- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-138-524/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A, B
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko patikslintą ieškinį atsakovams A ir B dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo antstolė B. T.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pradiniu ieškiniu atsakovui A prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo A sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos C mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2‑1963-590/2012 iš atsakovo A ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui į B valdomą nekilnojamąjį turtą – 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu (procesinio dokumento Nr. DOK-7029) patikslino ieškinio reikalavimus, juos pareiškė ir atsakovei B, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos C mirties; pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų A ir B sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. susitarimą (toliau – ir Susitarimas); leisti nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1963-590/2012 iš atsakovo A ieškovės AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4 178,78 Eur piniginių lėšų sumą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (procesinio dokumento Nr. DOK‑34334) papildomai prašė: teismui nusprendus, kad ieškovas kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių.
4. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ieškinio reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis:
4.1. Antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą dėl skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A (atsakovo) išieškotojos AB SEB banko (toliau – ir bankas, ieškovas) naudai pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1963-590/2012. Bankas gavo 2023 m. kovo 7 d. siūlymą išieškotojui ginti savo pažeistas teises Nr. S‑23‑5‑11077 (toliau – Siūlymas). Siūlyme nurodoma, kad vykdymo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus motinai C atsakovui atsirado teisė paveldėti mirusios mamos turtą. Antstoliui patikrinus duomenis Testamentų registre nustatyta, kad atsakovas nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Ieškovas, būdamas atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teises, ir vykdydamas išieškojimą nuo 2013 m., ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo motinos C mirties, ir nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2‑1963‑590/2012 iš atsakovo banko naudai į B paveldėtą dalį turto. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. KAK-8006, juo atsakovo sesuo paveldėjo pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke ir kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“. Atsakovas po palikėjos (savo motinos) mirties įgijo teisę paveldėti po palikėjos mirties atsiradusio palikimo dalį pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šios teisės atsisakė neveikimu.
4.2. Bankas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1963-590/2012, jo pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00299 ir 0005/20/00300. 2023 m. kovo 7 d. atsakovo skola bankui sudarė 154 819,99 Eur (98 582,37 Eur skolos suma, 55 165,61 Eur palūkanos, 1 072,17 Eur bylinėjimosi išlaidos). Atsakovas iki motinos mirties dienos nevykdė skolinių įsipareigojimų, vien nepadengta kredito skola (duomenys neskelbtini) buvo 98 582,37 Eur. Palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsakovas atsisakė ir 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą su seserimi sudarė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolos bankui išieškojimas. Atsakovui nepriėmus palikimo yra pažeidžiami banko, kaip kreditoriaus, interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Atsakovas skolinių įsipareigojimų bankui nevykdo jau ilgą laiką, todėl palikimo dalies atsisakymas (neveikimu) aiškiai apriboja kreditoriaus teisę bent iš dalies padengti skolą. Atsakovas atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Atsisakęs palikimo, atsakovas tapo iš esmės nemokus (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsisakymas priimti savo motinos palikimą, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė banko, kaip atsakovo kreditoriaus, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą ir nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis teisingumo principų.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo sudarymas tiesiogiai pažeidžia kreditoriaus teises, nes jo pagrindu atsakovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Susitarimo sudarymo metu atsakovo sesuo nebuvo inicijavusi skolos išieškojimo veiksmų, nebuvo išviešintas galimas reikalavimas atsakovui. Atsakovas, pažeisdamas banko teises ir interesus, suteikdamas nepagrįstą pranašumą seseriai, sudarė Susitarimą, jis pagrindžia CK 6.66 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kreditoriaus teisių pažeidimą. Atsakovas neprivalėjo neveikimu atsisakyti palikimo. Ieškovo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumo prezumpciją. Sudarius ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, teisė paveldėti perėjo atsakovo seseriai. Atsisakydamas palikimo atsakovas žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui. Kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, trečiųjų asmenų (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jų sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ieškovas dėl atsakovo sesers sąžiningumo nurodė, kad, vertinant vienašalį sandorį, atsakovo sesers nesąžiningumas neturi būti nustatinėjamas. Vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai ir nesvarbu, ar buvo sąžiningas palikimą priėmęs asmuo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Vertinant šalių nesąžiningumą dėl 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo, paties atsakovo teiginiai iš esmės patvirtina atsakovo nesąžiningumą, nes šis, žinodamas, kad turi dar vieną kreditorių – ieškovą, pirmenybę suteikė kitam kreditoriui – savo seseriai. Atsakovas neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Nors atsakovas teigia, kad elgėsi sąžiningai, atsisakydamas priimti palikimą dėl tariamų skolinių įsipareigojimų seseriai, tačiau aplinkybė, kad galbūt buvo skola seseriai, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi – ieškovu. Ieškovas pažymėjo, kad išieškojimas vyksta itin ilgai, išieškojimas buvo vykdomas prieš palikimo atsiradimą.
4.4. Ieškovas dublike laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminai dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu nepraleisti. Atsakovas neįgyvendino savo paveldėjimo teisės mirus motinai (duomenys neskelbtini), apie atsisakymą bankas sužinojo gavęs 2023 m. kovo 7 d. antstolio siūlymą, o į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleisdamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti. Apie 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą ieškovas sužinojo gavęs atsakavo atsiliepimą ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto ieškinio senaties termino nepraleido.
4.5. Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo reikalavimą papildė prašymu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nurodė, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki palikėjos mirties, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydami savo pareigas, nuolat tikrins vykdomąsias bylas vykdantis antstoliai, be to, įstatymas ieškovui nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Ieškovas neturėjo pareigos nuolat tikrinti atsakovo turtinės padėties pokyčius, fiksuoti kitus juridinius faktus, tokius kaip palikimo priėmimas ar atsisakymas, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų ir būtų nesuderinama su ieškovo vykdoma finansinių paslaugų veikla. Apie atsakovo palikimo atsisakymą ieškovas sužinojo gavęs iš antstolės, priverstinį skolos išieškojimą vykdančio subjekto, 2023 m. kovo 7 d. siūlymą. Ieškovas, sužinojęs apie atsakovo palikimo atsisakymą, pateikė actio Pauliana (Pauliano) ieškinį per įstatyme numatytą terminą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas žinojo apie palikėjos turto paveldėjimo atsiradimą anksčiau nei faktiškai gavo antstolės siūlymą, todėl ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino. Ieškovo galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo / yra ribotos. Atsakovo motinos palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre nėra įregistruoti, todėl, net ir patikrinus minėtą registrą pagal skolininko (atsakovo) asmens duomenis, jokios informacijos apie byloje ginčijamą sandorį nebūtų rasta. Nėra pagrindo teigti, kad antstolio galimas sužinojimo momentas yra tapatus išieškotojo sužinojimo momentui. Jei vis dėlto teismas manytų, kad ieškovo sužinojimo momentu laikytinas antstolio faktinis galimas sužinojimo momentas, ieškovo vertinimu, yra pagrįsta prašyti šią aplinkybę vertinti kaip pagrindą praleistam senaties terminui atnaujinti, kadangi ieškovas, kaip kreditorius, objektyviai sužinojo apie atsakovo palikimo atsisakymą gavęs 2023 m. kovo 7 d. siūlymą. Ieškovas negalėjo objektyviai žinoti, kad gali būti sąlygos ieškinio senaties terminui praleisti, kadangi, neturėdamas galimybių gauti duomenų apie atsakovo motinos mirtį ir apie atsakovo neteisėtus veiksmus atsisakant palikimo (kurie net neužfiksuoti Testamentu registre), negalėjo iki sužinojimo momento (2023 m. kovo 7 d.) to įvertinti.
4.6. Atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus banko asmens pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas banko interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į trečiųjų asmenų paveldėtą turtą, kurio atsisakė atsakovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašė leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po jo motinos C mirties, kuri yra valdoma B: 1/4 turto dalį buto; 1/2 dalį piniginių lėšų, atsakovo sesers gautų iš AB Šiaulių banko, 1 144,91 Eur suma (2 289,82 / 2); 1/2 dalį piniginių lėšų, atsakovo sesers gautų iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, 3 033,87 Eur suma (6 067,74 / 2).
