Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. K. medžio apdirbimo įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė R. K. medžio apdirbimo įmonė, atstovaujama bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovo R. K. 159 834,18 Eur ieškovės naudai; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, esant įstatyme numatytiems pagrindams, prašė priimti sprendimą už akių.Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, iš viso patvirtinti 159 834,18 Eur kreditiniai reikalavimai. Ieškovė prašo priteisti 159 834,18 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo, dėl kurio kaltės ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinio reikalavimą grindžia tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas administracijos vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą. Atsakovas pažeidė savo pareigas veikti tinkamai dėl įmonės, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, neišsaugojo įmonės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą pačiai įmonei ir jos kreditoriams. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas R. K. nuo 1991 m. rugsėjo 24 d. buvo įmonės direktorius. Bankrutuojanti R. K. medžio apdirbimo įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Vadovaujantis kreditorių pateiktais kreditiniais reikalavimais, įmonė su jais nebeatsiskaito nuo 2003 m., todėl darytina išvada, kad įmonė buvo nemoki jau 2003 m. Atsakovas apie įmonės nemokumą galėjo ir privalėjo sužinoti nuo 2003 m. Atsakovas per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neveikimu padaryta žala kreditoriams, ji lygi kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumai, nes administratoriui neperduotas joks įmonės turtas. Ieškovės nuomone, įmonės vadovas, laiku nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei tinkamai nevykdantis savo pareigų pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis teisingai, protingai ir rūpestingai, todėl turėtų atlyginti padarytą žalą kreditoriams.Atsakovui R. K. buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendimas už akių gali būti priimtas kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Ieškovė R. K. medžio apdirbimo įmonė ieškiniu prašo taikyti atsakovui R. K., kaip įmonės vadovui, civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą. Kaip pagrindą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ieškovė nurodo atsakovo, kaip įmonės vadovo, nesikreipimą laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei ir, tinkamai nevykdant atsakovui tenkančių pareigų, bendro pobūdžio pareigos elgtis teisingai, protingai ir rūpestingai pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo R. K. civilinei atsakomybei kilti.Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas gali kilti civilinė atsakomybė. Pagal bendrąją nuostatą, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavus jį pateikti, įmonės vadovui kyla pareiga atlyginti žalą, kurią dėl to patyrė įmonė ir (ar) kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.Be to, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovas R. K. nuo 1991 m. rugsėjo 24 d. buvo R. K. medžio apdirbimo įmonės savininkas ir vadovas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2‑57‑3‑00184-2017-0), ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad R. K. medžio apdirbimo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, o įmonė su kreditoriais neatsiskaitinėja nuo 2003 m. Byloje nustatyta, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ­– VSDFV) Klaipėdos skyrius. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyta, kad įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie turtinę, ūkinę–finansinę padėtį, dirbančius asmenis, vykdomą veiklą ir teismas konstatavo, kad įmonė nemoki. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties turinio matyti, pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius savo pareiškime teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodė, jog R. K. medžio apdirbimo įmonė nemoka socialinio draudimo įmokų nuo 2001 m. sausio 9 d., įmonė turto neturi, įmonėje apdraustųjų nėra nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. Iš šių duomenų matyti, kad nuo 2003 m. įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, įmonėje nebebuvo apdraustų asmenų, iki tol įmonė ilgą laiką nemokėjo mokesčių valstybei, tad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolas ir buvo nemoki, dėl to atsakovui R. K., kaip įmonės vadovui, buvo kilusi pareiga jau 2003 m. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei ir skolų kreditoriams, suvokiant pareigą juos mokėti, o tai atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintini ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Tokiais savo veiksmais atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalą ieškovei ir tokią žalą privalo atlyginti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246–6.247straipsniai).Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija byloje nepaneigta.Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 159 834,18 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį ieškovė kildina iš kreditorių finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumos. Ieškovė ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą grindė 2017 m. rugsėjo 2 d. bankrutuojančios R. K. medžio apdirbimo įmonės bankroto administratorės prašymu, kuriame nurodytas patikslintas kreditorių sąrašas, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. priimta nutartimi. Minėta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi į bankrutuojančios R. K. medžio apdirbimo įmonės ir jos savininko R. K. (K.) kreditorių sąrašą, patvirtintą 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, papildomai įrašyti kreditoriai. Pripažintina, kad apie ieškovės nurodomus kreditorius, jų finansinių reikalavimų dydį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas, atsakovas informuotas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties matyti, kad patvirtinti ne tik R. K. medžio apdirbimo įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, bet patvirtintos ir įmonės savininko R. K., kaip fizinio asmens, skolos kreditoriams. Įvertintina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimis bankroto byloje patvirtintų ieškovės R. K. medžio apdirbimo įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro tik 10 112,70 Eur (884,65 Eur + 346,42 Eur + 7 787,04 Eur + 1 094,59 Eur). Ši teismo patvirtinta bankrutuojančios R. K. medžio apdirbimo įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma pagrįsta ir pripažintina atsakovo padarytos žalos dydžiu, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinas 10 112,70 Eur žalos atlyginimas. Ieškinio reikalavimo dalis dėl likusios sumos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2018 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį, laikytina, kad tenkinta 6,33 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 183,44 Eur žyminis mokestis.Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R‑298/1K-290 redakcija), todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutuojančiai ieškovei R. K. medžio apdirbimo įmonei, įmonės kodas 140366711, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 112,70 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą dvylika eurų 70 centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 112,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2018 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,44 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 44 centus).

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.