- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2-124-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00127-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž.
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-130-861/2025 nutraukė restruktūrizavimo bylą ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvęs pavadinimas „SKDR“) iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 8 d. Įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi UAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 28 d.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstant buvusį vadovą V. Ž.. Nurodė, kad restruktūrizavimo laikotarpiu (daugiau negu dvejus metus) finansinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai, o dalis reikalavimų netgi išaugo, kas rodo, kad restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai kaip numatyta restruktūrizavimo plane. Bendrovės darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku ir visa apimtimi, nors restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu bendrovė jiems įsiskolinimo neturėjo. Įmonė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus kitiems asmenims (UAB „Merit LT“).
Žemesnės instancijos teismas
3. Nemokumo administratorės nuomone, labiausiai ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas sandoris 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas su UAB „Merit LT“ dėl darbuotojų nuomos (toliau – Darbuotojų nuomos sutartis). Įmonė susitarė iš UAB „Merit LT“ nuomotis darbuotojus įmonės statybos montavimo darbams atlikti, išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 20 Eur + PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą, tuo tarpu kai 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis (MVA) atlygis sudarė 4,47 Eur neatskaičius mokesčių. Be to, UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, abstrakčiai nurodomi darbai, tačiau nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Pažymėjo, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai nebuvo vykdomi.
4. Nemokumo administratorė nustatė, kad UAB „Rentosa“ 2021 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 66 16 002,83 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 67 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 67 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 68 19 360,00 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 69 17 391,33 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma). Jokių detalizacijų, kuriose būtų numatyta, koks turtas, kokiam laikotarpiui, kokiam objektui ir kt. buvo nuomojamas prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra pateikta.
Atsiliepimas
5. Buvęs bendrovės vadovas V. Ž. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nemokumo administratorė savo teiginių nepagrindžia; neįrodo priežastinio ryšis tarp santykių su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ bei įmonės nemokumo; remiasi klaidingomis prielaidomis dėl nuomotų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nepagrįstumo, sandorio nepelningumo. Pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonė tapo nemoki, yra santykiai su UAB „Mitnija“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi nemokumo administratorės pareiškimą tenkino ir LUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankrotą pripažino tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažino V. Ž..
7. Teismas bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu.
8. Dėl bendrovės nemokumo momento teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų struktūros, tikslaus bendrovės nemokumo momento. Tačiau įvertinęs bylos duomenis apie tai, kad nuo 2022 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi buvo nutraukta ir įmonei iškelta bankroto byla, sprendė, kad bendrovės būklė nebuvo gera jau nuo 2025 metų, kuomet nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano. Todėl padarė išvadą, kad bendrovės nemokumo momentas galėtų būti laikomas 2025 m. vasario 27 d., kuomet buvo nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla.
9. Pripažindamas bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, teismas iš esmės sutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad įmonės vadovas restruktūrizavimo proceso metu netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, nepagrįstai didino įmonės skolų mastą ir savo sprendimais pablogino įmonės veiklą.
10. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m., kai bendrovė pradėjo atlikti mokėjimus UAB „Merit LT“, bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti. Vertinant bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį, nustatė, kad kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai, dalis kreditorinių reikalavimų išaugo. Bendrovė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus UAB „Merit LT“ už darbuotojų nuomą. Bendrovė nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Merit LT“ sumokėjo 191 688,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad remiantis Sodra duomenimis, UAB „Merit LT“ vidutinis darbuotojų atlyginimas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. svyravo nuo 74,44 Eur iki 596,18 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. dirbo nuo 9 iki 24 darbuotojų, kurių VDU svyravo nuo 548,71 Eur iki 1 508,76 Eur neatskaičius mokesčių.
11. Teismas nurodė, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, nepateikti darbų perdavimo–priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui V. Ž. terminą iki 2025 m. lapkričio 20 d. pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus duomenis. Suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus, kuriuose deklaratyviai nurodė aplinkybes, susijusias su atliktais mokėjimais. Nurodo, kad tiksliau apie UAB „SKDR“ 191 688, 50 Eur sumos pavedimo pagrįstumą UAB „Merit LT“ būtų galima pasakyti, turint sąskaitų apmokėjimų suvestines, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, jokių dokumentų išreikalauti iš nemokumo administratoriaus ar kitų asmenų neprašė, taigi teismas laikė, kad suinteresuotas asmuo buvo pasyvus.
12. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad nei pirminiame restruktūrizavimo plane, nei 2024 m. patikslintame restruktūrizavimo plane apskritai nebuvo numatyta, jog bus samdomi darbuotojai iš kitų įmonių, kadangi įmonė turėjo savo darbuotojus. Restruktūrizavimo plane prie vykdomų ir numatomų vykdyti kontraktų sąrašo su UAB „Merit LT“ sudarytos sutartys taip pat nėra nurodytos. Teismas ypatingai svarbia laikė aplinkybę, kad restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas vėliau nei buvo sudaryta darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Merit LT“, tačiau restruktūrizavimo plane nebuvo nurodyta, kad įmonė yra sudariusi tokią sutartį ir nuomojasi iš šios įmonės darbuotojus. Restruktūrizavimo plano 4.3 dalyje nurodyta, kad artimiausiu metu planuojama išlaikyti panašų darbuotojų branduolį, o pradedant 2023 metais planuojama didinti darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į planuojamas darbų apimtis, kadangi įmonės veiklos sritis yra priklausoma nuo metų laiko, sutartys yra pasirašomos ir paruošiamieji darbai vykdomi nuo kovo mėnesio, patys rangos darbai yra sezoniniai nuo gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio. Nustatyta, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, negana to, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai iš viso nebuvo vykdomi. Nemokumo administratorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė nuomojosi darbuotojus iš juridinio asmens, kuriam nesuteikta teisė vykdyti darbuotojų nuomos veiklą, su kuo teismas sutiko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo V. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškimo teiginiai neįrodyti faktais; neįrodytas priežastinis ryšis tarp santykių su UAB „Merit LT“ bei UAB „Rentosa“ ir įmonės nemokumo; pirmos instancijos teismas netyrė/neanalizavo suinteresuoto asmens nurodytu aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Teismas vengė tirti konkrečias faktines aplinkybes, kurios paneigtų/patvirtintų nemokumo administratorius ir (ar) apelianto teiginius dėl sandorių tarp UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ sudarymo konkrečių aplinkybių (ar šių sandorių sudarymas buvo ekonomiškai pagrįstas, ar šių įmonių paslaugos atitiko rinkos kainas); sandorių vykdymo pelningumo/nuostolingumo (ar šių sandorių įvykdymo kaštai (ne)viršijo tą naudą, kurią gavo įmonė pasinaudodama UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ paslaugomis); kaip konkrečiai įmonės atsiskaitymai su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ įtakojo įmonės (ne)mokumą.
14.3. Teismas pažeidė savo pareigą nemokumo procese būti aktyviam ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą, prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla (JANĮ 20 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas minėtą pareigą, neišreikalavo ir neišanalizavo apelianto nurodytų įrodymų.
14.4. Teismas nepasisakė dėl apelianto veiksmų tyčios, kaip būtinojo požymio pripažįstant bankrotą tyčiniu.
14.5. Nemokumo administratorė nepateikė nei vieno įrodymo, kad sandoriais su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ tariamai siekta įmonės nemokumo bei kad sandoriai su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ tariamai yra įmonės nemokumo priežastis.
Šalies argumentai
14.6. Apelianto pareiga įrodyti savo teiginius dėl sandorių su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ objektyviai neįvykdoma, nes visi įmonės dokumentai perduoti nemokumo administratorei, kuri papildomai jokių aplinkybių paaiškinti neprašė.
Atsiliepimas
15. Nemokumo administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
16. Atsiliepimas grindžiamas sekančius argumentais:
16.1. Dokumentų perdavimo metu nebuvo įmanoma prašyti paaiškinti dėl santykių su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“, kadangi nemokumo administratorė dar nežinojo, kokie dokumentai bus perduodami, o tuo labiau negalėjo būti susipažinęs su perduodamų dokumentų turiniu. Atlikus perduotų dokumentų analizę ir kilus klausimams dėl sandorių realumo ir pagrįstumo, 2025 m. balandžio 29 d. nemokumo administratorė kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu patikslinti UAB „Rentosa“ skolos aplinkybes, esant poreikiui siūlė atvykti susipažinti su perduotais dokumentais, tačiau suinteresuotas asmuo tik deklaratyviai nurodė, kad visa dominanti informacija buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip pat operatyviam patikrinimui, kurį atliko VMI prie LR FM.
16.2. Bendrovė nuomojosi darbuotojus už 24,20 Eur per valandą, t. y. daugiau nei 5 kartus brangiau nei 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis (4,47 Eur neatskaičius mokesčių), kas kelia pagrįstų abejonių dėl sutartyje numatytos kainos pagrįstumo.
16.3. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad buvo nuomojami kvalifikuoti darbuotojai, tačiau remiantis SODRA duomenimis, UAB „Merit LT“ vidutinis darbuotojų atlyginimas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d, svyravo nuo 74,44 Eur iki 596,18 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, kas paneigia suinteresuotas asmens argumentus dėl kvalifikuotų darbuotojų nuomos. Pačioje bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. dirbo nuo 9 iki 24 darbuotojų, kurių VDU svyravo nuo 548,71 Eur iki 1 508,76 Eur neatskaičius mokesčių.
16.4. Remiantis surinktais duomenimis, UAB „Merit LT“ sudarytos sutarties vertė neturėjo ekonominio pagrindimo. Taip pat, UAB „Merit LT“ iš bendrovės gautų sumų nedeklaravo finansinėse ataskaitose – nenurodydavo pardavimo pajamų.
16.5. UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nebuvo detalizuojami, nepateikti darbų perdavimo–priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti, o suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nebandė paneigti, nemokumo administratoriaus neprašė susipažinti su perduotais bendrovės dokumentais.
16.6. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ aprūpindavo darbuotojus, kuriuos išsinuomodavo bendrovė, įrankiais bei transportu, tačiau bendrovė už įrankius, transportą UAB „Merit LT“ mokėdavo atskirai. Tai patvirtina buhalteriniai dokumentai (priedas Nr. 1), iš kurių matyti, kad įmonė mokėdavo už transportavimo paslaugas, frezą metalui, gulsčiukus, apsauginius akinius, medžiagas ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Teismas nemokumo procese buvo aktyvus ir užtikrino viešojo intereso apsaugą; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas nustatė terminą papildomiems duomenims pateikti. Suinteresuotas asmuo pats galėjo ir turėjo būti aktyvesnis ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis ir argumentus proceso metu.
16.8. Suinteresuoto asmens nuoseklius ir kryptingus veiksmus sudarant bendrovei nenaudingą sutartį su UAB „Merit LT“, pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1876-1070/2025 nustatytos aplinkybės, t. y. kad suinteresuotas asmuo asmeniškai duodavo nurodymus UAB „Merit LT“ įdarbintiems buvusiems įmonės darbuotojams, pats rūpinosi darbo sutarčių sudarymu, tinkamai neatsiskaitydavo su darbuotojais ir neapmokėdavo viršvalandžių, o paskirto UAB „Merit LT“ direktoriaus darbuotojai nebuvo matęs. Svarbu atkreipti dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-1294-1171/2025 net nebuvo paminėta tarp įmonės ir UAB „Merit LT“ sudaryta darbuotojų nuomos sutartis, nors ginčas byloje kilo dėl darbo teisinių santykių, o minėta sutartis būtų reikšminga bylos nagrinėjimui. Visa tai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė perkelti verslą į kitą juridinį asmenį ir sukelti įmonės bankrotą bei sudarė nuostolingus ir nenaudingus sandorius su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“.
16.9. Pirmosios instancijos teismas įvertino galimai neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvusią įmonės turtinę padėtį, jos turimus pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje, nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir bendrovės faktinio nemokumo ar jo pabloginimo.
16.10. Suinteresuotas asmuo turėjo absoliučiai visas galimybes kreiptis į nemokumo administratorę su prašymu leisti susipažinti su dokumentais ir kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis, kurios įrodytų suinteresuoto asmens teiginius, taip pat kreiptis į UAB „Audata“, kuri buvo paskirta nemokumo administratore įmonės restruktūrizavimo byloje ir galbūt galėjo turėti reikšmingos informacijos, galinčios padėti suinteresuotam asmeniui įrodyti jo nurodytas aplinkybes. Tačiau suinteresuotas asmuo elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad įrodytų priešingai nei buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Nemokumo administratorė atsiliepime dėstydama atsikirtimus į atskirąjį skundą nurodė, kad atsiliepime nurodomas aplinkybes grindžia priedu Nr. 1, kartu su atsiliepimu pateikė PVM sąskaitas–faktūras, prekių priėmimo–perdavimo aktus, tačiau jų prijungti neprašo ir (ar) jų prijungimo būtinybės nepagrindžia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kartu su atsiliepimu teikiamų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
Dėl nemokumo momento
21. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, esminę reikšmę turi kuo tikslesnis įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik jį nustačius galima vertinti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties pabloginimo. Nuo to taip pat priklauso galimybė padaryti pagrįstas išvadas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025). Jei priežastinis ryšys nenustatomas, atskiri neteisėto ar neatsakingo valdymo požymiai gali būti vertinami taikant kitas teisines priemones, tačiau savaime negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
22. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė nemokia laikytina nuo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, be kita ko pažymėjęs, kad iš byloje pateiktų dokumentų negalima nustatyti nei įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, taigi ir tikslesnio įmonės nemokumo momento. Ši išvada atskirajame skunde nėra kvestionuojama, todėl plačiau šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu
24. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, teismas gali atsižvelgti į tai ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
26. Esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo. Jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nesant tokio priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto požymiai gali būti vertinami taikant kitas teisines priemones (pavyzdžiui, sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę), tačiau savaime jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
27. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia iš visų bylos aplinkybių nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas, kt.). Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 20 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, 47 punktas).
28. Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-982-381/2016).
29. Pažymėtina, kad vadovas turi fiduciarines pareigas įmonei ir privalo veikti sąžiningai, rūpestingai, lojaliai ir išskirtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).
30. Nagrinėjamu atveju, pareiškimas iš esmės buvo grindžiamas vadovo veiksmais bendrovės restruktūrizavimo procesu metu, t. y. bendrovei nenaudingo sandorio (darbuotojų nuomos) sudarymu ir atsiskaitymu pagal jį, aplenkiant kitus kreditorius, taip tyčia sukeliant bendrovės nemokumo būseną.
31. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad restruktūrizavimo proceso metu vadovas nepraranda įgaliojimų ir nors restruktūrizavimo procesas yra prižiūrimas nemokumo administratoriaus, tai nepaneigia bendrovės vadovo atsakomybės ir neužkerta kelio bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nustačius tyčinio bankroto požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021, 38 punktas). JANĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas. JANĮ neriboja teisės įsigyti turto ar vykdyti veiklos bendrovės restruktūrizavimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-61-933/2024, 66 punktas).
32. Apeliantas visų pirma teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir jam buvo perkelta per didelė įrodinėjimo našta, nes visus bendrovės dokumentus apeliantas yra perdavęs nemokumo administratorei. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
33. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2924).
34. Teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veiklos epizodo įtakos bendrovės (ne)mokumui ir (ar) jo pabloginimui, t. y. teismui negali būti perkeliama bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Taigi, pareiškėjos nemokumo administratorius, inicijavęs tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, ir kiti suinteresuoti asmenys turi būti aktyvūs ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis ir argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-781-567/2025, 90 punktas).
35. Minėta, kad restruktūrizavimo proceso metu bendrovės vadovas įgaliojimų nepraranda, o tai reiškia, kad jis yra saistomas teisiniu reguliavimu nustatytos pareigos veikti įmonės interesais, taigi ir pareiga įrodyti, kad sandoris dėl darbuotojų nuomos buvo įmonei naudingas, tenka būtent jam, o ne teismui ir (ar) nemokumo administratorei. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi rašytinį teismo posėdį atidėjo ir suteikė galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus turinčius reikšmės klausimui dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu išnagrinėti. Tačiau, apeliantas pateikė tik deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus, rašytinius paaiškinimus, papildomų įrodymų išreikalauti teismo neprašė, į nemokumo administratorių, dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais ir (ar) įrodymų pateikimo, nesikreipė. Todėl, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir (ar) nepakankami aktyvaus teismo vaidmens.
36. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2025 m. vasario 27 d. (įsiteisėjo 2025 m. kovo 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nustatė, kad bendrovė vėluoja sumokėti VSDFV mokesčius nuo 2024 rugpjūčio mėn., o VMI nuo rugsėjo mėnesio nevykdomi mokėjimai; mokestinė nepriemoka VMI sudaro 819,18 Eur, įsiskolinimas VSDFV – 5 142,93 Eur; įmonė pradėjo vėluoti atsiskaityti su darbuotojais, Sodra ir VMI, ko pasekoje sąskaitos buvo areštuotos, darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, su sprendimais kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo.
37. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei pirminiame restruktūrizavimo plane, nei 2024 m. patikslintame restruktūrizavimo plane nebuvo apskritai numatyta, jog bus samdomi darbuotojai iš kitų įmonių, kadangi įmonė turėjo savo darbuotojus; restruktūrizavimo plane prie vykdomų ir numatomų vykdyti kontraktų sąrašo su UAB „Merit LT“ sudarytos sutartys taip pat nėra nurodytos, nors planas buvo tikslinamas jau po sutarties su UAB „Merit LT“ sudarymo.
38. Apeliantas neginčijo nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį (daugiau negu dvejus metus) kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai. Teismas byloje nustatė, kad bendrovės darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku ir visa apimtimi, susidarė papildomi įsiskolinimai, kurių restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu įmonė neturėjo; įmonė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus kitiems asmenims (UAB „Merit LT“); įmonė nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Merit LT“ sumokėjo 191 688,50 Eur. Pažymėtina, kad dėl apelianto nurodo sandorio su UAB „Rentosa“ apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teismas pripažino bankrotą tyčiniu tik dėl sandorio su UAB „Merit LT“.
39. Restruktūrizavimo procese 2025 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtinta bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 340 717,91 Eur, pirmos eilės kreditoriams jau padengus pirmo etapo reikalavimus iš Garantinio fondo. Taigi, bendrovės vadovas turėjo pagrįsti, kad bendros 191 688,50 Eur sumos sumokėjimu pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. Sutartį su UAB „Merit LT“ dėl darbuotojų nuomos, buvo realiai siekiama gauti pajamų, kuriomis būtų galima atkurti įmonės mokumą ir dengti susidariusius įsiskolinimus. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių sandorio naudingumą, tame tarpe nustatė, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti.
40. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog išsinuomojęs darbuotojus ir atlikdamas darbus, kaip kad jis teigia, gavo pajamų, bei kokiems tikslams tokios pajamos (jei tokios buvo gautos) buvo panaudotos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus tai, kad byloje apskritai nepagrįsta jokia gauta nauda iš aptariamo sandorio, sudaro pagrindą išvadai dėl tokio sandorio nenaudingumo. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad tarp ginčo sandorio sudarymo ir įmonės nemokumo nėra priežastinio ryšio. Priešingai, 191 688,50 Eur sumos (be kita ko sudarančios daugiau nei pusę patvirtintų finansinių reikalavimų) sumokėjimas pagal sudarytą sandorį ir šio sandorio gautos naudos nepagrindimas, kai patvirtinti finansiniai reikalavimai iš esmės buvo nedengiami ir net nemokami einamieji mokesčiai, rodo tiesioginį priežastinį ryšį su įmonės gebėjimu padengti susidariusius įsiskolinimus ir mokumo atkūrimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentai susijęs su nepagrįstai dideliu darbo užmokesčiu nuomojamiems darbuotojams, kai byloje apskritai nepagrįstas poreikis nuomotis darbuotojus ir iš to siekta gauti nauda, neturi esminės reikšmės sandorio (ne)naudingumo vertinimui, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma. Juolab, kad nesant duomenų apie tai kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, kokios kvalifikacijos darbuotojų reikėjo tokiems darbams atlikti, nėra įmanoma spręsti ir dėl taikyto užmokesčio (ne)pagrįstumo.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai iš viso nebuvo vykdomi, darbuotojų nuoma nebuvo numatyta restruktūrizavimo plane, nes šios nustatytos aplinkybės (įvertinus tai, kad duomenų apie konkrečius vykdytus projektus ir konkrečius atliktus darbus apskritai nepateikta) tik papildomai patvirtina išvadą dėl sandorio nenaudingumo.
42. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo požymius JANĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme, o bendrovės nemokumas kilo ir finansinė padėtis buvo esmingai pabloginta kryptingais ir sąmoningais bendrovės vadovo sprendimais, pažeidžiančiais kreditorių interesus. Konstatuotina, kad aptartas sandoris sumažino bendrovės turto masę ir pablogino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Todėl 2022 m. rugsėjo 1 d. Sutartis su UAB „Merit LT“, dėl darbuotojų nuomos, kurios pagrindus buvo sumokėta 191 688,50 Eur, vertintinas kaip nenaudingas bendrovei, atitinkantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus požymius.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
45. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.