Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ir atsakovės G. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-531-1192/2024, kuria iš dalies tenkinti ieškovo ir atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei G. M. bei atsakovės G. M. patikslintą priešieškinį M. M. dėl santuokos nutraukimo.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:

- 1) ieškovas ir atsakovė bendrauja su sūnumi D. M. paeiliui po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai: metų neporinėmis savaitėmis vaikas praleidžia su motina, o metų porinėmis savaitėmis vaikas praleidžia su tėvu ir t.t. Tas iš tėvų, kuriam tenka praleisti su vaiku atitinkamą savaitę, užtikrina vaiko pasiėmimą tą pirmąją dieną (pirmadienį), kurią jam priklauso su vaiku laiko praleidimas, iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš tėvo ar motinos gyvenamosios vietos 10 valandą (jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigoje nebuvo), o praėjus nustatytam bendravimo laikui, sekančią dieną (pirmadienį) kitas tėvas užtikrina vaiko pasiėmimą iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pasibaigimo arba iš tėvo ar motinos gyvenamosios vietos 10 valandą, jeigu tą dieną vaikas į ugdymo įstaigą neina; 2) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino; 3) abu tėvai atsižvelgdami į vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo bei poilsio režimą, įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ir kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais, neribojant laiko; 4) tėvai įsipareigoja, kad vienas kitą nedelsiant informuos apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan. taip pat sutaria, kad vienas kitą informuos apie vaiko ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; 5) tėvai bet kada gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų;

3. Atsakovė su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo bei nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovės prašymą:

- tėvas porinėmis savaitėmis su sūnumi praleidžia laiką, pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 18 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir pristatydamas sūnų pirmadienį iki 8.45 val. į jo ugdymo įstaigą (arba 9 val. grąžindamas į jo gyvenamąją vietą).

4. Ieškovas su atsakovės prašyme prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka nesutiko. Nurodė, kad jos siūloma bendravimo tvarka realiai sudaro kliūtis kokybiškai bendrauti su abiem vaikais, yra ribojanti.

5. Teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi ir dukra tvarką: 1) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną neporinės metų savaitės savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 18.00 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir pristatydamas sūnų pirmadienį iki 8.45 val. į jo ugdymo įstaigą (arba 9.00 val. grąžindamas į jo gyvenamąją vietą); 2) ieškovas su sūnumi bendrauja porinių savaičių trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais – pasiimdamas sūnų trečiadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 18.00 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų penktadienį iki 8.45 val. į jo ugdymo įstaigą (arba 9.00 val. grąžindamas į jo gyvenamąją vietą); 3) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17.00 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

6. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikino ir ieškovo M. M. bei atsakovės G. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Atsakovė 2024 m. vasario 9 d. pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:

- 1) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės metų savaitės savaitgalį (be nakvynių) pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą penktadienį iki 20 val., pasiimdamas sūnų šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20 val., pasiimdamas sūnų sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) kiekvieną antradienį M. M. su sūnumi D. M. praleidžia laiką, pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

8. Nurodė, kad galiojant nustatytai bendravimo tvarkai, sūnus po nakvynių būna pavargęs, galimai dėl pasikeitusio dienos ritmo, per daug pramogų, per mažai poilsio. Nustojus galioti Kauno apylinkės teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tarp šalių kilo konfliktai dėl sūnaus nakvynių.

9. Ieškovas atsiliepime prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir atmesti atsakovės prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus tenkino iš dalies – nustatė laikiną ieškovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

- 1) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės metų savaitės savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir užtikrindamas sūnaus grįžimą į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., neribojant sūnaus nakvynės kartu su tėvu neporinės metų savaitės savaitgalį;

- 2) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvienos porinės savaitės ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir užtikrindamas sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;

- 3) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną antradienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

11. Kitas šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis atmetė.

12. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, nei viena iš šalių nenurodė, kad būtų domėjusios ar turėtų žinių, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaikų raidos etapus, ar rotacinio pobūdžio vaiko bendravimo tvarka su vienu iš tėvų yra tinkama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui psichologiniu požiūriu. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo posėdyje teismo psichologė pateikė savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją ir pasiūlymus šalims dėl psichologiškai palankios aplinkos vaikams užtikrinimo, atsižvelgiant į vaikų psichologinę raidą.

13. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reiškiamus reikalavimus – dėl labiausiai jo mažamečių vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu – pasirinko ne šios srities psichologijos specialistus. Du iš išvadą parengusių asmenų nurodo turintys taikomosios kriminalinės psichologijos magistro laipsnį, vienas – teisės psichologijos. Bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma civilinėje byloje, kurioje nenustatyta jokių aplinkybių dėl šalių ar jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl nagrinėjamoje byloje nereikalingos ir netaikytinos kriminalinės psichologijos žinios. Teisės psichologija yra psichologijos mokslo šaka, tyrinėjanti teisinės sistemos apsektus, jos subjektus, joje veikiančius ir sąveikaujančius asmenis, bet ne vaikų raidos, jų vystymosi, aplinkos aspektus, aktualius sprendžiant dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

14. Teismo posėdyje, 2024 m. sausio 23 d. vykusioje apklausoje, dalyvaujant psichologei, buvo siekiama išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios aplinkos, ryšio (bendravimo) su kiekvienu iš tėvų, bet nebuvo atliekama nepilnamečio liudytojo apklausa, numatyta CPK 194 straipsnyje. Tokia aplinkybė lemia, kad teismui pateiktoje UAB „Psichologijos sprendimai“ išvadoje daroma neteisinga prielaida, jog vaikas teisme buvo apklausiamas kaip liudytojas, kas lemia netinkamą tyrimo atlikimą – tai yra išvadoje tiriama, ar vaiko nuomonės išklausymas atitinka reikalavimams nepilnamečio liudytojo apklausai, kuomet siekiama išaiškinti faktinius duomenis apie įvykį, asmenį, vietą.

15. Teismo posėdžiuose 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. spalio 27 d. išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikų nuomonė nagrinėjamoje byloje tarnybos nebuvo išklausyta, kadangi dėl itin jauno amžiaus šalių vaikai negali suformuoti aiškios savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.

16. Išklausius D. M., dalyvaujant teismo psichologei, nustatyta, kad jo raida atitinka amžių, vaikas yra sveikas ir savo poziciją geba išreikšti kaip ir turėtų tokio amžiaus vaikas. D. M. ((duomenys neskelbtini) metų) nelaikytinas turinčiu pakankamą suvokimą, patirtį bei gebėjimą suformuoti aiškią nuomonę dėl konkrečios bendravimo tvarkos su kiekvienu iš tėvų, tačiau D. M. geba pateikti faktinę informaciją (papasakoti apie įvykusius įvykius, išreikšti, kas konkrečiu momentu jam patinka ar nepatinka), o iš D. M. elgesio galima spręsti apie jo ryšį su kiekvienu iš tėvų. Todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis byloje pateikta UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialistų išvada ir neatsižvelgti į 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo psichologės pateiktus paaiškinimus.

17. Išklausius D. M. nuomonę 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, nustatyta, kad vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, būdamas stresą keliančioje situacijoje (atvykęs į teismą), vaikas nenorėjo net trumpą laiką atsitraukti nuo atsakovės. Kauno apylinkės teismo psichologė paaiškino, kad apklausos (nuomonės išklausymo) metu D. M. buvo susiformavęs „mamos deficitas“ dėl nepakankamo mamos pasiekiamumo vakarais, einant miegoti, tai yra susvyravo vaiko saugumo jausmas, vaikas labai pasiilgęs mamos.

18. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarka buvo netinkama, neatitiko nepilnamečio vaiko interesų. Nustatyta bendravimo tvarka numatė per ilgus laiko tarpus, kai (duomenys neskelbtini) vaikas buvo atskirtas nuo motinos, kas sustiprino vaiko nesaugumo jausmą, sukėlė vaiko baimę atsiskirti nuo motinos. Teismo psichologė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas negali būti atskirtas nuo motinos penkias dienas, kadangi susiformuoja mamos deficitas.

19. Šiuo atveju psichologė, prieš išklausydama vaiko nuomonę, buvo susipažinusi su procesiniais dokumentais. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje teismo psichologė nenurodė, kad vaikas apskritai niekada negali nakvoti pas tėvą ir kiekvieną dieną vaikas būtinai turi nakvoti savo gyvenamojoje vietoje, tačiau akcentavo, jog vaikas turi turėti vieną socialinę aplinką. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog (duomenys neskelbtini) šalių sūnus negali praleisti savaitgalio, bendraudamas su tėvu ir pasilikdamas nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Ieškovo pateiktoje UAB „Psichologiniai sprendimai“ išvadoje nėra tiksli išvada, jog „mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jau sulaukę 2 metų vaikai gali 3–4 dienų laikotarpiui atsiskirti nuo mamos, nepatiriant nerimo jausmo“.

20. Įvertinus poreikį užtikrinti vaiko socialinės aplinkos stabilumą bei užtikrinti, kad nebesivystytų motinos deficitas, nustatyta bendravimo tvarka keistina tokiu būdu, kad mažametis sūnus tėvo pasiimamas ne iš ugdymo įstaigos ir po savaitgalio atvežamas į ugdymo įstaigą, bet nustatant vaiko pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienio rytą ir užtikrinant vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą sekmadienio vakarą. Nustatytina, jog tėvas bendrauja su sūnumi neporinės savaitės savaitgaliais sūnų iš gyvenamosios vietos pasiimdamas šeštadieniais 10 val. ryto ir užtikrindamas nepilnamečio sūnaus grįžimą į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. sekmadieniais (neribojant nepilnamečio sūnaus vienos nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje šių neporinių metų savaičių savaitgaliais).

21. Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi buvo numatyta, kad D. M. su ieškovu bendrauja porinių savaičių trečiadieniais – penktadieniais. Byloje nustačius būtinybę užtikrinti D. M. stabilią socialinę aplinką, sutiktina su atsakovės pozicija, kad darbo dienomis D. M. į ugdymo įstaigą (darželį) turėtų vykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo dienomis turėtų grįžti nakvoti į savo gyvenamąją vietą. Tačiau vaiko ir tėvo ryšys turi būti užtikrinamas ne tik kas antrą savaitę, bet ir kiekvieną savaitę, todėl porinių savaičių ketvirtadieniais vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams pasiimti ir pabendravęs parvežti gali vaiko tėvas. Taigi, nustatytina, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną metų porinės savaitės ketvirtadienį, D. M. pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

22. Abi šalys sutinka su 2023 m. spalio 31 d. nutartyje numatyta kiekvieno antradienio bendravimo tvarka, kad kiekvieną antradienį M. M. su sūnumi D. M. praleidžia laiką, pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Nesant ginčo ir teismui nenustačius, kad bendravimo tvarka antradieniais neatitiktų šalių sūnaus interesų, minėta tvarka antradieniais paliktina nepakeista.

23. Teismo psichologė pažymėjo, jog tuo atveju, jei į darželį atveda ir pasiima ne pats tėvas (motina), vaikas turi būti paruoštas, tai yra vaikui turi būti pasakyta, kas jį pasiims iš anksto, kitaip gali būti pajudintas vaiko saugumo suvokimas. Dėl nurodytos priežasties atsakovė, vykdydama nustatytą bendravimo tvarką antradieniais ir porinių savaičių ketvirtadieniais, turi D. M., atvesdama į jį ugdymo įstaigą, paaiškinti, kad tą dieną sūnų iš darželio pasiims ieškovas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

24. Atskirajame skunde ieškovas M. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria M. M. nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi D. M., ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės, t. y. nustatant pirmos instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas nepagristai maksimaliai apriboto ieškovo bendravimą su sūnumi, nes jokių rimtų ir pakankamų pagrindų nėra nustatyta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo bendravimas su sūnumi D., ribojant šį bendravimą pasilikimu sūnui pas tėtį daugiau kaip vieną nakvynę, negali būti nustatytas. Taip pat negali būti susiaurintas bendravimas iš buvusio bendravimo neporinėmis savaitėmis nuo penktadienio iki pirmadienio tik iki iš šeštadienio į sekmadienį bei nuo buvusio porinėmis savaitėmis trečiadienio iki penktadienio tik iki ketvirtadienio vakaro keleto valandų. Tokiais nustatytais ribojimais pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, kuris saugo vaiko ir tėvų artimą, pastovų bei nepertraukiamą tarpusavio ryšį. Mokslinė literatūra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikai be neigiamų pasekmių gali išbūti skyrium nuo mamos iki 4 dienų, tačiau teismas sprendė, jog apelianto bendravimas su sūnumi, per 2 savaičių laikotarpį privalo būti apribotas iki nepertraukiamų tik dviejų dienų su viena nakvyne bei dviejų vakarų po keletą valandų bendravimo. Teismo posėdyje psichologė, kalbėdama apie „mamos deficitą“, nenurodė, jog tuo metu galiojusi teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka vaikui būtų netinkama, nors apie tuo metu taikytą laikiną bendravimo tvarką žinojo. Teismo psichologė tik akcentavo, kad, jos nuomone, bylos šalių buvęs sutartas rotacinis bendravimas su vaiku kas 5 dienas galimai vaikui buvo netinkamas, tačiau nenurodė, kad vaikas negalėtų nakvoti pas tėtį. Be to, akcentavo, jog privalo būti nustatytas maksimalus vaiko ir tėčio bendravimas. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik teismo psichologės posėdžio metu pateikta nuomone, kuri nėra medicininė išvada. Sūnus 2023 m. spalio 31 d. neišsakė savo pozicijos, jog nenori nakvoti pas tėtį, o paties vaiko faktinis elgesys rodo priešingai.

24.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog 2024 m. vasario 11 d. išvadą parengę specialistai yra nekompetentingi, privalėjo šią išvadą vertinti ir ja vadovautis. Teismas, manydamas, kad išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų nebuvimas trukdo tinkamai vertinti išvadą, turėjo nustatyti terminą šiems duomenims pateikti. Be to, nepagrįstai neišreikalavo teismo psichologės išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų. Nėra pagrindo teigti, kad teisės psichologai nenagrinėja klausimų, susijusių su vaiko raida. Kompetenciją galėtų paneigti tik speciali atsakingų asmenų išvada ar pažyma. Išvadą parengę specialistai turi teisę ir kompetenciją vertinti nepilnamečio vaiko raidos, jo vystymosi, aplinkos aspektus ir kt., kurie reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos su tėčiu nustatymo. Visų specialistų išsilavinimo kryptis – psichologija, ką patvirtina magistro diplomai. Iš pateiktos UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2024 m. vasario 29 d. pažymos matyti, kad šie specialistai yra ruošę tokias išvadas ne vienoje civilinėje byloje. Žodžiai „apklausa“ ir pan. išvadoje pavartoti bendrine prasme, kas pažymėta ir pačioje 2024 m. vasario 27 d. pažymoje. Specialistai, ruošdami išvadą, analizavo jiems pateiktą teismo 2023 m. sausio 23 d. posėdžio garso įrašą, kuriame girdisi, jog konkrečiu atveju yra išklausoma vaiko nuomonė, o ne vykdoma nepilnamečio liudytojo apklausa.

24.3. Teismas nepagrįstai nevertino, kad vaiko nuomonės išklausymui teisme nebuvo tinkamai pasiruošta, vaikas nebuvo tinkamai išklausytas, iš vaiko buvo tiesiog išgautas atsakymas, kuris yra situacinis, o teismo psichologė buvo šališka, vaiko apklausos metu nesurinko pakankamai duomenų objektyvioms išvadoms padaryti, tačiau teikė teismui rekomendacijas kaip neginčijamus faktus. Tai pagrindžia 2024 m. vasario 11 d. psichologijos specialistų išvada, kurioje nurodyta, kad iš pateikto garso įrašo girdėti, kad psichologės atlikta apklausa yra trumpa, ji baigta greitai, be didelio informacijos kiekio surinkimo. Vaiko apklausos metu buvo daromos grubios klaidos, naudojant lydinčius klausimus ir teiginius, kurie nesietini su vaiko išsakyta informacija. Psichologės apklausos metu asmeninės nuomonės pagrindimui minimi butaforiniai moksliniai straipsniai. Peržengiant psichologų praktinės veiklos etikos kodekso normas, teikiamos rekomendacijos, naudojant tvirtas frazes, bandoma įtikinti teismą nuomonės teisingumu, nesiremiant išplėstinėmis aplinkybėmis. Daromi apibendrinimai iš mažo informacijos kiekio. Iš psichologės nuomonės galima daryti prielaidą, kad psichologė yra šališka lyties / motiniškumo atžvilgiu. Iš išvados 4 lapo matyti, kad vaikas dėl atsakymų buvo spaudžiamas, nebuvo ieškota alternatyvių klausimų tam pačiam atsakymui gauti ir taip įsitikinti vaiko nuomonės objektyvumu. Nebuvo klausinėjama apie mamos aplinką, kuo ji skiriasi nuo tėčio, kas leistų vertinti, ar šalių sūnus savo nuomonę formavo pagal kažkokius kriterijus. Teismo psichologė, prieš nuomonės išklausymą nepraleisdama laiko su vaiku, nenustatė tinkamo psichologinio kontakto su vaiku, dėl to vaikas nesijautė jaukiai, kas turėjo įtakos jo atsakymams. Teismo psichologės rekomendacijos tėra tik jos asmeninė nuomonė, nepagrįsta moksliniais duomenimis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad sūnui D. toks bendravimas, koks buvo nustatytas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, būtų buvęs netinkamas ar kad vaikas nesutiktų nakvoti pas tėtį. Teismas ignoravo 2024 m. vasario 11 d. išvados duomenis dėl šios rekomendacijos netinkamo pateikimo, psichologės šališkumo. Teismo psichologės rekomendacija, kad vaikas nakčiai turi likti su mama, yra nepagrista, kadangi prieštarauja mokslinėje literatūroje pateikiamai informacijai. Vaikas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gali nepertraukiamai ir su nakvynėmis praleisti 3-4 dienas atskirai nuo mamos, nedarant neigiamos įtakos vaiko gerovei ar jo ir mamos ryšiui. 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitiko šalių sūnaus interesus.

25. Ieškovas 2024 m. vasario 27 d. su atskiruoju skundu pateikė pažymą dėl psichologų kvalifikacijos su specialistų S. A., F. A. ir G. Š.-U. magistro diplomų kopijomis bei 2024 m. vasario 29 d. pažymą. Prašo pateiktus dokumentus prijungti prie bylos. Nurodė, kad šie dokumentai patvirtinta 2024 m. vasario 11 d. išvadą paruošusių specialistų išsilavinimą ir kompetencijas. Jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes su 2024 m. vasario 11 d. išvada, kurią papildo teikiami dokumentai, bylos šalys yra susipažinusios, apeliantas šių įrodymų pateikimu nepiktnaudžiauja, o patys teikiami įrodymai leis byloje objektyviau ir tinkamiau išnagrinėti kilusį ginčą, kas neabejotinai turės didelės reikšmės, nustatant bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo kilę klausimų dėl 2024 m. vasario 11 d. išvadą atlikusių specialistų kvalifikacijos.

26. Atsakovė G. M. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, netenkinti prašymo prie bylos prijungti 2024 m. vasario 27 d. pažymą dėl psichologų kvalifikacijos su specialistų magistro diplomais bei 2024 m. vasario 29 d. pažymą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

26.1. Teismas nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuri atitinka teismų praktikoje įtvirtintus maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. Siekiant užtikrinti tėvo ir sūnaus ryšio formavimąsi bei apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tokia bendravimo tvarka, jeigu ji būtų nustatyta be nakvynių, yra pakankama. Teismo psichologė analizavo tuometinę D. M. psichologinę būseną ir būtent minėtą dieną konstatavo, kad vaikui yra susiformavęs „motinos deficitas“. Tris mėnesius taikius teismo nustatytą tuometinę laikinąją bendravimo tvarką, „motinos deficitas“ išliko. Ieškovo reikalaujama taikyti laikina bendravimo tvarka neatitinka jo mažamečio sūnaus interesų. Teismas tiesiogiai patikrino 2024 m. vasario 11 d. UAB „Psichologiniai sprendimai“ išvadoje pateiktus literatūros šaltinius ir pagrįstai ja nesirėmė, nes joje pateikiamos iškraipytos, netikslios išvados, nepagrįstos išvados rengėjų nurodoma moksline literatūra. Net jeigu teismas būtų laikęs, kad išvada yra leistinas įrodymas byloje, jis neturėtų jokios aukštesnės įrodomosios galios kitų įrodymų kontekste. Išvadą rengę psichologai tiesiogiai nebendravo su šalių nepilnamečiu vaikui, išklausė teismo posėdžio garso įrašą. Ginčo situacijoje turėtų būti remiamasi nešališko ir profesionalaus teismo psichologo, kuris tiesiogiai bendravo su vaiku, išvadomis, o ne privačiai ieškovui už atlygį išvadą parengusių psichologų nuomone.

26.2. UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2024 m. vasario 29 d. pažyma, kaip įrodymas, neatitinka sąsajumo reikalavimo, kadangi aplinkybė, jog UAB „Psichologijos sprendimai“ specialistų išvados buvo teikiamos kitose civilinėse bylose neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Be to, šios pažymos pateikimo būtinybė neiškilo po teismo nutarties priėmimo, nes aplinkybę, kokiose kitose civilinėse bylose UAB „Psichologijos sprendimai“ specialistų išvados buvo teikiamos, buvo galima nurodyti pirminėje 2024 m. vasario 11 d. išvadoje. 2024 m. vasario 27 d. pažyma dėl psichologų kvalifikacijos ieškovas iš esmės siekia pasitelkti UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialistus, jų paaiškinimais ginčydamas skundžiamos nutarties turinį. Specialistų paaiškinimai, kuriais pateikiami nesutikimo su nutartimi motyvai, negali būti pripažįstami rašytiniu įrodymu, kurio pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

27. Atsakovė G. M. atskirajame skunde prašė iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti laikiną ieškovo M. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. M.: 1) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną neporinės metų savaitės savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20 val., pasiimdamas sūnų sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvienos porinės savaitės ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir užtikrindamas sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3) ieškovas M. M. su sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną antradienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui (arba 17 val. iš gyvenamosios vietos, jei jis tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje) ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

28. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarka, dalyje, kuria nustatomas bendravimo laikas kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, neatitinka mažamečio vaiko interesų, todėl turėtų būti keičiama į bendravimą be nakvynių. Šalių nepilnametis sūnus išreiškė kategorišką poziciją, jog nenori nakvoti pas tėtį. Po D. M. apklausos teismo psichologė I. B. nurodė, kad D. M. yra labai prisirišęs prie mamos, su ja yra artimas emocinis ryšys. Vaikas akcentuoja mamytę. Psichologė paaiškino, kad anksčiau taikyta bendravimo tvarka „padarė meškos paslaugą“, nes, nors tėtis vaikui yra gyvybiškai reikalingas, bet, kai mama tokio amžiaus vaikui nepasiekiama bent dieną, vaikui sukelia mamos deficitą. Psichologė kategoriškai nurodė, jog vaikas turi turėti vieną socialinę aplinką, nes kitaip – jis išsibalansuoja. Vaikas su tėčiu gali būti dieną, o su mama turi praleisti naktį. Psichologė nurodė, jog moksliškai įrodyta, jog vaiko atskyrimas nuo mamos gali sukelti neigiamą raidos dinamiką, atsisakymą kalbėti, autizmo spektro sutrikimus ir pan., dėl to toks atskyrimas nėra galimas, neatitinka vaiko interesų. Psichologė taip pat paaiškino, jog vaikas nėra primokintas ar nuteiktas prieš tėvą, nes tokio amžiaus vaikai dar nemoka meluoti, daryti įtaką neįmanoma. Mažametį vaiką išbalansuoja tokia bendravimo tvarka, kai jis kartais su tėvu bendrauja su nakvyne, o kartais – be nakvynės. Tai patvirtina situacija, kai teismui priėmus skubiai vykdytiną nutartį, ieškovas 2024 m. vasario 27 d. (antradienį) vakare pasiėmė sūnų, tačiau jo 20 val. negrąžino, motyvuodamas, kad (duomenys neskelbtini) sūnus nusprendė, kad nori likti pas tėvą nakvoti. Ieškovas nesiekia geriausių vaiko interesų, nededa jokių pastangų, kad nutartis būtų vykdoma, kad mažametis vaikas jaustųsi saugiai, suvoktų savo bendravimo su tėvais rutiną, o priešingai, siekia išbalansuoti vaiką, tyčia jį įtraukdamas į šalių ginčą dėl bendravimo tvarkos.

29. Ieškovas M. M. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.

30. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad bendravimo tvarka su viena nakvyne per dvi savaites kenktų vaiko interesams. Teisme vaikas neišsakė savo tikrosios nuomonės ir norų, o nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi yra visiškai netinkama ir neatitinkanti vaiko interesų. Pats vaikas nori praleisti daugiau laiko su apeliantu. Atsakovė, vadovaudamasi vien tik teismo psichologės I. B. nuomone, teigia, kad vaikas gali su tėčiu praleisti tik laiką dieną, o naktimis privalo būti su mama. Atsakovės motyvas, kad priešinga situacija vaiką išbalansuoja yra nepagrįstas. Atsakovė nepagrįstai vienos socialinės aplinkos sąvoką suveda tik į vaiko nakvojimo pas ieškovą aplinkybę. Vien nakvynių buvimas ar nebuvimas objektyviai negali paneigti vaiko vienos socialinės aplinkos stabilumo. Psichologės I. B. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pateiktos rekomendacijos vertintinos kritiškai, jos nėra pagrįstos mokslinėmis žiniomis, o pati teismo psichologė buvo šališka. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ir policijos pareigūnai 2024 m. vasario 27 d. įvykio metu, įvertinę vaiko norą, sprendė, kad vaikas turi likti su tėčiu, todėl tą vakarą vaikas liko nakvynės pas ieškovą. Ši situacija rodo, kad dabartinė ribojanti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir jam yra netinkama.

31. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir prašė prijungti prie bylos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. raštą Dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo, tik susipažinus su atsakovės skundu, o patys įrodymai yra svarbūs, vertinant ir darant išvadas dėl geriausiai vaiko interesus atitinkančios laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.

32. Ieškovas 2024 m. gegužės 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos šalių susirašinėjimą „Messenger“ programa laikotarpyje 2024 m. kovo 27 d. – 2024 m. balandžio 3 d., šiuo laikotarpiu padarytas fotonuotraukas ir informaciją apie lėktuvu skrydžius pirmyn ir atgal į (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 9 d. – 2024 m. balandžio 14 d. laikotarpio fotonuotraukas. Nurodė, kad iš teikiamų įrodymų matyti, kad nors G. M. tvirtina, jog bylos šalių sūnus D. negali nakvoti pas savo tėtį, nes tai neatitinka vaiko interesų, kad vaikas tam nepasiruošęs, tačiau pati sutiko, jog ieškovas pasiimtų sūnų D. iš eilės 7 dienų atostogoms į (duomenys neskelbtini). Iš šalių susirašinėjimo ir fotonuotraukų matyti, kad D. yra laimingas, būdamas su tėčiu, D. ir tėčio ryšys yra ypač artimas. Šie įrodymai atskleidžia, kad G. M. nemato jokių priežasčių, kodėl D. negalėtų nakvoti su tėčiu. Šiuo metu esantis faktinis bendravimas atitinka geriausius vaiko interesus. G. M. byloje pozicija prieštarauti D. nakvynėms pas jo tėtį yra nesąžininga. Anksčiau šie įrodymai negalėjo būti pateikti teismui, nes jų dar nebuvo, tačiau jie yra reikšmingi vaiko geriausius interesus atitinkančios laikinos bendravimo tvarkos nustatymui bei teisingam bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

34. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Taigi, vienas iš būtinų naujų įrodymų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą kriterijų, kuris, be kita ko, taikomas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra įrodymų sąsajumas. Kasacinis teismas, atskleisdamas šio į civilinę bylą teikiamiems įrodymams keliamo reikalavimo turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).

37. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketos, 2024 m. gegužės 2 d. pateiktų šalių susirašinėjimo „Messenger“ programa duomenys, fotonuotraukos, informacijos apie skrydžius lėktuvu, 2024 m. vasario 27 d. pažymos apie psichologų kvalifikaciją, specialistų magistro diplomų kopijos, 2024 m. vasario 29 d. pažymos apie civilines bylas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 21 d. rašto pateikimo būtinybė kilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Jie pateikti, siekiant pagrįsti savo atskirojo skundo ir nesutikimo su atsakovės atskiruoju skundu argumentus. Atsižvelgiant į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgus, kad atsakovė turėjo galimybę su naujai pateiktais įrodymais susipažinti ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus ir dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

38. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

39. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. 12 d.).

40. Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2024 m. vasario 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną šios nutarties 10 punkte nurodytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką.

41. Ieškovas teigia, kad nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka itin riboja sūnaus ir tėčio bendravimą, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad sūnui D. toks bendravimas, koks buvo nustatytas teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, būtų buvęs netinkamas ar vaikas nenorėtų pas tėtį nakvoti. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka dalyje dėl ieškovo bendravimo su sūnumi laiko kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, teigdama, kad tokia tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų, turėtų būti keičiama į bendravimą be nakvynių.

42. Akcentuotina, kad vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan.

43. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

44. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik vertina esamą situaciją ir galimą grėsmę vaikui ir jo interesams.

45. Laikinosios skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarkos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 str. 2 d.), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu D. M. tvarka atspindi bendravimo laiko paskirstymą tarp abiejų jo tėvų, kartu įvertinus mažamečio vaiko amžių ir kitus su tuo susijusius ypatumus. Šalių nurodomos aplinkybės, susijusios su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, detaliai bus nagrinėjamos ir gali būti reikšmingos, bylą nagrinėjant iš esmės. Jų išsamus tyrimas ir teisinis įvertinimas šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje reikštų ieškinio (priešieškinio) šioje dalyje patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Tik kompleksiškai ištyręs visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, įvertinęs šalių byloje pateiktus įrodymus, teismas turės galimybę nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus, todėl šalys turėtų būti suinteresuotos, kuo greičiau išspręsti tarp jų kilusį ginčą iš esmės, o ne ginčytis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šiuo metu byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka būtų esminiai ydinga, akivaizdžiai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, dėl ko net viena vaiko nakvynė su tėvu mažamečiam vaikui būtų žalinga.

47. Taigi, skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šios nutarties priėmimo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas šalių ginčas iš esmės. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 str. 2 d., 148 str.).

48. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; byloje Nr. K-3-380-690/2018).

49. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.