Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui M. M. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. nutraukti civilinę santuoką, panaikinti santuokos įrašą Nr. 1483, įrašytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta civilinė santuoka tarp M. M. ir G. M., bei konstatuoti, kad santuoka iširo dėl G. M. kaltės;

1.3. nepilnamečių vaikų D. M. ir D. M. gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su atsakove G. M.;

1.4.1.1. iki sūnui sueis 6 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, užtikrindamas vaiko paėmimą penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. sekmadienio vakaro 20 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą;

1.4.1.2. iki sūnui sueis 6 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. penktadienio rytą iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nedalyvavo;

1.4.1.3. nuo 6 metų iki sūnui sueis 8 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų neporinę savaitę nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, užtikrindamas vaiko paėmimą ketvirtadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. pirmadienio rytą iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

1.4.1.4. nuo 6 metų iki sūnui sueis 8 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. penktadienio rytą iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

1.4.1.5. sūnui sulaukus 8 metų M. M. ir G. M. bendrauja su sūnumi D. M. paeiliui po vieną metų neporinės savaitės pirmadienio rytą iki kito pirmadienio (t. y. metų porinės savaitės) vaikas praleidžia su tėvu, o metų porinę savaitę nuo pirmadienio iki kitos savaitės (t. y. metų neporinės savaitės) pirmadienio ryto vaikas praleidžia su motina, ir t.t. Tas iš tėvų, kuriam tenka praleisti su vaiku atitinkamą savaitę, užtikrina vaiko pasiėmimą tą atitinkamą pirmadienį, kurį jam priklauso su vaiku laiko praleidimas, iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš tėvo / motinos gyvenamosios vietos 10 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. sekantį pirmadienį, kitas tėvas užtikrina vaiko pasiėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba iš tėvo / motinos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

1.4.1.6. vaikui lankant ugdymo įstaigą (t. y. darželį, o vėliau mokyklą), tėvas praleis iš eilės pusę vaiko rudens, žiemos, žiemos (Kalėdų) ir pavasario atostogų (vadovaujamasi vaiko ugdymo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) taikomu atostogų grafiku), o kitą vaiko rudens, žiemos, žiemos (Kalėdų) ir pavasario atostogų pusę praleis motina. Poriniais metais nuo vaiko įvardintų atostogų pirmos dienos iki atitinkamos dienos, kai sueis vaiko atostogų pusė laiko imtinai, vaikas praleidžia su tėvu (kitą vaiko atitinkamų atostogų dalį vaikas praleidžia su motina). Neporiniais metais nuo vaiko įvardintų atostogų pirmos dienos iki atitinkamos dienos, kai sueis vaiko vasaros atostogų pusė laiko imtinai, vaikas praleidžia su motina (kitą vaiko vasaros atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu). Jeigu vaiko įvardintų atostogų trukmė yra nelyginis dienų skaičius, papildomą dieną su sūnumi praleidžia tėvas;

1.4.1.7. vaikui lankant ugdymo įstaigą (t. y. darželį, o vėliau mokyklą), tėvas kas antrą savaitę praleis pusę vaiko vasaros atostogų su vaiku (vadovaujamasi vaiko ugdymo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) taikomu atostogų grafiku), o kitą vaiko vasaros atostogų pusę analogiška tvarka praleis motina. Poriniais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis tėvas, o paskui kitą vieną savaites, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis vaiko motina ir t.t. Neporiniais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis motina, o paskui sekančią vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis vaiko tėvas ir t.t. Jeigu vaiko vasaros atostogų metu nustatyta tvarka paskutiniam iš tėvų tenka trumpesnis su vaiku bendravimo laiko tarpas negu numatytas, jis dėl to neįgyja jokio kompensacinio laiko praleisti su vaiku. Vaiku suėjus 8 metams, šiame punkte nustatytas vaiko vasaros atostogų metu bendravimas kas savaitę ilginamas iki dviejų savaičių, kuris analogiškai taikomas šiame punkte nustatyta tvarka;

1.4.1.8. neporinių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su motina. Neporinių metų šv. Kalėdų antrą dieną vaikas praleis su tėvu;

1.4.1.9. porinių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su tėvu. Porinių metų šv. Kalėdų antrą dieną vaikas praleis su motina;

1.4.1.10. neporinių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su tėvu;

1.4.1.11. porinių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su motina;

1.4.1.12. neporinių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su tėvu;

1.4.1.13. porinių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su motina;

1.4.1.14. neporinių metų metinių švenčių metu (t. y. Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją) tėvas bendrauja su sūnumi visos šventės laikotarpiu (poriniais metais sūnus šventes praleis su mama);

1.4.1.15. porinių metų metinių švenčių metu (t. y. Kovo 11-ąją, Birželio 24-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją) tėvas bendrauja su sūnumi visos šventės laikotarpiu (neporiniais metais sūnus šventes praleis su motina);

1.4.1.16. neporiniais metais motina bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet motina neporiniais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio;

1.4.1.17. poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet tėvas poriniais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio;

1.4.1.18. motina bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Motinos diena ir tą savaitgalį, kurį yra motinos gimimo diena. Jeigu motinos gimimo diena yra darbo diena, tuomet motina bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį, einantį po motinos gimimo dienos;

1.4.1.19. tėvas bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Tėvo diena ir tą savaitgalį, kurį yra tėvo gimimo diena. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, tuomet tėvas bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po tėvo gimimo dienos;

1.4.1.20. nustatytai bendravimo tvarkai vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis sutampant su nurodytu bendravimo grafiku porinėmis ir neporinėmis savaitėmis, o vėliau ir bendravimu kas savaitę, laikomasi vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis taikomai bendravimo tvarkai. Nustatytai bendravimo tvarkai vaiko ugdymo atostogų metu sutampant su nustatyta bendravimo tvarka šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis laikomasi šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis taikomai bendravimo tvarkai;

Vaiko pasiėmimo tvarka atostogų, švenčių ir gimtadienių metu:

1.4.1.21. iki sūnui sueis 8 metai, sūnaus pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo pasibaigus bendravimui tvarka ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis: jeigu vaiko ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis vaiką tėvui reikia pasiimti iš motinos, tai iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos vaiko pasiėmimas užtikrinamas atitinkamos pirmos bendravimo dienos 10 val. (jeigu vaikas tą dieną yra ugdymo įstaigoje – paimamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo), o sugrąžinimas užtikrinamas atitinkamos paskutinės bendravimo dienos (jeigu bendravimo trukmė viena diena – tai tos pačios dienos) 20 val. į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, jeigu motinai toliau priklauso bendravimas su vaiku pagal nustatytą bendravimo grafiką;

1.4.1.22. sūnui sulaukus 8 metų, sūnaus pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo pasibaigus bendravimui tvarka ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis: jeigu vaiko ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis vaiką vienam iš tėvų (kuriam priklauso su vaiku atitinkamas bendravimas) reikia pasiimti iš kito tėvo, tai iš kito tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos vaiko pasiėmimas užtikrinamas atitinkamos pirmos bendravimo dienos 10 val. (jeigu vaikas tą dieną yra ugdymo įstaigoje – paimamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos), o sugrąžinimas užtikrinamas atitinkamos paskutinės bendravimo dienos (jeigu bendravimo trukmė viena diena – tai tos pačios dienos) 20 val. į to tėvo gyvenamąją vietą, iš kurios vaikas buvo paimtas, ar kitą sutartą vietą, jeigu pastarajam toliau priklauso bendravimas su vaiku pagal nustatytą bendravimo grafiką;

1.4.1.23. kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpio metu turi teisę išvykti su vaiku į užsienį turistiniais ir poilsiniais tikslais be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kiekvienas iš tėvų, ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas turi žinute ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo ir grįžimo dienas bei vietą (maršrutą), kurioje planuojama apsistoti užsienyje. Tuo atveju, jeigu vieno iš tėvų su vaiku planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas turi bendrauti su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar el. žinute) kito iš tėvų sutikimą. Tėvas ir motina vienas kitam pateikia kelionei į užsienį reikalingus turimus vaiko dokumentus, o esant reikalui, bendradarbiauja, išduodant rašytinį sutikimą vaiko kelionei į užsienį, įskaitant ir sutikimus bei dokumentus reikalingus vizai įforminti;

1.4.1.24. jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino;

1.4.1.25. abu tėvai, atsižvelgdami į vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo bei poilsio rėžimą, įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ir kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais, neribojant laiko;

1.4.1.26. vaiko esminiais ir svarbiais gyvenimo klausimais (pvz., ugdymo įstaigos parinkimo, jos keitimo klausimais, vaikui operacijos atlikimo klausimu ir pan.) sprendimus motina ir tėvas priims tik bendru sutarimu;

1.4.1.27. tėvai įsipareigoja vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan. Taip pat įsipareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

1.4.1.28. pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, el. pašto adresui ar bet kuriam kitam kontaktiniam duomeniui, kuris naudojamas tėvui ir motinai įgyvendinant šią bendravimo tvarką, šalys privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo kontaktinio duomens pasikeitimo) viena kitą apie tai informuoti, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;

1.4.1.29. šalys, vykdydamos bendravimo su vaiku tvarką, visada atsižvelgs į vaiko interesus, jo sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir neformalaus ugdymo (lankomų būrelių, treniruočių ir kt.) tvarkaraštį, vaiko užimtumą ir poilsio režimą, taip pat jo užimtumą mokymuisi/pamokų ruošimui, gerbs vaiko nuomonę ir išreikštus pageidavimus;

1.4.1.30. tėvai bet kada gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų;

1.4.1.31. šalys turi bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, kad ši vaiko bendravimo tvarka būtų tinkamai ir efektyviai įgyvendinama. Be to, šalys turi informuoti viena kitą apie įvykius ir aplinkybes, susijusias su šios tvarkos įgyvendinimu. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis.

1.4.2.1. iki dukrai sueis 3 metai einamųjų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis M. M. su dukra praleidžia laiką nuo šeštadienio 10 val., iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val., iki sekmadienio 20 val. Taip pat M. M. su dukra praleidžia laiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. M. M. nurodytų bendravimo laikotarpių pradžioje užtikrina dukros pasiėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (jeigu tuo metu dukra yra ugdymo įstaigoje), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. bendravimo su dukra laikotarpių pabaigoje, M. M. užtikrina dukros sugrąžinimą į motinos gyvenamąją vietą;

1.4.2.2. nuo 3 metų iki dukrai sueis 4 metai einamųjų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis M. M. su dukra praleidžia laiką nuo penktadienio 18 val. (ar nuo tą dieną vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos) iki sekmadienio vakaro 20 val. M. M. su dukra praleidžia laiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. M. M. nurodytų bendravimo laikotarpių pradžioje užtikrina dukros pasiėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (jeigu tuo metu dukra yra ugdymo įstaigoje), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. bendravimo su dukra laikotarpių pabaigoje, M. M. užtikrina dukros sugrąžinimą į motinos gyvenamąją vietą. Taip pat taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.8–1.4.1.21 punktuose (bendravimas metinių švenčių ir gimtadienių metu bei šiomis dienomis dukros pasiėmimo ir grąžinimo tvarka);

1.4.2.3. nuo 4 metų iki dukrai sueis 6 metai toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.1–1.4.1.2, 1.4.1.6–1.4.1.21 ir 1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui iki 6 metų, bei kitos atitinkamos nuostatos);

1.4.2.4. nuo 6 iki dukrai sueis 8 metai toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.3–1.4.1.4, 1.4.1.6–1.4.1.21 ir 1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui nuo 6 iki 8 metų, bei kitos atitinkamos nuostatos);

1.4.2.5. dukrai sulaukus 8 metų toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.5–1.4.1.20, 1.4.1.22–1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui suėjus 8 metams, bei kitos atitinkamos nuostatos);

1.4.2.6. nepriklausomai nuo dukros D. M. amžiaus bendravimo tvarkai su dukra taikomos sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.24–1.4.1.31 punktuose nustatytos nuostatos ;

1.5 iš ieškovo M. M. priteisti sūnaus D. M. išlaikymui iki sūnui sueis 8 metai kas mėnesį po 120 Eur sumą periodinėmis išmokomis; sūnui suėjus 8 metams, toliau jo išlaikymui iki vaiko pilnametystės priteisti kas mėnesį po 100 Eur sumą periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į G. M. banko atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos ir nustatant, kad lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė G. M.;

1.6 iš ieškovo M. M. priteisti dukros D. M. išlaikymui iki dukrai sueis 4 metai kas mėnesį po 150 Eur sumą periodinėmis išmokomis; laikotarpiu nuo dukros 4 metų iki 8 metų amžiaus toliau jos išlaikymui priteisti kas mėnesį po 120 Eur sumą periodinėmis išmokomis, o dukrai suėjus 8 metams, toliau jos išlaikymui iki dukros pilnametystės priteisti kas mėnesį po 100 Eur sumą periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į G. M. banko atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, ir nustatant, kad lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama G. M.;

1.7 nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023-01-15 bei atitinkamai padalinti turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki 2023-01-15. Nuo 2023-01-15 sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium;

1.8 dalijant santuokoje įgytą turtą, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 8,8 a žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 14 700 Eur, ir automobilį VW „Multivan“, gamybos metai 1993 m., v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 700 Eur. Iš viso ieškovui priteisti turto už 15 400 Eur;

1.9 dalijant santuokoje įgytą turtą, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, G. M. asmeninės nuosavybės teise pripažinti (priteisti) 1 722,27 Eur lėšas. Iš viso atsakovei priteistino turto vertė – 1 722,27 Eur.;

1.10 G. M. naudai iš M. M. priteisti 6 838,87 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį;

1.11 tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės reikalavimą dėl jos ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurių pagrindu ieškovui už buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimą atiteko 53 647,15 Eur suma, prašo pripažinti ieškovo M. M. asmeninės nuosavybės teisę į 53 647,15 Eur sumą, gautą už buto pardavimą pagal 2023-05-15 pirkimo–pardavimo sutartį.

2.1. santuoka su atsakove sudaryta (duomenys neskelbtini) (įtraukta į apskaitą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 1483). (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė sūnus D. M., (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. M.. Iš pradžių šalių šeiminis gyvenimas klostėsi darniai. Po kurio laiko sutuoktinių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti, pakito atsakovės požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, išryškėjo šalių nesuderinami interesai. Iš atsakovės pusės prasidėjo nuolatiniai konfliktai, kuriuos atsakovė pati provokuodavo. Ieškovas dirbo ir stengėsi uždirbti šeimos gerovei, tačiau atsakovė dėl visko priekaištaudavo, tai skatino vienas nuo kito atitrūkimą. Atsakovė ieškovą vadindavo alkoholiku, nors ieškovas alkoholiu nepiktnaudžiavo. Atsakovė pradėjo lankyti dvasines praktikas (tantrą; tantrizmas – ezoterinės tradicijos, kurių esama hinduizme, bone (senoji Tibeto religija), budizme, džainizme), po kurių su atsakove nebuvo galima susikalbėti ar susitarti. Atsakovė lankydama dvasines praktikas, prioritetą teikė ne šeimyniniam gyvenimui, o savo asmeninio laiko leidimui. Po kurio laiko, atsakovė pradėjo reikalauti, kad ieškovas išsikraustytų iš šalių bendro būsto, kuriame jie gyveno, pradėjo reikalauti nutraukti santuoką;

2.2. santuoka faktiškai iširo nuo 2023-01-15, kai šalys nebevedė bendro ūkio, nepalaikė šeimyninių ir intymių santykių. Ieškovas 2023-02-03 išsikraustė iš šeimos būsto ir pradėjo gyventi atskirai. Atsižvelgiant į tai, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės;

2.3. neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove. Turi būti siekiama nustatyti maksimalią ir „50:50 procentų laiko“ principu grįstą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Taip užtikrinami vaikų interesai palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais bei lygiavertis vaikų visapusiškos asmenybės formavimasis dėl tėvų skirtingų pasaulėžiūrų;

2.4. prašo iki sūnui sueis aštuoneri metai nustatyti bendravimą tvarką artimą „50:50 procentų laiko“, todėl sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis turi būti priteista ne daugiau kaip 120 Eur. Kai sūnui sueis aštuoneri, prašo taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista ne daugiau kaip 100 Eur;

2.5. prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra iki sueis ketveri metai apsiriboja tik bendravimu savaitgaliais, todėl periodinėmis išmokomis turėtų būti priteista po 150 Eur suma / mėn. Kai dukrai sueis ketveri metai iki aštuonerių metų prašo nustatyti artimą „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, todėl tuo laikotarpiu turėtų būti priteista ne daugiau kaip po 120 Eur. Su nepilnamete dukra nuo aštuonerių metų prašo taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nepilnametės dukros išlaikymui turėtų būti priteista ne daugiau kaip 100 Eur;

2.6. šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: 8,8 a žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 14 700 Eur ir automobilis VW „Multivan“, gamybos metai 1993 m., v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 700 Eur. Turto vertė – 15 400 Eur;

2.7. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 93/193 dalys 1,9300 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2015-04-27 dovanojimo sutartimi Nr. 3071; 1/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 11, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2023-01-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 134; 1/8 dalis 50.70 kv. m buto su rūsiu 5.86 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2023-01-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 134; 2015-05-13 įregistruotas M. M. ūkis identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius „John Deere“ 6600, pirma registracija: 1995 m., v/n (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba 2PTS-4, gamybos metai 1975 m., v/n (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba 2PTS-4, gamybos metai 1984 m., v/n (duomenys neskelbtini).

4.5. priteisti iš M. M. nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-01-15 iki 2023-12-08 – 2 995,17 Eur;

4.6. nepilnametės dukters D. M. išlaikymui iš M. M. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant G. M.;

4.7. priteisti iš M. M. nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-08-03 iki 2023-12-08 – 508,33 Eur;

4.8. nustatyti M. M. bendravimo su nepilnamete dukra D. M. tvarką:

4.8.1. iki 2024-08-03 M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną nelyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.8.2. iki 2024-08-03 M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną lyginės savaitės penktadienį nuo 10 val. iki 12 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.8.3. iki 2024-08-03 M. M. su dukra D. M. netrikdydamas vaiko dienos režimo bendrauja kiekvieną antradienį nuo 18 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją, ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.8.4. nuo 2024-08-04 iki 2026-08-03 M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną nelyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.8.5. nuo 2024-08-04 iki 2026-08-03 M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.8.6. nuo 2026-08-03 M. M. su dukra D. M. bendrauja tokiu pat bendravimo grafiku, kaip su sūnumi D. M.;

4.9. nustatyti M. M., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., tvarką:

4.9.1. nelyginėmis savaitėmis M. M. su sūnumi praleidžia laiką, pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 18 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir grąžindamas sūnų sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.9.2. lyginėmis savaitėmis M. M. su sūnumi praleidžia laiką, pasiimdamas sūnų trečiadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 18 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir grąžindamas sūnų penktadienį iki 8.45 val. į jo ugdymo įstaigą (arba iki 9 val. į jo gyvenamąją vietą, jei jis tą dieną į ugdymo įstaigą neina);

4.9.3. pusę nepilnamečio vaiko rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko, sūnus praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su nepilnamečiu sūnumi praleidžia M. M., atvykdamas pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su G. M. sutartos vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir praėjus pusei atostogų laiko grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su G. M. sutartą vietą iki 20 val., o kitą pusę atostogų su vaiku praleidžia G. M.. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su vaiku praleidžia G. M., o kitą pusę atostogų su vaiku praleidžia M. M., atvykdamas pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos ar kitos su G. M., sutartos vietos praėjus pusei atostogų laiko nuo 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su G. M. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Jeigu vaiko atostogų laikas yra nelyginis dienų skaičius, papildomą dieną su vaiku praleidžia G. M.;

4.9.4. nepilnamečio vaiko vasaros atostogų ugdymo įstaigose metu, M. M. kas antrą savaitę praleis pusę vaiko vasaros atostogų su vaiku (vadovaujamasi vaiko ugdymo įstaigoje taikomu atostogų grafiku), o kitą vaiko vasaros atostogų pusę analogiška tvarka praleis G. M.. Lyginiais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis M. M., o paskui sekančią savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis G. M. ir t.t. Nelyginiais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis G. M., o paskui sekančią vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis M. M. ir t.t. Jeigu vaiko vasaros atostogų metu nustatyta tvarka paskutiniam iš tėvų tenka trumpesnis su vaiku bendravimo laiko tarpas negu numatytas, jis dėl to neįgyja jokio kompensacinio laiko praleisti su vaiku;

4.9.5. nelyginių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su G. M., šv. Kalėdų antrą dieną – su M. M.. Lyginių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su M. M., šv. Kalėdų antrą dieną – su G. M.;

4.9.6. nelyginių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su M. M.. Lyginių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su G. M.;

4.9.7. nelyginių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su M. M.. Lyginių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su G. M.;

4.9.8. nelyginių metų metinių švenčių metu (t. y. Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją) M. M. bendrauja su vaiku visos šventės laikotarpiu (lyginiais metais vaikas šventes praleis su G. M.);

4.9.9. lyginių metų metinių švenčių metu (t. y. Kovo 11-ąją, Birželio 24-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją) M. M. bendrauja su vaiku visos šventės laikotarpiu (nelyginiais metais vaiku šventes praleis su G. M.);

4.9.10. nelyginiais metais G. M. bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet G. M. nelyginiais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio. Lyginiais metais M. M. bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet M. M. lyginiais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio;

4.9.11. G. M. bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Motinos diena ir tą savaitgalį, kurį yra G. M. gimimo diena. Jeigu G. M. gimimo diena yra darbo diena, tuomet G. M. bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po G. M. gimimo dienos;

4.9.12. M. M. bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Tėvo diena ir tą savaitgalį, kurį yra M. M. gimimo diena. Jeigu M. M. gimimo diena yra darbo diena, tuomet M. M. bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po M. M. gimimo dienos;

4.9.13. vaiko pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo pasibaigus bendravimui tvarka vasaros atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis: M. M. vaiką paima atitinkamos pirmos bendravimo dienos 10 val. iš jo gyvenamosios ar kitos su G. M. sutartos vietos ir grąžina 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą su G. M. sutartą vietą;

4.9.14. nustatytai bendravimo tvarkai lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis sutampant su nurodytu bendravimo grafiku vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis, laikomasi vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis nustatytos bendravimo tvarkos. Nustatytai bendravimo tvarkai vaiko ugdymo atostogų metu sutampant su nustatyta bendravimo tvarka šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis laikomasi šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis nustatytos bendravimo tvarkos;

4.9.15. jei M. M. negalės paimti sūnaus numatytomis bendravimo grafiko dienomis, jis prieš 7 kalendorines dienas (arba nedelsiant, jei tokios aplinkybės paaiškėja vėliau) apie tai praneša G. M., telefono skambučiu arba SMS žinute;

4.10. po santuokos nutraukimo M. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 16 600 Eur; automobilį VW „Multivan“, gamybos metai 1993, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 4 800 Eur vertės; ratinį traktorių „John Deere“ 6600, pirma registracija 1995 m., v/n (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 569,99 Eur vertės; traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai 1975 m., v/n (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai 1984 m., v/n (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės. Viso atitenkančio turto rinkos vertė – 44 969,99 Eur;

4.11. priteisti iš M. M. G. M. naudai 22 485 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą;

4.12. pripažinti 2023-05-10 žodinę Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2023-05-14 Tarpusavio susitarimą, sudarytus tarp G. M. ir M. M., negaliojančiais ab initio;

4.13. taikyti restituciją – įpareigoti M. M. grąžinti G. M., 53 647,15 Eur sumą;

4.14. priteisti iš M. M. G. M. naudai 5 600 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą;

4.15. priteisti iš M. M. G. M. naudai 10 108,27 Eur piniginę kompensaciją už M. M. banko sąskaitoje santuokos metu (2023-01-15) šalių sutaupytas pinigines lėšas;

4.16. po santuokos nutraukimo G. M. palikti santuokinę – M. – pavardę.

5.1. 2023-01-15 į šalių namus buvo kviesti policijos pareigūnai, kadangi ieškovas elgėsi neadekvačiai, konfliktavo, prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą. Ieškovo neadekvatus elgesys buvo santuokos iširimo priežastis, ieškovas inicijavo konfliktą, kuris buvo sąlygotas ne atsakovės elgesio ar provokacijų, o ieškovo blogos nuotaikos grįžus iš vakarėlio. Po 2023-01-15 įvykio, atsakovė su nepilnamečiu šalių sūnumi, tą pačią dieną išėjo iš šeimos namų ir apsistojo pas brolį. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – 2023-01-15;

5.2. nepilnamečių interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove;

5.3. iš ieškovo priteistina 400 Eur suma nepilnamečio D. ir 300 Eur suma nepilnametės D. poreikių patenkinimui;

5.4. sutuoktiniai bendra sutuoktinių nuosavybe yra įgiję registruotą turtą, kuris turėtų būti padalintas: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 16 600,00 Eur; automobilį VW „Multivan“, gamybos metai 1993, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 4 800,00 Eur vertės; ratinį traktorių „John Deere“ 6600, pirma registracija 1995 m, v/n (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 569,99 Eur vertės; traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai 1975, v/n (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės; traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai 1984, v/n (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur vertės;

5.5. santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas ne natūra, o priteisiant visus įgytus daiktus ieškovui, atsakovei išmokant 22 485,00 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1.1.1. iki sūnui sueis 6 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, užtikrindamas vaiko paėmimą penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. sekmadienio vakaro 20 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą;

9.1.1.2. iki sūnui sueis 6 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. penktadienio ryte iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

9.1.1.3. nuo 6 metų iki sūnui sueis 8 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų neporinę savaitę nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, užtikrindamas vaiko paėmimą ketvirtadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. pirmadienio ryte iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

9.1.1.4. nuo 6 metų iki sūnui sueis 8 metai M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 val. (jeigu tą penktadienio ryte iki 8:45 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 9 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

9.1.1.5. sūnui sulaukus 8 metų M. M. ir G. M. bendrauja su sūnumi D. M. paeiliui po vieną savaitę nepertraukiamai: metų neporinę savaitę nuo pirmadienio iki sekančios savaitės (t. y. metų porinės savaitės) pirmadienio ryto vaikas praleidžia su tėvu, o metų porinę savaitę nuo pirmadienio iki sekančios savaitės (t. y. metų neporinės savaitės) pirmadienio ryto vaikas praleidžia su motina, ir t.t. Tas iš tėvų, kuriam tenka praleisti su vaiku atitinkamą savaitę, užtikrina vaiko pasiėmimą tą atitinkamą pirmadienį, kurį jam priklauso su vaiku laiko praleidimas, iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš tėvo / motinos gyvenamosios vietos 10 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t.y. sekantį pirmadienį, kitas tėvas užtikrina vaiko pasiėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš tėvo/motinos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina;

9.1.1.6. vaikui lankant ugdymo įstaigą (t. y. darželį, o vėliau mokyklą), tėvas praleis iš eilės pusę vaiko rudens, žiemos, žiemos (Kalėdų) ir pavasario atostogų (vadovaujamasi vaiko ugdymo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) taikomu atostogų grafiku), o kitą vaiko rudens, žiemos, žiemos (Kalėdų) ir pavasario atostogų pusę praleis motina. Poriniais metais nuo vaiko įvardintų atostogų pirmos dienos iki atitinkamos dienos, kai sueis vaiko atostogų pusė laiko imtinai, vaikas praleidžia su tėvu (kitą vaiko atitinkamų atostogų dalį vaikas praleidžia su motina). Neporiniais metais nuo vaiko įvardintų atostogų pirmos dienos iki atitinkamos dienos, kai sueis vaiko vasaros atostogų pusė laiko imtinai, vaikas praleidžia su motina (kitą vaiko vasaros atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu). Jeigu vaiko įvardintų atostogų trukmė yra nelyginis dienų skaičius, papildomą dieną su sūnumi praleidžia tėvas;

9.1.1.7. vaikui lankant ugdymo įstaigą (t. y. darželį, o vėliau mokyklą), tėvas kas antrą savaitę praleis pusę vaiko vasaros atostogų su vaiku (vadovaujamasi vaiko ugdymo įstaigoje (darželyje ar mokykloje) taikomu atostogų grafiku), o kitą vaiko vasaros atostogų pusę analogiška tvarka praleis motina. Poriniais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis tėvas, o paskui kitą vieną savaites, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis vaiko motina ir t.t. Neporiniais metais nuo vaiko vasaros atostogų pirmos dienos nepertraukiamai vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, su vaiku laiką praleis motina, o paskui sekančią vieną savaitę, t. y. iš eilės 7 dienas, nepertraukiamai laiką su vaiku praleis vaiko tėvas ir t.t. Jeigu vaiko vasaros atostogų metu nustatyta tvarka paskutiniam iš tėvų tenka trumpesnis su vaiku bendravimo laiko tarpas negu numatytas, jis dėl to neįgyja jokio kompensacinio laiko praleisti su vaiku. Vaiku suėjus 8 metams, šiame punkte nustatytas vaiko vasaros atostogų metu bendravimas kas savaitę ilginamas iki dviejų savaičių, kuris analogiškai taikomas šiame punkte nustatyta tvarka;

9.1.1.8. neporinių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su motina. Neporinių metų šv. Kalėdų antrą dieną vaikas praleis su tėvu;

9.1.1.9. porinių metų šv. Kūčių dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleis su tėvu. Porinių metų šv. Kalėdų antrą dieną vaikas praleis su motina;

9.1.1.10. neporinių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su tėvu;

9.1.1.11. porinių metų Naujųjų metų išvakares (t. y. gruodžio 31 dieną) ir sausio 1 dieną vaikas praleis su motina;

9.1.1.12. neporinių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su tėvu;

9.1.1.13. porinių metų šv. Velykų pirmą ir antrą dienas vaikas praleis su motina;

9.1.1.14. neporinių metų metinių švenčių metu (t. y. Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją) tėvas bendrauja su sūnumi visos šventės laikotarpiu (poriniais metais sūnus šventes praleis su mama);

9.1.1.15. porinių metų metinių švenčių metu (t. y. Kovo 11-ąją, Birželio 24-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją) tėvas bendrauja su sūnumi visos šventės laikotarpiu (neporiniais metais sūnus šventes praleis su motina);

9.1.1.16. neporiniais metais motina bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet motina neporiniais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio;

9.1.1.17. poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra vaiko gimimo diena. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo diena, tuomet tėvas poriniais metais bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po vaiko gimtadienio;

9.1.1.18. motina bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Motinos diena ir tą savaitgalį, kurį yra motinos gimimo diena. Jeigu motinos gimimo diena yra darbo diena, tuomet motina bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį, einantį po motinos gimimo dienos;

9.1.1.19. tėvas bendrauja su vaiku tą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), kurį yra švenčiama Tėvo diena ir tą savaitgalį, kurį yra tėvo gimimo diena. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, tuomet tėvas bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį einantį po tėvo gimimo dienos;

9.1.1.20. nustatytai bendravimo tvarkai vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis sutampant su nurodytu bendravimo grafiku porinėmis ir neporinėmis savaitėmis, o vėliau ir bendravimu kas savaitę, laikomasi vaiko ugdymo atostogų metu, šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis taikomai bendravimo tvarkai. Nustatytai bendravimo tvarkai vaiko ugdymo atostogų metu sutampant su nustatyta bendravimo tvarka šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis laikomasi šventinėmis dienomis ir gimtadienio dienomis taikomai bendravimo tvarkai;

Vaiko pasiėmimo tvarka atostogų, švenčių ir gimtadienių metu:

9.1.1.21. iki sūnui sueis 8 metai, sūnaus pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo pasibaigus bendravimui tvarka ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis: jeigu vaiko ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis vaiką tėvui reikia pasiimti iš motinos, tai iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos vaiko pasiėmimas užtikrinamas atitinkamos pirmos bendravimo dienos 10 val. (jeigu vaikas tą dieną yra ugdymo įstaigoje – paimamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo), o sugrąžinimas užtikrinamas atitinkamos paskutinės bendravimo dienos (jeigu bendravimo trukmė viena diena – tai tos pačios dienos) 20 val. į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, jeigu motinai toliau priklauso bendravimas su vaiku pagal nustatytą bendravimo grafiką;

9.1.1.22. sūnui suėjus 8 metams, sūnaus pasiėmimo bendrauti ir grąžinimo pasibaigus bendravimui tvarka ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis: jeigu vaiko ugdymo atostogų metu, švenčių dienomis ir gimtadienio dienomis vaiką vienam iš tėvų (kuriam priklauso su vaiku atitinkamas bendravimas) reikia pasiimti iš kito tėvo, tai iš kito tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos vaiko pasiėmimas užtikrinamas atitinkamos pirmos bendravimo dienos 10 val. (jeigu vaikas tą dieną yra ugdymo įstaigoje – paimamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos), o sugrąžinimas užtikrinamas atitinkamos paskutinės bendravimo dienos (jeigu bendravimo trukmė viena diena – tai tos pačios dienos) 20 val. į to tėvo gyvenamąją vietą, iš kurios vaikas buvo paimtas, ar kitą sutartą vietą, jeigu pastarajam toliau priklauso bendravimas su vaiku pagal nustatytą bendravimo grafiką;

9.1.1.23. kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpio metu turi teisę išvykti su vaiku į užsienį turistiniais ir poilsiniais tikslais be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kiekvienas iš tėvų, ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas turi žinute ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo ir grįžimo dienas bei vietą (maršrutą), kurioje planuojama apsistoti užsienyje. Tuo atveju, jeigu vieno iš tėvų su vaiku planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas turi bendrauti su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar el. žinute) kito iš tėvų sutikimą. Tėvas ir motina vienas kitam pateikia kelionei į užsienį reikalingus turimus vaiko dokumentus, o esant reikalui, bendradarbiauja, išduodant rašytinį sutikimą vaiko kelionei į užsienį, įskaitant ir sutikimus bei dokumentus reikalingus vizai įforminti;

9.1.1.24. jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino;

9.1.1.25. abu tėvai, atsižvelgdami į vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo bei poilsio rėžimą, įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ir kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais, neribojant laiko;

9.1.1.26. vaiko esminiais ir svarbiais gyvenimo klausimais (pvz., ugdymo įstaigos parinkimo, jos keitimo klausimais, vaikui operacijos atlikimo klausimu ir pan.) sprendimus motina ir tėvas priims tik bendru sutarimu;

9.1.1.27. tėvai įsipareigoja vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan. Taip pat įsipareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

9.1.1.28. pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, el. pašto adresui ar bet kuriam kitam kontaktiniam duomeniui, kuris naudojamas tėvui ir motinai įgyvendinant šią bendravimo tvarką, šalys privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo kontaktinio duomens pasikeitimo) viena kitą apie tai informuoti, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;

9.1.1.29. šalys, vykdydamos bendravimo su vaiku tvarką, visada atsižvelgs į vaiko interesus, jo sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir neformalaus ugdymo (lankomų būrelių, treniruočių ir kt.) tvarkaraštį, vaiko užimtumą ir poilsio režimą, taip pat jo užimtumą mokymuisi/pamokų ruošimui, gerbs vaiko nuomonę ir išreikštus pageidavimus;

9.1.1.30. tėvai bet kada gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų;

9.1.1.31. šalys turi bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, kad ši vaiko bendravimo tvarka būtų tinkamai ir efektyviai įgyvendinama. Be to, šalys turi informuoti vienas kitą apie įvykius ir aplinkybes, susijusias su šios tvarkos įgyvendinimu. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis.

9.1.2.1. iki dukrai sueis 3 metai einamųjų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis M. M. su dukra praleidžia laiką nuo šeštadienio 10 val., iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val., iki sekmadienio 20 val. Taip pat M. M. su dukra praleidžia laiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. M. M. nurodytų bendravimo laikotarpių pradžioje užtikrina dukros pasiėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (jeigu tuo metu dukra yra ugdymo įstaigoje), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. bendravimo su dukra laikotarpių pabaigoje, M. M. užtikrina dukros sugrąžinimą į motinos gyvenamąją vietą;

9.1.2.2. nuo 3 metų iki dukrai sueis 4 metai einamųjų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis M. M. su dukra praleidžia laiką nuo penktadienio 18 val. (ar nuo tą dieną vaiko ugdymo užsiėmimų pabaigos) iki sekmadienio vakaro 20 val. Taip pat M. M. su dukra praleidžia laiką kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. M. M. nurodytų bendravimo laikotarpių pradžioje užtikrina dukros pasiėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (jeigu tuo metu dukra yra ugdymo įstaigoje), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, t. y. bendravimo su dukra laikotarpių pabaigoje, M. M. užtikrina dukros sugrąžinimą į motinos gyvenamąją vietą. Taip pat taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.8–1.4.1.21 punktuose (bendravimas metinių švenčių ir gimtadienių metu bei šiomis dienomis dukros pasiėmimo ir grąžinimo tvarka);

9.1.2.3. nuo 4 metų iki dukrai sueis 6 metai toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.1–1.4.1.2, 1.4.1.6–1.4.1.21 ir 1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui iki 6 metų, bei kitos atitinkamos nuostatos);

9.1.2.4. nuo 6 metų iki dukrai sueis 8 metai toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.3–1.4.1.4, 1.4.1.6–1.4.1.21 ir 1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui nuo 6 iki 8 metų, bei kitos atitinkamos nuostatos);

9.1.2.5. dukrai sulaukus 8 metų toliau bus taikoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.5–1.4.1.20, 1.4.1.22–1.4.1.23 punktuose (t. y. bus taikoma bendravimo tvarka, kuri nustatyta sūnui suėjus 8 metams, bei kitos atitinkamos nuostatos);

9.1.2.6. nepriklausomai nuo dukros D. M. amžiaus bendravimo tvarkai su dukra taikomos sūnui D. M. bendravimo tvarkos 1.4.1.24–1.4.1.31 punktuose nustatytos nuostatos;

9.2 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti sūnui D. M. periodinės išmokomis po 400 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą, ir priteisti iš M. M. nepilnamečiam sūnui D. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur išlaikymo sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

9.3 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti dukrai D. M. periodinės išmokomis po 300 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą, ir priteisti iš M. M. nepilnametei dukrai D. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur išlaikymo sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

9.4 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti sūnui D. M. 2 995,17 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-01-15 iki 2023-12-08, ir išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti;

9.5 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti dukrai D. M. 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-08-03 iki 2023-12-08, ir išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti;

9.6 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad transporto priemonės VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 750 Eur, ir nustatyti, kad transporto priemonės VW „Multivan“ rinkos vertė yra 700 Eur, bei atitinkamai G. M. priteisti iš M. M. 350 Eur kompensaciją (panaikinant 1 375 Eur kompensacijos priteisimą iš M. M.), o transporto priemonę VW „Multivan“ palikti asmeninės nuosavybės teise priteistą M. M.. Teismui nusprendus, kad transporto priemonės VW „Multivan“ vertė paliktina 4 800 Eur dydžio, šią transporto priemone asmeninės nuosavybės teise prašome priteisti G. M., o M. M. priteisti iš G. M. 2 400 Eur kompensaciją;

9.7 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta, iš M. M. priteisti 10 108,26 Eur sumą, ir G. M. priteisti 2 439,22 Eur kompensaciją, skaičiuojamą nuo ½ dalies 4 878,44 Eur sumos, kuri laikytina bylos šalių santuokinėmis lėšomis;

9.8 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti G. M. 1 790,71 Eur sumos kompensaciją už ratinio traktoriaus „John Deere“ 6600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimą M. M. asmenine nuosavybe, ir kompensacijos nepriteisti;

9.9 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai: 1975, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus priekabą 2PTS-4, gamybos metai: 1984, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bylos šalių jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir nuspręsta jas tarp sutuoktinių padalinti. Panaikinti teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta tarp sutuoktinių, padalinant priekabas, G. M. priteisti iš M. M. 150 Eur kompensaciją. Nustatyti, kad šios priekabos yra M. M. asmeninė nuosavybė, o G. M. kompensacija nepriteistina;

9.10 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti 5 600 Eur kompensaciją už automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš M. M. už automobilį „BMW“ G. M. priteisti 2 250 Eur kompensaciją;

9.11 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti bendrą 26 059,84 Eur kompensaciją, ir iš M. M. priteisti G. M. ne didesnę kaip 12 003,09 Eur kompensacijos sumą;

9.12 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš M. M. priteisti valstybei 1 861 Eur sumą, ir iš M. M. priteisti valstybei ne didesnę kaip 805 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų;

9.13 pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024-12-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta M. M. nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš G. M., ir iš G. M. priteisti M. M. ne mažiau kaip 6 164,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme;

9.14 iš atsakovės G. M. priteisti apelianto M. M. naudai jo apeliaciniame procese patirtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už šios skundo paruošimą ir 526 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą.

10.1. nustatyta itin ribojanti bendravimo su vaikais tvarka. Teismas apeliantui leido su sūnumi, kuriam jau eina 6 m., praleisti tik vieną naktį per dviejų savaičių bendravimo trukmę, tokio ribojimo teismas nemotyvavo. Atsakovė priešieškinio 31.1 ir 31.2 punktuose sutiko ir numatė, kad apeliantas su sūnumi praleistų nelyginėmis savaitėmis laiką nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, t. y. 2 nakvynes, o lyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto, t. y. taip pat 2 nakvynes. Teismas nenumatė apeliantui galimybės praleisti laiką su dukra, kuriai jau eina 2 m., su nakvyne. Teismas įtvirtino pažeidžiantį ir vaiko ir tėvo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimą;

10.22. apeliantas už apeliacinio skundo paruošimą, sumokėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, o už šio apeliacinio skundo pateikimą teismui sumokėjo 526 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės apelianto naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo (išreikalavimo) apeliacinės instancijos teisme

16. Ieškovas pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus.

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).

18. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teise teikti rašytinius paaiškinimus. Šalys, nepažeisdamos teisės normų, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, gali pasinaudoti nurodyta teise. Vis dėlto pasibaigus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminams, juos keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų, apelianto paaiškinimai pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Nenustačiusi būtinybės pateikti naujus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto 2025-03-24 pateiktus paaiškinimus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

19. Šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) (įtraukta į apskaitą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 1483). (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė sūnus D. M., (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. M..

20. Šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2023-01-15.

21. Ieškovas M. M. ūkininko ūkį įregistravo 2015-05-13.

Dėl bendravimo tvarkos

22. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimu nustatyta itin ribojanti bendravimo su vaikais tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta tvarka dėl vaikų nakvynių, leidžiant laiką su ieškovu. Teismas apeliantui leido su sūnumi, kuriam jau eina 6 m., praleisti tik vieną naktį per dvi savaites. Teismas nenumatė apeliantui galimybės praleisti laiką su dukra, kuriai jau eina 2 m., su nakvyne.

25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nustatyti, kad ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne), užtikrindamas vaiko paėmimą penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, sekmadienį 19 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą; taip pat ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (su nakvynėmis), užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, penktadienį, užtikrina vaiko pristatymą laiku į ugdymo įstaigą arba iki 9 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės metų savaitės savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir užtikrindamas sūnaus grįžimą į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., neribojant sūnaus nakvynės kartu su tėvu neporinės metų savaitės savaitgalį.

27. 2024-01-23 teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei I. B., buvo apklaustas šalių nepilnametis sūnus D. M., išklausyta vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo bei apklausta jo nuomonę išklausiusi psichologė. Teismo posėdyje apklausiamas šalių sūnus išreiškė kategorišką poziciją, jog nenori nakvoti pas tėtį, tokį atsakymą jis pakartojo kelis kartus. Taip pat nurodė, kad nori, jog mama paimtų iš darželio, apklausos metu klausė, kada mama ateis, ar gali psichologė jį palydėti pas mamą (nors teismo salėje buvo abu tėvai).

28. Po D. M. apklausos teismo psichologė I. B. teismo posėdžio metu pakomentavo šalių sūnaus apklausos metu padarytas išvadas. Psichologė nurodė, kad D. M. yra labai prisirišęs prie mamos, su ja yra artimas emocinis ryšys, vaikas akcentuoja mamą. Psichologės vertinimu, geras santykis yra ir su tėčiu, tačiau tokio amžiaus vaiko anksčiau sutartas 5 dienų atskyrimas nuo motinos sukėlė mamos deficitą, dėl ko vaikui dabar sunku atsiskirti nuo mamos. Nors tėtis vaikui yra gyvybiškai reikalingas, bet bent dienos atskyrimas nuo motinos vaikui sukelia mamos trūkumą. Psichologė nurodė, jog vaikas turi turėti vieną socialinę aplinką, nes kitaip jis išsibalansuoja. Vaikas su tėčiu gali būti dieną, o su mama turi praleisti naktį. Motinos nepasiekiamumas sukelia nepasitikėjimą, nesaugumą ir baimes. Psichologė paaiškino, jog moksliškai įrodyta, jog vaiko atskyrimas nuo mamos gali sukelti neigiamą raidos dinamiką, atsisakymą kalbėti, autizmo spektro sutrikimus ir pan. Vaikas nėra nuteiktas prieš tėvą, nes tokio amžiaus vaikai dar nemoka meluoti ir jų įtakoti negalima. Psichologė pakomentavo ieškovo pateiktus garso įrašus, kuriuose vaikas pasakė, kad nori būti su tėčiu, ir nurodė, kad garso įrašas padarytas tėvui esant su vaiku dviese, uždavus menamą klausimą „ar tu pas tėtį nori gyventi“, vaikas atsakė „pas tėtį“, dėl to, kad atsako tai, ką tuo metu su juo esantis tėvas nori girdėti, toks elgesys įtakotas kognityvinių įgūdžių, siekio jaustis saugiai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės poziciją dėl nakvynių ir tai, kad 2024-01-23 teismo posėdyje teismo psichologė nenurodė, kad vaikas negali nakvoti pas tėvą ir kiekvieną dieną vaikas turi nakvoti savo gyvenamojoje vietoje, tačiau akcentavo, jog vaikas turi turėti vieną socialinę aplinką, sprendžia, kad yra pagrindas pakoreguoti ieškovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarką. Teismo psichologė aiškiai nurodė, jog taikyta bendravimo tvarka, kuomet šalių vaikas 5 dienas būdavo atskirtas nuo mamos, sukėlė jam mamos deficitą, todėl spręstina, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimuose prašoma nustatyti „50:50 procentų laiko“ ar šiai tvarkai artima bendravimo tvarka neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų šiuo metu. Tačiau sutinkama su apelianto argumentu, kad bendravimo tvarka, numatanti tik vieną nakvynę per dviejų savaičių bendravimo trukmę, yra ribojanti ir atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, nustatytina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą siūloma bendravimo tvarka, kuomet ieškovas galėtų su sūnumi praleisti po dvi nakvynes kiekvieną savaitę – kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne) ir kiekvieną porinę metų savaitę nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (su nakvyne).

30. Apeliantas teigia, kad nepagrįstas teiginys, jog nakvynės pas apeliantą neužtikrina vaiko socialinės aplinkos stabilumo. Tėvai gyvena tame pačiame mieste ir netoli vienas nuo kito. Buvusi faktinė rotacinė bendravimo tvarka kas 5 dienas su sūnumi, kuri vyko virš 3 mėn., liudija, kad apeliantas geba patenkinti vaikų poreikius. Šioje dalyje yra neatskleista bylos esmė. Rotacinė bendravimo tvarka turi būti numatyta bendravimo tvarkoje, pradėta taikyti etapais.

31. Šalių sūnui apklausos metu (2024-01-23) buvo 4 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikas negali ir negeba išreikšti aiškios nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nakvynių pas ieškovą ir pan. Įvertinus 2024-01-23 teismo posėdyje pateiktas teismo psichologės įžvalgas ir šalių sūnaus apklausos metu išsakytą nuomonę, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad sūnus nori didesnio laiko praleidimo su ieškovu ir kad bendravimas, grįstas „50:50 procentų laiko“ principu, geriausiai atitinka šalių vaiko poreikius. Priešingai, apklausos metu šalių sūnus aiškiai nurodė, kad nakvoti nori su mama, kad nori, jog mama paimtų jį iš darželio ir pan. Šalių sūnus taip pat nurodė, kad jis nori su tėčiu važiuoti kartu į baseiną. Išklausius psichologės nuomonę, manytina, kad sūnaus santykis su ieškovu yra geras, tačiau tai nepaneigia šiuo metu egzistuojančio sūnaus poreikio daugiau laiko praleisti su mama. Pažymėtina ir tai, kad psichologė labai aiškiai nurodė ir pabrėžė, jog tokia anksčiau taikyta bendravimo tvarka (rotacinė, kas 5 dienas keičiantis) „padarė meškos paslaugą“ vaikui, nes nors tėtis vaikui yra gyvybiškai reikalingas, bet kai mama tokio amžiaus vaikui nepasiekiama bent dieną, vaikui sukelia mamos deficitą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs psichologės įžvalgas mano, kad sūnui daugiau laiko praleidžiant su atsakove, jam nejaučiant baimės atsitraukti nuo mamos, tikėtina, kad tuo pačiu formuosis geresnis ir tvirtesnis sūnaus ir ieškovo ryšys. Taigi, bylos medžiaga nepagrindžia ieškovo teiginio, kad rotacinė tvarka, kuri būtų taikoma etapais geriausiai atitiktų šalių sūnaus interesus šiuo metu.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kas antrą trečiadienį ir penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir užtikrindamas sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad neaišku kurį kas antrą trečiadienį ir penktadienį teismas nustatė apeliantui bendravimo su sūnumi laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakoregavus bendravimo tvarką, atsakovės nurodytu būdu – nustačius, kad ieškovas su sūnumi leidžia laiką kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne) ir kiekvieną porinę metų savaitę nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (su nakvyne), nėra tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi kas antrą trečiadienio ir penktadienio vakarą, kadangi kas antrą savaitę tomis dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi su nakvynėmis.

35. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir nors apeliantas prašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimą ir kiekvieną antradienį, teismas sprendė, kad šalys gebės pačios susitarti dėl apelianto papildomo laiko. Teismas turi ginčą išspręsti pilnai, o nepalikti jį toliau spręsti bylos šalims.

37. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto vertinimu, kad ginčas turi būti išsprendžiamas pilnai. Teismo posėdžio metu šalys derino bendravimo su vaikais tvarką, bandė susitarti taikiai, šalys turėjo nemažai bendrų sąlyčio taškų šiuo klausimu. Teismo posėdžio metu šalims beveik pavyko susitarti dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ieškovas išreiškė norą bendrauti su sūnumi darbo dienos vakarą, nurodė, kad jam reiktų papildomo laiko bendravimui su sūnumi. Ieškovas prašė nustatyti konkretų bendravimo laiką kas antrą antradienį vakarais, kuomet su sūnumi bendraujama savaitgaliais. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pakoreguotą bendravimo tvarką, nustato, kad ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės savaitės antradienį, užtikrindamas vaiko paėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, 19 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą.

38. Apeliantas prašo nustatyti laipsnišką, etapais grįstą bendravimo su dukra tvarką, dukrai sulaukus 2 metų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nes nenustatė vaikų bendravimo tvarkos, kuri aktuali netolimai ateičiai.

40. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad nereikėtų nustatinėti pereinamojo laikotarpio, kol vaikams sueis šešeri, vėliau aštuoneri metai. Pritarė atsakovės argumentams, kad teismas turėtų nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia reikalinga pagal esamą situaciją, ir kad sesers bendravimo tvarka turėtų sutapti su brolio bendravimo tvarka, kad būtų išlaikomas brolio – sesers ryšys. Pažymėjo, kad 5.1.1 punktas, 5.1.2 punktas, 5.1.3 punktas – dėl bendravimo su sūnumi iki jam sueis 6 m., ir 5.2.2 punktas, 5.2.3 punktas, 5.2.4 punktas – iki dukrai sueis 3 m., 4 m. ir 6 m., kuomet bendravimo tvarka sutaps su brolio, neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, vėliau bendravimo tvarka turėtų būti derinama pagal šalių sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką.

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Tarnybos išvada ir įvertinęs jauną šalių vaikų amžių, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo metu neįmanoma spręsti kaip ieškovui pavyks kurti ryšį su savo mažamete dukra bei sūnumi, taip pat nėra aišku, kaip klostysis vaikų raida bei kokia bus vaikų nuomonė dėl sėslaus ar ne sėslaus gyvenimo būdu, todėl neįmanoma nustatyti, kokia bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus po kelerių metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra racionalu nustatinėti pereinamojo laikotarpio iki kol vaikams sueis šešeri, o vėliau ir aštuoneri metai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, būtų logiška ir pagrįsta nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką netolimai ateičiai – iki nepilnametė dukra sulauks dvejų bei trejų metų ir iki kol ieškovo bei šalių dukros bendravimo tvarka metų porinėmis ir neporinėmis savaitėmis susilygins su ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka.

42. Apeliaciniame skunde ieškovas suformulavo prašymą kad ieškovas M. M. su dukra D. M., iki jai sukaks 2 metai, bendrauja kiekvieną neporinės savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o šalims susitarus, D. M. šiuo bendravimo laikotarpiu gali nakvoti pas ieškovą.

43. Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas M. M. su dukra D. M., iki jai sukaks 2 metai, bendrauja kiekvieną neporinės savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. sudarant galimybę ieškovui pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o šalims susitarus, D. M. šiuo bendravimo laikotarpiu gali nakvoti pas ieškovą.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną neporinės savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val., sudarant galimybę ieškovui pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

45. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodė, kad būtų racionalu ir pagrįsta, atsižvelgiant į šalių dukros mažą amžių ir tai, kad šalių sūnaus bendravimo tvarka su apeliantu yra nustatyta kitokia nei dukros, nustatyti pereinamuosius etapus ir laipsniškai suvienodinti abiejų šalių vaikų bendravimo su ieškovu tvarka. Šalių dukrai šiuo metu dar nėra dvejų metų (gimė (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo su dukra iki jai sukaks dveji metai. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, tik patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo laiką, kuris vyktų neporinės savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val.

46. Įvertinus ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas galimas ieškovo ir dukros bendravimo tvarkas, darytina išvada, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukra iki jai sueis 3 m. Atsakovės siūloma laipsniška bendravimo tvarka yra orientuota į ilgesnį dukros ir ieškovo bendravimą, pvz., atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą siūlo nustatyti, kad dukrai sulaukus 2 metų, ieškovas su D. M. bendrauja kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne), ieškovas apeliacinio skundo reikalavimuose prašo nustatyti, kad iki dukrai sueis 3 metai einamųjų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis M. M. su dukra praleidžia laiką nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti siekiama nustatyti maksimalų tėvo ir vaikų bendravimą, tačiau vertinant mažą dukros amžių, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nustatoma laipsniška atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta bendravimo tvarka iki dukrai sueis treji metai.

48. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nustatyti, kad iki dukra sueis treji metai, ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., sudarant galimybę ieškovui pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kas antrą trečiadienį nuo 10 val. iki 18 val., sudarant galimybę ieškovui pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

50. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į dukters rutiną, nustatytina, kad trečiadieniais bendraujama iki 19 val. Teismo posėdžio metu šalys tarėsi, kad ieškovas bendrautų su dukra kiekvieną trečiadienį, o kas antrą trečiadienį ieškovo ir dukros bendravimo metu kartu būtų ir šalių sūnus. Šalys tokiu susitarimu siekė kiekvienas turėti individualaus laiko su kiekvienu vaiku atskirai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad abu vaikai lanko ugdymo įstaigas – darželius.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje dalyje nustatyta ieškovo ir dukros bendravimo tvarka yra ydinga ir sunkiai įgyvendinama, kadangi paprastai tokiu metu (nuo 10 val. iki 18 val.) vaikai leidžia laiką ugdymo įstaigoje, o tėvai – dirba. Šalims tuo metu dirbant, o šalių dukrai būnant ugdymo įstaigoje, ši bendravimo tvarkos nuostata nebus realiai įgyvendinama ir nepasieks tų tikslų, kurių ja yra siekiama – realaus ieškovo bendravimo su dukra ir buvimo kartu. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi šalių argumentus, atsižvelgdama į teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės išsakytą nuomonę dėl ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos trečiadienio vakarais, šioje dalyje keičia teismo sprendimą. Įvertinus dukros amžių, atsakovės argumentą dėl nusistovėjusios dukters rutinos, spręstina, kad dukros interesus labiau atitiktų atsakovės nurodoma bendravimo tvarka, t. y., kad dukra turėtų būti grąžinama namo ne 20 val., kaip prašo apeliantas, o 19 val., kaip siūlo atsakovė. Nustatytina, kad iki dukrai sueis 3 (treji) metai, ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

52. Ieškovas apeliacinio skundo reikalavimuose prašo nustatyti artimą, o vėliau ir „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas akcentuoja, kad šalys nuo 2023 m. liepos mėn. pabaigos iki 2023-10-31 derino ir vykdė rotacinę bendravimo su sūnumi tvarką, kurių metu tas tėvas, su kuriuo tuo metu (t. y. 5 dienas) vaikas gyveno, pilnai užtikrino visus jo poreikius. Teismas nepasisakė, kad šalys susitarė, jog sūnus su kiekvienu iš tėvų rotacijos būdu iš eilės praleis po 5 kalendorines dienas; rotacinė bendravimo tvarka nebuvo susitarta dėl dukros mažo amžiaus; teismo psichologės vertimu, sūnui „50:50 procentų laiko“ principu grįstą bendravimo tvarka galėtų būti taikoma nuo 7 m., ji akcentavo, jog sūnaus ir tėčio ryšys yra geras, svarbus ir rekomendavo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką.

53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė savo 2024-02-21 nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismo buvo palikta nepakeista. Įvertinusi minėtos nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino rotacinę bendravimo su sūnumi tvarką. 2024-02-21 nutartyje teismas išsamiai pasisakė ir analizavo rotacinę bendravimo tvarką, detaliai įvertino vaiko nuomonės išklausymą bei specialistų išvadas. 2024-02-21 nutartis apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepakartojo savo argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti ir palikti nepakeisti, nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jų nevertino visų bylos duomenų kontekste. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo prašomos „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos ar jai artimos bendravimo tvarkos, rodo, kad buvo atsižvelgta į 2024-01-23 teismo posėdyje pateiktas teismo psichologės įžvalgas, įvertinus šalių sūnaus apklausą. Apeliantas apeliaciniame skunde neįrodė, kad jo siūloma „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, vaiko apklausą, Tarnybos išvadą ir susiklosčiusią situacija, sprendžia, kad bendravimo su vaikais tvarka, kuri būtų artima, o vėliau pereitų į „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, neatitiktų geriausių vaikų interesų šiuo metu.

54. Apeliantas nurodo, kad vaiko nuomonės išklausymas netinkamas – 2024-01-23 teismo posėdyje atlikta apklausa buvo itin trumpa; nesurinkta informacija išvadoms daryti apie sūnaus bendravimo tvarką; teismo psichologė buvo šališka lyties / motiniškumo atžvilgiu; vaikas buvo spaudžiamas; nebuvo vaiko nuomonės išklausymo įvadinės dalies, kuomet teismo psichologė nustato kontaktą; teismo psichologė pateikė šališką nuomonę, kuri nepagrįsta moksliniais duomenimis; teismo psichologė bando įtikinti teismą savo nuomone; sūnus neišreiškė aiškios nuomonės dėl bendravimo tvarkos su mama ir tėčiu; po 2024-01-23 sūnaus nuomonės išklausymo jis daugybę kartų prašė tėčio jį pasilikti nakvynei; šiuo metu vyksta rotacinis bendravimas, grįstas „50:50 procentų laiko“ principu.

55. Tarnyba išvadoje nurodė, kad tokio amžiaus vaikas dar negali pilnai suvokti ir išsakyti savo nuomonės, pas ką norėtų kiek laiko praleisti ir kaip bendrauti su vienu ar kitu iš tėvų. Be to, tokio amžiaus vaiko nuomonė gali kisti priklausomai nuo užduodamo klausimo, situacijos ar aplinkybių, kuriomis jis yra išklausomas, vaikas dar yra per mažas, kad turėtų pakankamą suvokimą apie situaciją. Paminėjo, kad vaiko nuomonė, sprendžiant gyvenamosios vietos / bendravimo klausimus yra svarbi, tačiau nebūtinai atitinka vaiko geriausius interesus. Tarnyba 2023-10-23 ir 2023-10-27 teismo posėdžiuose nurodė, kad vaikų nuomonė nagrinėjamoje byloje Tarnybos nebuvo išklausyta, kadangi dėl itin jauno amžiaus šalių vaikai negali suformuoti aiškios savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.

56. Apeliantas jau pirmosios instancijos teisme kėlė abejones, kad teisme sūnaus nuomonė nebuvo tinkamai išklausyta, kadangi nebuvo surinkta pakankamų duomenų, o teismo psichologė I. B. buvo šališka. Ieškovas teikė papildomus įrodymus – UAB „Psichologiniai sprendimai“ teisės psichologijos specialistų S. A., F. A. ir G. Š.-U. išvadą. Pirmosios instancijos teismas 2024-02-21 nutartyje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialistų išvada ir spręsdamas su nepilnamečiu šalių sūnumi susijusius klausimus neatsižvelgti į 2024-01-23 teismo posėdyje nustatytas aplinkybes bei teismo psichologės pateiktus paaiškinimus. Taip pat pažymėjo, kad prieš atlikdama vaiko nuomonės išklausymą psichologė buvo susipažinusi su procesiniais dokumentais ir byloje nagrinėjamu ieškinio reikalavimu nustatyti ketverių metų šalių sūnaus bendravimo su tėvu rotacinę tvarką, kai vaiko gyvenamoji vieta yra keičiama kas pusę mėnesio (vaikas pusę mėnesio praleidžia su motina, o pusę – su tėvu). Taigi, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl apelianto argumentų dėl sūnaus apklausos netinkamo vykdymo. Nors minėta nutartis buvo apskųsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti 2024-02-21 nutartimi padarytų išvadų, neturi pagrindo išvadai, kad teismo psichologė buvo neobjektyvi, šališka lyties atžvilgiu bei kad jos pateikiamos įžvalgos, įvertinus turimą kvalifikaciją, yra nepagrįstos moksliniais duomenimis. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai apie tai, kad vaiko nuomonės išklausymas atliktas netinkamai, atmesti kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

57. Apeliantas nurodo, kad atostogų ugdymo įstaigose metu, jei vaiko atostogų laikas yra nelyginis dienų skaičius, papildomą dieną su vaiku praleidžia G. M.. Papildoma diena su vaiku turėtų būti skirta apeliantui, nes atsakovė su vaikais praleis daugiau laiko, skyrium gyvenančiam tėvui turi būti suteikta galimybė maksimaliai bendrauti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirti papildomą dieną vaikams su atsakove yra logiška ir pagrįsta. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, po atostogų dažniausiai reikia papildomo laiko suruošti vaikus ir jiems patiems susiruošti grįžimui į ugdymo įstaigas, įprastą rutiną, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pripažįstamas pagrįstu ir paliekamas nepakeistas. Be to, šalys visada turi teisę susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

59. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė reaguodama į ieškovo prašymą nustatyti bendravimo tvarką valstybinių švenčių metu, per kiekvieno vaiko gimimo dieną, Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, Motinos dieną, motinos gimimo dieną, per rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario, vasaros atostogas, įtraukiant reikalavimus šalių kelionėms į užsienį, nurodė, kad sutinka su šiais ieškovo reikalavimais, tame tarpe ir su reikalavimu vasaros atostogų metu su vaikais bendrauti kas antrą savaitę.

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto siūlomas įtraukti nuostatas, sprendžia, kad būtų racionalu dalį apelianto nurodytų nuostatų įtraukti į bendravimo su vaikais tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarka turi būti aiški ir siekiant jos neperkrauti, įtraukiamos ne visos ieškovo prašomos nuostatos, tačiau tik tos, kurios apima atostogas užsienyje; bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis; šalių informavimą apie vaikų ligas, traumas, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos ieškovo prašomos įtraukti nuostatos apie šalių kontaktinių duomenų pasikeitimą; privalomumą atsižvelgti į vaiko interesus; šalių pareigą bendradarbiauti yra savaime suprantamos nuostatos, vertinant tai, kad šalys turės bendrauti įgyvendinant numatytą bendravimo su vaikais tvarką iki šalių vaikai sulauks pilnametystės.

61. Teisėjų kolegija, siekdama aiškumo, pirmosios instancijos teismo formuluotę – „sudarant galimybę ieškovui pasiimti“, keičia į „ieškovui pasiimant“.

Dėl išlaikymo priteisimo

62. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

63. Atsakovė pateikė į bylą nepilnamečių vaikų išlaidas pagrindžiančius įrodymus: mokėjimo kvitus, sąskaitas: AB SEB banko išrašus už laikotarpį nuo 2024-01-01–2024-01-30; nuo 2024-02-02–2024-02-29); nuo 2024-03-01–2024-03-29; nuo 2024-04-03–2024-04-30; 2024-06-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; AB SEB banko 2023-01-16 išrašą, atliktam 20 Eur mokėjimui UAB „Šypsenos laboratorija“; AB SEB banko 2023-09-03 išrašą, atliktam 55 Eur mokėjimui UAB „Šypsenos laboratorija“; AB SEB banko 2023-06-08 išrašą 37 Eur mokėjimui UAB „Šypsenos laboratorija“; AB SEB banko 2023-10-14 išrašą 79 Eur mokėjimui UAB „Šypsenos laboratorija; AB SEB bankas 2024-05-03 mokėjimo nurodymą Nr. 596374938; 2024-05-03 užsakymo patvirtinimas; AB SEB Bankas 2024-03-22 mokėjimo kortele mokėjimas 98,75 Eur sumai; AB SEB bankas 2024 -10-01 mokėjimo korte mokėjimas 53,33 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-07-02 mokėjimo kortele mokėjimas 82,80 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-01-03 mokėjimo kortele mokėjimas 82,46 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-07-04 mokėjimo kortele mokėjimas 83,18 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-05-05 mokėjimo kortele mokėjimas 50 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-05-17 mokėjimo kortele mokėjimas 91,65 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-09-05 kvitas Nr. 8/1151 6,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-09-22 kvitas Nr. 33/1071 42,47 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-09-26 kvitas Nr. 74/1075 6,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-10-12 kvitas Nr. 46/1091 58,16 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2023-10-12 kvitas Nr. 00000081 43,98 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-11-06 kvitas Nr. 28/1176 77,16 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2023-11-23 kvitas Nr. 00000006 26,98 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2023-11-23 kvitas Nr. 3/1189 54,38 Eur sumai; vaikiškų drabužių parduotuvės „Kotryna Group“ 2023-12-06 kvitas Nr. 15 84,54 Eur sumai; parduotuvės UAB „Knitas“ 2023-12-06 kvitas Nr. 21306/7 48,80 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ užsakymo išrašas 76,76 Eur sumai; parduotuvės UAB „Knitas“ 2024-01-06 kvitas Nr. 0003584 12,13 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2024-01-06 kvitas Nr. 0000013 21,57 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ užsakymo išrašas 72,52 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-01-09 kvitas Nr. 5/1234 12,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2024-01-09 kvitas Nr. 00000002 40,15 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-02-04 kvitas Nr. 145/1260 28,98 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2024-02-04 kvitas Nr. 00000082 8,40 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-02-27 kvitas Nr. 7/1283 34,98 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-03-05 kvitas Nr. 60/1290 9,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2024-03-12 kvito Nr. 00000060 17,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „Lindex“ 2024-03-26 kvitas Nr. 00000032 7,20 Eur; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-03-26 kvitas Nr. 18/1311 12,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-04-10 kvitas Nr. 16/1314 69,11 Eur sumai; AB SEB bankas 2024-04-21 mokėjimo kortele nurodymas 108,93 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-04-21 kvitas Nr. 9/1336 5,99 Eur sumai; vaikiškų drabužių parduotuvės UAB „Kotryna Group“ 2024-04-21 kvitas Nr. 79240 19,95 Eur sumai; sportinių drabužių parduotuvės UAB „Sportland LT“ 2024-04-21 kvito Nr. 49/221249 39,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024 -04-21 kvitas Nr. 15/1336 7,99 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-05-02 kvitas Nr. 3/1239 59,94 Eur sumai; drabužių parduotuvės „H&M“ 2024-05-03 kvitas Nr. 196/1109 49,13 Eur sumai; žaidimų kambario „Curiocity“ 2024-03-26 d. kvitas Nr. 22 11,00 Eur sumai; Bilietai.lt Cirkas Odyssey bilietai (2 vnt.) 32 Eur sumai.

64. Apelianto teiginiai, kad išlaidos vaistinėms nevertintos, nes iš SEB banko mokėjimo nurodymų negalima nustatyti, kas buvo pirkta, kad banko sąskaitos išrašų fotonuotraukos nevertintinos, nes iš jų nematyti, kas pirkta, kad nevertintini pateikti kvitai, nes jie neinformatyvūs atmestini kaip deklaratyvūs. Apeliantas nepaneigė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai yra susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Be to, jau aukščiau apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad atsakovė neturi pareigos detaliai pagrįsti visas vaikų poreikiams patiriamas išlaidas. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

65. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai iš apelianto sūnaus išlaikymui priteista po 400 Eur, o dukrai – po 300 Eur. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vaikų poreikiai yra apskaičiuoti įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Didesnį negu 1 MMA dydžio išlaikymą atsakovė privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė. Teismas priteisė didesnį išlaikymą negu „įprastos“ vaiko išlaikymo išlaidos. Apeliantas įrodė, jog dukters išlaikymui 680 Eur suma yra nepagrįsta. Teismas turėjo atimti nepagrįstai priskaičiuotas atsakovės išlaikymo sumas ir nustatyti dukros išlaikymą.

66. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas vaikui, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

67. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius, – apie 777 Eur. Taigi, dukros poreikių tenkinimui reikalingos lėšos nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio, o sūnaus išlaikymui reikalingos lėšos minimalios mėnesinės algos dydį viršija neženkliai, t. y. 133 Eur, atsakovo dalis būtų 66,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad objektyviai neįmanoma surinkti ir pateikti visų įrodymų apie patiriamas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, įvertinus atsakovės nurodytas išlaidas ir jų dydžius, ieškovui neįrodžius, kad vaikų išlaidos yra nurodytos ženkliai padidintos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių.

68. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti konkrečius vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau tik perrašė atsakovės vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaikymo sumas. Atsakovės pateikta sūnaus poreikių lentelė ir dukros poreikių lentelė yra nepagrįsta, išlaidos yra padidintos. Išlaidos maistui sudaro net 190 Eur, t. y. daugiau negu reikalinga suaugusiajam asmeniui; sūnaus avalynei ir drabužiams per mėnesį numatyta 80 Eur, dukrai – 150 Eur, nors kiekvieną mėnesį drabužiai ir avalynė neperkama. Sūnui medicininėms išlaidoms numatyta 120 Eur, dukrai – 50 Eur, nors vaikai yra sveiki; laisvalaikiui numatyta po 100 Eur, tokio dydžio išlaidos nepagrįstos įrodymais ir nėra būtinos. Vaikų išlaidos nurodomos apvalia suma, kas liudija, jog išlaidos nėra patiriamos, nes išlaidos nebūna apvaliomis sumomis. Teismas nevertino, kad atsakovė 2024-11-08 teismo posėdyje atsisakė detalizuoti vaikų poreikių lenteles, o tik pritarė atsakovės nurodomoms sumoms. Atsakovės pateikti kvitai ir vaikų poreikius rodantys dokumentai yra padriki, neinformatyvūs, nepateikta bendra suma už 12 mėnesių, todėl negalima spręsti apie poreikius 1 mėnesį. Turi būti apskaičiuojama metinė poreikių tenkinimo suma.

70. Tarnyba išvadoje (DOK-66358) nurodė, kad ieškovo prašoma suma priteisti vaikų išlaikymui (po 150 Eur, 120 Eur, 100 Eur per mėn.) galėtų patenkinti tik bazinius vaikų poreikius ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Tarnyba teismo posėdžio metu žodžiu pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius.

71. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės per mėnesį išleidžiama 190 Eur suma maistui yra pagrįsta ir protinga, kad ugdymo įstaigoms (darželio) išlaidos per mėnesį – 80 Eur, yra pagrįstos. Išlaidos sveikatos priežiūrai (apie 120 Eur), higienos priemonėms (apie 60 Eur), laisvalaikio pramogoms (apie 100 Eur), iš kurių 30 Eur už krepšinio būrelį, nepilnametės D. (baseinas, mankštos, kūdikių užsiėmimai) – 100 Eur, išlaidos sauskelnėms, paklotams – 100 Eur bei nenumatytos išlaidos (apie 50 Eur), transporto išlaidos, išlaidos komunalinėms paslaugoms taip pat yra pagrįstos. Išlaidos minėtiems poreikiams yra įprastos, visa tai būtina kasdieniams minimaliems nepilnamečių poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai ir išlaidos yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, įprastiniai ir suprantami.

72. Atsakovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, kuriose išsamiai išdėstė, kokia suma, reikalinga patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Išlaidos D. M. sudaro: maistas – 190 Eur; būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, televizija, būsto nuoma (133,33 Eur vaiko dalis) – 200 Eur; higienos priemonės, įskaitant rankšluosčius ir patalynę, skalbimo, kosmetikos, namų ruošos prekės, kirpyklos paslaugos (kartą per mėnesį ar du mėnesius po 20 Eur) 30 Eur; avalynė ir drabužiai (apatiniai drabužiai, kelnės, megztiniai, marškinėliai, kepurės, pirštinės, šalikai, striukės, batai ir t.t.) – 80 Eur; ugdymo įstaigos (darželio) išlaidos, rinkliavos ir organizuojamos veiklos 80 Eur; transportas (kelionės iš namų į darželį ir atgal, kelionės į pramogas, gydymo įstaigas) – 60 Eur; medicininės išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai, odontologas ir k.t) – 120 Eur; laisvalaikis (kinas, batutai, kitos pramogos, draugų gimtadienių dovanos, knygos, žaislai, iš kurių – 30 Eur už krepšinio būrelį) – 100 Eur; nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Viso 910 Eur. Išlaidos D. M. sudaro: sauskelnės, paklotai – 100 Eur; būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, televizija, būsto nuoma) 200 Eur; higienos priemonės, įskaitant rankšluosčius ir patalynę, skalbimo, kosmetikos, namų ruošos prekės – 30 Eur; drabužiai (smėlinukai, kelnytės, šliaužtinukai, kombinezonai, kepurytės, pirštinės ir t.t.) – 150 Eur; medicininės išlaidos (vitaminai, maisto papildai, vaistai ir k.t.) – 50 Eur; laisvalaikis (baseinas, mankštos, kūdikių užsiėmimai) – 100 Eur. Viso 680 Eur.

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų praktikoje nereikalaujama rinkti ir pateikti visas vaikų patiriamas išlaidas pagrindžiančius pirkimo dokumentus. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir šios išlaidos neturėtų būti susietos išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės pateikti (nors faktiškai išlaidos patiriamos).

74. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

75. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo vertinimu, kad atsakovės nurodyto dydžio išlaidos nepagrįstos įrodymais ir nėra būtinos ar, kad jos nepatiriamos, nes nurodomos apvalia suma. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikė tiek įrodymų, kiek jai pavyko surinkti. Todėl pagrįstai manytina, kad atsakovė į bylą pateikė tik dalį įrodymų, pagrindžiančių šalių vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas, nėra įmanoma surinkti ir pateikti visų įrodymų, kvitų ar kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų per 12 mėnesių Nors atsakovė ir nepateikė įrodymų apie visas vaikų patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Įpareigojimas atsakovei rinkti 12 mėn. visas vaikų patiriamas išlaidas įrodančius dokumentus neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą. Teismas įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Atsakovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų patiriamų nepilnamečių vaikų poreikių, nes jos nurodyta vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti skiriama suma yra reali, nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu

76. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nurodytos išlaidos televizijai, kosmetikos išlaidos, namų ruošos prekėms yra nesuprantamos, o televizija Lietuvoje yra nemokama, kosmetikos ir namų ruošos išlaidos yra nereikalingos ir tai yra atsakovės išlaidos. Pažymėtina, kad yra neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Neabejotinai šalių vaikai patiria išlaidas kosmetikai (higienai) bei išlaidas namų ruošos prekėms, kadangi vaikai turi poreikį gyventi švariai ir švarioje, sutvarkytoje aplinkoje, dėl ko patiriamos išlaidos ne tik prausimosi priemonėms ir pan., tačiau taip pat ir buitinei chemijai, valymo reikmenims ir pan. Išlaidos higienos priemonėms, įskaitant rankšluosčius ir patalynę, skalbimo, kosmetikos, namų ruošos prekėms sudaro 30 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra protingo dydžio. Išlaidos televizijai įtrauktos prie būsto išlaikymo išlaidų (200 Eur), kurias sudaro komunaliniai mokesčiai, televizija ir būsto nuoma – 133,33 Eur. Iš būsto išlaikymo išlaidų atėmus nuomos išlaidas, komunalinių paslaugų ir televizijos išlaidų dalis sudaro 66,67 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendros 66,67 Eur išlaidos komunalinėms paslaugoms ir kartu televizijai nėra neadekvačiai didelės ir vertintinos kaip realiai patiriamos, kadangi siekiant žiūrėti nemokamą televiziją, reikia turėti įrangą, todėl vertinant šią aplinkybę nurodytų išlaidų kontekste, manytina, kad išlaidos televizijai įtrauktos pagrįstai.

78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kodėl išlaidos transportui / kurui ar išlaidos būsto nuomai neturėtų būti skaičiuojamos kaip vaikų išlaikymo poreikiai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė neturi transporto priemonės, nepaneigia aplinkybės, kad tokias išlaidas išlaikant vaikus atsakovė patiria. Atsakovė patiria realias išlaidas kurui, tenkindama vaikų poreikius nuvežti juos į ugdymo įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas, leidžiant laisvalaikį ir pan., šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti mokėjimo duomenys degalinėse – UAB „Jozita“, UAB „Neste“, UAB „Saurida“. Į bylą pateikta 2022-12-05 Automobilio panaudos sutartis Nr. 2022/12/05-175.1, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės G. M. ir jos darbdavio (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „BMW“ 5ER Reihe panaudos (DOK-111984). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad atsakovė turi teisę naudoti automobilį asmeniniams poreikiams. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad šiuo metu turi darbinį automobilį, kurį gali naudoti ir asmeniniams poreikiams. Atsakovė taip pat nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovui paprašius grąžint jam jo automobilį, ji pradėjo naudotis brolio automobiliu. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad nors atsakovė ir neturi asmeninio automobilio, tačiau ji automobiliu naudojasi. Todėl pagrįstai buvo patvirtintos 60 Eur išlaidos transportui.

79. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2023-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Ieškovui iš atsakovės už buto pardavimą atiteko 53 647,15 Eur. Atsakovė žodžiu paaiškino, kad pardavus jos asmeninį butą ji sutiko po banko kredito grąžinimo likusią sumą pasidalinti su ieškovu lygiomis dalimis. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė, pardavusi butą ir pusę pinigų atidavusi ieškovui, turėjo galimybę nusipirkti jai ir vaikams gyventi tinkamą būstą Kaune. Atsakovė patikslintame priešieškinyje paaiškino, kad su vaikais gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siekdama pagerinti mažamečių vaikų gyvenimo sąlygas, nuo 2024-06-01 išsinuomojo kitą butą, kuris yra netoli sūnaus darželio bei arčiau ieškovo gyvenamosios vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su šalių vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos kaina 400 Eur / mėn., plius mokesčiai už komunalines paslaugas, taigi atsakovė patiria išlaidas būsto nuomai (DOK-67973). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta 400 Eur nuomos suma, reikalinga užtikrinti gyvenamąjį būstą Kauno mieste, laikytina protinga ir iš esmės atitinkančia nuomos santykių rinkos kainas. Teismas pastebi, kad išlaidos tam tikram vaiko poreikiui tenkinti gali būti teismo atmetamos, tik įrodžius, kad šis poreikis nėra būtinas arba įrodžius, kad vaikas tokio poreikio apskritai neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia, kad nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti būtinos išlaidos kurui (transportui), taip pat gyvenamojo būsto nuomai, todėl analizuotas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

80. Apelianto vertinimu, nepagrįstai įskaitytos 50 Eur nenumatytos išlaidos. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nenumatytas išlaidas sudaro – vaikų draugų gimtadienio išlaidos (nurodė, kad vieną mėnesį bus trys draugų gimtadieniai), rimtesnės ligos, specialisto konsultacija ar kiti dalykai, kurių negali suplanuoti. Neginčytina, kad atsakovė neabejotinai patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, kadangi atsakovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ne tik kasdienes ar periodines, bet ir vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, apelianto argumentai dėl nenumatytų išlaidų atmestini kaip nepagrįsti.

81. Apeliantas sutinka, kad turėtų prisidėti prie buto komunalinių mokesčių tačiau teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad būsto išlaikymo išlaidos yra 200 Eur. Atsakovė vaikų poreikių lentelėse nurodė, kad būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, televizija, būsto nuoma (133,33 Eur vaiko dalis) sudaro 200 Eur / mėn. Išlaidos televizijai ir būsto nuomai jau buvo aptartos aukščiau ir šios išlaidos pripažintos pagrįstomis. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, reikalingas aptarti patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms. Komunaliniai mokesčiai kartu televizija vaikui per mėnesį sudaro 66,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas už komunalines paslaugas, kadangi tai yra su vaikų poreikių tenkinimu tiesiogiai susijusios išlaidos, kurios turi būti atlyginamos. Išlaidos susijusios su komunalinėmis paslaugomis priskirtinos prie būtinųjų, savaime suprantamų vaiko poreikių, tokios išlaidos yra realios, todėl atsakovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių apie patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms. Įvertinus atsakovės nurodomas išlaidas komunalinėms paslaugos, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos yra įprastos, nėra nurodytos nepagrįstai didelės ir yra būtinos kasdieniams nepilnamečių poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaidas už komunalines paslaugas.

82. Pagrįstomis laikomos šios šalių sūnaus patiriamos išlaidos – 190 Eur suma maistui; išlaidos ugdymo įstaigoms (darželiui) – 80 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai – 120 Eur; laisvalaikio pramogoms – 100 Eur (iš kurių 30 Eur už krepšinio būrelį); išlaidos būsto išlaikymui (komunaliniai mokesčiai, televizija, būsto nuoma) – 200 Eur; išlaidos higienos, namų ruošos priemonėms – 30 Eur; išlaidos avalynei ir drabužiams – 80 Eur; transporto išlaidos – 60 Eur bei nenumatytos išlaidos – 50 Eur, iš viso – 910 Eur.

83. Pagrįstomis laikomos šios šalių dukros patiriamos išlaidos – sauskelnėms, paklotams – 100 Eur; būsto išlaikymui (komunaliniai mokesčiai, televizija, būsto nuoma) – 200 Eur; išlaidos higienos, namų ruošos prekėms – 30 Eur; išlaidos drabužiams – 150 Eur; medicininės išlaidos (vitaminai, maisto papildai, vaistai ir k.t.) – 50 Eur; išlaidos laisvalaikiui (baseinas, mankštos, kūdikių užsiėmimai) – 100 Eur, iš viso 680 Eur.

84. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vertina, kad teismas dėl šalių vaikų poreikių vertinimo teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė nurodytų vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

85. Apeliantas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo apeliacinį skundą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, priteistos išlaikymo sumos turėtų būti sumažintos. Tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškovo prašoma suma priteisti vaikų išlaikymui (po 150 Eur, 120 Eur, 100 Eur per mėnesį) galėtų patenkinti tik bazinius vaikų poreikius ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius bendravimo tvarką, privalo būti atsižvelgta į laiko kiekį, kurį vienas ir kitas tėvas praleistų su vaikais, ir pagal tai proporcingai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo bei įvertinus, kad ieškovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka pakeista neženkliai ir ne iš esmės, netenkinus apelianto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ nustatymo, nėra pagrindo sumažinti ieškovo vaikams teikiamo išlaikymo dydžio.

86. Apeliantas teigia, kad teismas nurodęs, kad atsakovės motinystės išmoka siekia 1 200 Eur, nevertino fakto, kad atsakovė vėl pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokesčio pajamas. Atsakovė 2024-10-31 teismo posėdžio metu pripažino, jog dirba 0,5 etato, nes yra vaiko priežiūros atostogose, kurios baigsis 2024 m. gruodžio mėn. pradžioje. Atsakovei už 0,5 etatą iki mokesčių mokamas 896,87 Eur darbo užmokestis (po mokesčių 692,01 Eur). Atsakovės darbo užmokesčio pajamos turi būti vertinamos dvigubai didesnio dydžio, nes pradėjo dirbti pilnu etatu. Atsakovei pinigine forma priteista ½ dalis santuokinio turto, kuris turėjo būti vertinamas, tačiau nepagrįstai nevertintas.

88. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kas pasikeistų įvertinus tai, jog atsakovės pajamos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo galimai padidėjo. Ieškovas taip pat nekelia reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė pirmosios instancijos teismo metu neprašė ieškovo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, prašė ieškovo prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečiams vaikams skiriama išmoka vaikui po 96,25 Eur kiekvienam, dėl ko tėvai privalo dengti likusią sūnaus poreikių dalį – 814 Eur (910-96,25=814), bei likusią dukters poreikių dalį – 584 Eur (680—96,25=584). Atsižvelgiant į tai, sūnaus poreikių patenkinimui iš ieškovo priteistina 400 Eur suma ir 300 Eur suma dukters poreikių patenkinimui. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, kadangi pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, ieškovo argumentai apie atsakovės pajamas šiuo metu vertintini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

89. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai nustatė, kad apelianto pajamos yra 1 575,34 Eur, nes pajamos yra 1 254,56 Eur (1 575,34 Eur preliminariai, tačiau ruošiant duomenis deklaracijai, buvo patikslinta 1 254,56 Eur). Apeliantas asmeninės nuosavybės teise turi: 1/8 dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso; 1/8 dalį 50,70 kv. m buto; žemės ūkio paskirties 93/193 dalis žemės sklypo. Nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, nuosavybės dalys yra labai mažos, todėl turtas apelianto turtinės padėties neįtakoja.

91. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo grynosios pajamos per 2023 m. sudarė 18 904,04 Eur sumą, per mėnesį – 1 575,34 Eur sumą. Iš pajamų mokesčių deklaracijos už 2022 m. matyti, kad ieškovas deklaravo 118 818,91 Eur pajamų. Iš 2023-12-21 Pažymos apie gautas pajams ir patirtas išlaidas už 2023 m., matyti, kad ieškovas viso turėjo 118 374,39 Eur pajamų iki mokesčių. Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2019-05-29– asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2023-10-01 iki 2023-10-31 pajamos – 1 734,15 Eur, nuo 2023-11-01 iki 2023-11-30 pajamos – 1 678,21 Eur, nuo 2023-12-01 iki 2023-12-31 pajamos – 1 734,19 Eur.

92. Ieškovo grynosios pajamos 2022 m. sudarė 20 939,41 Eur, t. y. 1 744,95 Eur per mėnesį (DOK-42388). Iš ieškovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. nustatyta, kad ieškovas 2023 m. turėjo 139 497,10 Eur pajamų iki mokesčių, patyrė 113 206,72 Eur veiklos išlaidų, sumokėjo 5 073,70 Eur mokesčių; bei iš gautų pajamų buvo išskaičiuoti susikaupę žemės ūkio veiklos nuostoliai – 6 162 Eur (DOK-82900). Ieškovo grynosios pajamos 2023 m. sudarė 15 054,68 Eur, per vieną mėnesį vidutiniškai 1 254,56 Eur. Įvertinus kelių metų ieškovo pajamas matyti, kad 2022 m. ieškovo pajamos buvo didesnės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo grynosios pajamos 2023 m. per mėnesį sudarė 1 575,34 Eur sumą, tai nėra esminė klaida, kuri turėtų įtakos ieškovo turtinės padėties vertinimui ar tą vertinimą keistų, kadangi atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovas vykdo dvi veiklas – užsiima statybine veikla ir ūkininkauja, taip pat turi nekilnojamo turto.

93. Apelianto nurodo, kad jo pajamos yra konkrečiai nustatytos. Šalių turtinė padėtis yra analogiška, todėl nepagrįsta išvada, kad apeliantas turi galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas – negali būti šalims taikomi dvigubi standartai.

96. Atsakovė teismo posėdžio metu kėlė abejones dėl ieškovo nurodomo pajamų dydžio, paaiškino, kad ieškovas namuose nuolat turėdavo grynųjų pinigų, dėl ko namie atsirado seifas. Pažymėjo, kad ieškovas gali leisti sau kristi atostogų, o atsakovė to sau leisti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šių atsakovės abejonių neišsklaidė, kadangi užsiimdamas dvejomis veiklomis, dirbdamas 7 dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio užsiima statybine veikla, o savaitgaliais ūkininkauja), gauna santykinai nedideles pajamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pilnai neatskleidė savo turtinės padėties.

97. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, išsilavinęs, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui, atsakovas yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius. Todėl tai, jog ieškovas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

98. Apeliantas teigia, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto pajamos neturėtų būti mažesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis, kuris 2024 m. 3 ketvirtį iki mokesčių sudarė 2 237,90 Eur, o po mokesčių – 1 376,50 Eur, vertintina kaip neobjektyvi. Išvada privalo būti taikoma ir atsakovei, apelianto uždarbis po mokesčių ir veiklos išlaidų atskaitymo yra netoli šio lygio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, šis apelianto argumentas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi šios išvados taikymas atsakovei nekeičia nustatyto vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, o, kaip jau minėta aukščiau, šalys neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikams. Šalims išlaikymą vaikams teikiant lygiomis dalimis, šis apelianto argumentas atmestinas kaip deklaratyvus.

100. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

101. Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

102. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sūnaus poreikių patenkinimui iš ieškovo 400 Eur sumą ir 300 Eur sumą dukters poreikių patenkinimui, atsižvelgė į skiriamą išmoką vaikui, į tai atsižvelgė ir atsakovė, prašydama būtent tokio dydžio išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui skiriama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui, dėl ko tėvai privalo dengti likusią sūnaus poreikių dalį – 814 Eur (910-96,25 = 813,75), bei likusią dukters poreikių dalį – 584 Eur (680-96,25 = 583,75). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino išmokos vaikui dydį nustatydamas tėvams tenkančio teiktino išlaikymo dalis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

104. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

105. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

106. Apeliantas nurodo, kad sūnui laikotarpiu nuo 2023-01-15 iki 2023-12-08 išlaikymui sumokėta 1 200 Eur, o dukros išlaikymui – 660 Eur (2023-04-20 buvo prisidėta 210 Eur suma prie vežimėlio pirkimo). Teismas be jokių motyvų nusprendė apelianto banko sąskaitos išrašu nesivadovauti. Teismas netinkamai apskaičiavo įsiskolinimą – sūnui turėjo būti priteista 2 945,17 Eur suma, o dukrai – 298 Eur suma.

107. Atsakovės vertinimu, spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas atsižvelgė į apelianto teiktą išlaikymą pagal faktinę padėtį. Teismas nustatė, jog apeliantas nebuvo nusišalinęs nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, tačiau teikė nepakankamą ir neperiodinį išlaikymą, ką patvirtino bylos duomenys.

108. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nebuvo nusišalinęs nuo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimo, tačiau teikė nepakankamą ir neperiodinį išlaikymą. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2023-01-15 iki 2023-12-08 ir nuo 2023-08-03 iki 2023-12-08 ieškovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo nepakankamai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2023-01-15 iki 2023-12-08 (10 mėn. ir 23 dienos) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui D. – 2 995,17 Eur (385 Eur x 10) + (385 Eur / 30 x 23) – 1 150 Eur. Nuo 2023-08-03 iki 2023-12-08 (už 4 mėn. ir 5 dienas) yra susidaręs priteistinas 508,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei D. (230 Eur x 4) + (230 Eur / 30 x 5) – 450 Eur.

109. Atsakovė pateikė duomenis (DOK-149198) apie ieškovo vaikams skirtą išlaikymą nurodytu laikotarpiu – 2023-04-03 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 100 Eur mokėjimo paskirtis D.; 2023-04-21 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 100 Eur mokėjimo paskirtis D.; 2023-05-10 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 50 Eur mokėjimo paskirtis D.; 2023-05-24 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 50 Eur, mokėjimo paskirtis D.; 2023-05-24 AB SEB bankas išrašas – 50 Eur, mokėjimo nurodymas D.; 2023-06-25 AB SEB banko išrašas – 150 Eur, mokėjimo nurodymas D.; 2023-08-30 AB SEB banko išrašas – 150 Eur, mokėjimo paskirtis D.; 2023-09-22 AB SEB banko išrašas – 150 Eur, mokėjimo paskirtis D.; 2023-10-31 AB SEB banko išrašas – 100 Eur, mokėjimo paskirtis D.; 2023-11-30 AB SEB banko išrašas – 100 Eur, mokėjimo paskirtis D.. Taip pat atsakovė nurodo, kad buvo atliktas pavedimas sūnaus išlaikymui 2023-07-30 – 150 Eur, ką patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašas. Iš viso sūnui pervesta 1 150 Eur. D. išlaikymui iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas yra tokius mokėjimus, kuriuos patvirtina atsakovės pateikti duomenys: 2023-09-22 AB SEB banko išrašas – 150 Eur mokėjimo paskirtis D.; 2023-10-31 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 150 Eur mokėjimo paskirtis D.; 2023-11-30 AB SEB banko mokėjimo išrašas – 150 Eur mokėjimo paskirtis D. Iš viso dukros išlaikymui pervesta 450 Eur.

110. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo (DOK-3221) nustatyta, kad jis atsakovei minėtu laikotarpiu yra pervedęs 2 160 Eur, D. – 450 Eur, D. – 1 150 Eur. Kiti pavedimai skirti atsakovei ir jų paskirtyje nurodyta – sąskaitos papildymas, D. vežimėliui ar tiesiog paskirtyje padėtas taškas.

111. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, sąskaitos išrašus ir mokėjimo pavedimus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui ir paskaičiavimui. Nepaisant to, kad ieškovas yra atlikęs daugiau pavedimų, nei nurodė pirmosios instancijos teismas vertindamas išlaikymo įsiskolinimo dydį, šie pavedimai nevertintini kaip išlaikymo vaikams skyrimas. Ieškovas daugumoje pavedimų aiškiai nurodė jų paskirtį – D., D., todėl spręstina, kad kita dalis pavedimų (sąskaitos papildymas, D. vežimėliui ar paskirtyje padėtas taškas) nebuvo skirti vaikų išlaikymui. Ieškovas nurodo, kad jis sūnaus išlaikymui skyrė 1 200 Eur, o dukros išlaikymui – 660 Eur. Tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina į bylą pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas. Nors ieškovas nurodo, kad skyrė lėšų D. vežimėlio įsigijimui, tačiau šalims nėra uždrausta atskirai susitarti dėl vienkartinių išlaidų vaikui skyrimo. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio laikytinas pagrįstu ir apelianto skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

113. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta santuokoje įgyto automobilio VW „Multivan“ verte. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas VšĮ „Emprekis“ internetine pažyma negalėjo vadovautis, nes ji neatitinka CPK 177 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo kriterijaus. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nenurodyta data, neaišku, kada pažyma ir joje nurodoma konsultacinė vertė suformuota. Vertė nurodyta su pridėtinės vertės mokesčiu: su PVM nurodoma 4 800 Eur vertė, be PVM – 3 966 Eur vertė. VšĮ „Emprekis“ pažyma neįvertina automobilio VW „Multivan“ techninės būklės, ridos ir kitų parametrų. Turėjo būti vadovaujamasi 2019-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią sudarant transporto priemonė buvo įvertinta individualiai. VW „Multivan“ gamybos metai yra 1993 m., o VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma 1995 m. automobilio vertė. 700 Eur transporto priemonės rinkos vertė yra laikytina maksimalia rinkos verte. Tai, kad transporto priemonės vertė yra menkavertė pagrindžia tai, jog automobiliui VW „Multivan“ dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.

114. Atsakovė teigia, kad transporto priemonių rinkos vertę grindė VšĮ „Emprekis“ paieškos duomenų bazės duomenimis, kuriuose vidutinė transporto priemonės kaina apskaičiuojama masinio vertinimo būdu, ieškovas individualių vertinimo duomenų nepateikė. VšĮ „Emprekis“ duomenys teismų praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti.

115. Ieškovas automobilį vertina 700 Eur suma, o atsakovė – 4 800 Eur. Atsakovė nurodytą transporto priemonės kainą grindė VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje skaičiavimu, o ieškovas – 2019-03-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad ieškovas transporto priemonę įsigijo už 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė argumento, kad VšĮ „Emprekis“ internetine pažyma vadovautis negalima. Apeliantas nepateikė aktualių duomenų apie automobilio rinkos kainą, tik siekia, kad būtų vadovaujamasi 2019-03-07 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, tačiau sutartis dėl automobilio pirkimo sudaryta prieš 6 metus. Sutiktina, kad automobilio kaina kinta priklausomai nuo jo būklės, o VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta kaina apskaičiuojama masinio vertinimo būdu, tačiau apeliantas nepateikė jokios pažymos ar išrašo, kurioje būtų įvertina aktuali šio konkretaus automobilio būklė ir nurodyta jos vertė. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nė vienas iš pateiktų įrodymų nepagrindžia ginčo transporto priemonės vertės 2023-01-15 – ieškovo pateikti duomenys neatspindi automobilio būklės bei rinkos kainos po kelių metų, o atsakovės pateikti duomenys neatsižvelgia į individualią transporto priemonę, jos būklę konkrečiu laiku. Nors kainų vidurkio nustatymas nėra tinkamas metodas nustatant turto vertę, tačiau įvertinus VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytus duomenis apie automobilį – modelį, metus, specifikacijas (kėbulo tipą, keleivių skaičių, duomenis apie variklį) ir pan., nėra pagrindo pažymoje nurodytos kainos vertinti kaip netinkamos ar nepagrįstos. Nors automobilio pagaminimo metai yra 1993 m., o pažymoje nurodyta 1995 m. pagaminto automobilio vertė, tačiau šis netikslumas esminės įtakos nustatant automobilio vertę nedaro. Ieškovui aktualių duomenų nepateikus, teismui vertinant tik atsakovės pateiktus aktualius duomenis apie automobilio vertę, nebūtų nustatyta mažesnė automobilio vertė nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas ir laikytina, kad automobilio vertė yra 2 750 Eur.

116. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir prašo VW „Multivan“, įvertinus jį ieškovės nurodoma 4 800 Eur verte, natūra priteisti atsakovei, o apeliantui šioje dalyje priteisti ½ dalies dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti apelianto reikalavimo dėl VW „Multivan“ natūra priteisimo atsakovei, nes apeliacinės instancijos teisme draudžiama reikšti naujus reikalavimus.

117. Nėra pagrindo išvadai, jog kompensacijos priteisimas iš ieškovo atsakovės naudai, neproporcingai suvaržytų ieškovo (apelianto) teises ir įpareigojant ieškovą kompensuoti atsakovei jo dalį pinigais, ieškovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių našta. Nors teismo sprendimas padalinti turtą ir turi šalims finansinių pasekmių, tačiau jis nėra neproporcingas ar pažeidžiantis teisingumo principus. Atsižvelgiant į teismo nustatytą šios transporto priemonės rinkos vertę (2023-01-15 datai) ir priteistą kompensaciją – 1 375 Eur, į ieškovo turtinę padėtį, nėra pagrindo manyti, jog teismas pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Keldamas reikalavimą dėl turto priteisimo natūra atsakovei, apeliantas sau prieštarauja, laikydamas, jog transporto priemonės rinkos vertė įkainojimas 4 800 Eur yra realus ir būtų teisingas, jeigu turtas būtų priteisiamas atsakovei, kai pats laikėsi pozicijos, jog šios transporto priemonės rinkos vertė yra 700 Eur.

118. Apeliaciniame procese taikomas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė, dalijant santuokoje įgytą turtą, M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW „Multivan“. Ieškovas nereiškė reikalavimo VW „Multivan“ natūra priteisti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir vertina, kad VW „Multivan“ vertė yra 2 750 Eur, atmeta kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą VW „Multivan“ natūra priteisti atsakovei.

119. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta santuokoje įgyto automobilio „BMW“ verte. Apeliantas nurodo, kad „BMW“ automobilis sugedo, buvo nustatytas variklio defektas, kas nurodyta ir 2023-05-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliantas įvertinęs, jog automobilio gedimo priežastis yra susijusi su varikliu, remontas bus brangus, nusprendė parduoti. Automobiliu apeliantas naudojosi ne kaip savininkas, o kaip nuomininkas. Automobilis turėjo variklio defektą, automobilis buvo 12 m. senumo, rida beveik 300 000 km, buvo nudėvėtas, todėl pardavimo kaina buvo 4 500 Eur. Teismas turėjo vadovautis 2023-05-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne VšĮ „Emprekis“ pažyma. Pažymoje vertė pateikta „BMW 530d Touring“, vertė be PVM yra 9 257 Eur, tačiau vertino su PVM. 2022-12-05 automobilio panaudos sutartis negali būti vertinama. Aplinkybė, jog po pardavimo automobiliu nuomos pagrindais naudojosi apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio sandoris neva sudarytas tik dėl akių. Atsakovei priteistina ½ dalis parduoto automobilio vertės, t. y. 2 250 Eur suma.

120. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmės yra taikomos nuo 2023-01-15, todėl svarbi yra automobilio būklė ir vertė ne jo pardavimo metu, bet 2023-01-15. Šią dieną automobilis buvo bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, byloje nėra duomenų apie automobilio defektą 2023-01-15, todėl spręstina, kad atsakovės priešieškinyje VšĮ „Emprekis“ pažyma grindžiama vertė 11 200 Eur nėra ieškovo paneigta. Atsakovei iš ieškovo priteista 5 600 Eur kompensacija už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusią transporto priemonę.

121. Apeliantas teigia, kad automobilis turėjo variklio defektą, kad remontas brangus, todėl jį pardavė. Tačiau ieškovas nenurodo ir nepagrindžia, kad automobilio variklio defektas buvo 2023-01-15, kuomet šalys nusprendė gyventi atskirai. Nebūtų teisinga remtis 2023-05-15 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kuri, ieškovo teigimu, yra mažesnė dėl automobilio defektų, kadangi nėra duomenų, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, automobilis buvo sugedęs, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nepateikus kitų duomenų, pagrindžiančių mažesnę automobilio vertę, automobilio vertė vertintina remiantis atsakovės pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis.

122. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilių rinkos vertės nustatymo data – 2023-01-15. Nurodo, kad pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Nepagrįsta, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė turėjo būti nustatyta 2023-01-15 datai. Automobilis „BMW“ parduotas 2023-05-15, todėl šiai dienai ir turėjo būti vertinta automobilio vertė, automobilį pardavus jis nustojo būti bylos šalių santuokiniu turtu.

123. Atsakovės vertinimu, teismo išvada dėl turto nustatymo 2023-01-15 datai, kai santuoka faktiškai iširo yra pagrįsta. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo prašė santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 2023-01-15. Tokią teisę šalims suteikia CK nuostatos, todėl apeliantas, teismui sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios nuosavybės pabaigos, neturi teisės selektyviai pasirinkti, kuriam turtui taikyti vis kitokį bendro turto režimo pabaigos momentą.

124. CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktų normos įtvirtina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Sistemiškai aiškinant CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktų normas darytina išvada, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Toks materialinės teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3k-3-415/2008), kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

125. Ir ieškovas, ir atsakovė teismo prašė santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 2023-01-15. Atsižvelgiant į tai, į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad ieškovo pateikta 2019-03-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nepagrindžia ginčo transporto priemonės VW „Multivan“ vertės 2023-01-15 datai, manytina, kad šie duomenys nepagrindžia ir buvusios automobilio vertės pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, ieškovo pateikti duomenys yra neaktualūs, nes yra 6 metų senumo. Atsižvelgiant į automobilio „BMW“, parduoto 2023-05-15, vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė automobilio vertę 2023-01-15 datai, nes ir pats ieškovas savo patikslintame ieškinyje prašė padalinti turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai M. M. ir G. M. įgijo iki 2023-01-15, po ko sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Dėl banko sąskaitos likučio

126. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

127. Jeigu vienas iš sutuoktinių nesutinka, jog tam tikras turtas būtų priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o mano, kad toks turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti tokią nuomonę. Siekdamas teisinio apibrėžtumo ir atsižvelgdamas į šeimos gyvenimo bendrumą, įstatymų leidėjas tokiu atveju ginčijamą turtą priskiria prie bendrosios jungtinės nuosavybės ir šitaip sudaro galimybę jį dalijant atsižvelgti į abiejų sutuoktinių interesus (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

128. Apeliantas nurodo, kad iš 2024-06-13 pažymos apie banko sąskaitos likutį 2023-01-15 datai matyti, kad apelianto banko sąskaitoje, kuri yra bendra ūkininko ūkio veiklai ir apelianto vykdomai statybos rangos individualiai veiklai, 2023-01-15 buvo 20 216,53 Eur. Sumą sudarė ne tik šeimos sukauptos lėšos. Po visų išlaidų atskaitymų ir 1 094,26 Eur sumos neatėmimo apelianto banko sąskaitos likutį, kuris pripažintinas šeimos lėšomis, sudaro 4 878,44 Eur suma, o ½ dalis – 2 439,22 Eur.

129. Atsakovė teigia, kad ieškovo asmeninė ir verslo sąskaita yra viena ir ta pati. Todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar tai yra tik ieškovo ūkinės veiklos rezultatas, ar tai yra šeimos santaupos. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl 20 216,53 Eur sumos kilmės, neįrodinėjo, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė.

130. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl 20 216,53 Eur sumos kilmės, neįrodinėjo, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu pasisakė, kad ieškovo banko sąskaitoje buvo jo pajamos gautos iš individualios veiklos, todėl jos neturėtų būti dalinamos, nes turėtų būti įvertintos veiklos sąnaudos bei mokėtini mokesčiai. Visgi tikslių duomenų apie lėšų kilmę, sumokėtus mokesčius ar patirtas veiklos sąnaudas galimai gaunant 20 216,53 Eur lėšas byloje nėra. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

131. Apeliantas nurodo, kad iš sąskaitoje buvusių lėšų jis privalėjo sumokėti mokesčiais valstybei už praėjusius metus (iš viso 6 284,66 Eur (1 094,26 Eur + 3 332,50 Eur + 1 857,90 Eur) pagal apelianto Pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. 1 094,26 Eur GPM suma buvo įskaityta iš kito mokesčio permokos, todėl ši suma neatimtina iš apelianto sąskaitos bendros piniginių lėšų sumos likučio.

132. Atsakovė teigia, kad išlaidos, kurios reikalingos apelianto verslo veiklai užtikrinti, turi būti atimamos ne iš banko sąskaitos likučio, o iš finansinio veiklos rezultato, t. y. gautų pajamų visumos. Įvertinus Skirtumas tarp apelianto 2022 m. gautų pajamų ir šiuo laikotarpiu patirtų išlaidų yra 33 567,18 Eur. Veiklos grynasis pelnas (pajamų likutis po mokesčių) sudaro 27 282,52 Eur. Ši suma (atskaičius mokėtinus mokesčius) yra 7 065,99 Eur didesnė negu byloje fiksuotas apelianto banko sąskaitos likutis 2023-01-15 datai. Apelianto ūkinės veiklos knygose nėra jokių duomenų, kad dalis banko sąskaitoje esančių lėšų būtų gautos per laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-15, ir tokioms pajamoms iš apelianto verslo veiklos būtų ar bus taikomi kokie nors atskaitymai. Apeliantas taikė kaupimo apskaitos metodą. Tai reiškia, kad sąnaudos pagal 2023 m. kovo mėn. pateiktas sąskaitas yra įtraukiamos į 2023 m. finansinius metus, o ne priskaitomos ankstesnių finansinių metų laikotarpiui. Faktas, kad rangos darbų sutartys buvo sudarytos ir darbai buvo atlikti 2022 m. spalio mėn., nekeičia apskaitos principų ir finansinių duomenų.

133. Remiantis apelianto ūkinės veiklos pajamų deklaracija už 2022 m. nustatyta, kad visų apelianto gautų pajamų suma yra 118 818,91 Eur. Deklaruotų veiklos išlaidų už 2022 m. yra 85 251,73 Eur (metinė individualios veiklos išlaidų suma, įmokų bazei apskaičiuoti – 76 282,07 Eur ir žemės ūkio veiklos išlaidų suma, įmokų bazei apskaičiuoti – 8 969,66 Eur. GPM, VSD ir PSD mokesčiai sudaro – 6 284,66 Eur (1 094,26 Eur + 3 332,50 Eur + 1 857,90 Eur).

134. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, sutiktina su atsakove, kad veiklos grynasis pelnas (pajamų likutis po mokesčių) sudaro 27 282,52 Eur ir jis yra didesnis nei apelianto sąskaitos likutis 2023-01-15 datai. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su atsakovės vertinimu, kad išlaidos, būtinos verslo veiklai užtikrinti, turi būti atimamos iš ieškovo finansinio veiklos rezultato, kad būtų apskaičiuotas veiklos pelnas arba nuostolis. Toks principas yra taikomas visose verslo finansinėse ataskaitose, nes sudaro galimybę tiksliai įvertinti verslo pelningumą. Taigi, apelianto teiginiai, kad iš jo sąskaitos likučio turi būti išskaičiuoti mokesčiai valstybei už praėjusius metus, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

135. Apeliantas nurodo, kad iš sąskaitoje esančių lėšų jis privalėjo sumokėti 9 750 Eur (4 950 Eur + 4 800 Eur) samdytiems darbuotojams už 2022 m. pabaigoje atliktus statybos darbus pagal sudarytas sutartis.

136. Atsakovės vertinimu, pateikti duomenys apie sudarytas sutartis ir sąskaitas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Nėra atliktų darbų akto, apskaitos dokumentai yra su esminėmis klaidomis, pvz., E. K. sąskaitoje ir pinigų mokėjimo kvite prie savo individualios veiklos numerio nurodė M. M. numerį ((duomenys neskelbtini)), G. V. sąskaitoje nurodė veiklos numerį, tačiau jis nesutampa su rangos sutartyje nurodytu jo veiklos numeriu, skirtingų asmenų apskaitos dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) pildė tas pats asmuo, tikėtina M. M.. Asmuo, kuris statybų veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, negali samdyti tos pačios rūšies (t. y. statybų) veiklą vykdančių asmenų, veikiančių pagal individualią veiklos pažymą. Šie neatitikimai verčia abejoti apelianto pateiktų dokumentų tikrumu ir sudaro prielaidas manyti, jog šie dokumentai buvo pateikti į bylą ieškovui siekiant dirbtinai pagrįsti savo tariamas išlaidas, neva už statybos darbus turėjo sumokėti statybos veiklą vykdžiusiems asmenis ir tokiu būdu sumažinti priteistinos kompensacijos dydį.

137. Nors atsakovė kelia abejones dėl nurodytų sutarčių sudarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo su E. K. ir G. V. sudarytų sutarčių teisingumu. Tačiau teisėjų kolegija jau aukščiau nurodė, kad išlaidos, būtinos verslo veiklai užtikrinti, turi būti atimamos iš ieškovo finansinio veiklos rezultato. Ieškovui nepateikus tikslių ir aiškių duomenų apie jo banko sąskaitoje esančių lėšų kilmę ir patirtas veiklos sąnaudas galimai gaunant 20 216,53 Eur lėšas, nėra pagrindo ieškovo nurodytą 9 750 Eur sumą išskaičiuoti iš banko sąskaitoje buvusių lėšų sumos 2023-01-15 datai.

138. Apeliantas teigia, kad sumokėjo 397,69 Eur sumą 2023-01-22 už buto, adresu: (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius iki santuokos faktinio iširimo.

139. Atsakovė nurodo, kad nepateikta duomenų dėl 397,69 Eur išlaidų už komunalinius mokesčius, išskyrus buhalterinę pažymą ir bankinio mokėjimo nurodymą. Šalys prašė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo šeimos iširimo dienos (2023-01-15), o išlaidos patirtos po šio momento. Mokėjimo nurodyme nėra duomenų apie mokėjimo paskirtį, todėl nebuvo galimybės nustatyti mokėjimo paskirties, atsiskaitymo laikotarpio, ar tai susiję su šeimos poreikiais. Nepaneigta sutuoktinių bendro turto prezumpcija. Ieškovui nepateikus detalizuojančių duomenų, patvirtinančių, jog šios išlaidos yra už ankstesnius praėjusius laikotarpius iki 2023-01-15, ir kad tai yra susijusi su šeimos poreikiais, nėra pagrindo išvadai, kad šia suma turėtų būti mažinamas ieškovo banko sąskaitoje buvusios šeimos santaupos.

140. Ieškovas pateikė į bylą mokėjimą nurodymą, iš kurio matyti, kad 2023-01-22 jis atliko mokėjimą UAB „Viena sąskaita“ 397,69 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateikto mokėjimo nurodymo, ieškovui nepateikus papildomų duomenų, atsižvelgiant į neaiškią mokėjimo paskirtį (NIPS16-a5a703fb4d2b-46b8-866d-147e1f543304VS001871470 PO9820687), negalima daryti išvados, kad 397,69 Eur suma buvo mokėta būtent už buto, adresu: (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, ir, kad ši suma susidarė dar iki santuokos faktinio iširimo. Atkreiptinas dėmesys ir į mokėjimo datą – 2023-01-22, kuri rodo, kad mokėjimas atliktas jau šalims gyvenant skyrium (santuokos nutraukimo pasekmes taikytinos nuo šeimos iširimo dienos – 2023-01-15). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad minėta suma patirta šeimos poreikiams. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentas dėl 397,69 Eur sumos išskaičiavimo iš banko sąskaitos likučio atmestinas kaip nepagrįstas.

141. Apeliantas remiasi 2024-06-13 pažymoje Apie banko sąskaitos likutį 2023-01-15 datai, sudarytoje buhalterės A. Ž., nurodytais duomenimis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje pažymoje nurodyti duomenys, turi būtų vertinami atsižvelgiant ir į kitus į bylą pateiktus duomenis – apelianto ūkinės veiklos pajamų deklaracija už 2022 m., VSDFV ir VMI atsakymais (DOK-111984) apie mokesčių dydį ir pan. Ieškovo pateikta buhalterinė pažyma nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad banko sąskaitoje esantis piniginių lėšų likutis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir atsakovės naudai pagrįstai priteista 10 108,26 Eur dydžio kompensacija.

Dėl ūkio ir jame naudojamos įrangos

142. Pagal CK 3.91 straipsnį turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Remiantis CK 4.92 straipsnio 2 dalimi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, jei jų nesusitarta ar CK trečiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyti ūkininko ūkio daiktai.

143. Apeliantas teigia, kad atsakovei nepriklauso iš ūkio gautos pajamos ir už šias pajamas įsigytas turtas. Ūkininko ūkis, iš jo gautos pajamos, ūkyje įsigytas turtas ir ūkio vertės padidėjimas yra asmeninė ir nedalintina apelianto nuosavybė. Ratinis traktorius „John Deere 6600“ įgytas už ūkio lėšas, registruotas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, yra sudėtinė ūkio dalis, apelianto asmeninė nuosavybė ir negalėjo būti dalinamas. Teismas neteisingai padarė išvadą, kad traktoriaus įsigijimui 3 581,43 Eur suma buvo santuokinės lėšos. Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokos negalėjo finansuoti traktoriaus įsigijimo ir 3 581,43 Eur suma, kuria apmokėta dalis traktoriaus kainos, nelaikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

144. Atsakovė nurodo, kad apeliantas ratinį traktorių „John Deere 6600“ įsigijo 2022-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 569,99 Eur. Sąskaitas už ratinį traktorių ieškovas apmokėjo 2022-06-16 ir 2022-06-17, todėl po šių datų atlikti NMA mokėjimai negalėjo finansuoti traktoriaus įsigijimo. NMA lėšomis ieškovas galėjo ir finansavo 16 98,56 Eur traktoriaus kainos, tačiau 3 581,43 Eur lėšų kilmė nėra žinoma. Apeliantas nurodo, jog dalis lėšų (t. y. 3 000 Eur) buvo subsidijuojama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, tačiau tokia subsidija buvo gauta 2023-03-22. Nėra duomenų, jog ši suma sugrąžinta šeimai, kaip kompensacija už ankstesniu laikotarpiu traktoriaus įsigijimą panaudotas bendras sutuoktinių lėšas. Nėra duomenų, jog likusi dalis – 381,43 Eur suma buvo pasiskolinta iš apelianto vykdytos statybų veiklos, o vėliau šeimai būtų kompensuota suma už traktoriaus įsigijimą ta apimtimi, kuria pagal pirminius mokėjimus už įsigyjamą traktorių nepadengė išmokėta Nacionalinės mokėjimų agentūros subsidija. Dengdamas traktoriaus ir priekabų įsigijimą iš sutuoktinių bendro turto, apeliantas sumažino šeimos turtą, todėl teismo atsakovei priteista kompensacija 3 581,43 Eur ir 150 Eur yra pagrįsta.

145. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nesant duomenų apie 2022 m. birželio 16–17 dienomis ieškovo turėtas 3 581,43 Eur dydžio asmenines lėšas, laikytina, kad 3 581,43 Eur suma buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir ši dalis traktoriaus vertės buvo įsigyta už bendras lėšas. Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę į pusę bendrų lėšų, panaudotų asmeniniam sutuoktinio ūkiui. Taigi atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 790,71 Eur kompensacija.

146. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ūkininko ūkį įregistravo iki šalių santuokos sudarymo, kas reiškia, kad ūkininko ūkis yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Tačiau ūkininko ūkio pripažinimas asmenine jį iki santuokos įregistravusio sutuoktinio nuosavybe savaime nenulemia, kad ūkininko ūkyje naudojamas santuokos metu įgytas turtas taip pat laikytinas asmenine šio sutuoktinio nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Byloje kilo ginčas dėl 3 581,43 Eur ir 300 Eur lėšų kilmės, kurios panaudotos įsigyjant ūkininko ūkiui reikalingą įrangą (traktorių ir priekabas).

147. Nacionalinės mokėjimų agentūros raštas ieškovui, atsakant į jo 2022-03-16 paraišką, patvirtina, kad ieškovas buvo patvirtintas paramos gavėju ir jo projektui „M. M. daržininkystės ūkio modernizavimas“ įgyvendinimui skirta 15 000 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750 Eur, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250 Eur. Parama skirta traktoriaus įsigijimo išlaidoms. Ieškovas ratinį traktorių „John Deere“ 6600 įsigijo 2022-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 569,99 Eur (CBP-16283). Sąskaitas už ratinį traktorių ieškovas apmokėjo 2022 m. birželio 16–17 d. Iki traktoriaus įsigijimo ieškovas 2022 m. iš viso buvo gavęs 16 988,56 Eur lėšų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Nacionalinės mokėjimų agentūra ieškovui pagal 2022-03-16 paraišką Nr. 19SU-KA-22-1-01420 pervedė 15 000 Eur dydžio sumą traktoriaus įsigijimui (2022-06-08 ir 2023-03-22 pavedimai).

148. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. ieškovas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros buvo gavęs 16 988,56 Eur lėšų, ieškovas nepagrindė, kokiomis lėšomis jis finansavo skirtumą (3 581,43 Eur) tarp traktoriaus įsigijimo kainos ir gautų lėšų, kurias panaudojo traktoriaus įsigijimui. Tai, kad ieškovas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2023-03-22 gavo 3 000 Eur suma, kuri skirta traktoriui įsigyti pagal paraišką Nr.19SU-KA-22-1-01420 Parama smulkiesiems ūkiams (2014-2020), ES, nepatvirtina, kad gavus šias lėšas šeimai buvo kompensuota suma už traktoriaus įsigijimą ta apimtimi, kuria pagal pirminius mokėjimus už įsigyjamą traktorių nepadengė išmokėta Nacionalinės mokėjimų agentūros subsidija. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokėjimai, atlikti po traktoriaus kainos apmokėjimo negalėjo finansuoti traktoriaus įsigijimo. Tai reiškia, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros lėšomis ieškovas galėjo ir finansavo 16 98,56 Eur traktoriaus kainos, tačiau 3 581,43 Eur lėšų kilmė nėra žinoma, todėl laikytina, kad 3 581,43 Eur suma buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir ši dalis traktoriaus vertės buvo įsigyta už bendras lėšas. Apelianto argumentas, kad neteisingai nustatyta, jog apeliantas turi išmokėti atsakovei 3 581,43 Eur sumos ½ dalį, t. y. 1 790,71 Eur sumą, kaip kompensaciją, atmestas kaip neįrodytas.

149. Apeliantas teigia, kad ūkininko ūkyje atsakovė nedirbo. Dvi traktoriaus priekabos 2PTS-4 yra daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, yra sudėtinė ūkininko ūkio dalis. Teismas nepagrįstai kaip santuokinį turtą pripažino traktoriaus priekabas ir jas padalino. Atsakovė nesutinka, jog ji neprisidėjo prie ūkinės veiklos vykdymo. Atsakovė ūkio veikloje dalyvavo, padėjo apeliantui rengti projektus ūkio veiklos subsidijavimui, įskaitant ir traktoriaus įsigijimą.

150. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad 300 Eur suma buvo asmeninės ieškovo lėšos, galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, laikytina, kad įsigydamas priemones ūkio veiklai ieškovas panaudojo bendras lėšas. Tai reiškia, kad atsakovei iš ieškovo priteista ½ dalies bendrų lėšų kompensacija, tai yra 150 Eur.

151. Pagal 2020-08-10 priekabos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas nuosavybės teise įsigijo traktoriaus priekabą 2PTS-4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur, 2019-11-02 traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos prikimo-pardavimo sutartimi už 100 Eur įsigijo traktoriaus priekabą 2PTS-4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-16283).

152. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų ir įrodymų, kad priekabos buvo įgytos iš jo asmeninių lėšų. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad įsigydamas priemones ūkio veiklai ieškovas panaudojo bendras sutuoktinių lėšas. Atsižvelgiant į tai ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pripažinus ūkį ieškovo nuosavybe tai savaime nenulemia, kad ūkininko ūkyje naudojamas santuokos metu įgytas turtas taip pat laikytinas asmenine šio sutuoktinio nuosavybe, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokiniu turtu pripažino traktoriaus priekabas ir jas padalino.

Dėl kompensacijos dydžio

153. Apeliantas nurodo, kad kompensacijos suma buvo matematiškai neteisingai apskaičiuota ir turėtų būti ne 26 059,84 Eur, o 25 987,84 Eur. Apelianto vertinimo iš jo atsakovei turėtų būti priteista ne 25 987,84 Eur kompensacija, o priteistina bendra 12 003,09 Eur kompensacijos suma, kuri susideda iš 7 825 Eur kompensacijos už žemės sklypą, 350 Eur kompensacijos už automobilį VW „Multivan“, 2 439,22 Eur kompensacijos už apelianto sąskaitoje buvusias pingines lėšas ir 2 250 Eur kompensacijos už automobilį „BMW“, turi būti atimta 861,13 Eur suma už atsakovės sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. Atsakovė sutinka su apeliantu tik dėl to, kad teismo sprendime yra aritmetinė klaida. Atsakovė mano, jog teismo sprendimas turėtų būti pakeistas nurodant, kad iš ieškovo M. M. atsakovės G. M. naudai priteisiama 25 987,84 Eur kompensacija. Teisėjų kolegija atmetė visus ieškovo reikalavimus, susijusius su kompensacijos dydžio pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytos iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio.

154. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

155. Pirmosios instancijos teismo nustatyta kompensacijos suma susideda iš: 7 825 Eur kompensacijos už žemės sklypą (sprendimo 76 punktas), 1 375 Eur kompensacijos už automobilį VW „Multivan“ (sprendimo 77 punktas), 10 108,26 Eur kompensacijos už apelianto sąskaitoje buvusias pingines lėšas (sprendimo 79 punktas), 1 790,71 Eur kompensacijos už traktorių „John Deere“ 6600 (sprendimo 87 punktas), 150 Eur kompensacijos už traktoriaus priekabas (sprendimo 88 punktas) ir 5 600 Eur kompensacijos už automobilį „BMW“ (sprendimo 76 punktas), taip pat iš šios kompensacijos minusuotina 861,13 Eur suma už atsakovės sąskaitoje buvusias pingines lėšas (sprendimo 80 punktas). Atlikus skaičiavimus gaunama 25 987,84 Eur kompensacijos suma.

156. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo padarytas aiškias aritmetines klaidas dėl kompensacijos dydžio ištaisyti, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, nurodant teisingą priteistinos kompensacijos dydį, nes šios aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas nekeičia skundžiamo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

157. Apeliantas nurodo, kad teismas, iš apelianto priteisdamas valstybei 1 861 Eur žyminį mokestį padarė techninę klaidą. Iš pirmos instancijos teismo 2024-04-09 nutarties matyti, kad teismas atidėjo 805 Eur žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, jog iš apelianto turėtų būti priteista valstybei sumokėti ne 1 861 Eur suma, o 805 Eur suma

158. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2024-04-09 nutartimi ieškovui atidėtas 805 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, todėl valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 805 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priteisti valstybei iš ieškovo M. M. 1 861 Eur žyminį mokestį.

159. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašybos, aritmetinę klaidą, apeliacinės instancijos teismas ją ištaiso, nes šios aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas nekeičia skundžiamo sprendimo esmės, nurodant: priteisti valstybei iš ieškovo M. M. 805 Eur žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

160. Apeliantas nurodo, kad apytiksliai bylos šalių reikalavimai tenkinti: apelianto 71,70 proc., o atsakovės 28,30 proc. Šiomis proporcijomis teismas turėjo skirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė mokėjimo pavedimus tik 4 000 Eur sumai. 2023-06-16 pavedimu sumokėtos 2 000 Eur išlaidos negali būti pripažintos šios bylos bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškinys teismui pateiktas tik 2023-10-11. Atsakovė nepateikė sąskaitų, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, paslaugos nedetalizuotos. Teismas nepagrįstai nutarė neskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl ši sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovės ne mažiau kaip 6 164,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

161. Atsakovė teigia, kad akivaizdžiai bylą laimėjusios ar pralaimėjusios šalies šiuo atveju nėra, teismas turėjo pagrindą neskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas neteisingai aiškina bylos baigtį ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kad didžiąja dalimi buvo netenkinti atsakovės reikalavimai. Santuokos nutraukimą, kaip ir privalomąją mediaciją, inicijavo atsakovė 2023 m. birželio mėn. Tai, kad atsakovė, matydama apelianto nenorą taikiai išspręsti ginčo klausimus mediacijos metu, iš jos pasitraukė, ir tai, kad apeliantas pirmasis pateikė ieškinį teismui, nepaneigia atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisinių paslaugų sutartį dėl santuokos nutraukimo atsakovė sudarė 2023-06-16 ir už suteiktas teisines paslaugas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovės parengtas ieškinio teismui projektas buvo performuotas į priešieškinį ir kitus procesinius dokumentus. Atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų sąsajumas su šia byla ir įrodymų leistinumas nepaneigtas.

162. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinį ir prieišieškinį patenkinus iš dalies nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų neskirstyti – kiekvienai šaliai paliekant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

163. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė nutraukti santuoką, ieškovas dėl atsakovės kaltės, atsakovė – dėl ieškovo kaltės, šalys neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. Šalių santuoka pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turtą teismas padalino laikydamasis lygių turto dalių principo. Pirmosios instancijos teismas dalindamas turtą, nustatydamas dalintino turto vertę, vertino ir atsižvelgė į abiejų šalių pateiktus įrodymus, nesuteikdamas nei vienai prioriteto, o esminių ginčų dėl turto padalinimo natūra jį priteisiant ieškovui tarp šalių nekilo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo netenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, tenkino atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant, kad šiuo atveju nėra bylą laimėjusios ar pralaimėjusios šalies, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl bylinėjimosi išlaidų neskirstymo, kiekvienai šaliai paliekant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

164. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

165. Apelianto apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Apeliantas prašo iš atsakovės priteisti apelianto naudai jo apeliaciniame procese patirtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą, taip pat 526 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą.

166. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

167. Ieškovo apeliaciniame skunde buvo keliama daug reikalavimų (13), dalis ieškovo reikalavimų susiję tiesiog su sprendimo aritmetinių, rašybos klaidų ištaisymu, o reikalavime dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodyta dar daug papildomų punktų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ne visa pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo apelianto buvo skundžiama. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką švenčių, atostogų dienomis, tačiau ieškovas apeliaciniame skunde keldamas reikalavimus vėl ją pakartoja, tačiau motyvuose apie tai nepasisako. Apeliacinio skundo reikalavimuose ieškovas iš esmės pakartoja savo patikslinto ieškinio reikalavimus, neatsižvelgdamas į tai, kad kai kuriuos juos pirmosios instancijos teismas tenkino.

168. Apeliacinės instancijos teismo tenkinta buvo itin maža dalis apelianto reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, taip pat patikslintas sprendimas tose dalyse, kur buvo ištaisytos rašybos, aritmetinės klaidos, kas nelaikoma sprendimo pakeitimu, visi kiti apelianto reikalavimai buvo atmesti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik iš dalies buvo tenkintas apelianto reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl laikytina, kad buvo tenkinti 5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsižvelgiant į tai, paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos.

169. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 2 323 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų skaičių, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 116,30 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

170. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes, tačiau sprendžiama, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti ieškovo M. M. ir šalių vaikų bendravimo tvarkos 1–2 punktus:

1) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės savaitės antradienį, užtikrindamas vaiko paėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, 19 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą.

2) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne), užtikrindamas vaiko paėmimą penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, sekmadienį, 19 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą;

ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (su nakvynėmis), užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, penktadienį, užtikrina vaiko pristatymą laiku į ugdymo įstaigą arba iki 9 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina.

Pakeisti ieškovo M. M. ir šalių vaikų bendravimo tvarkos 3 punktą, nurodant, kad:

3) ieškovas M. M. su dukra D. M. iki jai sukaks 2 (dveji) metai bendrauja kiekvieną neporinės savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, šalims susitarus, D. M. šiuo bendravimo laikotarpiu gali nakvoti pas ieškovą;

dukrai sulaukus 2 (dvejų) metų, ieškovas su D. M. bendrauja kiekvieną neporinę savaitę nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (su nakvyne), užtikrindamas vaiko paėmimą penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, sekmadienį, 19 val., užtikrindamas vaiko pristatymą į vaiko gyvenamąją vietą;

dukrai sulaukus 3 (trejų) metų, ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (su nakvynėmis), užtikrindamas vaiko paėmimą trečiadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, penktadienį, užtikrina vaiko pristatymą laiku į ugdymo įstaigą arba iki 9 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina.

Pakeisti ieškovo M. M. ir šalių vaikų bendravimo tvarkos 4 punktą, nurodant, kad:

4) iki dukra sulauks 3 (treji) metai, ieškovas M. M. su dukra D. M. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

Papildyti ieškovo M. M. ir šalių vaikų bendravimo tvarką 16 ir 17 punktais:

kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpio metu turi teisę išvykti su vaiku į užsienį turistiniais ir poilsiniais tikslais be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kiekvienas iš tėvų, ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas turi žinute ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo ir grįžimo dienas bei vietą (maršrutą), kurioje planuojama apsistoti užsienyje. Tuo atveju, jeigu vieno iš tėvų su vaiku planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas turi bendrauti su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar el. žinute) kito iš tėvų sutikimą. Tėvas ir motina vienas kitam pateikia kelionei į užsienį reikalingus turimus vaiko dokumentus, o esant reikalui, bendradarbiauja, išduodant rašytinį sutikimą vaiko kelionei į užsienį, įskaitant ir sutikimus bei dokumentus reikalingus vizai įforminti;

jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino;

abu tėvai, atsižvelgdami į vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo bei poilsio rėžimą, įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ir kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais, neribojant laiko;

vaiko esminiais ir svarbiais gyvenimo klausimais (pvz., ugdymo įstaigos parinkimo, jos keitimo klausimais, vaikui operacijos atlikimo klausimu ir pan.) sprendimus motina ir tėvas priims tik bendru sutarimu;

tėvai įsipareigoja vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan. Taip pat įsipareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies aštuntą pastraipą, ištaisant aiškias aritmetines klaidas, išdėstant ją taip: „priteisti iš ieškovo M. M. atsakovei G. M. 25 987,84 Eur dydžio kompensaciją“.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ištaisant aiškias rašybos, aritmetines klaidas, ir nurodant: „priteisti valstybei iš ieškovo M. M. 805 Eur žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovės G. M. 116,30 Eur (šimtą šešiolika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.