Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-866-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
e2A-866-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01219-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-866-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01219-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2872-359/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. Z.: 1) 130,32 Eur negrąžintą kreditą; 2) 16,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 4,52 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 27,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 130,32 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.); 6) 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį; 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės L. Z.: 1) 130,32 Eur negrąžintą kreditą; 2) 16,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 3) 4,52 Eur administravimo mokestį; 4) 27,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.); 5) 39 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y., nuo 2020 m. gruodžio 8 d. – 96,02 Eur; 2021 m. sausio 8 d. – 92,01 Eur; 2021 m. vasario 8 d. – 87,87 Eur; 2021 m. kovo 8 d. – 83,60 Eur; 2021 m. balandžio 8 d. – 79,19 Eur; 2021 m. gegužės 8 d. – 74,63 Eur; 2021 m. birželio 8 d. – 69,93 Eur; 2021 m. liepos 8 d. – 65,07 Eur; 2021 m. rugpjūčio 8 d. – 60,06 Eur; 2021 m. rugsėjo 8 d. – 54,88 Eur; 2021 m. spalio 8 d. – 49,53 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. – 44,01 Eur; 2021 m. gruodžio 8 d. – 38,31 Eur; 2022 m. sausio 8 d. – 32,43 Eur; 2022 m. vasario 8 d. – 26,35 Eur; 2022 m. kovo 8 d. – 20,08 Eur; 2022 m. balandžio 8 d. – 13,60 Eur; 2022 m. gegužės 8 d. – 6,91 Eur ), tačiau ne daugiau kaip viso 63,37 Eur suma; 6) 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (178,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gegužės 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-s46b9yf5 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, numatančią „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ Bei pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gegužės 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-s46b9yf5 Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, numatančią „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“.

5. Teismas nustatė, jog pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s46b9yf5 (toliau – Vartojimo kredito sutartis arba Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. gegužės 8 d. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė. Pradinė kreditorė ragino atsakovę padengti įsiskolinimą (2020 m. balandžio 14 d. raginimas), tačiau atsakovei į tai nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu Sutartį nuo 2020 m. gegužės 15 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus. Atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 bei bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 5 įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. birželio 9 d. išsiųstu 2020 m. birželio 5 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 130,32 Eur negrąžinto kredito suma.

6. Pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 39,00 procento dydžio metines palūkanas, taip pat kas mėnesį po 1,13 Eur Sutarties administravimo mokestį. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas ir administravimo mokestį atsakovė turėjo mokėti iki 2022 m. gegužės 8 d. Sutartį nutraukus nuo 2020 m. gegužės 15 d., ieškovė paskaičiavo iki Sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 16,30 Eur mokėjimo palūkanas bei 4,52 Eur administravimo mokestį. Todėl, anot teismo, toks reikalavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas.

7. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 27,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, yra pagrįstas. Pradinė kreditorė, sudarydama su atsakove Vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovei tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Sutartį nutraukus dėl atsakovės įvykdyto esminio jos pažeidimo, reikalavimas dėl 27,01 Eur negautų pajamų tenkintinas.

8. Teismas, toliau pasisakydamas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę pagal Vartojimo kredito sutartį, negautas pajamas (nuostolius), pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 130,32 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.), nėra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kadangi vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 130,32 Eur suma (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

9. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (pradinė kreditorė, iš kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovė) pagrįstai nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.), galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), tačiau jos turi būti skaičiuojamos nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

10. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Sutarties 6.1 ir 8.6 punktuose nurodytos netesybos (kompensacinės palūkanos), kurių ieškovė prašo negautų pajamų (nuostolių) pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, tai nurodyto teisinio vertinimo nekeičia. Teismas pažymėjo, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.); 2) dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovės L. Z. 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Šiuo atveju atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko vienuolika pilnų įmokų pagal dar galiojusį grafiką, ir nuo vienuoliktos įmokos sumokėjimo negrąžinta kredito dalis nei truputį nepamažėjo. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 130,32 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

12.2. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reikalauja negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė šio reikalavimo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t. y. kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. Z. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s46b9yf5, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 150 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 36 mėn. laikotarpiui – iki 2022 m. gegužės 8 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą, susidedančią iš 150 Eur kredito, 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio. Atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. gegužės 15 d. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu kreditorė perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutarties grafiko

17. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (130,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2020 m. gegužės 15 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, kreditorė, sudarydama sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

26. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (130,32 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims už 39 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

29. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (39 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

31. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrosios sąlygos yra parengtos kreditorės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.

32. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.

33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

36. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė daug kartų teikė analogiško pobūdžio tiek ieškinius, kurie pirmosios instancijos teismuose tenkinami iš dalies, tiek apeliacinius skundus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas (šiuo atveju Kauno apygardos teismas) laiko nepagrįstais ir jų netenkina arba papildo rezoliucines dalis, pripažindamas tam tikras vartojimo kredito sutarčių sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis (pvz. e2A-933-413/2021, e2A-890-413/2021, e2A-738-413/2021; e2A-652-413/2021; e2A-700-413/2021; e2A-743-413/2021; e2A-948-601/2021, e2A-943-343/2021; e2A-927-480/2021; e2A-915-924/2021; e2A-878-601/2021, e2A-974-259/2021 ir kt.).

37. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu atkreipti dėmesį į finansines paslaugas teikiančių įstaigų NEO Finance, AB, BnP Finance, UAB ir iš jos reikalavimo teises pagal vartojimo kredito sutartis perimančios UAB Legal Balance, veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams (Vartojimo kredito įstatymo 2 dalies 8 punktas, 28 straipsnis). Šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad kredito įstaigos NEO Finance AB, pradinė kreditorė BnP Finance, (iš kurios reikalavimo teises perima UAB Legal Balance), nesivadovauja teismų praktika, su vartotojais sudaro vartojimo kredito sutartis, į kurias įtraukia sutarčių nuostatas, kurias teismai jau yra pripažinę negaliojančiomis (dėl sąlyginio tarpininkavimo mokesčio, dėl kompensuojamų palūkanų mokėjimo pažeidus prievolę) bei reiškia reikalavimus, kuriuos teismai pripažįsta nepagrįstais ir atmeta.

38. Vien Kauno apygardos teisme 2021 metais pagal UAB Legal Balance analogiškus apeliacinius skundus yra išnagrinėta virš 80 civilinių bylų ir šiuo metu net 49 civilinės bylos dar yra neišnagrinėtos.

39. Taigi, nustačius analogiškų nepagrįstų iš dalies ieškinių bei nepagrįstų apeliacinių skundų teikimą, akivaizdu, kad ieškovė neatsižvelgia į teismų suformuotą praktiką analogiškais klausimais, į ne kartą pateiktus išaiškinimus, o tai teikia pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis..

40. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad iki šios bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, jau yra pateikęs savo išaiškinimus prieš tai išnagrinėtose ir savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose minėtose civilinėse bylose, tačiau ieškovė (apeliantė), nekvestionavusi šių išaiškinimų įstatymo nustatyta tvarka (neskųsdama apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų kasacine tvarka), ir toliau teikia teismui analogiškus procesinius dokumentus (ieškinius ir apeliacinius skundus). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdama aiškiai nepagrįstus apeliacinius skundus.

41. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

42. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog už akivaizdų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis yra pagrindas paskirti apeliantei UAB „Legal Balance“ 1000 Eur dydžio baudą (CPK 95 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, šią baudą sumokant valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas: 188659752, mokėjimo paskirtis: bauda, bylos Nr. e2A-966-413/2021.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas