Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-947-567/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
e2-947-567/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
Z. R., M. Z.
Ieškovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.; 2.5.1.2.; 2.5.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. U.,atsakovės Z. R. atstovui advokatui M. V.,atsakovų M. Z. ir M. Z. atstovui advokatui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ieškinį atsakovams Z. R., M. Z., M. Z., dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, 2015-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (1 t., b.l. 91-96), prašydamas:

1) priteisti solidariai iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. 193200,73 EUR skolos ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-24 kredito sutartimi Nr. K200712-1206 su vėlesniais papildomais susitarimais ieškovas suteikė UAB „Realty Progressus Group“ 371805,41 EUR kreditą, kurį bendrovė pažadėjo grąžinti dalimis iki 2011-12-31. 2008-01-24 sudaryta laidavimo sutartimi FA-K200712-1206-2 laiduotoja Z. R. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu UAB „Realty Progressus Group“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais, su kurios sąlygomis laiduotoja buvo susipažinusi. 2008-01-24 sudaryta laidavimo sutartimi FA-K200712-1206-3 laiduotojai M. Z. ir M. Z. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu UAB „Realty Progressus Group“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais, su kurios sąlygomis laiduotojai buvo susipažinę. Minėtomis laidavimo sutartimis laiduotojai atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Realty Progressus Group“ turtą. Tuo pačiu laidavimo sutartyje numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo BUAB „Realty Progressus Group“ skolinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymo pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas - 3200/5150 dalys žemės sklypo (sklypo visas plotas - 0,5150 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t.y. iki 2011-12-31 negrąžino kredito lėšų, nemokėjo palūkanų, delspinigių, todėl bankas, pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2012-11-27 notaras išdavė vykdomąjį įrašą ((duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, jog trečiojo asmens skola sudaro 284161,95 EUR (981154,39 Lt) mokėtinos pagal sutartį skolos, 290,20 EUR (1002,00 Lt) išlaidų už vykdomojo įrašo padarymą, 9,27 EUR (32 Lt) išlaidų už patikras registruose, 17,12 EUR (59,10 Lt) kitų išlaidų, o taip pat 9 % metinių palūkanų. 2013-09-16 Vilniaus apygardos teismas UAB „Realty Progressus Group“ iškėlė bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas 1062083,80 EUR dydžio banko kreditorinis reikalavimas, pagrįstas 2012-11-27 išduotu neįvykdytu vykdomuoju raštu. Turtas bankroto byloje buvo parduotas ne varžytynėse už 131777,11 EUR kainą. Iš lėšų, gautų realizavus turtą, ieškovui, atskaičius bankroto administravimo išlaidas, dėl kreditorinio reikalavimo apmokėjimo buvo pervesta 114400 EUR, todėl 2015-02-10 Vilniaus apygardos teismas patikslino ieškovo kreditorinį reikalavimą 193200,73 EUR sumai (LR CK 1.5 str., 6.37 str., 6.76 str. - 6.89 str., 6.200 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai M. Z. ir M. Z. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 1-2), prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laidavimo sutarties, sudarytos su atsakovais, 13 p. nustato, kad kredito gavėjui bent 15 kalendorinių dienų pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, bankas turi teisę raštu pareikalauti, kad laiduotojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų bankui kredito gavėjo nesumokėtas sumas. Atitinkama sutarties norma reiškia, kad bankas įgyja teisę reikalauti atlikti prievoles už kredito gavėją tik tuo atveju, jeigu raštu pareikalauja laiduotojų įvykdyti atitinkamą pareigą. Kadangi ieškovas iki kredito gavėjo (BUAB „Realty Progressus Group“) pabaigos nepasinaudojo, jis pagrindinės prievolės galiojimo metu neįgijo reikalavimo į atsakovus. Atsakovai paaiškino, kad dar iki ieškovo naudai įkeisto BUAB „Realty Progressus Group“ turto pardavimo 2015 m. vasario 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, šis sklypas buvo išskaidytas į atskirus žemės sklypus. Jau 2013 metais buvo visi reikalingi procesiniai sprendimai dėl sklypo dalies išskyrimo į atskirą sklypą. Kreditorius bankroto bylos metu akivaizdžiai nesiėmė priemonių galimai žalai (negrąžintam įsiskolinimui sumažinti), kadangi sklypas, kuris buvo atskirtas bendrosios dalinės nuosavybės (kuriame neliko bendrasavininkų), buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu galėjo būti parduodamas, jeigu būtų įregistruotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausęs tik skolininkui. Daroma išvada, kad ieškovo patirta žala turi būti mažinama, atsižvelgiant į turto rinkos kainos skirtumą tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 6.76 str., 6.81 str., 6.87 str., 6.128 str. 3 d., 6.259 str.).

Atsakovė Z. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 12-14), prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai pagrindinis skolininkas UAB „Realty Progressus Group“ jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki BUAB „Realty Progressus Group“ pabaigos bei išregistravimo juridinių asmenų registre, ar iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos būtų kreipęsis ar pateikęs atsakovams reikalavimą įvykdyti laidavimo sutartyse nurodytą prievolę. Dėl nežinomų priežasčių ieškovas nepasinaudojo savo teise, įtvirtinta laidavimo sutarties 13 punkte. Ši sutarties nuostata įtvirtina banko teisę reikalauti įvykdyti prievoles už kredito gavėją tik tuo atveju, jeigu raštu pareikalauja laiduotojų įvykdyti atitinkamą pareigą. Tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Ieškovui nepasinaudojus savo teise iki kredito gavėjo BUAB „Realty Progressus Group“ pabaigos, jis prarado savo teisę, nes pagrindinės prievolės galiojimo metu neįgijo reikalavimo į atsakovus. Atsakovė Z. R., susipažinusi su ieškovo pateiktu 2011-03-25 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr.K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, nurodė, kad neprisimena, jog tokį susitarimą būtų pasirašinėjusi, o jos, kaip laiduotojos, parašas susitarime akivaizdžiai skiriasi nuo kitų jos parašų. Atkreipė dėmesį į tai, kad išimtinai ant šio abejotino susitarimo nėra atsakovės ranka parašytų vardo ir pavardės prieš parašą, nors kitose sutartyse ir susitarimuose prieš parašą ranka parašyti vardas ir pavardė. Nurodė, kad dar iki ieškovo naudai įkeisto BUAB „Realty Progressus Group“ turto pardavimo 2015 m. vasario 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, šis sklypas buvo išskaidytas į atskirus žemės sklypus. Jau 2013 metais buvo visi reikalingi procesiniai sprendimai dėl sklypo dalies išskyrimo į atskirą sklypą. Kreditorius bankroto bylos metu akivaizdžiai nesiėmė priemonių galimai žalai (negrąžintam įsiskolinimui sumažinti), kadangi sklypas, kuris buvo atskirtas bendrosios dalinės nuosavybės (kuriame neliko bendrasavininkų), buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu galėjo būti parduodamas, jeigu būtų įregistruotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausęs tik skolininkui. Daroma išvada, kad ieškovo patirta žala turi būti mažinama, atsižvelgiant į turto rinkos kainos skirtumą tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 6.76 str., 6.81 str., 6.87 str., 6.128 str. 3 d., 6.259 str.).

Ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pateikė dubliką (2 t., b.l. 23-26), prašydamas:

1) patenkinti ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Z. R., M. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo;

2) priteisti iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei teisės aktai, nei laidavimo sutartis nenumato banko pareigos atlikti tam tikrus veiksmus (kreiptis raštu, suteikti atitinkamą terminą ir pan.) prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad bankas nagrinėjamu atveju visus veiksmus atliko tinkamai, ieškinį pareiškė pagrįstai, todėl atsakovų argumentai yra atmestini. Pažymėjo, kad atsakovė Z. R. susitarimo sudarymo metu buvo kredito gavėjo akcininkė. Taigi atsakovė turėjo žinoti apie susitarimą, kadangi pati turėjo suinteresuotumą. Nurodė, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie darytų įtaką dėl prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo – būtent pats ieškovas nagrinėjamu atveju patyrė nuostolius, kurių jokie veiksmai byloje nepadidino. Tuo tarpu atsakovų nurodyti argumentai dėl įkeisto turto pardavimo yra absoliučiai nesusiję su nuostolių padidėjimu – pardavus turtą, kredito gavėjo skola bankui buvo sumažinta ir dėl to jokie nuostoliai neatsirado. Priešingai, laiduotojų, tame tarpe ir atsakovės Z. R., atsakomybė sumažėjo, nes dalis skolos buvo padengta iš įkeisto turto pardavimo (LR CK 1.5 str., 6.37 str., 6.76 str. - 6.89 str., 6.200 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė Z. R. pateikė tripliką (2 t., b.l. 30-32), prašydama ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai pagrindinis skolininkas UAB „Realty Progressus Group“ jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, o ieškovas neginčija fakto, kad iki BUAB „Realty Progressus Group“ pabaigos bei išregistravimo juridinių asmenų registre, nesikreipė į atsakovus su reikalavimu įvykdyti laidavimo sutartyse nurodytą prievolę, konstatuotina, jog ieškovas nepasinaudojo savo teise, įtvirtinta laidavimo sutarties 13 punkte. Ieškovas dublike neteisingai aiškina laidavimo sutarties 13 p. sąlygą, susijusią su reikalavimų laiduotojams pateikimu. Atsakovė nurodė, kad sutarties 13 p. aiškintinas, kaip būtina prielaida tam, kad ieškovas įgytų vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kadangi tik atsakovams neįvykdžius reikalavimų per sutartyje nustatytą terminą, ieškovas įgyja teisę į atsakovus. Nepateikus atitinkamo reikalavimo, ieškovo subjektinė teisė į laiduotojus neegzistuoja. Nesant rašytinio ieškovo reikalavimo laiduotojams atsiskaityti už pagrindinį skolininką, neatsiranda laiduotojų pareiga įvykdyti įsipareigojimus už skolininką. Atsakovė Z. R. palaiko savo poziciją, jog nepamena, kad būtų pasirašiusi 2011-03-25 susitarimą Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008 m. sausio 24 d. kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, o jos, kaip laiduotojos, parašas susitarime akivaizdžiai skiriasi nuo kitų jos parašų. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovė šių savo teiginių neįrodo, yra teisiškai nepagrįsti. Parašo autentiškumą galima nustatyti tik paskyrus ekspertizę, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik esant ginčijamo dokumento originalui. Atsakovė Z. R. palaikė pateiktus paaiškinimus, kad kreditoriaus reikalavimas į skolininkus mažintinas kainos skirtumu tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 6.76 str., 6.81 str., 6.87 str., 6.128 str. 3 d., 6.259 str.).

Atsakovai M. Z. ir M. Z. pateikė tripliką (2 t., b.l. 33-36), prašydami ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas dublike neteisingai aiškina laidavimo sutarties 13 p. sąlygą, susijusią su reikalavimų laiduotojams pateikimu. Atsakovai paaiškino, kad sutarties 13 p. aiškintinas kaip būtina prielaida tam, kad ieškovas įgytų vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kadangi tik atsakovams neįvykdžius reikalavimų per sutartyje nustatytą terminą, ieškovas įgyja teisę į atsakovus. Nepateikus atitinkamo reikalavimo, ieškovo subjektinė teisė į laiduotojus neegzistuoja. Nesant rašytinio ieškovo reikalavimo laiduotojams atsiskaityti už pagrindinį skolininką, neatsiranda laiduotojų pareiga įvykdyti įsipareigojimus už skolininką. Atsakovai palaiko atsiliepime į ieškinį pateiktus paaiškinimus, kad kreditoriaus reikalavimas į skolininkus mažintinas kainos skirtumu tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą. Akivaizdu, kad už sklypą jo pardavėjas negavo visos realios rinkos vertės, kuri galėjo būti gauta atitinkamo įsakymo įregistravimo NTR atveju. Parduodant sklypo dalį, pirkėjas visada atsižvelgs į tai, kad jo teisės atlikti disponavimo sklypu veiksmus yra apribotos, atsižvelgiant į CK 4.75 str. nuostatas. Bankroto proceso metu nustatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė buvo 621000 Lt, t. y. 179854,03 EUR. Sklypo dalis parduota už 131777,11 EUR. Skirtumas tarp nustatytos rinkos vertės ir sklypo pardavimo kainos sudaro 48976,92 EUR. Atitinkamą skirtumą lėmė tai, kad ieškovas, būdamas kreditorių susirinkimo pirmininku, veikdamas bankroto proceso metu, ir suvokdamas, kad yra galimybė parduoti sklypą be papildomų suvaržymų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise, veikė nerūpestingai, ir sklypą siūlė pardavinėti ne kaip atskirą turto vienetą, nereikalavo iš bankroto administratoriaus įregistruoti sklypo dalies, kaip atskiro nekilnojamojo daikto. Tai lėmė, kad pardavimo metu nebuvo gauta kaina, atitinkanti žemės sklypo realią rinkos vertę (LR CK 6.76 str., 6.81 str., 6.87 str., 6.128 str. 3 d., 6.259 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

2007-12-05 M. Z. ir M. Z. pateikė paraišką kreditavimo produktui gauti (2 t., b.l. 109-110, 124-126).

2008-01-24 sudaryta kredito sutartis Nr. K200712-1206 tarp banko ir UAB „Realty Progressus Group“ dėl 615500 EUR kredito sumos (1 t., b.l. 117-124, 185-188, 222-225).

2008-01-24 sudaryta laidavimo sutartis Nr. FA-K200712-1206-2 tarp banko ir Z. R., kuria laiduotoja Z. R. įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu bankui, jei UAB „Realty Progressus Group“, už kurią laiduojama, pradels bankui mokėti palūkanas, įsipareigojimo mokestį ir/arba grąžinti išmokėtą kreditą pagal 2008-01-24 kredito sutartį Nr. K200712-1206, su kurios sąlygomis laiduotoja yra susipažinusi (1 t., b.l. 179-181).

2008-01-24 sudaryta laidavimo sutartis Nr. FA-K200712-1206-3 tarp banko ir M. Z. ir M. Z., kuria laiduotojai M. Z. ir M. Z. įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu bankui, jei UAB „Realty Progressus Group“, už kurią laiduojama, pradels bankui mokėti palūkanas, įsipareigojimo mokestį ir/arba grąžinti išmokėtą kreditą pagal 2008-01-24 kredito sutartį Nr. K200712-1206, su kurios sąlygomis laiduotojai yra susipažinę (1 t., b.l. 182-184).

2008-02-07 sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01/1/2008/0003955 tarp skolininko UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo vadovo M. Z., ir banko dėl UAB „Realty Progressus Group“ priklausančio 0,1747 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ir 3200/5150 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 97-99, 195-196, 236-237).

2010-04-23 sudarytas susitarimas Nr. K200712-1305-P1 dėl 2008-01-24 kredito sutarties Nr. K2007-12-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z., nurodyti laiduotojai Z. R., M. Z., M. Z. (1 t., b.l. 136-142, 198-192, 226-229).

2010-05-11 sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 01120080003955, tarp kreditoriaus Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir skolininko ir įkeistų daiktų savininko UAB „Realty Progressus Group“ (1 t., b.l. 104-106, 197, 238).

2010-08-11 sudarytas susitarimas Nr. K200712-1305-P2 dėl 2008-01-24 kredito sutarties Nr. K2007-12-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir UAB „Realty Progressus Group“, nurodyti laiduotojai Z. R., M. Z., M. Z. (1 t., b.l. 107-108, 193, 230).

2010-09-06 dėl hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 01/1/2008/0003965, kreditorius Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, nurodė, kad atsisako šiuo lakštu įkeisto turto hipotekos dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 103, 198, 239).

2010-09-07 sudarytas susitarimas dėl paskolos subordinavimo Nr. FA-K200712-1206-2 tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir Z. R. bei UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z. (2 t., b.l. 68).

2011-03-25 sudarytas susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008-01-24 kredito sutarties Nr. K2007-12-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z., nurodyti laiduotojai Z. R., M. Z., M. Z. (2 t., b.l. 67). 2016-04-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-287(16) išvadoje (2 t., b.l. 89-92) nurodyta, kad 2011-03-25 susitarime Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008-01-21 kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, sudarytame tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Realty Progressus Group“, antrosios lapo pusės pabaigoje, paskutinėje eilutėje „Vardas, pavardė ir parašas“ pasirašė ne Z. R. (2 t., b.l. 89-92).

2011-06-07 sudarytas susitarimas dėl paskolos subordinavimo Nr. FA-K200712-1206-3 tarp Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ir Z. R. bei UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamo M. Z. (2 t., b.l. 69-70).

2011-12-01 Danske Bank A/S Lietuvos filialo pranešimu Nr. VIL1101400 leido padalinti bankui įkeistą turtą (2 t., b.l. 108, 123).

2012-02-06 UAB „Realty Progressus Group“, atstovaujamas M. Z., ir UAB „CTLF“, atstovaujamas direktoriaus A. V., pateikė prašymą leisti skolininko akcininkams perleisti turimas skolininko akcijas potencialiam pirkėjui, atidėti kredito grąžinimo terminą iki 2013-12-31, atleisti skolininką nuo delspinigių, laikotarpiui nuo 2012-01-01 iki atitinkamo susitarimo dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo pasirašymui (2 t., b.l. 111, 127-128).

2012-11-30 Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė raštą Nr. duk1211127 antstoliui V. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 t., b.l. 152-153, 199, 240).

2013-10-09 Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Realty Progressus Group“ bankroto byloje (1 t., b.l. 125, 200, 241), nurodydamas, kad BUAB „Realty Progressus Group“ reikalavimas buvo 307600,49 EUR (1062083,80 Lt), susidedantis iš 226586,53 EUR (981154,39 Lt) negrąžinto kredito, 23586,53 EUR nesumokėtų palūkanų, 32874,41 EUR nesumokėtų delspinigių, 290,20 EUR (1002 Lt) notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą, 9,27 EUR (32 Lt) už patikras registre ir 59,10 Lt kitų išlaidų, bei 23122,22 EUR (79836,40 Lt) priskaičiuotų 9 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos nuo kreipimosi į notarą 2012-10-29 iki bankroto bylos iškėlimo.

2013-12-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė patikslinti BUAB „Realty Progressus Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (1 t., b.l. 143-144, 206, 247), nustatant, kad hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 307600,72 EUR (1062083,80 Lt) reikalavimas susideda iš 284161,95 EUR (981154,39 Lt) skolos ir 23438,78 EUR (80929,41 Lt) palūkanų.

2015-02-10 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė patikslinti BUAB „Realty Progressus Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtinant kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 193200,73 EUR reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad buvo pervesta pinigų suma už parduotą įkeistą bankui žemės sklypą (1 t., b.l. 113-114, 207, 248).

2015-02-15 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp BUAB „Realty Progressus Group“ ir UAB „Deiligrumas“ dėl 3200/5150 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 145-151, 201-204, 242-245).

2015-03-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (1 t., b.l. 84) bankroto byloje pripažinta BUAB „Realty Progressus Group“ įmonės veiklos pabaiga.

Dėl rašysenos ekspertizės išvados

2016-04-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-287(16) išvadoje (2 t., b.l. 89-92) nurodyta, kad 2011-03-25 susitarime Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008-01-21 kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, sudarytame tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Realty Progressus Group“, antrosios lapo pusės pabaigoje, paskutinėje eilutėje „Vardas, pavardė ir parašas“ pasirašė ne Z. R. (2 t., b.l. 89-92).

Ši rašysenos ekspertizės išvada savaime nesudaro teisinio pagrindo ex officio pripažinti, kad 2011-03-25 susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008-01-21 kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo yra negaliojantis, kad atsakovų laidavimo prievolė pasibaigė.

