. 169-172).

Birt ataskaitų žiūryklės išrašas, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas apie ant kelio gulintį žmogų (t.1, b.l. 71).

2025 m. vasario 4 d. tarnybinis pranešimas D. Š. (t. 1, b.l. 75-76)

2025 m. vasario 4 d. tarnybinis pranešimas J. J. (t.1., b.l. 77).

2025 m. vasario 4 d. tarnybinis pranešimas R. B., kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas 1,18 prom. girtumas. (t. 1, b.l. 78)

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje

BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sudėtis, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 281 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, kurios turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, bei BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, kliūties pastebėjimo atstumas, kelio matomumas toje dalyje, eismo intensyvumas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017). Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.).

KET 14 punktas įtvirtina draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 219 punkte numatyta, kad be kita ko, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (KET 219.4 punktas); imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (KET 219.5. punktas)

A. V. kaltę dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos veikos padarymo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis patvirtina byloje ištirti įrodymai: kaltinamojo A. V. prisipažinimas ir paaiškinimai teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. G., D. V., P. R., R. G. paaiškinimai užfiksuoti apklausų protokoluose, eksperimento atlikimo protokolas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su schema, specialisto išvados, specialisto paaiškinimo protokolas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai bei kiti nuosprendyje išvardyti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis visas kaltinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog būdamas darbe išgėrė alkoholio – išgėrė pusę butelio brendžio (kuris buvo praskiestas), automobilyje alkoholio nevartojo, kadangi nesijautė apsvaigęs, dėl to sėdo už automobilio vairo. Jo įmonei priklausančiu automobiliu vyko namo. Paaiškino, kad tuo keliu vyko ne pirmą kartą, visą laiką važiavo antroje juostoje ir nedidino greičio, tikslaus greičio negalėjo nurodyti, mano, jog toje atkarpoje važiavo 50-60 km/h. Atsimena smūgį, jis buvo automobilio priekyje, tikslesnės susidūrimo (kontakto) vietos nurodyti negalėjo. Manė, kad susidūrė su kitos transporto priemonės ratu arba šunimi, t. y. ne žmogumi, nes nematė silueto. Nurodė, kad buvo išsigandęs, nes buvo išgėręs. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis pažeidė nurodytus KET punktus ir dėl jo veiksmų kilo nurodytos pasekmės. Apklausimas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nėra pėsčiųjų perėjos ir nėra kelio ženklo, įspėjančio apie grėsmę dėl kelią galinčių kirsti pėsčiųjų, t. y. minėta kelio atkarpa yra nepritaikyta pėsčiųjų eismui (kelio kirtimui), ko pasekoje kaltinamasis, atsidūręs minėtoje nagrinėjamoje situacijoje nesitikėjo, jog susidūrė su pėsčiąja (t. y. žmogumi), jis nematė žmogaus silueto ir manė, jog tai galėjo būti kitos transporto priemonės ratas ar šuo. Kaltinamojo parodymus, kad eismo įvykio vietoje nebuvo perėjos pėstiesiems patvirtina kiti bylos įrodymai. Šioje byloje remiantis tiek liudytojų (P. R. ir R. G.), tiek įvykio vietos apžiūros protokolu, tiek specialisto išvada Nr. 11-1018(25) ir 11-2139(25) nustatyta, kad pėsčioji – žuvusi nukentėjusioji Z. L., kelią kirto tam neskirtoje, t.y. draudžiamoje vietoje, – važiuojamojoje kelio dalyje ne pėsčiųjų perėjoje, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo dalyviams – pėstiesiems galiojančias KET taisykles. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1018(25) ir 11-2139(25) buvo konstatuota, kad buvusioje kelio situacijoje pėsčioji nukentėjusioji Z. L., eidama į kitą kelio važiojamosios dalies pusę, vietoje, kurioje draudžiama judėti per važiuojamąją dalį, t. y. ten kur yra skiriamoji juosta, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį artėjančio automobilio „VW Multivan“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (7 punktas). Kita vertus, eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo konstatavimas yra teismo, o ne ekspertų ir specialistų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto ar specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2013, 2K-359-697/2017, 2K-204-895/2018; 2K-7-117-511/2024).‏‏‎ ‏‏‎

Teismas pažymi, kad specialistai nustato techninį priežastinį ryšį, o teismas privalo įvertinti ir konstatuoti teisinį priežastinį ryšį. Taigi nagrinėjamu atveju techniniu požiūriu nukentėjusiosios veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau nepaisant to, kad pėsčioji – nukentėjusioji Z. L. pažeidė KET ir dėl tokių savo neleistinų veiksmų tapo kliūtimi kitiems eismo dalyviams – transporto priemonėms (tarp jų – ir kaltinamojo vairuotai transporto priemonei), pažymėtina, jog šioje situacijoje kaltinamasis A. V., kuris būdamas padidinto pavojaus šaltinio, t. y. transporto priemonės – automobilio valdytojas, dalyvaudamas eisme, turėjo pareigą automobilį vairuoti nebūdamas apsvaigęs nuo bet kokių psichiką veikiančių medžiagų, taip pat pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tarp jų ir važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį (t. y. neleistinoje vietoje kelią kertančią pėsčiąją), bei atitinkamai į tą kliūtį laiku ir tinkamai sureaguoti – pristabdyti, pasirinkti saugų greitį ir kliūtį apvažiuoti ar netrukdant kitiems eismo dalyviams sustoti ir taip tos kliūties išvengti, t. y. nesukeliant grėsmės sau ir kitiems eismo dalyviams išvengti susidūrimo su kliūtimi. Byloje nustatyta, kad šiuos reikalavimus kaltinamasis pažeidė. Kartu teismas turi įvertinti, ar vairuotojas turėjo objektyvias galimybės išvengti susidūrimo, ar dėl jo paties veiksmų tokios galimybės buvo apribotos, kas ir teisiniu požiūriu ir būtų vertinama kaip teisinis priežastinis ryšys.

