Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“ ir A. Z. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. B. pateikė ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Izovoltas“ (toliau – ir bendrovė) ir jos vadovei A. Z. (toliau – ir atsakovė, abi kartu – atsakovės) dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo. Ieškiniu prašoma: 1) pradėti UAB „Izovoltas“ veiklos tyrimą; 2) nustačius, kad UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės atsakovės A. Z. veikla yra netinkama, taikyti šias priemones: nedelsiant pašalinti UAB „Izovoltas“ vadovę A. Z. iš UAB „Izovoltas“ vadovės pareigų, laikinai, iki UAB „Izovoltas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl bendrovės vadovo išrinkimo, UAB „Izovoltas“ vadove paskirti R. B.; 3) vienerių metų terminui, skaičiuojamam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Izovoltas“ akcininkės A. Z. balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime M. B.. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jam ir atsakovei lygiomis dalimis priklauso 200 vnt. UAB „Izovoltas“ paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (po 100 vnt.). Atsakovė nuo 2016 metų balandžio 18 d. yra bendrovės vadovė. Atsakovė, piktnaudžiaudama jai priklausančiomis teisėmis, nuolat ir sistemingai pažeidžia pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, teises, todėl turėtų būti pradėtas juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimas:

2.1. Atsakovė neteikia informacijos apie bendrovę, nesudaro sąlygų akcininkui susipažinti su bendrovės dokumentais.

2.2. Atsakovė netinkamai teikia (neteikia) finansines ataskaitas valstybės įmonei (toliau –VĮ) Registrų centrui.

2.3. Atsakovė netinkamai valdo ir naudoja bendrovės turtą, bendrovės sąskaita padengia asmenines išlaidas. Bendrovės vadovė naudojo bendrovės lėšas asmeninei naudai gauti, sudarė sandorius, nesusijusius su bendrovės veikla, taip padarė jai žalą ir pažeidė fiduciarines juridinio asmens valdymo organo pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-339-845/2023 (toliau – ir Žalos byla) iš atsakovės bendrovei priteisė 12 124,33 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovė kaip bendrovės vadovė atsiėmė vykdomąjį raštą dėl priteistos žalos išieškojimo ir vykdomoji byla buvo nutraukta. Teismai panaikino antstolio S. M. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėjo nuomone, atsakovė piktnaudžiauja turimomis teisėmis.

2.4. Atsakovė netinkamai tvarko bendrovės finansinę apskaitą. Žalos byloje paskirtos buhalterinės ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovė pažeidė aštuonių teisės aktų reikalavimus, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius finansinės apskaitos tvarkymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-705-1125/2022 (toliau – ir Darbo byla) pateiktame 2023 m. gegužės 8 d. ekspertizės akte konstatuota, kad netinkamai apskaičiuotas nepanaudotas pareiškėjo atostogų likutis, darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024 pareiškėjui iš bendrovės priteisė 1 031,57 Eur už nepanaudotas atostogas, 3 080,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų už 2020 m. gruodžio mėn., 234,45 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2020 m. gruodžio mėn. ir 8 527,20 Eur netesybų. Atsakovė sukėlė žalą bendrovei ir pareiškėjui.

2.5. Atsakovės netinkamas bendrovės valdymas didina bendrovės nuostolius. Nuo 2021 m. mažėja bendrovės pardavimo pajamos ir didėja patiriamas nuostolis, tačiau atsakovė nepaaiškina bendrovės finansinės padėties blogėjimo priežasčių ir nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų. Be to, pareiškėjas iš viešų duomenų sužinojo, kad 2023 m. vasario mėn. bendrovės darbuotojams buvo išmokėtos premijos. Kadangi pagal 2022 m. finansinius bendrovės rezultatus bendrovė patyrė nuostolį, finansiškai nenaudinga mokėti premijas darbuotojams. Pareiškėjo vertinimu, tokie vadovės veiksmai daro žalą bendrovei.

2.6. Atsakovė netinkamai valdo ir naudoja bendrovės nekilnojamąjį turtą. Už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą, t. y. įsiteisėjusio sprendimo nevykdymą, bendrovė sumokėjo apie 15 000 Eur baudą. Be to, 2022 m. gruodžio 20 d. nutarime už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 3 dalyje bendrovė buvo įpareigota iki 2023 m. sausio 30 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrių apie bendrovei priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), galimai avarinės būklės pašalinimo darbų atlikimą, pateikiant tai įrodančius dokumentus. Taip pat atsakovė neatlygintinai suteikė bendrovei priklausančias patalpas naudoti kitiems juridiniams asmenims (UAB „Pipirmėtė“, VŠĮ „Paramos sfera“), kurių savininkė yra pati atsakovė. Atsakovė sukėlė žalą bendrovei, nes bendrovė negavo nuomos pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu jai priklausantis nekilnojamasis turtas būtų išnuomotas. Atsakovė, ignoruodama teismo nutartyje išdėstytus motyvus bei rezoliucinę dalį, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 (toliau – ir Akcijų išpirkimo byla) paskirtos pakartotinės ekspertizės kainą apmokėjo bendrovės lėšomis (teismas nutartimi įpareigojo A. Z. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 200 Eur). Atsakovė sistemingai ir sąmoningai tenkina savo asmeninius interesus bendrovės lėšomis.

2.7. Atsakovė galimai klastoja dokumentus. Ekspertai nustatė, kad bendrovės technikos direktoriaus pareiginių nuostatų skiltyje „Susipažinau ir sutinku“ rankraštinį įrašą „M. B.“ parašė ne M. B., taip pat ne jis parašė ir rankraštinį įrašą „2016-04-18“, o tai, pareiškėjo teigimu, reiškia, jog dokumentas buvo suklastotas. Suklastotas bendrovės dokumentas kelia pagrįstų abejonių ir dėl kitų bendrovės dokumentų autentiškumo.

2.8. Atsakovė netinkamai atliko inventorizaciją. Pareiškėjas 2022 m. sausio 2 d. ir 2022 m. spalio 24 d. atsakovei išreiškė norą dalyvauti bendrovės turto inventorizacijoje, tačiau bendrovės inventorizacija atlikta pareiškėjo apie tai neinformavus. Tai, kad atsakovė pateikė inventorizacijos aprašą neįrodo, jog ji suteikė galimybę pareiškėjui susipažinti su bendrovės turto būkle. Atsakovė pažeidžia bendrovės akcininko teises, neveikia geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, piktnaudžiauja jai teisės aktų suteikiamomis teisėmis ir siekia maksimaliai apriboti pareiškėjo teisę susipažinti su bendrovės būkle, jos dokumentais bei informacija.

2.9. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bendrovė prekiauja sankcionuotomis rusiškos kilmės prekėmis. Prekės buvo nurašytos, tačiau dalis šių prekių laikomos (saugomos) bendrovės patalpose (sandėlyje). Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė vykdė sandorius su Lenkijos Respublikoje registruota bendrove „Centralne Składy Części Kolejowych Sp. z o.o.“. Pasaulinės prekybos (importo ir eksporto) duomenų bazėje nurodoma, kad pagrindiniai šios bendrovės prekybos partneriai yra Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės UAB „Elektromechanika“ bei UAB „Promelektronika“. Rusijos Federacijos internetinėse duomenų bazėse pateikiama informacija, kad bendrovės UAB „Elektromechanika“ oficialus atstovas (platintojas) Lietuvos Respublikoje, t. y. Europoje, yra būtent UAB „Izovoltas“.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo M. B. ieškinį dėl UAB ,,Izovoltas“ ir jos vadovės A. Z. veiklos tyrimo atmetė, priteisė iš pareiškėjo atsakovei UAB „Izovoltas“ 21 461,75 Eur, o atsakovei A. Z. 7 385,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad UAB ,,Izovoltas“ nuosekliai vedama prie nemokumo. Vien fakto, kad po pelningų 2020 metų, 2023 metais bendrovė patyrė nuostolius, negalima vertinti kaip nuolatinių ekonomiškai nenaudingų juridinio asmens veiklos rezultatų; palaipsniui didėjantys pardavimai (2023 metais 468 141 Eur, 2024 m. – 502 369 Eur) rodo, kad bendrovės veikla atsigauna.

Teismas pažymėjo, kad pasauliniu mastu neigiamą įtaką verslui padariusios visuotinai žinomos aplinkybės (Covid-19 ir Ukrainos–Rusijos kariniai veiksmai) negalėjo nepaveikti ir bendrovės veiklos. Bendrovės veikla susijusi su geležinkelio transporto, naftos perdirbimo bei cheminių medžiagų gamybos įmonėmis, didžiausią pardavimų dalį užėmė prekyba su Rusijos ir Ukrainos subjektais, todėl buvo apribotos šių prekių prikimo–pardavimo bei transportavimo galimybės. Akcijų išpirkimo byloje teismas konstatavo, kad ekspertizės išvados kelia pagrįstų abejonių, todėl paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę. Teismo vertinimu, paminėta ekspertizės išvada ir joje konstatuotomis aplinkybės nagrinėjamoje byloje remtis nėra pagrindo.

Teismas sutiko, kad bendrovei patiriant nuotolius, formaliai nėra logiška mokėti darbuotojams premijas, tačiau pripažino, jog bendrovės vadovas gali įvertinti bendrovės galimybes ir priimti sprendimą skatinti darbuotojus, siekdamas juos išlaikyti ekonomiškai sunkiu bendrovei laikotarpiu. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodęs, jog premijų darbuotojams išmokėjimas padarė bendrovei žalos, tokių įrodymų nepateikė.

