Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 40 straipsnio pagrindais už veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2025 m. kovo 28 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Nissan Primera“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad sustojęs prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios R. M. ir ją parbloškė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusioji R. M. patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 28 d., apie 9.30 val. važiavo namo nuvežęs į darbą buvusią žmoną, jam priklausančiu automobiliu. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos, eismas buvo intensyvus, mašinų daug. Perėjoje nieko nebuvo, pasižiūrėjo į kairę pusę, ten irgi stovėjo mašinos. Atrodė, kad tuo metu nieko nebuvo, pradėjo judėti ir tuo metu nepastebėjo, kai į perėją įėjo nukentėjusioji kurią partrenkė priekine automobilio dalimi. Po įvykio nukentėjusios atsiprašė telefonu, pervedė jai 300 eurų ant vaistų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti, kiek priteis teismas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios R. M. atstovas paaiškino, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi 8304 eurus neturtinės žalos nukentėjusiajai. Mano, kad jos atstovaujamajai nebuvo pilnai atlyginta neturtinė žala, todėl prašo iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo priteisti 5396 eurus neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tai, kad R. M. ilgiau kaip 7 septynis mėnesius buvo nedarbinga dėl patirtų sužalojimų ir dėl jų jos sveikatos būklei išlieka liekamieji reiškiniai. Nukentėjusiajai buvo sulaužytos abi rankos ir abiejų kojų dalys. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo visiškai nemobili, labai ilgą laikotarpį jos reabilitacija buvo labai įtempta. Nurodo, kad jo įsitikinimu, nukentėjusios prašoma atlyginti neturtinės žalos suma pilnai atitinka jos patirtų sužalojimų mastą ir jos sveikatos gydymo aplinkybes, todėl pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos turėtų būti patenkintas visiškai.

Kadangi kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, jog G. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-06-07 išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones (b. l. 6).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo G. P. gynėjo advokato K. G. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį G. P. jo buvusios žmonos N. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja N. P. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl N. P. skirtina laiduotoja.

Esant N. P. prašymui perduoti G. P. jos – N. P. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis G. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad G. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau- BPK) numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje materialiai atsakingais asmenimis yra kaltinamasis G. P., nes jo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, bei taip pat AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, nes transporto priemonė „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo žalą sukėlęs asmuo, buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala yra atlyginama draudimo sutarties pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tuo atveju kai žalos dydis neviršija TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalyje nurodytų sumų, tuomet žala (turtinė ir neturtinė) priteisiama tik iš civilinio atsakovo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Dėl šių priežasčių, kaltinamajam nors ir neginčijam turtinės žalos dydžio, tačiau draudikui, kuris ir privalo atlyginti žalą įstatymo ir sutarties pagrindu, ginčijant tokį žalos dydį, teismas turi įvertinti tokios žalos pagrįstumą. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai atlygino 1 852,09 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 1 547,61 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 30 d. iki 2025 m. spalio 24 d.; 117,70 Eur išlaidos už pavėžėjo paslaugas vykstant į reabilitaciją; 135,28 Eur kuro išlaidos vykstant į gydymo įstaigas; 51,50 Eur išlaidos už vaistų pirkimą (t. 2, b. l. 123). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios R. M. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos nenagrinėtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 800 Eur iki 8 000 Eur, išimtiniu atveju priteisiama ir daugiau. Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-68/2008 (priteista 11 500 Eur neturtinės žalos – nustatytas dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-179/2009 (2816 Eur – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-372-942/2015 (2027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (2896,2 Eur – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse), 2K-372-942/2015 (2027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai) 2K-252-677/2015 (3475 Eur – galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliu pakenkimu asmens sveikatai, reikšmingų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, kartu kyla nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020, 2K-217-697/2022).

Byloje nustatyta, jog G. P. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – konstatuota dešinio stipinkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, kairio stipinkaulio lūžimas, dešinės čiurnos šokikaulio lūžimas, šoninės kulkšnies lūžimas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytiems padariniams pašalinti, R. M. buvo atliktos dvi chirurginės operacijos (2025 m. kovo 28 d. ir balandžio 2 d.). Rekomendacijos anamnezėje nurodyta, jog perrišimai 1 k/d., siūlus šalinti 14-16 parą po operacijos. Negalima minti kojos, vaikščioti vaikštynės arba ramentų pagalba, po 2 sav. pasyvūs čiurnos judesiai iki skausmo ribos. Kompresinė kojinė, vaistai nuo skausmo. Kasdien pirštų judesiai. Rentgeno kontrolė ir ortopedo konsultacija po 5-6 sav. Nedarbingumas išduotas nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. balandžio 11 d., dėl pratęsimo kreiptis į šeimos gydytoją. Nukentėjusioji R. M. tiek civiliniame ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi beveik 7 mėnesius, neišvengiamai dėl patirtų traumų patyrė daugybę nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu apsunkino nukentėjusiosios bendravimo galimybes, kadangi ji buvo sutrikusi, išgyveno gilius emocinius išgyvenimus, jautė didelį skausmą. Nors operacija buvo sėkminga, tačiau dešinėje rankoje ir dešinėje kojoje yra įdėti metalinės plokštelės, dėl kurių šiuo metu nukentėjusioji negali pilnai judinti dešinę ranką ir dešinę koją. Tikisi, kad būklė gali pagerėti per vienerius ar dvejus metus, o jei per tą laiką pagerėjimo nebus, gali prireikti pakartotinės operacijos metaliniams plokštelėms pašalinti.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo dėl sužalojimų gydymo nukentėjusioji R. M. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kai kuriuos nepatogumus, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau neginčytina ir tai, kad objektyviai įvertinti tokius asmens patirtus išgyvenimus pinigine išraiška yra neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms, todėl tam ir yra nustatomi tam tikri konkretūs kriterijai, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kad ši neturtinės žalos materiali išraiška būtų teisinga ir pagal panašiose situacijose nenukryptų nuo praktikos. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl vertinant asmens patirtos neturtinės žalos dydį, teismas privalo vadovautis bendraisiais neturtinės žalos vertinimo kriterijais.

Kaip jau minėta, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai išmokėjo 8 304,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatant neturtinės žalos dydį, draudikas vadovavosi eismo įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos nustatymo. Rekomendacijų 4.2.4. punktas numato, jog sveikatos sutrikdymo laikotarpiui tęsiantis virš 6 mėn. (šiuo atveju nukentėjusiosios R. M. sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsėsi septynis mėnesius), maksimalus rekomenduotinas neturtinės žalos dydis yra 8 minimalios mėnesinės algos (MMA). Veikos įvykdymo metu (2025 m. kovo 28 d.) MMA buvo 1 038,00 Eur, taigi maksimalus rekomenduotinas dydis yra 8 304,00 Eur. Draudikas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta septynis mėnesius (nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. spalio 24 d.), atlygino maksimalią, pagal Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos nustatymo rekomendacijas, sumą, t. y. išmokėjo 8 304,00 Eur neturtinę žalą.

Draudikas sutinka ir neginčija fakto, jog dėl eismo įvyko metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, dvasinį skausmą, neigiamas emocijas, nepatogumus, skausmą. Tačiau vadovaudamasi proporcingumo ir protingumo kriterijais ir visapusiškai įvertinęs nukentėjusiosios R. M. patirtų neturtinių praradimų mastą, atsižvelgdamas į valstybės ekonominius rodiklius, teismas sprendžia, kad bendra 8 304,00 Eur neturtinės žalos suma yra proporcinga nukentėjusiosios patirtoms kančioms, ilgalaikėms pasekmėms ir šiame nuosprendyje aptartoms išskirtinėms aplinkybėms. Ši suma užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios teisės į adekvačią kompensaciją ir žalą padariusio asmens (draudimo bendrovės) pareigos atlyginti žalą, siekiant, kad piniginė satisfakcija kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytą žalą, tai yra kad ji gautų realią ir adekvačią kompensaciją už nusikalstamų veiksmų pasekmėje negrįžtamai pakitusią gyvenimo kokybę, patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra atitinkanti formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nenukrypstant nuo rekomendacijų ir teismų formuojamos praktikos, laikytina, kad nukentėjusiajai civilinio atsakovo išmokėta 8 304,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, pakankama ir proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams bei patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl papildomai iš civilinių atsakovų neturtinės žalos atlyginimui nepriteisiama.

Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl kaltinamojo G. P. įvykdyto nusikaltimo. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis gauna pajamas, sprendžia, kad nukentėjusiosios R. M. turėtos atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje 1150,00 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo G. P..

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

G. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoja paskirti N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-134-548/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10914-2025-7) G. P. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios R. M. patirtas atstovavimo 1150,00 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimties eurų ir 00 euro centų) išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš G. P. nukentėjusiosios R. M. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.