Tai, kad susidariusioje situacijoje, kaltinamasis A. V. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su kelyje esančia kliūtimi – pėsčiąją Z. L., patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1018(25) ir 11-2139(25). Minėtoje išvadoje buvo konstatuota, kad, jeigu pėsčioji Z. L. automobilio „VW Multivan“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje iki jos partrenkimo vietos, keldama grėsmę eismo saugumui nuėjo didesnį negu 2,4-4,0 m atstumą, atitinkamai jos amžiaus ėjimo 2,9-4,8 km/h, greičiui, tai automobilio vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60,0 km/h greičiu, laiku intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiosios partrenkimo vietos ir tokiu būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo (5 punktas). Taip pat, minėtoje išvadoje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Multivan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 60 km/h greičiu, pradėdamas reaguoti vairuojamos transporto priemonės stabdymui, jai esant didesniu negu 49,4 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir išvengti pėsčiosios partrenkimo (6 punktas). Šias išvadas taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. R. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad liudytojas nagrinėjamo įvykio metu, nurodytoje vietoje ir laiku, dalyvavo transporto priemonių eisme – vairavo transporto priemonę – automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo leistinu greičiu – iki 60 km/h, Ukmergės g., važiuodamas trečia juosta, neprivažiavęs apie 20 m atstumu iki viaduko, vedančio link Šeškinės g., pastebėjo tolumoje – skiriamosios juostos krašte – moters šešėlį. Liudytojas P. R. nurodė, jog pamatęs pėsčiąją, sumažino greitį iki 30 km/h ir tuomet pamatė kaip minėta moteris normaliu žingsniu įžengė į jo eismo juostą ir pradėjo ją kirsti, dėl to atitinkamai liudytojas dar labiau sumažino greitį – iki 10 km/h. Liudytojas nurodė, jog tuo metu priekyje kitų automobilių nebuvo. Vėliau jau liudytojas matė per galinio vaizdo veidrodėlį, jog pėsčiajai einant antra juosta link pirmos juostos, antrąją juosta važiavęs automobilis pėsčiąją nutrenkė, o smūgis buvo labai stiprus, ko pasekoje pėsčioji nuskrido per transporto priemonės stogą. Liudytojas pažymėjo, kad jis tuo metu, kai pro galinį veidrodėlį matė smūgį, buvo sulėtinęs savo automobilio greitį – važiavo apie 10 km/h greičiu ir matė, kad antroje juostoje buvęs automobilis (kuris nutrenkė pėsčiąją) nesustojo ir nesiruošė stabdyti, dėl to minėtas automobilis pasivijo liudytojo vairuotą transporto priemonę, jų abiejų automobiliai susilygino ir liudytojas susižvalgė su tą transporto priemonę vairavusiu asmeniu, kuris padidino greitį ir pasišalino iš nagrinėjamo įvykio vietos.

Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. <...> kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Taigi, šiuo atveju yra svarbu sugretinti liudytojo P. R. ir kaltinamojo A. V. elgesį analogiškoje situacijoje. Kaip matyti iš liudytojo P. R. nurodytų aplinkybių – liudytojas važiavo trečia juosta, o kaltinamasis – antra juosta, liudytojas pamatęs kelyje buvusią kliūtį – važiuojamojoje kelio dalyje neleistinu būdu kirtusią pėsčiąją – atitinkamai į tai sureagavo – stabdė ir savo vairuotą transporto priemonę sulėtino bei taip praleido pėsčiąją, t. y. išvengė kelyje buvusios kliūties. Be to, liudytojas P. R. praleidęs per važiuojamąją dalį pėsčiąją, važiavo toliau į priekį ir vėliau jau buvusį minėtos pėsčiosios ir kito eismo dalyvio – antroje juostoje buvusio automobilio – susidūrimą matė per galinio vaizdo veidrodėlį. Dėl to atitinkamai konstatuotina, jog kaltinamasis, dalyvaudamas eisme, nebūdamas apsvaigęs ir pasirinkdamas ne tik galimai leistiną, bet ir saugų greitį, galėjo pamatyti, jog jam iš kairės buvusioje trečioje juostoje kita transporto priemonė (t. y. šiuo atveju trečiojoje juostoje liudytojo P. R. vairuotas automobilis) stabdė. Taigi, atitinkamai kaltinamasis galėjo matyti prieš jį buvusio automobilio stabdymo žibintų šviesas, sureaguoti į priešais kitoje juostoje esančios transporto priemonės reikšmingą greičio sumažėjimą (t. y. galėjo pastebėti per pakankamai trumpą laiką greičio sumažėjimą nuo leistino greičio maksimumo minėtoje atkarpoje iki pėsčiosios praleidimo metu buvusio apie 10 km/h), bei turėjo ir galėjo įvertinti tai, kad minėtoje važiuojamojo kelio dalyje yra kliūtis ir imtis priemonių išvengti susidūrimo su šia kliūtimi. Kaltinamasis nenurodė, kad būtų stabdęs pamatęs kliūtį ir bandęs jos kaip nors išvengti. Taigi, šiuo atveju, konstatuotina, jog nepaisant pėsčiosios – žuvusios nukentėjusiosios Z. L. veiksmų pažeidžiant KET, kaltinamasis A. V. būdamas apsvaigęs, nepasirinkęs saugaus vairavimo laiku nepastebėjo kliūties ant kelio ir dėl savo veiksmais nulemtos apsvaigimo būsenos laiku nesiėmė atitinkamų veiksmų tinkamai, kaip to reikalauja KET, sureaguoti į važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį siekiant išvengti susidūrimo.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nežino, kas lėmė tai, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nematė pėsčiosios, mano, jog jį galėjo apakinti priešpriešine juosta važiuojantys automobiliai ar ten esantys reklaminiai stendai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus duomenis, kad turi problemų su viena akimi, dėl to ja blogai mato dėl ko galėjo nepamatyti kelyje esančio žmogaus. Įvertinęs šiuos bylos duomenis, teismas pažymi, jog nepaisant pateiktos pažymos dėl akies, vairuoti A. V. gali, nes jo sveikatos būklė sudarė pagrindą gauti vairuotojo pažymėjimą, taigi netgi, jei A. V. žinojo, kad jo matomumas dėl sveikatos gali būti apsunkintas, ši aplinkybė jo paties turėjo būti vertinama kaip rizikos faktorius, dėl kurio jis privalėjo dar atidžiau ir saugiau elgtis kelyje. Šiuo atveju priešingai, pats A. V. pripažino, jog sėdo už vairo būdamas apsvaigęs ir apsvaigimas galėjo lemti blogą matomumą bei reakcijos susilpnėjimą. Dėl kelio sąlygų kaltinamasis nurodė, jog tuo metu buvo tamsus paros metas, buvo šlapias asfaltas, kelkraščiuose buvo sniego. Teismas vertina kaltinamojo parodymus dėl neva blogo matomumo ir blogų eismo sąlygų, kaip paneigtus kitų bylos įrodymų. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo – nagrinėjamo eismo įvykio vieta – važiuojamoji dalis buvo apšviesta, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 15-30). Taip pat, liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo nurodė, kad nors buvo tamsus paros metas, tačiau nelijo ir buvo normali kelio danga. Net jeigu kelio danga ir oras būtų buvęs drėgnas, kaltinamasis tokiu atveju turėjo pareigą sumažinti greitį ir imtis visų atsargumo priemonių užtikrinti saugų vairavimą, bet priešingai, kaltinamasis prieš vairuojant ne tik nesiėmė atsargumo priemonių, bet didino pavojingo vairavimo riziką vairuodamas apsvaigęs. Kad esamomis eismo sąlygomis nagrinėjamo įvykio metu, nebūdamas apsvaigęs ir pasirinkęs saugų vairavimo būdą, kaltinamasis galėjo ir turėjo galimybę išvengti kliūties patvirtina ir 2026 m. sausio 7 d. matomumo eksperimento atlikimo protokole nurodytos aplinkybės (be kita ko pažymint, kad eksperimentas buvo atliktas blogesnėmis sąlygomis – t. y. esant važiuojamajai daliai žymiai šlapesnei ir vietomis esant suvažinėto sniego pėdsakams (t. 2, b. l. 1-12).

Taigi, teismas, sugretinęs kaltinamojo ir liudytojo P. R. nurodytas aplinkybes, bei ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje liudytojo P. R. nurodytas aplinkybes – o būtent kokiu atstumu jis pamatė žmogaus siluetą ir nuo kada pradėjo stabdyti ir mažinti jo vairuotos transporto priemonės greitį buvusiomis eismo sąlygomis, laikosi pozicijos, kad kaltinamasis A. V. nepastebėjo kliūties važiuojamojoje kelio dalyje ne dėl blogų eismo, oro sąlygų, bet dėl savo valia pasirinktų sprendimų, susijusių su pavojingu vairavimu.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 191/2025(01), nukentėjusioji pėsčioji Z. L. mirė būtent nuo kūno sumušimų, patirtų eismo įvykio metu (nukentėjusiosios patirti sužalojimai detalizuoti minėtos specialisto išvados 2-3 punktuose). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tarp kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai pėsčiajai Z. L. padarytų sužalojimų, egzistuoja priežastinis ryšis. Konstatuotina, jog jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis A. V., būdamas padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairuotoju, būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų, būtų galėjęs išvengti susidūrimo ir taip nebūtų sukelti negrįžtami padariniai. Visa tai rodo, kad teisiniu vertinimu, būtent A. V. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek eismo įvykio, tiek ir jo metu kilusių pasekmių priežastis.

Kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina ne tik alkotesterio patikrinimo duomenys, kuriais nustatytas jo neblaivumas bei šlapimo tyrimai, be ir jo paties parodymai, kuriuose jis teigė jog nesuprato, kas atsitrenkė žmogus, manė, jog susidūrė su ratu ar gyvūnu, nors liudytojas, važiavęs kitoje eismo juostoje, pasirinkęs tiek tinkamą greitį, tiek neapsvaigęs, aiškiai nurodė, jog buvo galima suprasti, kad į kelio dangą įžengia būtent žmogus. Kad kaltinamasis vairavo būdamas apsvaigęs be kita ko patvirtina ir liudytojos M. G. ir D. V. parodymai, kuriuose jie aiškino, kad A. V., kurį jie matė eismo įvykio dieną apie 21 val., jiems pasirodė neblaivus, buvo labai linksmas ir kalbus, nors įprastai toks nebūna, jo kalbėsena buvo nerišli. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina bendrajam pagalbos centrui pateiktas M. G. pranešimas (t. 1, b.l. 99), kuriame ji praneša, kad neblaivus vyras vairuoja automobilį, įtaria neblaivumą, nes asmuo sunkiai šneka. Taigi, kad asmuo buvo apsvaigimo būsenos byloje įrodymų pakanka. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu nurodė, kad, jos vertinimu, turėtų būti šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – amfetamino, kadangi minėtą narkotinę medžiagą kaltinamasis vartojo kelios dienos iki nagrinėjamo įvykio ir dėl to atitinkamai nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis nebuvo apsvaigęs nuo minėtos narkotinės medžiagos, vis tik teismas neturi pagrindo abejoti šiuo atveju byloje esančiais objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 379/2025(01) užfiksuotomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad kaltinamojo šlapime buvo užfiksuota narkotinė medžiaga – amfetaminas. Nors kasacinėje praktikoje nurodoma ir tai, kad <...> veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; tam būtina nustatyti ir tai, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs; vien tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų suradimas šlapime nėra absoliutus pagrindas konstatuoti apsvaigimo būklę, ypač kai byloje yra prieštaringų duomenų dėl vairuotojo būklės vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013, 2K-313-788/2016).‏‏‎ Visgi, viena vertus šioje byloje nekyla abejonių, dėl A. V. apsvaigimo būsenos, kita vertus, vėlesnė teismų praktika pažymi, kad ‏‏‎<...> kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas (pvz., kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos) arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme. Tokiais atvejais apsvaigimas būtų konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Galimos situacijos, kai iš kitų įrodymų tikslaus alkoholio kiekio kraujyje nustatyti nebus įmanoma (pavyzdžiui, asmuo vengia patikrinimo)‏‏‎ (‏‏‎Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Nagrinėjamu atveju asmens apsvaigimas nuo alkoholio patvirtintas tiek paties kaltinamojo paaiškinimais, tiek ir objektyviais neblaivumo patikrinimo duomenimis, o apsvaigimas nuo narkotinės medžiagos patvirtintas specialisto tyrimu, kuriuo nustatytas narkotinės medžiagos buvimo faktas kaltininko organizme. Be to, nors kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas vartojo prieš tris dienas, tačiau pripažino, kad bendrai jis jautėsi apsvaigęs. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina akivaizdžius apsvaigimo požymius (nerišli kalba, neįprastas linksmumas ir kalbumas), kad yra objektyvių įrodymų patvirtinančių psichiką veikiančių medžiagų buvimo faktą jo organizme, teismo vertinimu, šio požymio inkriminavimui tokios įrodymų visumos pakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad šio požymio kaip alternatyvaus pašalinimas veikos kvalifikavimo nekeistų. Kartu teismas pažymi, kad tiek gynėja, tiek kaltinamasis prieš priimant sprendimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nurodė, kad pripažįsta visas faktines aplinkybes nurodytas kaltinamajame akte, būtent tokia pozicija sudarė pagrindą sutrumpintam įrodymų tyrimui, gynėja tokią poziciją palaikė, jai abejonių dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių nekilo.

Apibendrinant kas išdėstyta, įvertinus kaltinamojo A. V. veiksmus ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažintina, kad A. V. veikoje nustatyti visi būtinieji objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje

Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais: 1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą; 2) kai kaltininkas, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui būdingi specialūs požymiai: tai gali būti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju. Taigi vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rūpintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbą turėjimas. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

Byloje esantys įrodymai, tarp jų – kaltinamojo A. V., liudytojo P. R., R. G. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas, patvirtina, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką nustatyta BK 144 straipsnyje kaltinamajame akte nurodytomis ir šiame nuosprendyje pripažinta kaip nustatytomis aplinkybėmis. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad pajutęs smūgį nesustojo, jam kažkoks „koridorius“ pasąmonėje atsivėrė, kaip ir suprato ką padarė, tačiau to dėl išgąsčio nenorėjo pripažinti, dėl to pasišalino iš įvykio vietos. Konstatuotina, jog tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. V. sąmoningai pažeidė KET 219, 219.4 ir 219.5 punktuose eismo įvykio dalyviui numatytą pareigą įvykus eismo įvykiui, privalomai imtis visų reikiamų priemonių, jog būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems asmenims. Nors kaltinamasis kėlė versiją, jog jis nesuprato su kuo susidūrė, kad tai buvo žmogus, galvojo kad kitas daiktas ar gyvūnas, visgi tiek pats posėdžio metu vėliau pripažino, supratęs, jog buvo partrenktas žmogus, be to, aplinkybę, kad jis negalėjo nesuprasti, jog buvo partrenktas žmogus, patvirtina kitų liudytojų parodymai. Liudytojas P. R. nurodė, jog girdėjo susidūrimo metu smūgį ir per galinį veidrodėlį matė, kaip partrenkta pėsčioji pakankamai aukštai virš automobilio stogo nuskrido, jo vertinimu antroje juostoje buvęs vairuotojas (t. y. vairuotojas, kuris matė kaip nutrenkė važiuojamąją kelio dalimi ėjusią pėsčiąją) suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau iš jo pasišalino. Taip pat, šalia įvykio vietos buvęs liudytojas R. G. nurodė, kad pastebėjo, kaip pėsčioji buvo po smūgio nublokšta į tolį, o pėsčiąją partrenkęs automobilis buvo prilėtinęs, tačiau po to nuvažiavo link degalinės. Ko pasekoje, liudytojas R. G. paskambino į BPC ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Taigi, nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad manė, jog susidūrė su transporto priemonės ratu ar šunimi, t. y. ne su žmogumi, tačiau versiją, kad jis negalėjo suprasti, jog kelyje yra žmogus paneigia liudytojo P. R. paaiškinimai, jog vairuojant saugiau buvo visos galimybės suprasti, jog kelyje yra ne gyvūnas, ar daiktas, bet žmogus. Be to, pagal ekspertų išvadas nukentėjusioji buvo patrenkta vertikalioje padėtyje. Nenustatyta, kad kaltinamasis neturėjo objektyvios galimybės kreiptis pagalbos ar ją suteikti nukentėjusiajai. Priešingai, jis pats pripažino, kad išsigando ir nuvažiavo. Taigi, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, jog kaip vairuotojas, turėdamas pareiga pasirūpinti – suteikti pagalbą nukentėjusiajai, tačiau to nepadarė, po smūgio su nukentėjusiąją nesustojo, nepatikrino ką partrenkė, greitosios pagalbos nekvietė, pasišalino iš įvykio vietos, palikdamas ją be pagalbos, nuvykęs toliau pastatė automobilį, o jį suradusiems pareigūnam bandė neigti jį vairavęs. Aplinkybė, kad asmuo buvo apsvaigęs atsakomybės nešalina. Nusikaltimas buvo baigtas nuo kaltinamojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos momento. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta bylos įrodymų visuma, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 144 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo A. V., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas sunkus nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma ir vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Nustatyta kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai galisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu prašė pripažinti ir kitas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nukentėjusiosios – žuvusios pėsčiosios itin didelį neatsargumą, kuomet ji kirto kelią važiuojamojoje dalyje, kur pėstiesiems įžengti yra draudžiama. Teismas pažymi, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014; 2K-P-135-648/2016).‏‏‎‏‏ Byloje remiantis ekspertų išvada, bei liudytojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji elgėsi rizikingai, priimdama sprendimą tamsiu paros metu draudžiamoje vietoje nenaudodama jokių atšvaitų kirsti kelias eismo juostas itin judrioje gatvėje, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Kad jos elgesys buvo nesaugus ir pažeidžiantis teisės aktų keliamus reikalavimus pėstiesiems patvirtina eksperto išvada Nr.11-1018(25) ir 11-2139(25), kad nukentėjusioji realiai sudarė pavojingą situaciją kelyje važiuojantiems vairuotojams patvirtina liudytojas P. R., nurodęs, kad pamatęs pėsčiąją buvo priverstas stabdyti, kad neįvyktų eismo įvykis. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios elgesys buvo rizikingas, pavojingas ir neteisėtas ir iš dalies nulėmė A. V. nusikalstamus veiksmus padarant eismo įvykį. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalyje dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Pagrindo pripažinti lengvinančią dalyje dėl BK 144 straipsnio teismas neturi, nes nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad palikimą be pagalbos būtų lėmę nukentėjusiosios veiksmai, nes ji jau buvo partrenkta automobilio.

Taip gynėja prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad kaltinamasis yra atlyginęs regreso tvarka padarytą žalą draudikui. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, teismų praktikoje pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024).‏‏‎ ‏‏‎ Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎Byloje pateikti duomenys, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino turtinę ir neturtinę žalą 2560 Eur, 679,50 Eur ir 15000 Eur neturtinę žąlą (t. 2, b.l. 112). Kaltinamasis ir gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė prijungti prie bylos medžiagos išrašą, patvirtinantį, kad regresinis reikalavimas buvo apmokėtas kaltinamojo A. V. Iš pridėto išrašo matyti, kad draudimo bendrovė patvirtina regresinio reikalavimo Nr. RE-001247-26 pilną apmokėjimą (15697,50 Eur) sumai (t. 2, b.l. 151). Neaiški nei tiksli data, nei regresinio reikalavimo turinys, nurodomas tik numeris ir suma. Vis dėl to, teismas sprendžia, kad pagrindo pripažinti šią aplinkybę kaip atitinkančią BK 59 straipsnyje įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nėra. Bylos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jas lengvinančiomis A. V. atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes regreso reikalavimo patenkinimas nelaikytinas savanorišku žalos atlyginimu nukentėjusiajam, be to, pažymėtina, kad pateiktame išraše nesutampa suma, kuri buvo atlyginta regreso tvarka ir žalos suma, kuri draudimo bendrovės buvo išmokėta nukentėjusiajai. Regresinio reikalavimo patenkinimas yra prievolinių santykių su draudimo bendrove dalis, ir negali būti vertinamas kaip savanoriškas žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Duomenų, kad A. V. būtų rodęs iniciatyvą iki draudimo bendrovei nusprendžiant išmokėti paskaičiuotą žalą, atlyginti nukentėjusiajai žalą, prisidėti prie neigiamų jai sukeltų padarinių mažinimo, nėra.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta dalyje dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Vis dėl to, teismas sprendžia, kad BK 144 straipsnyje nėra veiką kvalifikuojančios aplinkybės apsvaigęs nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis posėdžio metu pripažino, kad buvo vartojęs alkoholį, kad dėl apsvaigimo nelabai prisimena aplinkybių, ar nelabai pastebėjo, ką nutrenkė automobiliu, kad buvo išsigandęs ir nelabai galėjo tinkamai reaguoti, jo šlapime rasta narkotinės medžiagos, visa tai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad būtent apsvaigimo būsena turėjo įtakos veikos padarymui pagal BK 144 straipsnį. Taigi teismas sprendžia, jog A. V. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. jog BK 144 straipsnio nusikaltimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų asmens ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Taip pat teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su sugyventine ir jų dvejais vaikais, dar turintis nepilnametį sūnų iš ankstesnių santykių, prie kurio išlaikymo prisideda. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šiuo metu laikomas nebaustu administracine tvarka. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimu A. V. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį – už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,63 promilių neblaivumas), jam buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Taigi nors jis laikomas nebaustu, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant asmenybės pavojingumą ir nusikalstamo elgesio rizikas. A. V. praeityje yra turėjęs problemų dėl vairavimo apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir nors nuo to įvykio praėjo beveik dešimtemis, tačiau problema pasikartojo, taigi nėra visiškai išspręsta ir kelia rizikas nusikalstamam elgesiui. Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamojo veiksmai buvo nulemti sistemingo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Nors liudytojai M. G. ir D. V. parodymuose teigė matę ne kartą jį vairuojantį neblaivų, tačiau tokie jų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Šioje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis nėra gydytas dėl priklausomybės ligų. Taip pat, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomai teigiamai kaltinamąjį apibūdinantys duomenys, t. y.: kaltinamojo artimoje aplinkoje esančių asmenų (kaimynų, buvusios sutuoktinės ir kitų asmenų) pateiktos charakteristikos (t. 3, b. l. 13-25), kuriose kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai; privalomųjų mokymų pažymėjimas, patvirtinantis, kad kaltinamasis buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (t. 2, b. l. 152); baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliktų savanoriškai atliktų alkoholio ir narkotinių medžiagų testų rezultatus, patvirtinančius, kad kaltinamojo šlapime nerasta alkoholio ar narkotinių medžiagų; duomenis apie tai, kad kaltinamasis yra kraujo donoras (t. 2, b. l. 154). Šie duomenys rodo A. V. iniciatyvą parodyti jo teigiamus pokyčius ir siekį valdyti rizikas. Taip pat teismui buvo pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro medicininė pažyma Nr. 2418, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis 5 metų laikotarpyje nebuvo konsultuotas ir/ar gydytas minėtoje įstaigoje (t. 2, b. l. 153), pateikti CDT testo tyrimo protokolai, kurie rodo indikaciją, jog nėra pasitvirtinęs ilgalaikis alkoholio vartojimas. Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje, tenkinus kaltinamojo gynėjos prašymą, buvo gauta Probacijos tarnybos parengta socialinio tyrimo išvada (t. 2, b.l. 169-173), kurioje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai. Išvadoje pažymima, kad A. V. prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens bei nesiteisina. Kaltinamasis turi ilgametę darbinę patirtį, augina du nepilnamečius vaikus, gyvena kartu su sugyventine ir vaikais. Nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėti apsauginiai veiksniai tokie, kaip gyvenamoji vieta, darbas, šeimos nariai, neturėjimas kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek veikų, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, reikšmingas bausmės skyrimui, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. parinkus už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą, vienintelę numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį nei minimali sankcijos riba, tačiau neviršijantį sankcijos vidurkio, t. y. 6 metus laisvės atėmimo, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje padarymą – paskirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, švelnesnės bausmės parinkimas neatitiktų teisingumo principo įvertinus veikos pavojingumą ir dėl veikos kilusius padarinius, jos dydį nustatant didesnį negu bausmės minimali riba (3 mėn.), t. y. 10 mėnesių laisvės atėmimą.

Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo visų pirma, pasisakytina, kad teismų praktikoje aiškinta, jog tokiais atvejais, kai padaromas eismo įvykis, kurio metu kyla atitinkami padariniai nustatyti BK 281 straipsnio dalyse, ir po to padaroma nusikalstama veika, nustatyta BK 144 straipsnyje, tokie veiksmai sudaro ne idealią veikų sutaptį, o realią (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024, 20, 21 p.). Nes nors nusikalstamos veikos ir buvo padarytos per trumpą laiko tarpą, tačiau jos padarytos skirtingais veiksmais, kurių nesieja bendras sumanymas ir tyčia. A. V. skirtingais veiksmais realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, nurodytas skirtinguose BK straipsniuose. Pirmu neatsargiu veiksmu buvo sukeltas eismo įvykis, kurio pasekmė – nukentėjusiosios mirtis. Tik po šio eismo įvykio kaltininkas, supratęs savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir paliko be pagalbos nukentėjusiąją, kai grėsė pavojus jos gyvybei, t. y. atskiru veiksmu skirtinga kaltės forma įgyvendino nusikalstamos veikos sudėtį, nurodytą BK 144 straipsnyje. Taigi bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių sudėjimo būdą. Nebent būtų pagrindas išvadai, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Nagrinėjamam atvejui svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojoje byloje, kur buvo sprendžiamas tinkamas bausmių subendrinimo būdas dėl bausmių paskirtų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir 144 straipsnį. Kasacinis teismas išaiškino, kad nepagrįsta teigti, jog šie nusikaltimai skiriasi savo pavojingumu. Teismas padarė išvadą, kad tinkamas bausmių bendrinimo būdas tokiais atvejais yra sudėjimo būdas. Teismas pateikė išaiškinimą, pagal kurį padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. BK 10 straipsnis nustato dvejas nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 3-6 dalys). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. Tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau kadangi BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Taigi savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui ‏(‎‏‏Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009 (nutartis neturi punktų)). Remiantis tokiu teisės aiškinimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas vertina, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl teismas sprendžia taikyti dalinio bausmių sudėjimo būdą bendrinat bausmes paskirtas už realia sutaptimi padarytas veikas.

Kaltinamajam A. V. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t.y. prie 6 metų laisvės atėmimo, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį , t.y. 3 mėnesius laisvės atėmimo, pažymint, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis A. V. prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam A. V. paskirtina galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2025 m. vasario 4 d., 21.30 val. (t. 2, b. l. 19-20) iki 2025 m. vasario 5 d., 16.02 val. (t. 2, b. l. 21-22) (t. y. viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo asmenims, kurie apsvaigę nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdami KET, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nėra kategoriški. Būtent žodis „paprastai“ reiškia, kad yra galimos ir situacijos, kai bausmės vykdymo atidėjimas tokiems asmenims gali būti taikomas. Be to, neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, kilusius padarinius, tiek pagal juos padariusius asmenis. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-268-693/2019).‏‏‎ ‏‏‎

Tiek prokuroras, tiek gynėja baigiamosiose kalbose prašė taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą A. V. Nukentėjusioji su tokiu prašymu nesutiko. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam A. V. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, atsižvelgtina į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius bei tai, kad kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas teigiamai – neteistas, nebaustas administracine tvarka. A. V. pripažino kaltę ir gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios už jai sukeltą moralinę žalą netekus močiutės, taip parodydamas kritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. V. yra saistomas pakankamai stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, jis turi beveik (duomenys neskelbtini) metų darbinę patirtį, šiuo metu dirba savo įmonėje, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, pažymi, kad toks sprendimas nereiškia, asmens kaltės sumenkinimo padarius šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių gyvybės neteko žmogus, taigi buvo padaryti negrįžtami neigiami padariniai. Bausmės vykdymo atidėjimu teismas sprendžia paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant laikotarpį, kurio metu kaltininkas įpareigojamas vykdyti teismo skiriamus draudimus, įpareigojimus, jis prižiūrimas probacijos tarnybos, o nustatytu laikotarpiu jam nevykdant probacijos sąlygų gali būti sprendžiama dėl bausmės vykdymo panaikinimo ir asmens siuntimo realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia bausmės neskyrimo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad A. V. neturi galiojančių baustumų administracine tvarka, paskutinį kartą fiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas 2024 m. (greičio viršijimas ir važiavimas neregistruotu automobiliu) nelaikytinas šiurkščiu. Nors teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis A. V. prieš dešimt metų buvo nubaustas už vairavime apsvaigus nuo alkoholio, vis dėl to, objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, jog įvykęs eismo įvykis yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios tam tikros kriminalinės pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė, nėra. Visų šių aplinkybių visuma teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam A. V. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui – 3 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis), netaikant intensyvios priežiūros. Ilgesnis bausmės vykdymo terminas kaltinamajam skirtinas atsižvelgiant į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ir jų pobūdį, padarymo aplinkybes, sunkius padarinius, bei tai, kad nusikalstamų veiksmų padarymą iš esmės lėmė apsvaigimas, dėl to reikalinga skirti terminą, kuris sudarytų realią galimybę kaltinamajam padaryti išvadas dėl savo elgesio ir pasiekti teigiamos elgesio korekcijos probacijos priežiūros tarnybos pagalba. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei padaryti teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui ir jo nuostatoms, bausmės vykdymo atidėjimo metu A. V. įpareigotinas: 1) tęsti darbą, o jo netekus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) neturėti, neįgyti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5, 10-11 punktai).

Pagal BK 75 straipsnio 6 dalį be paskirtų pareigų atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

Byloje nustatyta, jog A. V., vairuodamas transporto priemonę, grubiai pažeidė KET numatytus reikalavimus, ko pasekoje buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika ir sukelti negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. A. V. paskutinį kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas 2024 m., tačiau transporto priemonės vairavimas apsvaigus jo gyvenime teisėsaugos institucijų fiksuotas ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis vairavo transporto priemonę mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėje, būdamas apsvaigęs, kas iš esmės lėmė tai, kad kaltinamasis nepastebėjo į važiuojamąją dalį išėjusios pėsčiosios, ko pasekoje žuvo nukentėjusioji, be to, naudodamasis teise vairuoti padarė ir kitą nusikaltimą, t.y. sukėlęs pavojų pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, šios baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina, kad A. V. naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, dėl jo veiksmų buvo sukelti pavojingi ir negrįžtami padariniai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones A. V. taikytina didesniam negu minimalus terminas, t. y. ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 5 d. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir siekiamam bausmės vykdymo atidėjimo tikslų įgyvendinimui.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta, kaltinamasis A. V. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėja pateikė nemažai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, tarp jų ir duomenis, kad kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nevartojo alkoholio ir/ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nėra nustatyto ilgalaikio alkoholio vartojimo fakto, tačiau teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog prieš nagrinėjamą įvykį kaltinamasis buvo suvartojęs pakankamai didelį alkoholio kiekį (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išgėrė pusę butelio brendžio praskiesto) ir buvo pasidaręs alkoholio kokteilį į gėrimo „Coca Cola“ buteliuką tam, kad jo sugyventinė nestebėtų alkoholio vartojimo fakto. Teismo vertinimu, siekiant skatinti kaltinamojo kritiškesnį požiūrį į nesaikingą alkoholio vartojimą bei rinktis pozityvų užimtumą, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nėra pareiškusi civilinio ieškinio byloje, nes jai žalą atlygino draudimo įmonė. Teismo vertinimu, papildomų finansinių įpareigojimų nustatymas nemažins kaltininko galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti kitus jam paskirtus įsipareigojimus, neprieštaraus teisingumo principui bei pasitarnaus atkuriamojo teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybes, kad kaltinamasi yra dirbantis, išlaikantis nepilnamečius vaikus, jo pajamos nėra didelės, teismas sprendžia skirti mažesnę, nei prašė prokuroras, t.y. 20 MGL dydžio įmoką, sumokant ją per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. vairavo jo vienasmeniškai valdomai įmonei priklausiusį automobilį. Registrų duomenys patvirtina, kad automobilis priklauso UAB „A.“, kurios direktorius (savininkas) yra būtent A. V. Byloje kaltinimai pareikšti ir kaltu A. V. pripažintas ne tik dėl neatsargaus nusikaltimo, bet ir dėl tyčinio nusikaltimo, kurių abiejų padarymo priemonė buvo minėtas automobilis. Pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais, kai nustatoma BK 281 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo ir BK 144 straipsnyje įtvirtino nusikaltimo padarymo sutaptis, pripažįstant, kad būtent automobilis, kuris buvo vairuojamas kaltininko, buvo ir tyčinio nusikaltimo pagal BK 144 straipsnį padarymo priemonė, turi būti taikomas automobilio konfiskavimas vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Atsižvelgiant į teismų praktiką bei aplinkybes, jog A. V. nusikaltimus padarė vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonė, toks turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl privalo būti konfiskuotas.

Siekiant užtikrinti transporto priemonės konfiskavimą, taikytinas MB „A.“ nuosavybės teisės į priklausantį automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir jį valdyti, tačiau paliekant naudojimosi juo teisę, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo (BPK 151 straipsnio 1, 6 dalys). MB „A.“ vadovas A. V. įpareigotinas saugoti minėtą transporto priemonę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji B. V. nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Kaip nurodyta šiame nuosprendyje, nukentėjusiajai B. V. padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Proceso išlaidų nėra. Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimti dokumentai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gražintini kaltinamajam A. V.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam A. V. atėmimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimu saugomi daiktai (t. 1, b. l. 68) (t. y. įvykio vietos apžiūros metu paimti – mikrodalelės nuo vairuotojo sėdynės, nuoplova paimta nuo „Coca Cola“ butelio kaklelio, nuoplova paimta nuo dėmių automobilio priekinėje dalyje, nuoplova paimta nuo automobilio pavarų perjungimo svirties, nuoplova paimta nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų ant automobilio priekinio žibinto; tuščias butelis su galimais rankų pėdsakais; nuoplova paimta nuo automobilio vairo, paimta iš „Coca Cola butelio) supakuoti ir perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; 2) prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėti kompaktiniai diskai (diskas su įvykio vietos ortofoto (t. 1, b. l. 191) ir DVD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, įvykio vietos apžiūros nuotraukomis (t. 2, b. l. 112 A-112B)), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; 3) odorologinis kvapo pėdsakas ir foninis kvapo pėdsakas stiklainyje Nr. IBPS-V347330-25(5) ir IBPS-V-347330-25(4) perduoti saugojimui Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui (t. 1, b.l. 67) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t.y. prie 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti švelnesnės bausmės dalį, t.y. 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 6 (šešerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę – 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 4 d., 21.30 val. iki 2025 m. vasario 5 d., 16.02 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10-11 punktais, 7, 8 dalimis, atidėti A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejų) metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti A. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbą, o jo netekus – registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

3) neturėti, neįgyti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, A. V. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis skiri 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą šią įmoką sumokant per vienerius metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, A. V. paskirti turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nuosavybės teise priklausantį MB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini).

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą MB „A.“ priklausančiam turtui – automobiliui „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir jį valdyti, tačiau paliekant naudojimosi teisę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo.

MB „A.“ vadovą A. V. įpareigoti saugoti automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jo konfiskavimo.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti A. V.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. V. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimu saugomus daiktus (t. y. įvykio vietos apžiūros metu paimtus – mikrodaleles nuo vairuotojo sėdynės; nuoplovą paimtą nuo „Coca Cola“ butelio kaklelio; nuoplovą paimtą nuo dėmių automobilio priekinėje dalyje; nuoplovą paimtą nuo automobilio pavarų perjungimo svirties; nuoplovą paimta nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų ant automobilio priekinio žibinto; tuščią butelį su galimais rankų pėdsakais; nuoplovą paimta nuo automobilio vairo, paimta iš „Coca Cola butelio) supakuotus ir perduotys saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., sunaikinti; 2) prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtus kompaktinius diskus (diską su įvykio vietos ortofoto ir DVD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, įvykio vietos apžiūros nuotraukomis), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; 3) odorologinį kvapo pėdsaką ir foninį kvapo pėdsaką stiklainyje Nr. IBPS-V347330-25(5) ir IBPS-V-347330-25(4), kurie perduoti saugojimui Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui, sunaikintini.

Išaiškinti nuteistajam A. V., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, kurią administruos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Sąskaitos Nr.: LT12 4040 0636 1000 3142. Gavėjas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Juridinio asmens kodas: 125817744. Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.