Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1359-965/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-17
Bylos Nr.: e2A-1359-965/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03795-2025-4
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Milda Valiulytė, Erika Tamošaitienė, Milda Skersienė
Ieškovas: IES1
Atsakovas: ATS1, ATS2
Trečiasis asmuo: SEB bankas

Kategorijos

2.5.5Palikimo priėmimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1359-965/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03795-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 17 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 , ATS2 dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Brigita Tamkevičienė, Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė, Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė Aldona Kundrotienė, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį vėliau patikslino, prašydama: i) atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos močiutės B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti ii) panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (ieškovė buvo nurodžiusi neteisingą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/3 B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto dalį. Ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

Teigia, jog daugiau nei dešimt metų gyvena Vokietijoje ir Lietuvoje lankosi tik epizodiškai, norėdama aplankyti artimuosius. (duomenys neskelbtini) mirė mama R. M. Po mamos mirties žinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, todėl palikimą, atsiradusį po mamos mirties, – 1/2 dalį, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – ir butas), ji priėmė. Kita buto dalis priklausė močiutei B. K. Po mamos mirties močiutė toliau liko gyventi bute.

(duomenys neskelbtini) mirė močiutė B. K. Nurodo, kad po močiutės ir mamos mirties ji buvo sukrėsta, gedėjo. Manė, kad į močiutės palikimą teisę turi tik jos gyvi likę vaikai – ATS2 ir ATS1 .

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, 2025 m. balandžio 5 d. grįžusi į Lietuvą ir nuvykusi į butą, ji rado palikėjos B. K. (močiutės) testamento kopiją, joje pamatė, kad B. K. išreiškė valią savo turtą palikti jos mamai R. M. Ši aplinkybė ieškovei sukėlė abejonių, kad galbūt ji turėjo teisę paveldėti mirusios močiutės turtą, kadangi priėmė motinos palikimą, t. y. ji turėjo teisę paveldėti tą dalį, kurią būtų paveldėjusi jos mama, proporcingai su kitais gyvais pirmos eilės įpėdiniais – atsakovais.

Pabrėžia, kad nežinojo, jog po močiutės mirties turėjo teisę į palikimą ir turėjo kreiptis į notarą dėl jo priėmimo. Notaras taip pat niekada jos neinformavo apie testamentą ar jos įstatymo nustatytą teisę paveldėti. Apie testamentą neužsiminė ir atsakovai. Teigia, jog ji turėjo teisę paveldėti 1/3 dalį turto, tenkančio jos mirusiai motinai. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl savo teisės nežinojimo, o apie močiutės testamentą sužinojo tik 2025 m. balandžio 5 d.

Atsiliepimas

Atsakovė ATS2 pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį su jais sutiko, prašė tenkinti. Esminiai atsiliepimų argumentai:

Nurodo, jog po mamos (ieškovės močiutės) mirties, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teikdama prašymą notarui dėl palikimo priėmimo, nežinojo, ar mama buvo surašiusi testamentą, taip pat nežinojo, ar ieškovė turi teisę paveldėti mirusiosios turtą. (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į visą mirusios mamos B. K. turtą.

Tvirtina, jog, susipažinus su ieškovės patikslintu ieškiniu, jai tapo žinoma, kad ieškovei turi atitekti turto dalis, kurią būtų paveldėjusi jos sesuo – ieškovės mama.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo motyvus:

Teigia, jog ieškovė per penkerius metus nuo palikėjos mirties nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimą paveldėti turtą, ir tokiu būdu praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Ieškovės pasyvumas byloje rodo, jog ji neketino paveldėti turto.

Tvirtina, jog ieškovei buvo žinomas teisinis reglamentavimas dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą, kadangi ji savo paveldėjimo teises po mamos netekties įgyvendino laiku. Kritiškai vertina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog apie močiutės testamentą ji sužinojo tik 2025 metais, kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai buvo žinoma, jog po močiutės mirties palikimą priėmė atsakovai.

Pabrėžia, jog ieškovės pasyvus elgesys, nesikreipiant į notarą po palikėjos mirties, nors apie palikimo priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką jai buvo žinoma, nelaikytinas pagrindu nustatyti, kad apie teisę į palikimą ieškovė sužinojo tik 2025 metais. Mano, kad ieškovė praleido vienerių metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – atnaujino ieškovei terminą priimti palikimą, atsiradusį po B. K. mirties (duomenys neskelbtini); nurodė trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto dalį; priteisė ieškovei 3 482,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens AB SEB banko; priteisė valstybei iš trečiojo asmens AB SEB banko 22,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Esminiai teismo sprendimo motyvai:

Pasisakydamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens AB SEB banko argumentus, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, sutrukdžiusios jai priimti palikimą, atsiradusį po močiutės mirties, galbūt neatitinka tikrovės. Nurodė, jog ieškovė viso proceso metu nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodė aplinkybes, susijusias su termino priimti palikimą praleidimu. Tuo tarpu trečiasis asmuo AB SEB bankas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, nepateikė, savo argumentą, kad ieškovė išreiškė valią atsisakyti priimti palikimą, grindė tik nepatvirtintais teiginiais. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, sutrukdžiusios jai priimti palikimą, yra atitinkančios objektyvią tikrovę, termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti jį trims mėnesiams.

Pabrėžė, jog, suteikiant ieškovei galimybę priimti palikimo dalį, kurios ji nepriėmė, nes praleido terminą, nėra pažeidžiami trečiojo asmens AB SEB banko teisėti interesai, kadangi tuo atveju, jeigu ieškovė būtų kreipusis dėl savo palikimo dalies, kreditorė AB SEB bankas nebūtų turėjusi galimybės išieškoti iš ieškovės palikimo dalies, kuri šiuo metu padalyta kitiems paveldėtojams.

Nurodė, jog, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra pagrindas tenkinti ir antrąjį ieškinio reikalavimą ir panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto dalį, pripažįstant, kad ši paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalis pažeidžia ieškovės teises priimti palikimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie savo teisę priimti palikimą nežinojo iki 2025 m. balandžio 5 d., padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens AB SEB banko prašymą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.

Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog būtent trečiasis asmuo AB SEB bankas byloje turėjo priešingą suinteresuotumą dėl ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų. Pabrėžė, jog trečiasis asmuo aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir dėl jo veiksmų buvo vilkinamas teisminis procesas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų priežastingumo taisykle, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė dėl trečiojo asmens AB SEB banko procesinių veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį – 611,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atnaujinti ieškovei terminą palikimui priimti, nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino įrodymus, kadangi svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi iš esmės laikė ieškovės paaiškinimus apie tariamą teisės nežinojimą, neįvertinęs jos penkerių metų neveikimo, neanalizavęs rūpestingo asmens elgesio standarto, nepašalinęs prieštaravimų dėl testamento ir informacijos apie paveldėjimą gavimo aplinkybių.

Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kad 2025 m. balandžio 5 d. ji buvo grįžusi į Lietuvą ir, tvarkydama mirusios močiutės daiktus, rado testamento kopiją, t. y. byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistavo aplinkybės, sutrukdžiusios ieškovei įgyvendinti savo paveldėjimo teises (duomenys neskelbtini) metais, kai mirė močiutė.

Tvirtina, jog ieškovė nuo pat (duomenys neskelbtini) metų žinojo apie palikėjos mirtį ir tai, kad jos mama mirė anksčiau už palikėją, tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios jai per daugiau nei penkerius metus kreiptis į notarą, pasidomėti paveldėjimo teisės byla. Vien aplinkybės, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, gyvena užsienyje ir nežinojo konkrečių paveldėjimo teisės normų turinio, savaime nepatvirtina svarbių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių priimti palikimą, buvimo.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, apsiribojo vien ieškovės subjektyviai nurodytu momentu, nuo kada ji tariamai sužinojo apie savo teisę į palikimą, tačiau netyrė ir nevertino, kada apie galimą teisės pažeidimą ji objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti, veikdama kaip rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo.