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimais į ieškinį, patikslintą ieškinį ir tripliku su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana instituto taikymą pagrindžiančių aplinkybių, ieškinys neatitinka actio Pauliana būtinų sąlygų viseto, dėl to prašė ieškinį atsakovui A atmesti visa apimtimi; taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą; atsakovui iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
5.1. Ieškovas ieškinį pateikė reikšmingai ir be objektyvių priežasčių praleidęs ieškinio pateikimo senaties terminą. A. K. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė pranešimą Nr. T2‑20/0024850 apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d. Informacija apie atsakovo vienašalio sandorio sudarymą viešai tapo žinoma ne vėliau nei 2020 m. balandžio 22 d. Ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas kreditorius, jau 2020 m. balandžio 22 d. turėjo sužinoti apie atsakovo A vienašalio sandorio faktą, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. balandžio 22 d. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovo teisinio nerūpestingumo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas apie vienašalį atsakovo sandorį žinojo / turėjo žinoti gerokai anksčiau, negu nurodo ieškinyje. Ieškovo neveikimas daugiau nei 2 metus po atsakovo sandorio sudarymo aiškiai įrodo, kad ir pats ieškovas nemanė egzistuojant jo, kaip atsakovo kreditoriaus, galiojančių reikalavimo teisių pažeidimą.
5.2. Ieškovo nesiėmimas ginti savo neva pažeistų kreditoriaus teisių, nuginčijant atsakovo atsisakymo priimti palikimą, iki 2021 m. balandžio 22 d. patvirtina, kad ieškovas neturi teisės ginčyti ir atsakovų sudarytą Susitarimą. Jeigu ieškovas daugiau nei 2 metus nesiėmė jokių aktyvių priemonių, siekdamas apginti savo teises (domėtis atsakovo turtine padėtimi, kreiptis į antstolį ar reikšti ieškinį atsakovui), tai, patikslintu ieškiniu ginčydamas Susitarimą, iš esmės viršija savo kaip kreditoriaus teises. Atsakovų sudarytas Susitarimas savaime nesukelia ieškovui jokių pasekmių, kadangi nesudarius Susitarimo atsakovė B, kaip A kreditorė, taip pat įstotų į kreditorių eilę, tenkindama savo reikalavimą iš palikimo – atsakovo priimto nekilnojamojo turto. Nuginčijus vienašalį sandorį (atsakovo palikimo atsisakymą) ir atsakovų sudarytą Susitarimą, pirminis atsakovės finansinis reikalavimas – 57 924 Eur (200 000 Lt) skola pagal vekselį, liks galioti.
5.3. Atsakovas įsitikinęs, jog teisėtą atsisakymą priimti palikimą lėmė: įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė atsisakyti priimti palikimą (nepriimti palikimo); teisinė prievolė atsisakyti nuo jam priklausančios palikimo dalies. Atsakovas neturi besąlyginės pareigos priimti palikimą. Atsakovas turėjo teisinę prievolę atsisakyti nuo jam priklausančios palikimo dalies, siekdamas tinkamai įgyvendinti 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą su kreditore B Atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovas Susitarimo, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, pagrindu pagrįstai nerealizavo teisės priimti palikimą po motinos mirties.
5.4. Atsakovo veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos. Atsakovas vekselį sudarė anksčiau (2009 m. kovo 1 d.), nei atsirado atsakovo įsipareigojimai ieškovui (2013 m. kovo 20 d.), todėl, atsižvelgiant ir į sutarčių vykdymo terminus, atsakovas turėjo prievolę trečiajam asmeniui B prievolę įvykdyti pirmiau. Atsakovas elgėsi sąžiningai, nevengdamas turimų kreditinių įsipareigojimų ir veikdamas kreditorių (B) interesų naudai, patenkino turimą pirminį (2009 metų) finansinį reikalavimą (atsisakydamas dalies palikimo). A, atsisakęs priimti palikimą ir sudaręs Susitarimą, pagerino savo finansinę padėtį ir padidino savo turto masę, kadangi padengė turimą finansinį įsiskolinimą pirminei kreditorei – B Atsakovė B gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini); atsakovai nėra artimi, bendrauja ypatingai retai, todėl nežino vienas kito finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Tai reiškia, kad atsakovė B atsakovo vienašalio sandorio ir Susitarimo sudarymo metu buvo visiškai sąžininga ir apie kitus atsakovo kreditorius nežinojo.
5.5. Ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, kadangi netinkamai, pasyviai vykdė pareigą susipažinti su atsakovo turtine padėtimi ir jos pokyčiais. Ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas kreditorius, jau 2020 m. balandžio 22 d. turėjo sužinoti apie atsakovo A vienašalio sandorio faktą. Antstolė aplinkybę apie atsakovės priimtą palikimą ir atsakovo palikimo atsisakymą sužinojo dar 2022 m. rugpjūčio 9 d., dėl to tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d., kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarių biuro notarę. Nepaisant to, siūlymą išieškotojui ginti savo pažeistas teises antstolė kreditoriui pateikė tik 2023 m. kovo 7 d., t. y. praėjus 7 mėn. nuo sužinojimo apie ginčijamą vienašalį sandorį momento. Toks pasyvus antstolės elgesys patvirtina, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas būtent dėl nepakankamai aktyvių antstolio ir kreditoriaus veiksmų, siekiant apginti neva pažeistas ieškovo teises. Ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus 2,5 metų nuo palikimo atsiradimo ir praėjus 1 metams trims mėnesiams nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. antstolės sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą. Vertinant tai, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl ginčijamo vienašalio sandorio, patikslintu ieškiniu papildomai ieškinio dėl ginčijamo Susitarimo senaties terminas byloje nėra reikšmingas. Ieškinys dėl vienašalio sandorio, praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, privalo būti atmestas, tokiu atveju tolesnis Susitarimo ginčijimas nebetenka jokios prasmės, kadangi tokio sandorio nuginčijimo pasekmės nebebus susijusios su ieškovo teisėtais interesais.
6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė B su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, nes 2020 m. gegužės 1 d. susitarimu buvo padengta dar nuo 2009 m. atsakovo A turima skola atsakovei. Ieškovo reikalavimas atsakovui atsirado tik 2013 metais. Palikimo atsisakymas ar jo priėmimas yra asmens pasirikimas, o ne pareiga, dėl to atsakovas neprivalėjo priimti palikimo. Be to, atsakovo A palikimo atsisakymas, o kartu ir jų 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo sudarymas sumažino pirminei kreditorei B atsakovo turimą įsiskolinimą. Atsakovas A dar 2009 m. kovo 1 d. sudarė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo jai sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio sumą. 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo pasirašymo metu atsakovė neturėjo jokių žinių nei apie brolio turimus įsipareigojimus, nei apie tai, kad susitarimas gali pažeisti kitų asmenų teises. Dėl jų tolimo santykio vienas su kitu niekada nesidalija jokiais duomenimis nei apie turimas skolas, nei apie savo šeimų turtinę padėtį, dėl to ji nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitus brolio kreditorius, jo turimų skolų dydžius ir šių įsipareigojimų atsiradimo datą. Nurodė, kad jos reikalavimas atsakovui atsirado kur kas anksčiau, todėl ir sąžiningai turėjo būti grąžintas pirmiau.
