Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/25/00521 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-45718 dėl 299,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/25/00521 duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas 2025 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-25-172-22989 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, ką antstolis turi patikrinti, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

Įvertinus tiek teisinį reglamentavimą, tiek vykdomosios bylos Nr. 0172/25/00521 duomenis konstatuotina, kad priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 9 punktą, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas. Informaciją apie raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ar įteikimą antstolis nurodo Antstolių informacinėje sistemoje.

CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, t.y. jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendime išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-45718 nurodyta, kad skirtą baudą A. D. privalėjo sumokėti iki 2024 m. gruodžio 21 d., todėl antstolis raginimo nesiuntė skolininkei pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, ir iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus pagal CPK 624 straipsnį.

CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008; ir kt.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-462-538/2018).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/25/00521 duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas nustatęs, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 27 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-45718, skirtą baudą A. D. privalėjo sumokėti iki 2024 m. gruodžio 21 d., teisėtai vykdomojoje byloje Nr. 0172/25/00521 2025 m. spalio 23 d. priėmė nurodymą Nr. S-25-172-74617 privertinai nurašyti pinigines lėšas. Taip pat konstatuota, jog antstolis Jonas Petrikas minėtame nurodyme nustatė, kad skolininkė A. D. per vieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti 781,00 Eur suma. Tai reiškia, kad pareiškėja galėjo disponuoti savo lėšomis, nepriklausomai nuo priverstinai nurašytų sumų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyta bankinė sąskaita savaime nėra kompensacinių ar socialinių išmokų sąskaita, t.y. į šią bankinę sąskaitą gali būti pervedamos bet kokios sumos ir skolininkei nepateikus informacijos apie šių lėšų paskirtį/kilmę, antstolis negali iškarto daryti išvados, kad iš jų neišieškotinos jokios sumos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/25/00521 duomenų nustatyta, kad antstolis 2025 m. spalio 23 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-172-74635, kuriuo grąžino skolininkei A. D. 82,48 Eur sumą, gavęs informaciją apie lėšų kilmę.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, nenustačius jokių akivaizdžių kliūčių jį priimti, antstolis teisėtai bei pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, teisėtai taikė vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo skunde nurodytais motyvais, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, darytina išvada, kad antstolio veiksmai jų atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja taip pat prašo nedelsiant per PLAIS sistemą panaikinti jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) lėšų rezervavimą, nes joje esančios lėšos yra socialinės ir kompensacinės; grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas iš socialinių ir kompensacinių išmokų, nes antstolis apie jų kilmę buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu, todėl nurašymas yra neteisėtas; pažymėti šią sąskaitą kaip neliečiamų lėšų sąskaitą, kad ateityje automatinis išskaitymas ar rezervavimas iš socialinių bei kompensacinių išmokų nebūtų atliekamas; patvirtinti raštu, kad grąžinimas (82,48 Eur bei kitos nurašytos lėšos) įvykdytas be papildomų rezervų ar išskaitymų.

Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pasisakė spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2025 m. lapkričio 21 d. į bylą pareiškėja pateikė procesinį dokumentą, pavadinimu Bendras pareiškimas - skundas, kuriame nurodyti keletas adresatų, bei kuriuo pareiškėja nurodo naujas aplinkybes, t.y. nesusijusias su 2025 m. spalio 24 d. skundo nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjai išaiškino, jog bet kokie naujai norimi teikti skundai visų pirma turi būti pateikti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. teikiami antstoliui, o ne jau konkretų skundą nagrinėjančiam teismui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjai pakartotinai išaiškintina, kad naujai teikiamą skundą pirmiausia reikia pateikti antstoliui, o tik antstoliui neišnagrinėjus skundo arba nepriėmus patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisako patenkinti skundą, ir skundo neperdavus teismui, pareiškėja gali tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, tačiau ne jau nagrinėjamoje byloje.

Kadangi pareiškėja nesilaikė byloms dėl antstolio veiksmų įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškėjos 2025 lapkričio 20 d. procesinį dokumentą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3, 5 dalimis, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510, 513 straipsniais,

Teismas nutaria:

pareiškėjos A. D. 2025 m. spalio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. 2025 m. lapkričio 20 d. procesinį dokumentą dėl antstolio veiksmų ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.