Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „KNT valda“ prašymą dėl likviduojamos mažosios bendrijos „Hostlovers“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: R. M. M. C. de B., nemokumo administratorė mažoji bendrija „LAB Revise“, kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Švaros fabrikas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Hostlovers“ (toliau – įmonė, bendrija) iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, nemokumo administratore paskirta MB „LAB Revise“, nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 26 d. Teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, tarp jų antros eilės kreditoriaus UAB „KNT valda“ 58 610,42 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

Teisme 2026 m. liepos 7 d. buvo gautas kreditoriaus UAB „KNT valda“ (toliau – ir kreditorius) prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą asmeniu pripažinti R. M. M. C. de B..

Įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis). Kreditorius ir MB „Hostlovers“ 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 20240918 (toliau – Sutartis), pagal kurią bendrijai buvo išnuomotas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo išnuomotas trumpalaikės nuomos veiklai vykdyti, t. y. bendrija iš kreditoriaus išsinuomotą turtą naudojo komercinei veiklai vykdyti – apartamentai trumpam laikotarpiui už atlygį buvo suteikiami tretiesiems asmenims apgyvendinimo tikslais, o bendrija iš tokios veiklos gaudavo pajamas.

Pirmaisiais Sutarties vykdymo mėnesiais įmonė nuomos mokestį mokėjo ir sutartinius įsipareigojimus iš esmės vykdė tinkamai. Tačiau vėliau mokėjimai tapo nereguliarūs, daliniai arba apskritai nutraukti, dėl to susidarė reikšmingi įsiskolinimai už nuomą bei komunalines ir eksploatacines paslaugas. Nepaisant nuolatinių kreditoriaus reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įmonė prievolių tinkamai nevykdė, nors, atsižvelgiant į vykdytą trumpalaikės nuomos veiklą, jos mastą bei apartamentų užimtumą (apie 80 proc.), bendrija objektyviai turėjo gauti pajamas.

Įmonei sistemingai nevykdant mokėjimo prievolių, kreditorius vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo grąžinti išnuomotą turtą. Pasibaigus nuomos sutarčiai ir netekus teisės valdyti bei naudoti turtą, įmonė ir toliau vykdė komercinę veiklą – nuomojo apartamentus tretiesiems asmenims, gavo iš šios veiklos pajamas, tačiau už naudojimąsi kreditoriui priklausančiu turtu neatsiskaitė.

Iš įmonės bankų sąskaitų išrašų nustatė, kad pajamos už trumpalaikės nuomos paslaugas į šias sąskaitas nebuvo pervedamos. Pavieniai mokėjimai kreditoriui už išnuomotą turtą buvo atliekami iš užsienio valstybėje veikiančios elektroninių pinigų įstaigos myPOS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratoriui šios sąskaitos išrašų ir kitų su ja susijusių duomenų, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamos buvo gaunamos į šią sąskaitą ir kaip jos buvo naudojamos.

MB „Hostlovers“ vykdė trumpalaikės nuomos veiklą ne tik (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, bet ir kituose nekilnojamojo turto objektuose. Kreditoriui priklausančiame objekte laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. buvo sugeneruota daugiau kaip 43 000 Eur pajamų ir priimtos 156 rezervacijos. Kadangi tai yra tik vieno kreditoriui priklausančio objekto duomenys, o tuo pačiu laikotarpiu bendrija papildomai administravo ir kitus apartamentus, yra pagrindas manyti, kad bendros įmonės vykdytos veiklos pajamos buvo ženkliai didesnės. Nepaisant to, įmonė liko neatsiskaičiusi su kreditoriais, o duomenys apie gautų pajamų panaudojimą nemokumo administratoriui nebuvo pateikti. Gautos pajamos galimai buvo išvaistytos, pasisavintos arba kitaip panaudotos ne įmonės ir jos kreditorių interesais.

Šios aplinkybės rodo ne pavienius ar atsitiktinius pažeidimus, bet sąmoningai netinkamą įmonės valdymą, kai priimami sprendimai buvo orientuoti ne į įmonės mokumo išsaugojimą ir kreditorių interesų apsaugą, bet į veiklos tęsimą kreditorių sąskaita. Tokiu būdu buvo didinami įmonės įsipareigojimai, mažinamos kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus ir sąmoningai bloginama įmonės finansinė padėtis. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

Be to, egzistuoja tyčinio bankroto požymis, numatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Kreditoriui tapo žinoma, kad MB „Hostlovers“ vykdyta trumpalaikės nuomos veikla atsiradus įsipareigojimų kreditoriams buvo tęsiama per kitą juridinį asmenį – MB „Domvia realty“. MB „Hostlovers“ objektus administravo dabartinis MB „Domvia realty“ vadovas (duomenys neskelbtini), kuris iki bendrijos bankroto buvo pagrindinis kontaktinis asmuo, atsakingas už svečių aptarnavimą ir kasdienį bendrijos veiklos administravimą, įskaitant ir kreditoriui priklausantį objektą. Ši aplinkybė patvirtina veiklos tęstinumą bei personalo tęstinumą po bendrijos veiklos nutrūkimo. Nepaisant to, kad bendrija neatsiskaitė su kreditoriais ir vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, trumpalaikės nuomos veikla nebuvo nutraukta – tie patys ar analogiški apartamentai ir toliau buvo siūlomi nuomai tretiesiems asmenims.

Egzistuoja ir kitas tyčinio bankroto požymis, numatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad klientų mokėjimai buvo nukreipiami į užsienio valstybėje veikiančios elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrija netinkamai vykdė ir mokestines prievoles valstybei, neteikė dalies privalomų mokesčių deklaracijų, nors faktiškai vykdė aktyvią pajamas generuojančią veiklą. Vienas didžiausių įmonės kreditorių yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Toks elgesys rodo sistemingą teisės aktuose nustatytų apskaitos ir mokestinių pareigų ignoravimą ir leidžia manyti, kad tikrieji įmonės veiklos rezultatai, gaunamos pajamos ir finansinė padėtis nebuvo tinkamai atskleidžiami nei mokesčių administratoriui, nei kreditoriams.

Bendrovės vadovės pareigas ėjo R. M. M. C. de B.. Būdama vienasmenis įmonės valdymo organas, ji buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, finansinių sprendimų priėmimą, atsiskaitymą su kreditoriais, įmonės turto ir lėšų valdymą bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Dėl to ji yra atsakinga už veiksmus ir sprendimus, nulėmusius įmonės nemokumą ir sukėlusius žalą kreditoriams.

Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi priėmė kreditoriaus UAB „KNT valda“ pareiškimą ir nustatė suinteresuotam asmeniui R. M. M. C. de B. 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą ir jame nurodytiems dokumentams bei informacijai, galinčiai turėti reikšmės bankroto (ne)pripažinimui tyčiniu, pateikti; nustatė nemokumo administratorei MB „LAB Revise“ 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir įpareigojo administratorę informuoti kreditorius, nurodant, kad jie per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo V skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis, bendrijos gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 1 d. (seniausios prievolės atsiradimo data).

Bendrija iki bankroto bylos iškėlimo mokesčių administratorei nebuvo pateikusi šių deklaracijų: 1) FR0600 Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijos už 2025 m. kovo mėn., pateikimo terminas – 2025 m., balandžio 11 d. ; 2) FR0600 PVM deklaracijos už 2025 m. vasario mėn., pateikimo terminas – 2025 m. kovo 25 d. ;3) FR0600 PVM deklaracijos už 2025 m. sausio mėn., pateikimo terminas – 2025 m. vasario 25 d.; 4) (duomenys neskelbtini), Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2025 metus, pateikimo terminas – 2026 m. birželio 15 d.; 5) FR0600 PVM deklaracijos už 2024 metus, pateikimo terminas – 2025 m. sausio 27 d.;6) FR0430 Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (I pusmetį) už 2024 metus, pateikimo terminas – 2024 m. kovo 15 d.; 7) (duomenys neskelbtini) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 metus, pateikimo terminas – 2025 m. birželio 16 d.; 8) (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2023 metus, pateikimo terminas – 2024 m. vasario 15 d.

Bendrija pelno mokesčio deklaracijose už 2021-2023 metus deklaravo nuostolius: 189,00 Eur už 2021 metus, 9 848,00 Eur už 2022 metus, 16 734 Eur už 2023 metus, už vėlesnius metus pelno mokesčio deklaracijų nepateikė. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis bendrija vėliausias finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui yra pateikusi už 2023 metus.

