Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-268-926/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-15
Bylos Nr.: 1A-268-926/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: S. J.
Nukentėjusysis: R. P.
Advokatai: Kęstutis Gudynas, Paulius Vaicekauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00554-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.2.27.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.3.4.6.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.2; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistojo S. J. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,nukentėjusiosios R. P. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta 10 (dešimties) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo 29 (dvidešimt devynios) dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 22 d.

Nuspręsta netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. J..

Nuspręsta iš S. J. priteisti (duomenys neskelbtini) 1 210, 00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu S. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 25, apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) specialistui M. A., t. y. (duomenys neskelbtini) M. A. atidarius (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros duris ir davus nurodymą jam atsitraukti, jis vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajam M. A. į dešinį skruostą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į kairį petį, o M. A. nukritus ant žemės, jis ne mažiau keturis kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam M. A. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam M. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešinio dilbio sumušimą su poodine kraujosruva bei odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje. Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiai valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) specialistei R. P., t. y. (duomenys neskelbtini) R. P. atidarius (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros duris ir laikančiai spec. priemonę – lazdą, jis paėmė už lazdos ir tempė lazdą visa jėga link savęs, po to pastūmė nukentėjusiąją R. P., dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną ir suklupo ant žemės, o R. P. atsistojus nuo žemės, jis vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę ranką ir ją pastūmė, taip nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė krūtinės ląstos sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o jei aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis buvo pagrįstai ir teisėtai nuteistas, tokiu atveju nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais.

2.1. Nuteistojo nuomone, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, todėl ir skiriama bausmė negali būti tokia griežta. Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje esantys įrašai, nesusiję su nagrinėjama byla, nes yra kitos vietos, kitų patalpų ar pačioje kameroje įvykusių įvykių įrašai, o nagrinėjamas įvykis įvyko koridoriuje.

2.2. Nuteistasis teigia, kad iš daugumos registratorių įrašų matyti, kad jo mostai ir veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, mostai buvo nuo savęs, o ne į taikinį, daiktą ar pareigūną. Šie įrašai parodo, kad pareigūnų mostus rankomis, lazda ir jų smūgius nuteistasis blokavo, nukreipdavo nuo savęs, o pamatęs, kad pareigūnai užsimojo, iš karto griebė už lazdos, t. y. šalino grėsmę, kad nebūtų ja pasinaudota ir kad nuteistasis nebūtų ja sužalotas.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad pačios įvykio pradžios matyti negalima, nes dėl kažkokių priežasčių pareigūno registratoriaus įrašas „nukirptas“, nors iš kitų koridoriuje esančių kamerų matyti, kad registratorių lemputės dega, kas parodo, jog registratoriumi yra filmuojama ir jis veikia. Be to, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik pareigūnų žodžiais, kuriems labai paprasta sudėlioti įvykių seką, mačius visus įrašus.

2.4. Nuteistojo teigimu, pareigūnams atidarius kameros duris, jis nesustodamas vaikščiojo pirmyn ir atgal bei paprašė iškviesti seselę. Pareigūnui atsakius teigiamai, nuteistasis ėjo link jo ir pareigūnas pasakė necenzūrinį žodį, ką nuteistasis priėmė kaip grasinimą ir rėkdamas ėjo link pareigūnų. Nuteistasis, sustojęs, ištiesė ranką virš pareigūno dešinio peties ir pirštu rodydamas į pareigūnę, keikė ją ir sakė, kad tai jos kaltė, nes prieš keturias dienas jie atliko kratą, viską sujaukė, tačiau jokio kratos protokolo pasirašyti nedavė, taip atimdami nuteistajam teisę skųsti jų veiksmus įstaigos direktoriui, kadangi jei nėra kratos protokolo, vadinasi, nebuvo ir kratos.

2.5. Nuteistasis taip pat teigia, kad jis netrenkė pareigūnui į dešinį skruostą, jis tik laikė ranką virš jo peties ir keikė pareigūnę, ką patvirtina ir M. A. parodymai, jog nuteistasis ištiesė link R. P. rankas ir pasakė „aš tave (necenzūrinis žodis)“, R. P. atsakė atgal, tada M. A. davė nuteistajam nurodymą atsitraukti, išsitraukė guminę lazdą ir sudavė keletą smūgių nuteistajam per rankas. Nuteistojo teigimu, tokių žodžių kaip „aš tave (necenzūrinis žodis)“ jis nepasakė, jų nėra užfiksuota ir vaizdo registratorių įrašuose.

2.6. Nuteistasis nurodo, kad nesudavė pareigūnui nė vieno smūgio, pareigūnas sužalojimus patyrė pats, atsitrenkęs į gesintuvo dėžę, be to, pareigūnas patvirtino, kad eidamas paslydo ir parkrito, kas reiškia, kad tokio veiksmo kaip pastūmimas nebuvo, nuteistasis tik blokavo pareigūno mostus. Nuteistasis taip reagavo dėl turimo (duomenys neskelbtini) sutrikimo, todėl teigti, kad suvokė savo veiksmus yra neteisinga.

2.7. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirminės apžiūros protokole nebuvo nustatyta jokių pareigūnės sužalojimų ar nubrozdinimų, kuriuos ekspertai rado po kelių dienų, todėl yra pagrindas manyti, kad pati pareigūnė pasidarė sužalojimus jau po įvykio, norėdama pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos ar įrodyti, kad neva nuteistasis ją užpuolė, ko tikrai nebuvo.

2.8. Nuteistojo teigimu, jis visus veiksmus atliko gindamasis, pats pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pirmas trenkė nuteistajam lazda, o grasinimas pareigūnei niekur neužfiksuotas. Šios aplinkybės parodo, kad pareigūnas užpuolė nuteistąjį, o nuteistasis darė viską, kad apsigintų ir pabėgtų, todėl nuteistajam nepagrįstai buvo skirta tokia griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistojo nuomone, nagrinėjamu atveju jis turėjo būti baudžiamas už nurodymų nevykdymą pagal vidaus tvarkos taisykles ir už necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu administracine tvarka, o ne teisiamas baudžiamojo proceso tvarka.

2.9. Be to, nuteistojo nuomone, iš jo priteistos išlaidos yra už nebūtinų poreikių tenkinimą, nes R. P. atstovą susirado savo iniciatyva, kas reiškia, kad tenkindama nebūtinus poreikius, prašo apmokėti išlaidas, kurias turėtų apsimokėti pati R. P., o ne nuteistasis, kuris neturi jokių pajamų, pusė gyvenimo praleidęs įkalinimo įstaigose ir kuris net nenori išeiti į laisvę, baimindamasis dėl savo sveikatos būklės būti apsuptyje žmonių, bijo pokyčių ir nepažįstamų žmonių, o toks žmogus jau negalės gyventi normalaus gyvenimo, dirbti ir apmokėti žalų, baudų, be to, nuteistojo teigimu, antstolių yra tiek, kad net nesuskaičiuoja. Dėl šių nurodytų priežasčių nuteistasis nesutinka su priteistomis išlaidomis, be to, kaip nurodo, net jei ir sutiktų, neturėtų iš ko sumokėti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nuteistasis nurodo, kad buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio jis nepadarė ir dėl kurios jam neteisingai buvo paskirta tokia griežta bausmė. Skunde taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Remiantis kasacinio teismo praktika, pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015).

7. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

8. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teismo savo kaltės nepripažino. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusiesiems atliekant kratą, pareigūnė išvertė jo daiktus, dėl ko nuteistasis supyko. Nuteistasis paaiškino, kad jis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, kurie diagnozuoti nuo 2013–2014 metų, dėl ko visi nuteistojo daiktai turi būti sudėti pagal jį. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis yra gydomas, kiekvieną dieną ryte ir vakare geria vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareigūnai turėjo žinoti. Taip pat nuteistojo teigimu pareigūnams yra žinoma, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis kameroje turi būti vienas. Nuteistasis parodė, kad pamatęs sujauktus savo daiktus, labai susinervino ir pradėjo vaikščioti po kamerą, norėdamas nusiraminti, bet nepavykus, paprašė iškviesti seselę, kad jam būtų suleisti paskirti vaistai. Nuteistasis teigė, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o tik gynėsi nuo pareigūnų, t. y. blokavo jų smūgius, kadangi pareigūnai kirto nuteistajam per rankas ir stūmė jį į kamerą dėl to, kad nuteistasis rėkdamas ėjo link pareigūnės dėl atliktos kratos. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis M. A., eidamas atbulas, trenkėsi į gesintuvo dėžę ir parkritęs susižalojo, ką patvirtina vaizdo įrašai. Taip pat nurodė, kad parkritęs nukentėjusysis spardėsi, mosikavosi, o nuteistasis, blokuodamas nukentėjusiojo smūgius, jį apsižergė. Nukentėjusiajam nustojus muistytis ir parodžius rankas, nuteistasis nuo jo atsitraukė. Nuteistasis parodė, kad pareigūnai traukėsi nuo jo, nes galimai buvo išsigandę nuteistojo, dėl ko vienas pareigūnas atsitrenkė į sieną, o kitas paslydo, todėl nuteistojo nuomone nukentėjusieji dėl nuteistojo veiksmų žalos nepatyrė (3 t., b. l. 39–43). Nuteistojo parodymus, kad jis pareigūnams nesipriešino, nukentėjusiesiems nesudavė smūgių ir jų nesužalojo, pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, juo labiau, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Aukštesnysis teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus taip pat vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Visų pirma, nuteistojo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis M. A. pirmosios instancijos teismui parodė, kad su nukentėjusiąja R. P. po nuteistojo kameroje atliktos kratos, grįžo pas nuteistąjį, nes pamatė iškvietimo signalą. Nuteistajam paprašius nuvesti jį susileisti vaistų, nukentėjusysis pasakė, kad nuves, bet nuteistasis pažiūrėjo į nukentėjusiąją R. P. ir ištiesdamas į ją rankas, pasakė necenzūrinius žodžius. Tada nukentėjusysis davė nuteistajam nurodymus, tačiau nuteistasis jų nevykdė, bandė sugriebti nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis panaudojo lazdą ir sudavė nuteistajam kelis kartus. Nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis priešinosi aktyviai, ranka sudavė nukentėjusiajam į skruostą ir į kairį petį, nukentėjusysis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis nurodė, kad jam gulint ant žemės, nuteistasis bandė jam suduoti, o nukentėjusysis bandė rankomis ir kojomis apsiginti, nuteistasis nukentėjusiajam rankomis sudavė kelis kartus į krūtinės sritį. Tada nukentėjusiojo R. P. davė nuteistajam nurodymus atsitraukti, nes bus panaudota lazda, tačiau nuteistasis jai priešinosi ir nuteistasis, gindamasis nuo lazdos, nubloškė nukentėjusiąją R. P., kuri atsitrenkė į sieną ir nukrito. Tuo metu nukentėjusysis atsistojo ir davė nuteistajam nurodymą stoti prie sienos, tačiau nuteistasis nurodymų nevykdė ir nuėjo nuo R. P.. Nukentėjusysis nurodė, kad jam truputį skaudėjo, kai nuteistasis jam sudavė į veidą, taip pat pajuto skausmą, kai krisdamas ranka trenkėsi į sieną, o ranką pradėjo skaudėti po įvykio (2 t., b. l. 152–155). Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kolega nuteistojo kameroje atliko kratą, po kurios, gavus signalą, nuėjo į nuteistojo kamerą. Nuteistasis paprašė jį išvesti į medicininę dalį, nes jam reikėjo susileisti vaistus, kolega pasakė, kad nuves. Tada nuteistasis agresyviai pažiūrėjo į nukentėjusiąją, pasakė necenzūrinį žodį ir ištiestomis rankomis puolė į nukentėjusiąją. Kolega bandė užkardyti ėjimą link nukentėjusiosios, davė įspėjimą, kad naudos lazdą, bet nuteistasis nereagavo ir įvyko grumtinės. M. A. kelis kartus sudavė nuteistajam per rankas, nuteistasis kolegai sudavė kumščiu ar delnu per skruostą, pastūmė ir kolega nukrito ant žemės, o nuteistasis jam smūgiavo. Tada nukentėjusioji paėmė kolegos iškritusią lazdą nuo grindų ir davė nuteistajam nurodymus atsitraukti. Nuteistasis pastvėrė ir bandė atimti lazdą iš nukentėjusiosios, stumdė nukentėjusiąją ir ji atsitrenkė į koridoriaus sieną. Nukentėjusioji pargriuvo, atsistojo ir davė nuteistajam nurodymus stoti prie sienos, bet nuteistasis nurodymų nevykdė. Nukentėjusioji mano, kad bandė suduoti lazda nuteistajam, tada nuteistasis ją stūmė ar trenkė per petį. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nuteistojo suduotų smūgių juto skausmą, po įvykio skaudėjo galvą ir petį (2 t., b. l. 152–155). Aptarti nukentėjusiųjų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, tarpusavyje visiškai sutampa, todėl aukštesniojo teismo vertinimu M. A. ir R. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis S. J., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams M. A. ir R. P. ir šie nuteistojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 286 straipsnį.

11. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad nukentėjusysis M. A. buvo apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 25 d., 20.20 val., taigi, tuoj pat po įvykio. Šiame dokumente M. A. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. konstatuota (duomenys neskelbtini), kurie padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryt nagrinėjamo įvykio laiku ir aplinkybėmis, nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptariamoje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad M. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Be to, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, (duomenys neskelbtini) galėjo būti padarytas besiginant (1 t., b. l. 102–104). Taigi, tiek medicininio dokumento išrašas, tiek specialisto išvada patvirtina, kad M. A. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 25 d. buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje M. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad R. P. buvo apžiūrėta 2022 m. lapkričio 26 d., 23.55 val., nukentėjusiajai 2022 m. lapkričio 26 d., 00.20 val., atliktas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 26 d., 00.19 val. – (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Šioje dalyje atmestinas nuteistojo skundo teiginys, jog nukentėjusiajai pirmininės apžiūros metu nebvuvo nustatyta jokių sužalojimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. konstatuota (duomenys neskelbtini), kuris galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryt nagrinėjamo įvykio laiku ir aplinkybėmis, nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 109–111). Taigi, tiek medicininio dokumento išrašas, tiek specialisto išvada patvirtina, kad R. P. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 25 d. buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti baudžiamosios bylos rašytiniai duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nuteistojo panaudotą fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ir tuo pačiu paneigia nuteistojo argumentus, jog nukentėjusieji jokios žalos dėl jo veiksmų nepatyrė.

12. Nukentėjusiųjų M. A. ir R. P. parodymus patvirtina ir papildo baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas G. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į įvykio vietą atėjo, gavus nukentėjusiosios R. P. pranešimą apie pareigūnų užpuolimą, atėjęs matė agresyviai nusiteikusį S. J.. Nukentėjusieji sakė, kad nuteistasis buvo nepatenkintas kratos įvykdymu, dėl ko apstumdė M. A. ir R. P., liudytojas ant nukentėjusiųjų jokių sužalojimų nematė, vaizdo įraše matė, kad nukentėjusioji R. P. buvo pastumta ir nukrito ant žemės (2 t., b. l. 179–180). Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teismui parodė, kad suprato, jog buvo smurtas prieš pareigūnus, bet įvykio nematė ir su nukentėjusiaisiais apie įvykį nekalbėjo. Taip pat liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad pagal nukentėjusiosios R. P. pranešimą apie užpuolimą atbėgo į įvykio vietą, kur agresyviai nusiteikęs kovinėje padėtyje stovėjo nuteistasis (1 t., b. l. 94–97; 3 t., b. l. 39–43). Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nubėgo į įvykio vietą pagal gautą pranešimą apie pasipriešinimą pareigūnams, nematė nuteistojo pasipriešinimo nukentėjusiesiems, nukentėjusieji liudytojui nesakė, ką jiems padarė nuteistasis, taip pat nurodė, kad nebuvo kada žiūrėti, ar nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai, nes po įvykio nukentėjusieji vyko į sveikatos apžiūrą (3 t., b. l. 39–43). Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teismui patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (3 t., b. l. 39–43), kur liudytojas parodė, kad nubėgo į įvykio vietą, išgirdęs nukentėjusiosios R. P. pranešimą apie įvykusį užpuolimą, kur pamatė su antrankiais ir pareigūnų konvojuojamą kratos atlikimui nuteistąjį S. J. (1 t., b. l. 88–91). Taigi, aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas apie nuteistojo S. J. vykdomus pasipriešinimo veiksmus M. A. ir R. P. atžvilgiu, apie nuteistojo agresyvų elgesį nukentėjusiųjų atžvilgiu po kameroje atliktos kratos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę skundžiamu nuosprendžiu grįsdamas nukentėjusiųjų ir liudytojų G. D., V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (skundžiamo nuosprendžio 9–10 lapai), jų neperskaitęs teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka (2 t., b. l. 152–155, 179–180; 3 t., 39–43), padarė procesinį pažeidimą. Tačiau įvertinus tai, kad šių proceso dalyvių parodymai neprieštarauja pirmosios instancijos teismui duotiems parodymams, aukštesnysis teismas šio procesinio pažeidimo nagrinėjamu atveju nelaiko esminiu BPK pažeidimu, kuris būtų sukliudęs Kauno apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei pagrįstai priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, o ne tik pareigūnų žodžiais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusieji bei liudytojai galėjo apkalbėti nuteistąjį S. J., apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą, netikėti jų parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo. Juo labiau, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai.

14. Baudžiamojoje byloje 2022 m. gruodžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) specialistė pateikė du DVD-R diskus su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu nusikaltimu, kurie apžiūrėti ir aprašyti 2023 m. kovo 13 d. – 2023 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 29–31, 32–43).