7. Trečiasis asmuo antstolė B. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, kad priverstinis skolų išieškojimas atsakovo atžvilgiu ieškovo naudai antstolės kontoroje pradėtas 2020 m. vasario 24 d. Vykdymo procese antstolis renka duomenis ir informaciją apie skolininko turtinę padėtį, o ne apie trečiųjų asmenų turtą. Kadangi atsakovas nepriėmė jam pagal įstatymą tenkančios palikimo dalies, net ir šiuo metu, teikiant užklausas ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, nebūtų pateikta informacija apie tai, kad atsakovui priklausė turtas, kurį jis perleido trečiajam asmeniui, taip pažeisdamas savo kreditorių teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius. Pateikus užklausą Testamentų registrui, pagal atsakovo asmens duomenis jokia informacija antstolei apie tai, kad atsakovas atsisakė nuo palikimo, taip pat neteikiama, kadangi atsakovas, būdamas pasyvus, jam pagal įstatymą tenkančios turto dalies nepriėmė ir todėl jokių atsakovo duomenų Testamentų registre nėra. Antstolis, vykdydamas jam valstybės patikėtas funkcijas, veiklą vykdo pasitelkdamas Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS). AIS turi sąsają su Lietuvos Respublikos gyventojų registru (toliau – Gyventojų registras). AIS fiksuoja duomenų pasikeitimą Gyventojų registre ir apie tai informuoja priverstinį išieškojimą vykdantį antstolį. Antstoliui yra pranešama išimtinai tik apie skolininko, o ne skolininko tėvų ar kitų trečiųjų asmenų duomenų pasikeitimą Gyventojų registre. AIS duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 9 d. 10.13 val. antstolei pateikus užklausą Gyventojų registrui, paaiškėjo aplinkybė apie atsakovo motinos mirtį. Surinkus atsakovo motinos duomenis, 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateikta užklausa Testamentų registrui. Gavus atsakymą (Testamentų registro išrašą), nustatyta, kad atsakovo motina 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurį priėmė saugoti Klaipėdos miesto 4‑ojo notaro biuro notarė I. M.; testamento notarinio registro Nr. M-5759. Iš Testamentų registro išrašo paaiškėjo, kad mirusios C palikimą priėmė atsakovė. Notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, – Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė A. K. Testamentų registro išraše duomenų apie tai, kad atsakovui yra paliktas turtas, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs palikimo. Nedelsiant, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d., Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarei išsiųstas paklausimas Nr. S‑22-5-34172 dėl informacijos pateikimo. Antstolė minėtu 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės prašė informuoti, ar po skolininko motinos C mirties likęs turtas testamentu paliekamas ir sūnui A; jei po C mirties turtas paliekamas sūnui A, notarės prašyta nurodyti skolininkui paliekamą turtą. Antstolės kontoroje gautas Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K. 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. S-234, juo notarė antstolę informavo, kad po C mirties (duomenys neskelbtini). mirusiosios sūnus A į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė; testamente, 2015 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintame Klaipėdos m. 4-ojo notarų biuro, notarinis registras Nr. M‑5759, A neminimas. Notarė antstolės neinformavo apie tai, jog mirusiosios C įpėdinei – atsakovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl ši informacija paaiškėjo tik 2023 m. kovo 6 d. Antstoliui nėra atskleidžiamas oficialiojo testamento turinys, jam nėra žinoma, nei koks turtas yra paliktas testatoriaus, nei kam šis turtas yra paliekamas. Tokių duomenų nėra ir Testamentų registre. Antstolė, siekdama įsitikinti, ar visas mirusios atsakovo motinos turtas perėjo įpėdiniams nepažeidžiant atsakovo išieškotojų teisėtų interesų ir pagrįstų lūkesčių, 2023 m. kovo 6 d. 11.04 val. pateikė užklausą Nekilnojamojo turto registrui, prašydama patikrinti istorinius įrašus registre pagal atsakovo mirusios motinos duomenis. Tik 2023 m. kovo 6 d. paaiškėjo, kad mirusiai C priklausęs turtas – 1/2 dalis buto su rūsiu, priklauso atsakovei; įregistravimo pagrindas – 2022 m. rugpjūčio 12 d. pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nustačius aplinkybę, kad mirusiajaii priklausęs nekilnojamasis daiktas atsakovės nuosavybėn perėjo ne paveldėjimo pagal testamentą, o pagal įstatymą išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nedelsiant, t. y. 2023 m. kovo 7 d., ieškovui išsiųstas siūlymas Nr. S‑23‑5‑11077 ginti savo pažeistas teisės. Atsakovui ginčo turtas niekada nepriklausė ir atsakovo vardu jokiuose viešuosiuose registruose nebuvo įregistruotas. Senaties terminas nėra praleistas, nes apie ginčijamą atsakovo vienašalį sandorį antstolei tapo žinoma tik 2023 m. kovo 6 d., o ieškovui – 2023 m. kovo 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo A sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos C mirties, ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovų A ir B sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. susitarimą; leido nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo A pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovės AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, sumoje 4 178,78 Eur; priteisė ieškovui iš atsakovų A ir B bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 966 Eur.
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. Bankas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomųjų raštų Nr. 2-1963-590/2012, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00299; 0005/20/00300, kurios nuo 2020 m. vasario 24 d. vykdomos antstolės B. T. kontoroje. Teismas sutiko tiek su ieškovo, tiek su antstolės B. T. argumentu, kad atsakovas nepagrindė, jog bankas ir (ar) antstolė elgiasi pasyviai vykdymo procese daugiau nei 10 metų. Priešingai, atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, nepagrindė, kad jam nebuvo žinoma nei apie Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą nei apie jo įmonei iškeltą bankroto bylą, nei apie tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1202-253/2018) bankrutuojančiai A medžio apdirbimo įmonei iš A buvo priteistas 10 112,70 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
9.2. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00299 duomenų nustatyta, kad antstolė nuo 2020 m. vasario 25 d. atliko atsakovo turto paiešką, 2020 m. kovo 2 d. tikrino skolininko duomenis Gyventojų registre, nustatyta A deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), be konkretaus adreso. Teismas atsižvilgė į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/03928 2022 m. rugpjūčio 9 d. gauti duomenys iš Testamentų registro, ir sutiko tiek su ieškovo, tiek su antstolės B. T. argumentu, kad Testamentų registre nebuvo išviešintas atsakovo atsisakymas nuo palikimo priėmimo, todėl nei kreditoriui, nei antstolei negalėjo būti žinomas faktas, kad atsakovas turėjo teisę priimti palikimą, tačiau šios savo teisės atsisakė. Teismas taip pat sutiko su ieškovo ir antstolės argumentu, kad iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro įrašo negalima buvo nustatyti, kad B palikimą priėmė ne pagal testamentą, nes įregistruotas faktas apie 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą testamentą, kurį priėmė saugoti notarė. Testamentų registre nėra duomenų apie testamento turinį. Vykdomojoje byloje taip pat yra 2022 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, iš jo matyti, kad tą dieną 1/2 dalis buto priklausė C, t. y. nebuvo jokių duomenų apie pasikeitusį savininką. Teismas atsižvilgė į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarei antstolė išsiuntė paklausimą Nr. S‑22‑5‑34172 dėl informacijos pateikimo, juo prašyta informuoti, ar po skolininko motinos C mirties likęs turtas testamentu paliekamas ir sūnui A, ir į tai, kad antstolės kontoroje gautas Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. S-234. Teismas nustatė, kad nei vykdomojoje, nei paveldėjimo byloje nėra duomenų, jog notarė būtų informavusi antstolę apie tai, kad mirusiosios C įpėdinei – atsakovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Antstolė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo atžvilgiu vykdydama skolų išieškojimą 2023 m. kovo 6 d. 11.04 val. pateikė užklausą Nekilnojamojo turto registrui, prašydama patikrinti istorinius įrašus registre pagal atsakovo mirusios motinos duomenis; tik 2023 m. kovo 6 d. paaiškėjo, kad mirusiai C priklausęs turtas – 1/2 dalis buto su rūsiu priklauso atsakovei; įregistravimo pagrindas – 2022 m. rugpjūčio 12 d. pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. K1AK-8007.
9.3. Teismas sutiko tiek su ieškovo, tiek su antstolės argumentu, kad nėra tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus / neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo argumentacija, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, dėl to praleido ieškinio senaties terminą, laikytina nepagrįsta ir neatitinka teisės aiškinimo ir teismų praktikos. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad iš Testamentų registro ir dabar galima nustatyti, kad atsakovo motinos palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre nėra įregistruoti. Vykdomojoje byloje yra antstolės 2022 m. rugpjūčio 9 d. gauti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, iš jų antstolė nustatė, kad dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai nėra pasikeitę, t. y. 1/2 dalies savininkė buvo C, o tai reiškia, kad pasitvirtina antstolės nurodyta aplinkybė, jog 2022 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad turtas priklauso skolininkui. Be to, antstolė tą pačią dieną kreipėsi į notarą ir antstolei nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad C turtas paveldėtas ne pagal testamentą, o pagal įstatymą, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad antstolė apie atsakovo sesers priimtą palikimą ir atsakovo palikimo atsisakymą sužinojo 2022 m. rugpjūčio 9 d. Pažymėta, kad atsakovų 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimas pateiktas tik su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, t. y. toks susitarimas nebuvo niekaip išviešintas, apie tokį susitarimą nebuvo žinoma nei kreditoriui, nei antstolei.
9.4. Antstolio sužinojimo momentas ir ieškovo sužinojimo momentas negali būti sutapatinami. Teismas atmetė nepagrįstus atsakovo argumentus, kad antstolis laikytinas išieškotojo atstovu. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad vykdymo procese priverstinius vykdymo veiksmus atlieka antstolis. Išieškotojas turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tačiau atsakovas neįrodė, kad išieškotojui (ieškovui) buvo žinoma ar galėjo būti žinoma informacija apie atsakovo neveikimą – palikimo, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsisakymą. Pažymėta, kad atsakovas, akcentuodamas išieškotojo ir antstolio pareigas, pamiršta, kad tai skolininkas privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 642 straipsnio 1 dalis); įstatymu nustatytos skolininko pareigos ir teisės (CPK 643–444 straipsniai).
