Kauno apygardos teismo nutartis

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

7. Sprendimu pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Laikotarpiu nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2024 m. gegužės 2 d. nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko G. Ž. bendravimo tvarką ir 12 mėnesių laikotarpiu nuo šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo ir nepilnamečių vaikų B. Ž. ir E. Ž. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini) tarpininkaujant atsakovo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, pasirinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar socialiniam darbuotojui) vieną kartą per savaitę iki 30 minučių pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje; 2) nepilnamečių vaikų atvykimą nustatytu laiku užtikrina ieškovė. Nesant galimybės užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimo laiko pas specialistą (psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją) dėl specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) asmeninių priežasčių (atostogos, liga, užimtumas), neįvykęs bendravimo laikas perkeliamas į kitą specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) paskirtą laiką; 3) už specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) teikiamas konsultacijas ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis. Pakeitė sprendimo dėl bendravimo tvarkos 4.2.–4.5. punktus ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. Ž. ir E. Ž. bendravimo tvarką, t. y. atsakovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis B. Ž. ir E. Ž. vyksta kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val. kavinėse ar kitose dukroms priimtinose vietose. Nustatė, kad ši bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų B. Ž. ir E. Ž. įsigalioja, praėjus 12 mėnesių nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 791,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 084,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 162 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį nusprendė atmesti. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino nuo šio sprendimo priėmimo dienos 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos 2023 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. Ž., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros B. Ž., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. Ž.. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 panaikintas šalių santuokos apskaitos akto įrašas abiejų bendru šalių sutarimu, nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistas 100 Eur periodinis išlaikymas.

9. Pagal ieškovės pateiktas dukrų poreikių lenteles G. išlaikymui per mėnesį reikia skirti 780 Eur, B. – 760 Eur, E. – 740 Eur. Ieškovė pateikė duomenis apie vaikų išlaikymui skiriamas sumas. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra G. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, byloje pateikti duomenys apie nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigas ir jų užimtumą. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi.

10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog maistui per mėnesį kiekvienam vaikui ji išleidžia po 260 Eur sumą, kurią sudaro vaikų maitinimasis namuose bei mokykloje. Maistas mokykloje kainuoja 4 Eur, tačiau kai vaikai nespėja pavalgyti mokykloje, jie pietauja mieste. Ieškovė G. ir B. perveda bankiniu pavedimu po 140–160 Eur per mėnesį. E. maitinimosi mokykloje pinigus ieškovė perveda klasės auklėtojai, kiekvieną savaitę po 12,50 Eur. Atsakovas su tokia suma nesutiko, kadangi ji per didelė, tačiau negalėjo įvardinti kiek kainuoja maistas. Teismas nustatė, kad G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), B. – (duomenys neskelbtini), o E. – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vaikams, ypač E., kuri yra augantis vaikas, svarbi sveika, subalansuota ir visavertė mityba, todėl pripažino, kad 260 Eur suma maistui per mėnesį, kuri vienam vaikui per dieną sudaro apie 8,67 Eur, nėra per didelė ir laikoma protinga bei pagrįsta.

11. Teismas sutiko, kad nepilnamečių vaikų aprangai per mėnesį reikia skirti apie 40 Eur, kadangi E. sparčiai auga ir drabužius bei avalynę išauga, be to, visų mergaičių apranga susidėvi, todėl juos reikia atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

20. Per mėnesį vienam vaikui tenkanti transporto išlaidų dalis, ieškovės teigimu, yra 60 Eur. Ieškovei vaikus tenka vežti į mokyklą, kadangi šeima gyvena užmiestyje, atstumas nuo namų iki ugdymo įstaigų į vieną pusę yra apie 18 kilometrų. Taip pat vaikus tenka vežti į gydymo įstaigas. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutiko, kadangi nėra aišku kiek kuro yra sunaudojama. Teismas nustatė, kad ieškovė su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini), vaikų ugdymo įstaigos yra (duomenys neskelbtini), ji dukras veža į mokyklas, iš jų pasiima, taip pat esant poreikiui veža į gydymo įstaigas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl to susidaro transporto išlaidos, kurios laikomos racionaliomis ir pagrįstomis.

21. Įvertinęs būtinuosius vaikų poreikius, teismas pripažino, kad pagrįsta per mėnesį jų poreikiams išleidžiama suma yra 736 Eur kiekvienam vaikui. Nors atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, jo vertinimu, visos išlaidos, išskyrus sveikatai, yra per didelės, kadangi jis pats išleidžia mažiau, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių ieškovės skaičiavimus paneigiančių duomenų, nesugebėjo paaiškinti, kokios išlaidos atitiktų vaikų poreikius. Atsakovas neįvardijo kokios, jo manymu, yra būtinosios vaikų išlaidos per mėnesį maistui, drabužiams, transportui, laisvalaikiui, mokslams ir kt.

22. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo tai, jog vyriausia šalių dukra G. nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), gyvena bendrabutyje, kuris yra nemokamas, jame suteikiamas dalinis maitinimas, todėl vyresnioji dukra nepatiria ieškovės nurodytų išlaidų. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad bendrabutis mėnesiui kainuoja iki 15 Eur, dukrai priklauso pusryčiai ir pietūs, tačiau dėl užimtumo G. ne visada spėja pavalgyti, todėl dažniausiai pietauja mieste, ieškovė jai perveda lėšas maistui. Nurodė, jog dukra gyvena bendrabutyje tik todėl, kad pamokos vyksta nuo septintos valandos ryto, o susisiekimas su rajonu, kuriame gyvena, sudėtingas. Taip pat pažymėjo, kad dukra bendrabutyje gali gyventi nuo pirmadienio iki šeštadienio, tačiau priklausomai nuo pamokų tvarkaraščio ieškovė ją parsiveža namo vidurį savaitės. Taigi vaikas grįžta namo, juose miega, drabužius taip pat skalbia namuose. Teismo vertinimu, nors G. šiuo metu turi galimybę gyventi bendrabutyje, tačiau ji nuolatinai ten negyvena, priklausomai nuo užimtumo ieškovės yra parvežama į namus. Ieškovė jai perveda pinigų, skirtų jos asmeniniams poreikiams, maistui, jei kartais nespėtų pavalgyti bendrabutyje. Pati G. apklausos metu nurodė, jog gyvenant bendrabutyje jos išlaidos padidėjo. Teismas pažymėjo, kad visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik jo kasdieniai minimalūs poreikiai, bet ir lavinami vaiko gabumai, skiriamas dėmesys jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams bei atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprašo priteisti papildomų išlaidų, susijusių su dukros gyvenimu bendrabutyje, nors akivaizdu, kad ji jas patiria, todėl atsakovo argumentus, jog vyresniosios dukros poreikiai, jai pradėjus gyventi bendrabutyje, sumažėjo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas nustatė, kad kiekviena šalių dukra gauna po 136 Eur vaiko išmoką, todėl apskaičiuodama jų poreikius, prašomą išlaikymo dydį sumažino minėta suma.

24. Apibendrinęs nurodytus duomenis teismas konstatavo, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams praėjo daugiau kaip keturi metai, šalių vaikai paaugo (dvi iš trijų mergaičių beveik pilnametės), atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų lavinimu, informacinėms technologijoms, mokyklos lankymu, maistu, apranga, poreikiais laisvalaikiu, todėl padidėjo išlaidos jiems patenkinti. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę, pripažino ir skyrius, nurodęs, kad didesnio išlaikymo priteisimas vaikams neprieštarautų ir atitiktų jų interesus. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis po 100 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių.

25. Įvertinus būtinuosius vaikų poreikius, tai, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaikų raidą užtikrinančioms, jų gyvenimo sąlygoms, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama 1 800 Eur suma per mėnesį ((736 Eur x 3) – (136 x 3)) atitinka protingumo kriterijus, yra reali, būtina ir pagrįsta.

26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė be trijų dukrų augina sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu bei automobilis FORD FOCUS. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą, įmoka sudaro 130 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 400 Eur, atskaičius mokesčius ir (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro apie 1 000 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų pajamų neturi, nurodė, kad esant poreikiui jai padeda tėvai, kurie nuperka maisto, apmoka dukrų pramogas. Didžioji dalis pajamų skiriama vaikų, būsto išlaikymui. Ieškovė taip pat nurodė, jog nešioja akinius, todėl patiria papildomas išlaidas sveikatai. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams tinkamai nevykdo, išlaikymą moka nereguliariai, vėluoja mokėti ar moka dalimis. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama pareigą vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius.

27. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir automobilis RENO ESPACE. Atsakovas nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka 800 Eur nuomą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo metu būsto savininkas sutiko sumažinti nuomos kainą iki 600 Eur per mėnesį, kurią, kaip ir būsto komunalinius mokesčius, moka jo sugyventinė. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“. Dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas siekia apie 700 Eur, atskaičius mokesčius. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šiuo metu tai yra jo vienintelės pajamos, iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas visą laiką dirbo pagal verslo liudijimą. Atsakovas patvirtino, kad 2022 metais jo pajamos sudarė 42 000 Eur, išlaidos – apie 30 procentų. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 28 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 23 010,35 Eur, išlaidų nebuvo. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 1 879 Eur, išlaidų nebuvo. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. spalio 16 d. įplaukos į atsakovo sąskaitą sudarė 3 000 Eur, išlaidų nebuvo (3 t., b. l. 29–31, 40, 163). Atsakovo teigimu, bendras jo paskutinių 5 metų pajamų vidurkis yra 25 865 Eur, pajamos už 2023 metus iki liepos mėnesio sudarė 9 720 Eur, tai yra vidutiniškai po 1 388,57 Eur per mėnesį. Atsakovas 2023 m. kovo 7 d. pardavė transporto priemonę MERCEDES BENZ S320, už kurią gavo 4 900 Eur sumą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi sveikatos problemų, jam keistas širdies vožtuvas, atlikta kojos operacija, jo gydymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 150 Eur. Atsakovas 2023 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais pervedė dukroms išlaikymo sumas, pinigus mergaičių dienpinigiams, E. gimtadieniui.

28. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog papildomos sumos dukroms buvo pervestos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., kaip atsakovas prisidėjo prie dukrų išlaikymo iki 2023 metų atsakovas nenurodė. Nors byloje esantys sąskaitų išraišai, pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, jog nuo santuokos nutraukimo atsakovo pajamos buvo pakankamai geros, tačiau kodėl tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, atsakovas nepaaiškino. Atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo statybų srityje pagal verslo liudijimą, gavo pajamų pardavęs transporto priemonę, todėl byloje esančių įrodymų visuma, teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų teikti vaikams didesnio nei yra priteistas išlaikymo. Be to, atsakovas patvirtino, kad nuomą už būstą moka jo sugyventinė, sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji atsakovui perveda lėšas, skirtas mokesčiams, todėl atsakovas nepatiria išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu.

29. Teismas pažymėjo, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaikų motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nors atsakovo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo priteisiant padidintą išlaikymą vaikams, teismas, įvertinęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, pajamas, turimus įsipareigojimus bei sveikatos būklę, konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo vienam iš tėvų nustatyti didesnę išlaikymo dalį. Šiuo atveju abu tėvai yra pajėgūs teikti dukroms išlaikymą po 300 Eur (1 800 Eur / 3 = 600 Eur; 600 Eur / 2 (tėvai) = 300 Eur).

32. Atsakovo argumentą, kad šalys panaikinus santuokos apskaitos įrašą, susitarė dėl mišraus išlaikymo būdo, kadangi dalį išlaikymo atsakovas dukroms suteikė turtu (41 250 Eur suma), o dalį – periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi sprendime tokia išlaikymo forma numatyta nebuvo. Atsakovas sprendimu išlaikymą dukroms įsipareigojo teikti periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.

33. Dėl ataskaitos apie išlaikymo panaudojimą teikimo, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė yra įstatyminė nepilnamečių vaikų turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jiems priklausantį turtą išimtinai jų interesais, o tai reiškia, kad jų turtas (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jų asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas savo poziciją, kad ieškovė siekia prisiteisti didesnį išlaikymą, grindė tuo, jog ieškovei gimė ketvirtas vaikas, todėl jai reikia papildomų lėšų vaikui išlaikyti. Taip pat tuo, kad vyresnioji dukra gyvena bendrabutyje, todėl jos kasdieniai poreikiai sumažėjo bei tuo, jog didžioji dalis kasdienių išlaidų yra per didelės, tačiau atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas, reikalaudamas teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikams, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, tai yra galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne vaikams, o kitiems tikslams. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ar vaikai realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikomas kiekvienu priteisto vaikams išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

35. Sprendimu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, kuri numatė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, ieškovė įsipareigojo netrukdyti atsakovui susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais bei iš anksto suderinus netrukdyti jiems laikinai iki trijų mėnesių išvykti į kitą miestą Lietuvos Respublikoje, taip pat į užsienio valstybę. Bendravimo su vaikais atostogų metu tvarką šalys susitarė nustatyti iš anksto suderintu grafiku ir tvarka. Šalys sutarė, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų antrą Kalėdų dieną. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, kad sprendimo dalis dėl nustatytos bendravimo tvarkos praktiškai nevykdoma.

Žemesnės instancijos teismas

38. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovo ir dukrų ryšys yra nutrūkęs, šalių dukros kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Šalys negeba tarpusavyje sutarti, bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausią vaikų interesų tenkinimą, konfliktuoja, atsakovas kaltina ieškovę nuteikinėjant vaikus prieš jį. Net ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukromis tvarka dalyvaujant specialistui, nedavė rezultatų, nepadėjo sustiprinti tėvo ir dukrų ryšio.

39. Nors atsakovas viso proceso metu kaltino ieškovę dėl jo nutrūkusio ryšio su dukromis, savo galimų klaidų neįžvelgė ir nepripažino, buvo kategoriškas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas deda pastangas bendrauti su dukromis, stengiasi su jomis palaikyti ryšį. Atsakovas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų žalingų įpročių, nors mergaitės nurodė, kad tėvas yra smurtavęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, be to, ieškovė patvirtino, jog į policiją dėl galimai netinkamo atsakovo elgesio niekada nesikreipė. Šiuo atveju, vaikai kaip pagrindinę atsisakymo bendrauti su tėvu priežastį nurodo tai, kad tėvas neatsižvelgia į jų nuomonę, jos jaučiasi verčiamos bendrauti su juo, taip pat turi išlikusių neigiamų prisiminimų iš tų laikų, kai tėvai dar gyveno kartu. Tai, kad mergaitės labiausiai nori būti išgirstos ir išklausytos, bylos nagrinėjimo metu po vaikų apklausos patvirtino ir teismo psichologė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ne kartą skundėsi institucijoms, jog ieškovė riboja jo galimybę bendrauti su vaikais, prašė tarpininkauti bendraujant su dukromis, tačiau įrodymų, jog būtų pripažinta, kad ieškovė netinkamai panaudojo arba piktnaudžiavo motinos valdžia, nėra. Todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad tėvo ir dukrų ryšys yra nutrūkęs išimtinai tik dėl ieškovės veiksmų, jos formuojamos neigiamos nuomonės vaikams apie atsakovą ir kliūčių bendravimui su tėvu sudarymu. Teismo psichologė patvirtino, kad visų mergaičių mąstymas bei požiūris yra racionalus, jos lanksčios asmenybės, geba išreikšti savo nuomonę, todėl nėra pagrindo netikėti mergaitėmis, jog motina neįtakoja jų nuomonės apie tėvą.

40. Įvertinus tai, jog mergaitės kaip pagrindinę atsisakymo bendrauti su tėvu priežastį nurodo atsakovo neįsiklausymą ir nuomonės nepaisymą, teismas padarė išvadą, kad tai nėra pakankamas pagrindas riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas pripažino, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kurios metu jis su nepilnametėmis dukromis B. ir E. bendraus kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 14:00 val. kavinėse ar kitose dukroms priimtinose vietose, atitinka vaikų ir atsakovo interesus. Atsakovui dedant maksimalias pastangas bendravimas su dukromis yra įmanomas, tačiau prieš pradedant atsakovui su vaikais bendrauti maksimaliai, nutrūkęs ryšys turi būti atkurtas.

41. Atsižvelgiant į šalių, jų nepilnamečių vaikų, išvadą teikiančios institucijos, teismo psichologės nuomonę, vaikų amžių, tai kad mergaitės nebendrauja su tėvu bei siekiant atkurti nutrūkusį tėvo ir vaikų emocinį ryšį nesukeliant vaikams įtampos, teismas konstatavo, jog yra reikalingas laikotarpis tėvo ir dukrų ryšio atkūrimui, todėl yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas su dukromis bendrauja tarpininkaujant specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar socialiniam darbuotojui) vieną kartą per savaitę iki 30 minučių pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje.

42. Spręsdamas dėl vietos ir tarpininko parinkimo, teismas nurodė, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę, kadangi jos pakankamai brandžios, todėl gali išreikšti savo poziciją dėl specialisto, su kuriuo bendraujant jaustųsi geriausiai. Ieškovė nurodė, kad dukroms patiko bendrauti (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šioje įstaigoje nuo 2023 m. kovo 7 d. buvo organizuojamos psichologo grupinės konsultacijos nepilnametėms mergaitėms ir jų tėvui, abi pusės bendradarbiavo ir atvyko į visus planuotus susitikimus. Todėl teismas nustatė, kad atsakovo su dukromis bendravimas vyks (duomenys neskelbtini).

43. Įvertinus tai, kad tėvo ir vaikų artimo ryšio atstatymas gali užtrukti, teismas atsakovo su nepilnamečiais vaikais E. ir B. bendravimą (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant pasirinktam specialistui, nustatė dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo bei mergaičių emocinį ryšį, toks laikotarpis yra protingas, labiausiai atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Bendravimo tvarka tarp atsakovo ir E. bei Ž. įsigalioja, pasibaigus nustatytai atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkai tarpininkaujant specialistui.

44. Kadangi šalių dukra G. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, atsakovo bendravimą su ja (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant pasirinktam specialistui, teismas nustatė nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini).

45. Nustatęs, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovė būtų kalta dėl atsakovo ir jo dukrų nutrūkusio ryšio, teismas pripažino, kad pareigą užtikrinti vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą turi abu tėvai. Be to, tiek vaikai, tiek pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė dėl atsakovo ir dukrų bendravimo yra neutrali, vengia su mergaitėmis kalbėti apie tėvą, nurodo, kad jos pačios gali spręsti, ar bendrauti su tėvu. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai perkelia visą atsakomybės naštą spręsti dėl bendravimo su tėvu dukroms, iš kurių viena vos dešimties metų. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys neatitinka jai, kaip motinai, įstatyme nustatytos ir teismų praktikoje suformuotos pareigos dėti pastangas ir užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Todėl šalys abi privalo prisiimti išlaidas, susijusias su specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo) paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovės patirtas teisines išlaidas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Ieškovė atstovavimo sutartį su advokate sudarė 2019 m. lapkričio 12 d., advokatė ieškovę atstovavo santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutarimu byloje bei ruošė procesinius dokumentus ir atstovavo bylose dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Byloje esančios sąskaitos, sąskaitų išrašai patvirtina, jog ieškovė patyrė 2 970 Eur teisines išlaidas (3 t., b. l. 35–36, 149; 4 t., b. l. 72–81). Susipažinus su minėtomis sąskaitomis, sąskaitų išrašais nenustatyta, jog ieškovė prašytų priteisti išlaidas, nesusijusias su išlaikymo dydžio padidinimu. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023 ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintos nebuvo, ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirto ieškovei teisės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Todėl ieškovė, kreipdamasi iš naujo, turi teise prašyti priteisti jos realiai patirtas teisines išlaidas, susijusias su išlaikymo dydžio padidinimu, todėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 95 straipsnis).

49. Ieškovė sumokėjo 2 970 Eur už teisines paslaugas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (900 Eur x 100 proc. / 960 Eur = 94 proc.), nustačius, kad prašoma priteisti 2 970 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, teismas ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisė 2 791,80 Eur (2 970 Eur x 94 proc. / 100 proc. = 2 791,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymo dydį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tenkinus ieškinį iš dalies (94 proc.), teismas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, nusprendė priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 30 Eur (900 Eur – 300 Eur = 600 Eur; 600 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 162 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 10 punktu, žyminis mokestis apvalinamas).

51. Atsakovas sumokėjo 1 950 Eur už teisines paslaugas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Patikslintas priešieškinis yra patenkintas iš dalies 50 procentų (iš keturių reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarka, patenkinti du), prašoma priteisti 1 950 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl teismas atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai priteisė 975 Eur (1 950 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 975 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atsakovas byloje sumokėjo 219 Eur žyminį mokestį, todėl patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintai patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai priteisė 109,50 Eur (219 Eur x 50 proc. / 100 proc. = 109,50 Eur) žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei teismas nepriteisė, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

54.2. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog šalių dukra G. apgyvendinta bendrabutyje, padidina ieškovės išlaidas, nors pati ieškovė nurodė ir teismas aptarė, kad G. bendrabutis mėnesiui kainuoja iki 15 Eur, už šią sumą ji turi teisę gyventi, gauna pavalgyti 2 kartus per dieną (pusryčius ir pietus), turi teisę būti nemokamai pavėžėta į namus savaitgaliais. Kadangi namie tikrai neįmanoma už 15 Eur/mėn. vaiko pamaitinti 2 k. per dieną ar padengti jo patiriamų komunalinių patarnavimų, akivaizdu, kad dukters G. gyvenimas bendrabutyje, kuris didele dalimi kompensuojamas valstybės, priešingai nei nurodė teismas, ženkliai sumažina jos pragyvenimo išlaidas ir tai turėjo būti pagrindu mažinti G. priteistino išlaikymo dydį.

54.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neprisideda ne tik prie bendrabučio, bet ir prie „nenumatytų kasdienių išlaidų“. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovas apmoka dalį maisto, būrelių (kurių nei viena iš dukrų nelanko), drabužių ir avalynės, transporto, higienos reikmenų, kanceliarinių prekių, lavinimo, sveikatos priežiūros, komunalinių mokesčių, telefono bei interneto, akių ir dantų priežiūros, kirpyklų, atostogų išlaidų. Jokių kitų išlaidų vaikas patirti negali. Išvada, kad atsakovas prie kažko „neprisideda“, paremta tik ieškovės teiginiais, kurių teismas neįvertino kritiškai.

54.4. Būrelių lankymą teismo posėdžio metu visos dukros paneigė, net pati ieškovė, išklausiusi dukrų paaiškinimus teisme, šio teiginio atsisakė. Nepaisant to, teismas sprendė, kad 160 Eur/mėn. išlaidos nelankomiems būreliams apmokėti yra pagrįstos.

54.5. Nepagrįstos ir 40 Eur/mėn. (1 dukrai) išlaidos telefonui, nors pagal viešai matomus duomenis mobiliojo ryšio planas įprastai kainuoja iki 25,90 Eur/mėn., o telefoną galima įgyti už 5,75 Eur/mėn., kurį nebūtina keisti kas 2 metus. Apelianto vertinimu, pagrįstos išlaidos telefonui yra iki 30 Eur per mėnesį vienam vaikui.

54.6. Pasikeitusi ekonominė padėtis išlaikymo dydžio keisti neturėtų, nes išlaikymui taikomas indeksavimas, kurio metu kompensuojamos dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastos pajamos. Nors 2019 m. gruodžio 27 d. buvo nustatytas 100 Eur/mėn. suma vienai dukrai, šiuo metu, taikant indeksavimą, ši suma sudaro jau 137 Eur/mėn. (1 dukrai). Vadinasi, bendra infliacija per beveik 4 m. sudarė 37 procentus. Tačiau teismas išlaikymą padidino net 300 procentų, nenurodęs argumentų, kokiu būdu visų trijų vaikų poreikiai per nepilnai 4 metus išaugo tokia didele suma. Apeliantas pažymėjo, kad teismas mažino mokėtiną išlaikymo dydį ieškovės nurodyta 136 Eur vienam vaikui suma, o ne 152,90 Eur, kiek iš tikrųjų mokama nuo 2024 m. sausio 1 d. Vien dėl to iš atsakovo priteista po 50,70 Eur/mėn. daugiau.

54.7. Teismas sprendime nurodė, kad esą iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį, pajamas, turimus įsipareigojimus bei sveikatos būklę, jų turtinė padėtis yra panaši, tačiau ši išvada nepagrįsta, kadangi padaryta, nepalyginus šalių nei pagal vieną minėtą požymį. Apelianto vertinimu, palyginus šalių turtinę padėtį pagal turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinius bei sveikatos būklę, tik gaunamos šalių pajamos yra panašios. Tuo tarpu ieškovės turto vertė atsakovo turto vertę viršija beveik 13 kartų. Visas šis ieškovės turtas įgytas santuokoje, ji neturi finansinių įsipareigojimų, nepatiria būsto nuomos sąnaudų, kadangi jai liko santuokoje įgytas namas. Ieškovė neserga ligomis, kurios ribotų jos profesinę veiklą. Atsakovas, daug metų dirbęs statybų sektoriuje, praktiškai nebegali dirbti pagal savo profesiją dėl sveikatos būklės. Be to, patiria įvairias išlaidas sveikatai (nuolatinis vaistų vartojimas, vizitai pas gydytojus, reabilitacijos).

54.8. Sprendime išdėstyti teiginiai apie šalių finansinę padėtį yra prieštaringi, neatitinka byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų. Nors ieškovės pateiktos darbovietės pažymos ir sąskaitų išrašai rodo, kad ji 2023 m. sausį–liepą uždirbo vidutiniškai po 2 036,57 Eur/mėn., tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės žodžiu nurodyta aplinkybe, kad ji per mėnesį uždirba 1 400 Eur. Be to, tariamas ieškovės pajamas teismas lygino su atsakovo metinėmis bruto pajamomis (42 972,00 Eur), neatimant leidžiamų atskaitymų (30 procentų) ir neišvedant mėnesio vidurkio (2 506,75 Eur/į rankas), kas sudaro klaidingą įspūdį, kad atsakovas uždirba daug daugiau už ieškovę, nors yra priešingai. Ieškovės bruto pajamos už 2022 m. sudarė net 47 271,53 Eur.

54.9. Atsakovas teikė banko sąskaitų išrašus tik apie gaunamas pajamas, dėl to prie išlaidų eilutės rodomi nuliai, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovas visą bylos nagrinėjimą nepatyrė jokių išlaidų. Ieškovė taip pat teikė išrašus tik apie pajamas, tačiau teismas analogiškos išvados dėl ieškovės išlaidų nepadarė ir nesprendė, kad ieškovei nepatiriant jokių išlaidų, jai atitinkamai nereikia priteisti jokio išlaikymo.

54.10. Sprendime skirtas dėmesys ieškovės papildomoms išlaidos akiniams, tačiau neskirta dėmesio atsakovo sveikatos problemoms ir su tuo susijusiomis išlaidoms. Abstrakčios teismo išvados, kad atsakovas turi būti „atsakingu“ ir teikti dukroms 900 Eur/mėn. išlaikymą, apelianto vertinimu, yra nepagrįstos ir nelogiškos, nes visos dukros gimė iki (duomenys neskelbtini), kuomet apeliantui prasidėjo sveikatos problemos ir jis prarado visą iki tol turėtą turtą. Apeliantas pažymėjo, kad jis 15 metų sunkiai dirbo ir savo rankomis pastatė namą, kurį paliko buvusiai sutuoktinei, dėl to šalių turtinė padėtis, priešingai nei pripažino teismas, skiriasi drastiškai.

54.11. Apelianto vertinimu, klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo viso proceso metu nagrinėtas skubotai, nesiaiškinant realių dukrų nebendravimo su tėvu priežasčių ar juolab neieškant būdų, kaip atkurti dukrų ir tėvo ryšį. Ribota apelianto teisė teikti papildomus įrodymus, atmesti beveik visi jo prašymai – išreikalauti papildomus įrodymus, skirti E. psichologinę ekspertizę, išskirti bylą į dvi atskiras bylas, t. y. dėl bendravimo tvarkos ir dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas mano, kad nebuvo atskleista klausimo esmė dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nei teismas, nei skyrius nesupranta konflikto esmės ir nežino galimo sprendimo.

54.12. Ieškovė su dukromis teismą siekė įtikinti, kad dukrų nebendravimą su tėvu lėmė jo smurtas ir alkoholio vartojimas santuokos metu, tačiau byloje nebuvo nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio tokią versiją. Be to, ši versija atsirado tik 2023 m. birželio 22 d. (po santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo inicijavimo) ir jai prieštaravo eilė byloje buvusių rašytinių įrodymų, t. y. šalių susirašinėjimai el. laiškais, atsakovo susirašinėjimas su dukromis, 2022 m. vasario 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, (duomenys neskelbtini) raštai, skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. raštas, nors dauguma šių įrodymų paminėti teismo sprendime, tačiau teismas neatskleidė jų turinio. Šie įrodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad jo bendravimas su dukromis nutrūko tik 2021 m. vasarą, be jokios aiškios priežasties, po eilės piktybinių ieškovės kišimųsi į jo bendravimą su dukromis. Tačiau net tada dukros nesiskundė tėvo smurtu, nors dėl santykių su tėvu buvo eilę kartų apklaustos skyriaus darbuotojų, lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visos trys dukros, nors skirtingo amžiaus ir temperamento, kalba praktiškai identiškais sakiniais, netgi jų prisiminimai identiški.

54.13. Nenustačius dukrų nebendravimo su tėvu priežasčių, nebuvo įmanoma nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri realiai padėtų atkurti tėvo ir vaikų ryšį. Apelianto vertinimu, nustatytos bendravimo tvarkos nebus įmanoma vykdyti. Apeliantas pateikė (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, kokia bendravimo tvarka galimai būtų efektyvi ir pagal tai patikslino savo reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė laikėsi pozicijos, kad tėvas su dukromis turėtų apskritai nebendrauti, šiai pozicijai buvo linkusi pritarti ir skyriaus atstovė. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo išsiaiškinta, ar (duomenys neskelbtini) apskritai teikia tokio pobūdžio paslaugas. Apeliantas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiausiai ortopedijos ir profesinės reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga. Psichologas konsultuoja tik pagal projektą (laikinai). Be to, šis projektas nėra orientuotas į vaikus, tačiau teismas nutarė, kad dukrų konsultacijos turi būti vykdomos būtent šioje įstaigoje pas specialistą, parinktą atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę. Teismas sprendimo rezoliucine dalimi atsakomybę dėl bendravimo perkėlė ir vaikams, nurodydamas, kad konsultacijos turi vykti vaikams patinkančioje įstaigoje, pas jiems patinkantį specialistą. Todėl numačius konsultacijas tik vienoje įstaigoje, kuri net nėra specializuota teikti psichologines konsultacijas įstaiga, ir tik tuo atveju, jei tos įstaigos specialistai patiks šalių dukroms, apeliantas mano, kad sprendimo nebus įmanoma vykdyti, kai įstaiga baigs vykdomą projektą ir/arba dukros pareikš, kad joms nepatinka ten dirbantys specialistai.

54.14. Teismas nepagrįstai atmetė vieną esminių apelianto reikalavimų, pagrįstą (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis – užtikrinti dukroms individualias psichologines konsultacijas. Šį reikalavimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad tai yra atsakovo bandymas nustatyti dukroms tam tikras pareigas, tačiau tokiu būdu teismas pažeidė tėvų lygybės principą, preziumuodamas esą auklėti vaikus (ir atitinkamai nustatyti jiems tam tikras pareigas) gali tik motina. Taip pat nėra aišku, kuo paremta teismo išvada, kad mažinti vaikų neigiamą požiūrį į atsakovą yra pirmiausia (arba – tik) atsakovo pareiga. Remiantis šia išvada, vertintina, kad tik tėvui reikia vaikų, o vaikams tėvo – ne. Be to, neaišku, kaip apeliantui vykdyti šią pareigą, jei vaikai arba atsisako su juo susitikti, arba atėję į susitikimus nederamai su juo bendrauja, parodo netinkamus gestus ir išeina. Teismo išvada, kad tėvo ir vaikų bendravimo tvarka su specialistais šiuo metu yra pakankama priemonė siekiant atkurti prarastą ryšį, prieštarauja visai bylos medžiagai. (duomenys neskelbtini) raštai patvirtina, kad dukros yra pasiekusios didžiausią priešiškumo tėvui lygį nuo pat santuokos nutraukimo, šį faktą pripažino ir pati ieškovė, kuri tvirtino, kad dukros su tėvu bendrauti nenori, bendravimas neįmanomas. Byloje nebuvo nei vieno, net menkiausio įrodymo, kad bendravimo tvarka duoda teigiamų rezultatų. Todėl toks tėvo ir vaikų bendravimas ne atkuria ryšį, o priešingai, galutinai jį naikina. Abiem vyresnėms dukroms diagnozuoti psichikos sutrikimai, o E. turi elgesio problemų, todėl esant tokiai situacijai, bendras tėvų tikslas ir pareiga yra užtikrinti vaikams psichologo konsultacijas, harmonizuoti juos, grąžinti vaikystę ir džiaugsmą, pasitikėjimą žmonėmis bei pagarbą žmonėms.

54.15. Sprendimo išvada, kad įrodymų, jog ieškovė netinkamai panaudojo arba piktnaudžiavo motinos valdžia, nėra, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Nuo 2022 m. sausio 23 d. eilę kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu (problemos tėvui bendrauti su dukromis). Šalių susirašinėjimas byloje patvirtina, kad nuo pat santuokos nutraukimo ieškovė aktyviai trukdė tėvui bendrauti su dukromis. Iš apelianto susirašinėjimų su dukromis matyti, kad iki 2021 m. birželio mėn. jis su jomis bendravo normaliai, G. pati siūlydavo susitikti, derindavo susitikimų laiką, tačiau bendravimą nuolat sunkindavo ieškovės įsikišimai, dėl ko nuo 2021 m. vasaros dukros nustojo bendrauti su tėvu. Apelianto vertinimu, vienintelė priežastis, kodėl visos dukros vienu metu nustojo bendrauti su tėvu, buvo piktavališkas ieškovės elgesys, dėl ko teismo įpareigojimas apeliantą padengti pusę konsultacijų išlaidų, yra nepagrįstas.

54.16. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą įpareigoti ieškovę pateikti rašytines ataskaitas apie dukroms skirtų lėšų panaudojimą, kadangi apeliantas, negaudamas ataskaitų, negali įgyvendinti savo teisės kontroliuoti, kaip panaudojamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė su dukromis jam neteikia jokios informacijos apie dukrų išlaidas, užimtumą, lankomų ugdymo įstaigų išlaidas ar bet kokius kitus gyvenimo aspektus. Dviejų dukrų mokymosi įstaigas ir aplinkybę, kad viena dukra gyvena bendrabutyje, atsakovas sužinojo tik teismo proceso metu. Taip pat tik proceso metu dukros atsitiktinai prasitarė nelankančios jokių būrelių. Tuo tarpu ieškovė iki dukrų apklausų teismui teigė neva jos lanko eilę būrelių, kurie brangiai kainuoja ir užima visą jų laiką. Kadangi apeliantas negauna jokios informacijos, kaip naudojamas jo teikiamas išlaikymas, ieškovė turėtų būti įpareigota pateikti jo prašomą informaciją.

54.17. Teismas savo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidu paskirstymo šiurkščiai pažeidė res judicata principą, nes ieškovei priteisė 1 290 Eur išlaidas, kurios buvo patirtos kitose bylose, t. y. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-739-601/2023. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė su atstove atstovavimo sutartį yra sudariusi nuo 2019 m. ir kitos bylos taip pat buvo susiję su vaikų išlaikymu, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptartose bylose buvo išspręsti įsiteisėjusiomis nutartimis. Kita vertus, jei teismas nutarė skirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose bylose, apeliantui kyla klausimas, kodėl kitų bylų išlaidos priteistos tik ieškovei. Apeliantas minėtose bylose taip pat patyrė 2 851,40 Eur išlaidų, o jam buvo priteista tik 1 080,80 Eur. CPK nenumato galimybės teismui skirstyti kitose bylose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidu. Dar daugiau, minėtose bylose ieškovė pripažinta kalta šalimi ir bylinėjimosi išlaidos apeliantui priteistos iš ieškovės.