Tvirtina, jog visa civilinės bylos nagrinėjimo esmė buvo susijusi su tuo, kad ieškovė turi teisę paveldėti dalį tetos paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl to pareikštas reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisingas Nr. yra (duomenys neskelbtini)). Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog paveldėjimo byloje po palikėjos mirties yra išduoti du paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai – (duomenys neskelbtini) (dėl piniginių lėšų) ir (duomenys neskelbtini) (dėl buto). Ieškovė, siekdama panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto dėl buto, savo reikalavime nurodė piniginių lėšų paveldėjimo teisės liudijimo duomenis ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė, kad ieškovės ieškiniu keliamas reikalavimas yra netikslus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog trečiasis asmuo yra atsakingas dėl ieškovės patirtų išlaidų už ieškinio parengimą, konsultacijas dėl ieškinio, kadangi ne trečiojo asmens veikimas ar neveikimas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą. Teigia, jog teismas nepagrįstai sankcionavo trečiojo asmens naudojimąsi CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, nenustatęs nė vieno nesąžiningo veiksmo, kurį būtų galima vertinti kaip piktnaudžiavimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovei, tikslinant ieškinio reikalavimus, susidarė 525,00 Eur žyminio mokesčio permoka, ir šią permoką pirmosios instancijos teismas nusprendė ne grąžinti ieškovei, o priteisti iš trečiojo asmens.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl neišspręsto klausimo, susijusio su buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalimi, žyminio mokesčio grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų atitinkamo sumažinimo, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitas apeliacinio skundo reikalavimo dalis atmesti; priteisti ieškovei iš trečiojo asmens AB SEB banko patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė civilinės bylos visa apimtimi, t. y. nors sprendė klausimą dėl viso palikimo priėmimo termino atnaujinimo, tačiau panaikino tik dalį paveldėjimo teisės liudijimo dėl ieškovei priklausančio palikimo.

Šalies argumentai

Tvirtina, jog pradiniame ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė, jo ginčas susijęs su palikimu, kurį sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo turi apimti 1/3 dalį mirusios B. K. turto. Nors ieškinyje suformuluota, jog ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 dalį B. K. turto dalį, tačiau iš paties ieškinio turinio buvo akivaizdu, jog ieškovė reikalauja panaikinti visus paveldėjimo teisės liudijimus. Civilinės bylos dalykas buvo ne atskira piniginių lėšų suma, o 1/3 dalis viso B. K. turto, tačiau pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą tik dėl piniginių lėšų. Dėl nurodytų priežasčių mano, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir tinkamai nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Mano, jog apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai, susiję dėl termino palikimui priimti atnaujinimu, yra tik byloje esančių įrodymų interpretavimas, kuris nėra pagrįstas konkrečiais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas termino palikimui priimti atnaujinimą grindė ne vien aplinkybe, jog ieškovė gyveno užsienyje, bet ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nurodo, jog apelianto argumentai, kad ieškovė turėjo testamento kopiją, o bylai pateiktas spalvotas skenuotas dokumentas, savaime nepaneigia nei testamento autentiškumo, nei jo turinio.

Tvirtina, jog apelianto argumentas, kad ieškovė siekia apriboti jo, kaip atsakovo ATS1 kreditoriaus, išieškojimo teises į paveldimą turtą, yra nepagrįstas, neatitinkantis bylos faktinių aplinkybių ir iškreipiantis ginčo esmę. Apeliantas siekia, kad ieškovė netektų jai pagal įstatymą priklausančios paveldėjimo teisės, kadangi, ieškovei įgyvendinus šią teisę, sumažėtų turto apimtis, į kurią apeliantas tikisi nukreipti išieškojimą.

Teigia, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą esminę aplinkybę, kad apie savo galimą paveldėjimo teisę ieškovė sužinojo tik 2025 m. balandžio 5 d., todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovė praleido vienerių metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

Pabrėžia, jog atsakovai ieškovės reikalavimų neginčijo, jiems pritarė, todėl visas teisminis procesas ir susidariusios bylinėjimosi išlaidos buvo nulemti išimtinai apelianto aktyvaus prieštaravimo ieškovės reikalavimams, todėl teismas pagrįstai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto, tačiau be pagrindo neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyta. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė 2015 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinto testatorės B. K. testamentą, notarinio (duomenys neskelbtini) B. K. nusprendė savo mirties atveju visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti R. M. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, aptariamas testamentas 2015 m. rugpjūčio 21 d. įregistruotas Testamentų registre. (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog R. M. mirė (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad R. M. yra B. K. dukra, o ieškovė IES1 yra B. K. anūkė ir R. M. dukra, byloje nėra. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė-Zikienė (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovei IES1 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio (duomenys neskelbtini) ieškovė paveldėjo palikėjos R. M. turtą – 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė (1/2 dalies) yra 44 000,00 Eur. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirusios B. K. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė ATS2 (B. K. dukra), Klaipėdos miesto 1-ajam notaro biurui (duomenys neskelbtini) pateikdama pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) atsakovė ATS2 Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, notarinio (duomenys neskelbtini) B. K. įpėdiniui(-iams) įstatymų nustatyta tvarka bus atnaujintas terminas palikimui priimti arba teismas kitiems įpėdiniams pripažins teisę paveldėti, ji įsipareigoja atlyginti jam / jiems tenkančią paveldėjimo turto dalį neviršijant paveldėto turto.