9.5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas žinojo apie paveldėjimo teisės į palikėjos turtą atsiradimą anksčiau nei faktiškai gavo iš antstolės siūlymą, t. y. 2023 m. kovo 7 d., todėl padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
9.6. Teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana sąlygų vertinimo, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal vykdomosios bylos duomenis, 2023 m. kovo 7 d. atsakovo skola bankui sudarė 154 819,99 Eur (98 582,37 Eur skolos suma, 55 165,61 Eur palūkanos, 1 072,17 Eur bylinėjimosi išlaidos).
9.7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas A pats, žinodamas apie visas iš jo priteistas ir išieškomas skolas, nusprendė neteikti notarui pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo, žinodamas, kad taip nebus išviešinti duomenys apie palikimo atsisakymą. Atsakovų Susitarimas sudarytas 2020 m. gegužės 1 d., o atsakovė B pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pateikė jau 2020 m. balandžio 20 d., t. y. tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė B, jau teikdama tokį pareiškimą, žinojo, jog paveldės viena. B paveldėjimo teisės liudijimą išsiėmė tik 2022 m. rugpjūčio 12 d., todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai sąmoningai atliko paveldėjimo procese tokius veiksmus, kurie apribotų arba panaikintų kreditoriams galimybę laiku nukreipti / pareikšti reikalavimus į paveldėtą turtą.
9.8. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas ir šiuo metu ketina atsiskaityti su ieškovu. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, teismas padarė išvadą, kad taip buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (nors iš dalies padengti įsiskolinimą). Atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir taip netekus jam priklausančios mirusios motinos turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Konstatuota, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises.
9.9. Teismas nepagrįstu pripažino atsakovo argumentą, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. atsisakyti palikimo. Nepagrįstas abiejų atsakovų argumentas, kad atsakovo skola B atsirado anksčiau negu ieškovui. Teismo sprendimu skola ieškovui iš atsakovo priteista 2012 m. spalio 9 d., o vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išduotas 2013 m. kovo 20 d., o atsakovo A skolos grąžinimo terminas B pagal atsakovo pasirašytą vekselį – 2015 m. sausio 1 d.
9.10. CK 6.67 straipsnyje nustatyta viena iš prezumpcijų – skolininko sandoris sudarytas su artimais giminaičiais, todėl atsakovo ir atsakovės 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo sudarymas laikytas nesąžiningu pagal įstatymą. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog turto, kurį būtų galėjęs paveldėti atsakovas, vertė buvo mažesnė negu atsakovo skola jai. Taigi, sandorio negalima laikyti atlygintiniu, o vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Skolininkas (atsakovas A), tiek sudarydamas abu sandorius, tiek atsisakydamas palikimo, tiek sudarydamas 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą, buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad šie sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Trečiasis asmuo (atsakovė B) nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos.
9.11. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos mirties, ir pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą. Teismas padarė išvadą, kad, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, yra teisinis pagrindas leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo A pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963- 590/2012 ieškovės AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: dalį buto, piniginių lėšų sumą – 4 178,78 Eur. Atmestas atsakovų argumentas, kad B, panaikinus ginčijamus sandorius, taptų taip pat išieškotoja, nes byloje nustatyta, jog A skola B nėra priteista nei teismo sprendimu, nėra išduotas notaro vykdomasis įrašas, todėl vykdymo procese B dalyvauti negali.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas A prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovams A ir B atmesti; atsakovui A iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės teismuose. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Teismas, spęsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, nevertino fakto, kad ieškovui tinkamai vykdant pareigą domėtis atsakovo atžvilgiu vykdomos skolos išieškojimo procesu ir teikiant reguliarius paklausimus antstoliui ieškovas jau 2020 m. balandžio 22 d. turėjo sužinoti apie ginčijamą vienašalį atsakovo sandorį, kadangi notarė A. K. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė pranešimą Nr. T2-20/0024850 apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d. Be to, sprendimu nepagrįstai aiškinama, kad ieškovas ir (ar) antstolė elgėsi aktyviai atsakovo skolos išieškojimo procese, kuris vykdomas daugiau nei 10 metų. Nors antstolė žinojo apie atsakovo motinos mirties ir atsakovės palikimo priėmimo faktą (2022 m. rugpjūčio 9 d.), netikrino Nekilnojamojo turto registro, net ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavusi notarės A. K. atsakymą Nr. S-234 į 2022 m. rugpjūčio 9 d. paklausimą dėl informacijos pateikimo, Nekilnojamojo turto registrą antstolė nusprendė patikrinti tik 2023 m. kovo 6 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams. Antstolei tinkamai vykdant teisės aktuose įtvirtintas pareigas tikrinti viešuosius registrus ir dėti visas įmanomas pastangas, atsakovo palikimo atsisakymo ir palikimo paveldėjimą pagal įstatymą faktą antstolė, taip pat ir ieškovas, objektyviai turėjo (ir galėjo) žinoti nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. (atsakovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas).
10.2. Teismas turėjo įvertinti ieškovo (išieškotojo) veiksmus vykdymo procese. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovas ne tik tinkamai vykdė pareigą domėtis skolos išieškojimo procesu, bet ir iš viso tokią pareigą vykdė. Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi nepagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydami savo pareigas, nuolat tikrins vykdomąsias bylas vykdantis antstoliai. Toks ieškovo niekuo nepagrįstas tikėjimasis nepanaikina įstatyme įtvirtintos jo pareigos aktyviai domėtis skolos išieškojimo procesu. Ieškovas nuo pat 2013 m., t. y. daugiau nei 10 metų, nepateikė antstoliui nė vienos užklausos apie vykdymo eigą, nesidomėjo, kokią informaciją antstolis surinko ir ar apskritai ją rinko. Dėl šios priežasties ieškovas patiria neigiamus pasyvaus elgesio padarinius, t. y. nebeturi teisės reikšti ieškinio dėl atsakovo sudarytų sandorių nuginčijimo, nes yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
10.3. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad ieškovas, 2024 m. rugpjūčio 5 d. patikslintu ieškiniu pateikęs prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, iš esmės patvirtina, jog 1 metų ieškinio senatį jis praleido. Ieškovas nėra pateikęs nė vieno įrodymo, leidžiančio konstatuoti, kad jis ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus / neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Sužinojimą apie atsakovo neveikimą, t. y. palikimo nepriėmimą, nagrinėjamu atveju lėmė būtent ieškovo neveikimas ir pareigos aktyviai domėtis išieškojimo procesu nevykdymas (CPK 640 straipsnio 2 dalis). Faktinės aplinkybės, jog notarė neva neinformavo antstolės apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimą, Susitarimas tarp atsakovų nebuvo išviešintas, nepateisina to, kad ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, nuo 2013 m. neatliko jokių veiksmų ir pažeidė imperatyvią pareigą domėtis atsakovo skolos išieškojimo procesu. Ieškovas yra pelno siekiantis ūkio subjektas, savo srities profesionalas, dirbantis būtent finansų (kreditų) valdymo srityje, stambi bendrovė, turinti daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Ieškovui ir jo veiklai taikomi didesni įstatymų reikalavimai, didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pateisinus ieškovo pareigos aktyviai domėtis skolos išieškojimo procesu nevykdymą antstolio pasyvumu, ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės yra neapibrėžtai išplečiamos, suteikiant pagrindą tokiomis plačiomis teisėmis piktnaudžiauti. Sprendimu nepagrįstai pažeidžiami ne tik atsakovo A, bet ir kitų sąžiningų trečiųjų šalių, atsakovės B teisėti interesai.
