Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Šakarnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos bankas“ ir AB „Swedbank“, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Jonas Petrikas nurodė, kad antstoliui pateiktas skundas yra visiškai nepagrįstas. Antstolis Jonas Petrikas, priimdamas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-45718 ir vadovaudamasis LR CPK 651 straipsniu, nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis Jonas Petrikas neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas būtų teismo sprendimu panaikintas ar teismo nutartimi būtų sustabdytas jo vykdymas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendime išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-45718 nurodyta, kad skirtą baudą A. D. privalėjo sumokėti iki 2024 m. gruodžio 21 d., todėl, vadovaujantis LR CPK 661 str. 1 d., raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas bei iš karto pradedami LR CPK 624 str. numatyti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis Jonas Petrikas, administruodamas vykdomąją bylą Nr. 0172/25/00521, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis LR CPK 624 str. 2 d., 664 str. 2 d., 689 str., priėmė 2025 m. gegužės 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-172-35228. Nurodė, kad antstolis Jonas Petrikas priimdamas 2025 m. gegužės 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas S-25-172-35228, nustatė, kad skolininkė A. D. per vieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti 696 Eur suma (nustatytos sumos, iš kurios yra draudžiamas išieškojimas, dydis patvirtina skolininkė A. D. pateikti dokumentai), tai yra suma iš kurios nėra vykdomas išieškojimas. Vykdant 2025 m. gegužės 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-172-35228 į antstolio depozitinę sąskaitą 2025-05-30 buvo pervesta 17,61 Eur suma, t. y. piniginių lėšų suma viršijanti skolininkei A. D. leistą per vieną kalendorinį mėnesį laisvai disponuoti 696 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju skolininkė A. D. pilnai nepasinaudojo jai leista per ankstesnį mėnesį laisvai disponuoti 696 Eur suma ir skolininkės nepanaudota piniginių lėšų dalis perkelta į sekantį mėnesį. Skolininkė, nepanaudodama visos jai per vieną kalendorinį mėnesį leistos laisvai panaudoti piniginių lėšų sumos, pati sudarė situaciją, kad jos sąskaitoje banke atsirado piniginių lėšų, viršijančių 696 Eur sumą, ko pasėkoje PLAIS nuo skolininkės sąskaitos ir buvo nurašyta 17,61 Eur suma. Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų neteisėtų antstolio veiksmų – dėl neteisėto tyčinio perdavimo bankui, kad per PLAIS sistemą vykdomas neteisėtas sąskaitos blokavimas, dėl visų neteisėtai nusavintų lėšų grąžinimo, argumentų, antstolis nepasisako, nes tai nėra susiję su antstolio Jono Petriko atliekamais veiksmais ir skirti kitiems subjektams.

4. Suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos bankas“ ir AB „Swedbank“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdyti vykdomojo dokumento turinys, tačiau pats antstolis negali savo iniciatyva keisti vykdomojo dokumento turinio, interpretuoti jo savaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas).

8. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/25/00521, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės A. D. dėl 299,96 Eur skolos išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal 2025 m. kovo 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-45718.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo antstolio Jono Petriko užbaigti vykdyti nusikaltimus prieš pareiškėją, įpareigoti antstolį vykdyti neteisėto užsitęsusio sąskaitos atblokavimą, įpareigoti antstolį pateikti teismui dokumentus, kurių jis tyčia nepateikia, grąžinti neteisėtai pavogtus pinigus, įpareigoti antstolį kreiptis į banką „Swedbank“ dėl lėšų apribojimo atblokavimo, bausti antstolį už klaidingų melagingų nurodymų teikimą bankui „Swedbank“, įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreiptis į banką dėl kenksmingos visuomenei PLAIS sistemos perprogramavimo, kad įstatymu neliečiamos lėšos žmonėms būtų apsaugotos, tiek realiai tiek virtualiai, nuo nusikaltėlių, nes tai - vagystė su pasekmėmis, grąžinti viską, kas neteisėtai nusavinta, tame tarpe ir po 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį, nes nurašymas blokavimas buvo ir yra neteisėtas, bausti antstolį už tai, kad lėšos blokuojamos ir nurašytos dėl nurodymo teikėjo neteisėtų veiksmų, t. y. Jono Petriko, todėl PLAIS palaikymo mokestį skolininkui grąžina nurodymo teikėjas, šiuo atveju – antstolis Jonas Petrikas, kuriam už tokius veiksmus turi būti atimta licencija užsiimti antstolio ir kita teisine veikla, nes buvo kreiptasi į jį patį, ne vieną ir ne du kartus, todėl taikyti griežtas priemones antstoliui Jonui Petrikui, t. y. apribojimą pateikusiam asmeniui, neteisėtų nurodymų teikėjui antstoliui Jonui Petrikui, uždrausti vykdyti nusikaltimus, nes antstoliui Jonui Petrikui pateikti pilni banko išrašai, tačiau antstolis toliau vykdo nusikaltimus, moralinės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 1000 Eur dėl tokių neteisėtų antstolio Jono Petriko veiksmų ir tyčinio kankinimo, kadangi yra su sunkia negalia ir tai ką neteisėtai vykdo antstolis Jonas Petrikas, yra grėsmė pareiškėjos gyvybei, atblokuoti neteisėtai užblokuotą sąskaitą. Fiziškai valdyti ir tikrinti nurodymų teikėjus, tokius kaip antstolis Jonas Petrikas, kurie teikia neteisėtus nurodymus bankui apie piniginių lėšų apribojimą ir nurašymą. Įpareigoti nurodymo teikėją anuliuoti pateiktą nurodymą bankui, nes antstolis Jonas Petrikas tą suvokdamas tyčia minimų veiksmų neatlieka, kadangi pats neteisėtai tai ir padarė. Grąžinti viską, kas neteisėtai nusavinta, tame tarpe ir po 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį, nes nurašymas blokavimas buvo ir yra neteisėtas.

Dėl sąskaitos atblokavimo ir neteisėtai nusavintų lėšų grąžinimo, įpareigojimo nurodymo teikėją anuliuoti pateiktą nurodymą bankui.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas, priimdamas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-45718 ir vadovaudamasis LR CPK 651 straipsniu, nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti antstolį vykdyti neteisėto užsitęsusio sąskaitos atblokavimą, grąžinti neteisėtai pavogtus pinigus, grąžinti viską, kas neteisėtai nusavinta, tame tarpe ir po 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokestį, nes nurašymas, blokavimas buvo ir yra neteisėtas, įpareigoti nurodymo teikėją anuliuoti pateiktą nurodymą bankui.

12. Pareiškėja skunde teigia, kad jos banko sąskaita buvo užblokuota neteisėtai, kad pinigų kilmė yra negalios išmoka, socialinė pašalpa, materialinė parama ir kompensacija bei seniūnaičio išmoka, tačiau antstolis Jonas Petrikas, puikiai žinodamas, kad iš šių lėšų išieškojimas yra draudžiamas, tyčia vykdo išieškojimą.

13. Antstolis mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų areštą taikė vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

14. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą (CPK 739 straipsnis).

15. Antstolis 2025 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-172-35228. Šiame patvarkyme matyti, kad pareiškėja A. D. per vieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti 696 Eur suma ir tai yra suma, iš kurios nėra vykdomas išieškojimas. Patvarkyme dėl skundo netenkinimo antstolis nurodė, kad ši suma yra nustatyta pareiškėjos pateiktais dokumentais (v. b. l. 45-48). Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų, antstolis nustatė laisvai disponuojamą pinigų sumą, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos: materialinę paramą 110,50 Eur, kompensaciją 77,15 Eur, socialinę pašalpą 103,02, taip pat VSDF valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokas 42,29 Eur ir 362,08 Eur, iš viso 695,04 Eur (v. b. l. 45-48).

16. Taigi, antstolis taikydamas pareiškėjos banko sąskaitos areštą taikė vadovaujantis CPK 689 ir 739 straipsnių nuostatomis, taip pat nustatė, kad pareiškėja per vieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti 696 Eur suma ir tai yra suma, iš kurios nėra galimas ir nėra vykdomas išieškojimas, šią sumą nustatė atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos išrašus, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl sąskaitos atblokavimo ir neteisėtai nusavintų lėšų grąžinimo ir įpareigojimo nurodymo teikėją anuliuoti pateiktą nurodymą bankui netenkintinas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

17. Pareiškėja prašo moralinės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 1000 Eur dėl tokių neteisėtų antstolio Jono Petriko veiksmų ir tyčinio kankinimo, kadangi yra su sunkia negalia ir tai ką neteisėtai vykdo antstolis Jonas Petrikas, yra grėsmė pareiškėjos gyvybei.

18. Teismas pažymi, kad klausimai dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo sprendžiami ginčo teisenos tvarka, todėl teismas nenagrinės šio pareiškėjos prašymo. Be to, pareiškėja nenurodė kaip apskaičiavo turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreiptis į banką dėl kenksmingos visuomenei PLAIS sistemos perprogramavimo.

19. Pareiškėja prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreiptis į banką dėl kenksmingos visuomenei PLAIS sistemos perprogramavimo kad įstatymu neliečiamos lėšos žmonėms būtų apsaugotos, tiek realiai tiek virtualiai, nuo nusikaltėlių, nes tai – vagystė su pasekmėmis.

20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra šios civilinės bylos šalis, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreiptis į banką dėl kenksmingos visuomenei PLAIS sistemos perprogramavimo.

Dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų

21. Pareiškėja taip pat prašo bausti antstolį už klaidingų melagingų nurodymų teikimą bankui „Swedbank“, bei bausti antstolį už tai, kad lėšos blokuojamos ir nurašytos dėl nurodymo teikėjo neteisėtų veiksmų, t. y. Jono Petriko. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje būtų neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjos prašymo dalis dėl antstolio dėl nubaudimo netenkintina.

22. Įvertinęs visus kitus skundo, antstolio patvarkymo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti procesinių dokumentų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos A. D. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0172/25/00521 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.