MB „Hostlovers“ nemokumo ir bankroto procesas buvo inicijuotas ne pačios bendrovės vadovės, o kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokia aplinkybė patvirtina, kad bendrovė ilgą laiką nevykdė savo prievolių valstybei ir nesugebėjo tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Šiai dienai bankroto procese patvirtinti MB „Hostlovers“ kreditoriniai reikalavimai sudaro 139 411,13 Eur, visi šie reikalavimai susidarė jos vadovės R. M. M. C. de B. vadovavimo laikotarpiu. Iš įmonės balanso duomenų matyti, kad bendrija jau 2023 metais buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo balanse nurodyto turto vertę.

Be to, yra pagrindo abejoti, ar bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, išsamiai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. MB „Hostlovers“ Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių atskaitomybės dokumentų už 2024 ir 2025 metus. Toks ilgalaikis finansinės informacijos nepateikimas leidžia manyti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo tinkamai atskleista, o reali bendrovės turto, įsipareigojimų bei ūkinės veiklos būklė nebuvo tinkamai fiksuojama ir atskleidžiama kreditoriams bei valstybės institucijoms.

Nemokumo administratorei iki šiol nėra perduotas visas bendrijai priklausęs turtas ir jos veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to administratorė neturi galimybės nustatyti bendrijos turto sudėties, įvertinti sandorius, patikrinti bendrovės finansinę veiklą ir nustatyti galimų kreditorių teisių pažeidimų. Be to, dokumentų ir turto neperdavimas sudaro prielaidas nuslėpti bendrovės turtą ir apsunkina galimybę jį realizuoti bei panaudoti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Tokie veiksmai ir neveikimas objektyviai apsunkino nemokumo procesą ir sumažino galimybes tinkamai nustatyti bendrovės turto bei įsipareigojimų apimtį. Nemokumo administratoriaus nuomone, MB „Hostlovers“ bankroto procese nustatytos aplinkybės atitinka tyčinio bankroto požymius.

Iš įmonei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, išrašo matyti, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonė atliko mokėjimus galimai pažeisdama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, nebuvo tinkamai vykdomi šio ir kitų teisės aktų reikalavimai, susiję su pareiga laiku inicijuoti nemokumo procesą. Įmonė, turėdama reikšmingą pradelstų įsipareigojimų kreditoriams įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminai buvo suėję ir dėl kurių toliau didėjo palūkanos bei delspinigiai, vykdė mokėjimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau nesiėmė pakankamų veiksmų, kad bent iš dalies būtų atsiskaityta su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pradelsti.

Vėliausiai 2023 metų pabaigoje MB „Hostlovers“ jau atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų. Byloje nėra duomenų, kad po 2023 metų pabaigos bendrijos mokumas būtų atkurtas. Priešingai, įmonės mokestinės nepriemokos išliko ir didėjo, nebuvo teikiamos privalomos deklaracijos bei 2024 ir 2025 metų finansinės ataskaitos, o kreditorių reikalavimų apimtis nuosekliai augo. Todėl yra pagrįsta konstatuoti, kad MB „Hostlovers“ finansiniai sunkumai ir negalėjimas laiku vykdyti dalį prievolių egzistavo mažiausiai nuo 2023 m. vasario 1 d. Objektyvus balansinis bendrijos nemokumas – vėliausiai 2023 m. gruodžio 31 d. ir kuris nebuvo pašalintas iki bankroto bylos iškėlimo 2026 metais.

MB „Hostlovers“ ir UAB „Švaros fabrikas“ sutartis buvo sudaryta 2024 m. liepos 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo vėliausios objektyviai nustatytinos bendrijos nemokumo datos. Pagrindinė 1 528,53 Eur skola už suteiktas paslaugas susidarė 2025 m. kovo - balandžio mėnesiais, o visa pagrindinė skola tapo pradelsta ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus maždaug šešiolikai mėnesių nuo objektyviai nustatytino nemokumo. Tai yra prievolė, kuri buvo prisiimta ir nevykdoma tuo metu, kai bendrijos vadovei jau turėjo būti žinoma apie ilgalaikį bendrijos nemokumą.

Nepaisant pajamas generuojančios veiklos, kaip nurodyta pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bendrija neatsiskaitė su jos veiklai būtinas paslaugas teikusia UAB „Švaros fabrikas“. Šios aplinkybės paneigia galimybę UAB „Švaros fabrikas“ skolos nesumokėjimą vertinti kaip trumpalaikį ar atsitiktinį mokėjimo sutrikimą. Bendrija gavo ekonominę naudą iš kreditoriaus suteiktų paslaugų, toliau generavo pajamas, tačiau paslaugų teikėjui nesumokėjo nei sutarties nustatytu terminu, nei priėmus bei įsiteisėjus teismo sprendimui, nei pradėjus priverstinį išieškojimą. Tai leidžia manyti, kad įmonės veiklos pajamos buvo sąmoningai nukreiptos taip, kad jos būtų nepasiekiamos bendrijos kreditoriams.

Dokumentų, turto ir mokėjimo sąskaitų duomenų neperdavimas nėra vien formalus apskaitos trūkumas. Jis objektyviai neleidžia nustatyti tikrosios bendrijos turto sudėties, ūkinės veiklos pajamų, piniginių lėšų panaudojimo, sudarytų sandorių bei kreditorių interesus galėjusių pažeisti veiksmų, todėl byloje egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas požymis – bendrijos apskaita buvo tvarkoma taip, kad negalima nustatyti tikrosios jos finansinės būklės, turto, įsipareigojimų ir piniginių srautų, taip pat nepateikti privalomi finansinių ataskaitų rinkiniai.

R. M. M. C. de B. buvo MB „Hostlovers“ vadovė visą šiai bylai reikšmingą laikotarpį ir kaip bendrijos direktorė asmeniškai atstovavo MB „Hostlovers“ sudarant 2024 m. liepos 16 d. sutartį su UAB „Švaros fabrikas“. Būtent šių R. M. M. C. de B. veiksmų ir neveikimo visuma iš esmės pablogino jau nemokios MB „Hostlovers“ finansinę padėtį, padidino kreditorių reikalavimų apimtį ir sumažino jų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, todėl yra pagrindas JANĮ 70 straipsnio 3 dalies tvarka nustatyti, kad R. M. M. C. de B. yra asmuo, kurio veikimas ir neveikimas sukėlė tyčinį MB „Hostlovers“ bankrotą, įskaitant esminį jau nemokios bendrijos padėties pabloginimą.

Suinteresuotas asmuo R. M. M. C. de B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, nors pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo buvo jai įteikti per EPP, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, suinteresuotam asmeniui apie teisme iškeltą bankroto bylą yra/turi būti žinoma, nes R. M. M. C. De B. yra prisijungusi prie šios įmonės bankroto bylos per EPP sistemą ir 2026m. vasario 10 d. buvo pateikusi teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, o teismo posėdį atidėti. Ši aplinkybė yra nustatyta Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, t. y. išimtis, nustatanti privalomą juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimą, JANĮ neįtvirtinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žodinis bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas, nebent jį būtinu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas, nenustatęs aplinkybių, kad klausimą dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu būtų pagrindas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi klausimą dėl likviduojamos MB „Hostlovers“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugsėjo 17 d. 10.00 val.

Pareiškimas dėl likviduojamos mažosios bendrijos „Hostlovers“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „Hostlovers“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020m. lapkričio 10 d. Įmonės vadove nuo įsteigimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo R. M. M. C. de B., bendrijos pagrindinė veikla – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; piniginis tarpininkavimas; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas.

Teismas savo nutartimis patvirtino bendrijos kreditorių finansinius reikalavimus, sudarančius 139 621,37 Eur.

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi buvusiai likviduojamos MB „Hostlovers“ vadovei R. M. M. C. De B. už dokumentų ir turto neperdavimą paskirta 500 Eur bauda ir apribota jos teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 (trejiems) metams. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Kreditoriaus UAB „KNT valda“, nemokumo administratoriaus ir kitų suinteresuotų asmenų (VMI, UAB „Švaros fabrikas“) prašymai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiami argumentais dėl suinteresuoto asmens R. M. M. C. de B. sąmoningų veiksmų blogai valdant bendriją (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis); atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas); apgaulingos buhalterinės apskaitos rengimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); juridinio asmens veiklos perkėlimu į kitą įmonę (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas); mokesčių valstybei nemokėjimu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; dokumentų neperdavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (3 punktas); juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (4 punktas); veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (5 punktas). Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas; 2025 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-910/2025, 31 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

Dėl MB „Hostlovers“ nemokumo momento

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo teikiami kiekvienais metais nuo įmonės veiklos pradžios, t. y. nuo 2020 metų, ir vėliausi pateikti už 2023 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pat veiklos pradžios įmonės veikla buvo nuostolinga, jos nuostoliai pirmaisiais veiklos metais siekė 94 Eur, 2021 metais nuostoliai išaugo iki 1 582 Eur, tik 2022 metais įmonė pirmą kartą gavo pelną – jos pelnas tais metais siekė 11 366 Eur. Tačiau 2023 metais bendrija vėl patyrė nuostolius, kurie siekė 17 445 Eur.

Pagal įmonės 2023 metų balanso duomenis bendro turto vertė siekė 162 977 Eur – ilgalaikis turtas sudarė 21 071 Eur (finansinis turtas), trumpalaikis turtas – 141 906 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 89 863 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 51 649 Eur, pinigai – 394 Eur. Įmonės įsipareigojimai 2023 metais siekė 172 214Eur, iš jų ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 7 483 Eur, trumpalaikiai – 164 731 Eur. Kaip minėta, įmonė 2023 metus baigė nuostolingai. 2023 metų aiškinamajame rašte nurodyta, kad tais metais bendrijoje darbuotojų nebuvo.

Iš aptartų įmonės finansinės atskaitomybės balanso už 2023 metus duomenų galima daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme MB „Hostlovers“ nemokia tapo nuo 2023 m. gruodžio 31 d., kadangi pagal suformuotą teismų praktiką yra laikoma, jog balanso duomenys atspindi visų praėjusių metų bendrovės vykdytos tęstinės ūkinės komercinės veiklos rezultatus (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-689-881/2026).

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą asmens

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad bendrija nemokia tapo 2023 m. gruodžio 31 d., aplinkybės dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įvertinamos kaip priežastiniu ryšiu susijusios su sąmoningai blogu bendrijos valdymu ir bendrijos nemokumu.

Bylos duomenimis, MB „Hostlovers“ esant faktiškai nemokiai, ji su kreditoriumi UAB „KNT valda“ 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 20240918 (toliau – Sutartis), pagal kurią kreditorius bendrijai išnuomojo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo išnuomotas trumpalaikės nuomos veiklai vykdyti, t. y. bendrija iš kreditoriaus išsinuomotą turtą naudojo komercinei veiklai vykdyti – apartamentai buvo trumpam laikotarpiui už atlygį suteikiami tretiesiems asmenims apgyvendinimo tikslais, o bendrija iš tokios veiklos gaudavo pajamas. Pastate yra įrengta 12 atskirų apartamentų su visa tokiai veiklai reikalinga infrastruktūra, baldais, buitine technika ir kitu apgyvendinimo paslaugų teikimui būtinu inventoriumi. Pagal sutartį bendrija įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, apmokėti komunalinius bei kitus eksploatacinius mokesčius bei tinkamai vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.

Kaip nurodo kreditorius, iš pradžių bendriją Sutartį vykdė tinkamai, tačiau vėliau mokėjimai tapo nereguliarūs, buvo atliekami tik iš dalies arba apskritai nutraukti, dėl ko susidarė reikšmingi įsiskolinimai už nuomą bei komunalinius ir eksploatacinius mokesčius. Nepaisant nuolatinių kreditoriaus reikalavimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įmonė prievolių tinkamai nevykdė, nors, atsižvelgiant į vykdytą trumpalaikės nuomos veiklą, jos mastą bei apartamentų užimtumą (apie 80 proc.), bendrija objektyviai turėjo gauti pajamas. Kreditorius 2025 m. vasario 3 d. pranešimu informavo bendriją, kad vadovaudamasis Sutarties 10.1.1 punktu, jis vienašališkai nutraukia sutartį ir pareikalavo iki 2025 m. vasario 17 d. 16.00 val. perduoti kreditoriui patalpas. Iš teismui pateikto kreditoriaus 2025 m. balandžio 23 d. rašto matyti, kad rašto parengimo dienai išnuomotos bendrijai patalpos kreditoriui nebuvo perduotos, skola, viršijanti 40 tūkst. eurų už nuomos paslaugas ir komunalinius mokesčius, nesumokėta. Bankroto bylos iškėlimo dienai skola šiam kreditoriui siekė 58 610,42 Eur.

Šalių pasirašytoje nuomos sutartyje bendrija buvo nurodžiusi savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorius nustatė, kad iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ji valdė dar vieną sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo kreditorius, pajamos už trumpalaikės nuomos paslaugas į šias įmonės banko sąskaitas nebuvo pervedamos, o pavieniai mokėjimai kreditoriui už išnuomotą turtą buvo atliekami iš užsienio valstybėje veikiančios elektroninių pinigų įstaigos myPOS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kreditoriui priklausančiame objekte laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. buvo sugeneruota daugiau kaip 43 000 Eur pajamų ir priimtos 156 rezervacijos. Kreditoriaus žiniomis, tuo pačiu laikotarpiu bendrija papildomai administravo ir kitus apartamentus, todėl sutiktina su kreditoriaus nuomone, kad bendros įmonės vykdytos veiklos pajamos nurodytu laikotarpiu galėjo būti ženkliai didesnės, tačiau buvusi įmonės vadovė nemokumo administratoriui neperdavė jokių dokumentų, tarp jų ir užsienyje esančios sąskaitos išrašo, bei kitų susijusių duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios pajamos buvo gaunamos į užsienio sąskaitą, jų dydžio bei panaudojimo. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindo spręsti, kad į užsienyje esančią sąskaitą gautos pajamos galimai buvo išvaistytos, pasisavintos arba kitaip panaudotos ne įmonės ir jos kreditorių interesais.

Kitas įmonės kreditorius UAB „Švaros fabrikas“ nurodo, kad su MB „Hostlovers“ sutartis buvo sudaryta 2024 m. liepos 16 d., t. y. prievolė buvo prisiimta ir nevykdoma tuo metu, kai bendrijos vadovei jau turėjo būti žinoma apie bendrijos nemokumą. Bendrija gavo ekonominę naudą iš kreditoriaus suteiktų paslaugų, toliau generavo pajamas, tačiau už kreditoriaus suteiktas paslaugas neatsiskaitinėjo. Bendrijos skola kreditoriui už suteiktas paslaugas 2025 m. kovo - balandžio mėnesiais siekė 1 528,53 Eur Kaip teisingai pažymėjo kreditorius, ši aplinkybė gali būti vertinama kaip skolininko sąmoninga veikla vertintina gautas iš kreditoriaus lėšas panaudoti priešingiems kreditorių interesams tikslams. Šiam kreditoriui skola bankroto bylos iškėlimo dieną padidėjo iki 2 332,73 Eur.

Kaip pažymėjo kitas įmonės kreditorius VMI, bendrijos gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 1 d. (seniausios prievolės atsiradimo data). Bendrija iki bankroto bylos iškėlimo mokesčių administratorei VMI nebuvo pateikusi eilę deklaracijų. Bendrijai nemokant mokesčių valstybei, VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, kuriame nurodė, kad 2026 m. sausio 28 dienai bendrijos skola valstybės, savivaldybių fondų biudžetams siekė 55 534,34 Eur.

Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad bendrijos vadovė sąmoningai netinkamai valdė įmonę, esant įmonei nemokiai sudaromos sutartys buvo orientuotos ne į įmonės mokumo išsaugojimą ir kreditorių interesų apsaugą, bet į nuostolingą ūkinės veiklos tęsimą, tačiau kreditorių sąskaita, už kreditorių suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitant, tokiu būdu didinant įmonės įsipareigojimus ir mažinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, sąmoningai bloginant įmonės finansinę padėtį. Tokie veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymių egzistavimą, numatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Nemokumo administratorius nurodo, kad iš įmonei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo matyti, jog iki bankroto bylos iškėlimo įmonė atliko mokėjimus galimai pažeisdama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtį. Nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 32 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-689-881/2026, 70 punktas).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nenurodo kuriuo konkrečiai atveju buvo galimai pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

(duomenys neskelbtini) teismo nuomone, konstatavus bendrijos nemokumo būklę 2023 metais, nustačius bendrijos skolas valstybės biudžetui, kurios buvo fiksuojamos jau 2023 metais ir nesant byloje duomenų, kad įmonės siekė atlikti einamuosius mokėjimus ir atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių teikiamų paslaugų priklausė tolesnė bendrovės veikla, yra pagrindas kalbėti apie esminį bendrovės finansinės padėties pabloginimą, dėl ko pakito kitų kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, ir tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Be to, byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti bendrijos finansinių ataskaitų rinkiniai už 2024 ir 2025 metus. Teismo nutartimi, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Ši pareiga nebuvo įvykdyta, be to, už jos nevykdymą suinteresuotam asmeniui R. M. M. C. de B. bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2026 m. liepos 9 d. paskyrė piniginę baudą.

Teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, buvo nustatęs, jog MB „Hostlovers“ neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau įmonės vardu yra registruota transporto priemonė - BMW X1 XDRIVE E28i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilis dėl neaiškių priežasčių buvo išvežtas į Ispaniją, kur juo asmeniniais tikslais naudojosi buvusi įmonės vadovė. Nors baudos skyrimo buvusiai vadovei dienai transporto priemonė nemokumo administratorei buvo perduota, tačiau kitas įmonės turtas bei dokumentai nebuvo perduoti, nors nemokumo administratorė ne kartą dėl to kreipėsi su prašymais į buvusią įmonės vadovę. Teismas sprendė, kad toks įmonės vadovės neveikimas akivaizdžiai vilkina bankroto procedūras. Teismui teikiant prašymus dėl nuobaudų taikymo, minėta transporto priemonė nemokumo administratorei nebuvo perduota.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi juridinio asmens valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-747-516/2026, 39 punktas).

Svarbu tai, kad nustačius tokį faktą, nėra galimybės nustatyti bei įvertinti tikrąsias nemokumo susidarymo priežastis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nemokumo administratoriui nebuvo (nėra) perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismo vertinimu, tokia situacija leidžia konstatuoti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 20 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, 47 punktas).

Kreditorius nurodo, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymis, numatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi kreditoriui tapo žinoma, jog MB „Hostlovers“ vykdyta trumpalaikės nuomos veikla po įmonės finansinių sunkumų atsiradimo ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo faktiškai buvo tęsiama per kitą juridinį asmenį – MB „Domvia realty“. MB „Hostlovers“ objektus administravo dabartinis MB „Domvia realty“ vadovas (duomenys neskelbtini), kuris iki bendrijos bankroto buvo pagrindinis kontaktinis asmuo, atsakingas už svečių aptarnavimą ir kasdienį administravimą bendrijos veikloje, įskaitant ir kreditoriui priklausantį objektą. Ši aplinkybė patvirtina veiklos ir personalo tęstinumą po bendrijos veiklos nutrūkimo. Nepaisant to, kad bendrija neatsiskaitė su kreditoriais ir vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, trumpalaikės nuomos veikla nebuvo nutraukta – tie patys ar analogiški apartamentai ir toliau buvo siūlomi nuomai tretiesiems asmenims. Tačiau šiems argumentams į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, todėl teismas plačiau dėl šių kreditoriaus argumentų nepasisako.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad bendrovė nemokia tapo 2023 m, gruodžio 31 d., todėl bendrijos vadovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą laiku inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrijos valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Todėl yra pagrindas MB „Hostlovers“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais.

Teismo vertinimu, byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad MB „Hostlovers“ vadovės R. M. M. C. de B. vadovavimo metu įmonė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma ir sąmoningai nebuvo atliekami veiksmai, kuriuos turėjo atlikti įmonės vadovas, veikiantis įmonės ir jos kreditorių interesais. Todėl yra pagrindas pripažinti buvusią įmonės vadovę R. M. M. C. de B. atsakingu asmeniu už įmonės tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pripažinti likviduojamos mažosios bendrijos „Hostlovers“ (juridinio asmens kodas 305654327) bankrotą tyčiniu. Už likviduojamos mažosios bendrijos „Hostlovers“ tyčinį bankrotą yra atsakinga jos buvusi vadovė R. M. M. Co de B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ). Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.