14.1. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Vaizdo įrašo 18:37:49 laiku pareigūnas (M. A.) atidaro koridoriaus gale esančias kameros duris, tada paeina atgal atbulas, matomos ištiestos nuteistojo rankos į pareigūną, pareigūnas atsistumia. Pareigūnas į rankas pasiima spec. priemonę – lazdą, nuteistasis rankomis mosikuoja prieš pareigūną. Pareigūnas eina atbulas koridoriumi, paskui jį eina nuteistasis, mosikuodamas rankomis. Pareigūnas atbulas nukrenta ant žemės, pamesdamas spec. priemonę – lazdą. Pareigūnas mosikuoja rankomis, kojomis, nuteistasis stovi virš ant žemės gulinčio pareigūno ir mosikuoja rankomis į pareigūną. Vaizdo įrašo 18:38:05 laiku pareigūnė (R. P.) pakelia nuo žemės spec. priemonę – lazdą ir pribėga prie ant žemės gulinčio pareigūno. Vaizdo įrašo 18:38:09 laiku nuteistasis nueina nuo ant žemės gulinčio pareigūno, stabteli prie pribėgusios pareigūnės, sugriebia už pareigūnės rankose laikytos spec. priemonės – lazdos, pastumia pareigūnę nuo savęs ir pareigūnė pritupia. Tuo metu pareigūnas, kuris buvo nukritęs ant žemės, atsistoja. Pareigūnė suduoda du kartus nuteistajam su spec. priemone – lazda, nuteistasis atsisuka į pareigūnę ir ją pastumia nuo savęs. Vaido įrašo 18:38:26 laiku nuteistasis eina link kameros durų. Vaizdo įrašo 18:38:35 laiku nuteistasis atsidaro kameros duris ir įeina į patalpą, tuo pačiu metu koridoriumi atbėga pareigūnai, kurie įbėga į kameros patalpą paskui nuteistąjį. Vaizdo įrašo 18:40:00 laiku iš kameros patalpos pro duris išeina pareigūnai ir vedasi su antrankiais surakintą nuteistąjį. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ taip pat užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Vaizdo įrašo 18:37:49 laiku pareigūnas (M. A.) atidaro duris. Įrašo 18:37:56 laiku pareigūnas atbulas eina nuo durų, išsitraukia spec. priemonę – lazdą, iš kameros patalpos paskui pareigūną eina nuteistasis, pastumia pareigūną, pareigūnas nukrenta nugara ant žemės, iš rankų pamesdamas spec. – priemonę lazdą, pareigūnas mosikuoja rankomis, kojomis, tuo metu nuteistasis stovi palinkęs virš pareigūno ir mosikuoja rankomis. Įrašo 18:38:07 laiku prie ant žemės gulinčio pareigūno, rankoje laikydama spec. priemonę – lazdą, pribėga pareigūnė (R. P.). Įrašo 18:38:09 laiku nuteistasis nueina nuo ant žemės gulinčio pareigūno, stabteli prie pribėgusios pareigūnės, nueidinėdamas pro pareigūnę, nuteistasis sugriebia už pareigūnės rankose laikytos spec. priemonės – lazdos, pastumia pareigūnę nuo savęs ir pareigūnė pritupia. Tuo metu pareigūnas, kuris buvo nukritęs ant žemės, atsistoja. Pareigūnė suduoda du kartus su spec. priemone – lazda nuteistajam ties kojomis, nuteistasis atsisuka į pareigūnę ir ją pastumia nuo savęs ir atsisukęs į pareigūnus, kažką jiems sako. Įrašo 18:38:27 laiku nuteistasis eina link durų, nuteistasis stovi prie durų, pareigūnas su pareigūne stovi priešais nuteistąjį, kažką kalba. Įrašo 18:38:35 laiku nuteistasis atsidaro duris ir įeina į patalpą, tuo pačiu metu koridoriumi atbėga pareigūnai, kurie į kameros patalpą įbėga paskui nuteistąjį. Įrašo 18:40:00 laiku iš kameros patalpos pro duris išeina pareigūnai ir vedasi su antrankiais surakintą nuteistąjį. Šie vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad nuteistasis naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą.

