Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas V. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-130-861/2025 iškėlė nemokumo bylą RUAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 8 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.

2. Nemokumo administratorius pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstant buvusį BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (duomenys neskelbtini) V. Ž.. Nurodo, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį (daugiau negu dvejus metus) kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai. Taip pat matyti, kad dalis kreditorinių reikalavimų netgi išaugo, kas rodo, kad restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai kaip numatyta restruktūrizavimo plane, kreditoriniai reikalavimai nebuvo vykdomi proporcingai. Bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku ir visa apimtimi – bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pateikė darbuotojai M. S. (4 615,69 Eur atskaičius mokesčius), D. M. (4 889,77 Eur atskaičius mokesčius), Ž. J. (2 139,92 Eur atskaičius mokesčius), D. T. (1 913,16 Eur atskaičius mokesčius), D. R. (1 913,16 Eur atskaičius mokesčius), O. S. (708,11 Eur atskaičius mokesčius), A. S. (107,35 Eur atskaičius mokesčius), kuriems restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu įmonė įsiskolinimo neturėjo. Įmonė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus kitiems asmenims (UAB „Merit LT“).

3. Nemokumo administratoriaus nuomone, labiausiai ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas sandoris 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas su UAB „Merit LT“ dėl darbuotojų nuomos (toliau – Darbuotojų nuomos sutartis). Įmonė susitarė iš UAB „Merit LT“ nuomotis darbuotojus įmonės statybos montavimo darbams atlikti, išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 20 Eur + PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Pastebi, kad 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis (MVA) atlygis sudarė 4,47 Eur neatskaičius mokesčių. Akcentuoja, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, abstrakčiai nurodomi darbai, tačiau nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Pažymi, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai nebuvo vykdomi.

4. Nemokumo administratorius nustatė, kad UAB „Rentosa“ 2021 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 16 002,83 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 19 360,00 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 17 391,33 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma). Jokių detalizacijų, kuriose būtų numatyta, koks turtas, kokiam laikotarpiui, kokiam objektui ir kt. buvo nuomojamas prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra pateikta. Šios informacijos atsakovas nemokumo administratoriui taip pat nepateikė.

5. Atsiliepime į pareiškimą V. Ž. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes nurodyti teiginiai, viena vertus, yra neįrodyti; kita vertus, pareiškime neįrodinėjamas ir todėl yra neįrodytas priežastinis ryšis tarp santykių su UAB „Merit LT“ bei UAB „Rentosa“ ir įmonės nemokumo. Aiškina, kad nemokumo administratoriaus pareiškimas remiasi klaidingomis prielaidomis: 1) Kad iš mėnesinio darbo užmokesčio (MDU) tariamai galima spręsti apie darbuotojo valandinį įkainį. Formulė MDU=(per mėnesį atidirbtų valandų skaičius)x(valandinis įkainis) parodo, kad MDU priklauso ne tik nuo valandinio įkainio, bet ir nuo per mėnesį atidirbtų valandų, t. y. asmens MDU gali būti mažas, net jeigu valandinis įkainis yra aukštas. 2) Kad už minimalų valandinį įkainį tariamai egzistuoja galimybė pasamdyti specialistą; 3) Kad išlaidos samdomiems iš UAB „Merit LT“ darbuotojams yra tariamai ekonomiškai nepagrįstos. Apie šį (ne)naudingumą galima spręsti tik žinant objektų (užsakymų), kuriuose įmonė naudojo nurodytus darbuotojus, ekonominius rodiklius, kurių ieškovas nenurodo. Paaiškina, kad, kaip ir UAB „Merit LT“ atveju, iš UAB „Rentosa“ įmonė nuomojosi darbuotojus-specialistus. Pažymi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonė tapo nemoki, yra santykiai su UAB „Mitnija“.

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodė, kad šalys turi pateikti į bylą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus duomenis.

7. Nemokumo administratorius pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo aplinkybes, kurios, jo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas yra neabejotinai atsakingas už įmonės tyčinį bankrotą.

8. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad buvo samdomi tik kvalifikuoti darbuotojai, kurie dirbo objektuose, pagal UAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi UAB „SKDR“) sudarytas sutartis. Pažymi, kad už šiuos darbuotojus buvo mokama įvertinus jų kvalifikaciją, užmokestis buvo mokamas už konkrečiai atidirbtą laiką minėtuose objektuose. UAB „SKDR“ atlikdavo ne tik pastatų išorėje, bet ir pastatų viduje reikalingus santechnikos darbus. UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ aprūpindavo darbuotojus, kuriuos išsinuomodavo UAB „SKDR“, atitinkamais įrankiais bei transportu. Teigia, kad santykiai su UAB „Merit LT“ ir UAB „Rentosa“ buvo pelningi UAB „SKDR“ - nereikėjo turėti nuolatinių kvalifikuotų darbuotojų, nereikėjo spręsti reikalingų įrankių bei transporto klausimų. Taip pat nurodo, kad UAB „SKDR“ 191 688, 50 Eur pavedimuose į UAB „Merit LT“ sąskaitą skiltyse nurodytas žodis „skola“ žymi ne UAB „SKDR“ paskolą, o UAB „SKDR“ įsiskolinimą.

Prašymas tenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir nemokumo momento.

9. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

11. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio įmonės bankroto klausimo nagrinėjimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-130-861/2025 iškėlė nemokumo bylą RUAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 8 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašas. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 330 360,16 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriaus pareiškimas, kuriame prašoma pripažinti BUAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ bankrotą tyčiniu, grindžiamas sudarytais nenaudingais sandoriais (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nemokumo administratorius nurodo, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį (daugiau negu dvejus metus) kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai. Taip pat matyti, kad dalis kreditorinių reikalavimų netgi išaugo, kas rodo, kad restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai kaip numatyta restruktūrizavimo plane, kreditoriniai reikalavimai nebuvo vykdomi proporcingai. Nemokumo administratoriaus teigimu, labiausiai ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas sandoris 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas su UAB „Merit LT“ dėl darbuotojų nuomos (toliau – Darbuotojų nuomos sutartis). Įmonė susitarė iš UAB „Merit LT“ nuomotis darbuotojus įmonės statybos montavimo darbams atlikti, išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 20 Eur + PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Pastebi, kad 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis (MVA) atlygis sudarė 4,47 Eur neatskaičius mokesčių. Pažymi, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, abstrakčiai nurodomi darbai, tačiau nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Pažymi, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai nebuvo vykdomi. Nemokumo administratorius nustatė, kad UAB „Rentosa“ 2021 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 16 002,83 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 21 144,46 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 19 360,00 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma), 2021 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 17 391,33 Eur sumai (prekės, turto ar paslaugos pavadinimas – Nuoma). Jokių detalizacijų, kuriose būtų numatyta, koks turtas, kokiam laikotarpiui, kokiam objektui ir kt. buvo nuomojamas, prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra pateikta. Šios informacijos atsakovas nemokumo administratoriui taip pat nepateikė.

15. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. Ž..

Dėl nemokumo momento.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025; 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-365-934/2025).

17. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant įstatymo nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-854/2025).

19. Siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023). Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Vadinasi, net jei ir būtų nustatyta, kad įmonė pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – įmonės galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1666-861/2022 iškelta restruktūrizavimo byla UAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi UAB ,,SKDR“), 2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nutartis palikta nepakeista.

21. Iš nemokumo administratoriaus teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021-2023 m. laikotarpį, nustatyta, kad 2021 m. duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 650 629,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 482 704,00 Eur (2021 m. sutrumpintas balansas). 2022 m. duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 368 215,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 410 947 Eur. 2023 m. duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 411 930,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 454 215,00 Eur.

22. Nemokumo administratorius pažymi, kad pagal banko išrašus už 2021-2025 m. laikotarpį, įmonei piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) pradėtas taikyti nuo 2022 m. liepos 29 d., kas rodo, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais.

23. Įmonės nemokumo administratorius prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą. Prašyme nurodė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas dėl pritarimo UAB ,,Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi UAB „SKDR“) restruktūrizavimo plano projektui, teismas patvirtino restruktūrizavimo planą, 2024 metais planas buvo patikslintas, įmonė turėjo mokėti tik einamąsias išlaidas, o skolas apmokėti plano pabaigoje. Nurodė, kad 2024 metais įmonės finansinė situaciją blogėjo, nes restruktūrizuojama įmonė negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ko pasėkoje sumažėjo užsakymų, taip pat įmonė susidūrė su darbuotojų įdarbinimo problema, nes naujų darbuotojų pritraukti sekėsi vis sunkiau, nes darbuotojai nenorėjo įsidarbinti į restruktūrizuojamą įmonę. Įmonė pradėjo vėluoti atsiskaityti su darbuotojais, Sodra ir Valstybine mokesčių inspekcija, ko pasėkoje sąskaitos buvo areštuotos, darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, su sprendimais kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo. Pažymėjo, kad įmonė veiklos vykdyti nebegali, nes nėra apyvartinių lėšų, užsakovai vėluoja atskaityti.

24. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti nei įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, įmonės nemokumo momento. Teismas, įvertinęs bankroto byloje esančius duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, pažymi, kad vien šių duomenų pagrindu nėra galimybės nustatyti bendrovės nemokumo momento, kadangi jie neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties. Tačiau byloje pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2022 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, neįstengė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi buvo nutraukta ir įmonei iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, įmonės būklė nebuvo gera jau nuo 2025 metų, kuomet nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano. Todėl spręstina, kad įmonės nemokumo momentas galėtų būti laikoma 2025 m. vasario 27 d., kai buvo nutraukta restruktūrizavimo byla.

Dėl sudarytų nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių.

25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas tik su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-854/2025).

27. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius tvirtina, kad įmonės vadovas sudarė įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius. Akcentuoja, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį (daugiau negu dvejus metus) kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai. Taip pat matyti, kad dalis kreditorinių reikalavimų netgi išaugo, kas rodo, kad restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai kaip numatyta restruktūrizavimo plane, kreditoriniai reikalavimai nebuvo vykdomi proporcingai. Bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku ir visa apimtimi – bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pateikė darbuotojai M. S. (4 615,69 Eur atskaičius mokesčius), D. M. (4 889,77 Eur atskaičius mokesčius), Ž. J. (2 139,92 Eur atskaičius mokesčius), D. T. (1 913,16 Eur atskaičius mokesčius), D. R. (1 913,16 Eur atskaičius mokesčius), O. S. (708,11 Eur atskaičius mokesčius), A. S. (107,35 Eur atskaičius mokesčius), kuriems restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu įmonė įsiskolinimo neturėjo. Įmonė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus kitiems asmenims (UAB „Merit LT“).

28. Kaip jau minėta aukščiau, nemokumo administratoriaus nuomone, labiausiai ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas sandoris 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas su UAB „Merit LT“ dėl darbuotojų nuomos, nes įmonė susitarė iš UAB „Merit LT“ nuomotis darbuotojus įmonės statybos montavimo darbams atlikti, išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina 20 Eur + PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Pažymėtina, kad, kaip nurodo procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorius, 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis (MVA) atlygis sudarė 4,47 Eur neatskaičius mokesčių, jis akcentuoja, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, abstrakčiai nurodomi darbai, tačiau nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai nebuvo vykdomi apskritai.

29. Atsiliepime į pareiškimą atsakovas V. Ž. nurodė, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšis tarp santykių su UAB „Merit LT“ bei UAB „Rentosa“ ir įmonės nemokumo. Teigia, kad nemokumo administratoriaus pareiškimas remiasi klaidingomis prielaidomis - iš mėnesinio darbo užmokesčio (MDU) negalima spręsti apie darbuotojo valandinį įkainį, pozicija, jog už minimalų valandinį įkainį egzistuoja galimybė pasamdyti specialistą yra nepagrįsta, kaip ir prielaidos, kad išlaidos samdomiems iš UAB „Merit LT“ darbuotojams yra ekonomiškai nepagrįstos. Kad tai nuspręsti, reikia turėti informacijos apie objektų (užsakymų), kuriuose įmonė naudojo nurodytus darbuotojus, ekonominius rodiklius, kurių ieškovas nenurodo. Pažymėjo, kad buvo samdomi tik kvalifikuoti darbuotojai, o už šiuos darbuotojus buvo mokama įvertinus jų kvalifikaciją, užmokestis buvo mokamas už konkrečiai atidirbtą laiką minėtuose objektuose. Aiškina, kad UAB „SKDR“ 191 688, 50 Eur pavedimuose į UAB „Merit LT“ sąskaitą skiltyse nurodytas žodis „skola“ žymi ne UAB „SKDR“ paskolą, o UAB „SKDR“ įsiskolinimą.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

31. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, iš esmės sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad įmonės vadovas restruktūrizavimo proceso metu netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, nepagrįstai didino įmonės skolų mastą ir savo sprendimais pablogino įmonės veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Merit LT“ buvo įsteigta 2021 m. rugsėjo 1 d. Sutartis tarp UAB „Merit LT“ ir įmonės dėl darbuotojų nuomos sudaryta 2022 m. rugsėjo 1 d. - nemokumo administratoriaus teigimu, būtent tuo metu, kai įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Kaip matyti iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2022 m., kai įmonė pradėjo atlikti mokėjimus UAB „Merit LT“, įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti. Vertinant įmonės restruktūrizavimo laikotarpį, nustatyta, kad kreditorinių reikalavimų sumažėjo tik 5 846,98 Eur sumai. Taip pat matyti, kad dalis kreditorinių reikalavimų išaugo. Nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku ir visa apimtimi – bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pateikė aukščiau šioje nutartyje nurodyti darbuotojai, nors jiems restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, kaip minėta, įmonė įsiskolinimo neturėjo. Įmonė, būdama skolinga savo darbuotojams, restruktūrizavimo plano vykdymo metu atliko mokėjimus UAB „Merit LT“ už darbuotojų nuomą. Įmonė nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Merit LT“ sumokėjo 191 688,50 Eur. Nemokumo administratorius atkreipė dėmesį, kad 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis (MVA) atlygis sudarė 4,47 Eur neatskaičius mokesčių. Įmonė susitarė iš UAB „Merit LT“ nuomotis darbuotojus įmonės statybos montavimo darbams atlikti, išnuomotų darbuotojų paslaugų kaina yra 20 Eur + PVM už faktiškai dirbtą darbo valandą. Pažymėtina, kad remiantis Sodra duomenimis, UAB „Merit LT“ vidutinis darbuotojų atlyginimas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. svyravo nuo 74,44 Eur iki 596,18 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonėje nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. dirbo nuo 9 iki 24 darbuotojų, kurių VDU svyravo nuo 548,71 Eur iki 1 508,76 Eur neatskaičius mokesčių.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra nurodęs, jog darbus įmonė vykdo šiltuoju metų laiku, darbų vykdymo sezonas pradedamas nuo kovo mėnesio, trunka iki lapkričio mėnesio. Žiemos metu, kuomet darbai yra nevykdomi, jie yra aktuojami, pasirašomos sutartys ateinančiam darbų sezonui. Teismas pastebi, kad UAB „Merit LT“ išrašytose sąskaitose atlikti darbai nėra detalizuojami, nepateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodoma, kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė atsakovui V. Ž. terminą iki 2025 m. lapkričio 20 d. pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus duomenis. Atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriuose deklaratyviai nurodo aplinkybes, susijusias su atliktais mokėjimais. Nurodo, kad tiksliau apie UAB „SKDR“ 191 688, 50 Eur sumos pavedimo pagrįstumą UAB „Merit LT“ būtų galima pasakyti, turint sąskaitų apmokėjimų suvestines, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, jokių dokumentų išreikalauti iš nemokumo administratoriaus ar kitų asmenų neprašė, taigi teismas laiko, kad atsakovas buvo pasyvus.

33. Teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad nei pirminiame restruktūrizavimo plane, nei 2024 m. patikslintame restruktūrizavimo plane nebuvo apskritai numatyta, jog bus samdomi darbuotojai iš kitų įmonių, kadangi įmonė turėjo savo darbuotojus. Restruktūrizavimo plane prie vykdomų ir numatomų vykdyti kontraktų sąrašo su UAB „Merit LT“ sudarytos sutartys taip pat nėra nurodytos. Teismas ypatingai svarbia laiko aplinkybę, kad restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas vėliau nei buvo sudaryta darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Merit LT“, tačiau restruktūrizavimo plane nebuvo nurodyta, kad įmonė yra sudariusi tokią sutartį ir nuomojasi iš šios įmonės darbuotojus. Restruktūrizavimo plano 4.3 dalyje nurodyta, kad artimiausiu metu planuojama išlaikyti panašų darbuotojų branduolį, o pradedant 2023 metais planuojama didinti darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į planuojamas darbų apimtis, kadangi įmonės veiklos sritis yra priklausoma nuo metų laiko, sutartys yra pasirašomos ir paruošiamieji darbai vykdomi nuo kovo mėnesio, patys rangos darbai yra sezoniniai nuo gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio. Nustatyta, kad sutartis su UAB „Merit LT“ pasirašyta 2022 m. rugsėjo 18 d., t. y. artėjant prie rangos darbų sezono pabaigos, negana to, sąskaitos už darbuotojų nuomą buvo išrašomos ir ne sezono metu, kai darbai iš viso nebuvo vykdomi. Nemokumo administratorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė nuomojosi darbuotojus iš juridinio asmens, kuriam nesuteikta teisė vykdyti darbuotojų nuomos veiklą, su kuo teismas sutinka. Taigi įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad aptartas sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu.

34. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ atveju buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kaltųjų asmenų.

35. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį įmonės bankrotą.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos vadovo V. Ž. įmonės valdymo. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, bloginusius įmonės finansinę padėtį ir galiausiai privedusius įmonę prie tyčinio bankroto. Aptarti atsakovo veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog būtent jis yra atsakingas dėl BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ tyčinio bankroto sukėlimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (juridinio asmens kodas 120288319) bankrotą pripažinti tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 (tris) dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti BUAB „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.