Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16748-1010/2025 pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis J. P., akcinė bendrovė „Lietuvos bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų, reikalavimų ir procesinių prašymų

13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. balandžio mėn., 2025 m. gegužės mėn., 2025 m. birželio mėn., 2025 m. liepos mėn., 2025 m. rugpjūčio mėn. AB „Swedbank“ banko išrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, tiek 2025 m. balandžio mėn. tiek 2025 m. gegužės mėn. banko išrašai yra vykdomojoje byloje Nr. 0172/25/00521, kuri kartu su civiline byla yra pateikta apeliacinės instancijos teismui, todėl 2025 m. balandžio mėn. – 2025 m. gegužės mėn. banko išrašai nėra nauji įrodymai CPK 314 straipsnio prasme, juos pakartotinai priimti į bylą nėra jokio poreikio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

15. Apeliantė po atskirojo skundo priėmimo apeliacinės instancijos teismui 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė papildomus įrodymus, t. y. 2025 m. lapkričio 28 d. skundą generalinei prokuratūrai bei Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros departamento mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus raštą (DOK – 27139). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nebuvo (negalėjo būti) žinomi nei nagrinėjami pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

16. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui po atskirojo skundo priėmimo taip pat teikė ir šiuos procesinius dokumentus – 2025 m. spalio 18 d. skundą dėl neteisėto išieškojimo iš įstatymu saugomų lėšų ir prašymą nutraukti pažeidimą (DOK – 23719), 2025 m. spalio 22 d. skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdant sustabdytą vykdomąją bylą, kartu pridėdama 2025 m. balandžio 1 d. – 2025 m. spalio 22 d. banko išrašus (DOK – 23989), 2025 m. spalio 24 d. skundą dėl neteisėto neliečiamų lėšų rezervavimo, kartu pridėdama 2025 m. balandžio 1 d. – 2025 m. spalio 24 d. banko išrašus (DOK – 24278), 2025 m. spalio 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą panaikinti areštą, grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas ir atlyginti žalą, kartu pridėdama 2025 m. spalio 24 d. skundą dėl neteisėto socialinių ir kompensacinių lėšų rezervavimo bei reikalavimo pažymėti neliečiamas lėšas PLAIS sistemoje, 2025 m. balandžio 1 d. – 2025 m. spalio 28 d. banko išrašus, 2025 m. spalio 28 d. antstolio Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S-2-172-75690, 2025 m. spalio 28 d. lydraštį (DOK – 24494), 2025 m. spalio 29 d. oficialų kreipimąsi dėl neteisėto lėšų rezervavimo ir socialinių bei kitų įstatymu saugomų išmokų apsaugos (DOK – 24749), 2025 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl papildomo dokumento pridėjimo ir teisių pažeidimo įvertinimo, kartu pridėdama Registrų centro 2025 m. spalio 22 d. atsakymo Nr. SR-967(4.49 Mr) kopiją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą (DOK – 25055 ir DOK – 25064), 2025 m. lapkričio 17 d. skundą dėl neteisėtų pinigų rezervavimų, mobingo ir susidorojimo (DOK – 26170), 2025 m. lapkričio 20 d. bendrą pareiškimą – skundą dėl visiškai neteisėtų antstolio J. P. veiksmų rezervuojant ir nurašant socialines ir negalios išmokas, pažeidžiant CPK, Konstituciją ir pareiškėjos teises (DOK – 26538), 2025 m. gruodžio 7 d. skundą dėl neteisėtumo, teisėjos šališkumo ir prašymą peržiūrėti teismo nutartį, kartu pridėdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-27310-637/2025 (DOK – 27797). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai DOK – 23719, DOK – 24278, DOK – 24494, DOK – 26170 bei kartu su jais pateikti rašytiniai įrodymai yra adresuoti antstoliui J. P., procesinis dokumentas DOK – 24749 adresuotas antstoliui J. P. bei AB „Swedbank“ administracijai. Be to iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pagal pareiškėjos Kauno apygardos teismui pateiktą procesinį dokumentą DOK – 24494 Klaipėdos apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-27302-676/2025 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Procesinis dokumentas DOK – 26538 yra susijęs su antstolio veiksmais atliktais 2025 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. lapkričio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad procesiniai dokumentai DOK – 25055, DOK – 25064 ir DOK 27797 yra susiję su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civiline byla Nr. 2YT-27310-637/2025, o ne su nagrinėjama civiline byla, be to, susipažinus su procesiniu dokumentu DOK – 23989 ir kartu su juo pateiktais priedais, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jame dėstomos aplinkybės yra susijusios su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16748-1010/2025, tačiau ne su skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti minėtus procesinius dokumentus bei kartu su jai pateiktus įrodymus kaip nesusijusius su nagrinėjama civilinę byla.

18. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas dėl antstolio veiksmų minėtais aspektai nebuvo pateiktas, kad pirmosios instancijos teismas naujai keliamų pareiškėjos reikalavimų nenagrinėjo, nepasisako dėl apeliantės naujai reiškiamų reikalavimų.

20. Apeliantė atskirajame skunde taip pat išreiškė procesinius prašymus – 1) kreiptis į banką AB „Swedbank“ dėl lėšų kilmės patikslinimo ir įpareigoti banką pateikti pažymą, iš kurios būtų aišku, kad į pareiškėjos sąskaitą gautos lėšos yra iš socialinių fondų / valstybės biudžeto / socialinės apsaugos institucijų; 2) įtraukti banką kaip suinteresuotą asmenį, atsakingą už ženklinimo iš išmokų apsaugos procedūrų užtikrinimą; 3) įpareigoti antstolį ir kitas įstaigas visus dokumentus siųsti elektroninių priemonių būdu tiesiogiai į EPP teismų sistemą. Apeliantė taip pat po atskirojo skundo priėmimo pateikė šiuos procesinius prašymus – 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl procesinių veiksmų sustabdymo ir teisės į gynybą užtikrinimo (DOK – 11506), kuriame prašė sustabdyti visus vykdomuosius ir teismo procesus, kol pareiškėjai nebus užtikrinta tinkama teisinė gynyba bei 2025 m. spalio 10 d. pareiškimą / prašymą dėl institucinio mobingo ir teisių ribojimo per procesinius veiksmus (DOK – 23153), kuriame prašė įpareigoti teismo raštinę skaitmenizuoti civilinę bylą Nr. 2S-2439-1043/2025 ir pateikti bylos medžiagą per EPP sistemą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl apeliantės atskirajame skunde išreikštų procesinių prašymų, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, visų antrą, procesinę teisę reikšti prašymus, tokius kaip išreikalauti įrodymus, t. y. įpareigoti banką pateikti pažymą bei įtraukti į bylą banką kaip suinteresuotą asmenį, apeliantė galėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti šių procesinių prašymų.

22. Pasisakant dėl apeliantės prašymo sustabdyti visus vykdomuosius ir teismo procesus, kol pareiškėjai nebus užtikrinta tinkama teisinė gynyba, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bylos sustabdymas galimas tik išimtinais atvejais, kurie yra numatyti CPK 163 – 164 straipsniuose, tačiau apeliantės prašyme nurodytas pagrindas, nėra numatytas šiose teisės normose, todėl savaime nesudaro pagrindo sustabdyti visus teismo procesus.

23. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti antstolį ir kitas ir kitas įstaigas visus dokumentus siųsti elektroninių priemonių būdu tiesiogiai į EPP teismų sistemą bei prašymo skaitmenizuoti civilinę bylą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama, kai vedama elektroninė byla. Nagrinėjamu atveju yra užvesta popierinė civilinė byla, todėl popierinėje byloje pateikti popieriniai dokumentai privalomai nėra skaitmeninami ir per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemę nesiunčiami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

24. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio J. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2025 m. kovo 27 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 299,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos VMI naudai. 2025 m. balandžio 15 d. antstolis priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 17 d. antstolis, atsižvelgęs į skolininkės pateiktus duomenis dėl pinigų kilmės, priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodant, kad lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį yra 906,00 Eur. 2025 m. gegužės 29 d. antstolis priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad lėšų suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį yra 696,00 Eur. 2025 m. gegužės 30 d. nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašytos 17,61 Eur piniginės lėšos, kurios buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. 2025 m. birželio 17 d. antstolis išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)paskirstė iš skolininkės išieškotą 17,61 Eur sumą būtinosioms vykdymo išlaidoms. 2025 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, motyvuodama, kad antstolis tyčia vykdo išieškojimą, nors žino, kad iš šių lėšų išieškojimas yra draudžiamas. Antstolis 2025 m. birželio 20 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, motyvuodamas tuo, kad 2025 m. gegužės 29 d. buvo priimtas patvarkymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyta, kad pareiškėja per vieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti 696,00 Eur suma, t. y. suma iš kurios nėra vykdomas išieškojimas, tačiau pareiškėja nepanaudodama visos jai per vieną kalendorinį mėnesį leistos laisvai panaudoti piniginių lėšų sumos, pati sudarė situaciją, kad jos sąskaitoje banke atsirado piniginių lėšų, viršijančių 696,00 Eur sumą, dėl ko per PLAIS nuo skolininkės sąskaitos ir buvo nurašyta 17,61 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos 2025 m. birželio 18 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi padavė atskirąjį skundą.

25. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

26. Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad į apeliantės sąskaitą pervedamos lėšos, t. y. neįgalumo išmoka, kompensacija už specialiuosius poreikius, socialinė parama, seniūnaičio veiklos išmoka, yra neareštuojamos, todėl antstolis šias lėšas blokuodamas, o dalį jų išieškodamas pažeidžia įstatymus.

27. CPK 739 straipsnyje yra numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima yra baigtinis..

28. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.

29. CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (nurodyto straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.5.1 punktu, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami.

31. Kaip jau buvo nustatyta, antstolis, 2025 m. balandžio 15 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus 2025 m. balandžio 1 d. – 17 d. banko išraše esančius duomenis dėl pareiškėjos pinigų kilmės 2025 m. balandžio 17 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodydamas, kad lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį yra 906,00 Eur. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, pareiškėja antstoliui pateikė 2025 m. gegužės 1 d. – 29 d. banko išrašą, į kurį atsižvelgęs, antstolis 2025 m. gegužės 29 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad lėšų suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį yra 696,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pajamas 2025 m. gegužės mėnesį sudarė iš 2025 m. balandžio mėn. persikėlusi 20,47 Eur suma, kurią patvirtina, vykdomojoje byloje esantis 2025 m. gegužės 1 d. – 29 d. banko išrašas, bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pervestos sumos, t. y. 110,50 Eur materialinė parama, 77,15 Eur kompensacija, 103,02 Eur socialinė pašalpa ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervestos sumos – 42,29 Eur ir 362,08 Eur išmokas. Iš viso, pareiškėjai buvo pervesta 695,04 Eur suma. Taigi, kaip matyti, pareiškėjos 2025 m. gegužės mėn. banko sąskaitoje esanti pinigų suma siekė 715,51 Eur, o antstolio laisvai disponuojama (neišieškoma) suma buvo nustatyta – 696,00 Eur.

32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad antstolis nustato laisvai disponuojamą sumą – ji yra tokio dydžio, kiek išmokų, kompensacijų ar pašalpų asmuo gauna. Šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį – jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1553-432/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-866/2025).

33. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, teisėtai ir tikslingai nurašė 17,61 Eur pinigines lėšas, kadangi jos nebuvo panaudotos per vieną kalendorinį mėnesį ir buvo perkeltos į kitą mėnesį. Sutiktina, su antstolio 2025 m. birželio 20 d. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) dėstomais argumentais, kad pareiškėja, nepanaudodama visos jai per vieną kalendorinį mėnesį leistos laisvai panaudoti piniginių lėšų sumos, pati sudarė situaciją, kad jos sąskaitoje banke atsirado piniginių lėšų, viršijančių 696,00 Eur sumą, dėl ko per PLAIS nuo skolininkės sąskaitos ir nurašė 17,61 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad antstolis veikė neteisėtai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti antstolį grąžinti šias nurašytas lėšas.

34. Pasisakant dėl pareiškėjos prašymo grąžinti 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį, pažymėtina, kad Teisingumo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakyme Nr.1R-193 Dėl PLAIS palaikymo mokesčio dydžio nustatymo ir PLAIS palaikymo mokesčio dydžio nurašymo ir grąžinimo tvarkos apraše, nurodyta, kad jei piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos buvo nurašytos dėl piniginių lėšų nurašymo nurodymo teikėjo neteisėtų veiksmų, informacinės sistemos palaikymo mokestį skolininkui grąžina piniginių lėšų nurašymo nurodymo teikėjas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, antstolio neteisėtų veiksmų išieškant iš pareiškėjos 17,61 Eur pinigines lėšas nenustatyta, todėl ir pagrindo grąžinti 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį, nėra.

36. Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš antstolio turtinę ir neturtinę žalą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sprendžiami ginčo teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenagrinėjo šio pareiškėjos prašymo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

38. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjai 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų iš šios baudos skirti antstolio naudai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja sistemingai nesąžiningai reiškia nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad apeliantė neturi ją atstovaujančio profesionalaus teisininko, neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėja reiškia nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, teikia prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nesudaro pagrindo laikyti šiuos jos veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu asmuo įgyvendina turimas procesines teises, o byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog toks įgyvendinimas būtų akivaizdžiai nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.