Dėl apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja iš esmės keturiais pagrindais: i) apelianto manymu, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį atnaujinti, ii) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo tik 2025 m. balandžio 5 d., tvirtindamas, jog ieškovė apie močiutės mirtį žinojo nuo jos mirties dienos, taip pat jai buvo žinoma aplinkybė, kad teta inicijavo palikimo, atsiradusio po močiutės mirties, priėmimą, iii) tvirtina, jog ieškovė, siekdama pripažinti negaliojančia dalį paveldėjimo teisės liudijimo dėl buto, ieškinio reikalavime nurodė piniginių lėšų paveldėjimo teisės liudijimo duomenis ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės reikalavimas yra netikslus, todėl buvo neatskleista bylos esmė, iv) apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdamas, jog bylinėjimosi išlaidos iš jo buvo priteistos nepagrįstai, nenustačius apelianto nesąžiningo procesinio veiksmo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (2025 m. birželio 2 d.), prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jos močiutės B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto dalį. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini). Po mamos R. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimą, kurį sudarė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kita aptariamo buto dalis priklausė močiutei B. K. Tvirtina, kad, mirus močiutei, manė, jog į močiutės palikimą turi teisę tik jos gyvi vaikai – atsakovai ATS2 ir ATS1 . Nurodė, jog 2025 m. balandžio 5 d. grįžusi į Lietuvą ir nuvykusi į butą rado močiutės testamentą, kuriame pamatė, jog B. K. išreiškė valią savo turtą palikti jos motinai R. M. Sužinojus apie testamentą, jai kilo abejonių, jog galbūt ji turėjo teisę į mirusios močiutės palikimo dalį. Vadinasi, svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis ieškovė laikė nežinojimo apie palikimo atsiradimą faktą, jos gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir teisinių žinių stoką.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovės nuoseklią poziciją dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių iš esmės patvirtino ir atsakovė ATS2 , o trečiasis asmuo AB SEB bankas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nepateikė jokių ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų. Atkreipė dėmesį į tai, jog suteikiant ieškovei galimybę priimti palikimo dalį, kitiems įpėdiniams neprieštaraujant, nėra pažeidžiami trečiojo asmens AB SEB banko teisėti interesai, kadangi trečiasis asmuo neturi teisėto ir pagrįsto lūkesčio į ieškovei tenkančią palikimo dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovės termino palikimui priimti praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis, svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog tai, kad ieškovė žinojo apie palikėjos mirtį dar (duomenys neskelbtini) metais, nesudaro pagrindo laikyti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, o ieškovės gyvenimas (duomenys neskelbtini), nesant objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, ir jos teisinių žinių stoka yra aplinkybės, kurios negali būti laikomos svarbiomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės mamai ieškovė (duomenys neskelbtini) priėmė motinos palikimą, kurį sudarė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ji turi teisę paveldėti ir (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės B. K. turtą ar jo dalį. Ieškovės močiutės mirimo aplinkybė, kuri jai buvo žinoma, savaime nėra faktas, patvirtinantis, jog ieškovė yra mirusiosios įpėdinė. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog, paveldinti pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo tarpu ieškovė buvo B. K. anūkė, t. y. antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji manė, jog po močiutės mirties pretenduoti į jos palikimą turi teisę tik likę gyvi vaikai – atsakovai ATS2 ir ATS1 , todėl į notaro biurą po močiutės mirties nesikreipė, turėdama pagrindą manyti, kad ji, kaip antros eilės įpėdinė, esant gyviems pirmos eilės įpėdiniams, neturi teisės paveldėti mirusios močiutės turtą ar jo dalį.