10.5. Sprendime teismo pateikta išvada, kad atsakovas nevykdė savo, kaip skolininko, pareigų, įtvirtintų CPK 642 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsta. Atsakovas objektyviai negalėjo vykdyti CPK 642 straipsnyje įtvirtintų skolininko pareigų, kadangi iki pat 2023 m. (t. y. ieškinio pateikimo momento) nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomus priverstinius skolų išieškojimo procesus. Sprendime aiškiai nurodomos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovas nuo pat pirminės skolos išieškojimo inicijavimo momento procese nedalyvavo, apie jį nieko nežinojo, nes faktiškai net negyveno Lietuvos Respublikoje. Be to, nė vienoje iš nurodytų civilinių bylų, kurių pagrindu iš atsakovo buvo priteistos sumos, atsakovas nebuvo tiesioginis skolininkas ir faktiškai jokių lėšų niekada negavo. Atsakovas pats asmeniškai neprisėmė jokių finansinių įsipareigojimų, todėl ne tik negalėjo tikėtis skolų prisiteisimo iš jo, bet ir neturėjo pagrindo tikėtis, jog ateityje privalės įvykdyti ne savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas, t. y. skolininkas, nuo šios bylos iškėlimo momento buvo itin aktyvus, t. y. dalyvavimo teismo procese, teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, net keletą kartų derėjosi su ieškovu dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, teismo posėdžio metu išreiškė valią dėl skolos padengimo proceso inicijavimo ateityje.
10.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė actio Pauliana sąlygų visumą. Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir reikalavimus dėl ginčijamo sandorio ar Susitarimo. Atsakovas tiek procesiniais dokumentais, tiek šiuo apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ginčijamo sandorio ar Susitarimo.
Žemesnės instancijos teismas
10.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė actio Pauliana sąlygos, jog neprivalėjo priimti palikimo. Sprendimu teismas neįvertino palikimo priėmimo, kaip vienašalio sandorio, esmės, t. y. kad atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą priimti mirusios motinos palikimą. Palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas – tai asmens teisė, o ne pareiga, todėl nėra teisinio mechanizmo priversti asmenį pasinaudoti šia teise. Palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Taigi, teisė paveldėti yra susijusi tik su įpėdiniu. Pagal CK 6.68 straipsnio 3 dalį, kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Ieškovas ginčija iš esmės su atsakovo asmeninėmis teisėmis (ne pareigomis) siejamus veiksmus.
10.8. Atsakovas, atsisakęs priimti palikimą ir sudaręs Susitarimą, pagerino savo finansinę padėtį, veikė pirminio kreditoriaus interesais, pagerino savo mokumą, kadangi padengė turimą įsiskolinimą pirminiam kreditoriui – atsakovei, todėl tokio sandorio ginčijimas prieštarauja actio Pauliana instituto esmei. Teismas neteisėtai pripažino, kad ieškovas įrodė šią būtinąją actio Pauliana sąlygą.
10.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos. Atsakovas negalėjo sąmoningai pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėtų interesų ar būti nesąžiningas, kadangi nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/03928, Nr. 0005/20/00299 ir Nr. 0005/20/00300. Ieškovas nėra pateikęs nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Sprendime nurodyti argumentai, neva atsakovas nesidomėjo vykdymo procesu, neteikė ir neteikia antstoliui jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, negali būti laikomi pagrindu atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių nei domėtis vykdomosiomis bylomis, nei bendradarbiauti su antstoliu, kadangi apie išieškojimo procesą nieko nežinojo iki šios bylos inicijavimo teisme.
10.10. Tai, kad atsakovas notarui nepateikė nei pareiškimo apie palikimo priėmimą, nei pareiškimo apie palikimo atsisakymą, niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovas sąmoningai siekė neviešinti duomenų apie palikimo atsisakymą. Atsakovas iki pat 2023 m. nežinojo apie atžvilgiu vykdomus išieškojimus, todėl neturėjo objektyvių priežasčių vengti duomenų apie palikimo atsisakymą išviešinimo. Kaip ir palikimo priėmimas, taip ir būdas, kaip atsisakyti palikimo, yra asmens pasirinkimo laisvė. Nė vienas teisės aktas neįtvirtina asmens pareigos pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, jei jis palikimo priimti nenori. CK 5.60 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad palikimo nepriėmimas turi tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog dėl to, kad atsakovas notarui nepateikė pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, jo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ar nesąžiningais.
10.11. Atsakovas Susitarimu gavo neabejotinos naudos, kadangi jis išvengė didesnio finansinio įsipareigojimo, dėl to šis Susitarimas yra atlygintinis sandoris, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir 2024 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Teisės aktai nenumato kreditoriui pareigos, inicijavus priverstinio vykdymo veiksmus pas antstolį, dar atskirai vykdyti skolininko finansinės padėties patikrą ar ieškoti skolos išieškojimo galimybių. Ieškovas yra finansų įstaiga. Skolų išieškojimas nėra finansinės paslaugos ir tiesioginė ieškovo veikla, dėl to yra perduodamas tam deleguotas funkcijas vykdančiam subjektui – antstoliui. Ieškovas neturi galimybių tikrinti apelianto mamos ar kitų artimų giminaičių Testamentų registro ar Nekilnojamojo turto registro duomenų.
11.2. Bankas iš esmės objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie atsakovo mamos mirtį, jos palikimo (ne)priėmimą, tik šiems faktams įvykus, kaip ir apie tai, kad tuo pažeistos jo teisės. Ieškovo galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo / yra ribotos. Antstolio nepakankami veiksmai vykdymo byloje nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovas turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, nes teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį. Be to, pagal Testamentų registro nuostatų 70 punktą, paieška šiame registre nei pagal palikimą priėmusio, nei pagal palikimo atsisakiusio asmens duomenis nėra galima. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bankas žinojo ar turėjo galimybę sužinoti apie kreditoriaus teises pažeidusį ginčo sandorį (paveldėjimo atsisakymą) dar iki minėto antstolio pranešimo, byloje nėra, o ir atsakovas nepateikė.
11.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas, patikslintu ieškiniu pateikęs prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, iš esmės patvirtina, jog 1 metų ieškinio senatį jis praleido, kadangi tai prieštarauja faktinei situacijai iš esmės. Pirma, 2024 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas neteikė byloje patikslinto ieškinio. Antra, 2024 m. liepos 17 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo bankas išdėstė išsamią poziciją dėl nesutikimo, kad ieškinio senatis yra praleista, ir pareiškimo pabaigoje nurodė, jog jei vis dėlto teismas manytų, kad ieškovo sužinojimo momentas laikytinas antstolio faktiniu galimu sužinojimo momentu, mano, jog yra pagrįsta prašyti šią aplinkybę vertinti kaip pagrindą praleistam senaties terminui atnaujinti, kadangi ieškovas, kaip kreditorius, objektyviai sužinojo apie atsakovo palikimo atsisakymą, gavęs 2023 m. kovo 7 d. siūlymą. Teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškinio senaties termino praleidimo tariamo pripažinimo.
Šalies argumentai
11.4. Apelianto akcentuojama nežinojimo aplinkybė yra paneigta jo teisme duotais paaiškinimais. Užimta gynybinė pozicija dėl tariamo nežinojimo apie vykdomus išieškojimo procesus laikytina niekuo nepagrįsta ir atmestina, kadangi skolininko ekonominės veiklos ir pajamų generavimas užsienio valstybėje nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad jam nežinoma apie skolas Lietuvoje. Visiškas įsipareigojimų ignoravimas, išvykstant iš Lietuvos ir taip vengiant skolų, pareigų, laikytinas pasyviu skolininko elgesiu savo įsipareigojimų atžvilgiu ir pagrindžia jo nesąžiningumą. Apelianto nurodomu laiku 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje apeliantas nurodė aplinkybes apie teiktus pasiūlymus bankui dėl taikos sutarties byloje sudarymo, tačiau jokių aplinkybių apie būsimus veiksmus jis nenurodė.
11.5. Byloje nėra pateikta įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybes, kad ieškovas žinojo apie paveldėjimo teisės į palikėjos turtą atsiradimą anksčiau nei faktiškai gavo iš antstolės 2023 m. kovo 7 d. siūlymą, todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, tai pagrįstai konstatavo teismas.
11.6. Nesutinka su apelianto pozicija dėl reikalavimo teisės, kadangi ši sąlyga iš esmės nesietina su senaties terminu. Įrodymų, galinčių paneigti neabejotiną ir galiojančią banko reikalavimo teisę į apeliantą, šis nepateikė. Apeliantas palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė ir 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą su seserimi sudarė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolos bankui išieškojimas.
11.7. Atsakovas žinojo apie iš jo vykdomus išieškojimus, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Apelianto palikimo nepriėmimas pažeidžia banko, kaip kreditoriaus, interesus, kadangi skola nėra dengiama, įsiskolinimo suma didelė, todėl atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai. Atsakovo įsiskolinimas kreditoriui didelis, atsakovas skolos nedengia, nekilnojamojo turto neturi, taigi nepanaikinus atsakovo palikimo atsisakymo sandorio būtų paneigti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
11.8. Ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o ne CK 6.68 straipsnio, reglamentuojančio netiesioginio ieškinio pareiškimą, pagrindu. Ieškovas ieškiniu nesiekia priverstinai įgyvendinti skolininko teisių.
