- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1553-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- Z. R.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Z. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-21 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Pareiškėja Z. R. padavė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti iš banko sąskaitos nuskaitytus 174,48 Eur. Skundą grindė tuo, kad antstolis be teisėto pagrindo 2024-02-09, 2024-02-20, 2024-03-08 nurašė nuo banko sąskaitos skolininkės Z. R. lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Skolininkė negauna informacijos apie vykdomo išieškojimo eigą, nuskaičiuotas ir išieškotas sumas.
2. Antstolis 2024-04-18 patvarkymu Nr. S-24-8-15743 pareiškėjos skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2024-04-12 buvo gautas skolininkės skundas, kuriame teigiama, kad ji 2024-03-25 pastebėjo iš savo banko sąskaitų nurašytas lėšas. Skolininkei priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) galioja neišieškoma 446 Eur suma; skolininkė gauna 364,14 Eur per mėnesį pajamų; skolininkė gaunamas lėšas panaudoja ne per mėnesį ir perkelia į kitą mėnesį, todėl yra viršijama nustatyta neišieškoma suma. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 100, 101 punktais, nesant skolininkės pateiktų dokumentų, įrodančių, jog nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis išieškotas lėšas paskirstė išieškotojams. Nurodoma, kad skolininkė į antstolį kreipėsi, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo lėšų nurašymo, nenurodė priežasčių, dėl kurių dokumentų negalėjo pateikti per SVI nustatytą terminą. Skolininkė nepagrįstai teigė, kad negauna informacijos apie vykdomojo išieškojimo eigą, nuskaičiuotas ir išieškotas sumas, nes įstatymas numato pareigą skolininkei domėtis vykdymo eiga, o skolininkė nėra pateikusi paklausimų. Vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/01382, 008/19/01615 dokumentai rengiami Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašyti elektroniniu parašu, todėl skolininkei prisijungus prie sistemos yra prieinami bet kuriuo metu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-21 nutartimi atmetė pareiškėjos Z. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 200 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 772,67 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės Z. R. išieškotojai Danske Bank AS (2019-12-19 patvarkymu pakeista į UAB „Intrum Lietuva“). Antstolio 2017-08-01 patvarkymas Nr. S-17-8-6876 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017-08-01 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-32749, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-17-8-6946 išsiųsti skolininkei (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-06-13 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-84525 išieškoti 1 012,20 Eur mokestinę nepriemoką iš skolininkės Z. R.. Antstolis 2019-09-19 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodyti patvarkymai, raginimas, išlaidų apskaičiavimas skolininkei išsiųsti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017-08-11 Piniginių lėšų apribojimo sistemai (toliau – PLAIS) pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-8-7483, esančias skolininkės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 188 Eur. Bylos duomenimis skolininkei priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta neišieškoma 446 Eur suma kas mėnesį (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-12-22 įsakymu Nr. A1-896 Dėl 2024 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo). Per PLAIS į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininkės banko sąskaitos buvo pervesta: 2024-02-09 – 12,45 Eur, 2024-02-20 – 5,33 Eur, 2024-03-08 – 156,70 Eur. Antstolis išieškotų lėšų 2024-02-26 patvarkymu Nr. S-24-8-7669 ir 2024-03-26 patvarkymu Nr. S-24-8-12268 paskirstė išieškotas lėšas išieškotojams UAB „Intrum Lietuva“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, atlygiui antstoliui (atitinkamai 5,54 Eur, 9,48 Eur).
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į nurodytą skolininkės sąskaitą yra pervedamos 364,14 Eur pajamos (SoDra išmokos), kurios neviršija skolininkei mėnesiui nustatytos lėšų sumos, iš kurios nėra išieškoma. Tačiau kaip matyti iš „Swedbank“, AB išrašo, pinigų likutis skolininkės sąskaitoje 2024-02-01 buvo 140,16 Eur, 2024-02-09 gavus pajamas, buvo viršyta mėnesiui nustatyta suma, iš kurios nėra išieškoma, todėl PLAIS sistema pervedė 2024-02-09 ir 2024-02-20 12,45 Eur ir 5,33 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš banko sąskaitos nustatyta, kad iš esmės analogiška situacija susiklostė ir 2024-03-08. Lėšų nurašymas įvyko dėl skolininkės neveikimo, skolininkė nesinaudoja jai suteikta laisvai disponuojama per mėnesį pinigų suma, dėl ko ir įvyko nepanaudotų piniginių lėšų nurašymas. Pažymėtina, kad lėšas nurašo PLAIS. Taigi atsakomybė už nepanaudotų lėšų pagal nustatytą laisvai disponuojamą sumą nurašymą tenka pačiai skolininkei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad lėšos, viršijančios per mėnesį laisvai panaudojamą sumą, buvo pervestos į antstolio sąskaitą dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė 2024-04-12 kreipėsi į antstolį dėl 2024-02-09, 2024-02-20, 2024-03-08 pervestų lėšų grąžinimo, t. y. viršijant 14 dienų terminą. Pažymėtina, kad skolininkei tiek 2017-08-21, tiek 2020-08-27 nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo išaiškinta, kad jeigu bus nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkė turi teisę per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus; kad per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir SVI 96, 97 punktuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 14 dienų terminas yra pakankamas laiko tarpas savo interesams apginti, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių skolininkė nebūtų galėjusi tinkamai pasinaudoti teise informuoti antstolį apie nurašytas lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja. Tuo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, kad tokia teise (susigrąžinti PLAIS sistemos nurašytas lėšas, jų nepanaudojus per mėnesį) skolininkė jau yra pasinaudojusi anksčiau (2020-08-19).
8. Pareiškėjos prašomos grąžinti lėšos jau yra paskirstytos išieškotojams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš skolininko išieškotos lėšos nuo jų perdavimo išieškotojui momento tampa išieškotojo nuosavybe. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo; kad ypatingosios teisenos bylose teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).
Žemesnės instancijos teismas
9. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apie kiekvieną piniginių lėšų nurašymą antstolis neprivalo informuoti skolininko, nes vykdymo proceso normos tokios antstolio pareigos nenumato, o skolininko teisė žinoti apie atliekamus vykdymo veiksmus užtikrinama, įteikiant nurodymą priverstinai nurašyti lėšas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-460/2021).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, kad antstolis, veikė, pažeisdamas kompetenciją (ultra vires). Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 513 straipsnis).
III. Atskirojo skundo esmė.
11. Apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-21 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, - pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti gražinti skolininkei neteisėtai nuskaitytas pinigines lėšas – 174,48 Eur.
12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad piniginių lėšų nurašymas įvyko dėl skolininkės kaltės, t. y. skolininkė nesinaudoja jai suteikta laisvai disponuojama per mėnesį pinigų suma, dėl ko ir įvyko nepanaudotų piniginių lėšų nurašymas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės akto, kuriuo vadovaujantis skolininkė turi pareigą laisvai disponuojamą pinigų sumą panaudoti per vieną mėnesį.
13. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad antstolis veikė teisėtai. Nagrinėjamu atveju antstolis veikė nesąžiningai, ką patvirtina jo pateiktas į bylą patvarkymas dėl atsakymo į skundą. Antstoliui buvo žinoma, kad skolininkė negauna pajamų į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą ir sistemingai vykdė neteisėtai išieškotų piniginių lėšų paskirstymą be teisinio pagrindo. Patvarkyme antstolis sprendė, kad jis turi teisę išieškoti ir paskirstyti laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą, kuri nepanaudota per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis informuodavo skolininkę apie vykdymo veiksmus, pateikdamas išaiškinimus teismo išvardintuose patvarkymuose, kurie nebuvo įteikti skolininkei. Antstolio nesąžiningumą įrodo ir tai, kad patvarkyme akcentuoja skolininko pareigą domėtis vykdymo procesu, o ne savo pareigų vykdymą. Antstolis visiškai neatsižvelgia į tai, kad skolininkė yra 79 metų amžiaus ir negali naudotis informacinėmis technologijomis.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-06-03 teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo sprendimą dėl pareiškėjos skundo priimti teismo nuožiūra, pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, pateiktus ir ištirtus įrodymus.
16. Antstolis Irmantas Gaidelis 2024-06-13 teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagristai atmetė skundą, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino byloje pateiktus irodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024-05-21 nutartis yra pagrista, motyvuota ir teiseta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2024-05-21 nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra teisėta.
19. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
20. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).
21. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja 2020-08-19 jau buvo kreipusis į antstolį dėl lėšų grąžinimo. Teismo vertinimu, pareiškėja iš turimos patirties žinojo, kad turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė netinkamai elgėsi su sąskaitoje esančiomis lėšomis, iš kurių buvo negalimas išieškojimas.
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad antstolis nustato laisvai disponuojamą sumą – ji yra tokio dydžio, kiek išmokų, kompensacijų ar pašalpų asmuo gauna. Šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį – jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti (tokios praktikos laikomasi pagal anksčiau priimtą Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad lėšos, viršijančios per mėnesį laisvai panaudojamą sumą, buvo pervestos į antstolio sąskaitą dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
25. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos prašomos grąžinti lėšos jau yra paskirstytos išieškotojams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš skolininko išieškotos lėšos nuo jų perdavimo išieškotojui momento tampa išieškotojo nuosavybe. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo; kad ypatingosios teisenos bylose teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vienu metu egzistuojančios aplinkybės (laisvai disponuojama suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį ir, jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti; skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; iš skolininko išieškotos lėšos nuo jų perdavimo išieškotojui momento tampa išieškotojo nuosavybe) yra kliūtis grąžinti nurašytas lėšas. Todėl pareiškėjos skundas pagrįstai atmestas. Dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turėtų pareikšti ieškinį, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami.
27. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-21 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-05-15 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.