Apeliantas kvestionuoja ieškovės nurodomus argumentus dėl jos gyvenimo (duomenys neskelbtini), teisinių žinių stokos, teigia, jog neaiškios jos tariamo grįžimo į Lietuvą 2025 m. balandžio 5 d. ir testamento radimo aplinkybės, taip pat pabrėžia, kad ieškovė penkerius metus elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama gauti informaciją apie paveldėjimo procedūrą ir pan., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiems argumentams pagrįsti apeliantas iš esmės nepateikia jokių objektyvių duomenų, įrodymų, patvirtinančių aptariamus argumentus ar bent jų dalį.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje neatsiejamai susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl jos gyvenimo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos turimais Gyventojų registrų duomenimis, ieškovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, minėtame (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime, kuriuo ieškovė paveldėjo mirusios motinos R. M. turtą, taip pat nurodyta, jog IES1 gyvena (duomenys neskelbtini). Nors, kaip jau anksčiau minėta šioje nutartyje, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog gyvenimas užsienyje nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendęs atnaujinti terminą palikimui priimti išimtinai nesirėmė aplinkybe, jog ieškovė gyvena užsienio valstybėje. Pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti sudarė byloje nustatytų aplinkybių visuma. Nors apeliantas kvestionuoja ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji testamentą rado tik 2025 m. balandžio 5 d., kai grįžo į Lietuvą ir apsilankė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis priklausė ieškovei, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, ir nurodytas nesutikimo motyvas yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio teiginys (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės viso civilinės bylos nagrinėjimo metu buvusi nuosekli pozicija, pateikta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, dėl jos dėstomų aplinkybių ir bylos rašytinė medžiaga, nesudaro pagrindo abejoti, kad apie močiutės testamento buvimą ji sužinojo tik 2025 m. balandžio 5 d. Tokią išvadą skundžiamame sprendime padarė ir pirmosios instancijos teismas. Apelianto nurodytas argumentas, jog tai, kad testamentu disponavo atsakovė ATS2 , su kuria ieškovės santykiai buvo artimi, todėl dar (duomenys neskelbtini) ATS2 teikiant pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo ieškovei turėjo būti žinoma apie mirusios močiutės testamento buvimą, nepaneigia ieškovės tvirtinamo fakto, jog apie testamento buvimą ji sužinojo tik 2025 m. balandžio 5 d. Nors byloje yra (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas, t. y. tą pačią dieną atsakovė ATS2 pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame matyti, kad Testamentų registre 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įregistruotas B. K. testamentas, tačiau tai nepatvirtina, jog atsakovė ATS2 (duomenys neskelbtini) neabejotinai žinojo testamento buvimo faktą, o jeigu ir žinojo, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jai buvo žinomas jo turinys ir apie testamento buvimą ji informavo ieškovę. Pabrėžtina, jog atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad, teikdama prašymą notarui dėl palikimo priėmimo, nežinojo, ar mama buvo surašiusi testamentą, taip pat nežinojo, ar ieškovė turi teisę paveldėti mirusiosios turtą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant situacijai, jog, kaip tvirtina apeliantas, ieškovė apie testamento buvimą žinojo dar (duomenys neskelbtini), tačiau nesiėmė dėl to jokių aktyvių veiksmų, siekdama priimti močiutės palikimą, tai būtų nesuderinama su protingo, atidaus, rūpestingumo asmens elgesio standartu. Asmuo, žinodamas, kad testamentu jam yra paliktas turtas, akivaizdu, kad turi imtis atitinkamų veiksmų, norėdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teisę.

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Svarbu pažymėti, jog atsakovė ATS2 su ieškovės ieškiniu keliamais reikalavimais sutiko ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto nurodomų argumentų, kad ieškovės pateikto ieškinio tikslas yra apriboti jo, kaip atsakovo ATS1 kreditoriaus, išieškojimo teises į paveldėtą turtą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, atnaujinus ieškovei terminą palikimui priimti, nėra pažeidžiami trečiojo asmens – apelianto AB SEB banko interesai ar teisėti lūkesčiai. Aplinkybės, kad atnaujinus ieškovei terminą palikimui priimti ir ieškovei įgyvendinus paveldėjimo teisę į mirusios močiutės palikimo dalį, negalima laikyti sudarančia pagrindą teigti, kad dėl to nukentės apelianto interesai. Apeliantas šiuo atveju nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvis. Apeliantas ir toliau galės realizuoti savo, kaip kreditoriaus, teisę į skolininko (atsakovo ATS1 ) turimą turtą, nors jo apimtis, į paveldimą turtą pretenduojant ieškovei, sumažės. Pabrėžtina, jog šiuo atveju trečiasis asmuo, kaip atsakovo kreditorius, negali paneigti ieškovės paveldėjimo teisės į mirusios močiutės turtą įgyvendinimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, tvirtindamas, jog ieškovė apie močiutės mirtį žinojo nuo jos mirties dienos (duomenys neskelbtini), taip pat jai buvo žinoma apie atsakovės ATS2 inicijuotą palikimo priėmimo procesą, todėl mano, kad apie (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą IES1 turėjo žinoti anksčiau nei 2025 metais.