Rašysenos ekspertizės išvada nėra susijusi su 2008-01-24 kredito sutartimi Nr. K200712-1206 tarp banko ir UAB „Realty Progressus Group“ dėl 615500 EUR kredito sumos (1 t., b.l. 117-124, 185-188, 222-225), bei 2008-01-24 laidavimo sutartimi Nr. FA-K200712-1206-2 tarp banko ir Z. R. (1 t., b.l. 179-181) ir 2008-01-24 laidavimo sutartimi Nr. FA-K200712-1206-3, sudaryta tarp banko ir M. Z. ir M. Z. (1 t., b.l. 182-184).

Tai reiškia, kad, nenustačius, kad 2008-01-24 laidavimo sutartyje Nr. FA-K200712-1206-2 (1 t., b.l. 179-181) ir 2008-01-24 laidavimo sutartyje Nr. FA-K200712-1206-3 (1 t., b.l. 182-184), atsakovų parašai yra suklastoti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas disponavo suklastotomis laidavimo sutartimis, kuriomis teismas neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi.

Teismas pažymi, kad 2011-03-25 susitarimas Nr. K200712-1206-P3 dėl 2008-01-21 kredito sutarties Nr. K200712-1206 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo (2 t., b.l. 67) nepablogino laiduotojos Z. R. padėties, nes Z. R., kaip UAB „Realty Progressus Group“ akcininkė, turėjo domėtis įmonės skoliniais įsipareigojimais ir jų vykdymu.

Dėl laidavimo

LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju –faktoringo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos laidavimo sutarčių sąlygos su atsakovais buvo suderintos ir jų priimtos, nes tokia jų valia buvo išreikšta, pasirašant šias sutartis, tuo patvirtinant, kad jie turi teisę sudaryti tokias sutartis, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarčių sudarymas neprieštarauja laiduotojų interesams.

Byloje neįrodyta, kad atsakovai neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl jų valios neatitikimo, pasirašant laidavimo sutartis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės pagal jų sudarytas laidavimo sutartis. Ta aplinkybė, kad ieškovas iki kredito gavėjo (BUAB „Realty Progressus Group“) įmonės pabaigos nesikreipė į laiduotojus dėl skolos sumokėjimo, savaime nereiškia, kad ieškovas neįgijo reikalavimo į atsakovus, nes atsakovų laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad kredito gavėjas yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro, kad ieškovas iki kredito gavėjo įmonės pabaigos nesikreipė į laiduotojus dėl skolos sumokėjimo.

Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui skolą priteisti solidariai iš atsakovų, kaip laiduotojų, pagal laidavimo sutartis ta apimtimi, už ką jie laidavo. Šią išvadą teismas grindžia laidavimo sutarčių 5 p., numatančiu, kad jeigu kredito gavėjas neįvykdo visą ar dalį prievolės pagal kredito sutartį, laiduotojai ir kredito gavėjas atsako bankui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už kredito grąžinimą, palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio sumokėjimą, nuostolių atlyginimą.

Teismas pažymi, jog pagal laidavimo sutarčių 22 p. numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų finansinė bei ekonominė būklė ir jų prognozės neleidžia tikėtis, kad atsakovai nesugebės įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus laidavimo sutartimis. Teismas pažymi, kad atsakovai, kaip laiduotojai, sudarytomis laidavimo sutartimi už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako bankui visu savo turtu (laidavimo sutarčių 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis yra konkreti kredito sutartis, numatanti kredito gavėjo prievolę grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (kredito sutarties 1 p.), šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojai.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ex officio laidavimo sutartis negaliojančiomis, todėl, laidavimo sutarčių nepripažinus negaliojančiomis, teismas jomis vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Tai, kad bankas leido parduoti įkeistą turtą, neįregistravus turto, kaip atskiro daikto, nesudaro teisinio pagrindo atleisti laiduotojus nuo civilinės atsakomybės, kurią jie prisiėmė laisva valia.

