Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-34-579/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: 1A-34-579/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21299-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: G. S.
Advokatai: Neringa Grubliauskienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
2.1.3.8Kai egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.3.1Kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-579/2024

Teismo proceso Nr. 1-01-1-21299-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.5.1.2; 1.2.4.1.2.3; 2.1.3.8; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.3.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam G. S. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, G. S. skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 12 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. S. skirtą bausmę įskaitytas G. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 12 d. 14.10 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 11.55 val. G. S. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys patenkintas – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš G. S. priteista 687,59 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. S. 2022 m. birželio 12 d., apie 13.55 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo pavojingo brolio R. S. kėsinimosi, bet peržengdamas būtinosios ginties ribas, vieną kartą tyčia sudavė smūgį peiliu savo artimam giminaičiui – broliui R. S. į nugaros krūtininės dalies kairę pusę, tuo jam padarė kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje, atsiveriančią į kairiąją krūtinplėvės ertmę, tokiais savo veiksmais sunkiai suluošino savo artimą giminaitį – brolį R. S., ir taip tyčia padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo G. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą G. S. atžvilgiu nutraukti, pripažįstant, kad jis veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis aplinkybių dėl sužalojimo nukentėjusiajam padarymo, tačiau skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes G. S. veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, o tai šalina jo baudžiamąją atsakomybę.

2.2. Anot nuteistojo G. S. gynėjos, skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad konflikto, kilusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis R. S. Jau pirminių paaiškinimų į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams metu nuteistasis G. S. teigė, kad broliui dūrė peiliu tik siekdamas nuo jo apsiginti. Būtent R. S. atėjo į jo (G. S.) kambarį, užgulęs jį ranka stipriai apkabino kaklą ir ėmė smaugti, suplėšė marškinėlius ir nuplėšė ant kaklo buvusią grandinėlę. Siekdamas nuo jo atsiplėšti, G. S. bandė šaukti, išsivaduoti, nuo savęs nusimesti nukentėjusįjį, tačiau to padaryti nepavyko, ėmė trūkti oro. Todėl jis (G. S.) pagriebė šalia ant stalo buvusį peilį, skirtą bulvėms skųsti, ir juo vieną kartą dūrė broliui į nugarą. Šias aplinkybes nuteistasis, anot jo gynėjos, nuosekliai tvirtino viso baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai pripažino iš pykčio sugriebęs G. S. už kaklo ir jį smaugęs, norėdamas pamokyti; nurodė supratęs, kodėl jam brolis dūrė peiliu, dėl įvykio kaltino save. G. S. dėvėti marškinėliai buvo apžiūrėti, nustatytas jų mechaninis pažeidimas (1 t., b. l. 167-173), kas, anot apeliantės, patvirtina nuteistojo parodymus, jog marškinėlius suplėšė R. S. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 22-31) nurodoma, jog įvykio vietoje buvo rasta vyriška sutrūkusi metalo spalvos grandinėlė. Nors ši grandinėlė įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimta ir nebuvo apžiūrėta, tačiau įvykio vietoje buvusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina tokią grandinėlę buvus – G. S. ją rodė pareigūnams, paaiškino, kad smaugimo metu R. S. ją nuplėšė. Taigi, gynėjos vertinimu, nuteistojo G. S. parodymai apie tai, kad brolis R. S. jį užgulė, ranka stipriai apėmė ir spaudė kaklą, nuplėšė grandinėlę ir suplėšė marškinėlius, pasitvirtino. Šiuos parodymus iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis.

2.3. Apeliacinio skundo autorės teigimu, iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų akivaizdu, kad brolių G. S. ir R. S. santykiai buvo konfliktiški. G. S. pareigūnams skundėsi, kad R. S. pastoviai jį muša, gąsdina kirviu. Nuteistojo ir nukentėjusiojo motina liudytoja B. S. teisme patvirtino buvus konfliktus tarp savo sūnų, teigė, kad būtent R. S. nuolat provokuoja tokius konfliktus, yra neprognozuojamas –praeityje yra smaugęs ir ją, taip pat smurtavęs, dėl ko buvo teistas. Apie G. S. ir R. S. tarpusavio bei jų neigiamus santykius su motina sprendžiama ir iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių, kuriuo patenkinus B. S. ieškinį G. S. ir R. S. iškeldinti iš motinai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. iš to paties buto kuriame nutiko įvykis, nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje. Aptariamame teismo sprendime už akių buvo konstatuota, kad R. S. kurį laiką yra praleidęs įkalinimo įstaigoje, jis visada buvo konfliktiškas, smurtaujantis; G. S. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, stokoja gebėjimų pasirūpinti savimi. Neigiamą R. S. charakteristiką – aplinkybę, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną B. S., patvirtina duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro: 2010 m. rugpjūčio 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos prokuroro nutarimu, patvirtinu tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo, konstatuota, kad R. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatymą nusikaltimą, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu R. S. susitaikius su nukentėjusiąja B. S. Apie R. S. ūmų charakterį, nuteistojo gynėjos teigimu, galima spręsti ir iš jo (R. S.) medicininių duomenų – R. S. nustatytos diagnozės pagal ligos kodus (duomenys neskelbtini), dėl kurių jam skirtas medikamentinis gydymas. Tačiau pats R. S. teisme pripažino, kad (duomenys neskelbtini) jam skirtus vaistus vartoja tik tuomet, kai turi pinigų jų nusipirkti. Nukentėjusysis taip pat pripažino, kad įvykio metu vaistų nevartojo, todėl savo pyktį išliejo ant brolio G. S.

2.4. Nukentėjusiojo R. S. užgriuvimas ant savo brolio G. S., jo marškinėlių suplėšymas ir grandinėlės nuo kaklo nuplėšimas, apeliantės manymu, rodo, kad G. S. buvo būtinosios ginties situacijoje, kurioje iškilo akivaizdi grėsmė jo sveikatai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. S. sveikata įvykio metu buvo prasta – iš jo (G. S.) bei liudytojos B. S. parodymų matyti, kad nuteistajam buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo persirgęs (duomenys neskelbtini), G. S. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas 172 cm ūgio, svėrė 60 kg. Tuo tarpu nukentėjusysis R. S. įvykio metu svėrė apie 90 kg, buvo 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, stiprių rankų. Liudytoja B. S. patvirtino, kad R. S. yra geresnės sveikatos būklės, kadangi keletą metų nevartoja alkoholio, o G. S. – silpnos sveikatos. Taigi, apeliacinio skundo autorės vertinimu, R. S. naudojo fizinį smurtą akivaizdžiai fiziškai silpnesnio nuteistojo G. S. atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, R. S. kėsinimasis į G. S. sveikatą pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas buvęs pavojingas, realus ir akivaizdus, o situacija – būtinosios ginties, todėl nuteistasis G. S. turėjo teisę gintis nuo R. S.

2.5. Anot apeliantės, G. S. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios – nuteistasis įvykio metu patyrė didelį išgąstį, kurį sukėlė pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis. Nukentėjusysis R. S. pasikėsino į G. S. sveikatą (gyvybę). Kėsinimąsi atliko fiziškai stipresnis, (duomenys neskelbtini) ligomis sergantis, tačiau vaistų nevartojantis asmuo, kurio elgesys dėl to tampa agresyvus ir neprognozuojamas, todėl apeliaciniame skunde vertinama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo būtinosios ginties ribų peržengimą.