Teismas sutiko su atsakovių nuomone, kad prie bendrovės veiklos apsunkinimo savo veiksmais prisidėjo ir pareiškėjas. Bendrovė ir (ar) atsakovė buvo priverstos dalyvauti septyniuose teismo procesuose, pareikalavusiuose finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos įprastai bendrovė naudotų verslo vystymui. Pareiškėjas reiškė bankams prašymus neteikti bendrovei finansavimo, o tai apsunkino bendrovės veiklą, galimybes laiku ir palankiausiomis sąlygomis gauti finansavimą apyvartinėms lėšoms papildyti. Pareiškėjo skundai bankams blogino bendrovės reputaciją. Be to, pareiškėjas bendrovei nėra sumokėjęs 34 985,88 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurios negrąžinamos nuo 2021 metų.

Teismo vertinimu, bylos duomenys neleidžia teigti, kad bendrovės nuostolingą veiklą lėmė vadovės sprendimai, o ne pareiškėjo nelojalūs veiksmai bendrovės atžvilgiu arba kitos nuo valdymo efektyvumo nepriklausančios priežastys. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės veikla tapo nuostolinga prasidėjus nesutarimams tarp akcininkų, dėl nesibaigiančių teisminių procesų, paties pareiškėjo veiksmų ir kilusios žalos bendrovei, dėl visuotinai žinomų pasaulinių reiškinių.

Teismas nurodė, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį per įstatyme nustatytą terminą po to, kai šį rinkinį patvirtina visuotinis kreditorių susirinkimas. Dėl šios priežasties atsakomybė už bendrovės finansinių ataskaitų pateikimą laiku tenka ne tik atsakovei, bet ir pareiškėjui. VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo atsakovei taikyta atsakomybė, buvo panaikintas teismo. Pareiškėjas, teigdamas apie minėtais atsakovės veiksmais neva daromą žalą bendrovei, tokios žalos neįrodinėjo. Teismas pažymėjo, kad 2022, 2023, 2024 metų bendrovės metinės finansinės ataskaitos yra patvirtintos ir pateiktos VĮ Registrų centrui. Be to, net konstatavus mažareikšmius juridinio asmens veiklos trūkumus, tai nebūtų pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą.

Teismas nustatė, kad priteista žala bendrovei yra atlyginta, todėl atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovė vengia atlyginti bendrovei žalą, atsiimdama iš antstolio vykdomąjį dokumentą.

Teismas, remdamasis atsakovių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nurodė, kad, įsiteisėjus galutiniam sprendimui Darbo byloje, bendrovė kreipėsi į apskaitą vykdžiusius buhalterius, kurie sumokėjo atitinkamas priteistas sumas. Teismas padarė išvadą, kad minėta žala iš esmės padaryta ne dėl atsakovės veiksmų, be to, bendrovei žala visiškai atlyginta.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai administravo bendrovės nekilnojamąjį turtą. Atsakovei teko pareiga šalinti neteisėtos statybos padarinius, kuriuos sukėlė pareiškėjas. Atsakovėms įrodžius, kad savavališkos statybos padariniai bei pastato avarinė būklė pašalinti, o pareiškėjui nepateikus kitų duomenų apie tariamą netinkamą bendrovės nekilnojamojo turto valdymą ar dėl to patirtą žalą, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo bendrovės nekilnojamo turto valdymo pripažino nepagrįstais. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad UAB „Pipirmėtė“ ir VŠĮ „Paramos sfera“ suteikus leidimą įregistruoti savo buveines bendrovei priklausančiose patalpose, bendrovei daroma žala, ir kad dėl šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas inicijuoti juridinio asmens ir jo vadovo tyrimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl bendrovės dokumentų klastojimo taip pat neįrodyti, Darbo byloje tokie faktai nėra konstatuoti, todėl minėti teiginiai nesudaro pagrindo pradėti bendrovės veiklos tyrimą.

Pareiškėjo teiginius dėl jo, kaip bendrovės akcininko, teisių pažeidimo, susijusio su jo nedalyvavimu inventorizacijoje, teismas laikė nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti galimybę jos akcininkams dalyvauti inventorizacijoje. Pareiškėjas buvo informuotas apie inventorizacijos atlikimą, gavo jos rezultatus.

Teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo teiginius dėl prekybos sankcionuotomis prekėmis bei Rusijai taikomų sankcijų pažeidimo. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, kad rusiškos kilmės prekės bendrovės sandėliuose atsirado prieš karą ir sankcijas, dalis tokių prekių jau sunaikinta; bendrovė nepažeidė sankcijų ir dėl pareiškėjo nurodytų sandorių su Lenkijos įmone. Tai, kad rusiškame puslapyje įrašytas bendrovės pavadinimas, nėra susiję su laikotarpiu nuo sankcijų įvedimo. AB SEB bankas atliko pareiškėjo inicijuotus patikrinimus, tačiau sankcijų pažeidimo nenustatė.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Akcijų išpirkimo byloje konstatavus, kad pareiškėjo teisė susipažinti su bendrovės dokumentais nėra pažeista, pareiškėjas pats neatliko veiksmų, nesudarė Konfidencialumo susitarimo, kurį privalo sudaryti, jei nori susipažinti su bendrovės informacija, naujos susipažinimo tvarkos neskundė, šioje byloje teismas rėmėsi prejudiciniais faktais ir pakartotinai dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti teisės į informaciją pažeidimo sistemingumą ir tęstinumą ir tai, kaip toks pažeidimas iš esmės pažeidžia jo, kaip akcininko, teises bei varžo galimybę įvykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų konstatuotas perteklinis pareiškėjo teisės į informaciją apribojimas (pažeidimas), nenustačius aplinkybių, leidžiančių šį teisės pažeidimą kvalifikuoti esminiu, tai nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Pareiškėjo ir atsakovės nesutarimas dėl informacijos teikimo nėra savarankiškas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir tai neatitiktų juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimai teisme ir rašytinė bylos medžiaga nėra pakankama teigti, jog UAB „Izovoltas“ vadovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovių argumentai, pateikti paaiškinimai ir pateikta rašytinė bylos medžiaga bei prejudiciniais sprendimais konstatuotos aplinkybės yra pakankami teigti, kad UAB „Izovoltas“ ir bendrovės vadovė A. Z. veikė tinkamai, pagrindo pradėti UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės veiklos tyrimą nėra nei retrospektyviniu, nei perspektyviniu požiūriu, nes nėra pagrindo manyti, kad UAB „Izovoltas“ ir (ar) jos vadovė netinkamai veikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis).

Pareiškėjas M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pradėti UAB „Izovoltas“ veiklos tyrimą, priteisti pareiškėjui iš atsakovių UAB „Izovoltas“ ir A. Z. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir abejonių tinkamai neįvertino, nepagrįstai vertino jas visas atskirai viena nuo kitos, dėl dalies jų iš viso nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, jo nurodytos aplinkybės, jas vertinant kartu, o ne atsietai, lemia pagrįstos tikimybės egzistavimą, kad bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimas galėtų atskleisti netinkamą bendrovės ir jos vadovės veiklą. Teismas, atsisakydamas pradėti bendrovės veiklos tyrimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Teismo išvada, nesant ekspertų ataskaitos, negali būti pakankama pripažinti juridinio asmens organo veiklą netinkama tokio pobūdžio civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl šios bylos sustabdymo, 2025 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025 nurodė, kad vien Akcijų išpirkimo byloje pateikta išvada apie atsakovės veiklos vadovaujant bendrovei (ne)tinkamumą, negalėtų būti pakankama šioje civilinėje byloje atsakovės veiklos (ne)tinkamumui konstatuoti ir neturėtų prejudicinės reikšmės šiai civilinei bylai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo nustatinėtini faktai neturi prejudicinės ar kitokios teisinės reikšmės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo išnagrinėjimui. Byloje dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo sprendžiamas bendrovės vadovo veiksmų tinkamumas, o Akcijų išpirkimo byloje buvo vertinami M. B. (pareiškėjo) veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025, pateiktus išaiškinimus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai, jog tarp akcininkų egzistuoja konfliktas ir yra daugiau bylų, susijusių su šių akcininkų nesutarimais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios neturėtų būti pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką juridinio asmens veiklos tyrimo bylose.

Pirmosios instancijos teismas sukūrė prieštaringą situaciją: šalys neginčija, taip pat teismas pripažįsta, kad šiuo metu tarp bendrovės akcininkų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, dėl kurios bendrovės veikla yra paralyžiuota, tačiau teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pradėti bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo nei retrospektyviniu, nei perspektyviniu požiūriu. Tokia teismo išvada prieštarauja teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės paneigia juridinio asmens veiklos tyrimo perspektyvinį tikslą, kuris nukreiptas į akcininkų santykių sureguliavimą bendrovėje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas vien į atsakovių nepagrįstus paaiškinimus (gynybinę poziciją), konstatavo, kad atsakovių veikla yra tinkama ir taip iš esmės atliko ekspertų vaidmenį. Teismas bendrovės bei jos vadovės veiklos teisėtumą konstatavo, neatsižvelgdamas į tai, kad šioje stadijoje teismas turi įvertinti tik tai, ar prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) yra duomenų, leidžiančių teigti, jog juridinio asmens bei jo valdymo organų veikla yra netinkama. Pareiškėjas, nedisponuodamas reikalinga bendrovės informacija, kurios negauna dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali pateikti visų įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės ir atsakovės veikla yra netinkama. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Be to, jeigu juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo stadijoje iš pareiškėjo būtų reikalaujama pateikti neginčijamus įrodymus apie bendrovės ir atsakovės veiksmų neteisėtumą, juridinio asmens veiklos tyrimas prarastų prasmę. Jei būtų aiški konkreti bendrovės ir atsakovės neteisėtų veiksmų apimtis bei šiais veiksmais sukelti padariniai (žala ir jos dydis), pareiškėjas inicijuotų civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas užkirto kelią šių veiksmų išaiškinimui. Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovių veikla yra galimai (tikėtinai) netinkama.

Nors kituose teisminiuose procesuose teismai nenustatė pareiškėjo teisės į informaciją pažeidimo, svarbi aplinkybė yra būtent tai, kad atsakovė informaciją tinkamai pareiškėjui suteikė tik po to, kai jis ėmėsi konkrečių veiksmų savo pažeistai teisei į informaciją ginti. Pareiškėjas savo, kaip akcininko, teises, tarp jų ir teisę gauti informaciją, tinkamai įgyvendinti gali tik imdamasis sudėtingų teisinių procesų. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, dėl to nepasisakė, tokio atsakovės elgesio ir pasikartojančių šalių nesutarimų dėl tinkamo informacijos teikimo nevertino.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją nėra pažeidžiama, nes jis atsisako pasirašyti bendrovėje galiojančią susipažinimo su konfidencialia informacija tvarką, kurios nustatyta tvarka neskundė. Nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) ar kiti įstatymai, nei kasacinio teismo praktika nenustato, kad, siekdamas susipažinti su bendrovės konfidencialia informacija, akcininkas privalo pasirašyti nekonkuravimo susitarimą (sutartį). Įstatymuose nenustatyti akcininko teisių ribojimai yra neteisėti. Dėl šios priežasties kilusiam ginčui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo aplinkybė, kad pareiškėjas minėtos bendrovėje nustatytos susipažinimo su konfidencialia informacija tvarkos įstatymų nustatyta tvarka neskundė, neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas turėjo pagrįstą teisę atsisakyti pasirašyti tokį susitarimą (CK 6.228 straipsnis). Atsakovės elgesys, konfidencialumo susitarimą nepagrįstai sujungiant kartu su nekonkuravimo susitarimu, yra nesąžiningas, neproporcingai apriboja pareiškėjo teisę gauti informaciją. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų nepasisakė ir jų neįvertino.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina bendrovės veiklos nuostolingumo. Nežymiai padidėjęs pardavimų skaičius savaime nepaneigia aplinkybės, kad bendrovės pelnas sistemingai mažėjo, o patiriami nuostoliai didėjo. 2023 metais bendrovė parodė nežymų pelną tik dėl ilgalaikio turto pardavimo, bet ne iš savo tiesioginės veiklos. 2023 metai bendrovei buvo iš esmės nuostolingi. 397 592 Eur administracinės išlaidos negali būti pripažintos būtinomis išlaidomis, jos patvirtina, kad atsakovė netinkamai valdo bendrovę. 2024 metais bendrovė patyrė 281 733 Eur, 2025 metais – 139 015 Eur nuostolio. 2021–2025 metais bendrovė iš savo veiklos patyrė 683 423 Eur nuostolio, prarado ilgalaikį turtą. Akcijų išpirkimo byloje atliktoje pateiktame ekspertizės akte nustatyta, kad nei Covid-19 pandemija, nei kariniai veiksmai Ukrainoje neturėjo įtakos bendrovės finansiniams rezultatams. Nuostolinga bendrovės veikla, kai bendrovė keletą metų iš eilės nesugeba pasiekti jos įstatuose numatyto esminio veiklos tikslo – gauti ekonominės naudos iš savo veiklos, yra pakankamas pagrindas teismui pardėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu bendrovė galėjo skatinti darbuotojus. ABĮ 59 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia bendrovei jame nustatytu atveju mokėti premijas darbuotojams. Sprendimas mokėti premijas darbuotojams negali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu ar atitinkančiu bendrovės interesus, nes mažino jos turtą ir didino finansinę riziką. Atsakovės elgesys neatitinka rūpestingumo ir lojalumo standartų bei pažeidžia fiduciarines pareigas bendrovei.

Nors atsakovės elgesys vėluojant teikti finansines atskaitas gali būti pripažintas mažareikšmiu, tačiau jis turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.

Nors priteista žala bendrovei atlyginta, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti atsakovės elgesį iki žalos atlyginimo. Atsakovės veiksmai, vengimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, vykdomojo rašto atsiėmimas, patvirtina jos elgesį, priešingą bendrovės interesams, pažeidžiantį jos, kaip vadovės, fiduciarines pareigas bendrovei.

Pirmosios instancijos teismas dėl bendrovės lėšų naudojimo asmeniniams atsakovės poreikiams nepasisakė, motyvų nenurodė. Tai laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Atsakovės veiksmai, pasireiškę bendrovės lėšų naudojimu asmeniniams poreikiams ir ekspertizės išlaidoms padengti, yra neteisėti, pažeidžiantys fiduciarines pareigas bendrovei.

Teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus šalinant neteisėtos statybos padarinius. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad būtent atsakovė nesiėmė veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti. Dėl atsakovės veiksmų bendrovė patyrė nuostolių baudos forma. Teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo, o ne atsakovės veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į juridinio asmens veiklos tyrimo instituto esmę, ir, remdamasis atsakovės bei bendrovės nepagrįstais teiginiais, atmetė pareiškėjo prašymą. Teismas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindus, nevertino byloje esančių įrodymų ir nepaisė šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (ne)pradėjimo, teismas atlieka tik preliminarų byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimą, tačiau neturi ir negali vertinti pateiktų įrodymų patikimumo, tikrumo ir t. t. Šioje stadijoje pareiškėjas pateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovės vadovė naudoja bendrovės turtą asmeninių interesų tenkinimui, netinkamai valdo bendrovės nekilnojamąjį turtą, piktybiškai ignoruoja prašymus pateikti informaciją apie bendrovę. Šios aplinkybės prima facie sukelia pagrįstas abejones, kad bendrovė ir jos vadovė netinkamai veikia, ir tai sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Atsakovė UAB „Izovoltas“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Pareiškėjo pozicija, kad teismas nepagrįstai vertino būtent pareiškėjo vaidmenį situacijoje, nepagrįsta. Teismas pasisakė dėl pareiškėjo elgesio (remdamasis ir kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais), nes aiškinosi tam tikrų aplinkybių kilimo priežastis ir siekė nustatyti, ar jos kilo dėl atsakovės elgesio. Juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindų prasme pareiškėjo elgesys nebuvo vertinamas.

Pareiškėjas painioja faktinių aplinkybių prejudicijos klausimą su tų faktinių aplinkybių vertinimu konkrečios bylos kontekste. Konkrečios faktinės aplinkybės reikšmė juridinio asmens veiklos tyrime ir priverstinio akcijų išpirkimo byloje, net ir tarp tų pačių šalių, gali skirtis, tačiau pati faktinė aplinkybė išlieka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansinei padėčiai, ir tai kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis lėmė, jog teismui nekilo įtarimų dėl netinkamo atsakovės vadovavimo bendrovei ir poreikio ištirti jos veiksmus bei sprendimus juridinio asmens veiklos tyrime.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pareiškėjo (akcininko) teisės susipažinti su bendrovės informacija pažeidimo. Pareiškėjas turi teisę reikalauti sudaryti jam sąlygas susipažinti su visa bendrovės informacija, prieš tai pasirašęs bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Pasikeitus bendrovės konfidencialumo susitarimo formai, ieškovas naujo susitarimo nesudarė, susipažinimo tvarkos teismui neskundė. Akcijų išpirkimo byloje teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė savo teisės į informaciją pažeidimo, nesudarė susitarimo dėl konfidencialumo, kurį privalo sudaryti jei nori susipažinti su bendrovės informacija, neskundė susipažinimo tvarkos ir konfidencialumo susitarimo. Kol nenuginčytas konfidencialumo susitarimas, jis privalomas pareiškėjui. Pareiškėjas ekonomiškesnėmis priemonėmis gali sužinoti ir įvertinti bendrovės būklę bei valdymą, todėl negali būti inicijuojamas juridinio asmens veiklos tyrimas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir, įvertinęs pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, konstatavo, kad nenustatyta pagrįstų abejonių dėl galimos bendrovės ar jos valdymo organų netinkamos veiklos. Jeigu teismas būtų ėmęsis ekspertų vaidmens, būtų atliktas detalus sutarčių, kitų dokumentų, taip pat finansinis auditas. Be to, teismo nutartimi nenustatyti padariniai.

Pareiškėjo argumentas, kad vienintelė aklavietės situacijos šalinimo priemonė gali būti juridinio asmens veiklos tyrimas, nepagrįstas. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad aklavietė (gali būti) išspręsta priverstiniu pareiškėjo akcijų nupirkimu.

Teismas nusprendė, kad nėra pagrįstų abejonių dėl bendrovės valdymo, nes byloje nustatytos aplinkybės, kurios lėmė bendrovės veiklą – Covid19, Rusijos karas prieš Ukrainą, pareiškėjo elgesys.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo dėl premijų darbuotojams kilusio žalos dydžio. Premijos buvo nedidelės ir reikšmingos įtakos finansinei situacijai neturėtų. Be to, teismas padarė išvadą, kad vadovės sprendimas atitiko rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartą, nes buvo skirtas išlaikyti darbuotojų motyvaciją.

Klausimas dėl žalos bendrovei iš vadovės priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiu ir įvykdytu teismo sprendimu. Juridinio asmens veiklos tyrimas, kai efektyviai pasinaudota kita teisių gynimo priemone, būtų neproporcingas. CPK nedraudžia kitam asmeniui sumokėti už ekspertizę, todėl teisės normos nebuvo pažeistos. Bendrovės vertinimu tai mažareikšmis argumentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Todėl net jeigu kažkurios iš nurodomų aplinkybių vertintinos kaip veiklos trūkumas, jos nėra pakankamos, kad būtų pradėta juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį. Teismas tinkamai įvertino įrodymus.

Atsakovė A. Z. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties panaikinimo, priteisti iš pareiškėjo visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Jei išnagrinėtose bylose priimtais sprendimais ar nutartimis tarp tų pačių šalių vykusiuose ginčuose yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios svarbios aplinkybėms apie juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumui, tai juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organo tyrimo bylų stadijoje, kai dar tik sprendžiama ar pradėti įmonės ir (ar) jos valdymo organo tyrimą, šios aplinkybės negali būti ignoruojamos ir negali būti konstatuoti joms prieštaraujantys faktai. Sprendžiant, ar pradėti atsakovių veiklos tyrimą, būtina vadovautis ir 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, todėl teismo argumentai, kurie paremti akcijų išpirkimo byloje nustatytais prejudiciniais faktais, yra pagrįsti.

Pareiškėjo nurodyti epizodai nesuponuoja pagrindo vadovės veiksmus laikyti pagrindu juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti. 2025 m. kovo 25 d. nutartis parodo, kad pažeidimų daugeliu atvejų vadovė nepadarė arba dėl neigiamų procesų bendrovėje yra atsakingas pareiškėjas.

Juridinio asmens ir (ar) jos valdymo organų veiklos tyrimui būtina nustatyti, kad: a) kitos priemonės situacijai išspręsti būtų neefektyvios arba nebūtų įstatyme įtvirtintų jų taikymo sąlygų; b) kiti akcininkų teisių gynimo būdai būtų neveiksmingi. Atsakovės teigimu, šios sąlygos neegzistuoja. Vadovės ir pareiškėjo konfliktas buvo išspręstas Akcijų išpirkimo byloje, priėmus sprendimą priverstinai parduoti pareiškėjo akcijas atsakovei už eksperto nustatytą kainą. Vien dėl šios priežasties bendrovės ir vadovės veiksmų tyrimas negali būti pradedamas.

Tai, kad pareiškėjas jau buvo inicijavęs civilinę bylą dėl informacijos neteikimo, parodo, jog yra realios paprastesnės ir ekonomiškesnės teisės į informaciją gynybos priemonės. Pareiškėjas neįrodė, kad minėtas teisių gynimo būdas netinkamas.

Argumentai apie finansinių ataskaitų nepateikimą VĮ Registrų centrui, akcininkų susirinkimo nesušaukimą taip pat galėtų būti atskirų teisminių procesų nagrinėjimo dalykas, tačiau nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Atsakovė nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad: a) Žalos byloje iš vadovės bendrovei priteista žala atlyginta visiškai; b) bendrovės turėtas išlaidas dėl buhalterinių klaidų atlygino buhalterines paslaugas teikusios bendrovės draudikas; c) bendrovės nekilnojamojo turto savavališkos statybos padariniai ir bendrovės turto avarinė būklė yra pašalinti; d) bendrovės finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui pateiktos. Pareiškėjo teisių, susijusių su šiais klausimais, nereikia ginti. Pareiškėjas 15 000 Eur baudos už savavališkų statybų nepašalinimą laiku priteisimo klausimą gali kelti atskiroje civilinėje byloje dėl žalos priteisimo.

Sprendžiant, ar pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimą, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar bus pasiekti tikslai: konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas; nustatymas, kas vyksta ir įvertinama atsakomybė už padarytas klaidas; įmonės tęstinumo išsaugojimas. Pareiškėjo nurodomi bendrovės ir vadovės veiklos tyrimo pagrindai nesuderinami su veiklos tyrimo proceso tikslais. Vadovės ir pareiškėjo konfliktas išspręstas Akcijų išpirkimo byloje. Atsakingas už Žalos byloje nustatytą žalą asmuo bei žalos priežastis, yra nustatyta. Darbo byla taip pat negali sudaryti tyrimo tikslo siekti nustatyti, kas atsakingas už joje nustatytas buhalterines klaidas, nes tai jau padaryta. Savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas išspręstas, atsakingų asmenų ir savavališkų statybų atsiradimo priežasčių pakartotinai aiškintis veiklos tyrimo byloje nereikia; savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Už bendrovės turto avarinės būklės nepašalinimą laiku atsakingi asmenys ir priežastys nustatyti, už tai paskirta bauda; avarinė būklė pašalinta. Kadangi buvo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos bylos, pakartoti atsakingų asmenų ir finansinių atskaitų VĮ Registrų centrui nepateikimo laiku priežasčių nustatymą tyrimo byloje nėra poreikio. Bendrovės tęstinumo išsaugojimo pareiškėjas nesiekia, 2022 m. lapkričio 8 d. jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl bendrovės likvidavimo. Nors tokį veiksmą Akcijų byloje pareiškėjas traktavo kaip spaudimo priemonę vadovei, tačiau suvokė, kad toks prašymas galėjo būti patenkintas. Tai patvirtina, kad pareiškėjo tikrasis tikslas, pateikiant pareiškimą, nėra susijęs juridinio asmens tyrimo instituto tikslais.

Pareiškėjas neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp jo nurodytų aspektų (vadovės pareigų nevykdymo – ne laiku pateiktų bendrovės finansinių ataskaitų, netinkamo bendrovės turto valdymo ir naudojimo, bendrovės sąskaita dengiamų vadovės asmeninių išlaidų, galimo dokumentų klastojimo ir kt.), ir bendrovės finansinių veiklos rezultatų. Remiantis vien bendrovės finansinių rezultatų prastėjimu be juos galėjusių lemti konkrečių vadovės veiklos pažeidimų, negalima pradėti bendrovės ir vadovės veiklos tyrimo.

Apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo savaime nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga. Teismas padarė išvadas laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių.

Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra negali būti naudojama kaip būdas, siekiant gauti įrodymus, kurie pagrįstų bendrovės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumą, kadangi pagrįstos abejonės dėl valdymo organų ar jų narių valdymo veiklos netinkamumo turi būti konstatuotos tuo metu, kai teismas sprendžia, ar pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Nutartis yra pagrįsta, teisėta ir turi būti palikta galioti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Dėl naujo įrodymo, pateikto apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2026 m. balandžio 9 d. parengtą UAB „Izovoltas“ 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Apeliantas šiuo įrodymu siekia pagrįsti bendrovės veiklos sistemingą nuostolingumą ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės veiklos atsigavimą yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad praeitais metais bendrovė patyrė 139 015 Eur nuostolio. Teigia, kad ataskaita sudaryta pabaigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl nebuvo objektyvios galimybės šį įrodymą pateikti anksčiau.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktu rašytiniu įrodymu, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme numatyta išimtinė situacija, leidžianti apeliacinės instancijos teisme priimti teikiamus rašytinius įrodymus. Pateiktame dokumente yra informacija apie laikotarpį, kurio netyrė pirmosios instancijos teismas, dėl bendrovės veiklos rezultatų 2025 metais nepasisakė ir šalys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti ir jis nevertinamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad UAB „Izovoltas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjui M. B. ir atsakovei A. Z. priklauso po 50 procentų šios bendrovės vardinių akcijų. Bendrovės direktore nuo 2016 m. balandžio 20 d. paskirta atsakovė A. Z. (registruota nuo 2016 m. balandžio 20 d.).

Bendrovės akcininkas M. B. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė bendrovei ir bendrovės vadovei A. Z. reikalavimą nutraukti bendrovės vadovės netinkamą veiklą (suteikti akcininkui visą jo prašytą informaciją apie bendrovę ir pateikti akcininko prašomus dokumentus, neapribojant akcininko teisių ir nenustatant nepagrįstų bei neteisėtų įsipareigojimų; nedelsiant pateikti VĮ Registrų centrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 metus; nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais bendrovės lėšomis tenkinami bendrovės vadovės ir su ja susijusių asmenų poreikiai; nedelsiant nutraukti netinkamą bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą ir pateikti akcininkui visą informaciją bei dokumentus, kurie pagrįstų, dėl kokių priežasčių mažėja bendrovės pardavimo pajamos ir didėja jos patiriamas nuostolis; pateikti visą informaciją ir dokumentus dėl veiksmų, kurie buvo atlikti, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pateikti įrodymus, patvirtinančius pastato, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės pašalinimo darbų atlikimą; sudaryti bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sutartis su UAB „Pipirmėtė“ ir VšĮ „Paramos sfera“, kurių pagrindu bendrovei priklausantis turtas būtų išnuomotas rinkos kaina ir atlyginti visą bendrovės patirtą žalą, kurią bendrovė patyrė dėl to, kad jos turtas buvo naudojamas neatlygintinai; atsistatydinti iš bendrovės vadovės pareigų kartu sušaukiant neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų numatytas naujo vadovo rinkimo klausimas). Reikalavime taip pat paminėtas galimas dokumentų klastojimas, netinkamas inventorizacijos atlikimas.

Atsakovė A. Z. 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė nesutinkanti su rašte išdėstytais reikalavimais dėl atsistatydinimo iš UAB „Izovoltas“ direktorės pareigų. Papildomą atsakymą į pareiškėjo M. B. 2023 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimą atsakovė A. Z. pateikė 2023 m. spalio 10 d.

Bendrovė 2023 m. rugsėjo 4 d. taip pat pateikė atsakymą, kuriame nurodė akcininko susipažinimo su prašoma bendrovės informacija ir dokumentais sąlygas, pabrėžė, kad, remiantis 2023 m. liepos 25 d. bendrovės direktoriaus įsakymu dėl atnaujintos susipažinimo su bendrovės komercinę paslaptį sudarančia konfidencialia informacija tvarkos, komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos patvirtinimo (toliau – susipažinimo tvarka), bendrovė organizuos akcininko susipažinimą su prašoma bendrovės informacija ir dokumentais, kai bus įvykdyti visi minėtoje susipažinimo tvarkoje nustatyti reikalavimai. Pažymėjo, kad į kitus akcininko teiginius bendrovė atsakys atskiru raštu per protingą terminą. Papildomą atsakymą į 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo reikalavimą bendrovė pateikė 2023 m. spalio 12 d.

Apeliantas 2023 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti UAB „Izovoltas“ veiklos tyrimą; nustačius, kad UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės veikla yra netinkama, taikyti šias priemones: nedelsiant pašalinti UAB „Izovoltas“ vadovę A. Z. iš šios bendrovės vadovės pareigų, laikinai, iki bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl bendrovės vadovo išrinkimo, bendrovės vadovu paskirti M. B., vienerių metų terminui, skaičiuojamam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Izovoltas“ akcininkės A. Z. balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime M. B.. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinį atmetė.

Apeliantas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1) teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos; vertindamas, ar egzistuoja pagrindai pradėti bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimą, teismas turėjo analizuoti ne pareiškėjo, o bendrovės vadovės veiksmus, jų (ne)tinkamumą ir galimą (ne)teisėtumą, o byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo nustatyti faktai neturi prejudicinės ar kitokios teisinės reikšmės bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimui;

2) teismas palikdamas susiklosčiusią teisinės aklavietės situaciją, paneigė juridinio asmens veiklos tyrimo perspektyvinį tikslą, nukreiptą į akcininkų santykių bendrovėje sureguliavimą;

3) teismas, konstatavęs, kad atsakovių veikla yra tinkama, iš esmės atliko ekspertų vaidmenį, neatsižvelgdamas į juridinio asmens veiklos tyrimo paskirtį – nustatyti, kokie konkretūs neteisėti veiksmai buvo atlikti ir kokie yra jų padariniai; užkirto kelią šių veiksmų išaiškinimui;

4) teismas netinkamai įvertino įrodymus. Juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo stadijoje iš apelianto negali būti reikalaujama pateikti neginčytinus duomenis apie juridinio asmens ar jo valdymo organų narių neteisėtus veiksmus. Apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovių veikla tikėtinai yra netinkama – bendrovės vadovė naudoja bendrovės turtą asmeninių interesų tenkinimui, netinkamai valdo bendrovės nekilnojamąjį turtą, piktybiškai ignoruoja prašymus pateikti informaciją apie bendrovę. Apelianto teigimu, nuostolinga bendrovės veikla keletą metų iš eilės yra pakankamas pagrindas teismui pardėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą

Juridinio asmens dalyviai paprastai tiesiogiai nedalyvauja valdant juridinį asmenį, bet yra suinteresuoti, kad įmonė veiktų tinkamai, nes juridinio asmens dalyviai suteikia juridiniam asmeniui kapitalą ir yra suinteresuoti tiek išsaugoti investicijas, tiek ir gauti iš investicijų naudos (pelno). Tokiu būdu juridinio asmens dalyvių tikslas tampa ir juridinio asmens tikslu. Todėl juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip institutas, suteikia teisines priemones juridinio asmens dalyviams, atitinkantiems įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kontroliuoti juridinio asmens valdymo tinkamumą. Tiesioginė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros paskirtis – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 41 punktas).

CK 2.124 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, turintys teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų stadijų. Pirmosios stadijos metu asmuo kreipiasi į teismą su prašymu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, paskiriant vieną ar daugiau ekspertų, kurie ištirtų įmonės veiklos ir jos valdymo tinkamumą. <...> Juridinio asmens tyrimą atlieka teismo paskirti ekspertai, jie parengia juridinio asmens veiklos tyrimo ataskaitą ir pateikia teismo taikytinų priemonių, nurodytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijas, jei nustato, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama. Jei ekspertų ataskaitoje nustatyta, kad juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama ir teismas tam pritaria, teismas antrosios stadijos metu sprendžia dėl vienos iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių taikymo.

Netinkama juridinio asmens veikla reiškia netinkamą juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklą. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkama veikla“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010 ir kt.). Kadangi bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai, todėl visi bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos pareigos yra fiduciarinės prigimties (sąžiningumas ir protingumas, lojalumas, konfidencialumas, interesų konflikto vengimas), o jų pažeidimas lemia juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos kaip netinkamos kvalifikavimą. Plėtodamas įstatymo formuluotės „netinkama veikla“ aiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši įstatymo formuluotė aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 50,51 punktai).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teismo įsitikinimo lygio, pakankamo norint pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų, jų narių) netinkamos veiklos buvimu, tačiau užtenka, kad teismui kiltų pagrįstų abejonių, jog tokia veikla galėjo būti padaryta, t. y. sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, taikomas žemesnis įrodinėjimo standartas. Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti skirtingų įrodymų prieštaravimų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes bei spręsti, ar jos kartu lemia pagrįstos tikimybės egzistavimą, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galėtų atskleisti netinkamą juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklą. Jei, įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 52 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos veiklos pasekmėmis gali būti pripažįstamas gresiantis įmonės nemokumas, blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008); egzistuojančios aplinkybės, trukdančios pelningai veikiančiam juridiniam asmeniui pasiekti dar geresnius veiklos rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 53 punktas).

Dėl Akcijų išpirkimo byloje nustatytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-66-910/2025 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas pripažindamas prejudicinėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje, be to, vertino ne bendrovės ir jos vadovės veiksmus, o apelianto, inicijavusio nagrinėjamą civilinę bylą, veiksmus. Teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios suformuotai teismų praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025 išaiškino, kad vien pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 pateikta išvada (kuri nėra paremta ekspertų ataskaita) apie atsakovės A. Z. veiklos vadovaujant UAB „Izovoltas“ (ne)tinkamumą, negalėtų būti pakankama šioje civilinėje byloje atsakovės A. Z. veiklos (ne)tinkamumui konstatuoti ir neturėtų prejudicinės reikšmės šiai civilinei bylai, kadangi aplinkybės, kuriomis paremtas ieškinio reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti nustatytos tik įstatyme nustatyta tvarka (t. y. teismui remiantis ekspertų ataskaita) ir įvertintos tik nagrinėjamoje byloje.

Pasisakydamas dėl paminėtų argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad apeliantas remiasi nagrinėjamoje byloje priimta nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas. Šio proceso metu sprendžiama dėl kitoje byloje nustatinėjamų aplinkybių įtakos prašomai sustabdyti bylai, t. y. galimybės nagrinėti bylą. Pacituotoje nutartyje padaryta išvada, kad teismas pats (be eksperto išvados) juridinio asmens veiklos tyrimo byloje negali konstatuoti juridinio asmens netinkamos veiklos, orientuota į galutinį rezultatą, t. y. juridinio asmens veiklos tyrimo byloje nustatomas aplinkybes bei jų būdą. Tačiau apskųsta nutartis priimta pirmojoje juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros stadijoje, kuomet vertinama, ar yra pakankamas faktinis pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui. Šioje stadijoje, sprendžiant, ar apelianto nurodyti faktai bei aplinkybės lemia pagrįstos tikimybės egzistavimą, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galėtų atskleisti netinkamą juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklą, eksperto ataskaita neteikiama.

Kita vertus, sprendžiant dėl prejudicijos taikymo pagrįstumo, reikšminga, ar buvo remtasi kitoje byloje padarytomis išvadomis, ar aplinkybėmis (faktais), kuriais apeliantas grindžia poreikį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Nurodytoje nutartyje (priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-24-516/2025) pažymėta, kad 2024 m. spalio 25 d. nutartyje reikšmingomis šiai bylai aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas laikė civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 nustatytus faktus, susijusius su juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikimo tinkamumu, be to, laikė, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 nustatyti faktai turi įtakos juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo veiksmų (ne)prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams nustatymui nagrinėjamoje byloje.

Ginčo dėl to, kad juridinio asmens veiklos tyrimo bylos ir priverstinio akcijų išpirkimo bylos turi skirtingus tikslus, dalyką, specifines įrodinėjimo priemone, jose sprendžiami skirtingi klausimai, nėra. Tačiau tos pačios faktinės aplinkybės vertinimas, t. y. jos reikšmė ir įtaka rezultatui juridinio asmens veiklos tyrimo ir priverstinio akcijų išpirkimo bylose gali skirtis. Akivaizdu, kad kitoje byloje padaryta išvada apie juridinio asmens valdymo organo veikimo tinkamumą negali nulemti rezultato nagrinėjamoje byloje. Tačiau iš apskųstos nutarties turinio nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimą atmetė dėl civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024 nustatytų faktų, susijusių su juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikimo tinkamumu ar dėl to, kad nurodytoje byloje nuspręsta, jog atsakovas (ieškovas nagrinėjamoje byloje) veikė prieš bendrovę ir jos interesus).

Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne bendrovės ir jos vadovės, o apelianto, inicijavusio nagrinėjamą civilinę bylą, veiksmus, apeliantas neatskleidžia, kokiomis konkrečiai prejudicinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi, taip pat nenurodo, kad tas aplinkybes nagrinėjamoje byloje teismas turi nustatyti pats (iš naujo).

Teisės normos ir suformuotoje teismų praktikoje pateikti išaiškinimai nedraudžia analizuoti bei įvertinti atsakovių nurodytų atsikirtimų į apelianto reikalavimus, jeigu veiklos pasekmės siejamos su apelianto veiksmais (jų įtaka apelianto nurodytoms pasekmėms). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirojo skundo 36 punkte pacitavo ne visą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrovės veiklos nuostolingumo priežasčių – teismas nurodė neturintis pagrindo manyti, jog pablogėjusius juridinio asmens veiklos rezultatus lėmė netinkama juridinio asmens vadovo veikla, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog bendrovės veikla tapo nuostolinga prasidėjus nesutarimams tarp akcininkų, dėl nesibaigiančių teisminių procesų ir dėl paties pareiškėjo veiksmų ir tuo pagrindu kilusios žalos bendrovei, dėl visuotinai žinomų pasaulinių reiškinių (Covid-19, Rusijos-Ukrainos karinių veiksmų). Taigi, visų pirma, teismo išvada padaryta, vertinant veiklos nuostolingumo priežastis, t. y. vieną iš pagrindo pradėti bendrovės veiklos tyrimą aspektų; ji padaryta įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, be to, apelianto veiksmai nurodyti tik kaip viena iš priežasčių, dėl kurių pablogėjo juridinio asmens veiklos rezultatai. Toks vertinimas nereiškia, kad teismas neanalizavo ieškinio pagrindą sudarančių atsakovių veiksmų (veiklos) tinkamumo. Nors apeliantas pabrėžia, kad bylose vertinami skirtingų subjektų veiksmai (neveikimas), dar kartą pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė (atsisakė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą) ne dėl to, kad apeliantas netinkamai elgėsi bendrovės atžvilgiu.

Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų

Teisės doktrinoje išskirti dvejopi įmonės veiklos tyrimo tikslai. Pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (autorių vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ (ataskaitos autorių vartojamas terminas) aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, 26 punktas).

Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, 26, 29, 30 punktai, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018, 30 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktas, jog juridinio asmens dalyviai gali inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, nepaverčia šios procedūros vien tik juridinio asmens viduje kylančių konfliktų (konfliktų tarp akcininkų daugumos ir mažumos, tarp akcininkų ir valdymo organų ir pan.) sprendimo procedūra. Nors juridinio asmens tyrimo procedūra yra įgyvendinama per juridinio asmens dalyvius, siekiančius kontroliuoti įmonės valdymą, tačiau šis institutas taip pat tarnauja užtikrinant platesnius juridinio asmens kreditorių, darbuotojų interesus (išvengti įmonės veiklos nutrūkimo dėl netinkamo įmonės valdymo), taip pat ir viešąjį interesą (jei įmonės veikla prieštarauja visuomenės interesams), kadangi šia procedūra visų pirma siekiama išsaugoti juridinio asmens veiklos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 46 punktas).

Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantas ir atsakovė, valdantys po 50 proc. bendrovės akcijų, siekdami užtikrinti sklandžią bendrovės veiklą, turi veikti ir sprendimus priimti kartu, tačiau bendro sutarimo tarp apelianto ir atsakovės nėra, nes atsakovė, piktnaudžiaudama jai priklausančiomis teisėmis, nuolat pažeidžia apelianto, kaip bendrovės akcininko, teises, neteikia jam informacijos apie bendrovę, naudoja bendrovės turtą savo asmeninių interesų patenkinimui. Nesant bendro sutarimo, sprendimai bendrovėje negali būti priimami. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sukūrė paradoksalią ir prieštaringą situaciją: šalims neginčijant ir teismui nustačius, kad tarp apelianto ir atsakovės (bendrovės akcininkų) yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, dėl kurios bendrovės veikla yra paralyžiuota, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pradėti bendrovės ir jos vadovės atsakovės veiklos tyrimo nei retrospektyviniu, nei perspektyviniu požiūriu. Apelianto įsitikinimu, tokia išvada prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reguliavimui, tiek teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

Visų pirma, teigdamas, kad teismas apskųstoje nutartyje pripažįsta, jog tarp bendrovės akcininkų susiklosčiusi konfliktinė situacija reiškia visišką bendrovės veiklos paralyžiavimą, apeliantas nenurodo, kuria konkrečiai nutarties dalimi vadovaujasi.

Visgi, nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad vien konfliktinė situacija tarp vienodą akcijų kiekį turinčių akcininkų savaime reiškia pakankamą pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Minėta, toks pagrindas nustatomas, atsižvelgiant į tai, ar egzistuoja įstatyme bei teismų praktikoje nurodyti kriterijai (sąlygos).

Pažymėtina ir tai, kad kitoje – Akcijų išpirkimo byloje – teismas nusprendė priverstinai parduoti atsakovui M. B. priklausančias UAB „Izovoltas“ akcijas ieškovei A. Z., akcijų kainą nustatant CK 2.118 – 2.119 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. už kainą, kurią nustatys teismo paskirtas(-i) ekspertas (-ai) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-127-640/2024). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nurodė, kad šalys dar 2019 metais bandė kilusius konfliktus išspręsti pasidalindamos verslą, tačiau joms nepavyko pasiekti susitarimo.

Nors šios aplinkybės nėra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje, t. y. tiesiogiai nepaneigia apelianto ieškiniu nurodomų aplinkybių dėl bendrovės bei jos vadovės netinkamos veiklos, visgi, turi įtakos vertinant, ar ieškinio tikslas – siekis išsaugoti juridinio asmens veiklos tęstinumą, taip pat, ar kitos akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Apelianto argumentai, kad nepradėjus tyrimo, bendrovės akcininkai ir toliau neras bendro sutarimo dėl tolesnės bendrovės veiklos, todėl bendrovėje negalės būti priimami sprendimai dėl jos valdymo (perspektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslo) nurodyti neatsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą Akcijų išpirkimo byloje.

Apeliantas, pagrįsdamas priežastis, dėl kurių kyla nesutarimai, remiasi aplinkybėmis, kuriomis grindžia netinkamą bendrovės ir jos vadovės veiklą ir apelianto kaip akcininko teisių pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovių veikla yra tinkama bei taip iš esmės atliko ekspertų vaidmenį. Galutinėje apskųstos nutarties išvadoje aiškiai nurodyta, kad pagrindo pradėti UAB „Izovoltas“ ir jos vadovės veiklos tyrimą nėra nei retrospektyviniu, nei perspektyviniu požiūriu, nes nėra pagrindo manyti, jog UAB „Izovoltas“ ir (ar) jos vadovė netinkamai veikė (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). Formuluotė „nėra pagrindo manyti“ reiškia, kad atliktas aplinkybių dėl netinkamos juridinio asmens veiklos įvertinimas nesukėlė teismui pagrįstų abejonių juridinio asmens ir jo vadovės veiklos netinkamumu. Teismas šiame etape siekė ne įsitikinti juridinio asmens ir jos vadovės veiklos netinkamumu, bet siekė nustatyti, ar yra įrodymais pagrįsta bendrovės ir (ar) jos vadovės netinkamo valdymo tikimybė.

Sutiktina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant tyrimo pradėjimo klausimą užtenka prima facie įsitikinimo, jog juridinio asmens ar jo valdymo organų narių veiksmai yra galimai neteisėti, pažeidžiantys teisės aktų, įmonės dokumentų reikalavimus. Tačiau tai nereiškia teismo pareigos kiekvienu atveju, t. y. pareiškėjui nurodžius abejones dėl netinkamos juridinio asmens ar jo vadovo veiklos, pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (paskirti ekspertus). Pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl netinkamos veiklos aplinkybių, atsižvelgiama į tai, ar jos iš esmės pažeidžia akcininkų interesus, trukdo pasiekti juridinio asmens tikslus, net ir esant pagrindui įtarti esant veiklos trūkumus, vertinama, ar jie nėra mažareikšmiai, ar suinteresuotas asmuo savo teises gali ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis.

Dėl apelianto (akcininko) teisės gauti informaciją (ne)pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad atsakovės pažeidžia jo teisę susipažinti su bendrovės dokumentais ir informacija.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 291 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovė su apeliantu nebendradarbiauja, informaciją tinkamai suteikė tik po to, kai jis ėmėsi konkrečių veiksmų savo pažeistai teisei į informaciją ginti, t. y. kreipėsi į atitinkamas institucijas ir teismą; šalių nesutarimai dėl tinkamo informacijos teikimo yra nuolatiniai ir pasikartojantys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

Šioje byloje svarbios aplinkybės, kad, pirma, apeliantas dėl leidimo susipažinti su visais UAB „Izovoltas“ dokumentais ir informacija, prieš tai pasirašius teismo nustatytos formos konfidencialumo pasižadėjimą, buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu 2020 m. rugsėjo 14 d. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2147-854/2021 matyti, kad 2021 m. balandžio 7 d. pasirašius konfidencialumo susitarimą, ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė sudarė sąlygas ieškovui susipažinti su jo prašomais UAB „Izovoltas“ dokumentais ir (ar) informacija, ar nepagrįstai neribojo šios ieškovo teisės. Teismas konstatavo, kad ieškovas (nagrinėjamoje byloje apeliantas) neįrodė, jog atsakovė (UAB „Izovoltas“) būtų ribojusi jam, kaip bendrovės akcininkui, teisę susipažinti su UAB ,,Izovoltas“ dokumentais ir informacija. Iš nutarties turinio matyti, kad paties ieškovo sąmoningi veiksmai – apsisprendimas neatvykti ir pranešimas apie tai atsakovei tik likus valandai iki susipažinimo su dokumentais pradžios – nelaikytas pagrindu pripažinti, jog būtent atsakovė ribojo ieškovo teisę susipažinti su bendrovės dokumentais. Nors nagrinėjamo ieškinio pagrindas yra susijęs su apelianto nurodytais informacijos gavimo ribojimais vėlesniu laikotarpiu, sprendžiant dėl tikėtino atsakovės veiksmų netinkamumo, nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos. Teisės gauti informaciją gynimo būdas, kreipiantis į teismą apeliantui buvo žinomas, tačiau, pirmajam teismo procesui pasibaigus apeliantui nepalankiu būdu, šia galimybe jis nebepasinaudojo.

Taigi, nurodytoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė (UAB „Izovoltas“) ribojo bendrovės akcininko teisę susipažinti su UAB ,,Izovoltas“ dokumentais ir informacija, o tai paneigia apelianto teiginį, jog bendrovės vadovė nuolat riboja apelianto teisę gauti informaciją apie bendrovę ir sudaro nepagrįstas kliūtis minėtos teisės tinkamam įgyvendinimui.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-65-1057/2023, kuriuo atsakovei kaip bendrovės vadovei buvo paskirta bauda už tai, kad ABĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė apeliantui dokumentų ir informacijos, aptartas epizodas dėl 2022 m. kovo 21 d. apelianto prašymo pateikti automobilio „Škoda Yeti“ nuomos dokumentus (šis prašymas paminėtas ir atskirajame skunde). Nutarime teismas nurodė sutinkantis su A. Z. atstovo argumentu, kad akcininkui buvo pateikti dokumentai: segtuvai, kuriuose yra komercinės sutartys, sudarytos 2016–2021 metais, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo atsisakyta pateikti minėtą informaciją motyvuojant pakartotiniu prašymu, nepateikė įrodymų, jog raštu atsakė pareiškėjui, kad 2022 metais automobilis nebuvo nuomotas; teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės nebuvo nurodytos per įstatyme nustatytą terminą, todėl vertino, kad pareiškėjo (apelianto) prašymas iš dalies neįvykdytas. Iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad iš nurodytų dešimties epizodų pažeidimas nustatytas tik dėl trijų (dėl 2022 m. kovo 10 d. apelianto prašymo nurodyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės dokumentais 2022 m. balandžio 14 d., tačiau tai nešalina atsakomybės, nes tokia galimybė sudaryta po daugiau kaip mėnesio). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys apie pažeidimo pobūdį (tai, kad galimybė susipažinti su informacija buvo sudaryta pavėluotai; kitu atveju nenurodė, kad prašomų dokumentų (nuomos sutarties) neturi, nes tokia sutartis nesudaryta), reikšmingi vertinant apelianto nurodytų aplinkybių, jo nuomone, sudarančių pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (nuolatinį, nepagrįstą ir neteisėtą teisės gauti informaciją ribojimą), pagrįstumą.

Apelianto argumentas, kad jam informacija buvo suteikta tik po to, kai jis kreipėsi savo teisių gynybos į atitinkamas institucijas, neįrodo, jog suteikus informaciją apeliantas nustatė reikšmingus pažeidimus, netinkamą veikimą, t. y kad visos informacijos nesuteikimas ar jos suteikimas ne laiku buvo susijęs su siekiu nuslėpti atitinkamą informaciją ar veikimą ir tai galėtų lemti išvadą apie tolesnį siekį juos tęsti ar atlikti kitokio pobūdžio pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad teisminė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra savaime negali būti naudojama kaip būdas, siekiant gauti įrodymus, kurie pagrįstų bendrovės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumą, kadangi pagrįstos abejonės dėl valdymo organų ar jų narių valdymo veiklos netinkamumo turi būti konstatuotos tuo metu, kai teismas sprendžia, ar pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. <...> Kai tarp akcininko ir bendrovės kyla ginčas dėl informacijos suteikimo, šis ginčas turi būti sprendžiamas teisme pagal akcininko bendrovei pareikštą reikalavimą dėl informacijos ir dokumentų jam pateikimo, kaip tai nustatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, bet ne inicijuojant teisminę juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nepaisant to, kad informacijos ir dokumentų kopijų akcininkui pateikimas, už kurį yra atsakingas bendrovės vadovas, yra susijęs su jo, kaip vienasmenio valdymo organo, veiklos tinkamumu. Sudėtingos ir brangios juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros pradėjimas, siekiant tokiu būdu surinkti su galimu juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumu susijusius įrodymus, nesant pagrįstų abejonių juridinio asmens valdymo tinkamumu, būtų nesuderinamas su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Be to, juridinio asmens veiklos tyrimo institutas turėtų būti taikomas, kai siekimą ištirti galimai netinkamą juridinio asmens veiklą sudaro keletas epizodų, reikalaujančių kompleksinio įmonės veiklos patikrinimo pasitelkiant ekspertus, kai kitos akcininkų teisių gynimo priemonės būtų neveiksmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 74 punktas). Taigi, nesutarimas dėl informacijos ir dokumentų (ne)suteikimo nėra savarankiškas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Pažymėtina, kad byloje atsakovės neneigė akcininko neturtinės teisės gauti informaciją iš bendrovės pagal ABĮ 18 straipsnį bei įstatus, teismas apskųstoje nutartyje taip pat tokios išvados nenurodė. Ginčo dėl to, kad akcininko teisė gauti bendrovės informaciją pagal ABĮ nėra absoliuti, taip pat nėra.

Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra nurodęs, kad būtent informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtį, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją. Visų pirma, bendrovė turi suteikti akcininkui visą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytą akcininko reikalaujamą bendro pobūdžio informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas), nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, t. y. bendrovės įstatus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, bendrovės metinius ir tarpinius pranešimus, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymus ar atsiliepimus visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašus, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašus, kitus bendrovės dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Antra, akcininkas, be informacijos, nurodytos įstatyme, turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus, dėl kurios prieinamumo akcininkams buvo nuspręsta tvirtinant bendrovės įstatus. Trečia, akcininkas turi teisę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) gauti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, jeigu akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 30–32 punktai; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 71 punktas).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu Akcijų išpirkimo byloje (prejudiciniais faktais), kurioje konstatuota, jog apelianto teisė susipažinti su bendrovės dokumentais nėra pažeista, jog apeliantas pats neatliko veiksmų – neįrodė savo teisės į informaciją pažeidimo, nesudarė konfidencialumo susitarimo, kurį privalo sudaryti, jei nori susipažinti su bendrovės informacija, naujos susipažinimo tvarkos neskundė. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija, teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neginčijo bendrovėje nustatytos susipažinimo su konfidencialia informacija tvarkos, neturi teisinės reikšmės, nes konfidencialumo susitarimo sujungimas su nekonkuravimo susitarimu, nepagrįstai ir neproporcingai riboja akcininko teisę gauti informaciją. Apelianto įsitikinimu, jis turėjo pagrįstą teisę atsisakyti pasirašyti tokį susitarimą (CK 6.228 straipsnis), nes akcininkas negali būti nepagrįstai ir neatlygintinai, nenustačius abiejų šalių interesų pusiausvyros, tam, kad įgyvendintų įstatymo jam suteiktą teisę gauti informaciją, kartu su konfidencialumo susitarimu pasirašyti ir nekonkuravimo susitarimą.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis neįvykdė bendrovės 2023 m. liepos 26 d. atsakovės priimtame įsakyme Nr. LT-117/23 „Dėl susipažinimo su bendrovės komercinę paslaptį sudarančia konfidencialia informacija tvarkos, komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo bei susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų, motyvuodamas susipažinimo tvarkos neteisėtumu. Tačiau šioje byloje negalimas paminėtos susipažinimo tvarkos (ne)teisėtumo vertinimas, nes tai nėra bylos dalykas. Taigi, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, nes nepasisakė ir neįvertino aplinkybių dėl į susipažinimo su bendrovės konfidencialia informacija tvarką nepagrįstai įtrauktų sąlygų atmetami kaip nepagrįsti.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje. Nr. e2A-66-910/2025 turinio matyti, kad apeliantas savo argumentus taip pat grindė tuo, kad reikalavimas pasirašyti konfidencialumo susitarimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau teismas pažymėjo, kad apeliantas, būdamas verslininkas, neabejotinai supranta (turi suprasti), kad bendrovėje galiojant patvirtintai susipažinimo su bendrovės konfidencialia, taip pat komercinę paslaptį sudarančia informacija tvarkai, kuri nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, informacija gali būti teikiama būtent pagal bendrovėje galiojančią tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiuo atveju pirmiau išnagrinėtoje byloje išvados padarytos išnagrinėjus tų pačių šalių ginčą, vertinant argumentus dėl informacijos apeliantui (kaip bendrovės akcininkui) nesuteikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą dėl informacijos teikimo pagal bendrovėje galiojančią tvarką (jos nenuginčijus), informacijos (ne)suteikimo pažeidimo aplinkybių. Teiginiai, kad susipažinimo su bendrovės konfidencialia informacija tvarkos neapskundimas neturi teisinės reikšmės, vertinant faktines aplinkybes dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįvykdė pareigos įrodyti ne tik teisės į informaciją pažeidimo pobūdį (pažeidimo sistemingumą ir tęstinumą), bet ir kaip toks pažeidimas iš esmės pažeidžia jo, kaip akcininko, teises bei varžo jo galimybę įvykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas perteklinis apelianto teisės į informaciją apribojimas (pažeidimas), nenustačius pagrindo galimą teisės pažeidimą kvalifikuoti esminiu, tai nelemia juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros pradėjimo.

Dėl bendrovės veiklos (ne)nuostolingumo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės 2019–2023 metų UAB ,,Izovoltas“ pelno (nuostolių) ataskaitų bei 2024 m. finansinių ataskaitų duomenis, nustatė, kad bendrovės veikla 2021–2024 metais iš esmės buvo nuostolinga. Tačiau teismas nesutiko su apelianto pozicija, kad UAB ,,Izovoltas“ nuosekliai vedama prie nemokumo. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog po pelningų 2020 metų, 2023 metais bendrovė patyrė nuostolius, negalima vertinti kaip nuolatinių ekonomiškai nenaudingų juridinio asmens veiklos rezultatų; palaipsniui didėjantys pardavimai (2023 metais – 468 141 Eur, 2024 metais –- 502 369 Eur) rodo, kad bendrovės veikla atsigauna. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad išvada dėl tariamai atsigaunančios bendrovės veiklos nelogiška. Nežymiai padidėjęs pardavimų skaičius nepaneigia aplinkybės, kad bendrovės pelnas sistemingai mažėjo, o patiriami nuostoliai didėja. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 metai bendrovei buvo nuostolingi, bendrovė parodė nežymų pelną tik dėl ilgalaikio turto pardavimo, bet ne iš savo tiesioginės veiklos. 2024 metais bendrovė patyrė net 281 733 Eur nuostolio.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad apskųstoje nutartyje iš esmės nepaneigtas bendrovės veiklos nuostolingumas. Minėta, kad netinkamos veiklos pasekmėmis gali būti pripažįstamas gresiantis įmonės nemokumas, blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai (šios nutarties 38 punktas). Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nelaikė, kad juridinio asmens veiklos rezultatų blogėjimo (nuostolių susidarymo) priežastys neaiškios. Teismas nurodė neturintis pagrindo manyti, kad pablogėję juridinio asmens veiklos rezultatai yra nulemti netinkamos juridinio asmens vadovo veiklos, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog bendrovės veikla tapo nuostolinga prasidėjus nesutarimams tarp akcininkų, dėl nesibaigiančių teisminių procesų ir dėl apelianto veiksmų kilusios žalos bendrovei, dėl visuotinai žinomų pasaulinių reiškinių („Covid-19“, Rusijos-Ukrainos karinių veiksmų). Apeliantas, akcentuodamas duomenis apie blogėjančius bendrovės veiklos rezultatus, dėl šių argumentų iš esmės nepasisakė. Pakartodamas pirmosios instancijos teisme nurodytus teiginius dėl to, kad Akcijų išpirkimo byloje pateiktame bendrovės akcijų vertės nustatymo ekspertizės akte buvo nustatyta, jog nei „Covid-19“ pandemija, nei kariniai veiksmai Ukrainoje neturėjo įtakos bendrovės finansiniams rezultatams, apeliantas neatsižvelgia į apskųstoje nutartyje išsamius argumentus dėl šio ekspertizės akto vertinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina apskųstoje nutartyje nurodytą aplinkybę, kad Akcijų išpirkimo byloje paskirta pakartotinė ekspertizė. Teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodė, kad įmonės turto kaina nėra nustatyta tinkamai, todėl teismas negali remtis pirminiu ar pakoreguotu ekspertizės aktu (civilinė byla Nr. e2-127-640/2024 (nutartyje nurodytas numeris – e2-127-640/2025)). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesiremti apelianto nurodyta ekspertizės išvada. Kita vertus, apelianto argumentai dėl ekspertizės akto vertinimo itin glausti, neatskleidus konkretaus išvados turinio bei jos konteksto.

Dėl atsakovės fiduciarinių pareigų

CK 2.87 straipsnyje nustatytos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas taikyti juridinio asmens vadovo, kitų valdymo organų ar jų narių civilinę atsakomybę, tačiau pats savaime negali lemti juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo narių) netinkamos veiklos CK 2.131 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovė galėjo ekonomiškai jai sudėtingu laikotarpiu skatinti darbuotojus. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pareigos pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius VĮ Registrų centrui pažeidimas yra mažareikšmis. Apeliantas pažymi, kad atsakovės netinkamų pareigų bendrovei atlikimo faktas (klaidinga apskaita) yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės priteistas bendrovei padarytos žalos atlyginimas. Pasak apelianto, teismas turėjo tinkamai įvertinti atsakovės elgesį iki žalos atlyginimo; teigia, kad atsakovės veiksmai, pasireiškę bendrovės lėšų naudojimu asmeniniams poreikiams ir ekspertizės išlaidoms padengti, yra neteisėti, pažeidžiantys fiduciarines pareigas bendrovei, tačiau pirmosios instancijos teismo nepasisakė dėl šių aplinkybių ir jų neįvertino. Netinkamais atsakovės veiksmais, pažeidžiančiais pareigą elgtis rūpestingai, lojaliai ir išimtinai bendrovės interesais apeliantas taip pat prašo pripažinti jos veiksmus, šalinant neteisėtos statybos padarinius, kuriuos, apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino.

Pirmiau nurodyta, kad juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: nustatyti bendrovėje įvykusius faktus, susijusius su juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu, bei pateikti jų įvertinimą (retrospektyvinis tikslas); atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių, taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą (perspektyvinis tikslas) (nutarties 48 punktas). Šie tikslai įgyvendinami, jei, atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, paaiškėtų, kad juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama, tuomet teismas, pritardamas ekspertų ataskaitoje nurodytoms išvadoms, galėtų pritaikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių. Be to, jau vien siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą gali turėti prevencinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad pats kreipimosi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo faktas gali paskatinti juridinio asmens valdymo organus ar jų narius savanoriškai pašalinti nurodomus veiklos trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimas, jei jis būtų pradėtas, reikštų tiriamo juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių teisių tam tikrą apribojimą, kurį lemtų ekspertams įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimas, o pats tyrimas taip pat galėtų padaryti neigiamą įtaką juridinio asmens dalykinei reputacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 44 punktas).

Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti bendrovės vadovės padaryti pažeidimai iš esmės buvo arba pašalinti, arba pripažinti mažareikšmiais. Tai reiškia, kad apelianto kreipimasis turėjo prevencinį poveikį.

Teiginį dėl nepagrįsto premijų bendrovės darbuotojams išmokėjimo apeliantas grindžia ABĮ 59 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti <...> premijų darbuotojams. Pažymėtina, kad apeliantas šių nuostatų pažeidimą sieja ne su nustatytų mokesčių nesumokėjimu (tokių duomenų nenurodo), tačiau su nuostolinga bendrovės veikla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančio 2024 m. sausio 23 d. apelianto elektroninio laiško turinio matyti, jog dėl darbuotojų skatinimo (tik kita forma – pravedant mokymus) buvo priimtas akcininkų susitarimas. Šiame laiške nėra informacijos, kad dėl mokymų darbuotojams organizavimo bendrovė nebūtų patyrusi išlaidų. Kita vertus, apeliantas nurodė, kad apie premijų mokėjimo faktą sužinojo iš viešų duomenų, taigi, manydamas, jog šiais veiksmais padaryta žala bendrovei, turėjo (turi) galimybę apginti savo (bendrovės) teises kitu būdu, t. y. kreipdamasis dėl žalos atlyginimo.

Nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareigos laiku pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registrui (ne)pažeidimo argumentai yra itin abstraktūs. Apeliantas, nurodydamas, kad atsakovės elgesys turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste, o ne atsietai nuo jų, – konkrečių aplinkybių neįvardija. Byloje nustatyta, kad finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui, nors ir pavėluotai, buvo pateiktos. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vadovo pareigos pateikti juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį vykdymas yra susijęs su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais (ataskaitų rinkinio patvirtinimu) (ABĮ 58 straipsnio 2–3 punktai), įvertino 2022 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio svarstymo visuotiniame akcininkų susirinkime aplinkybes (tai, kad bendrovės akcininkai 2023 m. balandžio 28 d. susirinkimo metu nusprendė, jog ataskaitose tikėtinai yra buhalterines paslaugas teikiančios įmonės klaidų, todėl ataskaitų nepatvirtino; ištaisius buhalterių padarytas klaidas, 2022 metų metinės finansinės ataskaitos buvo patvirtintos 2023 m. spalio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu), taip pat nurodė, kodėl atmetė kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad atsakovei už netinkamą finansinės atskaitomybės dokumentų teikimą buvo paskira administracinė nuobauda (teismas nustatė, jog VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo atsakovei taikyta atsakomybė, buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1184-1057/2024, joje akcentuojant apelianto piktnaudžiavimą teise, taip pat tai, kad atsakovė deda pastangas laiku ir tinkamai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus). Taigi, apskųstoje nutartyje nurodyti išsamūs argumentai dėl atsakovių pareigos (laiku) pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui vykdymo. Apeliantas, pažymėdamas, kad teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-66-910/2025 nustatytomis aplinkybėmis, kurios neturi prejudicinės galios bylai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, konkrečių aplinkybių neįvardijo, duomenų, kurie patvirtina jų nepagrįstumą, nenurodė. Taigi, atskiruoju skundu nepaneigta teismo išvada, kad pavėluotą metinių finansinių atskaitų rinkinių pateikimą lėmė aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovių, o net ir konstatavus mažareikšmius juridinio asmens veiklos trūkumus, tai nebūtų pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą.

Klausimas dėl žalos bendrovei iš vadovės priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiu ir įvykdytu teismo sprendimu, todėl, efektyviai pasinaudojus kitu teisių gynimo būdu, juridinio asmens veiklos tyrimas būtų neproporcinga priemonė. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad nelegalios statybos pasekmės taip pat yra išspręstos. Dėl pažeidimų, kurie yra aiškūs, sudėtingos ir brangios juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros pradėjimas, siekiant tokiu būdu surinkti su galimu juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumu susijusius įrodymus, nesant pagrįstų abejonių juridinio asmens valdymo tinkamumu, būtų nesuderinamas su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Apeliantas nepagrindė, kad kitos akcininko teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismo atliktas kitoks nei siekia apeliantas bylos aplinkybių įvertinimas savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau šioje atskirojo skundo dalyje iš esmės pakartoja argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo specifikos pradinėje bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijoje, taip pat dėl konkrečių aplinkybių įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pakartotinai dėl šių atskirojo skundo motyvų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą dėl pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualiais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsakovė (bendrovė) pateikė prašymą priteisti iš apelianto 3 692,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pridėjo advokatės R. T. 2026 m. birželio 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija FXR2611, išklotinę, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė UAB „Izovoltas“ pagal šią sąskaitą advokatei sumokėjo 3 692,92 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2026 m. antrą ketvirtį. 2025 m. ketvirtą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 526,80 Eur, todėl maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą suma – 1 010,72 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendrovės prašymas tenkinamas iš dalies, jai iš apelianto priteisiama 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė A. Z. taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėjo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD 2026 m. birželio 5 d. išrašytą 1 491,33 Eur PVM sąskaitą faktūrą AVC 26-0741, darbų ataskaitą, patvirtinančią atsakovei suteiktų paslaugų pobūdį (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas) bei 2026 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 203518229, patvirtinantį, kad minėtą sąskaitą atsakovė A. Z. apmokėjo.

Atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, t. y. atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovės A. Z. prašymas tenkinamas iš dalies, jai iš apelianto priteisiama 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“ (juridinio asmens kodas 126289214) 1 010,72 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 010,72 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.