Teismas kritiškai vertina argumentus, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, vykdant kredito sutartį, ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti ieškovo prašomą priteisti skolą, nes nepateikti įrodymai apie turto rinkos kainos skirtumą tarp įkeisto sklypo dalies vertės ir įkeisto sklypo vertės po jo atskyrimo į atskirą nekilnojamąjį daiktą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie patys, būdami rūpestingi, sklypą siūlė parduoti ne kaip atskirą turto vienetą, bei reikalavo įregistruoti sklypo dalį, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nereagavo į atsakovų, kaip laiduotojų, pasiūlymus, nes patys laiduotojai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, nes nepateikė ieškovui raštu jokių pasiūlymų dėl prievolės vykdymo ar jos modifikavimo, tuo sukurdami teisines pasekmes ir pagrindą priteisti solidariai iš atsakovų, kaip laiduotojų, ieškiniu prašomą skolą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino skolos dydį.

Ta aplinkybė, kad atsakovai mano, kad ieškovas nesilaikė savo nustatytos vidinės tvarkos dėl kreditavimo produktų valdymo, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju gali būti atliekamas ieškovo, kaip banko, veiklos tyrimas, nes byloje nėra ginčijamos kredito sutartis ir laidavimo sutartys.

Atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo skolos, palūkanų ir delspinigių dydį. Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, nes atsakovai neįrodė, kad delspinigiai paskaičiuoti, viršijant sutrumpintą ieškinio senatį.

Teismas pažymi, kad atsakovų, kaip laiduotojų, solidarios atsakomybės ribas apibrėžia Vilniaus apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi nustatytas 193200,73 EUR reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad buvo pervesta pinigų suma už parduotą įkeistą bankui žemės sklypą (1 t., b.l. 113-114, 207, 248).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovų solidarios skolos dydis neviršija pagrindinio skolininko BUAB „Realty Progressus Group“ nustatyto skolos dydžio. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų visą prašomą ieškiniu skolą, nes nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2015-02-10 nutartį ieškovui nustatytas dėl BUAB „Realty Progressus Group“ 193200,73 EUR reikalavimo dydis, kad prašomos priteisti ieškiniu solidarios atsakomybės pagrindu skolos dydis neviršija pagrindinio skolininko skolos kreditoriui dydžio.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartis, nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl teismas neturi teisinio pagrindo remtis prielaidomis. Nei amžius, nei sveikatos būklė pats savaime netrukdo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti (CPK 182 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovai laidavimo sutarčių nesudarė, jų nepasirašė ir šiuos sandorius sudaryti valios nebuvo pareiškę, kad sudarydami laidavimo sandorius, jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ar suklydo.

Dėl palūkanų priteisimo

LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį.

LR CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Šios palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai. Ieškovas pasirinko jo teisių gynimo būdą dėl palūkanų - sutartinį ir įstatyminį ir pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti ieškovo naudai solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų:

- sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 9 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo nuo negrąžintos skolos nuo kreipimosi į notarą 2012-10-29 iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšdamas reikalavimą bankroto byloje;

- įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo visos išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. procesines palūkanas nagrinėjamoje byloje. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkai naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovų, kaip laiduotojų, atsakomybė yra tokia pati, kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojų neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Teismas priteisia skolą eurais. Teismas nevertina kitų rašytinių įrodymų ir argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės atsakovų solidariai atsakomybei (LR CK 1.5 str., 1.78 str., 1.80 str., 1.86 str., 1.90 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.14 str., 6.6 str. 4 d., 6.36 str., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.870 str., 6.872 str. - 6.874 str., Įmonių bankroto įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bylinėjimosi išlaidų ir taikos sutarties sudarymo galimybių

2015-05-12 nutartimi (1 t., b.l. 157-160, 166-168) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas žyminis mokestis, kuris sudaro 2318 EUR, ieškovo naudai, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 772,67 EUR žyminio mokesčio ieškovo naudai. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos vedimu. Bylą iš esmės laimėjus ieškovui, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d., 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. 193200,73 EUR skolos ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, iš atsakovų Z. R., M. Z., M. Z. po 772,67 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė