Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokatui Dainiui Antanaičiui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Algiui Kojalai, galimai laiduotojai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją virtą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis Mažojoje bendrijoje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

M. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2025 m. spalio 9 d., apie 15 val. 05 min., Vilniuje, važiuodamas antrąja savo judėjimo krypties Antakalnio gatvės kelio eismo juosta link Nemenčinės plento pusės, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į Antakalnio gatvės pastato Nr. 70 teritoriją, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, tai yra, jis buvo neatidus ir neatsargus, sukdamas į kairę, į šalia kelio esančią Antakalnio gatvės pastato 70 teritoriją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido priešinga kryptimi, tiesiai, pirmąja savo judėjimo krypties kelio eismo juosta Antakalnio gatve, Šilo gatvės kryptimi, važiavusio V. K. vairuojamo motociklo „Yamaha“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dėl ko susidūrus transporto priemonėms nukentėjo V. K., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. M. paaiškino, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai. Nurodė, jog tąkart jis važiavo ir norėjo sukti į kiemą, degė žalias signalas, pažiūrėjo, kad niekas nevažiuoja iš galo, ir gavosi taip, kad praleido iš priekio vieną automobilį, pradėjo sukti į kiemą, pradėjo žiūrėti į kiemą, ar nėra pėsčiųjų, dviratininkų, tiesiog įvyko smūgis, ar sutapo matymo lauke. Galima sakyti lėmė jo neatidumas. Atsitrenkė į priekinį sparną ir kapotą, praslydo transporto priemonių paviršiai. Pirmą kartą pamatė motociklistą, kai pajuto smūgį. Nesuprato kas įvyko, tada pasuko galvą, pamatė gulintį žmogų ir gulintį motociklą. Motociklas buvo atsitrenkęs į šiukšlių konteinerį, žmogus šiek tiek toliau, maždaug už 12-15 metrų. Išlipęs iš automobilio jis, M. M., iš karto pribėgo prie žmogus, nukentėjusysis paprašė nuimti šalmą. Jis prispaudė šalmą, pasakė, kad negalima, jog neįvyktų daugiau papildomų traumų. Viena moteris iškart kvietė greitąją pagalbą. Kol atvažiavo greitoji pagalba, jis laikė šalmą, kad nebūtų pašalinių judesių. Vairuotojo pažymėjimą jis turi virš 10 metų, nuo 18 metų vairuoja, dabar jam 35 metai. Automobilis priklauso jam, automobilio vertė 6-7 tūkstančiai eurų. Kitų KET pažeidimų per 10 metų laikotarpį buvo už greitį, bet minimalūs, grubių šiurkščių neturėjo, čia pirmas atvejis. Automobilis draustas draudimo bendrovėje „Balcia“. Motociklas buvo Yamaha1, motociklistas buvo su šalmu. Greitąją pagalbą iškvietė kažkas iš liudytojų, nes pribėgus prie nukentėjusiojo, jau kažkas skambino. Bandė išsaugoti kuo geresnę žmogaus sveikatą. Nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta padaręs KET pažeidimus. Su nukentėjusiuoju po įvykio susisiekė kovo mėnesį. Tyrėja parašė, kad nori nukentėjusysis tam tikros sumos kaip kompensacijos, jis pasakė, kad sutinka ir gavo nukentėjusiojo kontaktinį numerį, tuomet jam pasakė, kad nori kreiptis į teisininkus, kad užsitvirtinti tai. Būtų tą pačią dieną pervedęs pinigus, tačiau ta suma pakilo, ir tik tada gavo kontaktinį numerį, kad galėtų susisiekti tuo klausimu, iki tol nežinojo kur kreiptis, kokios procedūros. Tiesiog laukė, kol tyrėja parašys. Iki tol nesikreipė nei į tyrėją, nei į advokatą, nei į prokurorą. Nukentėjusiojo sveikatos būklės nežinojo. Papildomas būsimas gydymosi išlaidas, dėl korekcijos, mano, kad galėtų atlyginti. Ankstesnių administracinių nusižengimų – prieš kokius 4 metus už greitį turėjo ir gal 12 už netinkamą parkingą. Advokatas jį informavo apie jo nusižengimus. Apie transporto priemonės pastatymą neįgaliojo vietoje – galimai buvo. Įvykio metu buvo susijaudinęs, tačiau bandė situacijoje nepasimesti ir vadovautis šaltu protu. Po to kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nukentėjusįjį išsivežė, policija paėmė jo parodymus. Policija nukentėjusiojo kontaktų nedavė, duomenų, kur nukentėjusįjį išvežė, taip pat nedavė. Tuo metu negalėjo susisiekti su nukentėjusiuoju. Kai gavo nukentėjusiojo kontaktą, telefono numerį, susisiekė tą pačią dieną.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvyko eismo įvykis Antakalnyje, buvo gražus oras, važiavo jis leistinu greičiu, buvo tuščias kelias. Tiesiog netikėtai iš priekio automobilis išsuko iš spūsties, nes priešais buvo spūstis, matyt norėjo į kiemą įsukti, ir jis motociklu atsitrenkė į jį. Nespėjo net sureaguoti, kaip ir truputį spėjo sureaguoti, bet atsidūrė ant kapoto, atsitrenkė į priekinį sparną, perlėkė per kapotą. Buvo trumpam praradęs sąmonę, kiek prisimena. Atgavęs sąmonę gulėjo ant nugaros, ant jo buvo šalmas, girdėjo moterišką balsą. Kiek suprato, moteris kvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis nesuprato, nesiorientavo, kas yra kas, kas vairuotojas, kas praeivis. Prisimena, kad jo šalmo niekas nelaikė. Paprašė žmogaus tik, tai galėjo būti M. M., kad surastų telefoną ir paskambintų jo artimiesiems, padėjo surinkti numerį. Pirma atvažiavo policija, po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išsivežė jį į ligoninę. Motociklas registruotas jo motinos vardu. Jo vertė 20 tūkstančių eurų. Motociklas Yamaha R1M, 2023 metų. Motociklo visos karboninės dalys buvo sulaužytos, nes visas iš karbono, bakas, įlinkusios šakės, pažeistas rėmas, spidometras, praktiškai skirta nurašymui. Draudimo bendrovė už motociklą atlygino apie19 200 eurų. Su motociklu ginčo nėra. Kiek prisimena, jam lūžo padikaulis, riešas ar sąnarys tiksliai neprisimena, atvažiavus į ligoninę, jam uždėjo gipsą ant kairės kojos ir dešinės rankos, buvo gilūs nubrozdinimai ant kelių, ir ant kairės kojos didelė plėštinė žaizda. Specialisto aprašyti visi sužalojimai. Ligoninėje darė rentgeną, siuvo, gipsą dėjo. Kairę užsiuvo, o dešinės pirštą bandė atstatyti, atstatinėjo, t. y. įdėta, ten buvo išnirimas pirščiuko, buvo skausminga procedūra, kažkaip jie jį atstatė ir uždėjo gipsą. Užsiuvo, gipsas, rankose irgi gipsas, ir paleido tą patį vakarą. Po to kai nuėmė gipsą buvo ne ką lengviau, reikėjo lankyti reabilitacijas, lankėsi Pašilaičiuose, ten buvo magnetinis rezonansas, mankštos. Tada bandė sportuoti, labiau skirti dėmesį riešui ir kojai, nes kasdieniniai skausmai pade ryte atsikėlus buvo, reikia kokį 30-45 min. prasivaikščioti, kad dingtų diskomfortas, nes jausmas kad kaip svetimkūnis. Kreipėsi į polikliniką, ne vieną kartą, jį nukreipdavo į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninės medikai parekomendavo operuotis ir planuose operacija, nes tai yra nepakenčiama kiekvieną rytą jausti skausmą. Sakė, kad yra poslinkis, nuotraukoje rodė, kad yra sąnarinis poslinkis, jį reikia atstatyti į vietą, tik per operaciją, operacijos data dar nenumatyta. Dėl daiktų ginčo nėra, atlyginta, tai šalmas, pasikalbėjimo įranga, telefonas, drabužiai. Neturtinės žalos atlyginta 5 345 Eur, atlygino galbūt sausio mėnesį. Kad papildomai reikia operuoti, pasakė gal kovo mėn., nes vasarį ilgą laiką buvo reabilitacija, galvojo, kad atsistatys savaime. Bet su kiekviena diena ilgų mankštų, vis tiek skausmai lydi iki šiol. Vasario mėnesį pradėjo kreiptis, domėtis giliau. Liekamieji reiškiniai – dešinė pėda ir riešas, kiekvieną kartą praktiškai gali nuspėti orus, ir gavus fizinį krūvį, negali šiai dienai mėgautis savo hobiu - tinklinis, padelis ir pan., riešas primena apie avariją. Prašė papildomai 5000 eurų neturtinės žalos, nes artėja operacija, bus vėl finansiškai išlaikomas, nes pajamų praktiškai neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Avarija įtakos turėjo jo darbinei veiklai. Dirbo fizinį darbą prie statybų. Šeimyninė padėtis išsiskyręs-nevedęs, gyvena vienas, išlaiko sūnų, moka alimentus. Papildomai 5000 Eur prašė, nes bus operacija, šiai dienai praktiškai negali dirbti. Nustojo dirbti 2025 m. rugsėjo mėnesį, nes dirba pagal verslo liudijimą. Konkrečiai statybose stogo darbai, fasado šiltinimai. Išsilavinimas vidurinis. Neprisimena, kiek laiko buvo su gipsu, turbūt 6 savaites, kaip gydytojai rekomendavo. Jo gyvenimas negrįžo į normalų ritmą, kas buvo iki įvykio. Motociklininko specialios aprangos nedėvėjo, tik šalmą. Eismo įvykio metu avalinė buvo laisvalaikio batai, moto pirštinės, šalmas, džemperis ir paprastos kelnės. Dirba tik pagal verslo liudijimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes darbas nėra pastovus. Iš kaltinamojo pinigų po eismo įvykio neturėjo. Yra poliklinikos siuntimas ir daktaro iš Lazdynų ligoninės rekomendacija operuotis. Jam pasakė, kad mankštos nepadės, reikia operuotis ir tik tada mankštintis. Paskutinį kartą dirbo rugsėjo mėn., jokių kitokių pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, neturėjo. Neprisimena, kokios sumos pirmą kartą paprašė iš kaltinamojo. Prisimena, kad tyrėja paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis nori taikytis. Bandė bendrauti per ją, pasakė jai duoti kontaktus. Pirmą kartą susisiekė kovo mėnesį. Buvo nuoskaudos, kad žmogus nesirūpino, nesidomėjo, išvis buvo sunku susitikinėti. Susitikus su juo, jis pasakojo savo aplinkybes, kad neturi darbo. Jis pasakė, kad suma buvo 3 ar 3,5 tūkstančio Eur, toks pasiūlymas buvo taikytis, tiksliai neprisimena. Po to kaltinamasis informavo, kad nesutinka su šia suma, kreipėsi pas teisininką konsultacijos. Tuo metu jis dar nežinojo apie savo padikaulį, apie tą poslinkį. Jam paaštrėjo skausmas, kreipėsi į polikliniką ir jam rekomendavo operuotis, vėl gipsas, vėl be darbo ir pan., išgyvenimai. Dėl žalos dydžio, susitarimo –pasiūlė 3,5 tūkstančio, tada kaltinamasis sakė, kad nesutinka. Sakė kreipsis į teisininką. Jis nieko prieš tikytis, jis ilgai ėjo pas teisininką, per tą jam paaiškėjo, kad bus dar operacija. Apie tai, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos, nematė pagrindo informuoti kaltinamojo. Gydytojas sakė, kad reikia registruotis dėl planinės operacijos, kadangi yra vasara, per visą tą laikotarpį buvo nedarbingume, sirgo, fiziškai buvo nepajėgus dirbti, pakankamai mažai pinigų uždirbo, kad operuotis, nes vėl tikėtis artimųjų pagalbos nelabai norisi. Reikia pasiruošti operacijai finansiškai, žino ką reiškia būti su gipsu 6 savaites, ir dar po to papildomai dar mėnesį, nieko negali, nei vairuoti, turi kažkas rūpintis, o gyvena jis vienas. Liepė registruotis planinei operacijai. Mano, kad standartas yra 6 savaitės su gipsu. Reabilitacija, iš naujo kojos mynimas, vėl tie patys išgyvenimai. (duomenys neskelbtini) yra registruotas, gyvena (duomenys neskelbtini). Lazdynuose į reabilitaciją sunku papulti. Ėjo į mokamas, kol patenki viskas užgyja, pagyja ir sunku pramankštinti. Kiekvieną rytą jam reikia mažiausiai 30 min. prasivaikščioti, nes jaučia poslinkį, jis skausmingas mynimui. Skausmas judant. Nuo skausmo vartoja „Ibuprofenas“ tabletėmis, buvo išrašę „ketanova“, bet nepadėdavo. Oro sąlygos labai įtakoja. Operacijos tikrai reikės. Nelengvėja pėda, būtent tas poslinkis. 5000 Eur suma, kadangi draudimo bendrovė išmokėjo, pagal ją ir orientuojasi. Bus operacija, o ne gipso uždėjimas, vėl tie patys pora mėnesių ar daugiau, vėl bus išgyvenami nepatogumai. Tuo metu po reabilitacijos gal ir padėjo, bet per tą laiką jautė, kad kaip svetimkūnis kojoje. 2026 m. sausio mėnesį nedirbo, nuo 2025 rugsėjo mėnesio nedirba. Per tą laikotarpį padėjo artimieji, t. y. mama, ji paėmė slaugą, nes jam buvo sunku nueiti į tualetą, nes viskas sugipsuota. Palengvėjimas buvo, kai gipsą nuėmė, per skausmus mankštinosi, didesnis skausmas dingo. Po reabilitacijos vėl kreipėsi į polikliniką pas šeimos gydytoją kovo mėnesį. Šeimos gydytojas tada nukreipė pas traumatologą, o traumatologas jau paminėjo, kad reikia operacijos ir tada vėl Lazdynų ligoninė. Po to suprato, kad reikia papildomos sumos dėl žalos atlyginimo. Rankos rieše yra sąnarinis lūžis, taip pat kelia skausmą. Buvo gipse visa dešinė pusė, reikia mankštinti toliau. Iš draudimo bendrovės gautus 19 000 Eur už motociklą jis gražino mamai, nes mama jam pirko motociklą. Motociklu važinėjo 8 metus, tačiau dabar nebevažinėja, baimės jausmas yra. Šiuo metu bendravimas su draugais yra sutrikęs, jaučia, kad kažkokią įkatą padarė eismo įvykis. Atsirado mikčiojimas. Su draugais negali kažkur važiuoti, pramogauti, nes visur jie linksminasi, žaidžia sportinius žaidimus įvairius, jis fiziškai nėra tam pajėgus. Kaltinamasis atsiprašė, galbūt per gyvą susitikimą ir papildomai siųsdamas SMS ir siūlydamas piniginę sumą. Jis tyrėjai pasakė, kad duotų jo kontaktus, tegu žmogus skambina. Paragino parašydamas tyrėjai, kad tegu kaltinamasis susisiekia su juo nurodydamas savo telefono numerį. Nežinojo, kad kaltinamasis pats domėjosi jo kontaktų. Kaltinamasis žinute siūlė 810 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nepriėmė, nes mano, kad ta suma neatitinka jo išgyvenimų ir jo tolimesniam kasdieniniam gyvenimui, nes daug rimčiau yra, ir operacija, ir gydymai, ir skausmai. Pagalvojo, kad tokia susitaikymo suma jam netinka. Žmogus nė trupučio nepasidomėjo, bent jau būtų pasidomėjęs ar bent kažkoks atsiprašymas minimalus būtų. Atsiprašymo žinutę jis parašė po pusės metų. Papildomai iš draudimo bendrovės prašo 5000 Eur, nes jau turi patirties, per paskutinį įvykį, kad sunku gyventi, žmonės rūpinasi, turi papildomų išlaidų dėl jo, turi papildomų vežiojimų į poliklinikas, ligonines ir visus jo reikalus, kuriuos reikia sutvarkyti. Negali atsakyti, ar būtų prašęs papildomos ieškinio sumos, jei nebūtų reikėję papildomos operacijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. M. nurodė, kad įtarime nurodytą dieną, 2025 m. spalio 9 d. apie 15 val. vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra draustas kasko draudimo bendrovėje „Balcia Insurance SE Lietuvos filialas“. Važiuodamas Antakalnio gatve, Nemenčinės plento kryptimi, antra jo judėjimo krypties juosta, būdamas maždaug ties Šv. Roko ligonine, ketino sukti į kairę. Kadangi ketino sukti į kairę, į kiemą, jis rodydamas kairiojo posūkio signalą, sustojo įsitikinti, kad jam nėra kliūčių pravažiuoti. Pamatė priešinga kryptimi, antra eismo juosta judantį automobilį, kurį praleido. Praleidęs minėtą automobilį, nematydamas jokių kliūčių, pradėjo judėti, sukti link kiemo. Jam dar neįvažiavus į kiemą, pajuto smūgį į savo automobilio keleivio pusės priekį. Po kelių sekundžių pamatė ant gatvės gulintį žmogų ir motociklą. Motociklas tikriausiai buvo už mašinos ir jo matymo kampu visiškai nesimatė, todėl visiškai ir nebuvo pastebėtas. Po smūgio jis iškart išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vairuotojo. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba motociklo vairuotoją išsivežė į gydymo įstaigą. Su įteiktu įtarimu sutinka, dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad 2025m. spalio 9 d. apie 15 val. važiavo Vilniuje, Antakalnio gatve, nuo Nemenčinės plento pusės link Šilo tilo. Vairavo motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo mamai N. K., tačiau naudotojas yra jis. Maždaug ties Antakalnio ligonine, kuomet važiavo pagrindiniu keliu, pirma juosta, neviršydamas greičio, kažkur 50 km/h, priešinga kryptimi, nuo Šilo tilto link Nemenčinės plento pusės, buvo spūstis. Maždaug ties Antakalnio poliklinika, jam priešprieša važiuojantis automobilis, neatsimena koks būtent, tik atsimena kad lengvasis, važiuojantis Nemenčinės plento kryptimi, staiga pasuko į jo kryptimi važiuojamą juostą, sukdamas link kiemų. Kadangi automobilis pasuko praktiškai prieš jį, jis nespėjo sustoti ir įvyko susidūrimas. Jis trenkėsi į automobilį, neatsimena tiksliai į kurią vietą. Atsimena tik tiek, kad prarado kontaktą su motociklu, o atsipeikėjo jau gulėdamas ant žemės. Įvykio metu atvykusi GMP brigada jį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuota stipinkaulio apatinės dalies lūžis, padikaulio lūžis, kojos pirštakaulio išnirimas, blauzdos nubrozdinimas ir kitų pėdos dalių žaizda. Yra informuotas, kad dėl įvykio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimą, kuris yra „Balcia Insurance SE Lietuvos filialas“. Dėl civilinio ieškinio byloje, šiuo metu tiksliai atsakyti negali, priklausys nuo to, ar tenkins draudimo išmokėta suma (b. l. 60-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3920/2025 (01), nurodyta, kad vadovaujantis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: V. K. nustatyta dauginiai nubrozdinimai blauzdose, žaizdos kairėje čiurnoje, dešinėje blauzdoje, tarpuakyje, kairėje pėdoje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis, dešinės pėdos III, IV, V padikaulių lūžiai, dešinės pėdos V piršto išnirimas per padikaulinį-pirštakaulinį sąnarį. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP ir VšĮ RVUL 2025 m. spalio 9 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio epizodo metu, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai ir žaizdos atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 68, 69).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta (b. l. 18-29), apžiūrėtos transporto priemonės (b. l. 30-43), apžiūrėti daiktai (b. l. 78-83), tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės po eismo įvykį, nubraižyta eismo įvykio schema ir nufotografuota (b. l. 14-16), M. M. pranešime policijai nurodytos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 48). Eismo įvykis fiksuotas ir Kitų objektų apžiūros protokolais (b. l. 84-90).

Informacijoje iš draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE Lietuvos filialas“ dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad nukentėjusiajam V. K. dėl patirtų sužalojimų išmokėta neturtinė žala 5 345,00 Eur, už apgadintus daiktus 1 222,90 Eur, už motociklą 19 323,00 Eur. Prideda sprendimo raštus pateiktus nukentėjusiajam (b. l. 99-102).

I. T. motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-511/2024, 10 punktas). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2025, 15 punktas ir kt.).

Kaltinamojo M. M. kaltė dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo ir eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, yra visiškai įrodyta teismui pateiktų įrodymų ir pačių proceso dalyvių parodymų visuma. Esminis kaltės įrodymo elementas yra paties kaltinamojo M. M. visiškas kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis bei tiesioginis patvirtinimas, jog avariją lėmė jo paties neatidumas manevro metu. Vairuotojas pripažino, kad sukdamas į kairę (į kiemą) per degantį žalią šviesoforo signalą, nepamatė iš priekio atvažiuojančio motociklo „Yamaha“ ir nepraleido jo, taip tiesiogiai pažeisdamas KET reikalavimus. Kaltinamojo parodymus, jog jis motociklininką pamatė tik pajutęs smūgį į automobilio priekinį sparną ir kapotą, patvirtina faktą, kad M. M. neatidžiai stebėjo kelią ir neįsitikino manevro saugumu, tai lėmė staigų ir neišvengiamą susidūrimą.

Šį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo neatidumo ir kilusių padarinių visiškai papildo bei patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad važiavo leistinu greičiu tuščiu keliu, kai staiga iš priekio automobilis netikėtai išsuko iš spūsties, bandydamas patekti į kiemą, ir užtvėrė jam kelią. Dėl šio netikėto manevro motociklininkas nespėjo sureaguoti, trenkėsi į automobilio priekinį sparną, perskrido per kapotą ir patyrė sunkius sužalojimus bei trumpam prarado sąmonę. Šie nuoseklūs abiejų pusių parodymai aiškiai identifikuoja, kad avarijos kilimo priežastis buvo išskirtinai M. M. neatsargūs veiksmai ir KET numatytos pareigos duoti kelią priešpriešiais tiesiai važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas.

Kaltinamojo M. M. veikos pavojingumą ir kilusių padarinių sunkumą neabejotinai įrodo nukentėjusiojo V. K. patirti sveikatos sužalojimai bei turtinė žala. Eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas ir nurašytas 2023 metų gamybos motociklas „Yamaha R1M“, o pats V. K. patyrė daugybinius kūno sužalojimus: padikaulio lūžį, riešo ar sąnario pažeidimus, gilius kelių nubrozdinimus bei plėštinę kojos žaizdą, kurias fiksavo specialistai. Sveikatos sutrikdymo rimtumą įrodo ir tai, kad nukentėjusiajam teko 6 savaites nešioti gipsą, atlikti ilgą bei neefektyvią reabilitaciją, o dėl išryškėjusio sąnarinio poslinkio ir nuolatinio nepakenčiamo skausmo jam yra indikuotina chirurginė operacija. Šie liekamieji reiškiniai iš esmės pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, apribojo jo galimybes užsiimti fiziniu darbu statybose bei laisvalaikio pomėgiais, o tai teisiškai pagrindžia M. M. baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą nerūpestingumą, sukėlusį nesunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė 2025 m. spalio 9 d., apie 15 val. 05 min., Vilniuje, ties įvažiavimu į Antakalnio gatvės pastato Nr. 70 teritoriją, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. 1. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys ir draudimo bendrovės atsiliepimas

Nukentėjusysis V. K. pareiškė papildomą civilinį ieškinį dėl papildomos 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo (t.4, b.l. 4-13). Nurodo, kad vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatomis, „kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veikų padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų - civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-11-09 specialistės, medicinos ekspertės E. U. išvadoje Nr. G 3920/2025(01) nurodyta, kad jam VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2025- 10-20 konstatuoti „dauginiai nubrozdinimai blauzdose, žaizdos kairėje čiurnoje, dešinėje blauzdoje, tarpuakyje, kairėje pėdoje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis, dešinės pėdos III, IV, Vpadikaulių lūžiai, dešinės pėdos V piršto išnirimas per padikaulinį- pirštakaulinį sąnarį“. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio epizodo metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė sužalojimus visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikavo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o odos nubrozdinimus ir žaizdas atskirai kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl eismo jvykio metu patirtų dešinės rankos riešo ir kairės kojos pėdos sužalojimų jis, nukentėjusysis turėjo gydytis stacionare, vėliau ambulatoriškai. Po gydymo ir atliktos reabilitacijos iki šiol jaučia skausmą kojos pėdoje. Pėdos srityje matomi ryškūs randai (nuotraukos pridedamos). Ilgą laiką negalėjo vairuoti automobilio, buvo sunku apsirengti, apsiauti batus, vartojo vaistus ir lankė gydomąsias procedūras. Taip pat reguliariai lankėsi pas gydytojus. Situaciją komplikavo tai, kad nukentėjusysis gyvena vienas, todėl laikinai negalėjo atlikti buitinius darbus, tvarkytis butą, pasigaminti valgyti. Koja buvo sugipsuota, kelias savaites judėjo tik su ramentais. Jam buvo teikiamos medicininės reabilitacijos procedūros iki didelio skausmo ribos, kentėjo ir tikėjosi pasveikimo, tačiau kojos pėdos funkcija iki šiol pilnai neatsistatė. Ant kairės pėdos liko ryškūs randai, dėl kurių šalinimo vėliau turės kreiptis galimai į privačius specialistus. 2026-06-15 VĮ Karoliniškių poliklinikos ortopedas traumatologas M. U. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (pridedama) nurodė rekomendaciją po pusmečio atlikti chirurginę korekcinę pėdos operaciją, kad pilnai atstatyti kaulų deformacijas ir pašalinti skausmo priežastis. Visa tai bus susiję su kartotiniais nepatogumais, išgyvenimais, bendravimo ir darbinės veiklos apribojimais, galimai papildomomis finansinėmis išlaidomis. Iki šios dienos sveikata pilnai neatsistatė. Kiekvieną rytą reikia išjudinti pėdos lankstumą, kad galėtų vaikščioti su minimaliu skausmo pojūčiu. Turi saugotis staigių kojos judesių, negali bėgioti, kelti ir nešioti sunkesnius daiktus, apribotos galimybės intensyviai dirbti ir sportuoti, kaip galėjo iki patirtų sužalojimų eismo įvykyje. Per pirmuosius penkis mėnesiais po eismo įvykio kaltinamasis M. M. visiškai nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle bei gydymo eiga. Nepageidavo per ikiteisminio tyrimo pareigūną sužinoti kontaktų. Neatsiprašė ar kitaip nepareiškė savo užuojautos, demonstravo pilną abejingumą. Tik praėjus penkiems mėnesiams iš policijos tyrėjo nukentėjusysis sužinojo, kad jis norėtų tartis dėl galimo susitaikymo ir tuo pagrindu tikėtis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sutarti dėl susitaikymo sąlygų nepavyko. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 str. 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Iš karto po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį skausmą. Po to teko kęsti nepatogumus dėl to, kad buvo priverstas gydytis ligoninėje ir namuose, vartojo nuskausminančius vaistus, turėjo laikinai sustabdyti darbinę veiklą, jautėsi nepilnavertiškai, kai negalėjo išeiti iš namų, negalėjo sportuoti, susitikinėti su draugais, vairuoti automobilį. Iki šiol dėl patirtų sužalojimų jaučiami kojos skausmai, ypač ryte ir esant tam tikroms oro sąlygoms. Neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad autoįvykio metu patyrė didelį šoką ir stiprų išgąstį nežinodamas kokia laukia ateitis. To pasekmėje iki šiol jaučia baimę sėsti ant motociklo. Tai nulėmė jo sprendimą atsisakyti daug metų puoselėto pomėgio, hobio - važinėjimo motociklu. Apsisprendė vietoje sudaužyto motociklo kito motociklo nepirkti, iš viso nevairuoti motociklo ir daugiau nerizikuoti savo sveikata. Dėl patirtų neigiamų emocijų vis dar nepavyksta atkurti pilnavertį iki eismo įvykio buvusį gyvenimo ritmą, darbinės veiklos intensyvumą, pilnavertį laisvalaikio praleidimą. Neturtinė žala pasireiškia vis dar patiriamu skausmu, nepatogumais, baimės jausmu ir kitais neigiamais išgyvenimais bei nevienareikšmiškai prognozuojamos sveikatos būklės pasekmėmis. Iki eismo įvykio buvo geros sveikatos, dirbo ir gerai uždirbo, daug keliavo, šiltuoju sezonu mėgavosi važinėdamas motociklu. Dėl patirto sužalojimo šiais metais dar neatostogavo, niekur nebuvau išvykęs, visą laiką praleidžia Vilniuje. Anksčiau iš savo pajamų galėjo ne tik aprūpinti save, bet ir mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui bei padėti finansiškai mamai. Dabar turi šiek tiek taupiau tvarkyti finansus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-10-06 buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company", Draudimo bendrovė, kaip civilinis atsakovas atlygino jam didesnę dalį patirtos žalos, t. y. sumokėjo neturtinės žalos - 5 345 Eur, už apgadintus daiktus - 1 222,90 Eur, už nepataisomai sudaužytą motociklą - 19 323 Eur. 2026-01-22, t. y. praėjus keliems mėnesiams po eismo įvykio, jis sutiko su šiuo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo pasiūlymu. Tuo metu vyko pastebimas sveikimo procesas ir jam atrodė - tai pakankamo dydžio neturtinės žalos kompensacija, tačiau vėliau išryškėjo naujos aplinkybės dėl tebesitęsiančio skausmo, gydymo ir rekomenduojamos chirurginės operacijos, kas pratęsia bei didina patiriamą neturtinę žalą. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą dėl atlygintos AAS „BTA Baltic Insurance Company" turtinės ir neturtinės žalos, jam padarytą žalą sveikatai, patirtus išgyvenimus, nepatogumus ir atsižvelgus į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, mano, kad civilinis atsakovas, draudimo bendrovė pilnai neįvertino ir neatsižvelgė į užsitęsusį tolesnį gydymą ir sveikimo rizikas, neįvertino jo patirtos neturtinės žalos perspektyvas. Teismų praktikoje pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008,2K-429/2013,2K-331-976/2018,2K-70-458/2020). Atsižvelgiant į tai, kad jam yra likę sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai, būtinas gydymosi tęstinumas ir vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais mano, kad draudimo bendrovės atlygintas neturtinės žalos dydis turėtų būti peržiūrėtas ir padidintas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neturtinės žalos atlyginimo srityje galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą - dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Už kokį laikotarpį atlyginama neturtinė žala įstatyme nėra apibrėžta. Šiai dienai įvertinęs nurodytas aplinkybes po 2026 m. sausio 22 d. išmokėtos neturtinės žalos, jos dydį vertina, kaip nepakankamą dėl tebesitęsiančių ir neįvertintų sveikatos sutrikimo aplinkybių, pasireiškusių vėliau ir užfiksuotų ambulatorinių apsilankymų metu (2026-04-17, 2026- 05-14 ir 2026-06-15). Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad civilinis atsakovas, draudimo bendrovė išmokėjo neturtinės žalos dydį, apskaičiuotą iki 2026-01-22, kai dar pilnai nebuvo užbaigtas reabilitacinis gydymas ir nepasibaigę skausmai. Pėdos skausmą jaučia iki šiol. Medikai rekomendavo kaulus koreguojančią chirurginę operaciją. Net ir po tokios operacijos jam negarantuojama, kad skausmo visiškai nejaus. Tokios yra eismo įvykio pasekmės, todėl mano, kad turi pagrindą prašyti padidinti neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo, draudimo bendrovės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio kaltininkas M. M. po eismo įvykio jo atžvilgiu buvo visiškai abejingas - iš karto po eismo įvykio ir per penkis kitus mėnesius visiškai nesidomėjo jo sveikatos būkle, besitęsiančiu gydymu, neatsiprašė, nesiūlė savanoriškai kompensuoti bent dalį patirtos neturtinės žalos ar išlaidų medikamentams. Savo abejingumu pademonstravo visišką empatijos nebuvimą. Susisiekė su juo tik po penkių mėnesių, norėdamas tartis dėl susitaikymo galimybės ir tuo būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Susitarti jiems nepavyko ir tai sukėlė jam emocinį diskomfortą, pažeminimo jausmą, papildomą dvasinį sukrėtimą, kas, vadovaujantis CK 6.250 str. nuostatomis, sudaro pagrindą padidinti neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo. Toks jauno žmogaus, sužalojusio kitą žmogų, elgesys stebina ir nuvilia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ jam, nukentėjusiajam papildomai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Draudimo bendrovė „Balcia Insurance SE“ atsiliepime nurodo, jog kaltinamojo vairuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-10-06 buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė buvo apdraudusi transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT25-L19-30779078-4. Atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė 2025-10 09 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklu važiavusio V. K. sveikata, Atsakovė atliko draudžiamojo įvykio administravimą ir jam išmokėjo: 1) 5190,00 Eur neturtinę žalą; 2) 155,00 Eur turtinę žalą už ortopedijos priemones; 3) 19 323,00 Eur už apgadintą transporto priemonę Yamaha; 4) 1 222,90 Eur už apgadintus daiktus ir drabužius. Atsižvelgiant į tai, atsakovė paaiškina, kad yra pilnai atlyginusi, eismo įvykio metu nukentėjusio V. K. patirtą tiek turtinę tiek neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti civiliniame ieškinyje reikalaujamą 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, t. y., kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 800,00 Eur iki 8000,00 Eur. Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai - galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatyti nubrozdinimai blauzdose, žaizdos kairėje čiurnoje, dešinėje blauzdoje, tarpuakyje, kairėje pėdoje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis, dešinės pėdos III, IV ir V padikaulių lūžiai, dešinės pėdos V piršto išnirimas. Pažymėtina, kad šiuo metu taip pat nėra byloje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusiajam ateityje bus reikalinga operacija. Nuo paskutinio gydymo išrašo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau nukentėjusysis dėl galimos operacijos iki šiol nesikreipė ir nebandė to daryti. Tariamos operacijos poreikis nėra nustatytas. Todėl tai negali būti pagrindas šiuo metu didinti neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. liepos 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 už kairės pėdos III, IV ir V padikaulių bei vidinio pleištuko lūžius buvo priteista 2 027,34 Eur neturtinės žalos. Šis atvejis yra ypač reikšmingas, nes sutampa trijų padikaulių lūžių pobūdis. Kartu atkreiptinas dėmesys į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-548/2026, kuriame, vertindamas nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, teismas nurodė aktualioje teismų praktikoje formuojamą 800-8 000 Eur neturtinės žalos dydžių intervalą. Šioje byloje teismas 8 304 Eur neturtinės žalos sumą pripažino pakankama, tačiau nukentėjusiajam buvo nustatyti gerokai sunkesni sužalojimai - dešinio stipinkaulio, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos, kairio stipinkaulio, dešinės čiurnos šokikaulio ir šoninės kulkšnies lūžiai, dėl kurių buvo atliktos dvi chirurginės operacijos, taikytas ilgas gydymas ir išliko liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tokias išskirtines aplinkybes kaip daugybinės sudėtingos operacijos, itin ilgą stacionarinį gydymą, reikšmingus ilgalaikius liekamuosius reiškinius ar darbingumo / dalyvumo sumažėjimą. Todėl, vertinant nurodytą teismų praktiką, 8 304 Eur suma, nustatyta už reikšmingai sunkesnius sužalojimus ir gydymo aplinkybes, negali būti mechaniškai taikoma nagrinėjamam atvejui, todėl ji turi būti mažesnė. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas nėra nubausti atsakingą asmenį ar Atsakovę, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl nustatant jos dydį turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į tinkamą kompensaciją ir objektyviai panašių bylų praktikoje priteisiamų sumų. Šioje byloje neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykio kaltininkas M. M. sukėlė žalą būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Gyvybiškai svarbūs organizmo centrai nebuvo sužaloti. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 4.2.4 p., esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nustatytas dydis iki 8 MMA. (2025 m. - 1MMA = 1038 Eur) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) neturtinės žalos dydį. Draudikas neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 5190 Eur, t.y. 5 MMA (1038 Eur kart 5). Tokia suma laikytina proporcinga ir adekvačia, nes sudaro reikšmingą Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio dalį. Atsakovė nustatė, jog 5190 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas laikytinas adekvačiu, proporcingu ir individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes atitinkančiu neturtinės žalos atlyginimu, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų apimtį, tiek į aktualią teismų praktiką bei joje formuojamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Prašo civilinį ieškinį atmesti pilna apimtimi.

IV. 2.Teismo motyvai ir išvados dėl nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. K. prašo teismo peržiūrėti bei padidinti jam jau išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti papildomą kompensaciją už eismo įvykio metu patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo prašymą jis grindžia po pradinio draudimo išmokos (5 345 Eur) priėmimo išryškėjusiomis naujomis neigiamomis aplinkybėmis: neatsistatančia kairės pėdos funkcija, nuolatiniu fiziniu skausmu, likusiais randais, būtinybe ateityje atlikti chirurginę korekcinę pėdos operaciją, taip pat patiriamais dvasiniais išgyvenimais dėl prarasto ilgamečio pomėgio vairuoti motociklą, apriboto kasdienio bei darbinio gyvenimo ritmo bei paties kaltinamojo M. M. rodytu abejingumu po įvykio.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Kaip matyti, draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo nukentėjusiajam V. K. iš viso 25 890,90 Eur sumą. Šią kompensaciją sudaro 5 345 Eur už patirtą neturtinę žalą, 19 323 Eur už nepataisomai sudaužytą motociklą bei 1 222,90 Eur už eismo įvykio metu apgadintus asmeninius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur, išimtiniu atveju priteista 11 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Pavyzdžiui, kasacinėse bylose Nr: 2K-821/2007 (1448 Eur – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896 Eur – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11500 Eur– dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158 Eur – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2896 Eur – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316 Eur – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448 Eur – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2027 Eur – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2027 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158 Eur – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816 Eur – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158 Eur – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (5792 Eur – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083 Eur – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (2316 Eur – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3396 Eur – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (868 Eur – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (2654 Eur – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (2027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (2 896,2 Eur – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse), 2K-372-942/2015 (2 027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai) 2K-252-677/2015 (3 475 Eur – galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti), 2K-95-222/2017 (1 300 Eur – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas; 1 600 Eur – krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (tokios atlygintinos neturtinės žalos sumos nustatytos, be kita ko, atsižvelgiant ir į vairuotojos didelį neatsargumą (KET 157 punkto reikalavimo pažeidimą), 2K-211-895/2018 (2 896,2 Eur – paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontraktūros). Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024). Aptartos įprastai nustatomų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos yra orientacinės, jos gali būti bei yra peržengiamos priklausomai nuo konkrečiu atveju teismų nustatomų reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgdamas į papildomą reikalavimą ir iš naujo įvertindamas tęstinius nukentėjusiojo V. K. sveikatos sutrikdymo padarinius bei būsimo gydymo perspektyvas, teismas keičia pirminį vertinimą ir civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas papildomą 1 000 eurų neturtinės žalos atlygį. Teismų praktikoje (aukščiau paminėtos kasacinės nutartys) nuosekliai akcentuojama, kad sveikatos sužalojimo pasekmės turi būti vertinamos ne tik pagal esamą momentą, bet ir pagal ateities prognozes. Gydytojo ortopedo traumatologo M. U. medicininėje dokumentacijoje aiškiai įvardyta chirurginės korekcinės pėdos operacijos būtinybė, siekiant pašalinti kaulų deformacijas bei nuolatinį skausmą, įrodo, jog nukentėjusiojo V. K. patiriama neturtinė žala objektyviai tęsiasi ir ateityje neišvengiamai padidės dėl naujų operacinių intervencijų, papildomų fizinių kančių bei pakartotinio reabilitacijos proceso. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ anksčiau išmokėta 5 345 eurų suma dengė tik pirminius, sutikimo pasirašymo metu (2026-01-22) numatytus padarinius, todėl vėliau išryškėjusios komplikacijos ir negrįžtami pėdos funkcijų apribojimai sudaro teisinį pagrindą peržiūrėti bendrą kompensacijos dydį.

Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiojo argumentai dėl kaltinamojo M. M. elgesio – nesidomėjimo sveikata pirmaisiais mėnesiais ir nepavykusio susitaikymo – neturi teisinio pagrindo papildomos žalos priteisimui iš kaltinamojo asmeniškai. Nors žalą padariusio asmens kaltė ir elgesys po įvykio yra vertinamieji kriterijai pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, jie jau buvo integruoti į bendrąjį žalos vertinimą, kurį atliko draudimo bendrovė, išmokėdama solidžią kompensaciją. Kadangi transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, pirminė pareiga atlyginti žalą tenka draudikui įstatymo nustatytų limitų ribose. Jeigu nukentėjusysis manė, kad draudiko siūloma suma yra per maža, jis turėjo teisę nesutikti su pasiūlymu ir reikalauti didesnės sumos ikiteisminėje stadijoje arba ginčyti draudiko sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, o ne priimti pinigus ir vėliau kelti analogišką reikalavimą kaltinamajam baudžiamojo proceso metu.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, draudimo bendrovė atsako transporto priemonės valdytojo sukeltos civilinės atsakomybės ribose iki įstatyme ar sutartyje numatytų maksimalių draudimo sumų (limitų). Kadangi nagrinėjamu atveju bendra nukentėjusiajam V. K. padaryta neturtinė žala (įskaitant jau išmokėtus 5 345 eurus ir papildomai priteisiamą 1 000 eurų sumą) neviršija įstatymo nustatyto maksimalaus draudimo bendrovės atsakomybės limito asmeniui, pareiga pilnai kompensuoti vėliau išryškėjusias neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes tenka draudikui, o ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo 2026-01-22 pasirašytas sutikimas su pirminiu draudimo bendrovės pasiūlymu neatėmė iš jo teisės reikalauti papildomo atlyginimo, nes po šio susitarimo išryškėjo esminės, anksčiau nenumatytos aplinkybės – VĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojo ortopedo traumatologo M. U. konstatuota kaulų deformacija ir oficiali rekomendacija atlikti chirurginę korekcinę pėdos operaciją. Šios naujos medicininės aplinkybės patvirtina, kad draudimo bendrovės atliktas pirminis vertinimas nebuvo galutinis ir neapėmė užsitęsusio tolesnio gydymo bei būsimų operacinių intervencijų rizikos. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, galutinė 6 345 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga nukentėjusiojo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo visumai, o prievolė išmokėti likusią 1 000 eurų dalį teisiškai priskiriama civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomas nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Baudžiamojoje byloje gautas nukentėjusiojo V. K. advokato Algio Kojalos prašymas atlyginti bylinėjimo išlaidas, kurias patyrė nukentėjusysis V. K., kas sudaro 2000 Eur, advokato pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo M. M.. Prašyme nurodyta, jog šios išlaidos yra susidariusios už teisines konsultacijas, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga teisme, nukentėjusiojo sveikatos būklės įrodymų rinkimą, civilinio ieškinio parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pridėti prašymą pagrindžiantys kvitai.

Išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. K. advokato prašymą dėl 2 000 eurų bylinėjimo išlaidų atlyginimo, teismas šį reikalavimą tenkina visiškai ir nurodytą sumą priteisia iš kaltinamojo M. M.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamajame procese nėra draudiminio įvykio reguliavimo dalykas, todėl jos negali būti perkeliamos civiliniam atsakovui – draudimo bendrovei. Kadangi šios išlaidos atsirado tiesiogiai dėl kaltinamojo M. M. padarytos nusikalstamos veikos ir būtinybės nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus baudžiamajame procese, pareiga jas atlyginti tenka pačiam kaltinamajam.

Vertindamas prašomų atlyginti išlaidų dydį, teismas konstatuoja, kad 2 000 eurų suma yra visiškai pagrįsta, reali ir proporcinga atlikto teisinio darbo apimčiai bei bylos sudėtingumui. Nukentėjusiojo atstovo pateikti finansiniai dokumentai (kvitai) patvirtina, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos už spektrą būtinų teisinių paslaugų: teisines konsultacijas, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, papildomų nukentėjusiojo sveikatos būklės įrodymų (įskaitant medicininių išrašų ir nuotraukų) rinkimą, detalaus civilinio ieškinio parengimą, pasirengimą teisminiam nagrinėjimui bei aktyvų atstovavimą posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Šie veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir padėjo teismui objektyviai įvertinti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo perspektyvas bei priimti teisingą sprendimą dėl papildomos neturtinės žalos priteisimo. Suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šių išlaidų mažinti.

VI. Dėl laidavimo taikymo kaltinamajam M. M.

VI.1.Kaltinamojo M. M., jo gynėjo advokato ir galimos laiduotojos J. M. prašymai

Kaltinamasis M. M. ir jo gynėjas advokatas pateikė prašymą taikyti šioje baudžiamojoje byloje laidavimą. Prašyme nurodoma, jog Iš 2026-05-13 kaltinamojo akto matyti, jog kaltinamasis 2025-10-09, apie 15 val. 05 min., Vilniuje, važiuodamas antrąja savo judėjimo krypties Antakalnio gatvės kelio eismo juosta link Nemenčinės plento pusės, vairuodamas automobilį "Volkswagen", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į Antakalnio gatvės pastato Nr.70 teritoriją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms, tai yra, jis buvo neatidus ir neatsargus, sukdamas į kairę, į šalia kelio esančią Antakalnio gatvės pastato 70 teritoriją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido priešinga kryptimi, tiesiai, pirmąja savo judėjimo krypties kelio eismo juosta Antakalnio gatve, Šilo gatvės kryptimi, važiavusio V. K. vairuojamo motociklo "Yamaha", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dėl ko susidūrus transporto priemonėms nukentėjo V. K., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Čia ypač svarbu pabrėžti, kad KA patvirtina, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir pateikė parodymus apie visas kaltinamajam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios patvirtina tiek įtarimus, tiek KA pateiktus kaltinimus. Tai rodo, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, o ją kaip tik prisiėmė bei siekė padėti kiek galima greičiau išsiaiškinti savo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Kaltės pripažinimas ir parodymai prisidėjo prie teisingo ir greito ikiteisminio tyrimo tiek, kiek priklauso nuo kaltinamojo. Kaltinamasis byloje laikosi tos pačios pozicijos tiek dėl kaltės pripažinimo, tiek dėl jam žinomų įvykio faktinių aplinkybių, kas rodo, kad jis yra nuoseklus viso baudžiamojo proceso metu. Svarbu ir tai, jog jau KA užfiksuota, jog kaltinamasis dėl šio įvykio labai gailisi. Kaltinamasis dėl savo padarytos veikos gailisi ir bylos metu bei galėsis ateityje. Papildomai svarbu pabrėžti, kad tiek kaltinamasis labai rimtai žiūri į eismo įvykį, jis ne tik apgailestauja dėl jo, bet ir jau pasidarė išvadas po jo ir tai patvirtina aplinkybė, jog jis nė karto po įvykio nepažeidė KET taisyklių ar kitaip nusižengė visuomenės normoms. Taip pat, svarbu pabrėžti, jog kaltinamasis, vos tik gavęs nukentėjusiojo kontaktus, su nukentėjusiuoju bendravo telefonu (Priedas 8), gyvai ir SMS žinutėmis. Bendravimo metu kaltinamasis išreiškė savo apgailestavimą ir nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo (Priedas 1). Be kita ko, nors nukentėjusiajam visą turtinę ir neturtinę žalą (žalą už transporto priemonę - 19 323,00 Eur, žalą už apgadintus daiktus - 1 222,90 Eur, neturtinę žalą - 5 190,00 Eur bei turtinę žalą - 155,00 Eur) atlygino kaltinamojo transporto priemonės privalomo vairuotojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas (Priedas 2), kaltinamasis papildomai dar pasiūlė atlyginti nukentėjusiajam sumokėti 810 Eur žalos atlyginimui, kartu prašydamas atsiųsti sąskaitos numerį į kurį būtų galima pervesti šią sumą (Priedas 1). Reikia pabrėžti, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir profesionalus savo veiklos srities specialistas. Be to, jis apibūdinamas kaip turintis savybę mokintis iš savo laidų ir jų nekartoti (Priedas 3). Nors kaltinamasis penkių metų laikotarpyje buvo baustas administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau labai svarbu pabrėžti, kad kaltinamasis savo elgesį vertina labai kritiškai ir neigiamai, po įvykio buvo sukrėstas ir jaučiasi blogai ypač dėl kilusių padarinių (padaryto sveikatos sutrikdymo ir turto sugadinimo), dabar ypač atidžiai vairuoja bei siekia būti kiek galima atsargus kasdieniame gyvenime. Išlaikyti atidumą ir atsargumą kaltinamam padeda ir padės jo teta (kaltinamojo tėvo sesuo) J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri yra (duomenys neskelbtini) gimimo (Priedai Nr. 4 - 6). Jau vien iš gimimo metų matyti, kad kaltinamojo teta yra didelę gyvenimo patirtį sukaupęs asmuo. Kartu ji turi nemažą vairavimo patirtį. Ji gyvena Vilniaus mieste. Ji yra neteista. Administracine tvarka yra bausta tik 2022-07-06, t. y. prieš keturis metus (Priedas 9). Kaltinamojo teta, kaip ir įprasta, turi artimą ryšį su kaltinamuoju, kurio gyvenamoji vieta net yra registruota tetos bute. Tetos darbo patirtis rodo, jog ji visada buvo pilnavertis visuomenės narys, turintis darbą (Priedas Nr. 7). Tetos požiūris į jo padarytą nusikaltimą yra be jokios abejonės neigiamas ir kritiškas. Teta, gyvendama tame pačiame mieste, be kita ko visada buvo ir yra autoritetas kaltinamajam, todėl, ji be jokios abejonės gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, bendraudama su juo tiek telefonu, tiek gyvai, nuolat primindama tiek šį įvykį, tiek bet kokio kito galimo neatsargaus vairavimo galimas pasekmes ir pareigą saugoti kitų asmenų sveikatą, gyvybę bei turtą. Todėl, teta sieks nuolat palaikomu ryšių daryti teigiamą įtaką dėl atsakomybės ir atidumo tiek vairuojant, tiek kitose gyvenimo srityse. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 4 d.). Antra, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra neatsargus nusikaltimas. Trečia, kalbant apie žalos atlyginimą, reikia pabrėžti, jog aplinkybė, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala priteista iš draudimo bendrovės, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma žalos atlyginimo sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip žalos atlyginimo sąlygos pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žalos atlyginimo reikalavimas laikytinas įgyvendintu ir kaltinamajam nekyla pareigos atlyginti daugiau žalos, jei ji buvo nustatyta ir kurią atlyginti pareiga teko draudimo bendrovei (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei žalą atlygina draudimo bendrovė ar ją priteisia teismas iš draudimo bendrovės, laikoma, kad žalos atlyginimo sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra visiškai įvykdyta. Papildomai pabrėžtina, kad BK 281 straipsnyje kriminalizuotų veikų padarymo atveju pastaroji teismų praktika ypač aktuali, nes vadovaujantis teismų praktika atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kalto asmens. Todėl, tuo atveju, jei nukentėjusiajam išmokėtina ir / ar priteistina visa žalos sumą konkrečiu atveju neviršija 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui sumų, tai iš kaltinamojo, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, papildomai nepriteisiama. Taigi, jei iš kaltinamojo draudiko išmokėta ir / ar priteista suma neviršija 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui sumų, tai ta aplinkybė, kad kaltinamasis nesumoka papildomai prie jau draudiko išmokėtos ar iš draudiko priteistos sumos, jokiais būdais nereiškia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga dėl žalos atlyginimo nėra įvykdyta. Ketvirta, kalbant apie visišką kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo, reikia pabrėžti, jog šios sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Taigi, visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos sąlyga konstatuotina, jei kaltinamasis duota teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, apgailestauja, atsiprašo ir stengiasi atlyginti žalą, jei ją turi atlyginti (pvz., jei žala neatlyginta draudimo bendrovės arba jei ji nepriteista iš draudimo bendrovės), padeda ikiteisminio tyrimo institucijoms aiškintis svarbias aplinkybes, duoda nuoseklius parodymus tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Penkta, kalbant apie pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, reikia pabrėžti, jog šios sąlygos konstatavimas priklauso nuo to ar asmens nusikalstamas elgesys yra atsitiktinis ar, priešingai, asmuo turi polinkį nusikalsti, taip pat nuo aplinkybių, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, nuo kaltininko požiūrio į padarytą veiką, elgesį praeityje. Nuoseklioje ir gausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo vertas teismo pasitikėjimo ir nedarys daugiau nusikalstamų veikų, jei padarė nusikaltimą pirmą kartą, prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, duoda parodymus, kurie iš esmės prisideda prie pakankamai greito ikiteisminio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo teisme, charakterizuojamas teigiamai. Tai parodo, kad asmuo nėra lengvabūdiška asmenybė. Papildomai pabrėžtina, kad vien tai, jog kaltimasis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių (pvz. greičio viršijimą, mobilaus telefono naudojimą vairuojant) ar kitus administracinius pažeidimus ir šios nuobaudos galioja, savaime nesudaro pagrindo abejoti jog asmens padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinis ir jis nedarys nusikaltimų ateityje. Pastarąją pozicija ypač iliustruoja naujausia teismų praktika, nusikaltimas padaromas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau - KET), tai nors kaltinamasis prieš tai jau eilę kartų baustas už KET pažeidimus, kurių didžioji dauguma yra smulkūs pažeidimai (pvz. rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimas) o rimti (greičio viršijimas 50 km/h, už kurį net buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę) buvo tik pavieniai, vis dėl to, atsakomybės prisiėmimas, visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, išsamių parodymų davimas, kritiškas požiūris į padarytą nusikaltimą leidžia prieiti išvadų, kad kaltinamasis pasimokė, naujų nusikaltimų nevykdys ir vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, jei kaltinamasis padarė nusikaltimą pirmą kartą, prisipažįsta jį padaręs, duoda išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, yra neteistas bei yra charakterizuojamas teigiamai, tai net ir tuo atveju, jei jis ankščiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, kurių dauguma buvo smulkūs, o tik pavieniai - rimti, tai nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šešta, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Kalbant apie galimybę daryti teigiamą įtaką ir jos darymo poveikį, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai gali būti teigiamas išorinis draugiškas poveikis, kuris padės nekartoti praeities klaidų. Papildomai paminėtina teismų praktika, pagal kurią, nors laiduotojas ir būna baustas administracine tvarka ar net teistas (teistumas išnykęs), bet jei įvertinus duomenis apie jo baustumą, teistumą, kitą charakterizuojančią medžiagą nėra pagrindo manyti, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, jis vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju. Taigi, laiduotoju gali būti asmuo, galintis paveikti kaltinamąjį teigiamai, atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, charakteristiką, teistumą, administracinių nusižengimų istoriją, laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, prašymo perduoti kaltinamąjį laiduotojo žinion argumentus. Pats faktas, kad laiduotojas yra baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis nėra vertas teismo pasitikėjimo. Pirma, Prašymo teisiniuose motyvuose pagrįsta, kad jei žalą atlygina draudimo bendrovė ar iš jos dar priteisiama papildoma žala, laikoma, kad žalos atlyginimo sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra visiškai įvykdyta. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad Nukentėjusiajam visą turtinę ir neturtinę žalą (žalą už transporto priemonę - 19 323,00 Eur, žalą už apgadintus daiktus - 1 222,90 Eur, neturtinę žalą - 5 190,00 Eur bei turtinę žalą - 155,00 Eur) atlygino Kaltinamojo transporto priemonės privalomo vairuotojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas (Priedas 2). Be to, jei Teismas papildomai priteis žalą Nukentėjusiajam, tai taip pat reikš, kad žalos atlyginimo sąlyga yra įvykdyta. Taigi, žalos atlyginimo sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įvykdyta. Antra, Prašymo teisiniuose motyvuose pagrįsta, kad visiško kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos konstatuojamas, jei kaltinamasis duota teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, apgailestauja, atsiprašo ir stengiasi atlyginti žalą, jei ją turi atlyginti (pvz., jei žala neatlyginta ar nepriteista iš draudimo bendrovės), padeda ikiteisminio tyrimo institucijoms aiškintis svarbias aplinkybes, duoda nuoseklius parodymus tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiame kontekste primintina, kad Kaltinamasis jau ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus dėl įvykio aplinkybių, parodymai nuoseklūs, pripažino kaltę visiškai, išreiškė gailėjimąsi dėl šio įvykio, atsiprašė Nukentėjusiojo ir net nors nukentėjusiajam visą turtinę ir neturtinę žalą atlygino kaltinamojo transporto priemonės privalomo vairuotojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas, Kaltinamasis papildomai dar pasiūlė atlyginti nukentėjusiajam sumokėti 810 Eur žalos atlyginimui. Čia primintina, kad pagal teismų praktiką, net jei iš draudimo bendrovės Teismas papildomai priteistų žalos atlyginimo, tai nebūtų galima teigti, kad kaltinamasis neįvykdo žalos atlyginimo sąlygos, nes pareiga ją atlyginti tenka draudikui. Tačiau, nepaisant to, kaltinamasis pasiūlė primokėti papildomai dar 810 Eur. Taigi, visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įvykdyta. Papildomai paminėtina, kad kaltinamojo žiniomis, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Todėl, tiksliai nežinodamas teisingo žalos dydžio bei teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo šioje konkrečioje Byloje, Kaltinamasis nusprendė pasiūlyti dar papildomą 810 Eur įmoką, tam, kad kartu su draudiko išmokėtos žalos dydžiu būtų pasiekta teismų praktikoje taikomų viena didesnių žalos sumų, nors draudimo bendrovės ekspertų nuomone teisingas neturtinės žalos dydis yra 5190 Eur žalos dydis. Trečia, Prašymo teisiniuose argumentuose pagrįsta, kad jei kaltinamasis padarė nusikaltimą pirmą kartą, prisipažįsta jį padaręs, duoda išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, yra neteistas bei yra charakterizuojamas teigiamai, tai net ir tuo atveju, jei jis ankščiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, kurių dauguma buvo smulkūs, o tik pavieniai - rimti, tai nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste primintina, kad kaltinamasis nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę dar ikiteisminio tyrimo metu, davė visus jam žinomus parodymus apie įvykį, kurie padeda kiek galima greičiau užbaigti tyrimą ir šią Bylą, ne kartą išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl to kas įvyko, yra teigiamai charakterizuojamas, savo elgesį vertina neigiamai, po įvykio pasimokė, jog turi būti daug atidesnis, dėl ko dabar ypač atidžiai vairuoja bei siekia būti kiek galima atsargus kasdieniame gyvenime. Atsižvelgiant į tai, nors kaltinamasis praeityje yra padaręs KET pažeidimų, kurių didžioji dalis yra smulkūs, yra pagrindas teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketvirta, kaip pagrįsta Prašymo teisiniuose motyvuose, laiduotoju gali būti asmuo, galintis paveikti kaltinamąjį teigiamai, atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, charakterizuojančias jį, teistumą, administracinių nusižengimų istoriją, laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, prašymo perduoti kaltinamąjį laiduotojo žinion argumentus. Pats faktas, kad laiduotojas yra baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis nėra vertas teismo pasitikėjimo. Čia pabrėžtina, kad kaltinamojo teta atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus, nes: a) neigiamai vertina kaltinamojo aplaidumą ir nerūpestingumą, lėmusį eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas turtas ir sukeltas sveiktos sutrikdymas; b) tokius pažeidimus laiko pavojingais ir netoleruotinais; c) kaltinamajam yra autoritetingas asmuo, kurio kaltinamasis klauso; d) turi didelę gyvenimo patirtį ir didelį vairavimo stažą; e) yra neteista bei tik vieną kartą bausta administracine tvarka prieš keturis metus ir jokių pažeidimų iki dabar nėra padariusi; f) jos asmeninės savybės, tokios kaip, neigiamas požiūris į KET ir kitus administracinius nusižengimus bei elementarių visuomeninių taisyklių gerbimas, globėjiškas ir auklėjamas požiūris savo brolio vaiko (kaltinamojo) atžvilgiu, kadangi jo gerovė tetai svarbi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamasis kreipiasi į Teismą ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Galima laiduotoja J. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti laidavimą perduodant kaltinamąjį jos žinion ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jos žiniomis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl jos brolio vaiko (kaltinamojo) M. M. padaryto nusikaltimo, t. y. jis 2025-10-09, Vilniuje, važiuodamas antrąja savo judėjimo krypties Antakalnio gatvės kelio eismo juosta link Nemenčinės plento pusės, vairuodamas automobilį "Volkswagen", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į Antakalnio gatvės pastato Nr.70 teritoriją, pažeidė Kelių eismo taisykles, nes sukdamas į kairę, į šalia kelio esančią Antakalnio gatvės pastato 70 teritoriją, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido priešinga kryptimi, tiesiai, pirmąja savo judėjimo krypties kelio eismo juosta Antakalnio gatve, Šilo gatvės kryptimi, važiavusio nuketėjusiojo vairuojamo motociklo, dėl ko susidūrus transporto priemonėms nukentėjo nukentėjusysis, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ji yra kaltinamojo teta, jį pažįsta nuo jo gimimo. Mano, jog padės išlaikyti kaltinamojo tinkamą atidumą ir atsargumą tiek vairuojant, tiek kitose gyvenimo srityse, siekiant užkirsti kokius nors teisės aktų pažeidimus. Taip mano todėl, kad turi didelę gyvenimo patirtį, įskaitant ir vairavime. Visą savo gyvenimą dirbo jos galva rimtose ir atsakomybės reikalaujančiose pareigose ir vertina visuomenei vertingus ir atsakingus asmenis. Yra tikra, kad yra autoritetingas asmuo kaltinamajam ir juos sieja pakankamai artimas ryšys, nes jis atsižvelgia į jos, kaip savo tetos, pastebėjimus ir patarimus. Gyvena Vilniaus mieste, dėl ko bendravimas su kaltinamuoju vyksta ne tik telefonu, bet ir gyvai. Yra neteista. Administracine tvarka bausta tik 2022-07-06, tačiau tai buvo tik atsitiktinis pažeidimas, kurį vertina neigiamai ir daugiau jokių pažeidimų nėra padariusi. Todėl, yra visuomenines taisykles gerbiantis asmuo. Jos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikaltimą yra neigiamas ir kritiškai vertina savo sūnėno aplaidumą. Jos žiniomis M. M. nevengė atsakomybės, davė išsamius ir teisingus parodymus tyrimui, labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo ir labai gailisi dėl jo bei kelių eismo taisyklių daugiau nepažeidinėja. Siekdama, kad tokie atvejai ir kitokio pobūdžio pažeidimai kaltinamojo gyvenime nepasikartotų, darys jam teigiamą įtaką bendraudama su juo tiek telefonu, tiek gyvai, nuolat primindama tiek šį įvykį, tiek bet kokio kito galimo neatsargaus vairavimo galimas pasekmes ir pareigą saugoti kitų asmenų sveikatą, gyvybę bei turtą. Vertindama savo brolio sūnaus (M. M.) asmenybę viso jų bendravimo kontekste, gali daryti išvadą bei atsakingai patvirtinti, kad jis daugiau niekada nedarys nusikaltimų. Pažymėtina, kad ji yra M. M. autoritetingas ir sektinas pavyzdys, todėl galės užtikrinti tinkamą ir nepriekaištingą M. M. elgesį ateityje. Ji sutinka būti M. M. laiduotoja ir teikia bei teiks jam visapusišką moralinę pagalbą, tikslu nenusikalsti. Šiuo prašymu pažymi, kad LR BK 40 str. nuostatos jai yra žinomos ir supranta padarinius, jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo laidavimo metu padarys naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašo atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Galima laiduotoja J. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. M. yra jos brolio sūnus, juos sieja pakankamai artimas ryšys nuo pat gimimo. Jie nuolat bendrauja ir anksčiau, ir dabar. M. deklaruota gyvenamoji vieta pas ją, jo įmonės buveinė taip pat įregistruota pas ją, ji prižiūri jo augintinį, kai jis išvyksta. Taigi, yra pakankamai artimas ryšys. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką atsižvelgiant į jos gyvenimišką patirtį. Ji pati neturi nusižengimų, yra pakankamai atsakinga, užimu atsakingas pareigas. Paskutinė jos darbovietė buvo gamybos vadove, vadovaudavo 50 žmonių, prieš tai vadovavo 80 žmonių. Ji gyvena Vilniuje. Administracinių baustumų yra 2022 m. už greičio viršijimą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1991 metų. M. pasakojo apie įvykį, iškart po įvykio buvo šeimos susitikimas ir papasakojo. Apie įvykį sužinojo per lapkričio mėnesio šventes. Su kaltinamuoju dėl įvykio bendrauja, vyksta pokalbis, kaip sekasi, kokie rezultatai, ką pavyko susitarti, kaip jis pats jaučiasi, jaučia atsakomybę. Ji pati dėl eismo įvykio sakė, kad reikia atidumo daugiau, reikia laikytis KET, čia atsakomybė yra didžiulė. Jeigu būtų užstatas, nebūtų kliūtis atsisakyti laidavimo, laiduotų vis tiek. Ji su kaltinamuoju bendrauja telefonu ir gyvai. Apie įvykį sužinojo maždaug po 10 dienų. Klausė, kokia nukentėjusiojo būklė, nes tuo metu M. žinojo, kad žmogus išvežtas į ligoninę. Žino, kad M. ieškojo galimybių gauti nukentėjusiojo duomenis, bet jam nepavyko. Atsiprašė, kai gavo kontaktus. Matėsi iš jo būklės, kad jis labai pergyveno ir buvo pakankamai sudėtingoje psichologinėje būsenoje. Konkrečiai nepasakojo, kokiu būdu bandė ieškoti kontaktų, lyg tai per ligoninę. Aptarė su M., kad gali būti baudžiamoji atsakomybė, kad yra kūno sužalojimas, kad tai ne tik finansiškai gali nukentėti, bet ir psichologiškai. Visa šeima patarė taikytis, ir jis pats tai suvokia. Neklausė jo, kodėl neprašė sutuoktinės būti laiduotoja. Žino, kad ji M. yra pakankamai autoritetingas žmogus, turbūt gyvenimiška patirtis didesnė nei sutuoktinės, ir gali daugiau tos atsakomybės ir kontrolės suteikti. Mano, kad jos patirtis gali daugiau to laidavimo suteikti. Jos profesija ekonomistė. Šiuo metu karjeros patrauka, dabar mokosi ir keičia kryptį. Detalių neatsimena apie M. iškeltą bylą, bet prisimena, kad toks įvykis buvo.

VI.2. Teismo motyvai ir išvados dėl laidavimo taikymo kaltinamajam M. M.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybėn.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. M. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, labai gailisi dėl savo veiksmų.

Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas, būtina pabrėžti, kad kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir viso teisminio nagrinėjimo metu elgėsi itin sąžiningai bei nuosekliai – savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie visas jam žinomas įvykio aplinkybes ir taip aktyviai prisidėjo prie greito bei teisingo bylos ištyrimo. Kaltinamasis dėl savo neatsargių veiksmų nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, jo kritiškas požiūris į padarytą pažeidimą išliko stabilus viso baudžiamojo proceso metu. Be to, M. M. po eismo įvykio padarė rimtas išvadas: jis ne tik nepadarė jokių naujų teisės ar KET pažeidimų, bet ir siekė užmegzti ryšį su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo telefonu, žinutėmis bei gyvai. Nors visą nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudaro 19 323,00 Eur už transporto priemonę, 1 222,90 Eur už sugadintus daiktus, 5 190,00 Eur neturtinė žala ir 155,00 Eur papildoma turtinė žala, pilnai atlygino kaltinamojo civilinės atsakomybės draudikas, M. M. savo iniciatyva papildomai pasiūlė nukentėjusiajam sumokėti 810 Eur asmeninių lėšų, siekdamas maksimaliai sušvelninti neigiamus įvykio padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką ir TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį, žalos atlyginimas per draudimo bendrovę neviršijant įstatyme numatytų maksimalių sumų yra laikomas visapusišku ir tinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos įvykdymu, paties kaltinamojo pastangos ir papildomi finansiniai pasiūlymai tik dar labiau patvirtina jo siekį prisiimti atsakomybę.

Teismas nustatė M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo M. M. asmenybė ir jo aplinka taip pat teikia tvirtą pagrindą manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. M. M. darbinėje aplinkoje yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip atsakingas bei profesionalus savo srities specialistas, gebantis pasimokyti iš klaidų. Nors praeityje jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šis konkretus eismo įvykis sukėlė jam didelį moralinį sukrėtimą, po kurio jis tapo ypatingai atidus ir atsargus vairuotojas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Laiduotoja kaltinamojo teta J. M. yra neteista, visuomeniškai aktyvi, darbšti ir didelę gyvenimišką bei vairavimo patirtį turintis asmuo, Vilniuje gyvenanti ir dirbanti pilnavertė visuomenės narė, paskutinį kartą administracine tvarka bausta tik prieš ketverius metus (2022 m.). Kadangi kaltinamojo gyvenamoji vieta yra registruota būtent tetos bute ir tarp jų egzistuoja glaudus, abipusiu pasitikėjimu grįstas ryšys, teta M. M. yra neginčijamas autoritetas. J. M. griežtai neigiamai vertina sūnėno padarytą teisės pažeidimą ir yra pasirengusi daryti jam nuolatinę teigiamą įtaką, kontroliuoti jo elgesį, priminti apie neatsargaus vairavimo pasekmes bei padėti išlaikyti aukščiausią atidumo lygį tiek kelyje, tiek kasdieniame gyvenime. Visi šie argumentai įrodo, kad laidavimo taikymas M. M. atžvilgiu bus efektyvi priemonė, pasiekianti bausmės tikslus be realaus baudžiamojo baudimo.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje yra visiškai realizuotas tiek formalusis, tiek materialusis teisinio instituto pagrindas kaltinamojo M. M. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Inkriminuojama veika yra neatsargaus pobūdžio, paties kaltinamojo nuosekli procesinė elgsena – visiškas kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, aktyvus bendradarbiavimas su teisėsauga bei nukentėjusiuoju ir visapusiškas žalos sureguliavimas per draudimo bendrovę kartu siūlant asmeninę finansinę kompensaciją – neabejotinai patvirtina teigiamą jo vertybinį lūžį. Kadangi siūloma laiduotoja J. M. atitinka visus teismo pasitikėjimo vertam asmeniui keliamus nepriekaištingos reputacijos bei autoriteto kriterijus ir yra pajėgi daryti veiksmingą pozityvią įtaką sūnėnui, yra realus ir pagrįstas pagrindas manyti, kad M. M. ateityje griežtai laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju bus efektyviausiai pasiekti atleidžiant jį nuo atsakomybės ir perduodant laiduotojos atsakomybei be užstato.

VII. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltės turinį (neatsargus nusikaltimas), pasekmes (eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata); kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o eismo įvykį lėmė atidumo stoka, o ne sąmoningas KET reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir apgailestavo. Nukentėjusysis ir jo atstovas, prokuroras taip pat neprašė kaltinamajam taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kita vertus, teismo vertinimu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, ko siekiant ir kartu verčiant kaltininką M. M. tinkamai įvertinti įvykio priežastis ir pasekmes, paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam reikalinga skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ką ir pasiūlė prokuroras, tačiau, kaip jaunam asmeniui, pradžiai nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), ją sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tikėtina, jog tai turės prevencinį, auklėjamąjį poveikį kaltinamajam ir ateityje daugiau jis nenusikals.

VIII. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (gavėjo kodas 125817744) banko sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Nukentėjusiojo V. K. papildomą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. K. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ papildomą 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamojo M. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados

neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.