Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Erikai Sofijai Kaminskei-Baniukevič, Gintarei Truncaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“ ieškinį atsakovui A. T., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Modernūs statybos sprendimai ir technologijos“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „SKDR“) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jis dirbo viršvalandžius, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis. Paaiškino, jog žodinius nurodymus dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais davė UAB „SKDR“ vadovas. UAB „Merit LT“ direktoriaus nematė, darbo sutartį pasirašyti įsidarbinant šioje įmonėje davė V. Ž.. Darbo grafiką, kuris nebuvo pasirašomas, išduodavo I. Š.. Pagal darbo grafiką susidarydavo viršvalandžiai. Dirbo pagal duodamą darbo grafiką nuo 7 iki 18.30 val. Darbo laiko nebuvo, buvo užduotis pakeisti tam tikrą kiekį skaitliukų. Aplinkybę, kad UAB „Merit LT“ darbuotojai, taip pat ir atsakovas, ieškovės įmonėje dirbo pagal UAB „SKDR“ direktoriaus V. Ž. nurodymą viršvalandinius darbus, taip pat dirbo poilsio bei švenčių dienomis teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Liudytojas M. S. parodė, jog užsieniečiai dirbdavo viršvalandžius. Ir apie tai direktorius žinojo. Dėl viršvalandžių lietuviai susipykdavo ir išeidavo iš darbo, užsieniečiai dėl to irgi pykdavo. Yra ir vienas užsienietis išėjęs. Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, jog dirbo santechniku. Nurodymus jam davė UAB „SKDR“ direktorius. Dirbo viršvalandinius darbus ir savaitgaliais, ir tai buvo su direktoriaus žinia. Pats matė, kaip V. sakydavo, kad jei nedirbsi šeštadienį, atleisiu. Aplinkybę, apie tai, kad direktorius V. Ž. tokią tvarką pats nustatė ir žinojo, jog darbuotojai dirba viršvalandinius darbus ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, patvirtino ir liudytoja I. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir yra nuoseklūs. Be to, atsakovas savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikė lenteles, kuriose yra užfiksuotas laikas, bei klientų adresai kartu su telefono numeriais, kurias, atsakovo paaiškinimais, išduodavo liudytoja I. Š., ir pagal lentelėse nurodytą grafiką jis vykdavo į objektą pakeisti skaitliukų. Kad pagal atsakovo pateiktas lenteles darbuotojai vykdavo į objektus patvirtino ir liudytojai A. B. ir M. S., o liudytoja I. Š. patikino, jog į excel programą suvesdavo laiką ir adresus, atspausdindavo lapuose ir paduodavo darbuotojams. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo iškėlė abejones dėl šių įrodymų patikimumo – neva dokumentai nepasirašyti, neaišku kada jie sudaryti ir neaišku kas juos sudarė, tačiau, kaip jau minėta, kad juos parengdavo ir išduodavo patvirtino liudytoja I. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais. Lentelėse esantys prierašai ranka patvirtina, jog jos buvo naudojamos kaip kasdieninė priemonė darbui atlikti, nesant kliento, ar jam neatsakius į telefoninį skambutį buvo daromi prierašai, dalinantis kitų darbuotojų pagal grafiką turimus atlikti darbus, buvo patikslinamas darbuotojas atliksiantis darbą. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai). Teismo vertinimu, tiek atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojų paaiškinimai ir minėtieji rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas dirbo viršvalandinĮ darbą, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis. Teismas kritiškai vertina trečiojo asmens vadovo V. Ž. teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, neva atsakovas dirbo nelegaliai, papildomai užsidirbinėjo, nes tokių paaiškinimų byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys. Taip pat pastebėtina, jog keičiami vandens skaitikliai turi savo numerius ir yra apskaitomi, todėl jų keitimas klientams negali būtų nelegalus. Be to, nors darbo sutarties 4 punkte šalys sutarė dėl 40 valandų darbo savaitės, tačiau taip pat buvo sutarta dėl suminės darbo laiko apskaitos, dirbant pagal sudarytus darbo grafikus. Pažymėtina, jog ieškovė teismui nepateikė, jokių įrodymų, jog darbdavys būtų sudarinėjęs kokius nors kitus darbo grafikus, apart tų, kuriuos pateikė į bylą atsakovas. Be to, atstovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti kokia tvarka ieškovo darbuotojai vyko į objektus. Taigi atsakovo nurodyta aplinkybė dėl viršvalandinio darbo laiko liko nepaneigta. Iš teismui pateiktų susirašinėjimo žinučių tarp atsakovo ir UAB „SKDR“ direktoriaus V. Ž. matyti, jog jos siųstos laikotarpiu nuo 17 val. 27 min. iki 18 val. 44 min, jose, atsakovo paaiškinimais, užfiksuotos atliktų darbų nuotraukos, žinučių turinys yra susijęs su atliktais darbais: „Gerai“, „Ar užsandarinai? Vandenį paleidai?“, „O R. nebuvo?“, „Nežinau. Aš gi sakiau, kad izoliaciją reikia pakeisti.“, „Gerai, ryto išsiaiškinsime“. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, jog tuo metu, kai siuntė žinutes, jis buvo darbe, nes akivaizdu, jog nuotraukos, kuriose užfiksuotas atlikto darbo rezultatas, telefonu padarytos būtent iš darbo vietos. Taip pat pastebėtina, jog žinutėmis yra siunčiami darbo grafikai (juos siuntė V.), ir kaip matyti, vienas iš grafikų yra nustatytas darbui šventinę dieną – 2024 m. gegužės 1 d. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl darbdavys, norėdamas paneigti darbuotojo paaiškinimus, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų būtent darbdavio nurodytas aplinkybes ir paneigtų kitos šalies argumentus. Tačiau darbdavys šios pareigos nevykdė. Šiuo atveju atsakovo pateikti grafikai pripažintini tinkamu įrodymu byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

Kaip buvo minėta, ginčo išsprendimui taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovė turi pareigą už minėtą darbą atsiskaityti su atsakovu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas su UAB „SKDR“ 2024 m. vasario 15 d. sudarė darbo sutartį ir šioje įmonėje dirbo iki kitos darbo sutarties, t. y. 2024 m. kovo 14 d. su UAB „Merit LT“ sudarymo. Pastarojoje įmonėje atsakovas pradėjo dirbti 2025 m. kovo 15 d. Ieškovės tvirtinimais, ji nedavė nurodymų atsakovui dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis, todėl ji neturi pareigos atsiskaityti su atsakovu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi, kad viršvalandinis darbas, taip pat darbas poilsio ir švenčių dienomis, dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tačiau šio ginčo išsprendimui teismas negali vadovautis teismų praktika dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog UAB „SKDR“ direktoriumi yra V. Ž., UAB „Merit Lt“ direktoriumi – S. S.. UAB „SKDR“ direktoriaus paaiškinimais, jo vadovaujama įmonė su UAB Merit LT“ siejo rangos santykiai. Šiai aplinkybei patvirtinti yra pateikta 2023 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „SKDR“ ir UAB „Merit LT“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. MER231201/1, kurios 1.1 punktu vykdytojas (UAB Merit LT“ ) įsipareigoja atlikti paslaugą – skaitiklių keitimo darbus. Pastarąja sutartimi šalys nederino savo valios dėl klausimų, susijusių su darbuotojais, t. y. kuri iš šalių darbuotojui duos nurodymus dėl darbo. Kadangi tai neaptarta, o vadovaujantis DK 21 straipsnio 3 dalimi, darbuotojas yra pavaldys darbdaviui, būtent ieškovei kyla pareiga suteikti atsakovui darbo sutartimi sulygtą darbą. Iš 2024 m. kovo 14 d. darbo sutarties matyti, jog atsakovas UAB „Merit LT“ yra įdarbinamas tinkuotoju, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas šalių sutarto darbo neatliko, dirbo kitą darbą – keitė skaitiklius. Taip pat atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei anksčiau minėtomis susirašinėjimo žinutėmis nustatyta, jog visus nurodymus dėl darbo atsakovas gavo iš V. Ž., tuo tarpu ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodymus atsakovui dėl darbo davė pati į bylą nepateikė. Į bylą yra pateikti ieškovės rengti darbo laiko apskaitos grafikai, tačiau, teismas jų nelaiko įrodymu, patvirtinančiu objektyvią darbo laiko apskaitą, kadangi teismas nustatė, jog atsakovas dirbo viršvalandinį darbą bei dirbo poilsio ir švenčių dienomis. Ir nors šiame ginče yra bandoma paneigti, jog ieškovei apie tai buvo žinoma, tačiau teismo įsitikinimu abi įmonės yra glaudžiai susijusios, t. y. jas sieja netik Paslaugų sutartis, tačiau ir kiti teismui neatskleisti ryšiai, nes atsakovui visus nurodymus dėl darbo davė tik V. Ž., be to, atsakovo paaiškinimais UAB „Merit LT“ direktoriaus net nematė, darbo sutartį pasirašyti įsidarbinant šioje įmonėje taip pat davė V. Ž.. Taip pat pastebėtina, jog net ir abi byloje esančios skirtingų įmonių pateiktos atsakovui darbo sutartys yra analogiškos formos, ir nors jos pasirašytos skirtingų direktorių, tačiau UAB „SKDR“ direktoriumi sudarant darbo sutartį įrašytas S. S. (UAB „Merit LT“ direktorius), o ne V. Ž., tikrasis UAB „SKDR“ direktorius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog su ieškovės UAB „Merit LT“ žinia atsakovas dirbo viršvalandinį darbą, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis, o už tinkamą darbo laiko apskaitą yra atsakingas darbdavys. 2024 m. kovo 14 d. darbo sutartimi atsakovas įdarbintas UAB „MeritLT“, apie jo įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius, todėl būtent darbdaviui ir kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su darbuotoju už visą atliktą darbą.

Nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo darbo santykius su ieškove. Todėl pripažįsta, jog už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiU nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ieškovė tinkamai neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, gintina atsakovo teisė į darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis.

Iš Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 22 d. sprendimo matyti, jog ji nustatė, kad A. T. 2024 m. kovo mėn. dirbo 237 val.; iš jų 22 val. poilsio dieną ir 10 val. šventinę dieną; kai kovo mėn. darbo valandų norma yra 160 val. balandžio mėn. -252 val. iš jų 31 val. poilsio dienomis, kai balandžio mėn. darbo valandų norma yra 167 val.; gegužės mėn. 180 val. iš jų 21 val. poilsio dienomis, kai gegužės mėn. norma yra 176 val. Todėl sprendė, kad yra pagrindas darbuotojui priteisti 2367,42 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Ieškovė neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl išdirbto laiko ir darbo užmokesčio, kurį atsakovas turėjo gauti, todėl 2367,42 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d yra priteistinas atsakovo naudai.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi ieškinys atmetamas atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui A. T. 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-08002 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, sprendimo pagrindu atsakovas buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 7 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2025-01648 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė, apmokėdama atsakovui suteiktas teisinės pagalbos išlaidas, turėjo 1 070,81 Eur išlaidų, iš kurių 1 047,92 Eur sudaro advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 22,89 Eur Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia iš ieškovės valstybės naudai 1 070,81 Eur išlaidų, už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šioje byloje patirta 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 2367,42 Eur (du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt septyni eurai 42 ct. ), atskaičius mokesčius, darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir šventinėmis dienomis už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 1 070,81 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt eurų 81 ct) išlaidų, už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merit LT“, juridinio asmens kodas 305889040, 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.