2.6. Negalėdamas išsilaisvinti nuo jį užpuolusio agresyvaus nukentėjusiojo R. S., negalėdamas kvėpuoti, G. S., jo gynėjos teigimu, desperatiškai gindamasis pagriebė nuo priešais sofą-lovą stovinčio staliuko mažą peiliuką bulvėms skųsti ir juo vieną kartą dūrė R. S., pataikydamas į nugarą. Apeliantės vertinimu, teismo padaryta išvada, kad G. S. galėjo pasirinkti durti į kitą R. S. kūno vietą, pavyzdžiui, ranką, yra nepagrįsta, kadangi nebuvo atsižvelgta į smaugiamo G. S. būseną. Asmeniui negalint įkvėpti (kas ir vyksta smaugimo metu), organizmas negauna deguonies. Negaunant deguonies žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, be to, būseną gali apsunkinti konkretaus žmogaus sveikatos problemos, tačiau visais atvejais žmogui trūkstant deguonies ar jo gaunant nepakankamai, žmogus netenka jėgų, apima svaigulys, silpnumas. Kadangi be deguonies žmogus tegali išbūti vos kelias minutes, šie požymiai pasireiškia beveik iš karto, kai asmeniui atimama galimybė pilnavertiškai įkvėpti. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad G. S. dėl smaugimo ne vieną kartą negalėjo įkvėpti, nes dusdamas pirmiausia bandė išsivaduoti iš R. S. glėbio, todėl bandydamas ištrūkti muistėsi, dėl ko buvo suplėšyti jo vilkėti marškinėliai, nutraukta ant jo kaklo buvusi grandinėlė. Nepavykus išsivaduoti iš fiziškai už jį (G. S.) stipresnio nukentėjusiojo R. S., kuris nuteistąjį buvo stipriai suėmęs, trūkstant oro negalėdamas šauktis pagalbos, G. S., jo gynėjos teigimu, niekaip kitaip, kaip tik durdamas peiliu nukentėjusiajam R. S., galėjo išsilaisvinti. Anot nuteistojo advokatės, G. S. pagriebus nuo stalo peiliuką dėl R. S. atliekamų smaugimo ir jo kūno blokavimo veiksmų, G. S. įvertinti, o juo labiau pasirinkti, kur durti, kad būtų nutrauktas jo smaugimas ir jis galėtų įkvėpti, neturėjo galimybės.

2.7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo padaryta išvada, kad G. S. turi daug gyvenimiškos patirties, dėl ko taikydamas nukentėjusiajam į nugarą suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaip jau nurodyta, nuo agresyvaus R. S. smurto G. S. bandė gintis bandydamas išsilaisvinti, šauktis pagalbos, t. y. atliko visiškai kitam asmeniui pavojaus (sveikatai, gyvybei) nekeliančius veiksmus, tačiau nepavykus išsilaisvinti iš fiziškai stipresnio asmens glėbio, dėl smaugimo negaudamas oro, G. S. dėl tuo metu grėsusio pavojaus jo sveikatai ar net gyvybei, siekdamas išvaduoti, neturėjo galimybės įvertinti dūrio pavojingumo, o juo labiau pasirinkti mažiau pavojingą dūrio vietą, kas, apeliantės manymu, nelaikytina tyčine veika. Kita vertus, teismo manymas, kad dūris į ranką yra mažiau pavojingas sveikatai, R. S. gynėjos teigimu, taip pat nelaikytinas teisingu, nes dūrio metu pažeidus arterijas ir esant arteriniam ar veniniam kraujavimui, žmogų mirtis gali ištikti per kelias minutes.

2.8. G. S. nurodė, kad R. S. po dūrio iš karto jį paleido, atsistojo ir išėjo iš kambario į lauką. Ant peilio ir R. S. marškinių nebuvo matyti kraujo, dėl ko jis (G. S.) neturėjo pagrindo įtarti, kad R. S. dėl dūrio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