CK 5.8 straipsnis nustato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog ieškovė žinojo apie močiutės mirtį ir atsakovės ATS2 inicijuotą palikimo, atsiradusio po močiutės mirties, priėmimo procedūrą, nepatvirtina, kad ieškovė praleido CK numatytą vienerių metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog apie močiutės testamento, kuriuo B. K. nusprendė jai priklausantį turtą po savo mirties palikti R. M. (ieškovės mamai), buvimą ieškovei tapo žinoma tik 2025 m. balandžio 5 d. (paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei išduotas (duomenys neskelbtini)), todėl aplinkybė, kad ieškovė anksčiau žinojo apie močiutės mirtį ir apie atsakovės pradėtą močiutės turto priėmimo procesą, nors informacijos apie testamento buvimą neturėjo, negali būti vertinama, kaip sudaranti pagrindą konstatuoti, jog praleistas vienų metų ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2025 m. balandžio 5 d., suradusi mirusios močiutės testamentą, iki tol aplinkybė, kad ji gali pretenduoti į turtą, atsiradusį po B. K. mirties, jai nebuvo žinoma. Praėjus vos kelioms dienoms nuo sužinojimo apie testamento buvimą, ieškovė 2025 m. balandžio 11 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, o 2025 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Vadinasi, ieškovė tik sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę į mirusios močiutės turtą. Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai, kurių pagrindu jis prašo taikyti ieškinio senatį, pagrįstai atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs šiuo konkrečiu atveju reikšmingas bylai aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs atnaujinti terminą palikimui priimti ir konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, laikėsi CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas.

Dėl kitų apelianto argumentų, susijusių su termino palikimui priimti atnaujinimu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog terminas palikimui priimti atnaujintas pagrįstai, būtina įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus AB SEB banko argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi ieškovė siekė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, jo dalį į tetos paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau ieškinio reikalavime nurodė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo paveldėtos mirusios B. K. piniginės lėšos, o paveldėjimo teisės liudijimo dėl aptariamo buto numeris yra (duomenys neskelbtini), t. y. išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai į mirusios B. K. turtą. Taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini), kurio dalį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino, apskritai nėra civilinės bylos medžiagoje. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su šiais apelianto argumentais iš esmės sutiko, tvirtindama, nors ieškinyje buvo suformuluota, jog ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 dalį B. K. turto dalį, tačiau iš paties ieškinio akivaizdu, kad ieškovė reikalavo panaikinti visus paveldėjimo teisės liudijimus – civilinės bylos dalykas buvo ne dėl piniginių lėšų sumos, o dėl 1/3 dalies viso B. K. turto.

Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, pagrįstai panaikino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K. turto dalį, svarbu nustatyti, kokios buvo civilinės bylos nagrinėjimo ribos, ieškinio (patikslinto) faktinis pagrindas ir jo dalykas, t. y. kokių tikslų ieškovė siekė pateiktu ieškiniu.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 21 punktas). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvių pažeistų teisių gynimo būdų (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniu ieškiniu (CBP-4433) prašė ne tik atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės B. K. mirties, priimti, bet ir panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į B. K. turtą. Patikslintu ieškiniu (DOK-39197) ir prašymu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (DOK-53741) IES1 , be kita ko, prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K. turto dalį. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė iš esmės dėstė aplinkybes, susijusias su tuo, jog 2025 m. balandžio 5 d. rado močiutės testamentą, kuriuo ji buvo išreiškusi valią, kad po jos mirties turtas atitektų ieškovės motinai. Pasikonsultavus su advokatu, jai buvo išaiškinta, jog ji turėjo paveldėti močiutės buto dalį. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog pokalbio su atsakove ATS2 metu, jai tapo žinoma, jog dėl atsakovo ATS1 skolų AB SEB bankui bus pradėtas išieškojimas iš buto (nukreipiant išieškojimą į atsakovės nuosavybės teise valdomą 1/4 dalį buto). Pateiktu pradiniu ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš 1/4 dalies buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų̨ 4 178,78 Eur sumos vykdymo procesuose sustabdymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-637/2024 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo ATS1 sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos B. K. mirties ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovų ATS1 ir ATS2 sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. susitarimą leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo ATS1 pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovės AB SEB banko naudai į ATS2 nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 4 178,78 Eur sumos pinigines lėšas. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-524/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, ją išdėstė taip: „Leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo ATS1 pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovės AB „SEB“ banko naudai į ATS2 nuosavybės teise valdomą turtą: 1/4 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4178,78 Eur piniginių lėšų sumą.“ Iš aptariamo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei ATS2 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji paveldėjo palikėjos B. K. pinigines lėšas, o (duomenys neskelbtini) ATS2 išduotas dar vienas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios B. K.1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų tikslas buvo ne tik atnaujinti terminą palikimui po močiutės B. K. mirties priimti, bet ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį į 1/3 dalį viso B. K. turto. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį tik į palikėjos pinigines lėšas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad pateiktu ieškiniu ji, be kita ko, siekė panaikinti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį į 1/3 dalį viso mirusios močiutės B. K. turto. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovė 2026 m. birželio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (DOK-78196), juo prašė atnaujinti praleistą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į 1/3 B. K. turto dalį. Aptariamame prašyme nurodė, jog ieškovės tikslas buvo priimti mirusios močiutės palikimą, teismo sprendime išsamiai aptartas buto, kaip paveldimo turto objekto, klausimas, dėl buto pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės. Pabrėžė, jog sužinojo, kad dėl močiutės palikimo buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai – (duomenys neskelbtini) (dėl kurio teismas išsprendė) ir (duomenys neskelbtini) (dėl paveldėtos buto dalies, dėl kurio ieškovė nebuvo pateikusi reikalavimo ir teismas to nesprendė). Kartu su prašymu ieškovė pateikė ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, nustatė, kad joje apskritai nėra ieškovės ieškiniu prašyto ir skundžiamu teismo sprendimu panaikinto (1/3 dalies panaikinto) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, nepaisant to, civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Aptariamoje nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog ieškovė nepateikė prašomo panaikinti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pabrėžė, jog ieškiniu ieškovė neprašo teismo aptariamo dokumento išreikalauti. Ta pačia nutartimi ieškovei nustatytas terminas sumokėti trūkstamą 774,00 Eur žyminio mokesčio dalį, nurodant, jog ieškovė pretenduoja į visą palikimą po močiutės B. K. mirties, kuri 2015 m. rugpjūčio 20 d. testamentu visą turtą paliko ieškovės mamai R. M., mirusiai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog trūkstamo žyminio mokesčio dalis buvo apskaičiuota įvertinus tai, jog ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies rinkos vertė yra 44 000,00 Eur. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismui dar pradinėje civilinės bylos stadijoje buvo aišku ir suprantama, jog ieškovė ne tik pretenduoja į visą mirusios močiutės B. K. turtą, jo dalį (kadangi vėliau ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus), į kurį neabejotinai įėjo ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir tai, jog ginčijamo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo byloje apskritai nėra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, civilinėje byloje nesant ginčijamo dokumento –(duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės susipažinti su jo turiniu ir įsitikinti, dėl kokio konkretaus mirusios B. K. turto atsakovei ATS2 buvo išduotas aptariamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog nebuvo atskleista civilinės bylos esmė. Aplinkybę dėl civilinės bylos esmės neatskleidimo patvirtina ir tai, jog, kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, pirmosios instancijos teismui buvo suprantama, jog į ieškovės pretenduojamą palikimą, atsiradusį po močiutės B. K. mirties, įeina 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o skundžiamu teismo sprendimu buvo panaikinta paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis į 1/3 dalį B. K. piniginių lėšų. Pabrėžtina, jog, civilinėje byloje nesant ginčijamo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pirmosios instancijos teismas net neturėjo realios galimybės pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškiniu keliamus reikalavimus, atkreipiant dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas ne į mirusiai B. K. priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o į B. K. pinigines lėšas.

Dar daugiau, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė 2025 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-29703), jame, be kita ko, nurodė, jog neturi (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šioje bylos stadijoje neprašo šių duomenų išreikalauti, kadangi yra pateikusi prašymą notarei dėl visos paveldėjimo bylos pateikimo. Pabrėžė, jog, notarei priėmus sprendimą šių duomenų nepateikti, ji pasinaudos teise į rašytinių įrodymų išreikalavimą CPK 199 straipsnio pagrindu. Ieškovė kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo, be kita ko, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2025 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu išsiuntė Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarei Aldonai Kundrotienei prašymą dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, juo prašė pateikti visą B. K. paveldėjimo bylos kopiją, tačiau civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų pateikusi iš notarės gautą paveldėjimo bylos kopiją.

Pažymėtina, jog, pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali i) dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti; ii) nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog civilinėje byloje nėra ginčijamo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, taip pat žinodamas, jog ieškovė raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarę Aldoną Kundrotienę dėl B. K. paveldėjimo bylos pateikimo, tačiau byloje nesant duomenų, kad ieškovė gavo iš notarės prašomus duomenis, nepasiūlė ieškovei pasinaudoti CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teise pateikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, juo labiau, jog pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad, notarei nepateikus prašomų duomenų, ji pasinaudos savo teise prašyti išreikalauti paveldėjimo bylos kopiją. Pažymėtina, jog, pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįgyvendino pareigos pasiūlyti šalims – šiuo atveju ieškovei – pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus (ginčijamą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, B. K. paveldėjimo bylos kopiją), todėl nebuvo atskleista civilinės bylos esmė. Nors iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame iš esmės yra kalbama apie tai, jog ieškovė siekia paveldėti 1/3 dalį mirusios B. K. turto, tačiau nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka tapo aišku, jog teismo sprendimu panaikinta (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis tik į B. K. pinigines lėšas. Tuo tarpu šioje nutartyje jau minėta, jog dar spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kuris buvo skaičiuojamas ne nuo siekiamų paveldėti piniginių lėšų sumos, o nuo siekiamos paveldėti buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), vertės. Be kita ko, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo procese sustabdytas išieškojimas iš 1/4 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 4 178,78 Eur sumos piniginių lėšų̨. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui buvo suprantama, jog ieškovė pretenduoja ir į mirusios močiutės buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinėje byloje esant ginčijamam (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui būtų buvę žinoma, kad juo paveldėtos tik B. K. piniginės lėšos. Tuo tarpu, ieškovei siekiant paveldėti 1/3 dalį viso mirusios B. K. turto, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs procesinę pareigą pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, jog šiuo atveju turi būti prašoma panaikinti ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, išduotą į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Pažymėtina, jog, pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atnaujindamas ieškovei terminą palikimui priimti, panaikino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į ne visą mirusios B. K. palikimą (turtą), o tik į jo dalį, taip pažeisdamas materialinės teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties

CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįgyvendino procesinės pareigos pasiūlyti ieškovei pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta byloje nesant nei ieškovės ginčijamo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis skundžiamu teismo sprendimu buvo panaikinta, nei kito paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo. Byloje nesant ginčijamo dokumento ieškovė negalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio dalyką. Dėl šių ir kitų nutartyje nurodytų priežasčių pagal skundžiamą sprendimą ieškovė įgijo teisę priimti tik dalį mirusios močiutės B. K. palikimo, tokiu būdu pažeistos materialinės teisės normos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nebuvo atskleista civilinės bylos esmė, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme dėl įrodymų trūkumo ir būtinybės tikslinti ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį, tinkamai nurodant jo faktinį pagrindą, ir patikslinti ieškiniu keliamus reikalavimus – aiškiai išdėstyti, kokį palikimą (turtą) po močiutės B. K. mirties ji siekia priimti ir kokius paveldėjimo teisės liudijimus, jo dalis prašo panaikinti; pateikti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką pagrindžiančius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms ir anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionavo ir skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria nuspręsta iš trečiojo asmens AB SEB banko priteisti ieškovės patirtas 3 482,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš trečiojo asmens valstybei priteistas 22,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Prašo grąžinti 611,00 Eur žyminio mokesčio permoką už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo, žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimai paliktini spręsti šiam teismui, nes bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio permokos grąžinimo poreikis) turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 straipsnio taisyklėmis, įvertinus šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina DomarkienėMilda SkersienėErika Tamošaitienė