11.9. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą, sudarytą tarp apelianto ir sesers, negaliojančiu dėl to, kad jis sukelia teisines pasekmes, nes juo remiasi apeliantas siekdamas atsikirsti į reikalavimą dėl palikimo nepriėmimo. Susitarimas sudarytas pažeidžiant ieškovo teises, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Atsakovas turėjo prievolę pirma atsiskaityti su ieškovu, o paskui galbūt su atsakove. Atmestini apelianto argumentai, kad sesuo laikytina pirmine kreditore. Įsipareigojimai priverstine tvarka ieškovo naudai iš apelianto išieškomi anksčiau, nei suėjo terminas mokėti pagal vekselį, sesuo neinicijavo priverstino išieškojimo iš apelianto. Apeliantas suabsoliutino sesers tariamą reikalavimą prieš ieškovo reikalavimą. Rašytinė bylos medžiaga nepagrindžia atsakovo privalomumo sudaryti susitarimą su seserimi. Susitarimo sudarymas tiesiogiai pažeidžia kreditoriaus teises, nes jo pagrindu atsakovas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Susitarimo sudarymo metu atsakovo sesuo nebuvo inicijavusi skolos išieškojimo veiksmų, nebuvo išviešintas galimas reikalavimas atsakovui. Atsakovas, pažeisdamas banko teises ir interesus, suteikdamas nepagrįstą pranašumą seseriai, sudarė susitarimą, kuris pagrindžia CK 6.66 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kreditoriaus teisių pažeidimą.
11.10. Susitarimą pripažinus negaliojančiu, nebelieka pagrindo pripažinti, kad jis buvo pagrindas atsisakyti palikimo. Joks teisės aktas, teismo sprendimas ar koks kitas imperatyvas neįpareigojo atsakovo sudaryti Susitarimą su seserimi, neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsakovui atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties.
11.11. Apeliantas, atsisakęs palikimo, sumažino savo turto masę, o ne ją padidino, kadangi atsisakymo momentu sesuo nevykdė išieškojimo iš apelianto, o byloje realaus skolos fakto (pinigų perdavimo) apeliantas neįrodinėjo. Niekur neišviešintas tariamas įsipareigojimas seseriai ir tokio įsipareigojimo padengimas negali būti pagrindas pripažinti, kad apelianto turtinė padėtis ar mokumas pagerėjo. Priešingai, apelianto mokumas nepakito ieškovo skolos atžvilgiu, jis nevykdė skolos dengimo iki Susitarimo sudarymo, nevykdė ir jį sudaręs.
11.12. Būtent apeliantas, teigdamas, kad paveldėjimo teisių perleidimo sandoris, 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimas nepažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių, turėjo pareigą pateikti įrodymus, galinčius tai įrodyti, t. y. pateikti duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, prievolių savanorišką vykdymą ieškovui, tačiau tokių duomenų apeliantas į bylą neteikė ir galimybių savanoriškai sumokėti skolą ieškovui nepagrindė.
11.13. Nesutinka, kad ieškovas byloje turėjo paneigti apelianto sąžiningumą, nes, priešingai, apelianto nesąžiningumas preziumuojamas. Ieškovas, remdamasis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, pažymi, kad abu sandoriai sudaryti su seserimi ar sesers naudai. Vertinant vienašalį sandorį, atsakovo sesers nesąžiningumas neturi būti nustatinėjamas. Be to, vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai ir šiuo atveju nesvarbu, ar buvo sąžiningas palikimą priėmęs asmuo. Vertinant šalių nesąžiningumą dėl 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimo, atsakovo teiginiai iš esmės patvirtina atsakovo nesąžiningumą, nes šis, žinodamas, kad turi dar vieną kreditorių – ieškovą, pirmenybę suteikė kitam kreditoriui – savo seseriai. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog apeliantas turi sunkumų ir negrąžina jai skolos. Nenuoseklūs paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu taip pat suteikia pagrindo teigti, kad atsakovai atliko sąmoningus veiksmus, siekdami išvengti priverstinio išieškojimo iš paveldėto turto pagal apelianto prievoles ieškovui.
12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys atsakovams A ir B dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnyje reglamentuojamo actio Pauliana instituto taikymo, kreditoriui (ieškovui) ginčijant atsakovo (skolininko) vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos C mirties, ir atsakovų A (skolininko) ir B (skolininko sesers) sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą.
Dėl ieškinio senaties
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, joje numatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienų metų ieškinio senaties terminą. Minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
20. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto ieškinio senaties termino taikymo. Taigi pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
21. Byloje ieškovas nurodė, kad apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos mirties, sužinojo gavęs 2023 m. kovo 7 d. antstolės siūlymą, o apie atsakovų 2020 m gegužės 1 d. Susitarimą sužinojo bylos nagrinėjimo metu, gavęs atsakovo atsiliepimą. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 3 d.
22. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio (ieškinio, dubliko, patikslinto ieškinio) ir ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Apelianto argumentai, kad ieškovas, pateikęs prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, iš esmės patvirtina, jog 1 metų ieškinio senatį jis praleido, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo 2024 m. liepos 17 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateikto apelianto akcentuojamo prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad ieškovas kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo vertinti kaip ieškovo ieškinio senaties termino praleidimo pripažinimo, kadangi matyti, jog ieškovo prašymas pateiktas atsižvelgus į atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovės bylos nagrinėjimo metu dėl ieškinio senaties termino išdėstytą poziciją, o procesiniame dokumente ieškovas iš esmės palaikė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ieškovo sužinojimo apie atsakovo veiksmus atsisakant palikimo momento.
23. Apeliantas savo poziciją, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, grindžia esminiais argumentais, jog ieškovas tinkamai nevykdė pareigos domėtis skolos iš atsakovo išieškojimo procesu. Apeliantas nurodo, kad, ieškovui tinkamai vykdant pareigą domėtis atsakovo atžvilgiu vykdomos skolos išieškojimo procesu, jis jau 2020 m. balandžio 22 d. turėjo sužinoti apie ginčijamą vienašalį atsakovo sandorį, nes notarė A. K. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė pranešimą Nr. T2-20/0024850 apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d.
24. Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 21 d. Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad Testamentų registre buvo įregistruotas testatorės C 2015 m. rugpjūčio 20 d. oficialusis testamentas, notarinio registro Nr. M‑5759; Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas; palikimo priėmimo data – 2020 m. balandžio 20 d., nurodyta notarė A. K., kuriai pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo; kaip palikimą priėmęs asmuo nurodyta B Taigi, Testamentų registro išrašo duomenimis, 2020 m. balandžio 21 d. buvo pateikti duomenys apie tai, kad mirusiosios C palikimą priėmė atsakovė. Pažymėtina, kad Testamentų registre 2020 m. balandžio 21 d. nebuvo nurodyti duomenys apie atsakovą (skolininką išieškojimo procese). Testamentų registro 2020 m. balandžio 21 d. išraše nėra duomenų apie tai, ar atsakovui testamentu paliktas turtas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs nuo palikimo. Atsižvelgiant į tokius duomenis, apelianto argumentai, kad jau 2020 m. balandžio 22 d. ieškovas turėjo sužinoti apie atsakovo sudarytą vienašalį sandorį, atmestini.
25. Remiantis bylos duomenimis, B nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto įregistruota nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad B pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarui pateikė 2020 m. balandžio 20 d., o paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išsiėmė tik 2022 m. rugpjūčio 12 d.
26. Apeliantas pažymi, kad nors antstolė B. T. žinojo apie atsakovo motinos mirties ir atsakovės palikimo priėmimo faktą (2022 m. rugpjūčio 9 d.), tačiau netikrino Nekilnojamojo turto registro, net ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavusi notarės A. K. atsakymą Nr. S‑234 į 2022 m. rugpjūčio 9 d. paklausimą dėl informacijos pateikimo, Nekilnojamojo turto registrą antstolė patikrino tik 2023 m. kovo 6 d. Pažymėtina, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nors vykdomojoje byloje 2022 m. rugpjūčio 9 d. gauti duomenys iš Testamentų registro, tačiau iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro įrašo išrašo nebuvo galima nustatyti, kad B palikimą priėmė ne pagal testamentą, be to, pagal antstolės 2022 m. rugpjūčio 9 d. gautus Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo duomenis, tuo metu 1/2 dalis buto priklausė C (mirusiajai), t. y. nebuvo jokių duomenų apie pasikeitusį savininką. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinto tai, kad antstolė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d., kreipėsi į notarę, tačiau antstolei pateiktame notarės A. K. 2022 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. S‑234 buvo nurodyta, jog mirusiosios sūnus A į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o 2015 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintame testamente, notarinis registras Nr. M-5759, A neminimas. Iš nurodytų duomenų matyti, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami, tačiau antstolei nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad mirusiosios C turtas paveldėtas ne pagal testamentą, o pagal įstatymą.
27. Taigi nors apeliantas pažymi, kad atsakovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau nėra duomenų, jog notarė būtų informavusi antstolę apie tai, kad mirusiosios C įpėdinei – atsakovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovo palikimo atsisakymo ir palikimo paveldėjimo pagal įstatymą faktą antstolė, taip pat ir ieškovas, objektyviai turėjo (ir galėjo) žinoti nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, antstolei B. T. vykdant skolų išieškojimą iš atsakovo, 2023 m. kovo 6 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registre istorinius įrašus pagal atsakovo mirusios motinos duomens, paaiškėjo, kad mirusiai C priklausęs turtas – 1/2 dalis buto su rūsiu, priklauso atsakovei; įregistravimo pagrindas – 2022 m. rugpjūčio 12 d. pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Antstolė B. T. AB SEB bankui (ieškovui) pateikė 2023 m. kovo 7 d. siūlymą išieškotojui ginti savo pažeistas teises, jame nurodoma, kad vykdant vykdomąsias bylas nustatyta, jog skolininko A motina C mirė (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusioji C buvo sudariusi testamentą, tačiau Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė A. K. 2022 m. rugpjūčio 12 d. išdavė paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą; skolininkas A yra pirmos eilės įpėdinis ir savo pasyviu elgesiu sudarė galimybę seseriai B paveldėti skolininkui tenkančią palikimo dalį po mamos mirties.
29. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas vykdė CPK 640 straipsnio 2 punkte numatytą išieškotojo pareigą domėtis skolos išieškojimo procesu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, kad ieškovas, kaip išieškotojas, tinkamai nevykdė pareigos domėtis vykdymo procesu, šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vertinant ieškovo veiksmus iki 2023 m. kovo 7 d. siūlymo išieškotojui ginti savo pažeistas teises pateikimo, pažymėtina, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki atsakovo motinos mirties ir ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad duomenys apie atsakovo (skolininko) turtinę padėtį bus tikrinami antstolei vykdomosiose bylose atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 586 straipsnio 1 dalis ir 634 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenustatyta ieškovo pareiga atlikti nuolatinę vykdomosios bylos kontrolę. Nors apeliantas argumentuoja, kad ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, nuo 2013 m. neatliko jokių veiksmų, nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš paminėtų byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju automatiškai nustatyti skolininko atsisakymo priimti palikimą (neveikimo) nebuvo galima, atsakovo motinos palikimo atsisakymo faktas Testamentų registre nėra įregistruotas, o duomenys, kad mirusiosios turtas paveldėtas ne pagal ne pagal testamentą, antstolei nebuvo pateikti.
30. Byloje nenustatyta, kad ieškovas žinojo apie paveldėjimo teisės į palikėjos turtą atsiradimą anksčiau nei faktiškai 2023 m. kovo 7 d. gavo antstolės siūlymą. Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus vykdymo procese ir dėl to yra praleistas senaties terminas, kadangi byloje esantys duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog apie savo teisių pažeidimą (atsakovo palikimo nepriėmimą) ieškovas galėjo (turėjo) sužinoti anksčiau nei faktiškai gavo antstolės 2023 m. kovo 7 d. siūlymą išieškotojui ginti savo pažeistas teises. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovų 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimas pateiktas tik su atsakovo atsiliepimu į ieškinį šioje byloje, t. y. ginčijamas susitarimas nebuvo niekaip išviešintas, apie tokį susitarimą nebuvo žinoma nei ieškovui, kaip kreditoriui, nei antstolei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Dėl actio Pauliana instituto taikymo
31. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė actio Pauliana sąlygų visumą.
32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
33. Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; ir kt.).
34. Apeliantas nurodo, kad jis tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, jog ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ginčijamo sandorio ar Susitarimo, dėl to skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir reikalavimus dėl ginčijamo sandorio ar Susitarimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovas neįrodė pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
35. Pirma, pažymėtina, kad byloje nustačius, jog CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, apelianto argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino atmesti kaip nepagrįsti. Antra, ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1963-590/2012, jo pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/20/00299 ir Nr. 0005/20/00300, pagal pateiktus duomenis, 2023 m. kovo 7 d. vykdomosiose bylose išieškoma atsakovo skolos suma sudarė 98 582,37 Eur, taip pat 55 165,61 Eur palūkanos, 1 072,17 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, ir teisę ginčyti jo teises pažeidusius skolininko sandorius.
36. Remiantis bylos duomenimis, po motinos mirties notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė tik atsakovė B, atsakovas A nesikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Taigi šioje byloje nustatyta, kad atsakovas po savo motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo, į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1–3 dalys, 5.61 straipsnio 1 dalis).
37. 2020 m. gegužės 1 d. atsakovų pasirašytame Susitarime nurodyta, kad A susitaria su B (K) dėl savo mamos C palikimo; A šiuo raštu atsisako jam priklausančios palikimo dalies mainais į paskolos vekselį, 200 000 Lt (57 924 Eur), pasirašytą A naudai 2009 m. kovo 1 d.; B (K) šiuo raštu atsisako pretenzijų dėl paskolos vekselio, 200 000 Lt (57 924 Eur) (pasirašyto 2009 m. kovo 1 d.), mainais į A mamos C palikimo dalį.
38. Atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti dalį motinos palikimo, būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį palikimo objektu buvusio atitinkamo nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovas, būdamas skolingas ieškovui (kreditoriui) ir neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad taip atsakovas sumažino savo galimybę iš paveldimo turto bent iš dalies įvykdyti skolinę prievolę ieškovui (sumažinti įsiskolinimą). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarius ginčijamą vienašalį sandorį buvo pažeistos ieškovo, kaip skolininko kreditoriaus, teisės.
39. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trečiosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškė actio Pauliana ieškinį, dėl to apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi netiesioginį ieškinį reglamentuojančio CK 6.68 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
40. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑119‑421/2016, 21 punktą).
41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino palikimo priėmimo, kaip vienašalio sandorio, esmės ir to, kad atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą priimti mirusios motinos palikimą. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas (CK 5.3 straipsnis). Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai). Taigi įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti.
42. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, yra išaiškinta, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
43. Taigi, asmuo, neturintis kreditorių, turi apsisprendimo teisę dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo ar teisių į jį perleidimo, tačiau turint įsiskolinimų ir neturint jokio kito turto ar pajamų, į kuriuos antstolė galėtų nukreipti skolos išieškojimą, atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo elgesį dispozityvumo principo aspektu konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Atsakovas ginčijamo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą (neveikimu) metu buvo skolingas ieškovui, kaip kreditoriui, ir įsiskolinimo ieškovui pagal vykdomuosius raštus nebuvo padengęs, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsiradusi galimybė paveldėti turtą turėjo būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).
44. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog jis privalėjo atsisakyti palikimo, nes buvo skolingas kitam kreditoriui – savo seseriai atsakovei B pagal 2009 m. kovo 1 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Apeliantas nurodo, kad jis veikė pirminio kreditoriaus (atsakovės) interesais, pagerino savo mokumą, todėl tokio sandorio ginčijimas prieštarauja actio Pauliana instituto esmei. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
45. Atsakovas, teigdamas, kad atsakovė B yra jo pirmesnės eilės kreditorė, byloje rėmėsi 2009 m. kovo 1 d. atsakovo A pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu dėl atsakovo besąlyginio įsipareigojimo sumokėti B 200 000 Lt (57 924 Eur). Pažymėtina, kad apelianto akcentuojamame 2009 m. kovo 1 d. vekselyje nurodytas mokėjimo terminas, t. y. iki 2015 m. sausio 1 d., yra pasibaigęs, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog B būtų realizavusi vekselį įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jo pagrindu notaras nėra išdavęs vykdomojo įrašo. Taigi vekselyje įtvirtinta prievolė yra netekusi besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė B patvirtino, kad nesikreipė dėl nurodytos skolos išieškojimo. Taigi dėl nurodytos skolos priteisimo nėra priimtas teismo procesinis sprendimas.
46. Apeliantas akcentuoja tai, kad atsakovo finansinis įsipareigojimas atsakovei nėra išnykęs. Tačiau šiuo aspektu reikšminga įvertinti tai, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-1963-590/2012, išduotu pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, įsiteisėjusį 2012 m. lapkričio 9 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu skola ieškovui iš atsakovo priteista ir vykdomasis dokumentas išduotas anksčiau, nei buvo numatytas atsakovo A skolos grąžinimo terminas B pagal atsakovo pasirašytą vekselį (2015 m. sausio 1 d.). Taigi, atsakovui turint kitų nepadengtų įsiskolinimų, Susitarimas sudarytas nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnis), nepagrįstai suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui ir taip pažeidžiant ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovo elgesį vertinti kaip atitinkantį protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą, dėl to atmestini apelianto argumentai, siejami su jo mokumo ir finansinės padėties pagerinimu.
47. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius, susijusius su palikimo atsisakymu. Darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas privalėjo sudaryti ginčo sandorius, kad tokia pareiga (atsisakyti motinos palikimo) kilo teisėtu pagrindu. Dėl to, byloje nustačius, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovo teises, pagrįstai nustatytas actio Pauliana taikymo sąlygos, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, egzistavimas.
48. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovo ir trečiojo asmens elgesio įvertinimu sąžiningumo aspektu. Apeliantas remiasi argumentais, kad ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, nes nepateikė įrodymų, jog atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį skolos išieškojimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovai nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
49. Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu (actio Pauliana) pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
50. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodyta, kad „žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑311‑943/2023).
51. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
52. Apeliantas nurodo, kad jis negalėjo sąmoningai pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėtų interesų ar būti nesąžiningas, nes jis nieko nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas ir išieškojimo procesą iki pat šios bylos inicijavimo teisme. Nustatyta, kad atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad apie vykdomąsias bylas ir įsiskolinimą sužinojo neseniai, žymiai vėliau nei 2013 m. Nagrinėjamu atveju reikšminga pastebėti ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo ieškovui iš atsakovo 2017 m. buvo perduotas A medžio apdirbimo įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškovas rėmėsi ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2‑1183‑513/2017, kuria A medžio apdirbimo įmonei iškelta bankroto byla. Iš nurodytos teismo nutarties matyti, kad minėtoje byloje trečiojo asmens A (K.) procesinė padėtis buvo pakeista į atsakovą ir taikytas areštas šio atsakovo turtui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, atsižvelgia į tai, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, nors teigė, kad nedalyvavo ir 2017 m. teismo procese, o apie vykdomąsias bylas ir įsiskolinimą sužinojo neseniai, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti sužinojimo apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą momento ir nurodė, kad tai buvo kažkiek laiko prieš dabartinius ginčus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas vertinti, jog atsakovas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, turėdamas turtinių interesų ir prievolinių įsipareigojimų, turėjo veikti aktyviai ir jais domėtis, dėl to žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį skolos išieškojimą ir tai, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises.
53. Atsakovų motina mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė B atsiliepime nurodė, kad su atsakovu (broliu) nėra artimi ir bendrauja ypatingai retais atvejais, kaip šiuo atveju – motinos laidojimo reikalai. Tačiau nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek atsakovė B, tiek ir atsakovas A nurodė, jog abu atsakovai bendrauja.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į prieštaravimus tarp atsakovų bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų dėl motinos palikimo priėmimo klausimų sprendimo – atsakovas, duodamas paaiškinimus dėl to, kodėl nepateikė notarui pareikšimo dėl atsisakymo nuo palikimo, nurodė, kad neatlikimas tokio veiksmo reiškia tą patį, kaip ir atsisakymas, taip pat nurodė, jog tuo metu domėjosi – atsakovė ėjo pas notarą; atsakovė nurodė, kad notaras nieko nepaaiškino. Reikšminga įvertinti ir tai, kad po atsakovų motinos mirties atsakovas notarei nepateikė nei pareiškimo apie palikimo priėmimą, nei pareiškimo apie palikimo atsisakymą, o atsakovė B 2020 m. balandžio 20 d. pateikė pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, atsakovė šiame pareiškime kitų įpėdinių nenurodė. Atsakovų Susitarimas sudarytas 2020 m. gegužės 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad tiek atsakovo neteikimas notarui pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo, iš esmės žinant, kad taip nebus išviešinti duomenys apie palikimo atsisakymą, tiek aplinkybė, jog B paveldėjimo teisės liudijimą išsiėmė tik 2022 m. rugpjūčio 12 d., sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovai paveldėjimo procese sąmoningai atliko tokius veiksmus, kurie apribotų arba panaikintų kreditoriams galimybę laiku nukreipti / pareikšti reikalavimus į paveldėtą turtą.
55. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą, kaip dvišalį sandorį, pasirašiusių atsakovų sąžiningumą, atsižvelgdamas į CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytą prezumpciją, ir konstatavo, kad atsakovai nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, siejami su netinkamu Susitarimo vertinimu kaip neatlygintino sandorio ir atsakovo galima šio sandorio nauda, neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, įvertino atsakovės B elgesį sąžiningumo aspektu.
56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas A, kaip skolininkas, sudarydamas abu sandorius (tiek atsisakydamas palikimo, tiek sudarydamas 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą) buvo nesąžiningas, nes žinojo (turėjo žinoti), kad šie sandoriai pažeis kreditoriaus teises, o atsakovė B (trečiasis asmuo) nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir byloje esančių duomenų pagrindu teisingai ir pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos C mirties, ir pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų A ir B sudarytą 2020 m. gegužės 1 d. Susitarimą.
58. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.
Dėl rašymo apsirikimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje
59. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
60. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, be kita ko, leista „nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo A pagal 2013 m kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963- 590/2012 ieškovo AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, sumoje 4 178,78 Eur“.
61. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu kartu su reikalavimais dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais prašė leisti nukreipti išieškojimą pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1963-590/2012 iš atsakovo A ieškovo AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: 1/4 dalį buto; piniginių lėšų sumoje 4 178,78 Eur. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas banko teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą paveldimo turto dalį, kurios atsakovas atsisakė, dėl to ieškovas prašė leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po jo motinos C mirties, kuri yra valdoma B: (i) 1/4 turto dalį buto; (ii) 1/2 dalį piniginių lėšų, atsakovo sesers gautų iš AB Šiaulių banko, suma 1 144,91 Eur (2 289,82 / 2); (iii) 1/2 dalį piniginių lėšų, atsakovo sesers gautų iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, suma 3 033,87 Eur (6 067,74 / 2).
62. Byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. K1AK-8007, duomenimis, įpėdinė B paveldėjo turtą, kurio savininkė buvo palikėja C, – 1/2 dalį buto. Byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. K1AK-8006, duomenimis, įpėdinė dukra B paveldėjo turtą, kurio savininkė buvo palikėja C, paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios sąskaitose AB Šiaulių banke ir kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“. Byloje esantys Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui pateikti AB Šiaulių banko 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašto ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašto duomenys patvirtina aplinkybes, kad mirusiosios C vardu atidarytose ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodytose sąskaitose piniginių lėšų likutis sudarė: sąskaitose AB Šiaulių banke – 2 289,82 Eur (1 158,48 Eur + 1 131,34 Eur); sąskaitose kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ – 6 067,74 Eur (28,96 Eur + 26,03 Eur + 1 158,48 Eur + 3 124,27 Eur + 1 730 Eur). Nurodytų piniginių lėšų 1/2 dalis sudaro 4 178,78 Eur ((2 289,82 / 2) + (6 067,74 / 2)).
63. Taigi nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl leidimo nukreipti priverstinį skolos išieškojimą suformuluota netiksliai – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta buto dalis (1/4 dalis), į kuria leista nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, taip pat aiškiai neatskirta turto dalis – piniginės lėšos. Rašymo apsirikimai ištaisytini, nekeičiant sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
66. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytose rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl jos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteisiamos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, ją išdėstant taip:
„Leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo A pagal 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-1963-590/2012 ieškovės AB SEB banko naudai į B nuosavybės teise valdomą turtą: 1/4 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4 178,78 Eur piniginių lėšų sumą.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui iš atsakovo A 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.