Kauno apygardos teismo nutartis

2024-07-02 · Civilinė byla Nr. e2A-767-775/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
e2A-767-775/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05035-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-767-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05035-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovo R. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei G. G. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 (toliau – sprendimas) patvirtintą sutarties sąlygą, kuria yra nustatytas atsakovo R. Ž. (toliau – atsakovas) skiriamo išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis ir nustatyti, kad atsakovas skiria išlaikymą G. Ž. 330 Eur, B. Ž. 320 Eur, E. Ž. 310 Eur, mokamą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad sprendimu G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. (toliau kartu – nepilnamečiai vaikai/dukros) iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur. Nuo 2019 m. ženkliai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, taip pat pasikeitė ekonominė situacija, pakito būtinų prekių ir paslaugų kainos. Per mėnesį vienam vaikui skiriama 100 Eur išlaikymo suma nebeužtikrina net minimalių jų poreikių. Atsakovas nesutinka keisti nustatyto išlaikymo dydžio, savo iniciatyva jokių papildomų lėšų vaikų poreikiams neskiria. Ieškovė nurodė, kad B. lanko papildomus užsiėmimus mokykloje, dalyvauja (duomenys neskelbtini), todėl jai reikia pasiruošti išvykoms, žygiams, pirkti kuprinę, įrangą. G. mokosi muzikos mokykloje, dėl ko yra patiriamos išlaidos natoms, instrumentui, taip pat išlaidos, susijusios su dalyvavimu įvairiuose konkursuose bei renginiuose. E. lankė krepšinio treniruotes, dėl ko buvo patiriamos papildomos išlaidos jos sportinei avalynei ir aprangai. Šiuo metu ji lanko gitaros pamokas mokykloje, kurios kainuoja 20 Eur. Dukras į mokyklą, papildomus užsiėmimus nuveža ir parveža ieškovė, todėl yra patiriamos kuro išlaidos. Kas mėnesį kiekvienam vaikui reikia skirti apie 80 Eur kanceliarinėms, lavinimo priemonėms, pirkti sąsiuvinius, pratybas, rašiklius, papildomą literatūrą. G. ir B. nešioja akinius, todėl tenka išleisti papildomas sumas jų akių priežiūrai. Vaikai taip pat serga, tenka lankytis pas odontologą, todėl sveikatos priežiūrai ieškovė išleidžia apie 70 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Vaikams taip pat reikalingos higienos priemonės, jos lankosi kirpykloje. Nurodė, kad ieškovė moka už dukrų telefonus, taip pat skiria pinigų atostogoms Lietuvoje bei užsienyje. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 400 Eur. Kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą, moka po 130 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad G. šiuo metu gyvena bendrabutyje, jis kainuoja iki 15 Eur per mėnesį. Nors dukra ten gyvena nuo pirmadienio iki šeštadienio, tačiau priklausomai nuo pamokų tvarkaraščio, ieškovė ją kartais parsiveža namo viduryje savaitės. Bendrabutyje G. priklauso pusryčiai ir pietūs, bet dėl užimtumo ji ne visada spėja pavalgyti, todėl dažniausiai pietauja mieste, kam ieškovė taip pat skiria lėšų. Ieškovės pajamos yra pakankamos skirti atitinkamą išlaikymo sumą kiekvienai dukrai, kurios ji prašo iš atsakovo. Be to, ieškovei padeda jos tėvai, kurie nuperka maisto, dovanoja mergaitėms išvykas, o kai jas vežasi kartu, viską apmoka patys. Atsakovas jokia apimtimi nedengia būtinųjų vaikų poreikių, todėl jo reikalavimas dėl ataskaitų teikimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Šiuo metu vaikai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę ir ją išreikšdami nesutinka bendrauti tėvu. Ieškovė mano, kad pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos, kurios užtikrintų tėvo ryšio su vaikais atkūrimą, tarpininkaujant specialistams, ir tik atkūrus prarastą ryšį, gavus specialisto, tarpininkavusio bendravime, išvadą, galima būtų spręsti klausimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Kol nėra atkurtas tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys, negali būti tenkinami atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai. Nors atsakovas prašo, jog bendravimo su dukromis metu su juo, kaip tėvu, dalyvautų specialistas, tačiau neišskiria, kokio specialisto poreikis yra būtinas, todėl šis jo reikalavimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kaip ir reikalavimas, jog už atsakovo pasirinktą specialistą mokėtų ieškovė. Ieškovė pažymėjo, kad dukroms patiko susitikimai (duomenys neskelbtini), todėl sutiko, kad siekiant atkurti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį, susitikimus su specialistu būtų galima organizuoti šioje įstaigoje.

3. Atsakovas R. Ž. su ieškiniu nesutiko. Patikslintu priešieškiniu, prašė pakeisti sprendimu 4.2.–4.5. punktuose nustatytą jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, taip pat pakeisti 4.6. punkte nustatytą tvarką, papildant, kad ieškovė turi pateikti rašytinę išlaikymui gautų lėšų panaudojimo ataskaitą už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad santuokos nutraukimo metu šalys susitarė dėl mišraus išlaikymo būdo. Dalį išlaikymo atsakovas dukroms suteikė turtu (41 250 Eur suma), dalį – periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį. Tokiu būdu bendra atsakovo dukroms suteikto išlaikymo suma siekia 72 052 Eur, tai yra vidutiniškai po 283,67 Eur per mėnesį. Toks būdas atitiko vaikų interesus, nes leido užtikrinti jiems gyvenamąjį būstą. Atsakovo teigimu, jo ir ieškovės sveikatos būklė bei turtinė padėtis iš esmės yra skirtingos. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, uždirba vidutiniškai 1 995,08 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra geros sveikatos. Be to, gauna 408,66 Eur vaiko pinigų sumą. Ieškovė keliose darbovietės dirbo dar iki santuokos nutraukimo, todėl tai nesusiję su poreikiu užtikrinti dukrų poreikius. Tuo metu atsakovas daug metų atlieka statybos darbus, pajamos skirtingais laikotarpiais svyruoja. 2022 m. jo pajamos per mėnesį sudarė apie 42 000 Eur, vidutiniškai 3 500 Eur per mėnesį. Išlaidos apie 30 procentų. 2023 m. atlyginimas siekė apie 1 070 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. gegužės mėnesio gautos 5 350 Eur pajamos. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudaro apie 700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Jam padeda sugyventinė, kuri moka būsto nuomą bei mokesčius. Atsakovo išlaidas sudaro kuras, įrankiai ir darbui perkamos reikalingos medžiagos. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis RENAULT ESPACE ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomojasi kotedžą už 800 Eur per mėnesį, šiuo metu nuomos kaina sumažinta iki 600 Eur. Jo sveikatos būklė yra prasta, jam keistas širdies vožtuvas, dėl ko jis turi riboti fizinį krūvį, vartoja vaistus nuo spaudimo, cholesterolio, taip pat kraują skystinančius vaistus. Atsakovui 2023 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta kojos operacija, dėl ko jis apie 9 mėnesius negalėjo dirbti. Prastą finansinę atsakovo padėtį lėmė tai, kad santuokoje įgytas turtas atiteko ieškovei, taip pat minėtos jo sveikatos problemos. Nepaisant to, atsakovas dukroms visada teikė ne tik sprendimu priteistą išlaikymą, bet ir papildomas sumas. Ieškovė nepagrindė savo skaičiavimų, kad nuo 2019 m. mergaičių poreikiai išaugo tris kartus, nors jokių esminių pokyčių dukrų gyvenime neįvyko. Bendras kainų lygis per šį laikotarpį taip stipriai nepakilo. Be to, atsakovas moka indeksuotą išlaikymą. Tai, kad išlaikymo dydis pakankamas dukroms išlaikyti, patvirtina ieškovės elektroniniai laiškai, kuriuose nurodoma, jog dukroms nieko netrūksta, atsisakoma priimti bet kokius daiktus iš atsakovo. Atsakovas pažymėjo, kad G. nuo pirmadienio iki šeštadienio gyvena bendrabutyje, už kurį moka valstybė, todėl jai negali būti skaičiuojama tokia pati išlaikymo suma, kaip kitoms dukroms. Be to, ieškovė nurodė, kad dukroms išleidžia po 60 Eur už būrelius, nors mergaitės jokių papildomų užsiėmimų nelanko. Atsakovas mano, kad ieškovė išlaidas padidino nepagrįstai, todėl siekiant užtikrinti skaidrų vaikams skirtų lėšų panaudojimą, ieškovė turėtų būti įpareigota teikti atsakovui mėnesines ataskaitas. Pažymėjo, kad jo bendravimas su dukromis po sprendimo įsiteisėjimo dar vyko, tačiau ilgainiui nutrūko dėl nuolatinės neigiamos ieškovės įtakos. Atsakovas stengėsi ir iki šiol stengiasi rodyti dukroms dėmesį, rūpestį, mėgina bendrauti telefonu, žinutėmis, tačiau dukros yra atsiribojusios ir ignoruoja bet kokį tėvo kreipimąsi. Iš šalių bendravimo elektroniniais laiškais matyti ieškovės neigiamas požiūris į atsakovą, jo menkinimas, atribojimas nuo vaikų, dukrų savinimasis. Ieškovė, su kuria nustatyta dukrų gyvenamoji vieta, anksčiau pateikdavo atsakovui savaitgalių, kuriais jis galės bendrauti su dukromis, grafikus, tačiau jau ilgą laiką to nebedaro. Ieškovė neteikia atsakovui informacijos apie dukrų užimtumą, todėl nėra galimybės planuoti susitikimų. Ieškovė yra nuteikusi dukras prieš tėvą, kas neigiamai veikia dukrų gerovę ir psichinę sveikatą, todėl geranoriškumu paremta bendravimo tvarka negali būti vykdoma. Gyvendamos su motina, mergaitės ginčus su tėvu priima kaip savo ginčus. Tokiu būdu formuojamas neigiamas dukrų požiūris į tėvą, o tai trukdo atkurti dukrų bei tėvo ryšį. Atsakovas mano, kad tai, jog mergaitės nenori bendrauti su juo, iš esmės yra ieškovės kaltė. Šiuo atveju vaikų ir atsakovo interesus atitiktų minimali bendravimo tvarka, kuri vėliau būtų šiek tiek išplėsta ir tokiu būdu užtikrinta mergaičių teisė bendrauti su tėvu bei atsakovo teisė bendrauti su vaikais. Taip pat būtina užtikrinti dukrų individualų psichologinį konsultavimą dėl diagnozuotų sutrikimų ir neigiamos psichologinės būsenos bei negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad šalys skyriui yra žinomos. Skyrius kelis kartus nustatė galimus nesmurtinius vaikų teisių pažeidimus dėl galimai neužtikrinamos vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Ieškovės prašymas padidinti vaikams priteistą išlaikymą neprieštarauja jų interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius vaikų poreikius. Šalių dukros yra nurodžiusios, kad neturi su tėvu tarpusavio ryšio, bendraudamos su juo, net ir dalyvaujant specialistui, nesijaučia patogiai, todėl kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka, skyriaus vertinimu, neatitinka nepilnamečių vaikų geriausių interesų, kadangi atsakovas siekia nustatyti nepilnametėms dukroms atitinkamas pareigas – individualiai lankytis pas psichologą ar psichiatrą. Šalių dukros yra pakankamai brandžios ir geba suformuluoti savo nuomonę, todėl nustatant atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką reikėtų atsižvelgti į jų nuomonę. Nors atsakovas mano, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, tačiau skyrius nepastebėjo, jog ieškovė darytų neigiamą įtaką dukroms. Skyrius mano, jog pats atsakovas turėtų dėti daugiau pastangų, kad atkurtų ryšį su dukromis, todėl prieš nustatant nuolatinę bendravimo tvarką, reikėtų nustatyti bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis ir bendravimą tarpininkaujant specialistams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

7. Sprendimu pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Laikotarpiu nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2024 m. gegužės 2 d. nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko G. Ž. bendravimo tvarką ir 12 mėnesių laikotarpiu nuo šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo ir nepilnamečių vaikų B. Ž. ir E. Ž. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini) tarpininkaujant atsakovo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, pasirinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar socialiniam darbuotojui) vieną kartą per savaitę iki 30 minučių pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje; 2) nepilnamečių vaikų atvykimą nustatytu laiku užtikrina ieškovė. Nesant galimybės užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimo laiko pas specialistą (psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją) dėl specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) asmeninių priežasčių (atostogos, liga, užimtumas), neįvykęs bendravimo laikas perkeliamas į kitą specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) paskirtą laiką; 3) už specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) teikiamas konsultacijas ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis. Pakeitė sprendimo dėl bendravimo tvarkos 4.2.–4.5. punktus ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. Ž. ir E. Ž. bendravimo tvarką, t. y. atsakovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis B. Ž. ir E. Ž. vyksta kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val. kavinėse ar kitose dukroms priimtinose vietose. Nustatė, kad ši bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų B. Ž. ir E. Ž. įsigalioja, praėjus 12 mėnesių nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 791,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 084,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 162 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį nusprendė atmesti. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino nuo šio sprendimo priėmimo dienos 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos 2023 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. Ž., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros B. Ž., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. Ž.. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 panaikintas šalių santuokos apskaitos akto įrašas abiejų bendru šalių sutarimu, nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistas 100 Eur periodinis išlaikymas.

9. Pagal ieškovės pateiktas dukrų poreikių lenteles G. išlaikymui per mėnesį reikia skirti 780 Eur, B. – 760 Eur, E. – 740 Eur. Ieškovė pateikė duomenis apie vaikų išlaikymui skiriamas sumas. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra G. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, byloje pateikti duomenys apie nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigas ir jų užimtumą. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi.

10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog maistui per mėnesį kiekvienam vaikui ji išleidžia po 260 Eur sumą, kurią sudaro vaikų maitinimasis namuose bei mokykloje. Maistas mokykloje kainuoja 4 Eur, tačiau kai vaikai nespėja pavalgyti mokykloje, jie pietauja mieste. Ieškovė G. ir B. perveda bankiniu pavedimu po 140–160 Eur per mėnesį. E. maitinimosi mokykloje pinigus ieškovė perveda klasės auklėtojai, kiekvieną savaitę po 12,50 Eur. Atsakovas su tokia suma nesutiko, kadangi ji per didelė, tačiau negalėjo įvardinti kiek kainuoja maistas. Teismas nustatė, kad G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), B. – (duomenys neskelbtini), o E. – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vaikams, ypač E., kuri yra augantis vaikas, svarbi sveika, subalansuota ir visavertė mityba, todėl pripažino, kad 260 Eur suma maistui per mėnesį, kuri vienam vaikui per dieną sudaro apie 8,67 Eur, nėra per didelė ir laikoma protinga bei pagrįsta.

11. Teismas sutiko, kad nepilnamečių vaikų aprangai per mėnesį reikia skirti apie 40 Eur, kadangi E. sparčiai auga ir drabužius bei avalynę išauga, be to, visų mergaičių apranga susidėvi, todėl juos reikia atnaujinti.

Šalies argumentai

12. Ieškovė nurodė, kad G. ir E. sveikatos, akių bei dantų priežiūrai išleidžia po 70 Eur, B. sveikatos, akių bei dantų priežiūrai – 50 Eur. Nurodytos sumos išleidžiamos mokamiems vizitams pas specialistus, skiepams, vaistams sergant. G. ir B. nešioja akinius, G. taip pat nešioja kontaktinius lęšius, kadangi ji turi problemų su dantų sąkandžiu, jai tenka lankytis ir pas odontologą. Visoms dukroms atliekama burnos higiena. E. dantys silpniausi, todėl jai burnos higiena atliekama du kartus per metus. Atsakovas sutiko, kad sveikatos priežiūrai išleidžiama 30 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui yra pagrįsta, kadangi vaistai brangiai kainuoja, tačiau nesutiko, jog atskirai akių bei dantų priežiūrai reikia bendrai skirti 100 Eur per mėnesį. Įvertinęs sumas, skiriamas vaikų sveikatos priežiūrai, skiepams, vaikams susirgus patiriamas išlaidas vaistams, teismas ieškovės nurodytą bendrą 90 Eur sumą per mėnesį vaikų sveikatos priežiūrai pripažino pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, kad mergaitės neturi specialių poreikių, o apsilankymai pas odontologus yra profilaktinio pobūdžio, priemonės akių priežiūrai neperkamos reguliariai kiekvieną mėnesį (pavyzdžiui akiniai, kurie gali būti nešiojami kelis metus ar kontaktinių lęšių skystis, kurio užtenka keliems mėnesiams) teismas sprendė, kad pagrįsta suma akių bei dantų priežiūrai bendrai per mėnesį būtų 80 Eur, todėl iš viso sveikatos priežiūrai išleidžiama suma sudaro 170 Eur.

13. Ieškovė nurodė, kad dukrų higienai per mėnesį reikia skirti po 40 Eur, joms perkamos prausimosi, moteriškos higienos priemonės. Teismas įvertinęs vaikų amžių, tai, kad G. ir B. yra beveik suaugusios ir joms būtini higienai palaikyti reikmenys, ieškovės nurodomą 120 Eur sumą higienos priemonėms laikė racionalia ir pagrįsta.

14. Ieškovė taip pat nurodė, kad mergaites apkirpti kainuoja po 20 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad mergaitės rūpinasi plaukais, juos kerpasi, darosi šukuosenas. Atsakovas su tokiomis sumomis nesutiko, nurodė, kad jos per didelės, nes mergaitės kiekvieną mėnesį plaukų nesikerpa. Teismas sutiko su atsakovu, kad plaukų kirpimas kiekvieną mėnesį nėra būtinybė, ieškovė nedetalizavo kokios plaukų procedūros dukroms atliekamos kiekvieną mėnesį kirpykloje, todėl įvertinęs tai, jog tvarkingų plaukų palaikymui per metus pakanka kelių vizitų pas kirpėją, sprendė, jog racionali suma šioms paslaugoms sudaro po 16 Eur kiekvienai dukrai.

15. Ieškovė nurodė, kad su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Būsto komunaliniai mokesčiai vasarą sudaro apie 120–130 Eur, žiemą – apie 180–190 Eur. Vaikams tenkanti mokesčių dalis, ieškovės skaičiavimu, sudaro po 40 Eur. Atsakovas su tokia vaikams tenkančia mokesčių dalimi nesutiko, nurodė, kad vasarą mokesčiai yra mažesni. Teismo vertinimu, namui reikalinga priežiūra, ieškovė su vaikais naudoja vandenį, elektrą, žiemą reikalingos medžiagos šildymui, todėl pripažino, kad būsto išlaikymui patiriamos išlaidos yra realios ir pagrįstos.

16. Ieškovė teigė, kad G. ir B. kanceliarinėms prekėms bei lavinimui išleidžia po 80 Eur per mėnesį, o E. – 60 Eur, kadangi tenka pirkti mokymosi priemones, pratybas, papildomą literatūrą, sąsiuvinius, aplankus, skaičiuotuvus, rašiklius. Atsakovas su tokiomis sumomis nesutiko, nurodė, kad jos nepagrįstos įrodymais. Nors šių prekių kainų nežino, teigė, jog kiekvieną dieną naujo rašiklio pirkti nereikia. Teismas sutiko, kad vaikų mokslams reikalinga skirti papildomas lėšas, tačiau pažymėjo, jog dalį mokymosi priemonių suteikia pati mokykla, todėl vaikams nereikia pirkti visų mokyklinių vadovėlių ar knygų, mokymuisi reikalinga literatūra yra mokyklų bibliotekose. Mokyklinės priemonės taip greitai neišnaudojamos, pratybų kiekvieną mėnesį taip pat pirkti nereikia, be to, mokslo metai trunka ne pilnus metus. Todėl pripažino, kad kanceliarinėms prekėms bei lavinimui skiriama suma sudaro po 60 Eur kiekvienam vaikui.

17. Ieškovė nurodė, kad G. groja saksofonu, todėl papildomai kainuoja priemonės (instrumento pūstukai, natos), užsiėmimai, taip pat išlaidos patiriamos dėl dalyvavimo konkursuose, renginiuose. Taip pat 30 Eur per mėnesį kainuoja muzikos būrelis. B. lanko matematikų klubą, kainuoja priemonės. Mergaitė dalyvauja (duomenys neskelbtini), turi išvykas, žygius, į kuriuos reikia suruošti, kainuoja papildomos priemonės, jai teko pirkti kuprinę, įrangą, tai kainavo 150 Eur. Apklausos metu B. nurodė, kad savanoriauja vaikų dienos centre. E. lankė krepšinio treniruotes, papildomas išlaidas sudarė sportinė avalynė bei apranga. Šiuo metu mergaitė pradeda lankyti gitaros pamokas mokykloje, kurios kainuoja 20 Eur. Iš viso ieškovė nurodė, kad G. ir B. būreliams reikia skirti po 60 Eur per mėnesį, o E. – 40 Eur. Atsakovas nurodė, jog dukra G. būrelių nelanko, nes įstojo į (duomenys neskelbtini). Apie kitų dukrų užklasinę veiklą atsakovas nežino. Teismas iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatė, kad G. yra gabi muzikai, ji lanko (duomenys neskelbtini), todėl neabejotinai patiriamos išlaidos muzikos instrumento (saksofono) priežiūrai, kainuoja suruošti vaiką pasirodymams. Šalių dukra B. dalyvauja (duomenys neskelbtini), pagal kurią vyksta į įvairias išvykas, žygius, todėl papildomai kainuoja vaiko paruošimas, specialių daiktų žygiams pirkimas. E. yra jauniausia šalių dukra, mergaitė lankė krepšinio treniruotes, šiuo metu yra susidomėjusi muzika, lanko gitaros pamokas, todėl ieškovė patiria išlaidas, susijusias su dukros užsiėmimu. Be to, mergaitė apklausos metu nurodė, jog jai patinka piešti, todėl norėtų lankyti dailę. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti bendra 160 Eur suma būreliams yra pagrįsta.

18. Ieškovė nurodė, kad vaikų atostogoms bendrai išleidžia 210 Eur per mėnesį. Su dukromis atostogauja Lietuvoje bei užsienyje, vyksta į poilsines, pažintines keliones. Atsakovas su atostogoms skiriama suma nesutiko, nurodė, jog atostogoms pinigai turėtų būti skiriami atskirai, dėl jų galima susitarti. Teismas pažymėjo, kad atostogos, ypač užsienyje, nėra pigios, į jas dažniausiai vykstama ilgesniam laikotarpiui, kainuoja apsistojimas viešbutyje bei pragyvenimas, todėl įvertinęs kiekvienam vaikui laisvalaikiui bei pramogoms skiriamą 70 Eur sumą per mėnesį, pripažino, kad tokia suma yra protinga ir pagrįsta.

19. Ieškovė nurodė, jog dukrų mobilieji telefonai per mėnesį kainuoja po 40 Eur. Šias išlaidas sudaro abonento mokestis, už telefono įrangą mokama po 36 Eur, 30 Eur kainuoja namų internetas. Atsakovas su šia suma nesutiko, nurodė, kad pats moka mažiau. Teismas nustatė, kad už G. ir B. mobiliuosius telefonus ieškovė moka maždaug po 32 Eur per mėnesį, E. mobilusis kainuoja apie 17 Eur. Ieškovė taip pat moka už mobiliojo ryšio paslaugas, kurios siekia 20–30 Eur bei namų internetą. Įvertinęs, kad mokestis už mobiliuosius telefonus, mobiliojo ryšio paslaugas numatytas sutartyje yra fiksuotas, teismas sprendė, kad 40 Eur mėnesinis mokestis už telefoną kiekvienam vaikui yra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Per mėnesį vienam vaikui tenkanti transporto išlaidų dalis, ieškovės teigimu, yra 60 Eur. Ieškovei vaikus tenka vežti į mokyklą, kadangi šeima gyvena užmiestyje, atstumas nuo namų iki ugdymo įstaigų į vieną pusę yra apie 18 kilometrų. Taip pat vaikus tenka vežti į gydymo įstaigas. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutiko, kadangi nėra aišku kiek kuro yra sunaudojama. Teismas nustatė, kad ieškovė su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini), vaikų ugdymo įstaigos yra (duomenys neskelbtini), ji dukras veža į mokyklas, iš jų pasiima, taip pat esant poreikiui veža į gydymo įstaigas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl to susidaro transporto išlaidos, kurios laikomos racionaliomis ir pagrįstomis.

21. Įvertinęs būtinuosius vaikų poreikius, teismas pripažino, kad pagrįsta per mėnesį jų poreikiams išleidžiama suma yra 736 Eur kiekvienam vaikui. Nors atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, jo vertinimu, visos išlaidos, išskyrus sveikatai, yra per didelės, kadangi jis pats išleidžia mažiau, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių ieškovės skaičiavimus paneigiančių duomenų, nesugebėjo paaiškinti, kokios išlaidos atitiktų vaikų poreikius. Atsakovas neįvardijo kokios, jo manymu, yra būtinosios vaikų išlaidos per mėnesį maistui, drabužiams, transportui, laisvalaikiui, mokslams ir kt.

22. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo tai, jog vyriausia šalių dukra G. nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), gyvena bendrabutyje, kuris yra nemokamas, jame suteikiamas dalinis maitinimas, todėl vyresnioji dukra nepatiria ieškovės nurodytų išlaidų. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad bendrabutis mėnesiui kainuoja iki 15 Eur, dukrai priklauso pusryčiai ir pietūs, tačiau dėl užimtumo G. ne visada spėja pavalgyti, todėl dažniausiai pietauja mieste, ieškovė jai perveda lėšas maistui. Nurodė, jog dukra gyvena bendrabutyje tik todėl, kad pamokos vyksta nuo septintos valandos ryto, o susisiekimas su rajonu, kuriame gyvena, sudėtingas. Taip pat pažymėjo, kad dukra bendrabutyje gali gyventi nuo pirmadienio iki šeštadienio, tačiau priklausomai nuo pamokų tvarkaraščio ieškovė ją parsiveža namo vidurį savaitės. Taigi vaikas grįžta namo, juose miega, drabužius taip pat skalbia namuose. Teismo vertinimu, nors G. šiuo metu turi galimybę gyventi bendrabutyje, tačiau ji nuolatinai ten negyvena, priklausomai nuo užimtumo ieškovės yra parvežama į namus. Ieškovė jai perveda pinigų, skirtų jos asmeniniams poreikiams, maistui, jei kartais nespėtų pavalgyti bendrabutyje. Pati G. apklausos metu nurodė, jog gyvenant bendrabutyje jos išlaidos padidėjo. Teismas pažymėjo, kad visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik jo kasdieniai minimalūs poreikiai, bet ir lavinami vaiko gabumai, skiriamas dėmesys jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams bei atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprašo priteisti papildomų išlaidų, susijusių su dukros gyvenimu bendrabutyje, nors akivaizdu, kad ji jas patiria, todėl atsakovo argumentus, jog vyresniosios dukros poreikiai, jai pradėjus gyventi bendrabutyje, sumažėjo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas nustatė, kad kiekviena šalių dukra gauna po 136 Eur vaiko išmoką, todėl apskaičiuodama jų poreikius, prašomą išlaikymo dydį sumažino minėta suma.

24. Apibendrinęs nurodytus duomenis teismas konstatavo, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams praėjo daugiau kaip keturi metai, šalių vaikai paaugo (dvi iš trijų mergaičių beveik pilnametės), atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų lavinimu, informacinėms technologijoms, mokyklos lankymu, maistu, apranga, poreikiais laisvalaikiu, todėl padidėjo išlaidos jiems patenkinti. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę, pripažino ir skyrius, nurodęs, kad didesnio išlaikymo priteisimas vaikams neprieštarautų ir atitiktų jų interesus. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis po 100 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių.

25. Įvertinus būtinuosius vaikų poreikius, tai, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaikų raidą užtikrinančioms, jų gyvenimo sąlygoms, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama 1 800 Eur suma per mėnesį ((736 Eur x 3) – (136 x 3)) atitinka protingumo kriterijus, yra reali, būtina ir pagrįsta.

26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė be trijų dukrų augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu bei automobilis FORD FOCUS. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą, įmoka sudaro 130 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 400 Eur, atskaičius mokesčius ir (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro apie 1 000 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų pajamų neturi, nurodė, kad esant poreikiui jai padeda tėvai, kurie nuperka maisto, apmoka dukrų pramogas. Didžioji dalis pajamų skiriama vaikų, būsto išlaikymui. Ieškovė taip pat nurodė, jog nešioja akinius, todėl patiria papildomas išlaidas sveikatai. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams tinkamai nevykdo, išlaikymą moka nereguliariai, vėluoja mokėti ar moka dalimis. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama pareigą vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius.

27. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir automobilis RENO ESPACE. Atsakovas nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka 800 Eur nuomą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo metu būsto savininkas sutiko sumažinti nuomos kainą iki 600 Eur per mėnesį, kurią, kaip ir būsto komunalinius mokesčius, moka jo sugyventinė. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“. Dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas siekia apie 700 Eur, atskaičius mokesčius. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šiuo metu tai yra jo vienintelės pajamos, iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas visą laiką dirbo pagal verslo liudijimą. Atsakovas patvirtino, kad 2022 metais jo pajamos sudarė 42 000 Eur, išlaidos – apie 30 procentų. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 28 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 23 010,35 Eur, išlaidų nebuvo. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 1 879 Eur, išlaidų nebuvo. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. spalio 16 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 3 000 Eur, išlaidų nebuvo (3 t., b. l. 29–31, 40, 163). Atsakovo teigimu, bendras jo paskutinių 5 metų pajamų vidurkis yra 25 865 Eur, pajamos už 2023 metus iki liepos mėnesio sudarė 9 720 Eur, tai yra vidutiniškai po 1 388,57 Eur per mėnesį. Atsakovas 2023 m. kovo 7 d. pardavė transporto priemonę MERCEDES BENZ S320, už kurią gavo 4 900 Eur sumą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi sveikatos problemų, jam keistas širdies vožtuvas, atlikta kojos operacija, jo gydymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 150 Eur. Atsakovas 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais pervedė dukroms išlaikymo sumas, pinigus mergaičių dienpinigiams, E. gimtadieniui.

28. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog papildomos sumos dukroms buvo pervestos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., kaip atsakovas prisidėjo prie dukrų išlaikymo iki 2023 metų atsakovas nenurodė. Nors byloje esantys sąskaitų išraišai, pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, jog nuo santuokos nutraukimo atsakovo pajamos buvo pakankamai geros, tačiau kodėl tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, atsakovas nepaaiškino. Atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo statybų srityje pagal verslo liudijimą, gavo pajamų pardavęs transporto priemonę, todėl byloje esančių įrodymų visuma, teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų teikti vaikams didesnio nei yra priteistas išlaikymo. Be to, atsakovas patvirtino, kad nuomą už būstą moka jo sugyventinė, sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji atsakovui perveda lėšas, skirtas mokesčiams, todėl atsakovas nepatiria išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu.

29. Teismas pažymėjo, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaikų motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda.

Atsiliepimas

30. Atsakovas nurodė, jog turi sveikatos problemų, jam keistas širdies vožtuvas, šuntuota kraujagyslė, yra padidėjęs spaudimas, turi problemų su stuburu. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad jam atlikta kojos operacija, rekomenduojamas pilnas krūvis po 9 mėnesių, nesiklaupti ant kelio, nesitūpti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau jis yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą. Be to, išlaikymas vaikams priteisiamas iki jų pilnametystės, todėl atsakovo laikinas ribotas darbingumas negali būti priežastimi nepadidinti vaikams priteisto išlaikymo dydžio ar pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei jo galimybes atitinkantį geriau apmokamą ar papildomą darbą bei gauti didesnes pajamas ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Be to, pats atsakovas nurodė, kad jis dėl dabartinės sveikatos būklės dirbti statybose negali, tačiau įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbas sėdimas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus susirasti ir dirbti jo sveikatą šiuo metu atitinkantį darbą.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nors atsakovo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo priteisiant padidintą išlaikymą vaikams, teismas, įvertinęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, pajamas, turimus įsipareigojimus bei sveikatos būklę, konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo vienam iš tėvų nustatyti didesnę išlaikymo dalį. Šiuo atveju abu tėvai yra pajėgūs teikti dukroms išlaikymą po 300 Eur (1 800 Eur / 3 = 600 Eur; 600 Eur / 2 (tėvai) = 300 Eur).

32. Atsakovo argumentą, kad šalys panaikinus santuokos apskaitos įrašą, susitarė dėl mišraus išlaikymo būdo, kadangi dalį išlaikymo atsakovas dukroms suteikė turtu (41 250 Eur suma), o dalį – periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi sprendime tokia išlaikymo forma numatyta nebuvo. Atsakovas sprendimu išlaikymą dukroms įsipareigojo teikti periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.

33. Dėl ataskaitos apie išlaikymo panaudojimą teikimo, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė yra įstatyminė nepilnamečių vaikų turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jiems priklausantį turtą išimtinai jų interesais, o tai reiškia, kad jų turtas (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jų asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas savo poziciją, kad ieškovė siekia prisiteisti didesnį išlaikymą, grindė tuo, jog ieškovei gimė ketvirtas vaikas, todėl jai reikia papildomų lėšų vaikui išlaikyti. Taip pat tuo, kad vyresnioji dukra gyvena bendrabutyje, todėl jos kasdieniai poreikiai sumažėjo bei tuo, jog didžioji dalis kasdienių išlaidų yra per didelės, tačiau atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas, reikalaudamas teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikams, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, tai yra galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne vaikams, o kitiems tikslams. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ar vaikai realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikomas kiekvienu priteisto vaikams išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai.

Šalies argumentai

34. Ieškovė byloje nuosekliai paaiškino teismui kaip yra naudojamos vaikų išlaikymui gautos lėšos. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, būtų bausta ar įspėta už veikimą ne vaikų interesais, nepateikti ir įrodymai, jog ieškovė turėtų kokių nors žalingų įpročių ir jiems naudotų vaikų išlaikymo lėšas. Teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą, kad ieškovė vaikų lėšas naudoja netikslingai. Teismo vertinimu, atsakovo sąlyga, kad ieškovė teiktų jam ataskaitas apie išlaikymui skirtų sumų panaudojimą ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises, todėl jo reikalavimą dėl ataskaitos apie išlaikymo panaudojimą teikimo pripažino nepagrįstu, todėl atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

35. Sprendimu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, kuri numatė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, ieškovė įsipareigojo netrukdyti atsakovui susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais bei iš anksto suderinus netrukdyti jiems laikinai iki trijų mėnesių išvykti į kitą miestą Lietuvos Respublikoje, taip pat į užsienio valstybę. Bendravimo su vaikais atostogų metu tvarką šalys susitarė nustatyti iš anksto suderintu grafiku ir tvarka. Šalys sutarė, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų antrą Kalėdų dieną. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, kad sprendimo dalis dėl nustatytos bendravimo tvarkos praktiškai nevykdoma.

Atsiliepimas

36. Atsakovo teigimu, po sprendimo jis su vaikais palaikė ryšį, tačiau vėliau bendravimas su dukromis nutrūko dėl nuolatinės neigiamos ieškovės įtakos ir jos kaltės. Atsakovas nuolat stengėsi rodyti dukroms dėmesį, rūpestį, mėgino bendrauti telefonu, žinutėmis, tačiau dukros yra atsiribojusios ir ignoruoja bet kokį atsakovo kreipimąsi. Atsakovas kreipėsi į skyrių, dalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, lankėsi pas psichologą, lankė pozityvios tėvystės kursus, tačiau šios pastangos nedavė rezultatų, kadangi ieškovė nuteikinėja dukras prieš atsakovą, nesudaro sąlygų jam bendrauti su vaikais, neteikia jokios informacijos apie vaikus, jį menkina, atriboja nuo vaikų, savinasi dukras, formuoja joms neigiamą požiūrį į tėvą. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad dukros pačios atsisako bendrauti su tėvu, jos yra pakankamo amžiaus, jog galėtų išreikšti savo nuomonę, į kurią reikėtų atsižvelgti sprendžiant bendravimo tvarkos klausimą. Ieškovė vaikų bendravimo su tėvu klausimu yra neutrali, nereikalauja dukrų bendrauti su atsakovu, jeigu jos nenori. Sutiko, kad šiuo metu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką reikėtų keisti, tačiau pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos, kurios užtikrintų tėvo ryšio su vaikais atkūrimą, tarpininkaujant specialistams, ir tik atkūrus prarastą ryšį, gavus specialisto, tarpininkavusio bendravime išvadą, galima būtų spręsti klausimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

37. Apklausos metu B. nurodė, kad tėvas jai kaip nepažįstamas žmogus, tarp jų niekada nebuvo ryšio. Tėvas viską darydavo neatsižvelgdamas į vaikų nuomonę, susitikimų metu nekreipė dėmesio į tai, kas jam sakoma. Nurodė, kad buvo pikta, nusivylusi, jog reikia eiti bendrauti, jautėsi verčiama tai daryti. Mergaitė paaiškino, kad motina namuose apie tėvą beveik nekalba, klausia ar nori susitikti su tėvu. Nurodė, jog mamos pozicija neutrali. G. nurodė, kad jos ir tėvo ryšys nutrūkęs, ji nenori bendrauti su tėvu. Bendraudama su tėvu nuolatos jaučia psichologinį spaudimą, jaučiasi neišklausyta, nesuprasta, nekreipiamas dėmesys į jos poreikius, nereaguojama į nuomonę. Paaiškino, jog motina požiūrio į tėvą neįtakojo, šeimoje apie jį nekalbama, nes tai kelia neigiamus prisiminimus. Jauniausia šalių dukra E. nurodė, kad tėvas jai yra svetimas žmogus, ji neturi su juo jokio ryšio. Nurodė, kad tėvo dažnai nebūdavo namuose, todėl neleisdavo kartu laiko. Vaikas paaiškino, kad jeigu galėtų, su tėvu nebendrautų. Nurodė, jog motina įtakos dėl bendravimo su tėvu nepadarė, ji neverčia bendrauti su juo, sako, jeigu nori, gali susitikti. Visos mergaitės patvirtino, jog šeimoje atsakovas yra smurtavęs.

Žemesnės instancijos teismas

38. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovo ir dukrų ryšys yra nutrūkęs, šalių dukros kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Šalys negeba tarpusavyje sutarti, bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausią vaikų interesų tenkinimą, konfliktuoja, atsakovas kaltina ieškovę nuteikinėjant vaikus prieš jį. Net ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukromis tvarka dalyvaujant specialistui, nedavė rezultatų, nepadėjo sustiprinti tėvo ir dukrų ryšio.

39. Nors atsakovas viso proceso metu kaltino ieškovę dėl jo nutrūkusio ryšio su dukromis, savo galimų klaidų neįžvelgė ir nepripažino, buvo kategoriškas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas deda pastangas bendrauti su dukromis, stengiasi su jomis palaikyti ryšį. Atsakovas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų žalingų įpročių, nors mergaitės nurodė, kad tėvas yra smurtavęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, be to, ieškovė patvirtino, jog į policiją dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio niekada nesikreipė. Šiuo atveju, vaikai kaip pagrindinę atsisakymo bendrauti su tėvu priežastį nurodo tai, kad tėvas neatsižvelgia į jų nuomonę, jos jaučiasi verčiamos bendrauti su juo, taip pat turi išlikusių neigiamų prisiminimų iš tų laikų, kai tėvai dar gyveno kartu. Tai, kad mergaitės labiausiai nori būti išgirstos ir išklausytos, bylos nagrinėjimo metu po vaikų apklausos patvirtino ir teismo psichologė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ne kartą skundėsi institucijoms, jog ieškovė riboja jo galimybę bendrauti su vaikais, prašė tarpininkauti bendraujant su dukromis, tačiau įrodymų, jog būtų pripažinta, kad ieškovė netinkamai panaudojo arba piktnaudžiavo motinos valdžia, nėra. Todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad tėvo ir dukrų ryšys yra nutrūkęs išimtinai tik dėl ieškovės veiksmų, jos formuojamos neigiamos nuomonės vaikams apie atsakovą ir kliūčių bendravimui su tėvu sudarymu. Teismo psichologė patvirtino, kad visų mergaičių mąstymas bei požiūris yra racionalus, jos lanksčios asmenybės, geba išreikšti savo nuomonę, todėl nėra pagrindo netikėti mergaitėmis, jog motina neįtakoja jų nuomonės apie tėvą.

40. Įvertinus tai, jog mergaitės kaip pagrindinę atsisakymo bendrauti su tėvu priežastį nurodo atsakovo neįsiklausymą ir nuomonės nepaisymą, teismas padarė išvadą, kad tai nėra pakankamas pagrindas riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas pripažino, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kurios metu jis su nepilnametėmis dukromis B. ir E. bendraus kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 14:00 val. kavinėse ar kitose dukroms priimtinose vietose, atitinka vaikų ir atsakovo interesus. Atsakovui dedant maksimalias pastangas bendravimas su dukromis yra įmanomas, tačiau prieš pradedant atsakovui su vaikais bendrauti maksimaliai, nutrūkęs ryšys turi būti atkurtas.

41. Atsižvelgiant į šalių, jų nepilnamečių vaikų, išvadą teikiančios institucijos, teismo psichologės nuomonę, vaikų amžių, tai kad mergaitės nebendrauja su tėvu bei siekiant atkurti nutrūkusį tėvo ir vaikų emocinį ryšį nesukeliant vaikams įtampos, teismas konstatavo, jog yra reikalingas laikotarpis tėvo ir dukrų ryšio atkūrimui, todėl yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas su dukromis bendrauja tarpininkaujant specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar socialiniam darbuotojui) vieną kartą per savaitę iki 30 minučių pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje.

42. Spręsdamas dėl vietos ir tarpininko parinkimo, teismas nurodė, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę, kadangi jos pakankamai brandžios, todėl gali išreikšti savo poziciją dėl specialisto, su kuriuo bendraujant jaustųsi geriausiai. Ieškovė nurodė, kad dukroms patiko bendrauti (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šioje įstaigoje nuo 2023 m. kovo 7 d. buvo organizuojamos psichologo grupinės konsultacijos nepilnametėms mergaitėms ir jų tėvui, abi pusės bendradarbiavo ir atvyko į visus planuotus susitikimus. Todėl teismas nustatė, kad atsakovo su dukromis bendravimas vyks (duomenys neskelbtini).

43. Įvertinus tai, kad tėvo ir vaikų artimo ryšio atstatymas gali užtrukti, teismas atsakovo su nepilnamečiais vaikais E. ir B. bendravimą (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant pasirinktam specialistui, nustatė dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo bei mergaičių emocinį ryšį, toks laikotarpis yra protingas, labiausiai atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Bendravimo tvarka tarp atsakovo ir E. bei Ž. įsigalioja, pasibaigus nustatytai atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkai tarpininkaujant specialistui.

44. Kadangi šalių dukra G. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, atsakovo bendravimą su ja (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant pasirinktam specialistui, teismas nustatė nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini).

45. Nustatęs, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovė būtų kalta dėl atsakovo ir jo dukrų nutrūkusio ryšio, teismas pripažino, kad pareigą užtikrinti vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą turi abu tėvai. Be to, tiek vaikai, tiek pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė dėl atsakovo ir dukrų bendravimo yra neutrali, vengia su mergaitėmis kalbėti apie tėvą, nurodo, kad jos pačios gali spręsti, ar bendrauti su tėvu. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai perkelia visą atsakomybės naštą spręsti dėl bendravimo su tėvu dukroms, iš kurių viena vos dešimties metų. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys neatitinka jai, kaip motinai, įstatyme nustatytos ir teismų praktikoje suformuotos pareigos dėti pastangas ir užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Todėl šalys abi privalo prisiimti išlaidas, susijusias su specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) paslaugomis.

Šalies argumentai

46. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad dukroms būtų teikiamos individualios psichologinės konsultacijos pagal atsakovo parinkto specialisto sudarytą grafiką. Nurodė, jog tokios konsultacijos reikalingos dėl bendros neigiamos psichologinės būsenos ir negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad vaikai ne kartą išreiškė nuomonę, jog jaučiasi verčiami bendrauti su tėvu. B. Ž. nurodė, jog dėl to ji netgi jautė pyktį, nusivylimą. Taigi, mergaitės yra priešiškai nusiteikusios daryti tai, ko nenori, ir jaučiasi blogai. Tai, kad atsakovo noras įpareigoti dukras individualiai lankytis pas specialistą yra bandymas nustatyti dukroms atitinkamas pareigas, pažymėjo ir išvadą teikianti institucija. Atsižvelgiant į tai, kad mažinti vaikų neigiamą požiūrį į atsakovą yra pirmiausia atsakovo pareiga, konstatuojama, kad nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka su specialistais šiuo metu yra pakankama priemonė siekiant atkurti prarastą ryšį, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti dukroms individualias psichologines konsultacijas atmetamas kaip nepagrįstas.

47. Atsakovas prašė skirti ieškovei 1 290 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad yra priteisiamos tik toje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, tuo metu ieškovės atstovė prašo priteisti išlaidas, kurias ji patyrė kitoje byloje. Toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl ieškovei turi būti skirta bauda. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos už darbą, rengiant procesinius dokumentus bylai dėl išlaikymo padidinimo.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovės patirtas teisines išlaidas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Ieškovė atstovavimo sutartį su advokate sudarė 2019 m. lapkričio 12 d., advokatė ieškovę atstovavo santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutarimu byloje bei ruošė procesinius dokumentus ir atstovavo bylose dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Byloje esančios sąskaitos, sąskaitų išrašai patvirtina, jog ieškovė patyrė 2 970 Eur teisines išlaidas (3 t., b. l. 35–36, 149; 4 t., b. l. 72–81). Susipažinus su minėtomis sąskaitomis, sąskaitų išrašais nenustatyta, jog ieškovė prašytų priteisti išlaidas, nesusijusias su išlaikymo dydžio padidinimu. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023 ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintos nebuvo, ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirto ieškovei teisės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Todėl ieškovė, kreipdamasi iš naujo, turi teise prašyti priteisti jos realiai patirtas teisines išlaidas, susijusias su išlaikymo dydžio padidinimu, todėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 95 straipsnis).

49. Ieškovė sumokėjo 2 970 Eur už teisines paslaugas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (900 Eur x 100 proc. / 960 Eur = 94 proc.), nustačius, kad prašoma priteisti 2 970 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, teismas ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisė 2 791,80 Eur (2 970 Eur x 94 proc. / 100 proc. = 2 791,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymo dydį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tenkinus ieškinį iš dalies (94 proc.), teismas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, nusprendė priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 30 Eur (900 Eur – 300 Eur = 600 Eur; 600 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 162 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 10 punktu, žyminis mokestis apvalinamas).

51. Atsakovas sumokėjo 1 950 Eur už teisines paslaugas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Patikslintas priešieškinis yra patenkintas iš dalies 50 procentų (iš keturių reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarka, patenkinti du), prašoma priteisti 1 950 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl teismas atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai priteisė 975 Eur (1 950 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 975 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atsakovas byloje sumokėjo 219 Eur žyminį mokestį, todėl patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai priteisė 109,50 Eur (219 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 109,50 Eur) žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei teismas nepriteisė, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

54. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nepriklausomai nuo bylos rezultato, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atmetant 1 290 Eur išlaidas, kurias ieškovė patyrė kitose bylose ir priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

54.1. Apelianto vertinimu, vaikų poreikių dydis byloje nustatytas remiantis vien ieškovės paaiškinimais ir netgi tais, kurie bylos nagrinėjimo metu paneigti kitais įrodymais. Nustatant vaikų poreikių dydį nevertintos tėvo pajamos ir (ar) galimybės gauti didesnių pajamų, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją bei sveikatos būklę. Teismas neaptarė byloje pateiktų įrodymų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų, išrašų iš banko sąskaitų, mokėjimo kvitų apie vaikų išlaikymui, sveikatai, pramogoms, lavinimui, kelionėms, mokesčiams išleidžiamas sumas (3 t., b. l. 65-92, 96, 99-102) turinio. Nenurodė, ar aptarti duomenys patvirtina, ar paneigia ieškovės nurodomas išlaidas ir kokiu būdu. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtino, kad nurodyto dydžio išlaidų dukrų išlaikymui ieškovė nepatiria, kas detaliai aptarta pareiškime dėl ieškinio reikalavimų keitimo.

Žemesnės instancijos teismas

54.2. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog šalių dukra G. apgyvendinta bendrabutyje, padidina ieškovės išlaidas, nors pati ieškovė nurodė ir teismas aptarė, kad G. bendrabutis mėnesiui kainuoja iki 15 Eur, už šią sumą ji turi teisę gyventi, gauna pavalgyti 2 kartus per dieną (pusryčius ir pietus), turi teisę būti nemokamai pavėžėta į namus savaitgaliais. Kadangi namie tikrai neįmanoma už 15 Eur/mėn. vaiko pamaitinti 2 k. per dieną ar padengti jo patiriamų komunalinių patarnavimų, akivaizdu, kad dukters G. gyvenimas bendrabutyje, kuris didele dalimi kompensuojamas valstybės, priešingai nei nurodė teismas, ženkliai sumažina jos pragyvenimo išlaidas ir tai turėjo būti pagrindu mažinti G. priteistino išlaikymo dydį.

54.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neprisideda ne tik prie bendrabučio, bet ir prie „nenumatytų kasdienių išlaidų“. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovas apmoka dalį maisto, būrelių (kurių nei viena iš dukrų nelanko), drabužių ir avalynės, transporto, higienos reikmenų, kanceliarinių prekių, lavinimo, sveikatos priežiūros, komunalinių mokesčių, telefono bei interneto, akių ir dantų priežiūros, kirpyklų, atostogų išlaidų. Jokių kitų išlaidų vaikas patirti negali. Išvada, kad atsakovas prie kažko „neprisideda“, paremta tik ieškovės teiginiais, kurių teismas neįvertino kritiškai.

54.4. Būrelių lankymą teismo posėdžio metu visos dukros paneigė, net pati ieškovė, išklausiusi dukrų paaiškinimus teisme, šio teiginio atsisakė. Nepaisant to, teismas sprendė, kad 160 Eur/mėn. išlaidos nelankomiems būreliams apmokėti yra pagrįstos.

54.5. Nepagrįstos ir 40 Eur/mėn. (1 dukrai) išlaidos telefonui, nors pagal viešai matomus duomenis mobiliojo ryšio planas įprastai kainuoja iki 25,90 Eur/mėn., o telefoną galima įgyti už 5,75 Eur/mėn., kurį nebūtina keisti kas 2 metus. Apelianto vertinimu, pagrįstos išlaidos telefonui yra iki 30 Eur per mėnesį vienam vaikui.

54.6. Pasikeitusi ekonominė padėtis išlaikymo dydžio keisti neturėtų, nes išlaikymui taikomas indeksavimas, kurio metu kompensuojamos dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastos pajamos. Nors 2019 m. gruodžio 27 d. buvo nustatytas 100 Eur/mėn. suma vienai dukrai, šiuo metu, taikant indeksavimą, ši suma sudaro jau 137 Eur/mėn. (1 dukrai). Vadinasi, bendra infliacija per beveik 4 m. sudarė 37 procentus. Tačiau teismas išlaikymą padidino net 300 procentų, nenurodęs argumentų, kokiu būdu visų trijų vaikų poreikiai per nepilnai 4 metus išaugo tokia didele suma. Apeliantas pažymėjo, kad teismas mažino mokėtiną išlaikymo dydį ieškovės nurodyta 136 Eur vienam vaikui suma, o ne 152,90 Eur, kiek iš tikrųjų mokama nuo 2024 m. sausio 1 d. Vien dėl to iš atsakovo priteista po 50,70 Eur/mėn. daugiau.

54.7. Teismas sprendime nurodė, kad esą iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį, pajamas, turimus įsipareigojimus bei sveikatos būklę, jų turtinė padėtis yra panaši, tačiau ši išvada nepagrįsta, kadangi padaryta, nepalyginus šalių nei pagal vieną minėtą požymį. Apelianto vertinimu, palyginus šalių turtinę padėtį pagal turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinius bei sveikatos būklę, tik gaunamos šalių pajamos yra panašios. Tuo tarpu ieškovės turto vertė atsakovo turto vertę viršija beveik 13 kartų. Visas šis ieškovės turtas įgytas santuokoje, ji neturi finansinių įsipareigojimų, nepatiria būsto nuomos sąnaudų, kadangi jai liko santuokoje įgytas namas. Ieškovė neserga ligomis, kurios ribotų jos profesinę veiklą. Atsakovas, daug metų dirbęs statybų sektoriuje, praktiškai nebegali dirbti pagal savo profesiją dėl sveikatos būklės. Be to, patiria įvairias išlaidas sveikatai (nuolatinis vaistų vartojimas, vizitai pas gydytojus, reabilitacijos).

54.8. Sprendime išdėstyti teiginiai apie šalių finansinę padėtį yra prieštaringi, neatitinka byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų. Nors ieškovės pateiktos darbovietės pažymos ir sąskaitų išrašai rodo, kad ji 2023 m. sausį–liepą uždirbo vidutiniškai po 2 036,57 Eur/mėn., tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės žodžiu nurodyta aplinkybe, kad ji per mėnesį uždirba 1 400 Eur. Be to, tariamas ieškovės pajamas teismas lygino su atsakovo metinėmis bruto pajamomis (42 972,00 Eur), neatimant leidžiamų atskaitymų (30 procentų) ir neišvedant mėnesio vidurkio (2 506,75 Eur/į rankas), kas sudaro klaidingą įspūdį, kad atsakovas uždirba daug daugiau už ieškovę, nors yra priešingai. Ieškovės bruto pajamos už 2022 m. sudarė net 47 271,53 Eur.

54.9. Atsakovas teikė banko sąskaitų išrašus tik apie gaunamas pajamas, dėl to prie išlaidų eilutės rodomi nuliai, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovas visą bylos nagrinėjimą nepatyrė jokių išlaidų. Ieškovė taip pat teikė išrašus tik apie pajamas, tačiau teismas analogiškos išvados dėl ieškovės išlaidų nepadarė ir nesprendė, kad ieškovei nepatiriant jokių išlaidų, jai atitinkamai nereikia priteisti jokio išlaikymo.

54.10. Sprendime skirtas dėmesys ieškovės papildomoms išlaidos akiniams, tačiau neskirta dėmesio atsakovo sveikatos problemoms ir su tuo susijusiomis išlaidoms. Abstrakčios teismo išvados, kad atsakovas turi būti „atsakingu“ ir teikti dukroms 900 Eur/mėn. išlaikymą, apelianto vertinimu, yra nepagrįstos ir nelogiškos, nes visos dukros gimė iki (duomenys neskelbtini), kuomet apeliantui prasidėjo sveikatos problemos ir jis prarado visą iki tol turėtą turtą. Apeliantas pažymėjo, kad jis 15 metų sunkiai dirbo ir savo rankomis pastatė namą, kurį paliko buvusiai sutuoktinei, dėl to šalių turtinė padėtis, priešingai nei pripažino teismas, skiriasi drastiškai.

54.11. Apelianto vertinimu, klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo viso proceso metu nagrinėtas skubotai, nesiaiškinant realių dukrų nebendravimo su tėvu priežasčių ar juolab neieškant būdų, kaip atkurti dukrų ir tėvo ryšį. Ribota apelianto teisė teikti papildomus įrodymus, atmesti beveik visi jo prašymai – išreikalauti papildomus įrodymus, skirti E. psichologinę ekspertizę, išskirti bylą į dvi atskiras bylas, t. y. dėl bendravimo tvarkos ir dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas mano, kad nebuvo atskleista klausimo esmė dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nei teismas, nei skyrius nesupranta konflikto esmės ir nežino galimo sprendimo.

54.12. Ieškovė su dukromis teismą siekė įtikinti, kad dukrų nebendravimą su tėvu lėmė jo smurtas ir alkoholio vartojimas santuokos metu, tačiau byloje nebuvo nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio tokią versiją. Be to, ši versija atsirado tik 2023 m. birželio 22 d. (po santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo inicijavimo) ir jai prieštaravo eilė byloje buvusių rašytinių įrodymų, t. y. šalių susirašinėjimai el. laiškais, atsakovo susirašinėjimas su dukromis, 2022 m. vasario 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, (duomenys neskelbtini) raštai, skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. raštas, nors dauguma šių įrodymų paminėti teismo sprendime, tačiau teismas neatskleidė jų turinio. Šie įrodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad jo bendravimas su dukromis nutrūko tik 2021 m. vasarą, be jokios aiškios priežasties, po eilės piktybinių ieškovės kišimųsi į jo bendravimą su dukromis. Tačiau net tada dukros nesiskundė tėvo smurtu, nors dėl santykių su tėvu buvo eilę kartų apklaustos skyriaus darbuotojų, lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visos trys dukros, nors skirtingo amžiaus ir temperamento, kalba praktiškai identiškais sakiniais, netgi jų prisiminimai identiški.

54.13. Nenustačius dukrų nebendravimo su tėvu priežasčių, nebuvo įmanoma nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri realiai padėtų atkurti tėvo ir vaikų ryšį. Apelianto vertinimu, nustatytos bendravimo tvarkos nebus įmanoma vykdyti. Apeliantas pateikė (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, kokia bendravimo tvarka galimai būtų efektyvi ir pagal tai patikslino savo reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė laikėsi pozicijos, kad tėvas su dukromis turėtų apskritai nebendrauti, šiai pozicijai buvo linkusi pritarti ir skyriaus atstovė. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo išsiaiškinta, ar (duomenys neskelbtini) apskritai teikia tokio pobūdžio paslaugas. Apeliantas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiausiai ortopedijos ir profesinės reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga. Psichologas konsultuoja tik pagal projektą (laikinai). Be to, šis projektas nėra orientuotas į vaikus, tačiau teismas nutarė, kad dukrų konsultacijos turi būti vykdomos būtent šioje įstaigoje pas specialistą, parinktą atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę. Teismas sprendimo rezoliucine dalimi atsakomybę dėl bendravimo perkėlė ir vaikams, nurodydamas, kad konsultacijos turi vykti vaikams patinkančioje įstaigoje, pas jiems patinkantį specialistą. Todėl numačius konsultacijas tik vienoje įstaigoje, kuri net nėra specializuota teikti psichologines konsultacijas įstaiga, ir tik tuo atveju, jei tos įstaigos specialistai patiks šalių dukroms, apeliantas mano, kad sprendimo nebus įmanoma vykdyti, kai įstaiga baigs vykdomą projektą ir/arba dukros pareikš, kad joms nepatinka ten dirbantys specialistai.

54.14. Teismas nepagrįstai atmetė vieną esminių apelianto reikalavimų, pagrįstą (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis – užtikrinti dukroms individualias psichologines konsultacijas. Šį reikalavimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad tai yra atsakovo bandymas nustatyti dukroms tam tikras pareigas, tačiau tokiu būdu teismas pažeidė tėvų lygybės principą, preziumuodamas esą auklėti vaikus (ir atitinkamai nustatyti jiems tam tikras pareigas) gali tik motina. Taip pat nėra aišku, kuo paremta teismo išvada, kad mažinti vaikų neigiamą požiūrį į atsakovą yra pirmiausia (arba – tik) atsakovo pareiga. Remiantis šia išvada, vertintina, kad tik tėvui reikia vaikų, o vaikams tėvo – ne. Be to, neaišku, kaip apeliantui vykdyti šią pareigą, jei vaikai arba atsisako su juo susitikti, arba atėję į susitikimus nederamai su juo bendrauja, parodo netinkamus gestus ir išeina. Teismo išvada, kad tėvo ir vaikų bendravimo tvarka su specialistais šiuo metu yra pakankama priemonė siekiant atkurti prarastą ryšį, prieštarauja visai bylos medžiagai. (duomenys neskelbtini) raštai patvirtina, kad dukros yra pasiekusios didžiausią priešiškumo tėvui lygį nuo pat santuokos nutraukimo, šį faktą pripažino ir pati ieškovė, kuri tvirtino, kad dukros su tėvu bendrauti nenori, bendravimas neįmanomas. Byloje nebuvo nei vieno, net menkiausio įrodymo, kad bendravimo tvarka duoda teigiamų rezultatų. Todėl toks tėvo ir vaikų bendravimas ne atkuria ryšį, o priešingai, galutinai jį naikina. Abiem vyresnėms dukroms diagnozuoti psichikos sutrikimai, o E. turi elgesio problemų, todėl esant tokiai situacijai, bendras tėvų tikslas ir pareiga yra užtikrinti vaikams psichologo konsultacijas, harmonizuoti juos, grąžinti vaikystę ir džiaugsmą, pasitikėjimą žmonėmis bei pagarbą žmonėms.

54.15. Sprendimo išvada, kad įrodymų, jog ieškovė netinkamai panaudojo arba piktnaudžiavo motinos valdžia, nėra, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Nuo 2022 m. sausio 23 d. eilę kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu (problemos tėvui bendrauti su dukromis). Šalių susirašinėjimas byloje patvirtina, kad nuo pat santuokos nutraukimo ieškovė aktyviai trukdė tėvui bendrauti su dukromis. Iš apelianto susirašinėjimų su dukromis matyti, kad iki 2021 m. birželio mėn. jis su jomis bendravo normaliai, G. pati siūlydavo susitikti, derindavo susitikimų laiką, tačiau bendravimą nuolat sunkindavo ieškovės įsikišimai, dėl ko nuo 2021 m. vasaros dukros nustojo bendrauti su tėvu. Apelianto vertinimu, vienintelė priežastis, kodėl visos dukros vienu metu nustojo bendrauti su tėvu, buvo piktavališkas ieškovės elgesys, dėl ko teismo įpareigojimas apeliantą padengti pusę konsultacijų išlaidų, yra nepagrįstas.

54.16. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą įpareigoti ieškovę pateikti rašytines ataskaitas apie dukroms skirtų lėšų panaudojimą, kadangi apeliantas, negaudamas ataskaitų, negali įgyvendinti savo teisės kontroliuoti, kaip panaudojamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė su dukromis jam neteikia jokios informacijos apie dukrų išlaidas, užimtumą, lankomų ugdymo įstaigų išlaidas ar bet kokius kitus gyvenimo aspektus. Dviejų dukrų mokymosi įstaigas ir aplinkybę, kad viena dukra gyvena bendrabutyje, atsakovas sužinojo tik teismo proceso metu. Taip pat tik proceso metu dukros atsitiktinai prasitarė nelankančios jokių būrelių. Tuo tarpu ieškovė iki dukrų apklausų teismui teigė neva jos lanko eilę būrelių, kurie brangiai kainuoja ir užima visą jų laiką. Kadangi apeliantas negauna jokios informacijos, kaip naudojamas jo teikiamas išlaikymas, ieškovė turėtų būti įpareigota pateikti jo prašomą informaciją.

54.17. Teismas savo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidu paskirstymo šiurkščiai pažeidė res judicata principą, nes ieškovei priteisė 1 290 Eur išlaidas, kurios buvo patirtos kitose bylose, t. y. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-739-601/2023. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė su atstove atstovavimo sutartį yra sudariusi nuo 2019 m. ir kitos bylos taip pat buvo susiję su vaikų išlaikymu, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptartose bylose buvo išspręsti įsiteisėjusiomis nutartimis. Kita vertus, jei teismas nutarė skirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose bylose, apeliantui kyla klausimas, kodėl kitų bylų išlaidos priteistos tik ieškovei. Apeliantas minėtose bylose taip pat patyrė 2 851,40 Eur išlaidų, o jam buvo priteista tik 1 080,80 Eur. CPK nenumato galimybės teismui skirstyti kitose bylose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidu. Dar daugiau, minėtose bylose ieškovė pripažinta kalta šalimi ir bylinėjimosi išlaidos apeliantui priteistos iš ieškovės.

Atsiliepimas

55. Ieškovė G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės naudai atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

55.1. Apeliaciniu skundu prašydamas atmesti ieškinį visa apimtimi, apeliantas faktiškai reikalauja, kad sprendimu išlaikymas būtų nepakeistas, t. y. liktų – 100 Eur/mėn. vienam vaikui. Tačiau byloje reikšdamas priešieškinį atsakovas reikalavimų dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio bei sąlygų pakeitimo nekėlė.

55.2. Apelianto argumentai dėl sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio nepaneigia nei minimalių vaikų poreikių, kuriuos privalo užtikrinti tėvai, nei apelianto – kaip tėvo – galimybių ir sąlygų teikti atitinkamo dydžio išlaikymą (300 Eur/mėn.).

55.3. Apelianto argumentai dėl jo gaunamų pajamų ir jų lyginimo su ieškovės turtine padėtimi negali paneigti jo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu nustatyto dydžio ribose.

55.4. Argumentai ir įrodymai dėl apelianto sveikatos būklės vertintini kaip jo sveikatos būklę, bet ne darbingumo sąlygas, gebėjimus ir pareigą užtikrinti išlaikymą vaikams, patvirtinantys duomenys. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į tai, kad nors apeliantas ir turi sveikatos problemų, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų jo galimybes dirbti ir skirti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikams. Sprendimą teismas priėmė įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus bei išvadas, susijusias tiek su jo sveikatos būkle, tiek su sąlygomis, susijusiomis su jo šiuo metu atliekamu darbu įmonėje, kurioje apelianto vykdomas darbas jo sveikatos būklei nekenkia.

55.5. Apelianto argumentai dėl šalių gautų pajamų santuokos metu (2005–2019 m.) neturi būti vertinami, kaip paneigiantys ar įrodantys ieškinio (vaikų išlaikymas) šioje civilinėje byloje dalyką.

55.6. Apelianto argumentai dėl sąlygos apsiriboti kainų indeksavimu, priimto sprendimo teisėtumo nepaneigia, kadangi periodinės išmokos indeksuojamos vykdymo procese, nesant atskiro teismo sprendimo šiuo klausimu.

55.7. Aplinkybė, kad ieškovė dirba, gauna atitinkamo dydžio pajamas, neturi įtakos apelianto turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Priešingas vertinimas leistų kitai išlaikymo neteikiančiai ar nepakankamą išlaikymą teikiančiai šaliai piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

55.8. Ieškovė byloje neteikė jokių argumentų, sietinų su jos sveikatos būkle, keliant reikalavimą tuo pagrindu vertinti jos galimybes ir sąlygas teikti išlaikymą vaikams. Tokiu būdu apelianto argumentai, teikiant palyginamąsias lenteles, yra grįsti vien subjektyviomis išvadomis ir rašytiniais įrodymais nepagrįstais argumentais ir nepaneigia būtinųjų vaikų poreikių, kaip ir atsakovo pareigos bei galimybių šiuos poreikius užtikrinti.

55.9. Byloje ieškovė yra pateikusi duomenis apie išlaidas, skiriamas dukroms B. ir G., kurios susijusios su jų nešiojamais akiniais ir kontaktiniai lęšiais, o ne „ieškovės papildomomis išlaidoms akiniams“, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Ieškovė nešioja akinius, tačiau savo pozicijos teisme tuo pagrindu negrindė. Išlaidos akiniams yra vertintinos kaip vaikų poreikius pagrindžiantys įrodymai, bet ne pagrindas šiuos poreikius lyginti su atsakovo sveikatos būklę patvirtinančiais įrodymais.

55.10. Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė tėvų lygybės principą, preziumuodamas esą auklėti vaikus (ir atitinkamai nustatyti jiems tam tikras pareigas) gali tik motina, yra jo subjektyvūs teiginiai, bet nėra skundžiamo sprendimo nei motyvuojamoji, nei rezoliucinė dalis. Tokio turinio sprendimas byloje nėra priimtas, teismo argumentai nėra grįsti jokiomis tėvus diskriminuojančiomis nuostatomis.

55.11. Ieškovė yra pateikusi nuomonę raštu bei teismui teikusi paaiškinimus žodžiu, kuriais ne kartą pabrėžė, kad dukros yra pakankamai brandaus amžiaus, kad būtų paisoma jų valios ir nuomonės. Jos turėtų paisyti ir apeliantas, kurio siūloma bendravimo tvarka neatitinka byloje faktiškai nustatytos aplinkybės, kad tėvo ryšys su vaikais yra nutrūkęs. Apeliantas savo siūloma bendravimo tvarka šios aplinkybės nevertina ir jos pagrindu vaikų ir tėvo bendravimo sąlygų neapibrėžia. Todėl bendravimo tvarkos nustatymas, ignoruojant tėvo nutrūkusio ryšio su dukromis aplinkybę, pažeistų vaikų interesus bei teises. Apeliantas neatsižvelgia ir nevertina nei skyriaus, nei specialistų siūlymų, nuomonės bei išvadų.

55.12. Teismas, nagrinėdamas atsakovo keliamus reikalavimus, išsamiai ištyrė ne tik byloje pateiktus rašytinius įrodymus, buvo atlikta ir vaikų apklausa, dukrų nuomonę ir poziciją įvertino psichologas. Šių įrodymų pagrindu ir buvo priimtas apelianto skundžiamas sprendimas, kuris, vertinant aplinkybę, kad santykis su tėvu gali kisti ir iš esmės priklauso nuo paties apelianto valios ir pastangų, vertintinas kaip maksimaliai vaikų teises užtikrinantis sprendimas.

55.13. Apelianto kaltinimai, kad dėl nutrūkusio ryšio su tėvu yra kalta ieškovė, nebuvo įrodyti ir teikiant apeliacinį skundą, jie yra paremti tik jo paties subjektyvia nuomone, bet ne pagrįstomis ar motyvuotomis išvadomis. Aplinkybės, kad ieškovė trukdo bendrauti ar formuoja neigiamą įtaką tėvo ir dukrų tarpusavio santykiams, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos.

55.14. Ieškovės nuomonė dėl jos įpareigojimo apeliantui teikti rašytinę išlaikymui gautų lėšų panaudojimo ataskaitą teismo proceso metu buvo pateikta raštu (žr. 2023 m. gruodžio 18 d. atsiliepimas į 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovo pareiškimą dėl reikalavimų pakeitimo). Atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį – 300 Eur/mėn., ieškovės pozicija šiuo klausimu lieka ta pati – pagrindo reikalauti teikti ataskaitas nėra, o reikalavimas pagrįsti šias išlaidas yra neadekvatus ir jokiu būdu neužtikrina vaiko interesų.

55.15. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad priešieškinio reikalavimus, kaip ir visus iš jo sekusius reikalavimus, apeliantas teikė tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinį, kadangi iki ieškinio atsakovas pretenzijų ar reikalavimų dėl bendravimo su vaikais nekėlė, ieškovės nuomone – tai yra tik apelianto siekis daryti atitinkamą poveikį ieškovei. Ieškovė yra detaliai ir nuosekliai paaiškinusi, kaip yra naudojamos ir kokia apimtimi ir tikslu yra ir bus naudojamos vaikams skiriamo išlaikymo sumos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai naudotų skiriamo išlaikymo sumas ar veiktų priešingai vaikų interesams. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad apelianto reikalavimas dėl ataskaitų jam teikimo nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises, be to, apeliantas šio reikalavimo nepagrindė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

57. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

58. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydis, pakeista ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

59. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: savo metines pajamų deklaracijas už 2006, 2007, 2008, 2009, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metus; 2024 m. vasario 2 d. susirašinėjimą el. paštu dėl vaikų perregistravimo bendravimo tvarkos vykdymui į (duomenys neskelbtini); dukros B., dukros G. ir dukros E. pamokų tvarkaraščius; pažymas iš Sodros apie R. Ž. valstybinį socialinį draudimą ir jam 2005–2009 metais išmokėtas išmokas bei dukros E. pagyrimus ir pastabas iš lankomos mokyklos dienyno.

60. 2024 m. gegužės 15 d. apeliantas pateikė prašymą nutraukti civilinės bylos dalį dėl G. Ž. išlaikymo ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo, nes (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete ir savo teises įgyvendina savarankiškai. Taip pat atsakovas prašo prijungti raštą, kurį gavo tik 2024 m. gegužės 13 d., kad G. G. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).

61. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

62. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, jog 2024 m. vasario 2 d. šalių susirašinėjimas el. paštu dėl vaikų perregistravimo bendravimo tvarkos vykdymui į (duomenys neskelbtini) yra susijęs su nagrinėjamo skundo dalyku ir turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl šį įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais. Kiti įrodymai esminės reikšmės, nagrinėjant apeliacinį skundą, neturi, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo

63. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto prašymu nutraukti civilinės bylos dalį. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais. Teismo sprendime G. Ž. išlaikymo ir bendravimo su ja tvarkos klausimai buvo spręsti tik iki jos pilnametystės, todėl jai tapus pilnamete, sprendimas jos atžvilgiu nustoja galioti savaime. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo nutraukti dalį bylos netenkina.

Dėl išlaikymo padidinimo

64. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 vaikams G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. iki jų pilnametystės iš atsakovo R. Ž. buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 nustatytą nepilnamečiam vaikams teiktino išlaikymo dydį ir padidino jį iki 300 Eur per mėnesį.

65. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

66. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

67. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas ir atsakovo galimybės teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

68. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

69. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

70. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur).

71. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, detaliai dėl jų pasisakė ir pagrįstai sprendė, jog šalių nepilnamečio vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 736 Eur dydžio per mėnesį suma. Atėmus 136 Eur vaiko išmoką, vieno vaiko poreikių suma yra 600 Eur. Pažymėtina, kad tokia vaikų išlaikymo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suma yra artima 2024 m. MMA (708 Eur).

72. Kaip minėta nutarties 69 punkte, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, dėl to pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui yra suma, artima 2024 m. nustatytai MMA, nevertintini atsakovo argumentai dėl mažesnių dukros G. išlaikymo išlaidų, kadangi jai yra suteiktas bendrabutis, už kurį moka valstybė, taip pat dėl dukrų išlaidų būreliams ir telefonams.

73. Atsakovas nurodo, kad teismas turėjo mažinti mokėtiną išlaikymo dydį ne ieškovės nurodyta 136 Eur vienam vaikui suma, o nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta 152,90 Eur suma. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija sutinka, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra nustatytas didesnis šios išmokos dydis, tačiau įvertinusi tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, visada tenka didesnė kasdienių, nenumatytų išlaidų našta, o apelianto nurodytas skirtumas sudaro ne po 50,70 Eur sumą, o tik po 8,45 Eur (736-136=600/2=300 Eur; 736-152,90=583,10 Eur/2=291,55 Eur; 300-291,5=8,45 Eur), todėl ši suma vertintina vaikų naudai, kaip nepažeidžianti atsakovo interesų, nes ji užtikrins šiek tiek didesnių nei minimalūs vaikų poreikių tenkinimą.

74. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nurodo, kad jų padėtis skiriasi iš esmės. Kadangi apeliaciniame skunde atsakovas sutinka, jog šalių gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra panašios, tai teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų, susijusių su prieštaringu ir netinkamu teismo atliktu šalių gaunamų pajamų skaičiavimu bei lyginimu.

75. Apeliantas nurodo, kad ieškovės turto vertė viršija atsakovo turto vertę beveik 13 kartų, ji neturi finansinių įsipareigojimų, nepatiria būsto nuomos sąnaudų (liko santuokoje įgytas namas). Skunde nurodoma, kad ieškovė neserga ligomis, kurios ribotų jos profesinę veiklą. Atsakovas, daug metų dirbęs statybų sektoriuje, praktiškai nebegali dirbti pagal profesiją dėl sveikatos būklės. Be to, patiria įvairias išlaidas sveikatai (nuolatinis vaistų vartojimas, vizitai pas gydytojus, reabilitacijos).

76. 2019 metais santuokos nutraukimo metu šalys bendru sutarimu nusprendė pasidalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą būtent tokiu būdu, t. y. ieškovei priteisiant gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o atsakovui – 4 700 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau informacinės LITEKO sistemos duomenimis, šiuo metu santuokos nutraukimo byloje yra atnaujintas procesas ir santuokinio turto padalijimo klausimas sprendžiamas iš naujo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiuo metu ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė negu atsakovo.

77. Atmestinas apelianto argumentas, kad jo turtinę padėtį apsunkina ir turimas finansinis įsipareigojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 20 d., t. y. bylos nagrinėjimo metu, atsakovas sudarė kredito/lizingo sutartį, tačiau pažymėtina, jog finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Atsakovo mokamas kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.

78. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vertinant turtinę padėtį nebuvo tinkamai atsižvelgta į atsakovo turimas sveikatos problemas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą. Išlaikymas vaikams priteisiamas iki jų pilnametystės, todėl atsakovo laikinas ribotas darbingumas (po kojos kelio sąnario operacijos fizinis krūvis ribojamas laikinai, iki 2024 m. rugsėjo mėn.) negali būti priežastimi nepadidinti dukroms priteisto išlaikymo dydžio ar pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad dėl dabartinės sveikatos būklės dirbti statybose jis negali, tačiau 2023 m. rugsėjo 29 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbas sėdimas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra pajėgus susirasti ir dirbti jo sveikatą šiuo metu atitinkantį darbą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovui širdies operacija buvo atlikta 2019 metais (kai jo pajamos pagal verslo liudijimą buvo 20 694 Eur), tačiau jis toliau vertėsi veikla statybų srityje, ką patvirtina byloje pateikta pajamų deklaracija, pagal kurią 2022 metais jo pajamos buvo 42 972 Eur, taip pat pajamų išlaidų žurnalai, pagal kuriuos 2023 m. birželio mėnesį atsakovas turėjo 1 870 Eur pajamų, liepos mėnesį – 5 000 Eur. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 metais atsakovas turėjo 23 010 Eur įplaukų. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad atsakovas turi pakankamai galimybių dirbti ir gauti pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo laikiną ribotą darbingumą nelaikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo. Aplinkybė, kad atsakovas turi išlaidų sveikatai, neatleidžia jo nuo pareigos teikti dukroms išlaikymą, kuris yra beveik minimalaus dydžio.

79. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais motyvais, atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali teikti savo nepilnamečiams vaikams 300 Eur išlaikymą, toks išlaikymo dydis atitiks nepilnamečių vaikų geriausius interesus ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl dukroms skiriamų išlaidų panaudojimo ataskaitų

80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

81. CK 3.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Atsakovo mokamas išlaikymas laikytinas vaikų nuosavybe, kurią ieškovė turi naudoti tinkamai vaikų interesais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas, reikalaudamas teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikams, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, tai yra galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne vaikams, o kitiems tikslams. Atsakovas nurodo, kad jis nežinojo aplinkybių dėl G. suteikto bendrabučio, dėl vaikų lankomų/nelankomų būrelių, tačiau pažymėtina, jog teismui nustačius vaikui reikalingą išlaikymo dydį, dėl tų lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia vaiko tėvas, su kuriuo gyvena vaikas. Tai nereiškia, kad kiekvieną mėnesį priteista lėšų suma skiriama visada tiems patiems dalykams (poreikiams) ir pilnai išnaudojama. Būna atvejų, kad vieną mėnesį tam tikrų išlaidų iš viso nebūna, o kitą mėnesį jų būna daug, todėl kartais išlaikymo lėšų sutaupoma, o kartais išleidžiamos ir netgi visos sutaupytos. Tam tikru laikotarpiu vaikas gali nelankyti jokio būrelio, bet vėliau gali pradėti lankyti kelis. Vienais metais dukra gali gyventi bendrabutyje, o kitais – bendrabučio nebegauti. Kita vertus, bendrabutis suteikiamas tik mokslo metų laikui, todėl vasaros laikotarpiu vaikas gyvena namuose.

82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog vaikų lėšos naudojamos netinkamai, preziumuoja, kad ieškovė gautas lėšas panaudoja vaikų interesams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą teikti ataskaitas apie šalių vaikų išlaikymo išlaidas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos

83. Apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, jog ji yra nepakankama, ją bus neįmanoma įvykdyti; be to, teismas nepagrįstai nenustatė vaikams individualių psichologinių konsultacijų.

84. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai ir pats apeliantas patikslintame priešieškinyje pripažino, kad ryšys tarp tėvo ir nepilnamečių dukrų yra prarastas, todėl dukrų ir tėvo interesus atitiktų minimali bendravimo tvarka, vėliau ją liberalizuojant ir šiek tiek išplečiant. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją ir byloje surinktų įrodymų visumą, iš dalies tenkino jo reikalavimą ir pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatė, kad dukros B. ir E. su atsakovu bendrauja (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant atsakovo R. Ž., atsižvelgiant į B. Ž. ir E. Ž. nuomonę, pasirinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar socialiniam darbuotojui) vieną kartą per savaitę iki 30 minučių pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje.

85. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nustatyta bendravimo tvarka negalės būti įgyvendinama, kadangi teismas byloje neišsiaiškino, ar (duomenys neskelbtini) teikia tarpininkavimo pobūdžio paslaugas. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė savo atstovės susirašinėjimą el. paštu su ieškove G. G., kuriame matyti, kad atsakovo atstovė 2024 m. vasario 2 d. pranešė ieškovei apie tai, kad dukros po teismo sprendimo priėmimo, vasario mėnesį yra užregistruotos devynioms konsultacijoms (duomenys neskelbtini). Tai paneigia atsakovo argumentą, kad minėta įstaiga nebeteikia nurodyto pobūdžio paslaugų.

86. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad bendravimo tvarkoje nustatyta, jog rinkdamasis specialistą (psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją), kuris tarpininkaus bendravime, jis turi atsižvelgti į dukrų B. ir E. nuomonę. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaikų prieštaravimas dėl tam tikro specialisto parinkimo, turi būti pagrįstas ir pakankamai argumentuotas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, tačiau pasirinkimo teisę palieka patiems vaikams. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokia ieškovės pozicija nagrinėjamu atveju nėra tinkama. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi pareigą netrukdyti, kooperuotis ir bendradarbiauti su atsakovu stengdamasi atkurti vaikų ryšį su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais vienas iš tėvų veikia vaiką, siekdamas, kad jis atstumtų kitą iš tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingą žalą harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip visavertė asmenybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, problemos dėl bendravimo tvarkos vaikams kelia stresą, vaikai jaučia nerimą, yra įsitempę, kategoriškai nusiteikę prieš tėvą, o tai rodo, kad ieškovė lygiai taip pat kaip ir atsakovas turi dėti pastangas, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu, realiai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Kitu atveju, jei ieškovė savo elgesiu ateityje pažeidinėtų vaikų interesus, darydama neigiamą įtaką ir nuteikinėdama dukras prieš tėvą, toks atsakovės elgesys galėtų būti traktuojamas kaip motinos valdžios įgyvendinimas priešingai vaikų interesams. Pažymėtina, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančios tėvo (nagrinėjamu atveju motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Taigi, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovės pareiga yra taip pat aktyviai dalyvauti, siekiant užtikrinti tiek pereinamojo laikotarpio, tiek ir nuolatinio bendravimo tvarką, taip pat siekti išaiškinti su ja gyvenančioms dukroms, kad nepagrįstas nustatytos bendravimo tvarkos (taip pat parenkamų specialistų, psichologų) ignoravimas tik dar labiau komplikuos situaciją, silpnins ryšį su tėvu ir gali sukelti atitinkamas neigiamas teisines pasekmes ieškovei, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pabrėžtą šalių bendradarbiavimo pareigą, sprendžia, jog teismo nustatyta pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka atitinka šiuo metu tarp atsakovo ir jo nepilnamečių dukrų susiklosčiusią situaciją, nes pirmiausia būtina atkurti nutrūkusį ryšį su vaikais, todėl nustatytą tvarką keisti nėra pagrindo.

87. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatė vaikams individualių psichologinių konsultacijų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokios konsultacijos vaikams šiuo metu yra ne rekomenduotinos, o būtinos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, jog vaiko teisių apsaugos sistemos institucijos turi pareigą stebėti šeimos situaciją ir organizuoti bei teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Ši pagalba sudaro taip pat ir socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinių bei kitų paslaugų ir socialinės pagalbos visumą, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Taigi, tėvai turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitokią specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą vaikui teikiančiais specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas, o vaiko tėvams už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis gali būti taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Dėl specialistų tarpininkavimo išlaidų paskirstymo

88. Apeliantas nurodo, kas visos dukros nustojo su tėvu bendrauti dėl piktavališko ieškovės elgesio ir trukdymo vaikams bendrauti su atsakovu, todėl visas išlaidas už specialistų tarpininkavimo paslaugas, vykdant bendravimo tvarką, turi padengti ieškovė. Pritartina atsakovo nuomonei, kad byloje esantys įrodymai iš dalies patvirtina, jog ieškovė galimai turėjo neigiamos įtakos nepilnamečių dukrų nuomonės dėl bendravimo su atsakovu formavimui, tačiau šių įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad dėl nutrūkusio ryšio su vaikais yra kalta viena ieškovė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareigą užtikrinti vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą turi abu tėvai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas padalijo abiems šalims lygiomis dalimis.

89. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir nustatytos pakeistos bendravimo tvarkos neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

90. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atsakovas nurodo, kad teismas, skaičiuodamas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai įtraukė ir jos turėtas išlaidas kitose civilinėse bylose Nr. e2-346-959/2023 bei e2S-739-601/2023. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais.

91. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 2 970 Eur už teisines paslaugas ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 35–36, 149; 4 t., b. l. 72–81). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m rugsėjo 25 d. ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti 2 170 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-115343), 2023 m. spalio 27 d. – 800 Eur (DOK-130062) ir 2024 m. sausio 2 d. pateikė ieškovės atliktų pavedimų sąskaitas.

92. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktomis ieškovės apmokėtomis sąskaitomis (DOK-313), sprendžia, jog iš tikrųjų dalis išlaidų yra susijusios su kitos civilinės bylos nagrinėjimu, todėl negalėjo būti skaičiuojamos prie patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų. LITEKO informacinės teismų sistemos duomenimis, ieškovė Kauno apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo užvedusi kitą civilinę bylą Nr. e2-346-959/2023 dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, kurioje ieškinys 2023 m. vasario 15 d. buvo paliktas nenagrinėtu. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pateiktas tik 2023 m. gegužės 3 d. Atsižvelgiant į išrašytų sąskaitų datas ir jose nurodytus procesinius veiksmus, 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaita 280 Eur sumai, 2022 m. spalio 28 d. sąskaita 510 Eur sumai, 2022 m. spalio 6 d. sąskaita 300 Eur sumai ir 2022 m. rugsėjo 20 d. sąskaita 200 Eur sumai buvo išrašytos kitoje ieškovės užvestoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos patirtos šioje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina nuo 2 970 Eur iki 1 680 Eur.

93. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų, todėl ieškovės ieškinį tenkinus 94 proc., ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteista 2 791,80 Eur suma mažintina iki 1 688,70 Eur (1 680 Eur x 94 proc. / 100 proc. = 1 579,20 Eur+109,50 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

94. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

95. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 842,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 242 Eur žyminio mokesčio ir 600,16 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 520 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

96. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas. Todėl kai skundo argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016 43 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktas).

97. Vadovaujantis nurodyta praktika, laikytina, kad apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų yra atmestas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 520 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 2 970 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 688,70 Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė