Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Lietuvos ryšininkas“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus.

2021 m. rugsėjo 25 d. sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas (klausimu 13.1.) nutarė tik pritarti dalyvauti projekte dėl gatvių apšvietimo iš surinktų nuosavų tikslinių lėšų, tačiau nenusprendė, kad tai kainuos ieškovei ir atsiras turtinė prievolė bendrijos nariams ir ne nariams (kitiems asmenims) pagal faktiškai tik 2025 m. spalio 17 d. sudarytą sutartį.

Nenustatyta, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė jau rinko tikslinį mokestį – įnašą (74,74 Eur) techninių projektų parengimams. Techninių projektų parengimams, jų teisės aktų nustatyta tvarka suderinimams ir ekspertizių atlikimams bei projektų privalomųjų dalių parengimams ir statybos/rekonstravimo remonto darbų atlikimui 2022 m. jau buvo renkamas iš visų bendrijos narių ir ne narių tikslinis mokestis – įnašas 74,74 Eur be privalomo visuotinio susirinkimo sprendimo.

Apeliantas nežinojo apie 2024 m. sprendimus. Teismas neįvertino, kad pagal 2024 m. protokolo Nr. 2, 9 klausimo svarstymą „dėl SB „Lietuvos ryšininkas“ bendrai vykdomo su Vilniaus m. savivaldybe projekto „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, apšvietimo įrengimo projektas”, Nr. EP-2021-094-TP-GA nebuvo 2024 m. birželio 29 dienai jokios sutarties, tik 2025 m. spalio 17 d., buvo sudaryta tokia sutartis. Ieškovė nustatytų įstatymais ir savo administraciniais aktais privalomų reikalavimų nesilaikė, piktnaudžiavo bei savo veiklą vykdė sukčiaujant bei viršijant suteiktus įgaliojimus, nes veikė apgaulingai (apgavo sodininkų bendrijos narius ir kitus asmenis) ir faktiškai tiktai 2025 m. spalio 17 d. sudarė, o 2024 m. birželio 29 dienai tokios naujos sutarties neturėjo, tai ir tikslinis mokestis (260,74 Eur) nustatytas nesąžiningai sukčiaujant be jokios sutarties ir skaidraus apskaičiavimo.

Tikrame 2024 m. birželio 29 d. protokole – tikrame dokumente buvo nurodyta kita data iki 2024 m. liepos 1 d. į projektinę tikslinių lėšų sąskaitą iš narių ir ne narių nuo žemės sklypo po 260,74 Eur. Kol ieškovė nepateikė savo ultimatyvaus ir neginčijamo reikalavimo sumokėti 260,74 Eur iki 2025 m. liepos 1 d. apie sodininkų bendrijoje planuojamus projektus jo etapus, kokiu tikslu bus perkamos projektavimo ir dokumentų parengimo paslaugos ir priimtus bendrijos visuotinių narių susirinkimo sprendimus nieko apeliantas nežinojo.

SB pirmininkė dėl į projektinę tikslinių lėšų sąskaitą renkamų lėšų turėjo privalomai suinteresuotiems asmenims išaiškinti, nes tai liečia jų turtines teises.

Apeliantui iki 2025 m. spalio 17 d. nebuvo pateikta reikalaujama sutartis/dokumentai susipažinimui.

Ieškovė aiškiai nenurodė apie tokio svarbaus klausimo siūlomą svarstyti ir siūlomą po svarstymo priimti sprendimo projekto turinį, t. y., kad bus nagrinėjamas SB nariams ir ne nariams turintiems sodo žemės sklypus bendrijos teritorijoje privalomojo tikslinio mokesčio nustatymas ir privalomojo tikslinio mokesčio vykdymas. Tokie atlikti veiksmai nebuvo pagrįsti įstatymais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad visa informacija apie projektus, jų sprendimus ir pan., buvo skelbiama bendrijos skelbimų lentose, taip pat per susirinkimą ir atsakovui asmeniškai žodžiu.

Atsakovas neneigia laiku neįvykdęs sodininkų bendrijos visuotinio narių sprendimo pagrindu atsiradusios prievolės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė kartu su ieškiniu duomenis, įrodančius, jog papildomai siuntė atsakovui priminimus apie mokėtiną rinkliavą, įspėjimą bei pretenziją.

Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybės ir visiškai pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas neskundė 2024 m. birželio 29 d. pakartotiniame visuotinio narių susirinkime priimto sprendimo, taip pat šioje byloje nereiškė priešieškinio prašydamas pripažinti minėtą sprendimą negaliojančiu.

2021 m. rugsėjo 25 d. Visuotiniame susirinkime dalyvavo ir pats atsakovas, ir jis žinojo projekto eigą bei tai, kad darbams bus renkamos lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl įrodymų prijungimo/argumentų

Apeliantas prašo priimti prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus: 1) 2021 m. rugsėjo 25 d. SB „Lietuvos ryšininkas“ visuotinio susirinkimo protokolą; 2) 2024 m. birželio 29 d. SB „Lietuvos ryšininkas“ visuotinio susirinkimo protokolą; 3) pažymą prie 2024 m. birželio 29 d. pakartotinio protokolo; 4) skelbimą apie 2024 m. birželio 29 d. pakartotinį susirinkimą; 5) 2025 m. spalio 17 d. sutartį Dėl susisiekimo komunikacijų statybos/rekonstravimo/remonto darbų atlikimo; 6) pavedimo kopiją dėl avanso mokėjimo pagal 2025 m. spalio 17 d. sutartį; 7) dokumentus dėl apelianto pažeidžiamo ir neužtikrinimo pajamomis bei sveikatos būklę turint negalią ir nepilną darbingumą; 8) dokumentus dėl pareikšto ieškinio prievolės neįvykdymo – atsakovo pažeidžiamumo ir neužtikrinimo pajamomis bei sveikatos būklę turint negalią ir nepilną darbingumą; 9) rašytinius liudijimus.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovo naujai teikiamus įrodymus.

Apeliantas pateikia papildomus įrodymus ir prašo juos priimti (2026-05-26 DOK-11659): 1) skelbimą apie SB „Lietuvos ryšininkas“ visuotinio 2024 m. birželio 29 d. susirinkimo sušaukimo datą, vietą ir darbotvarkės klausimus; 2) visuotinio susirinkimo 2024 m. birželio 29 d. protokolą Nr. 2, 3) pažymą dėl visuotinio 2024 m. birželio 29 d. susirinkimo protokolo korekcijos/taisymo; 4) 2025 m. spalio 17 d. sutartį Dėl susisiekimo komunikacijų statybos/rekonstravimo/remonto darbų atlikimo; 5) ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).

Remiantis šiais argumentais, apelianto rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Apeliantas pateikia papildomus argumentus tikslu papildyti apeliacinį skundą ir prašo juos priimti (2026-05-26 DOK-11659).

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jei tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Remiantis šiais argumentais, apelianto rašytinius paaiškinimus/argumentus (2026-05-26 DOK-11659) atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei SB priteista iš atsakovo nesumokėta tikslinių įmokų dalis, delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys statiniai – sodo pastatas, pirtis ir kiti inžineriai statiniai (kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2009 m. vasario 12 d. Šis atsakovui priklausantis žemės sklypas su sodo pastatu ir kitais statiniais yra ieškovės sodininkų bendrijos „Lietuvos ryšininkas“ administruojamoje teritorijoje.

2021 m. balandžio 25 d. SB „Lietuvos ryšininkas“ visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą dalyvauti su Vilniaus miesto savivaldybe dviejuose projektuose, pagal kuriuos prisidedant bendrijai ketinama pagerinti kelią (duomenys neskelbtini) (ir kituose) ir įrengti šių kelių apšvietimą.

Vykdydama priimtą sprendimą 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį dėl susisiekimo komunikacijų projektavimo ir statybos/rekonstravimo remonto darbų atlikimo (DOK-32048). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe savivaldybės vardu užsakyti ir gauti prisijungimo sąlygas, pagal prisijungimo sąlygas atlikti statinio projektavimo darbus.

Atsakovo vardu jo sutuoktinė 2022 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu į SB „Lietuvos ryšininkas“ banko sąskaitą sumokėjo 74,74 Eur projektavimui ir techninių dokumentų parengimui (DOK-32048).

2024 m. birželio 8 d. SB „Lietuvos ryšininkas“ visuotinis narių susirinkimas neįvyko, nesusirinkus kvorumui. 2024 m. birželio 29 d. pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime protokolo Nr. 2, 9 klausimu buvo svarstyta dėl aukščiau įvardintų statybos projektavimo ir rangos darbų ir vienbalsiai buvo nuspręsta pritarti projektui, apšvietimo įrengimui ir darbų vykdymui. Šio susirinkimo protokolo Nr. 2 9.3 punktu vienbalsiai nuspręsta nustatyti tikslinio mokesčio lėšų surinkimą iki 2025 m. liepos 1 d. į projektinę tikslinių lėšų sąskaitą iš narių ir ne narių nuo žemės sklypo po 260,74 Eur. Ieškovės valdybos pirmininkė susirinkimo protokolu buvo įgaliota imtis veiksmų išieškoti mokestį bei pavėluotų įmokų atveju taikyti delspinigius, numatytus to paties protokolo 9.7 punktu (0,2 procento dydžio delspinigiai už vėlavimą nuo nesumokėto 260,74 Eur tikslinio mokesčio) (DOK-32048).

Atsakovo sutuoktinė 2025 m. gegužės 25 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 60,74 Eur dalį tikslinio mokesčio (DOK-32048), todėl atsakovui buvo likusi dar 200 Eur (dviejų šimtų eurų) mokėtina dalis tikslinio mokesčio, mokėjimo terminas iki 2025 m. liepos 1 d.

Atsakovas iki 2025 m. liepos 1 d. nesumokėjo 200 Eur tikslinio mokesčio dalies, todėl ieškovė 2025 m. liepos 22 d. registruotu laišku išsiuntė jam priminimą su detaliais paaiškinimais apie sumokėtinus likusius 200 Eur tikslinio mokesčio. Ieškovė prie šio priminimo bei elektroniniu paštu, pagal atsakovo prašymą pakartotinai jam pateikė visus jo prašomus dokumentus (apšvietimo įrengimo projektą, projekto ekspertizę, sąmata ir kt.).

Atsakovas 2025 m. liepos 28 d. pateikė ieškovei prašymą išstoti iš bendrijos narių ir narystės nutraukimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas iš esmės nesutinka su pakartotiniame visuotiniame SB narių susirinkime priimtais nutarimais. Jo teigimu, pakartotinis visuotinių narių 2024 m. birželio 29 d. protokolas Nr.2 ir pažyma prie jo nelaikytini įrodymais, nes jie suklastoti, ir prašo skirti ekspertizę arba išspręsti bylą remiantis kitais turimais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

Sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ) nustato ne tik sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, bet ir sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas. Pagal SBĮ 3 straipsnį, sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, sodininkų bendrijų bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Pagal SBĮ 2 straipsnio 1 dalį, sodininkų bendrijos nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. Šiame įstatyme taip pat nurodomi tiksliniai įnašai – sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti (SBĮ 2 straipsnio 9 dalis). SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje nurodytos bendrijos nario pareigos: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (1 punktas); nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus (4 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar kiti asmenys SB narių susirinkime priimtus sprendimus įstatymo nustatyta tvarka būtų ginčiję, bendrijos sprendimai yra galiojantys, todėl kiekvienas bendrijos narys, taip pat ir apeliantas, privalo vykdyti bendrijos narių, kuriuo tuo metu buvo ir jis, susirinkimo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Priešingų duomenų apeliantas nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas dėl pakartotinio visuotinių narių 2024 m. birželio 29 d. susirinkimo protokolo ir jame priimtų nutarimų teisėtumo plačiau nepasisako ir jo nevertina, nes tai nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad apeliantui apie 2024 m. birželio 8 d. visuotinį narių susirinkimą ir 2024 m. birželio 29 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus nebuvo žinoma dėl netinkamo informavimo. Nurodomus argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais ir prieštaraujančiais byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad SB 2021 m. rugsėjo 25 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo atsakovą atstovaujanti jo sutuoktinė. Atsakovo vardu jo sutuoktinė 2022 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu į bendrijos banko sąskaitą sumokėjo 74,74 Eur projektavimui ir techninių dokumentų parengimui. Dėl bendrijoje infrastruktūros (apšvietimo ir kelių asfaltavimo) įrengimo darbų, 2024 m. gegužės 20 d. SB skelbimų lentoje, facebook grupėje ir kt., viešai buvo skelbiama informacija apie 2024 m. birželio 8 d. šaukiamą visuotinį bendrijos susirinkimą ir apie pakartotinio susirinkimo datą ir laiką. 2024 m. birželio 29 d. pakartotinio sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 (DOK-32048) 9 klausimu buvo svarstytas klausimas dėl statybos projektavimo ir rangos darbų ir dėl šio klausimo buvo vienbalsiai nuspręsta pritarti galutiniams sprendimams. Šio pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 ,9.3 punktu vienbalsiai nuspręsta nustatyti tikslinio mokesčio lėšų surinkimą į projektinę tikslinių lėšų sąskaitą iš narių ir ne narių (kitų asmenų) nuo sklypo po 260,74 Eur iki 2025 m. liepos 1 d. Atsakovo sutuoktinė 2025 m. gegužės 25 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 60,74 Eur dalį tikslinio mokesčio. Ieškovė 2025 m. liepos 22 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui išsamų priminimą su detaliais paaiškinimais (DOK-32048) apie likusią sumokėti 200 Eur tikslinio mokesčio dalį. Ieškovė 2025 m. spalio 2 d. išsiuntė dar vieną registruotą laišką su informavimu (DOK-32048) apie tai, kad dėl skolos bus kreipiamasi į teismą. Apeliantas šių duomenų nepaneigė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog galima teigti, kad atsakovui buvo žinoma apie sodininkų bendrijoje planuojamus projektus, jo etapus, kokiu tikslu bus perkamos projektavimo ir dokumentų parengimo paslaugos ir priimtus bendrijos visuotinių narių susirinkimo sprendimus.

Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).

SBĮ 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Ieškovei nustačius tikslinę rinkliavą, atsakovui, kuris buvo jos narys ir šiuo metu vis dar turi nekilnojamojo turto ieškovės administruojamoje teritorijoje, atsirado pareiga šią rinkliavą sumokėti (SBĮ 22 straipsnio 4 dalis 1 punktas). Atsakovas neneigia laiku neįvykdęs SB visuotinio narių sprendimo pagrindu atsiradusios prievolės.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai). Išvadą apie tam tikrų faktų, esančių įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje, buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie iš esmės nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, pastarajam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovė prašo priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, grindžiamų 2026 m. gegužės 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1105 ir 2026 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu (2026-05-22 DOK-11540).

Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėtos 2026 metų II ketvirtį, todėl šiuo atveju taikomas užpraėjusio ketvirčio (2025 m. IV ketvirčio), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 526,80 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą koeficientą (1,3), maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 284,84 Eur. Ieškovės prašoma priteisti 750 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos (3 284,84 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. M. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Lietuvos ryšininkas“, juridinio asmens kodas 191508536, iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.