Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Ž. ir atsakovo R. Ž. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovei G. Ž. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikinoji atsakovo R. Ž. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikai G. Ž., B. Ž. ir E. Ž., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutikimu. Taip pat išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius teisinius klausimus, t. y. turto padalijimą, šalių įsipareigojimus kreditoriams, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo klausimus ir kt.

17. Priešieškinio reikalavimo užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikinąją bendravimo su vaikais tvarką (išsamią ir detalią), kokia atsakovo prašoma nustatyti priešieškiniu.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su dukromis laikino užtikrinimo – taikymo, kol bus išnagrinėta (įsiteisės) civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

19. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

20. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

22. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad šioje nagrinėjimo stadijoje yra būtinybė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau ne tokią, kokią reiškė atsakovas prašyme (prašė išsamios ir maksimalios, kokia nurodyta priešieškinyje). Iš atskirųjų skundų matyti, kad ginčo tarp šalių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nekyla, t. y. ieškovė neginčija atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybės.

23. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių poziciją dėl laikinos bendravimo tvarkos, vaikų susilpnėjusį ryšį su tėvu, jų nenorą ir baimę bendrauti su atsakovu nedalyvaujant specialistui (kas nurodyta ir Vaikų teisių išvadoje), sprendė, kad geriausiai mergaičių interesus atitinka bendravimas dalyvaujant šalių bendru sutarimu parinktam specialistui, už specialisto teikiamas konsultacijas ieškovei ir atsakovui apmokant lygiomis dalimis.

24. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad bendravimas tiesiogiai, neįtraukiant trečiųjų asmenų, galimai būtų efektyvesnis, tuomet dukros galėtų nesibaimindamos užmegzti kontaktą su tėvu, tačiau tokia atsakovo pozicija viso atskirojo skundo kontekste yra tik fragmentinė, nepagrįsta ir, kaip matyti, paremta tik jo paties spėjimais, kadangi šiuo aspektu byloje vaikai patys yra nurodę, kad bendrautų su tėvu tik dalyvaujant specialistui.

25. Atsakovas atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos dalyvaujant tarpininkui nurodo šiuos argumentus: 1) ieškovė ir atsakovas tarpininkaujantį asmenį turi pasirinkti bendru sutarimu; 2) už specialisto teikiamas paslaugas turi mokėti arba ieškovė, arba jos turi būti nemokamos.

28. Taigi tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo atskirojo skundo argumentų matyti, kad abi šalys pripažįsta tarpusavio santykių konfliktiškumą ir mano, kad teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta sąlyga dėl specialisto parinkimo abiejų šalių sutarimu yra neįmanoma, sunkiai įgyvendinama ir/ar neįgyvendinama.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje dalyje atskirųjų skundų argumentus ir byloje nurodytą faktinę šalių santykių situaciją sprendžia, kad yra pagrindas teismo nutartį šioje dalyje pakeisti, nes su šia nutarties dalimi vienareikšmiškai nesutinka abi ginčo šalys. Be to, kaip pripažįsta abi šalys, dėl jų tarpusavio nesutarimų ir įtemptų santykių tokios teismo nutartimi nustatytos sąlygos gali būti neįmanoma įgyvendinti. Tai reiškia, kad abiem šalims nesutariant vien tik dėl specialisto kandidatūros ir tokiems nesutarimams užsitęsus, būtų neužtikrinamas tėvo (atsakovo) ir vaikų tarpusavio bendravimas bei pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai.

30. Atsakovas atskirajame skunde kelia klausimą dėl aktyvaus VVTAĮT institucijos vaidmens ir nemokamų specialisto (tarpininko) paslaugų. Ieškovė šiuo aspektu pažymi, kad atsakovas gali kreiptis ir organizuoti psichologo/specialisto paslaugų teikimą ir, nesant teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tokia jo teisė nėra apribota tokių institucijų, todėl reikalavimas dėl VVTAĮT įpareigojimo organizuoti atsakovui psichologo ar socialinio darbuotojo paslaugų teikimą nepagrįstas.

31. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 ir kt.).

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

33. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nors pirmiausia atsakomybė už vaikus tenka tėvams, valstybėje svarbiausias funkcijas atlieka nacionalinio lygmens institucijos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga – šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, o skyrium gyvenantis tėvas (motina) išsaugotų ryšį su vaiku.

34. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

35. Prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, inter alia, priskiriama VVTAĮT bei savivaldybių institucijos ir įstaigos; visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti (VTAPĮ 47 straipsnio 4 dalies 2–6 punktai, 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų funkcijų tais atvejais, kai yra nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu su vaiku būtų bendraujama dalyvaujant psichologui.

36. VVTAĮT, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; CK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 14, 15, 17 punktai). VVTAĮT ir jos teritoriniai skyriai (vaiko teisių apsaugos skyriai) yra pagrindinė vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose įgyvendinanti institucija, pagal teisės aktais įtvirtintą kompetenciją – esanti arčiausiai vaiko, kad laiku ir tinkamai būtų ginamos ir užtikrinamos vaiko teisės ir atstovaujama vaiko teisėms bei teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą.

40. Nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos institucijų sistema, kurios vienas iš pertvarkos tikslų – išgryninti vaiko teisių apsaugos institucijų funkcijas, atsisakant vaiko teisių apsaugos sričiai nebūdingų funkcijų (socialinių, švietimo, sveikatos, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų) vykdymo, tačiau tiek teisiniai, tiek socialiniai vaiko teisių apsaugos aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, dėl to įstatyme įtvirtinta, jog visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti, keistis tarpusavyje turima informacija, veikti išvien ir atidžiai bei lygiaverčiai vertinti abiejų tėvų galimybes ir pastangas, kiekvienam iš jų skirti tolygų dėmesį, taip pat padėti tėvams geriau suvokti tėvų valdžios lygybės principo turinį, tinkamo jo įgyvendinimo naudą vaikui bei keisti požiūrį į netinkamą šio principo įgyvendinimą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tėvų ir vaikų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Taigi nurodytas reglamentavimas ir teismų praktikos išaiškinimas šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad VVTAĮT bendradarbiauja su kitomis savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, o šios savo kompetencijos ribose atlieka joms teisės aktų nustatytas funkcijas (pvz:. VTAPĮ 52 straipsnio 1 dalis).

41. Kauno mieste veikia Kauno miesto socialinių paslaugų centras, kuris yra nestacionarių socialinių paslaugų biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Vieni iš jos tikslų yra vykdyti atvejo vadybą ir koordinuoti atvejo vadybos procesus (vertinti šeimos poreikius pagalbai, sudaryti pagalbos šeimai planą, stebėti pagalbos plano įgyvendinimą, organizuoti pagalbos plano peržiūras, siūlyti sprendimus, šeimos problemoms spręsti, ieškoti pagalbos šaltinių šeimai); teikti socialinės priežiūros paslaugas socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir šiose šeimose augantiems vaikams; teikti bendrąsias (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo) socialines paslaugas šeimoms ir vaikams; teikti psichologo konsultacijas ir kt.

42. Iš nagrinėjamos bylos turinio matyti, kad po santuokos nutraukimo, iškilus atsakovo bendravimo su dukromis sunkumų, atsakovas konsultavosi su Kauno miesto socialinių paslaugų centru atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju. 2023 m. sausio 27 d įvyko pirminė individuali psichologo konsultacija, siekiant įvertinti jo šeimos situaciją ir grupinių konsultacijų poreikį su nepilnametėmis dukromis. Nuo 2023 m. sausio 27 d. R. Ž. dalyvavo individualiose Kauno miesto socialinių paslaugų centro psichologo konsultacijose. Nuo 2023 m. kovo 7 d. buvo organizuojamos Centro psichologo grupinės konsultacijos R. Ž., G. Ž.. B. Ž. ir Ž. Taigi matyti, kad atsakovas naudojosi teikiamomis nemokamomis paslaugomis bendravimui su dukromis užtikrinti.

43. Nurodyta aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovas žino apie Kauno miesto savivaldybės institucijų ir kitų įstaigų teikiamas nemokamas specialistų paslaugas, jomis naudojosi, tačiau šioje byloje kelia reikalavimą pavesti VVTAĮT organizuoti psichologo ar socialinio darbuotojo paslaugų teikimą. Šį reikalavimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nei įstatymo normos, bei kasacinės instancijos teismo nurodytoje nutartyje nėra vienareikšmiškos išvados, kad VVTAĮT kompetencijos apimtyje yra pareiga parinkti psichologo ar specialisto kandidatūrą. Tokios funkcijos, kokių įgyvendinimo tikisi iš VVTAĮT atsakovas, tiesiogiai nepatenka į šios institucijos kompetencijos ribas.

44. Negana to, cituojamą kasacinės instancijos nutartį atsakovas aiškina ir taiko šioje situacijoje netinkamai. Nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje prioritetiškai aiškiai išdėstyta tėvų pareiga būti aktyviems ir suinteresuotiems dėl vaikų interesus atitinkančio bendravimo su jais užtikrinimo. Bendravimui per tarpininkus užtikrinimui teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir sprendžiantis ginčo situaciją, ginčo šalims pasiūlo patiems pateikti galimų bendravimo su vaikai tarpininkų ir kitų sąlygų derinimą. Kai tėvai, turintys ne tik teisę, bet ir pareigą, iš esmės nesikooperuoja ir neteikia teismui tarpininko kandidatūros ir kitų pasiūlymų, tik tokiu atveju teismas gali pasitelkti kitas institucijas. Kadangi teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, pereinamuoju laikotarpiu reikia nustatyti tarpininką (jei šalys neteikia), teismas pasitelkdamas kitas institucija paveda VVTAĮT išsiaiškinti ir pateikti jam konkrečius duomenis apie galimus sprendimo variantus, o gavęs institucijos teikiamą pasiūlymo variantą (-us) ir įvertinęs bylos duomenis, nustato šalių teises ir pareigas. Taigi teismas VVTATĮ paveda atlikti bendradarbiavimo funkciją ir pateikti jam duomenis apie tarpininkavimą galinčias teikti institucijas ir kt., tačiau VVTATĮ nėra pavedamas tarpininkaujančio subjekto ir kitų su tarpininkavimo sąlygomis susijusių kriterijų užtikrinimas. VVTATĮ, atlikusi bendrininkavimo funkciją, teismui jo pavedimu teikia tarsi konsultaciją/rekomendacijas, tačiau sprendimą priima bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas.

45. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, siekdamas įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaikais, pats gali kreiptis Kaune mieste į nemokamas socialines paslaugas teikiančias institucijas (tokiomis paslaugomis jis jau buvo naudojęsis) ar į VVTATĮ, kuri savo kompetencijos ribose ir žinioje kontaktuoja su įvairias socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis, centrais ir kt., ir gali teikti informaciją apie mokamas ir/ar nemokamas psichologo, mediatoriaus ar kito specialisto paslaugas teikiančias įstaigas.

46. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje už specialisto paslaugas mokėjimas nustatytas abiem šalims lygiomis dalimis.

47. Atsakovas nurodo, kad jo ryšys su vaikais nutrūko dėl ieškovės veiksmų, todėl ji ir turi mokėti už tarpininkaujančio specialisto paslaugas. Priešingai, ieškovė atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad tėvo (atsakovo) ryšys su vaikais yra nutrūkęs ir jam kyla pareiga užtikrinti, kad ryšys būtų atkurtas, todėl atsakovas, kuris turi būti suinteresuotas ryšio atstatymu, turi mokėti už specialisto paslaugas.

48. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šalių atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas, susijusias su tarpininko dalyvavimu, pagrįstai paskirstė abiem vaiko tėvams.

49. Paminėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Galimybė vienodai bendrauti su abiem tėvais, gauti kiekvieno iš tėvų dėmesį ir rūpestį pirmiausia yra vaiko interesas, todėl abu nepilnamečio vaiko tėvai turi siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai. Esant nustatyta, kad atsakovo ir dukterų bendravimas dėl atitolusio santykio sklandžiai nevyksta, pareigą užtikrinti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą turi abu tėvai. Taigi, jei šalys dėl bendravimo su vaikais nesusitaria geranoriškai, jos privalo prisiimti ir su tuo susijusias išlaidas. Be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teismas išsamiai nevertina šalių finansinės padėties ir faktinių galimybių.

50. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl tarpininkaujančio subjekto parinkimo abiejų šalių bendru sutarimu keistina, pavedant atsakovui išsirinkti tarpininkaujančio specialisto kandidatūrą, pasinaudojant nemokamomis ar mokamomis paslaugomis. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės G. Ž. ir atsakovo R. Ž. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą ir 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

,,1. Atsakovas R. Ž. su nepilnamečiais vaikais G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. bendrauja tarpininkaujant atsakovo R. Ž. pasirinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar kt.) pagal pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje.“

,,3. Tuo atveju, jei specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar kt.) teikiamas konsultacijos mokamos, už jas ieškovė G. Ž. ir atsakovas R. Ž. moka lygiomis dalimis.“

Kitą Kauno apylinkės eismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.