2.9. Anot nuteistojo G. S. gynėjos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi reikiamų priemonių visoms įvykio aplinkybėms nustatyti. G. S. iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad R. S. jį užpuolė, suplėšė marškinėlius, nuplėšė grandinėlę, kad jis nuo brolio pavojingų veiksmų gynėsi, tačiau apeliantės vertinimu, atsižvelgus į tai, kad atvykus policijos pareigūnams G. S. buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, taip pat į tai, kad jos ginamasis turi kalbos defektą, dėl ko jį net ir blaivų sunkoka suprasti, nuteistojo nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos. Apeliaciniame skunde remiamasi nuteistojo G. S. parodymais, pagal kuriuos į įvykio vietą atvykusios greitosios medicinos pagalbos medikai jam pamatavo spaudimą, davė vaistų nuo skausmo, tačiau neatliko kūno apžiūros. Tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nuteistojo G. S. gynėjos teigimu, galimai sąlygojo ir nukentėjusiojo R. S. nurodytos aplinkybės, kadangi jis atvykus policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad jam atėjus į G. S. kambarį pasikalbėti, šis jį puolė peiliu ir sužalojo (kūno kamerų įrašai). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė jau kitokias aplinkybes, t. y. kad jam atėjus pas brolį į kambarį pasikalbėti, jie susistumdė, ko pasėkoje nugriuvo ant lovos ir po to (R. S.) pajuto dūrį į nugarą. Tuo tarpu G. S. parodymai, anot apeliantės, nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir teisingi.

2.10. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, nurodoma, kad bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta visų trijų sąlygų, kurioms esant padaryta veika yra vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, visuma: R. S., būdamas agresyvus ir fiziškai stipresnis, pasikėsino į G. S. sveikatą ir gyvybę jį smaugdamas. Tokie R. S. veiksmai, nuteistajam G. S. nepasipriešinus, galėjo sukelti negrįžtamas pasekmes — nuteistasis galėjo uždusti. Visa tai leidžia teigti, kad G. S. gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Be to, nuteistojo nukentėjusiajam R. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas tiesiogine tyčia, t. y. G. S. nenorėjo sužaloti R. S., tačiau tai padarė negalėdamas kitaip nuo R. S. apsiginti. Tai, kad dūris peiliu nebuvo tyčinis, padarytas siekiant sunkiai sužaloti R. S. sveikatą, rodo ir ta aplinkybė, jog G. S. dūrė nukentėjusiajam tik vieną kartą ir R. S. po dūrio atsitraukus, jis (G. S.) daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko.

Šalies argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė ir prokurorė Jolita Urbelienė prašė nuteistojo G. S. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas

4. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis G. S. padarė nukentėjusiajam (savo broliui) R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), veikdamas būtinosios ginties situacijoje, visgi nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju buvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, ribų peržengimą aiškintos neišsamiai ir pritaikytos netinkamai, o teismo argumentai (be kita ko, dėl nuteistojo tyčios rūšies) – prieštaringi. Atsižvelgus į tai, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendis yra naikinamas, o baudžiamoji byla G. S. atžvilgiu nutraukiama, nustačius, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas neperžengus būtinosios ginties ribų (BPK 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

5. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022).

6. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Viena esminių sąlygų yra būtinosios ginties ribų neperžengimas. BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos trys sąlygos, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020). Tačiau BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos ir dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendyje buvo išsamiai išanalizuotos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo aplinkybės, pateiktos pagrįstos išvados dėl nukentėjusiojo R. S. vykdyto kėsinimosi pobūdžio (kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo) ir prieita prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis G. S. nukentėjusiajam R. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas būtinosios ginties situacijoje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jų apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo G. S. gynėja, tad plačiau būtinosios ginties situacijos teisėjų kolegija šioje nutartyje nenagrinės. Nepaisant to, pasisakytina apie skundžiamame nuosprendyje konstatuotą nuteistojo panaudotos būtinosios ginties ribų peržengimą.

8. Visų pirma, pastebėtina tai, kad skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje buvo padarytos prieštaringos išvados dėl nuteistojo G. S. kaltės. Viena vertus, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nuteistasis G. S., padarydamas nukentėjusiajam R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesioginė neapibrėžta tyčia. Kita vertus – nurodė, kad nuteistasis suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali pastarąjį sužaloti, ir nors nenorėjo atitinkamų pasekmių (sunkaus R. S. sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido padariniams atsirasti, taigi buvo abejingas savo veiksmų padariniams (nuosprendžio 8 puslapio paskutinės dvi pastraipos, 12 puslapis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis kaltės apibūdinimas atitinka ne tiesioginės tyčios apibrėžimą, numatytą BK 15 straipsnio 2 dalies punktuose, bet BK 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą netiesioginės tyčios turinį. Jau vien dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

9. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas kasacinio teismo praktikoje aiškinamas, kaip kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių netiesioginės tyčios požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

10. Apklausiamas Kauno apygardos teisme nuteistasis G. S. paaiškino, kad nukentėjusiajam R. S. jį (G. S.) užpuolus, bandė šaukti, tačiau smaugimas buvo per stiprus, todėl nepavyko. Taip pat bandė išsilaisvinti, tačiau nesėkmingai. Analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklaustas įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad smaugiamas apie 20-30 sekundžių negalėjo ne tik kalbėti, bet ir kvėpuoti – jautėsi labai blogai. Atsižvelgęs į tai, nuteistasis G. S. teigė neturėjęs galimybės pasirinkti dūrio vietos – nesirinko, kur taikyti, dūrė, kur galėjo, norėdamas, kad nukentėjusysis R. S. jį kuo skubiau paleistų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis. Apklaustas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose R. S. nurodė iš pykčio nejautęs nuteistojo G. S. smaugimo stiprumo, paaiškino ranka apkabinęs brolio kaklą ir jį suspaudęs, kad pastarasis nespurdėtų. Įvardytas nuteistojo užgulimas (smaugimas) galėjo trukti apie kelias minutes, jo metu G. S. bandė išsivaduoti muistydamasis, tačiau to padaryti nepavyko. Kaip teigė nukentėjusysis, jo naudoto smurto pasėkoje broliui galėjo plyšti marškinėliai, nutrūkti grandinėlė. Teisėjų kolegija, įvertinusi būtinosios ginties aplinkybes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, sutinka su apeliantės argumentais, susijusiais su nuteistojo (neturėta) galimybe pasirinkti kitą trauminio poveikio (dūrio peiliu) vietą. Sutiktina, kad smaugiamam asmeniui (nagrinėjamu atveju – nuteistajam) negaunant deguonies sutrinka gyvybinės organizmo funkcijos – apima svaigulys, pradeda silpti jėgos (atitinkamai ir galimybė aktyviais fiziniais veiksmais, nenaudojant pašalinių jėgų, pasipriešinti užpuolikui), gali sutrikti orientacija, asmuo gali prarasti sąmonę. Neatnaujinus deguonies tiekimo arba nesuteikus skubios pagalbos gali ištikti mirtis. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad tokioje išgąsčio būsenoje (atsižvelgus ir į pirmosios instancijos teismo nustatytas kitas aplinkybes, be kita ko, kad nukentėjusysis pats iniciavo konfliktą, už nuteistąjį buvo fiziškai stipresnis, nevartojo jam paskirtų vaistų, dėl ko buvo agresyvus ir konfliktiškas) G. S., neužtekus fizinių pasipriešinimo veiksmų, buvo priverstas prieš užpuoliką (nukentėjusįjį R. S.) panaudoti peilį, nesirinkdamas dūrio vietos. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad esant nustatytai situacijai, iš smaugiamo ir negaunančio deguonies žmogaus, kuris, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, įgyja teisę gintis nuo pavojingo kėsinimosi netgi peiliu, reikalauti kad jis privalo apgalvoti ir skrupulingai numatyti savo veiksmų pasekmes, yra visiškai neteisinga ir nelogiška.

11. Ankščiau nutartyje nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistasis G. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje veikė netiesiogine tyčia, tai yra durdamas peiliu į nugarą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, G. S. suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Tokia išvada daroma įvertinus sužalojimo padarymo priežastis ir aplinkybes, būdą, tai, kad buvo padarytas tik vienas sužalojimas, kad tokie veiksmai buvo iš karto nutraukti R. S. paleidus nuteistąjį. Be to, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje (nepateikiant argumentuotų išvadų), būtinosios ginties ribos nagrinėjamu atveju nebuvo viršytos. Nuteistojo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą – smurtinių veiksmų panaudojimas, nukreiptas į nukentėjusio R. S. kūną, nagrinėjamu atveju buvo vienintelis būdas nutraukti neteisėtą R. S. kėsinimąsi į nuteistojo sveikatą ir netgi gyvybę (ir tokius veiksmus, norint išvengti pasaekmių, reikėjo atlikti nedelsiant), kadangi bandymas raminti nukentėjusįjį žodžiais bei ištrūkti tik panaudojus savo fizines jėgas G. S. buvo nesėkmingas. Vien tai, kad gynybai nuo smaugimo buvo panaudotas peilis, atsižvelgiant į anksčiau aptartą susiklosčiusią situaciją, dar nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, kaip ir peilio panaudojimas savaime nerodo, kad buvo aiškus neatitikimas tarp kėsinimosi ir gynybos intensyvumo.

12. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors baudžiamojoje byloje yra duomenų apie nuteistojo G. S. emocinę būklę iškart po įvykio (pavyzdžiui, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-92), tiek pirmosios instancijos teisme Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą G. S. daug šaukė, atrodė susijaudinęs), pirmosios instancijos teismas, nustatęs būtinosios ginties ribų peržengimą, šių aplinkybių neanalizavo. Tuo tarpu BK 28 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai numatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Nepaisant to, šioje nutartyje nustačius, kad nuteistasis G. S. nukentėjusiajam R. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat nustačius, kad negalima daryti išvados, jog nuteistojo gynyba aiškiai neatitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, taigi G. S. veikė būtinosios ginties ribose, teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių, nelaikomų būtinosios ginties ribų peržengimu, plačiau nepasisako.

13. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. BK 28 straipsnyje reglamentuota būtinoji gintis ir yra priskiriama prie tokių aplinkybių, tad skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra panaikinamas, o nagrinėjama baudžiamoji byla nuteistojo G. S. atžvilgiu – nutraukiama.

14. Nors BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas bylos nutraukimo atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 687,59 Eur žalą, patirtą nukentėjusiojo R. S. sužalojimų gydymui, ir priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68-74). Kadangi, kaip nustatyta anksčiau, nuteistasis G. S., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. S., veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo, aptariamas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

15. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, R. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, įrašyti į keturias CD laikmenas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžinami ikiteisminio tyrimo institucijai – Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Peilis, G. S. mėlynos spalvos marškinėliai, R. S. DNR (seilių) ėminys, G. S. DNR (seilių) ėminys, vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl objektų saugojimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-121299-22“ perduoti saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, kaip menkaverčiai ir nesunaudojami, sunaikinami.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-00002 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo G. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės 2023 m. sausio 2 d. prašymas Nr. ATP-2024-00029 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 369,54 Eur. Ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėja, nei prokuroras, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

17. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti, o nagrinėjamą baudžiamąją bylą nuteistojo G. S. atžvilgiu nutraukti, proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą G. S. atžvilgiu nutraukti, nustačius, kad R. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas veikiant būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnio 2 dalis).

G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 687,59 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos už išlaidų už G. S. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme palikti nenagrinėtą.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, R. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą, G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus, įrašytus į keturias CD laikmenas, grąžinti ikiteisminio tyrimo institucijai – Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Peilį, G. S. mėlynos spalvos marškinėlius, R. S. DNR (seilių) ėminį, G. S. DNR (seilių) ėminį, perduotus saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui – sunaikinti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis