- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-739-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12866-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ir atsakovo R. Ž. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Ž. 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-31101-722/2019), patvirtintą sutarties sąlygą, kuria yra nustatytas tėvo R. Ž. skiriamas išlaikymo dukroms dydis ir nustatyti, kad atsakovas skiria išlaikymą savo nepilnametėms dukroms šia tvarka: 260 Eur/mėn. – G. Ž., 260 Eur/mėn. – B. Ž., 260 Eur/mėn. – E. Ž. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškinys buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 29 d., tačiau Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji pasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka – mediacija.
Atsiliepimas
2. Ieškovė teismui 2023 m. vasario 7 d. pateikė prašymą tęsti civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį, šiai nepasinaudojus privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi mediacija būtų aiškiai neperspektyvi (atsiliepime į ieškinį atsakovas yra išreiškęs poziciją, kad keisti teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį (100 Eur/mėn. vaikui) jis nesutinka jokia apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovė, prieš teikdama ieškinį teismui, nepasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka – mediacija.
4. Atsakovas R. Ž. 2023 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 2 420 Eur išlaidas už advokato paslaugas – konsultavimą, susipažinimą su dokumentais, atskirojo skundo, atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad atsakovas ne tik, kad neprieštaravo ginčo teisenai, teikė atsiliepimą į ieškinį, kas liudijo jo pasirengimą klausimą spręsti ginčo tvarka teisme, bet ir toje pačioje byloje kėlė savarankiškus reikalavimus teikdamas priešieškinį. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi nebuvo pasinaudota privaloma mediacija. Atsižvelgiant į tai, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė neturi teisinio pagrindo atlyginti atsakovo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies, t. y. R. Ž. iš G. Ž. priteisė 1 080,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui, kadangi jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, o ne atsakovo veiksmų ir buvo būtinos siekiant apginti savo teises nuo ieškovės procesiškai netinkamai pareikštų ieškinio reikalavimų. Tačiau teismas nusprendė sumažinti atsakovo prašomų išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo baigta teismui nepradėjus jos nagrinėjimo iš esmės, ji, teismo vertinimu, nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, teismų praktika byloje keliamais klausimais yra gausi ir išplėtota. Be to, teismas atsižvelgė ir į atsakovo netinkamą procesinį elgesį pavėluotai teikiant procesinius dokumentus ir įrodymus teismui. Negana o, teismas taip pat laikė teisingumo principui prieštaraujantį ir atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo, kuris aukštesnės instancijos teismo buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, parengimą. Dėl ko iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 338,80 Eur už susipažinimą su dokumentais, 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir 242,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė G. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo reikalavimas, priteisiant pastarojo naudai 1 080,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Atsakovas niekada neteikė jokių motyvų ir argumentų, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, neišnaudojus privalomos mediacijos. Priešingai, jis kėlė ginčą iš esmės, teikdamas nesutikimo su ieškiniu motyvus, priešieškinį, ginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pan., o ne ginčijo ieškovės procesinius veiksmus;
1.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir taikyti „pralaimėjęs moka“ principo, kadangi klausimas dėl išlaikymo pakeitimo (t. y. ieškovės keliamas reikalavimas) nebuvo išspręstas nei teismine tvarka, nei šalių sutartas abipusiu sutarimu (šiuo metu klausimas dėl išlaikymo yra perduotas privalomai teisminei mediacijai). Todėl, jei nebus pasiektas susitarimas mediacijos būdu, ieškovės teisė teikti ieškinį išlieka;
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo būtinybė jam gintis nuo ieškovės procesiškai netinkamai pareikštų ieškinio reikalavimų. Atsakovui teisinė konsultacija proceso metu nebuvo suteikta, priešingu atveju atsakovas būtų pateikęs atsiliepimą, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu dėl to, kad neišnaudota mediacija;
1.4. Ieškovė šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo teikusi nuomonę, kad galimas taikos sutarties sudarymas tarp ginčo šalių. Tačiau teismas bylos nestabdė ir mediacijai šalių ginčas teismo iniciatyva nebuvo perduotas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. Ž. prašo netenkinti ieškovės G. Ž. atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį atsikirtinėjo į ieškovės ieškinio argumentus ir tinkamai bei teisingai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas;
2.2. Ieškovė šioje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, todėl neabejotina, jog ieškovei ar jos atstovui buvo žinomas reikalavimas dėl mediacijos. Todėl dėl ieškovės netinkamai įgyvendintos subjektinės teisės ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai atsakomybę siekia perkelti atsakovui;
2.3. Ieškovė tikslingai neinicijavo ikiteisminės mediacijos, nes ieškovės tikslas buvo užklupti atsakovą nepasiruošusį teisminiam procesui. Juolab, kad ieškovė iki kreipiantis į teismą ne tik nesikreipė dėl teisminės mediacijos, bet ir nebandė su atsakovu ginčo situaciją pirma bandyti išspręsti derybų metu tiesiogiai;
2.4. Atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nurodyta, kokio pobūdžio teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos, t. y. buvo teikiamos teisinės konsultacijos bylos klausimais, rengiamas atskirasis skundas, atsiliepimas į ieškinį bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šių paslaugų teikimą. Be to, nėra jokių abejonių dėl šių teisinių paslaugų teikimo, nes tai yra įprasta praktika, kai ginčo šalys konsultuojasi dėl bylos eigos, derinasi tolimesnius veiksmus;
2.5. Atsakovas nėra patenkinęs ieškovės reikalavimo, nes jo nepripažįsta, kas reiškia, jog šiuo atveju ieškovė negali būti laikoma laimėtoja. Būtent todėl bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turėtų būti paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis;
2.6. Ieškovė nepagrįstai sutapatina ikiteisminę mediaciją ir teisminę mediaciją;
2.7. Skundžiama nutartis neapriboja ieškovės subjektinių teisių inicijuoti naują procesą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, jeigu ieškovė laikysis įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudos ikiteismine mediacija. Tačiau šios aplinkybės neturi visiškai jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-346-959/2023.
Šalies argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas R. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atmestas, ir priimti naują nutartį – R. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai, t. y. jo naudai priteisti iš ieškovės G. Ž. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo, kurios sudarė 1 718,20 Eur, t. y. priteisė mažiau nei trečdalį (500 Eur) atsakovo patirtų išlaidų už atsiliepimo parengimą. Juolab, kad prašomos sumos dydis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis už maksimalią priteistiną sumą už atsiliepimą į ieškinį (4 451,25 Eur);
3.2. Nors atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas formaliai ir buvo praleistas, tai niekaip nepakeitė bylos eigos, neužvilkino bylos nagrinėjimo, nesukėlė kitai šaliai papildomų išlaidų. Atsakovas tinkamai įgyvendindamas savo teisminę gynybą siekė pagrįsti argumentus, jog pačios ieškovės veiksmai nesudarant galimybių, kliudant atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis iš esmės prisideda prie didesnės išlaikymo sumos poreikio, nes užkertamas kelias atsakovui mažinti išlaidas natūra prisidedant prie vaikų poreikių tenkinimo. Ši atsakovo pozicija buvo išdėstyta dviejuose procesiniuose dokumentuose: atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje. Tinkamam jos formavimui ir pagrindimui buvo svarbu sulaukti įrodymų iš valstybės institucijų, kas iš esmės ir užvilkino atsakovo procesinių dokumentų pateikimą, tačiau ne patį procesą. Be to, atsakovo pasirengimas ir įrodymų rinkimas, pozicijos formavimas užtruko, nes atsakovas nesitikėjo teisminio proceso, nes, nepasinaudojus ikiteismine mediacija, atsakovas negalėjo numatyti ieškovės siekio keisti nustatytą išlaikymo vaikams dydį;
3.3. Atsiliepimo į ieškinį teikimas buvo ne atsakovo teisė, o pareiga. Taigi šių išlaidų priežastis iš esmės buvo ieškinio pateikimas ir jo priėmimas teisme. Pirmosios instancijos teismas neatidžiai išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesustabdė proceso, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko atsakovui reikėjo teikti atskirąjį skundą, atsiliepimą, vėliau priėmė nutartį pateikti visus dokumentus ir įrodymus nerengiant parengiamojo teismo posėdžio, kas prisidėjo prie atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Todėl atsakomybės dėl teismo klaidos procese našta negali būti perkeliama atsakovui;
3.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog ieškovė pasielgė nesąžiningai pateikdama ieškinį tiesiogiai teismui prieš tai nepasinaudojusi ikiteisminės mediacijos institutu ir tokiu savo elgesiu sukėlė žalą atsakovui: užvedė procesą, kuris negalėjo būti pradėtas ir dėl kurio atsakovas turėjo patirti išlaidas teisinei pagalbai, o taip pat nesilaikydama nustatytos tvarkos kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios buvo pritaikytos ir atsakovas 5 mėnesius turėjo mokėti 705 Eur (235 Eur x 3) vietoje ankstesnio 300 Eur (100 Eur x 3) išlaikymo dydžio, t. y. po 405 Eur daugiau, todėl sumokėjo 2 025 Eur daugiau, nei turėjo mokėti, jei ieškovė nebūtų gudravusi ir tokiu būdu pateikusi ieškinio;
3.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl atskirojo skundo dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kurios sudarė 121 Eur. Nepriklausomai nuo to, jog atsakovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tenkintas, laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje iš viso negalėjo būti taikytos, kadangi toks prašymas apskritai galėjo būti pateiktas tik kartu su įrodymais, patvirtinančiais kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. Ž. prašo atmesti atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovas argumentų dėl privalomos mediacijos taikymo niekada nebuvo nurodęs, priešingai iš esmės ginčijo pateikto ieškinio dalyką (teikiamo vaikams išlaikymo dydį), laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir t. t., todėl tai nesudaro pagrindo spręsti, kad turėtų būti atlyginamos atsakovo atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidos;
4.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas yra peržiūrėtas ir nutartis Kauno apygardos teisme priimta 2023 m. vasario 14 d. atmetant atsakovo atskirąjį skundą, todėl pagrindo ieškovei atlyginti atsakovo išlaidas dėl atskirojo skundo rengimo nėra. Juolab, kad minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, jog turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu atsakovas nepagrindė, kad šiuos poreikius, teikdamas atitinkamo dydžio išlaikymą, jis užtikrina. Juolab, kad taikytų laikinų apsaugos priemonių pagrindu nustatytų išmokų atsakovas nėra tinkamai įvykdęs ir šiuo metu (likusi mokėtina suma – 405 Eur sumą (už spalio mėn.));
4.3. Atsakovo pasirinkimas savo pajamas skirti atstovavimo išlaidoms, o ne vaikų išlaikymui, yra paties atsakovo pasirinkimas. Ieškovei, kuri šiuo metu faktiškai užsiima vaikų išlaikymu, perkeliama pareiga dengti tokio pobūdžio atsakovo išlaidas, yra nepagrįsta ir neteisinga, tuo labiau, kad ieškovės klausimas dėl išlaikymo iš esmės šioje byloje nebuvo išspręstas;
4.4. Jokia apimtimi nėra pagrindo ieškovei dengti atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi ieškovė nėra atsisakiusi savo keliamų reikalavimų, atsakovas ieškovės keliamų reikalavimų nėra tenkinęs, tarp šalių nėra sudaryta taikos sutartis, t. y. materialieji teisiniai santykiai nėra sureguliuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
13. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, atsakovui priteisė dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskiruoju skundu ieškovė kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir siekia, kad byloje apskritai nebūtų atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Savo ruožtu atsakovas reikalauja, kad jam būtų atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi. Taigi byloje, kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria, išspręstas bylinėjimosi išlaidų už teisinės pagalbos suteikimą atlyginimo klausimas, kai ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įtvirtintos CPK 94 straipsnyje, t. y., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Tačiau visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio išvardytus kriterijus ir maksimalius dydžius.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, nes nustatė, jog šalys nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti. Ieškovė įsitikinusi, kad toks bylos užbaigimo rezultatas negali lemti, jog ji privalo atlyginti kitos proceso šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, tai yra pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Taigi, kadangi ieškovė inicijavo teisminį procesą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu. O aplinkybę, kad atsakovas turėjo gintis nuo ieškovės procesiškai netinkamai pareikštų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip sudarančią teisę atsakovui reikalauti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo prašytas bylinėjimosi išlaidas sudarė 338,80 Eur už susipažinimą su dokumentais, situacijos aptarimą bei teisinę konsultaciją (iš viso – 2 val.), 121 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą, 1 718,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą bei 242 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą; viso 2 420 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Tačiau taip pat teisingai nurodė, kad sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą svarbu įvertinti ne tik tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet ir atsižvelgti į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Negana to, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra būtina įvertinti ar jos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje), ar atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taip pat svarbu atsižvelgti į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
18. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti 1 080,80 Eur iš 2 420 Eur prašytų priteisti ir atsakovo realiai patirtų išlaidų, atsižvelgė į bylos apimtį, pobūdį, šalių elgesį procese, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir pan. O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai atmetami, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atmetus atskiruosius skundus, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.