14.2. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, kaip po tiriamo įvykio nuteistasis kameroje priešinasi į iškvietimą atbėgusiems pareigūnams. Šio įrašo 18:38:17 laiku pareigūnas paklausia „kas čia buvo“ o nukentėjusioji R. P. atsako „nepatiko kratą kaip atlikom“, įrašo 18:38:22 laiku pareigūnas klausia „ant tavęs puolė“, nukentėjusioji atsako „ant abiejų puolė“, įrašo 18:38:30 laiku M. A. klausia „tau nieko“, R. P. atsako „ne, viskas gerai“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas sako „nu kas padarėm kratą ir šoko žinai ant jos, aš tazerį išsitraukinėjau, paslydau (necenzūriniai žodžiai), pasimojavau (necenzūrinis žodis) kojom ir jis (necenzūriniai žodžiai) vistiek“ (nuo įrašo 18:37:53 laiko). Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, nuteistąjį apžiūrint medicinos darbuotojui. Įrašo 18:52:13 laiku pareigūnas, kalbantis su medicinos darbuotoja ir nuteistuoju, sako „čia pareigūną užpuolė“, „<...> pareigūną užpuolė nu, sužalojo, pareigūną sužaloti tai paprasta“, „nu sudavė pareigūnui, užpuolė ir dar pareigūnę“, „jūs nieko nežinot, jau jis nesipriešino, moterį užpuolė, norit, kad dar čia pridarytų fokusų ir atstumų nuo jo laikotės“, taip pat užfiksuota, kad kai pareigūnas nuteistajam atsakydamas pasakė, kad jis užpuolė pareigūnę, nuteistasis atsako „nu taip reikėjo“ (įrašo 18:54:28 laiku). Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad pareigūnui pasakius „nu tu gali sakyti ką nori, gali sakyt kad ir pareigūnų nepuolei“, nuteistasis atsako „puoliau pareigūnus, puikiai viską atsimenu“ (įrašo 20:31:54 laiku). Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atliekama nuteistojo apžiūra. Įraše užfiksuota, kad pareigūnui paklausus nuteistojo „o kai užpuolei pareigūną, tą vietą atsimeni“, nuteistasis atsako „jo aš ten balsą girdėjau“. Pareigūnui paklausus „balsą girdėjai, o ką girdėjai, ką sakė balsas“, nuteistasis atsako „kad būsiu užpultas“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paklausus „o toliau ką dar balsas tau sakė“, nuteistasis atsako „tada aš jau nebeatsimenu kas ten buvo per daug, jie sako kad mane mušė, aš atsimenu, kad man jie trenkė“, pareigūnas pasako „tai kad tu trenkei pareigūnui pirmiausiai“, „nes tu užpuolei pareigūną ir pareigūnę“ (nuo įrašo 21:17:22 laiko). Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas pareigūno ir nuteistojo pokalbis: pareigūnas sako „už pareigūnų užpuolimą tikrai nepaglostys“, nuteistasis atsako „pusantrų mažiausiai“; pareigūnas sako „mažiausiai, bet tai čia teismas nuspręs“, nuteistasis atsako „nieko baisaus, gaus kompensaciją už tai“; pareigūnas sako „nu bet žinai ta tavo kompensacija žmogui, moteriai išgąstis“, nuteistasis atsako „nu dvidešimt penki tūkstančiai nesimėto irgi“; pareigūnas sako „nu bet žinai, jeigu leistų pareigūnui rinktis jis tikrai neimtų nei cento už tokius dalykus, tu geriau būk ramus, adekvatus ir išeik po dviejų metų, mums visiems nuo to bus tik geriau“, nuteistasis atsako „abejoju“; nuteistasis sako „suprantat, jeigu būtų adekvačiai elgiamasi, nebūtų jokių problemų, kam reikia, aš gyvenu čia, ne atlikinėju bausmę, aš gyvenu čia, (duomenys neskelbtini) metai jau gyvenu“, pareigūnas atsako „nu deja jūs čia atlikinėjat bausmę, jūs čia negyvenat, čia nei vieno nėra gyvenančio šitoje įstaigoje“; nuteistasis sako „aš gyvenu, aš neatlikinėju bausmės, man netaikomas joks lygtinis paleidimas, niekas, aš čia gyvenu. Kas žmoniškai elgiasi su tais ir žmoniškai elgiuos, kai peržengiamos ribos tai peržengiamos ribos“, pareigūnas sako „o tai tu savo veiksmus vertini, kad tu neperžengei ribų“, nuteistasis atsako „nu aš peržengiau, aišku“ (nuo įrašo 21:22:45 laiko).

15. Taigi, iš aptartų vaizdo įrašų akivaizdu, kad nukentėjusieji iš karto kitiems pareigūnams nurodė, kad jie buvo užpulti nuteistojo, nes jam nepatiko kaip jo kameroje buvo atlikta krata, be to, ir pats nuteistasis vaizdo įrašuose užfiksuotuose pasisakymuose pripažįsta, kad pareigūnus užpuolė. Aukštesniojo teismo vertinimu, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad nuteistasis priešinosi pareigūnams M. A. ir R. P., panaudodamas fizinį smurtą, o nuteistojo teiginiai, kad jis nesmurtavo pareigūnų atžvilgiu ir pareigūnai nuo jo veiksmų žalos nepatyrė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vertintini kaip nuteistojo S. J. gynybinė versija. Aptarto vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 18:37:56 laiku matyti, kaip pareigūnas staigiu judesiu atitraukia galvą nuo nuteistojo, lyg bandydamas išvengti smūgio, kas paneigia nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam netrenkė į skruostą, o įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 18:37:56 laiku matyti, kad nukentėjusysis atmuša nuteistojo ranką ir pastumia nuteistąjį atgal, po ko išsitraukia spec. priemonę – lazdą. Toliau vaizdo įrašuose matyti, kad nuteistasis agresyviai eina link nukentėjusiojo, o M. A. eina atbulas, gindamasis nuo nuteistojo spec. priemone, kurią pargriūdamas pameta, o nuteistasis rankomis suduoda keletą smūgių pargriuvusiam nukentėjusiajam. Be to, kaip matyti vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 18:38:10 laiku ir vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 18:38:10 laiku, nukentėjusioji nuteistojo atžvilgiu jokių spec. veiksmų nenaudojo, tik laikė rankoje spec. priemonę – lazdą, tačiau nuteistasis griebė už nukentėjusiosios laikytos spec. priemonės – lazdos ir laikydamas, stumia pareigūnė, dėl ko pastaroji pritupia ir trenkiasi į sieną. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis pareigūnų atžvilgiu naudojo fizinius smurtinius veiksmus, o ne blokavo pareigūnų atliekamus veiksmus. Be to, apeliacinio skundo teiginys, jog baudžiamojoje byloje esantys įrašai nesusiję su nagrinėjama byla, vertintinas kaip deklaratyvus, nes baudžiamojoje byloje esančiuose įrašuose užfiksuoti kratos atlikimas, dėl kurios ir kilo nuteistojo nepasitenkinimas, nuteistojo elgesys po tiriamo įvykio, o šio nuosprendžio 13.1. dalyje nurodytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos būtent tiriamo įvykio aplinkybės, t. y. nuteistojo pasipriešinimas pareigūnams, panaudojant fizinį smurtą.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pačios įvykio pradžios matyti negalima dėl „nukirpto“ pareigūno registratoriaus įrašo, tačiau pažymėtina, kad ginčo, kas vyko iki tiriamų įvykių baudžiamojoje byloje nekyla, t. y. tiek nuteistasis teigia, tiek nukentėjusieji patvirtina, kad iki nusikalstamos veikos pradžios, nuteistasis reiškė nepasitenkinimą atlikta krata ir prašėsi medicininės pagalbos, kad nuteistasis rėkdamas ir keikdamasis ėjo link nukentėjusiųjų. Pažymėtina, kad nuteistojo nesutikimas su nukentėjusiųjų nurodytu jo pasakytu necenzūriniu žodžiu R. P. atžvilgiu nesudaro kaltinimo esmės, nes šioje baudžiamojoje byloje S. J. pagrįstai ir teisėtai nuteistas už pasipriešinimą savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, panaudojant fizinį smurtą, o ne už konkrečių necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų, t. y. nukentėjusiųjų, atžvilgiu.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo neteisėtus veiksmus lėmė turimas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl ko negalima teigti, jog nuteistasis suvokė savo veiksmus. Baudžiamojoje byloje surinkti nuteistojo medicininiai duomenys patvirtina, kad nuteistasis 2021–2023 metais buvo konsultuojamas (duomenys neskelbtini), gydytas (duomenys neskelbtini) medikamentais, nuteistajam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160–176; 3 t., 14–35). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nėra duomenų, kad S. J. sirgtų (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kad nagrinėjamų įvykių metu, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d., nuteistasis būtų buvęs (duomenys neskelbtini), nuteistajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 182). Taigi, nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam yra diagnozuoti atitinkami sveikatos sutrikimai, tačiau remiantis specialisto išvada nustatyta, kad S. J. nagrinėjamu atveju suprato savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu.

18. Pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad nuteistasis padarė baigtą nusikaltimą, nes, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiesiems vykdyti jiems pavestas tarnybines pareigas, panaudojo prieš juos fizinį smurtą, kas paneigia nuteistojo argumentą, jog jis turėjo būti baudžiamas už nurodymų nevykdymą pagal vidaus tvarkos taisykles ir už necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu administracine tvarka, o ne teisiamas baudžiamojo proceso tvarka. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat byloje surinkti duomenys apie nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybes, patvirtina, kad S. J. padarė nukentėjusiajam M. A. (duomenys neskelbtini), R. P. – (duomenys neskelbtini), kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

19. Aptartų duomenų visumoje spręstina, kad nuteistojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumoje, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai S. J. pripažinti kaltu ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl bausmės

20. Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas, be to, išreikštas ir nuteistojo prašymas, nepriėmus jo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio, paskirti jam švelnesnę bausmę. Tokiu atveju, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

21. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-7-648/2019).

22. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų.

23. BK 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trijų metų. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, teisingai atsižvelgė į tai, kad S. J. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, kad S. J. teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 189–196), į tai, kad nuteistasis įrašytas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160–176) bei į tai, kad pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad S. J. sirgtų (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini), jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 182). Šie paminėti duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nusikalsti asmenį, kuris išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. J. parinko BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirti sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – viešuosius darbus ar baudą nėra pagrindo, nes BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

24. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki trijų metų, kas reiškia, jog už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta artima šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, kuri aukštesniojo teismo vertinimu yra per griežta ir neproporcinga. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, ankstesnius S. J. teistumus, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau įvertinusi tai, kad S. J. praeityje administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 189–190), atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus sveikatos sutrikimus (1 t., b. l. 182; 3 t., b. l. 14–35) sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą nustatant ženkliai mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, t. y. 9 mėnesiams.

25. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi S. J. paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai – 10 mėnesių 29 dienas), bausmes visiškai sudėdamas, tačiau šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

26. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (bendrieji bausmių skyrimo pagrindai) kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Taigi, iš aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

27. Remiantis aptartu išaiškinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi šio nuosprendžio 22–23 dalyse nurodytas tiek nuteistąjį charakterizuojančias, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju S. J. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. paskirta ir neatlikta bausmė bendrintinos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, iš dalies jas sudedant, t. y. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų

28. Nuteistasis S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur turėtų proceso išlaidų, nes nukentėjusioji R. P. atstovą susirado savo iniciatyva, todėl šios išlaidos susidarė už nebūtinų poreikių tenkinimą, kurias nukentėjusioji turėtų apsimokėti pati. Taip pat nuteistasis nesutinka su šiomis išlaidomis ir dėl to, kad jis neturi jokių pajamų, o antstolių yra tiek, kad net ir nuteistasis nesuskaičiuoja, todėl net jei ir sutiktų su šiomis išlaidomis, neturėtų iš ko jų sumokėti.

29. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. P., (duomenys neskelbtini) ir advokatas Paulius Vaicekauskas pasirašė 2023 m. birželio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu advokatas Paulius Vaicekauskas įsipareigojo atstovauti nukentėjusiosios R. P. interesus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Minėtos sutarties 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokėjimus už šios sutarties pagrindu teikiamas teisines paslaugas atlieka (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 57–58). Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios atstovas pateikė 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą kopijas, patvirtinančias, kad už nukentėjusiosios atstovavimą Kauno apylinkės teisme advokatas Paulius Vaicekauskas pateikė (duomenys neskelbtini) dvi sąskaitas 605 Eur sumoms, kurias (duomenys neskelbtini) apmokėjo bankiniais pavedimais (2 t., b. l. 176–177; 3 t., b. l. 58–59). Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš nuteistojo (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

30. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. BPK 103 straipsnyje įtvirtinta, kad be kita ko, baudžiamajame procese proceso išlaidomis laikomos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (6 punktas). BPK 105 straipsnio 1 dalis teismui, priimančiam nuosprendį, suteikia teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

31. Remiantis aptartais baudžiamosios bylos duomenimis bei teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos pobūdį, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios R. P. atstovo advokato Pauliaus Vaicekausko darbo ir laiko sąnaudas, atstovaujant nukentėjusiosios interesus, pagrįstai ir teisėtai išlaidas, susidariusias dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai pirmosios instancijos teisme, pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už S. J. suteiktą advokato Kęstučio Gudyno pagalbą valstybės naudai priteistina 95,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma (3 t., b. l. 126–129).

33. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, o būtent – iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį, t. y. iki 2024 m. balandžio 24 d.). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, prašymas pateiktas, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti, todėl vadovaujantis teismų praktika, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-96-658/2023, 1A-90-627/2024, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-627/2023, 1A-332-627/2023, 1A-34-579/2024).

34. Nukentėjusiosios R. P. atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė iš nuteistojo priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios viso sudaro 484 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – 2024 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą kopiją, pagal kurią (duomenys neskelbtini), kuri su advokatu sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl nukentėjusiosios atstovavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime, pervedė advokatui Pauliui Vaicekauskui už nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme 484 Eur (3 t., b. l. 118–120).

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-200-495/2020, 2K-242-1073/2020).

36. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. P. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su nukentėjusiosios interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama S. J. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusiajai buvo teikiama advokato teisinė pagalba. Nukentėjusiosios R. P. atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas atstovavo nukentėjusiąją teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

37. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ir į aplinkybę, kad prašoma atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nėra per didelė, adekvati proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymas yra tenkinamas ir (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo priteistina prašoma 484 Eur suma advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį dalyje dėl S. J. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo pakeisti.

S. J. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti S. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 15 d.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo S. J. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už S. J. suteiktą teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė